EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2018 02 06

COM(2018) 65 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims

ĮTIKINAMA PLĖTROS PERSPEKTYVA IR DIDESNIS ES ĮSIPAREIGOJIMAS VAKARŲ BALKANŲ ŠALIMS

2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris dar kartą patvirtino – Vakarų Balkanų šalių ateitis europietiška:

„Jei norime daugiau stabilumo savo kaimynystėje, privalome suteikti įtikinamą plėtros perspektyvą ir Vakarų Balkanų šalims. Akivaizdu, kad per šią Komisijos ir Parlamento kadenciją kitos plėtros nebus. Nė viena kandidatė nėra pasirengusi. Tačiau vėliau Europos Sąjungoje bus daugiau nei 27 narės. Šalys kandidatės derybose ypatingą prioritetą turi skirti teisinės valstybės principui, teisingumui ir pagrindinėms teisėms.“

ES valstybių arba vyriausybių vadovai nuosekliai pritardavo regiono integracijai į Europą, pastarąjį kartą – Europos Vadovų Tarybos Pirmininko 2017 m. kovo mėn. paskelbtose išvadose:

„Europos Vadovų Taryba [...] dar kartą patvirtino savo tvirtą paramą Vakarų Balkanų šalių europinei perspektyvai. Palankiai vertindama regiono valstybių padarytą pažangą, Europos Vadovų Taryba pabrėžia, kad ES tebėra įsipareigojusi ir toliau aktyviai veikia visais lygmenimis, siekdama teikti joms paramą vykdant į ES orientuotas reformas ir projektus.“

Vakarų Balkanų valstybės yra Europos dalis, geografiškai jas supa ES valstybės narės. ES ir šio regiono tautos turi bendrą paveldą bei istoriją ir bendrų galimybių ir uždavinių vienijamą ateitį. ES jau seniai aktyviai veikia šiame regione. Nuo 2003 m. Salonikų Europos Vadovų Tarybos ji rėmė regiono kaip neatsiejamos ES dalies ateitį.

Nuo to laiko regiono europietiška perspektyva padėjo šalims vykdyti bendras politines ir ekonomines reformas taikant demokratiškesnius procesus. Vizų režimo liberalizavimu ir kur kas geresniu regioniniu bendradarbiavimu skatinamos atviresnės visuomenės. 2016 m. bendra regiono šalių prekyba su ES sudarė daugiau kaip 43 mlrd. EUR, t. y. 80 proc. daugiau nei 2008 m., ir turi potencialą dar gerokai augti. Be to, ES įmonės – didžiausi investuotojai Vakarų Balkanų šalyse: vien per paskutinius penkerius metus jų tiesioginės užsienio investicijos regione sudarė daugiau kaip 10 mlrd. EUR. Regiono ir Europos Sąjungos ryšys ir tarpusavio priklausomybė tapo dar akivaizdesnė ištikus migracijos krizei. Regiono šalys vis dažniau veikia kaip partnerės pasaulinėje arenoje.

Tvirta, pasiekimais grindžiama narystės ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims atitinka pačios Sąjungos politinius, saugumo ir ekonominius interesus. Tai geostrateginė investicija į stabilią, stiprią, vieningą, bendromis vertybėmis grįstą Europą. Tai galinga demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių laikymosi skatinimo priemonė. Įtikinama stojimo perspektyva – regiono pertvarkos variklis, o kartu didina mūsų kolektyvinę integraciją, saugumą, klestėjimą ir socialinę gerovę. Ji ypač svarbi susitaikymui ir stabilumui skatinti.

Be to, ES plėtros politika turi būti neatskiriama platesnės Sąjungos stiprinimo iki 2025 m. strategijos, kurią 2017 m. rugsėjį pranešime apie Sąjungos padėtį išdėstė Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris, dalis. Tai investicija į ES saugumą, ekonomikos augimą, įtaką ir galimybes apsaugoti savo piliečius.

