EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 03 08

COM(2018) 97 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas

Aplinkybės     

Pasaulio šalių vyriausybės priėmė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos 1 ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. 2 ir taip pasirinko darnesnį kelią mūsų planetai ir ekonomikai. Svarbiausias JT Darbotvarkės iki 2030 m. elementas – 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT). Per artimiausius 15 metų šie tikslai padės mums nutiesti kelią į ateitį, kurioje bus užtikrintas stabilumas ir planetos sveikata, visuomenės bus teisingos, įtraukios ir atsparios, o ekonomika klestės. 2015 m. gruodžio mėn. 195 valstybių pasirašytas Paryžiaus susitarimas yra pats pirmasis visuotinis pasaulinis susitarimas dėl klimato, kuriuo siekiama prisitaikyti prie klimato kaitos ir stiprinti atsparumą jai ir pasiekti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis negu 2° C.

Užtikrinti ilgalaikį ES ekonomikos konkurencingumą labai padės tvarumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyviai išteklius naudojančios ir žiedinės ekonomikos. Tvarumas jau seniai yra integruotas į Europos Sąjungos projektą, o ES sutartyse pripažįstami jo socialiniai ir aplinkos aspektai 3 . ES yra pasiryžusi siekti vystymosi, kuris atitiktų dabarties ir būsimų kartų poreikius, o kartu atvertų naujų užimtumo ir investavimo galimybių ir užtikrintų ekonomikos augimą. Daugelis 2014–2020 m. Komisijos prioritetų 4 padeda siekti Sąjungos energetikos ir klimato tikslų ir įgyvendinti JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.Komisija taip pat rengia diskusijoms skirtą dokumentą „Tvarios Europos kūrimas iki 2030 m.“ ir inicijavo įvairių suinteresuotųjų šalių platformą, kurioje vyktų geriausios DVT įgyvendinimo patirties mainai.

Vis labiau susiduriame su katastrofiškais ir nenuspėjamais klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo padariniais, todėl būtina skubiai veikti, kad prie šios naujos tikrovės pritaikytume viešąją politiką. Nepaprastai svarbus vaidmuo tenka finansų sistemai. Vyksta finansų krizės patirtimi pagrįsta finansų sistemos reforma ir ja galima pasinaudoti kuriant žalesnę ir darnesnę ekonomiką. Norint privatųjį kapitalą nukreipti į tvaresnes investicijas reikia iš esmės pakeisti finansų sistemos veikimą. Tai būtina, jei ES siekia užtikrinti tvaresnį ekonomikos augimą ir finansinės sistemos stabilumą, didinti ekonomikos skaidrumą ir skatinti daugiau galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Tokio požiūrio laikomasi ir ES kapitalo rinkų sąjungos projekte 5 .

2016 m. Komisija paskyrė Aukšto lygio ekspertų grupę tvarių finansų klausimais. 2018 m. sausio 31 d. ekspertų grupė paskelbė galutinę ataskaitą 6 – pateikė visapusišką ES tvaraus finansavimo strategijos kūrimo viziją. Ataskaitoje teigiama, kad siekiant tvaraus finansavimo skubiai reikia: 1) finansuoti ilgalaikius visuomenės poreikius, kad finansavimas labiau prisidėtų prie darnaus ir integracinio augimo; 2) priimant sprendimus dėl investicijų atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius ir taip stiprinti finansinį stabilumą. Ataskaitoje siūloma aštuonios pagrindinės rekomendacijos, keletas horizontalaus pobūdžio rekomendacijų ir konkretiems finansų sistemos sektoriams skirtų veiksmų. Šis veiksmų planas grindžiamas grupės rekomendacijomis parengti ES tvaraus finansavimo strategiją.

1Finansavimas siekiant pasaulyje darnumo

Lėšos – ekonomikos paspirtis: finansuojant ekonominę veiklą galiausiai kuriamos darbo vietos ir vyksta augimas. Investavimo sprendimai paprastai pagrįsti keliais veiksniais, tačiau į aplinkos ir socialinius argumentus dažnai atsižvelgiama nepakankamai, nes tokia rizika veikiausiai išryškės tik ilgesnėje perspektyvoje. Svarbu pripažinti, kad atsižvelgti į ilgesnio laikotarpio tvarumo interesus ekonomiškai apsimoka ir kad dėl to grąža investuotojams nebūtinai sumažės.

Tvariai finansuoti paprastai reiškia tinkamai atsižvelgti, priimant investavimo sprendimus, į aplinkos ir socialinius argumentus ir taip didinti investicijas į ilgalaikę tvarią veiklą. Konkrečiau, aplinkos argumentai yra susiję su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, taip pat su aplinka platesne prasme 7 ir susijusiomis grėsmėmis (pvz., gaivalinėmis nelaimėmis 8 ). Tokie argumentai gali sietis su nelygybės, įtraukumo, darbo santykių, investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir bendruomenes klausimais. Aplinkos ir socialiniai argumentai dažnai tarpusavyje persipynę, nes ypač klimato kaita gali sustiprinti esamą sisteminę nelygybę. Užtikrinant socialinių ir aplinkos argumentų integravimą į sprendimų priėmimo procesą ypač svarbus viešųjų ir privačiųjų institucijų valdymo, įskaitant vadovybės struktūrų, santykių su darbuotojais ir vadovų atlyginimo aspektus, vaidmuo 9 . 

Šis tvaraus finansavimo veiksmų planas yra dalis platesnio pobūdžio pastangų susieti finansavimą su specifiniais Europos ir pasaulio ekonomikos poreikiais planetos ir mūsų visuomenės labui. Konkrečiai, šiuo veiksmų planu siekiama:

1.nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas;

2.valdyti finansinę riziką, kylančią dėl klimato kaitos, išteklių išeikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo ir socialinių problemų, ir

3.didinti skaidrumą ir skatinti labiau atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą vykdant finansų ir ekonominę veiklą.