Vis dėlto prieš plėsdamasi Europos Sąjunga turi sustiprėti ir sutvirtėti. Todėl Komisija, atsižvelgdama į savo Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planą 1 , visus šiuos metus teiks įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama gerinti demokratinę, institucinę ir politinę 2025 m. Sąjungos sistemą, pagrįstų galiojančiomis sutartimis. Šios iniciatyvos visų pirma apims pasiūlymus gerinti sprendimų priėmimo ES veiksmingumą, stiprinant kvalifikuotos balsų daugumos taikymą tokiose srityse kaip užsienio politika arba vidaus rinkos reikalai.

Iki tos datos ES galėtų sudaryti daugiau nei 27 narės. Stojimo derybos su Juodkalnija ir Serbija jau įsibėgėjo. Jei bus stipri politinė valia, bus imtasi tikrų tvarių reformų ir galutinai išspręsti ginčai su kaimyninėmis šalimis, jos galėtų būti pasirengusios narystei iki 2025 m. Tokia perspektyva yra labai ambicinga. Ar ji bus įgyvendinta, visiškai priklausys nuo objektyviai įvertintų kiekvienos šalies pasiekimų ir rezultatų.

Dabar visos Vakarų Balkanų šalys turi kuo skubiau dėti dar daugiau pastangų, imtis gyvybiškai svarbių reformų ir užbaigti savo politinę, ekonominę ir socialinę pertvarką, įtraukti į šiuos procesus visus įvairioms politinėms jėgoms atstovaujančius suinteresuotuosius subjektus ir pilietinės visuomenės atstovus. Stojimas į ES – tai daug daugiau nei vien techninis procesas. Tai yra kartų pasirinkimas, grindžiamas pagrindinėmis vertybėmis, kurias kiekviena šalis turi aktyviau puoselėti – tiek vykdydama savo užsienio ir regioninę politiką, tiek atkreipdama dėmesį, ko vaikai mokomi mokykloje.

Vakarų Balkanų šalys turi istorinę galimybę tvirtai ir aiškiai susieti savo ateitį su Europos Sąjunga. Jos turės veikti ryžtingai. Prisijungimas yra ir bus pasiekimais grindžiamas procesas, visiškai priklausantis nuo kiekvienos šalies realiai padarytos pažangos. Šalys gali pasivyti arba aplenkti viena kitą, priklausomai nuo jų padarytos pažangos.

Komisija pasirengusi parengti rekomendacijas, kad būtų pradėtos stojimo derybos su Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, remiantis įvykdytomis sąlygomis. Jei dės pastangas ir prisiims įsipareigojimus, Bosnija ir Hercegovina galėtų tapti šalimi kandidate. Kosovas 2* turi galimybę daryti tvarią pažangą įgyvendindamas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir žengti toliau Europos keliu, kai tik leis aplinkybės.

Kasdienis gyvenimas Vakarų Balkanuose turėtų laipsniškai tapti vis panašesnis į gyvenimą Europos Sąjungoje. Galiausiai, piliečiai trokšta gyventi klestinčiose, lygybę užtikrinančiose šalyse, kuriose laikomasi teisinės valstybės principų, o korupcija yra išgyvendinta. Šioje strategijoje išdėstyta, kaip padidinus ES paramą, kuri, be kita ko, apima ir dalyvavimą tam tikrose Sąjungos politikos priemonėse ir programose, Vakarų Balkanų šalys jau gali pasinaudoti didesniu stabilumu ir gerove, o tai savo ruožtu sudarys palankesnes sąlygas siekti pažangos kelyje į Europą.

I.ĮTIKINAMAI PLĖTROS PERSPEKTYVAI REIKIA ĮTIKINAMŲ PASTANGŲ IR REFORMŲ VAKARŲ BALKANŲ ŠALYSE 3

Vakarų Balkanų šalys galės įstoti į Europos Sąjungą, kai bus tenkinami Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnio kriterijai, įskaitant Kopenhagos kriterijus. Nors nė viena regiono šalis šiuo metu šių kriterijų neatitinka, jos nuo 1990 m. pabaigos jau nuėjo ilgą kelią. Apskritai buvo padaryta didelė pažanga vykdant reformas ir įveikiant pražūtingus karo ir konfliktų padarinius. Tačiau tam, kad šalys tenkintų visas narystės sąlygas ir sustiprintų savo demokratiją, vis dar reikia įvykdyti visapusiškas ir įtikinamas reformas labai svarbiose srityse, visų pirma teisinės valstybės, konkurencingumo, regioninio bendradarbiavimo ir susitaikymo.

Visų pirma reikia labai sustiprinti teisinės valstybės principą. Šiandien šalyse aiškiai matyti valstybės užvaldymo, įskaitant sąsajas su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija visais valdymo ir administravimo lygmenimis, elementų, akivaizdaus viešųjų ir privačių interesų painiojimo. Visa tai skatina nebaudžiamumo ir nelygybės pojūtį. Taip pat yra daug politinio kišimosi į žiniasklaidą ir jos kontrolės. Aiškiai įgaliota ir nepriklausoma teismų sistema ir atskaitingos vyriausybės bei administracijos yra labai svarbios tam, kad įvyktų reikalingi ilgalaikiai visuomenės pokyčiai.

Antra, labai didelės regiono ekonomikos dalys yra nekonkurencingos, jose per daug netinkamo politinio kišimosi, privatusis sektorius išsivystęs nepakankamai. Nė viena Vakarų Balkanų šalis šiuo metu negali būti laikoma veikiančios rinkos ekonomikos šalimi, be to, nė viena iš jų nėra pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą Sąjungoje. Nepaisant visos vykdant reformas padarytos pažangos, tebėra daug struktūrinių problemų, kurios savo ruožtu daro poveikį darbo rinkai, visų pirma jaunimo užimtumo galimybėms.

Trečia, tarp regiono šalių vis dar yra didelių dvišalių ginčų, kuriuos reikia išspręsti. ES nesutiks įsileisti šių ginčų ir nestabilumo, kurį jie galėtų sukelti. Galutinius ir privalomus sprendimus reikia rasti ir įgyvendinti iki šalies įstojimo.

Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, stojimas į ES – laisvas pasirinkimas. Tam reikia politinio ir visuomenės sutarimo, žmonių širdžių ir protų paramos. Negali būti jokio vadovų dvejojimo, koks yra Vakarų Balkanų šalių kelias ir kokia kryptimi jos eina. Tai būtina siekiant užtikrinti ir išlaikyti jų pačių ir ES piliečių paramą ir turi atsispindėti vadovų žodžiuose ir pranešimuose piliečiams.

Įvairių Vakarų Balkanų šalių keliai į Europą papildyti įvairiomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Berlyno procesu 4 , sektorinėmis platformomis, pavyzdžiui, Energetikos ir transporto bendrijomis, ir regioniniais veikėjais, pavyzdžiui, Regioninio bendradarbiavimo taryba.

Dabar šalių valdžios institucijos, remiamos savo visuomenių, turi prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti gerai žinomas stojimo sąlygas. Norint, kad ambicingas geriausias scenarijus taptų tikrove, veiksmų reikia imtis nedelsiant. Galiausiai, regiono piliečiai įvertins, ar jų vyriausybės nori ir gali įvykdyti europietiškus siekius, ar ne.

1.    Teisinės valstybės principai, pagrindinės teisės, valdymas

Imtis reformų teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir gero valdymo srityje tebėra skubiausias dalykas Vakarų Balkanų šalims. Tai taip pat yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį ES vertins šių šalių perspektyvas. Regionas turi stipriau ir patikimiau puoselėti šias pagrindines ES vertybes. Jų nesilaikymas taip pat atgraso nuo investicijų ir prekybos. Teisinės valstybės principų stiprinimas – ne tik institucinis klausimas. Tam reikalingi visuomenės pokyčiai.

Turi būti užtikrintas teismų sistemos nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas. Svarbiausias dalykas siekiant užtikrinti teisingumą ir vykdomosios bei įstatymų leidžiamosios valdžios atskaitomybę – teisminių institucijų ir atskirų teisėjų nepriklausomumas. Tai yra išankstinė bet kokios demokratinės teisinės valstybės principais grindžiamos visuomenės ir jos ekonomikos vystymosi sąlyga.