1.1 Nukreipti kapitalo srautus į tvaresnę ekonomiką

Tam, kad išsilaikytų aplinkos ir socialiniu atžvilgiu tvari ekonominė sistema, esamo investicijų lygio nepakanka. Norint iki 2030 m. pasiekti ES klimato ir energetikos tikslus, Europai reikia pašalinti metinį 180 mlrd. EUR investicijų deficitą 10 . Europos investicijų banko apskaičiavimu, bendras investicijų į transporto, energetikos ir išteklių valdymo infrastruktūrą deficitas pasiekė stulbinantį skaičių – 270 mlrd. EUR per metus 11 . Šį deficitą iš dalies lėmė ir finansuoti socialinę infrastruktūrą, kurios reikia norint spręsti nelygybės ir įtraukimo problemas, trukdo investuotojų nesuvokimas, kokios investicijos yra tvarios.

Pertvarkant Europos ekonomiką į žalesnę, atsparesnę ir žiedinę sistemą ne tik sumažės mūsų neigiamas poveikis planetai ir bus šalinamos esamos nelygybės – kartu didės konkurencingumas, nes gamybos procesai taps efektyvesni ir taps pigiau gauti išteklių ir juos valdyti.

ES yra pasiryžusi toliau įgyvendinti šiuos pokyčius ir įsipareigojo bent 20 proc. savo biudžeto skirti su klimatu tiesiogiai susijusioms sritims 12 . Pavyzdžiui, jau 2017 m. beveik trečdalis Europos strateginių investicijų fondo pritrauktų investicijų buvo nukreipta į energetikos, aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo projektus ir socialinę infrastruktūrą. ESIF 2.0 teisės aktais fondo veikla pratęsiama iki 2020 m. ir siektina investicijų suma padidinama iki 500 mlrd. EUR, bent 40 proc. ESIF finansavimo numatant infrastruktūrai ir inovacijoms, kurių reikia veiksmų klimato kaitos srityje projektams. Tačiau akivaizdu, kad reikia daugiau priemonių, kurios nukreiptų dar daugiau investicijų į tvarius sektorius.

1.2Tvarumo integravimas į rizikos valdymą

Atsižvelgti į aplinkos ir socialinius tikslus priimant finansinius sprendimus raginama tam, kad būtų ribojamas finansinis aplinkos ir socialinės rizikos poveikis. Pavyzdžiui, pasaulio temperatūrai padidėjus 2 Celsijaus laipsniais, Europos ekonomikos ir finansų sistema galėtų patirti destabilizuojančių padarinių.

Šiuo metu finansų sektorius ne visada tinkamai atsižvelgia į aplinkos ir klimato riziką. Gausėjant oro sąlygų keliamų gamtinių nelaimių, draudimo bendrovėms reikės pasirengti didesnėms išlaidoms. Didesni nuostoliai taip pat gresia bankams, nes mažės labiausiai klimato kaitos veikiamų arba nuo nykstančių gamtos išteklių labai priklausomų įmonių pelningumas. 2000–2016 m. metinių oro sąlygų sukeltų nelaimių skaičius visame pasaulyje išaugo 46 proc. 13 , o 2007–2016 m. ekstremalių oro sąlygų sukelti ekonominiai nuostoliai visame pasaulyje padidėjo 86 proc. (117 mlrd. EUR 2016 m.) 14 . Šios tendencijos kelia nerimą, nes beveik 50 proc. euro zonos bankų rizikos pozicija tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su rizika, atsirandančia dėl klimato kaitos 15 . Vis labiau pripažįstama ir kitų aplinkos problemų keliama grėsmė esamiems verslo modeliams 16 .

Socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, prastos darbo sąlygos ir auganti nelygybė, gali finansų įstaigoms turėti konkrečių pasekmių, įskaitant teisinę riziką. Nukentės įmonių, kurios, pavyzdžiui, nesilaiko tarptautinių darbo standartų, reputacija. Teisinė žala ir žala reputacijai gali galiausiai atnešti finansinių nuostolių. Panašiai auganti pajamų nelygybė gali sukelti kliūčių ilgalaikiam stabiliam augimui: TVF tyrimas parodė, kad auganti nelygybė ir trapus augimas yra susiję 17 .

1.3 Skatinimas didinti skaidrumą ir atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą 

Tam, kad finansų sistema sklandžiai veiktų, labai svarbus rinkos dalyvių veiklos skaidrumas. Būtina sąlyga, kad finansų rinkos subjektai galėtų tinkamai įvertinti ilgalaikę įmonių kuriamą vertę ir tai, kaip jos valdo su tvarumu susijusią riziką, yra įmonių skaidrumas tvarumo klausimais. Jei nėra visiško skaidrumo dėl ilgalaikės rizikos, bendrovių ataskaitos nėra veiksminga priemonė, todėl į jas atsižvelgti negalima. Įmonių skaidrumas tvarumo klausimais ne tik suteiks informacijos rinkos dalyviams, bet ir padės orientuoti įmones tvaresne ilgalaike kryptimi.

Didesnis skaidrumas ir novatoriškos technologijos suteikia galimybę piliečiams palyginti įmonių veiklos rezultatus tvarumo aspektu, o neprofesionaliesiems investuotojams priimti pasvertus investavimo sprendimus. Šiame kontekste Komisija pritaria atskleidimą skatinančioms privačioms iniciatyvoms, kurios padeda lengvai gauti informacijos apie tvarų finansavimą.

Tvarumas ir ilgalaikė perspektyva yra neatsiejamos viena nuo kitos. Ilgalaikė perspektyva apibūdina ilgalaikiams tikslams skirtų ar ilgalaikes pasekmes turinčių sprendimų priėmimo praktiką. Investicijoms į aplinkos ir socialinius tikslus reikia orientacijos į ilgalaikę perspektyvą. Tačiau pagal esamą rinkos praktiką dažnai terūpi gauti didelę grąžą per trumpą laikotarpį. Todėl svarbiausia tvarumo darbotvarkės kryptis yra mažinti nederamą spaudimą siekti trumpalaikių rezultatų priimant finansinius ir ekonominius sprendimus, visų pirma – didinti skaidrumą, kad investuotojai, tiek investuojančios įmonės, tiek neprofesionalieji investuotojai, galėtų priimti labiau pasvertus ir atsakingesnius investavimo sprendimus.

2Kapitalo srautų nukreipimas į tvaresnę ekonomiką

2.1Suvienodinta tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistema 

Tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai suprastų, ką reiškia žodis „tvarus“. Vienoda ES klasifikavimo sistema, arba taksonomija, aiškiai parodys, kokios rūšies veiklą galima laikyti tvaria. Šiame etape tai svarbiausias ir skubiausias šio veiksmų plano veiksmas. Aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir siekti aplinkos ir socialinių tikslų, padės geriau informuoti investuotojus. Jose bus išsamios tikrinimo kriterijais, parametrais ir rodikliais pagrįstos informacijos apie atitinkamus sektorius ir veiklos rūšis. Tai labai svarbus žingsnis norint padėti pakreipti kapitalą į tvarius sektorius, kuriems reikia finansavimo. Siekiant didesnio teisinio tikrumo, ES taksonomija bus palaipsniui integruota į ES teisės aktus.

Kadangi tokios klasifikacijos sistemos kūrimas sudėtingas ir labai techniškas, visapusiška ES tvarumo taksonomija, aprėpianti klimato, aplinkos ir socialinius aspektus atsiras ne iš karto. Be to, reikės nuolatinio stebėjimo, turint omenyje kintančius ES politikos tikslus ir kitus aspektus, tokius kaip rinkos, aplinkos ir technologijų pokyčiai. Todėl Komisija siūlo veikti palaipsniui ir pirmiausia sukurti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir kai kurių su aplinka susijusių veiklos rūšių taksonomiją. Antrame etape į taksonomiją bus įtrauktos likusios su aplinka susijusios ir socialinės veiklos rūšys pripažįstant, kad vienas tvarumo aspektas negali nukentėti dėl kitos susijusios rizikos ar kito susijusio tikslo.

2.2 Tvarių finansinių produktų standartai ir ženklinimas

Būsima ES tvarumo taksonomija pagrįsti finansinių produktų ES standartai ir ženklinimas saugotų tvarios finansų rinkos vientisumą ir pasitikėjimą ja ir padėtų šių produktų ieškantiems investuotojams juos lengviau surasti. Pavyzdžiui, žaliosios obligacijos leistų subjektams (įmonėms, bankams, vyriausybinėms organizacijoms ir kt.) skolintis iš investuotojų pinigų žaliesiems projektams, turto objektams ar verslo veiklai finansuoti ar perfinansuoti. Žaliųjų obligacijų rinka sparčiai plečiasi, tačiau ji vis dar tesudaro mažiau kaip 1 proc. visų pasaulyje neišpirktų obligacijų 18 . Pagal geriausią dabartinę praktiką sukurtas ir rinkos dalyviams prieinamas ES standartas padėtų nukreipti daugiau investicijų į žaliuosius projektus ir juo remiantis būtų galima sukurti patikimą finansinių produktų ženklinimą.

Ženklinimo sistemos galėtų ypač būti naudingos neprofesionaliesiems investuotojams, kurie investuodami nori teikti pirmenybę tvarios veiklos rūšims. Jas palaipsniui integruojant į tokias priemones kaip palyginimo svetainės ar finansų planavimo paslaugos, kurios šiuo metu kuriamos pagal Komisijos Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planą, pasirinkimas neprofesionaliesiems investuotojams galėtų tapti lengvesnis. Apklausos leidžia manyti, kad neprofesionalieji investuotojai vis labiau nori investuodami atsižvelgti į klimato, aplinkos ir socialinius argumentus 19 . Tačiau paženklintų finansinių produktų stoka investuotojams gali sukliudyti savo lėšas tiesiogiai nukreipti į tvarias investicijas. Komisija mano, kad pasinaudojant ES ekologinio ženklo reglamentu būtų galima sukurti savanorišką visoje ES galiojančią ženklinimo sistemą. Turėtų būti apibrėžti konkrečių neprofesionaliesiems investuotojams siūlomų finansinių produktų, pavyzdžiui, mažmeninių investicinių produktų paketo ir draudimo produktų, kriterijai. Pasinaudodama Europos socialinio verslumo fondų patirtimi, Komisija taip pat apsvarstys, kiek prasminga socialine atsakomybe grindžiamų finansinių produktų, pavyzdžiui, SRI 20 , ženklinimo sistema.

2.3Investicijų į tvarius projektus palaikymas

Išankstinė perėjimo prie tvaresnio ekonomikos modelio sąlyga yra privataus kapitalo sutelkimas tvariems projektams, ypač infrastruktūrai. EBPO duomenimis, infrastruktūra lemia maždaug 60 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 21 . Turint omenyje tvarių investicijų į infrastruktūrą poreikius, nepaprastai svarbu toliau vystyti atitinkamas sistemas, padedančias kartu su viešosiomis lėšomis pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų.

Tačiau pajėgumas kurti ir įgyvendinti projektus visoje ES skiriasi. Jis labai įvairuoja ir nelygu sektorius. Didesnė konsultacinė ir techninė parama padėtų padidinti tvarių projektų srautą. Perėjimui prie švarios energijos negana didelio masto infrastruktūros projektų: sąlygas gauti finansavimą taip pat reikia sudaryti mažesnio masto decentralizuotiems projektams 22 .