Šalys be jokių kompromisų turi pašalinti korupciją. Stiprios ir nepriklausomos institucijos yra labai svarbios siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, vykdyti veiksmingesnius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą: tuomet galutiniai teismų sprendimai būtų vykdomi ir apimtų atgrasomas sankcijas. Turi būti sustiprintos specializuotos kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu baudžiamojo persekiojimo struktūros ir teisminės institucijos. Tai turėtų apimti specialių policijos pajėgų priskyrimą prokuratūroms. Įvairios priemonės, kaip antai, neteisėtai įgyto turto ar teisės eiti pareigas valstybės tarnyboje atėmimas, griežtesnės atitikties taisyklės valstybės tarnautojams ir piliečiams prieinama informacija bei apskundimo mechanizmai.

Šalys taip pat turi sukurti stiprią korupcijos prevencijos sistemą. Reikia daugiau viešųjų lėšų valdymo skaidrumo, visų pirma – visų viešųjų pirkimų etapų, nes ši sritis ypatingai pažeidžiama korupcijos. Vakarų Balkanų šalyse buvo keletas slaptų prekių pirkimo procedūrų atvejų, o kai kurios didelės apimties sutartys buvo sudarytos nepaskelbus viešo konkurso. Buvo įtarimų apie palankesnes sąlygas politiškai susijusiems vietos subrangovams ir neteisėtus mokėjimus. Šalys turėtų iš esmės padidinti viešųjų pirkimų konkursų skaidrumą, konkurencingumą ir sąžiningumą, apriboti naudojimąsi konfidencialia tvarka ir nustatyti apsaugos priemones, kad būtų pašalinta politinė įtaka konkurso dalyviams. Turėtų būti visiškai įdiegta skaidri, viešai prieinama elektroninė viešųjų pirkimų sistema. Tai turėtų suteikti galimybę piliečiams aiškiai matyti, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai nuo pradinio pasiūlymo iki galutinio sutarčių įvykdymo. Taip pat labai svarbi viešųjų institucijų vadovų atskaitomybė ir vidaus kontrolė.

Organizuotas nusikalstamumas Vakarų Balkanų šalyse tebeklesti – kalbant tiek apie prekybą žmonėmis, narkotikais ir ginklais, tiek apie nusikalstamumo įsiskverbimo į politinę bei ekonominę sistemą riziką. Valdžios institucijos turi veiksmingiau ardyti nusikaltėlių tinklus ir jų ekonominį pagrindą, sistemingai vykdydamos finansinius tyrimus ir taikydamos tikslines priemones, pavyzdžiui, prevencinį pajamų iš nusikalstamų įšaldymą, konfiskavimą iš trečiųjų asmenų, atvirkštinę įrodinėjimo pareigą turintiems tam tikrų rūšių turto, ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstą konfiskavimą, kad kovotų su nepaaiškinamu turtu, visų savininkų informacijos atskleidimo reikalavimus įmonėms ir glaudesnį teisminį bendradarbiavimą. Reikėtų suteikti prioritetą tam, kad kovos su korupcija, pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu srityse būtų pasiekta konkrečių ir tvarų rezultatų

Pagrindinės teisės iš esmės įtvirtintos Vakarų Balkanų šalių teisės aktuose, tačiau būtina dėti daugiau pastangų, kad jos būtų visapusiškai įgyvendinamos praktikoje. Ypatingą dėmesį reikia skirti saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo – demokratijos ramsčio – apsaugai. Reikia ryžtingų pastangų siekiant apsaugoti mažumas ir kovoti su diskriminacija, visų pirma romų, kurių socialinė įtrauktis turėtų būti aktyviau skatinama, ir LGBTI bendruomenės. Turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė ir sprendžiama smurto artimoje aplinkoje problema.

Labai svarbu stiprinti demokratinių institucijų veikimą. Būtina užtikrinti konstruktyvų visų politinių partijų dialogą, visų pirma parlamente. Vyriausybė turi užtikrinti, kad opozicija galėtų visapusiškai vykdyti savo funkcijas, o opozicija turi konstruktyviai dalyvauti demokratiniuose procesuose. Rinkimai turėtų būti laisvi ir sąžiningi, turi būti tinkamai įgyvendintos rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijos. Be to, būtina atlikti esminę viešojo ir privačiojo sektorių politinių partijų finansavimo taisyklių reformą.