Komisija ne tik skyrė dotacijas 23 , bet ir, įgyvendindama Investicijų planą Europai, smarkiai padidino finansinę ir techninę paramą tvarios infrastruktūros investicijoms, visų pirma pasitelkdama Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir Europos investavimo konsultacijų centrą. Akivaizdu, kad ESIF gali pritraukti investicijų strateginiams projektams visoje ES: juo naudojantis, iš viso sutelkta beveik 265 mlrd. EUR investicijų 24 . Po sėkmingų pirmųjų veiklos metų ESIF veikimas neseniai pratęstas iki 2020 m. (ESIF 2.0), o siektina investicijų suma padidinta iki pusės trilijono eurų. Be to, ESIF 2.0 bus dar labiau orientuotas į tvarius projektus: ne mažiau kaip 40 proc. ESIF finansavimo numatyta skirti infrastruktūrai ir inovacijoms, kurių reikia klimato kaitos srities projektams. Europos investavimo konsultacijų centras, kuris padeda tiesiausiu keliu pasiekti ES paramą investicijoms, taip pat sutelks didesnius konsultavimo pajėgumus regioniniu ir vietos lygmenimis, kad būtų skatinami klimatui, aplinkai ir socialiai naudingi projektai.

Lygiagrečiai įgyvendinamas ES išorės investicijų planas skatins tvariai investuoti šalyse partnerėse, pradedant Afrika ir ES kaimyninėmis šalimis. Tikimasi, kad iki 2020 m. Išorės investicijų planas pritrauks daugiau kaip 44 mlrd. EUR investicijų: viešojo ir privačiojo sektorių finansavimas bus sutelktas per Europos darnaus vystymosi fondą ir leis teikti techninę paramą investiciniams projektams, skatinti palankų investicijų klimatą ir gerinti verslo aplinką. Darnus vystymasis integruojamas rengiant priemones, ir visi projektai turės aiškių tvarumo požymių, pavyzdžiui, bus remiama tvari žemdirbystė, tvarios jungtys ir orių darbo vietų kūrimas.

Siekdama labiau padidinti ES paramos investicijoms veiksmingumą, Komisija Europos Sąjungos vadovams pateikė svarstyti idėją –daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m. sukurti vienintelį visas ES rinkos priemones jungiantį investicinį fondą 25 . Pasinaudojant sėkmingai įsibėgėjusia ESIF veikla, toks fondas galėtų teikti finansinę paramą ir susijusią techninę pagalbą, kad būtų pritraukiamos privačiojo sektoriaus investicijos, be kita ko, į tvarią infrastruktūrą. Su ES biudžeto garantija vienintelis investicinis fondas galėtų padėti siekti investavimo prioritetų ir supaprastinti sąveiką tarp investuotojų, naudos gavėjų, ES Komisijos, įgyvendinančiųjų partnerių, tokių kaip EIB ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, ir galimų naujų partnerių, tokių kaip fondai ir labdaros organizacijos. Tęsiant Europos investavimo konsultacijų centro veiklą ir siekiant sukurti daugiau pajėgumų tvarių projektų plėtrai, tokia parama taip pat galėtų būti teikiama kaip pagalba projektams rengti.

2.4Tvarumo argumentai teikiant finansines konsultacijas

Konsultuodamos investicinės įmonės ir draudimo produktų platintojai gali labai prisidėti prie to, kad finansų sistema būtų pakreipta tvarumo kryptimi. Prieš konsultacijų procesą šie tarpininkai privalo įvertinti kliento investavimo tikslus ir priimtiną riziką, kad galėtų rekomenduoti tinkamas finansines priemones arba draudimo produktus. Tačiau konsultuojant dažnai nepakankamai atsižvelgiama į palankias investuotojų ir naudos gavėjų nuostatas tvarumo atžvilgiu. 

Pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD II) ir Draudimo produktų platinimo direktyvą (DPPD) investicinės įmonės ir draudimo produktų platintojai konsultuodami privalo siūlyti tinkamus produktus, kad būtų patenkinti jų klientų poreikiai. Todėl tos įmonės turėtų teirautis klientų, kas jiems svarbu, pavyzdžiui apie aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, ir į tai atsižvelgti vertindamos rekomenduotinų finansinių priemonių ir draudimo produktų spektrą, t. y. kai atrenka produktus ir vertina tinkamumą.

2.5Tvarumo lyginamieji indeksai

Lyginamieji indeksai daro didelį poveikį finansinių priemonių ir kitų svarbių turto rūšių kainodarai finansų sistemoje. Jie naudingi investuotojams, nes padeda atsekti ir matuoti veiklos rezultatus ir atitinkamai paskirstyti turtą.

Tradiciniai lyginamieji indeksai atspindi esamą padėtį, taigi jų metodikoje tik truputį atsižvelgiama į tvarumo tikslus. Todėl jie netinka tvarių investicijų rezultatams matuoti. Į tai reaguodami ir siekdami atsižvelgti į tvarumo tikslus, indeksų kūrėjai sudarinėja ekonominio scenarijaus generatoriaus lyginamuosius indeksus, tačiau metodikoms trūksta skaidrumo, todėl nukenčia jų patikimumas. Siekiant sumažinti ekomanipuliavimo 26 riziką reikia skaidresnių ir patikimesnių tvarumo rodiklių metodikų. Pavyzdžiui, siekiant pagerinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų fondų veiklos rezultatų vertinimą, patikima tokių technologijų rodiklių metodika turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus.

3Tvarumo integravimas į rizikos valdymą

3.1Tvarumas atliekant rinkos tyrimus ir vertinant kredito riziką 

Pastaraisiais metais rinkos tyrimų paslaugų teikėjai ir tvarumo reitingų agentūros dėjo daugiau pastangų įvertinti įmonių veiklos rezultatus aplinkos, socialiniu ir valdymo aspektu ir jų pajėgumą valdyti tvarumo riziką. Tokie vertinimai padeda tvariau paskirstyti kapitalą ir pagerina informacijos srautus tarp emitentų ir investuotojų. Kadangi trūksta plačiai pripažįstamų rinkos standartų įmonių veiklos rezultatams įvertinti tvarumo aspektu, ypač didelę reikšmę įgyja tyrimų paslaugų teikėjų naudojamos metodikos skaidrumas. Be to, kai kurie suinteresuotieji subjektai teigia, kad dėl tvarumo tyrimų paslaugų teikėjų dėmesio labai dideliems emitentams mažesni emitentai tampa ne tokie patrauklūs instituciniams investuotojams.

Kitas svarbus sklandžiai veikiančių finansų rinkų elementas yra kredito reitingai, nes jie parodo investuotojams, kaip vertinamas įmonių ir viešųjų institucijų kreditingumas. Kredito reitingų agentūros veikia labai koncentruotoje rinkoje ir nustato kredito reitingus, remdamosi prieinama svarbia informacija. Tačiau lieka neaišku, kiek jos atsižvelgia į tvarumo veiksnius. Komisija stebi pokyčius kredito reitingų rinkoje ir pripažįsta, kad reikalingas geresnis supratimas, kaip kredito reitingų agentūros atsižvelgia į tvarumo veiksnius, ir didesnis skaidrumas šiuo klausimu. Komisija paragins ESMA remti sprendimus, kurie užtikrintų, kad kredito reitingų agentūros visapusiškai atsižvelgtų į tvarumo ir ilgalaikę riziką. Komisija taip pat toliau bendraus šiais klausimais su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, tarsis dėl galimo šį tikslą atitinkančios naujos kredito reitingų agentūros atsiradimo.

3.2 Su tvarumu susijusios institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigos 

Keli ES teisės aktai 27 įpareigoja institucinius investuotojus ir turto valdytojus veikti siekiant kuo didesnės naudos galutiniams investuotojams (naudos gavėjams). Tai paprastai vadinama patikėtinio pareiga. Tačiau dabartinės institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigas atsižvelgti į tvarumo veiksnius ir riziką sprendimų dėl investicijų procese reglamentuojančios ES taisyklės nėra nei pakankamai aiškios, nei nuoseklios visuose sektoriuose.

Faktai leidžia spręsti, kad instituciniai investuotojai ir turto valdytojai investavimo procese vis dar nesistemingai atsižvelgia į tvarumo veiksnius ir riziką. Be to, instituciniai investuotojai ir turto valdytojai nepakankamai atskleidžia savo klientams, ar priimdami sprendimus jie atsižvelgia į tuos tvarumo veiksnius ir kaip jie tai daro. Todėl galutiniai investuotojai negauna visos informacijos, kurios jiems reikia priimant sprendimus dėl investicijų, kai jie nori atsižvelgti į su tvarumu susijusius aspektus. Todėl investuotojai, vertindami ilgalaikius investavimo veiklos rezultatus, nepakankamai atsižvelgia į tvarumo rizikos poveikį.

3.3Rizikos ribojimo reikalavimai bankams ir draudimo bendrovėms 

Bankai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai yra pagrindinis išorės finansavimo šaltinis Europos ekonomikai ir svarbus investicijoms skirtų santaupų kanalas. Todėl jie galėtų užtikrinti kritinę masę investicijų, kurių reikia investicijų deficitui panaikinti siekiant pereiti į tvaresnę ekonomiką. Tačiau bankams, draudimo bendrovėms ir pensijų fondams taip pat gali kilti rizika, susijusi su netvaria ekonomine plėtra. Pavyzdžiui, kai kurie apskaičiavimai rodo, kad mažiausiai pusei euro zonos bankų turto 28 šiuo metu kyla su klimato kaita susijusi rizika. Tokią riziką finansiniam stabilumui taip pat nurodė makroprudencinės priežiūros institucijos 29 .

Todėl rizikos ribojimo reguliavimas turėtų geriau atspindėti su klimato ir kitais aplinkos veiksniais susijusią riziką; jį reikėtų rūpestingai pritaikyti, kad nenukentėtų dabartinės rizikos ribojimo sistemos ir jos rizika pagrįsto modelio patikimumas ir veiksmingumas. Naudodamasi rengiama ES tvarumo taksonomija, Komisija įvertins, ar būtų galima patvirtinti tinkamesnius kapitalo reikalavimus, kurie geriau atspindėtų bankų ir draudimo bendrovių valdomo tvaraus turto riziką. Plėtojant ES taksonomiją būtų galima palaipsniui įvesti tokį pagalbinį veiksnį. Pavyzdžiui, atlikdama kalibravimą, Komisija atsižvelgs į visus turimus faktus apie tai, kiek susijusios santaupos iš efektyvesnio energijos vartojimo ir hipotekos paskolos pelningumas 30 .

Be to, analizuodama 2017 m. gruodžio mėn. Bazelio rekomendacijas Komisija ypač atsižvelgs į galimą neigiamą poveikį Europos bankų skolinimui, investicijoms ir kitos veiklos, kuri būtina tvariam finansavimui, rūšims.

4Skatinimas didinti skaidrumą ir atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą 

4.1Atskleidimas ir apskaita 

Teikdamos ataskaitas tvarumo klausimais bendrovės leidžia investuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams įvertinti įmonių kuriamą ilgalaikę vertę ir jų tvarumo rizikos poziciją. ES direktyvoje dėl nefinansinės informacijos atskleidimo didelės viešojo intereso įmonės nuo 2018 m. įpareigotos atskleisti svarbią pagrindinių aplinkos, socialinių ir valdymo aspektų informaciją ir kaip valdoma dėl jų kylanti rizika 32 . Direktyvoje leidžiama įmonėms lanksčiai teikti tvarumo informaciją. Ateityje reikės rasti tinkamą pusiausvyrą tarp atskleidimo lankstumo ir standartizavimo, kuris būtinas norint gauti sprendimams dėl investicijų reikalingus duomenis. Kalbant apie atskleidimą finansų sektoriuje, verta didinti turto valdytojų ir institucinių investuotojų skaidrumą, be kita ko, reikalaujant atskleisti, kaip jie atsižvelgia į tvarumo riziką ir su klimato kaita su susijusią jos poziciją.