Viešojo administravimo reforma yra itin svarbi siekiant stiprinti visų lygmenų valdymą. Tai apima administravimo kokybę ir atskaitomybę, didesnį profesionalumą, atskyrimą nuo politikos ir skaidrumą, be kita ko, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo, skaidresnį viešųjų finansų valdymą ir geresnes paslaugas piliečiams. Taip pat reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų.

Vyriausybės turėtų užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai galėtų aktyviai dalyvauti reformų ir politikos formavimo procese, pavyzdžiui, rengiant įtraukias struktūrines diskusijas dėl reformų prioritetų, kuriose dalyvautų galių turinti pilietinė visuomenė. Todėl labai svarbu sukurti pilietinės visuomenės organizacijų veiklai palankią aplinką.

Visos šios reformos tebėra ypatingai svarbios regiono integracijai į ES. Tik pasiekus apčiuopiamų ir tvarių rezultatų bus padaryta reikiama patikima pažanga.

2.    Ekonomikos stiprinimas

Vakarų Balkanų regionas turi didelį ekonominį potencialą. Jo augimo tempas yra didesnis nei ES ir jis tampa vis patrauklesne rinka ES prekėms ir paslaugoms, todėl regionas palaipsniui tampa Europos vertės grandinės dalimi. Ekonominės integracijos su Sąjunga lygis jau dabar yra labai didelis dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimų.

Tačiau reikia dėti dar daugiau pastangų, kad būtų padidintas Vakarų Balkanų šalių ekonomikų konkurencingumas, būtų sprendžiama didelio nedarbo, ypač jaunimo, problema, augtų gerovė ir būtų kuriamos verslo galimybės, taip pat ir vietos subjektams. Stipresnės žinių ekonomikos taip pat padės sumažinti vykstantį protų nutekėjimą, pakeisdamos jį protų apykaita. Tolesnis regiono ekonomikų modernizavimas padės pritraukti papildomų privačių ES investicijų ir padidinti ES prekių ir paslaugų paklausą Vakarų Balkanų šalyse. Būtinos struktūrinės reformos turi būti grindžiamos tinkama ekonomine ir fiskaline politika.

Regiono ekonomikos turi daug struktūrinių trūkumų – rinkos neveiksmingos ir nelanksčios, produktyvumas mažas, galimybės gauti finansavimą ribotos, nuosavybės teisės neaiškios, reguliavimo aplinka sudėtinga; tai lemia mažą konkurencingumą ir didelį nedarbą. Apskritai investicijų ir ekonomikos augimo rodiklis yra nepakankamas, kad būtų galima iš esmės sumažinti atotrūkį nuo ES. Be to, ekonominiam vystymuisi trukdo įsitvirtinusi šešėlinė ekonomika. Tebėra daug valstybės dalyvavimo ir netinkamo politinio kišimosi į ekonomiką, o konkurencijos politika ir kitos gretutinės politikos sritys vis dar per silpnos. Turi būti griežčiau įgyvendinamos ekonominių reformų programoje nustatytos struktūrinės reformos. Pirmenybė turi būti teikiama priemonėms, kuriomis sprendžiamos socialinės problemos ir struktūrinis nedarbas. Privatizavimo procesas turi būti toliau vykdomas visiškai skaidriai. Valstybės valdomos įmonės turi būti reformuotos prioritetine tvarka, turi būti sprendžiama korupcijos problema. Ekonomikos augimo potencialui ir konkurencingumui ir toliau trukdo silpnos teisinės valstybės principų ir institucijų veikimo trūkumai.

Sėkminga ekonominės integracija regiono viduje ir su ES įmanoma tik užtikrinus geresnes jungtis. Pernelyg daug regioninių susitarimų įsipareigojimų vis dar neįgyvendinti. Šalys turi visapusiškai laikytis Energijos bendrijos sutarties, Transporto bendrijos sutarties ir ES taisyklių, susijusių su Europos bendrosios aviacijos erdvės susitarimu, kuriais jos įsipareigojo priimti energetikos ir transporto srities acquis ir susijusius standartus (pvz., aplinkos ir konkurencijos) gerokai iki įstojimo.