Taip pat auga nerimas, kad esamos apskaitos taisyklės neskatina priimti sprendimų dėl tvarių investicijų. Konkrečiai, 2016 m. spalio 6 d. priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje „Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas: 9-asis TFAS“ 33 išsakytas nerimas dėl galimo finansinėms priemonėms skirto naujojo apskaitos standarto (9-tojo TFAS) poveikio ilgalaikėms investicijoms. Komisija pripažįsta, kad svarbu užtikrinti, kad apskaitos standartai tiesiogiai ar netiesiogiai neatgrasytų nuo tvarių ir ilgalaikių investicijų. Šiuo aspektu reikia atsižvelgti, ar tvirtinant TFAS galėtų būti leista daugiau lankstumo, jei tik specialus koregavimas galėtų sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikėms investicijoms.

4.2 Įmonių valdymas ir nederamas trumparegiškumas kapitalo rinkoje 

Bendrovių valdymas gali labai padėti didinti ekonomikos tvarumą, nes jis sudaro sąlygas joms imtis strateginių priemonių, kurių reikia norint plėtoti naujas technologijas, stiprinti verslo modelius ir gerinti veiklos rezultatus. Tai savo ruožtu gerina jų rizikos valdymo praktiką ir didina konkurencingumą, taigi kuriamos darbo vietos ir skatinamos inovacijos. Todėl daug įmonių laikosi bendrojo valdymo strategijų, nors jas ne visada lengva palyginti.

Nepaisant keleto Europos įmonių pastangų, dėl netinkamo trumpalaikio rinkos spaudimo priimant verslo sprendimus gali būti sunku pažvelgti į tolimesnę perspektyvą, Įmonių vadovai gali pernelyg susitelkti į trumpalaikius finansinius veiklos rezultatus ir nepaisyti galimybių ir rizikos, kurias rodo aplinkos ir socialinio tvarumo argumentai. Todėl dėl kapitalo rinkų spaudimo ir verslo paskatų ilgainiui gali atsirasti nereikalinga tvarumo rizikos pozicija. Komisija bendraus su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais ir šį klausimą nagrinės atidžiau.

5Veiksmų plano įgyvendinimas

Klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo, išteklių išeikvojimo ir socialinio tvarumo problemos gali būti sėkmingai sprendžiamos ryžtinga platesnio užmojo politika, jei ji vykdoma tinkamai sudėliojant prioritetus ir veiksmų seką.

Šiame veiksmų plane visų pirma pabrėžiama, kaip svarbu ir skubu sukurti ES taksonomiją, kurioje būtų suvienodintos apibrėžtys ir sudarytos sąlygos gauti patikimą lyginamąją informaciją apie tvarias investicijas. Tai išankstinė sąlyga tokioms priemonėms kaip standartizavimas, ženklinimas, rizikos ribojimo taisyklių kalibravimas ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų lyginamųjų indeksų naudojimas. ES taksonomija taip pat papildo tokių veiksmų kaip informacijos apie bendroves atskleidimas ar finansinių konsultacijų teikimas įgyvendinimą 36 . Taksonomijos rengimo darbas bus pradėtas nuo klimato kaitos švelninimo aspekto, o vėliau palaipsniui bus įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir kiti aplinkos aspektai, dar vėliau – socialinio tvarumo aspektas. Tokiame požiūryje atsispindi būtinybė kovoti su klimato kaina ir siekti mūsų ilgalaikių klimato ir energetikos tikslų.

Įgyvendinimo strategijoje numatyti su teisėkūra nesusiję ir teisėkūros veiksmai, naujos priemonės ir rūpestingai parinkti tiksliniai galiojančių taisyklių pakeitimai. Lygiagrečiai teisėkūros priemonėms, su teisėkūra nesusijusios priemonės leistų geriau jas prisitaikyti ir sumažintų administracinę naštą 37 . Komisija užtikrins, kad būtų įvertintas visas svarbus finansinėms paslaugoms skirtų teisės aktų poveikis tvarumui: ji atliks atitinkamą poveikio vertinimą, vykdys viešas konsultacijas ir ex-post vertinimą, kaip numatyta Geresnio reglamentavimo gairėse ir priemonių rinkinyje 38 .

Siekiant šį veiksmų planą įgyvendinti sklandžiai ir stebėti, kaip įgyvendinami trys pagrindiniai jo tikslai, reikės atitinkamos techninės paramos ir tvirtos valdymo struktūros, nes visose darnaus vystymosi srityse reikia techninių žinių.

Veiksmų plane EPI artimiausiu metu raginamos tiesiogiai remti jo įgyvendinimą – atlikti konkrečias užduotis pagal šioje strategijoje nubrėžtas gaires. Visų pirma, EPI turėtų teikti rekomendacijas, kaip atitinkamuose ES finansinių paslaugų teisės aktuose galima veiksmingai atsižvelgti į tvarumo argumentus, ir padėti nustatyti esamas spragas. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliau diegti tvarumo argumentus ES teisės aktuose. Komisija įvertins būsimus EPI išteklius, atsižvelgdama į daugiametę finansinę programą po 2020 m. Artimiausiu laikotarpiu EPI turėtų atlikti svarbią funkciją – nustatyti riziką, kurią tvarumo veiksniai kelia finansiniam stabilumui, ir apie ją pranešti. Tai galėtų būti padaryta sukuriant bendrą europinę atitinkamų scenarijų analizės metodiką, pagal kurią vėliau būtų galima rengti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis klimato ir (arba) aplinkos aspektu.

Ilgesniu laikotarpiu, atsižvelgdama į naujos klasifikavimo sistemos (taksonomijos) poveikį įgyvendinant šį veiksmų planą ir siekdama užtikrinti galimybę laikui bėgant jį pritaikyti, Komisija svarstys, ar sukurti stabilesnę valdymo struktūrą, kuri pradėtų veikti atsiradus teisinei taksonomijos sistemai. Ši valdymo struktūra būtų viešojo ir privačiojo sektorių platforma, burianti ekspertus, rinkos dalyvius ir viešojo sektoriaus organizacijas, tokias kaip EPI, Europos aplinkos agentūra, Europos investicijų bankas ir Eurostatas. Platforma visų pirma stebėtų pagrindinius pokyčius, siekdama užtikrinti laipsnišką ES tvarumo taksonomijos plėtrą ir pritaikymą. Ilgainiui ji galėtų atlikti kitas užduotis, kurių reikia siekiant šio veiksmų plano tikslų. Platforma taip pat gali konsultuoti Komisiją dėl būsimų su tvariu finansavimu susijusių veiksmų ir taps pagrindiniu politikos formuotojų ir kitų svarbių suinteresuotųjų subjektų diskusijų forumu. Skleisdama informaciją ir palengvindama tolesnį darbą, platforma užtikrintų, kad ilgainiui tvarumas taptų nuolatiniu formuojamos politikos bruožu.

6Tolesni veiksmai

Šis veiksmų planas padės įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Komisijos komunikate „Tolesni veiksmai dėl tvarios Europos ateities. Europos pastangos užtikrinti tvarumą“ nurodytus darnaus vystymosi tikslus. Pranešime apie Sąjungos padėtį 2017 m. Pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris paskelbė apie Europos užmojį imtis vadovauti kovoje su klimato kaita. Jungtinėms Valstijoms nusprendus trauktis iš 2015 m. Paryžiaus susitarimo, pasauliui vis labiau reikia lyderio, vedančio darnaus vystymosi kryptimi. Europa turi geras sąlygas imtis pasaulinės lyderės vaidmens ir, jo ėmusis, gali tapti pirmučiausia tvarių investicijų, pavyzdžiui, į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kryptimi.

Komisija pripažįsta, kad finansų sektoriui tenka svarbus vaidmuo siekiant šių pamatinių aplinkos ir socialinių tikslų, nes tokioms permainoms reikia pritraukti labai daug privačiojo kapitalo. Komisija taip pat sieks sumažinti naujos finansinio stabilumo rizikos, kylančios dėl aplinkos ir socialinių aspektų, poveikį finansų sistemai ir piliečiams, kurie kenčia nuo didelių neigiamų klimato kaitos padarinių. Tai padėtų Europos įmonėms likti konkurencingomis kintančioje pasaulinėje ekonomikoje.

Tačiau Europos Sąjunga šio ilgalaikio pokyčio negali įgyvendinti viena. Būtinos koordinuotos pasaulinės pastangos. Šiame veiksmų plane nustatydama tvaraus finansavimo lyginamąjį standartą, Komisija taip pat ragina kitus subjektus, įskaitant valstybes nares 39 , priežiūros institucijas, privatųjį sektorių, didžiąsias ES nepriklausančias šalis imtis ryžtingos veiklos skatinti permainas ir joms vadovauti atitinkamose savo srityse. Taigi siekiama, kad veiksmų planas ateityje būtų toliau diskutuojamas tarptautiniuose forumuose siekiant propaguoti naujesnį požiūrį į tvaresnį finansų sistemos valdymą. Komisija skatins diskusijas apie šį veiksmų planą esamuose forumuose, tokiuose kaip Finansinio stabilumo taryba, G 20, G 7, Jungtinės Tautos ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO).

2019 m. Komisija pateiks šio veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą. Šiame veiksmų plane pateikta strategija yra pirmas didelis žingsnis tvarumo kryptimi. Tačiau norint panaudoti visą jos potencialą reikalingos ir kitų sričių 40 priemonės, o šioms būtinos darnios visų svarbių subjektų pastangos.

I priedas. ES taksonomijos funkcija įgyvendinant veiksmų planą

II priedas. Įgyvendinimo grafikas 

III priedas. Šiame veiksmų plane nurodytų iniciatyvų darbo planas 

Šiame plane pateikta į veiksmų planą įtrauktų iniciatyvų apžvalga. Toliau lentelėse taip pat nurodyta (jei žinoma), ar priemonė yra pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (T), 2 lygio priemonė (2LP) ar ne teisėkūros procedūra priimama priemonė (NT).

IV priedas. Vaizdi veiksmų apžvalga

(1)

Žr. 2015 m. gruodžio mėn. išvadas  http://unfccc.int/paris_agreement/items/9485.php

(2)

  https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld

(3)

 Žr., be kita ko, Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnį, kuriame kalbama apie aplinkos ir socialinių aspektų vaidmenį vykdant tarptautinį bendradarbiavimą.

(4)

 Tarp tų prioritetų – Švaraus oro politikos dokumentų rinkinys( http://ec.europa.eu/environment/air/clean_air/index.htm ), Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys ( http://ec.europa.eu/environment/circular-economy/implementation_report.pdf ), Energetikos sąjungos strategija ( http://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:1bd46c90-bdd4-11e4-bbe1-01aa75ed71a1.0001.03/DOC_1&format=PDF ) ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ( https://ec.europa.eu/clima/policies/adaptation/what_en ), Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė ( http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A52016DC0381 ), Europos socialinių teisių ramstis ( https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-20-principles_lt ), „mėlynosios ekonomikos“ finansavimo principų kūrimas ir Investicijų planas Europai ( https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan-europe-juncker-plan_lt ).

(5)

  https://ec.europa.eu/info/publications/mid-term-review-capital-markets-union-action-plan_lt

(6)

  https://ec.europa.eu/info/publications/180131-sustainable-finance-report_en

(7)

 Pvz., oro ir vandens taršos, išteklių eikvojimo ir biologinės įvairovės nykimo aspektai.

(8)

 Vienas iš keturių Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo sistemos veiksmų prioritetų yra investavimas į nelaimių rizikos mažinimą siekiant atsparumo.

(9)

 Valdymas yra priemonė, kurios paskirtis – integruoti aplinkos ir socialinius uždavinius į sprendimus dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų. Pavyzdžiui, vadovų atlyginimo taisyklės ar paskatos ginti akcininkų teises nuo vadovų yra priemonės, kuriomis užtikrinama įvairių įmonės suinteresuotųjų subjektų, t. y. vadovų, darbuotojų, akcininkų ir t. t., lygybė. Tokiu atveju valdymas, kai juo priešinamasi nelygybei įmonės viduje, atlieka socialinę funkciją.

(10)

 Toks metinis 2021–2030 m. laikotarpio investicijų deficitas apskaičiuotas remiantis PRIMES modelio projekcija, kurią Europos Komisija taikė vertindama pasiūlymo dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos poveikį (2016 m.), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1483696687107&uri=CELEX:52016SC0405 .  

(11)

 Žr. EIB, „Restoring EU competitiveness“, 2016. Į šią sumą, apskaičiuotą iki 2020 m., įtrauktos investicijos į transporto, logistikos ir energetikos tinklų modernizavimą, energijos taupymo didinimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir išteklių, įskaitant vandenį ir atliekas, valdymo gerinimą.

(12)

 Europos Komisijos veiksmai klimato kaitos srityje, https://ec.europa.eu/clima/policies/budget_lt

(13)

„Lancet Report 2017“, p. 7.

(14)

129 mlrd. USD, kaip nurodyta „Lancet Report 2017“;b Ostry et al, 2014, https://www.imf.org/external/pubs/ft/sdn/2014/sdn1402.pdf .

(15)

Battiston, S., A. Mandel, I. Monasterolo, F. Schutze, and G. Visentin, “A climate stresstest of the financial system,” Nat. Clim. Chang., vol. 7, no. 4, pp. 283–288, Apr. 2017.

(16)

 Tarp dešimties didžiausių grėsmių pasauliui Pasaulio ekonomikos forumas nurodė biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų sutrikimą ir vandens trūkumą („2018 Global Risks Report“).

(17)

 Ostry et al, 2014: https://www.imf.org/external/pubs/ft/sdn/2014/sdn1402.pdf

(18)

G20 Green Finance Study Group, „G20 Green Finance Synthesis Report“, 2016.

(19)

Pavyzdžiui, French and SRI „Results of the 8th National Survey run by Ipsos for Vigeo Eiris and the FIR“, Natixis Gobal Asset Management, „Mind Shift – Getting past the screens of responsible investing“, 2017, ir Schroders, „Global perspectives on sustainable investing“, 2017.

(20)

 Socialiai atsakingo investavimo fondai, arba tvaraus ir atsakingo investavimo fondai, yra fondai, į kurių sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą integruoti aplinkos, socialiniai ir valdymo veiksniai.

(21)

 OECD, „Investing in Climate, Investing and Growth“, 2017.

(22)

 Tai ypač pasakytina apie energijos naudojimo efektyvumo gerinimą, pavyzdžiui, pastatuose, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą. Švarios energijos visiems europiečiams dokumentų rinkinyje Komisija pasiūlė tokias investicijas skatinančių veiksmų.

(23)

 Pavyzdžiui, iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

(24)

Nuo 2018 m. vasario mėn.

(25)

 Komisijos komunikatas „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“, Europos Komisijos indėlis į 2018 m. vasario 23 d. neoficialų vadovų susitikimą.

(26)

 Kai rinkodaros priemonėmis organizacijos produktai, veiklos rūšys ar politika vaizduojami kaip palankūs aplinkai, nors jie tokie nėra.

(27)

 Įskaitant „Mokumo II“, „Profesinių pensijų fondų II“, KIPVPS, FPRD II direktyvas.

(28)

Battiston et al.; išsami literatūros apžvalga pateikiama ESRB (2016) „Too late, too sudden“, https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/asc/Reports_ASC_6_1602.pdf. 

(29)

 ESRB (2016) „Too late, too sudden“, https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/asc/Reports_ASC_6_1602.pdf .

(30)

 Keliomis rinkos iniciatyvomis pradėta rinkti aktualius įrodymus, kad būtų galima nuodugniau įvertinti su tvariomis investicijomis susijusią riziką. Pavyzdžiui, pagal ES finansuojamą EeMAP iniciatyvą vykdomi darbai, atskleidžiantys sąsają tarp energijos naudojimo pastatuose efektyvumo ir hipotekos paskolų pelningumo.

(31)

 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 77f ir 111 straipsniai.

(32)

Remiantis daugiau nei 500 darbuotojų turinčių didelių įmonių, įtrauktų į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, į biržos sąrašus neįtrauktų bankų ir draudimo bendrovių 2017 finansinių metų duomenimis.

(33)

  http://www.europarl.europa.eu/oeil-mobile/fiche-procedure/2016/2898(RSP)

(34)

  https://www.fsb-tcfd.org/

(35)

 Tai bus atlikta EFRAG analizuojant Europos visuomenės gerovės kriterijų.

(36)

I priede parodyta, kokia svarbi ES taksonomijos funkcija įvairioms šiame veiksmų plane nurodytoms priemonėms.

(37)

II priede aiškiau pateikiamas pagrindinių šio veiksmų plano priemonių grafikas ir seka.

(38)

  https://ec.europa.eu/info/better-regulation-guidelines-and-toolbox_lt.

(39)

 Komisija suburs specialią valstybių narių ekspertų grupę tvarių finansų klausimais.

(40)

 Pavyzdžiui, aplinkos, įskaitant gamtinį kapitalą, socialinio aspekto, jūrų išteklių ir žemės ūkio.