Regiono šalys taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų vykdomi esami susitarimai ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas, kuris turėtų būti reformuojamas, kad geriau tenkintų regiono poreikius. Daugiamečio regioninės ekonominės erdvės vystymo plano priėmimas, dėl kurio Vakarų Balkanų šalių vadovai susitarė 2017 m. liepos mėn., yra daug žadantis: jo įgyvendinimu bus sustiprinta prekyba, investicijos ir judumas regiono viduje ir tarp regiono ir ES. Jis padės integruoti rinkas į Europos ir pasaulines vertės grandines ir skatinti regiono ekonomikų skaitmeninimą. Jis taip pat padės paspartinti įmonių plėtrą, įgūdžių ugdymą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir pažangų augimą.

3.    ES taisyklių ir standartų taikymas

Svarbiausi plėtros proceso prioritetai toliau yra teisinės valstybės principai, pagrindinės teisės, demokratinių institucijų stiprinimas, viešojo administravimo reforma, ekonominė plėtra ir konkurencingumas. Tai bet kuriai šaliai kandidatei sudaro pagrindą užtikrinti, kad ji turi būtinus administracinius ir teisminius pajėgumus tinkamai taikyti ES taisykles ir standartus ne tik teisiškai, bet ir praktiškai.

Dar daug reikia nuveikti visais lygmenimis, siekiant suderinti teisės aktus su ES acquis, nustatyti arba sukurti atitinkamas įstaigas ir užtikrinti įgyvendinimo pajėgumus įvairiausiose srityse – bendrosios rinkos taisyklių, socialinės politikos, energetikos ir transporto acquis, ES aplinkosaugos teisės aktų.

Įgyvendinant įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimus ir kitus sektorinius susitarimus, bus padedama pasirengti atitikti narystės ES reikalavimus. Reikėtų visapusiškai pasinaudoti galima technine pagalba, ypač institucijų kūrimo parama, pasitelkiant techninės pagalbos ir informacijos mainų priemones.

4.        Susitaikymas, geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas – išankstinės stojimo sąlygos

Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra esminiai aspektai, be kurių šios šalys negalėtų eiti pirmyn Europos keliu. Be esamų regioninių iniciatyvų, pavyzdžiui, Regioninio bendradarbiavimo tarybos, naują impulsą suteikė įvairaus pobūdžio politinis bendradarbiavimas, įskaitant aukščiausio lygmens, paskatintas regionų ir naujausiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose. Šis bendradarbiavimas turi būti dar labiau išnaudotas siekiant toliau prisidėti prie politinio stabilizavimo ir ekonominių galimybių kūrimo.

Siekiant taikos įsitvirtinimo ir ilgalaikio stabilumo regione, ypatingai svarbu ne tik pagerinti regioninį bendradarbiavimą, bet ir toliau dėti pastangas pasiekti susitaikymą. 1990 m. žaizdoms užgyti dar reikia laiko. Tačiau po 25 metų atėjo laikas neišspręstus klausimus spręsti su nauja energija. Visos valstybės privalo aiškiai įsipareigoti tiek žodžiais, tiek darbais atsikratyti praeities naštos, pasiekti susitaikymą ir gerokai iki įstojimo į ES išspręsti neišspręstus klausimus.

Regioninio bendradarbiavimo, gerų kaimyninių santykių ir susitaikymo negalima primesti iš išorės. Regiono lyderiai privalo prisiimti visą atsakomybę ir rodyti pavyzdį. Jie turi ne tik vengti bet kokių pareiškimų ar veiksmų, kurie galėtų paskatinti įtampą tarp etninių grupių, bet ir juos pasmerkti bei aktyviai kovoti su nacionalizmo apraiškomis. ES nėra vietos nesantaiką kurstančiai retorikai, jau nekalbant apie bet kurios pusės karo nusikaltėlių šlovinimą. Pereinamojo laikotarpio teisingumo procesas nebaigtas. Reikia skubiai spręsti likusius opius klausimus, pavyzdžiui, karo nusikaltimų bylų nagrinėjimo, be kita ko, visapusiškai bendradarbiaujant su Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmu ir Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriumi, dingusių asmenų likimo, pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų, regione likusių sausumos minų aptikimo ir neutralizavimo.

Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo turi būti skirtas švietimui, visų pirma siekiant skatinti didesnę toleranciją, propaguoti Europos vertybes ir stiprinti visuomenės sanglaudą. Vakarų Balkanų šalys turėtų daugiau investuoti į jaunąją kartą – būsimus ES piliečius, ir suteikti jiems perspektyvų žiūrint į ateitį, o ne į praeitį. Taip pat turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas kultūros srityje su šiuo regionu ir jo viduje.

ES plėtros politika turi ir toliau eksportuoti stabilumą. Todėl ES negali įsileisti dvišalių ginčų nei dabar, nei ateityje. Juos turi skubiai išspręsti atsakingos pusės. Siekti šio tikslo padės gerų kaimyninių santykių atmosfera; tačiau tai taip pat bus tikras šių santykių stiprumo išbandymas. Jeigu pasienio ginčų nepavyksta išspręsti dvišalių derybų būdu, šalys turėtų juos besąlygiškai pateikti privalomam galutiniam tarptautiniam arbitražui, kurio sprendimus abi pusės turėtų visapusiškai taikyti ir jų laikytis iki stojimo ir į kuriuos būtų atsižvelgiama rengiant stojimo sutartis. Komisija skirs daug dėmesio šių ginčų sprendimui ir prireikus teiks paramą. Nė viena šalis neturėtų piktnaudžiauti neišspręstais klausimais stojimo į ES procese. Iš principo ES plėtros proceso pirmūnės strategiškai suinteresuotos padėti, o ne kenkti kaimyninėms šalims. Regiono šalys priklauso viena nuo kitos ir darys spartesnę pažangą, jei padės viena kitai.

Veiksmingai ir visapusiškai nenormalizavus Belgrado ir Prištinos santykių, pasitelkus ES remiamą dialogą, regione nebus ilgalaikio stabilumo. Visapusiškas teisiškai privalomas susitarimas dėl santykių normalizavimo yra skubiai reikalingas ir itin svarbus dalykas, būtinas Serbijai ir Kosovui žengiant pirmyn savu Europos keliu.

5.    Tolesni Vakarų Balkanų šalių žingsniai atitinkamuose jų keliuose į Europą

Artimiausiais metais visos Vakarų Balkanų šalys turi galimybę žengti pirmyn savu Europos keliu, priklausomai nuo kiekvienos jų pasiekimų ir tokiu greičiu, kokiu joms pavyksta pasiekti pažangos. Juodkalnija ir Serbija dabar yra labiausiai pažengusios procese; tolesniame skirsnyje pateikiama joms dar likusių šiame kelyje įvykdytinų uždavinių pavyzdžių. Albanija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija daro didelę pažangą Europos kelyje, tad Komisija pasirengusi parengti rekomendacijas, kad būtų pradėtos stojimo derybos, remiantis įvykdytomis sąlygomis. Komisija pradės rengti nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės, gavusi išsamius visapusiškus atsakymus į klausimyno klausimus. Jei dės pastangas ir prisiims įsipareigojimus, Bosnija ir Hercegovina galėtų tapti šalimi kandidate. Kosovas turi galimybę daryti tvarią pažangą įgyvendindamas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir žengti toliau Europos keliu, kai tik leis aplinkybės. Kosovui taip pat bus labai naudingas galutinis susitarimas dėl santykių normalizavimo su Serbija.

5.1. Orientaciniai veiksmų, kurios Juodkalnija ir Serbija turi įvykdyti, kad stojimo procesą užbaigtų iki 2025 m., pavyzdžiai

Šiame skirsnyje nustatomi pagrindiniai stojimo derybų veiksmai ir sąlygos dėl galimos 2025 m. perspektyvos. Šie pavyzdžiai yra tik orientacinio pobūdžio, jie pagrįsti geriausiu scenarijumi. Tai reiškia, kad niekas nevyks automatiškai; procesas yra ir bus objektyvus ir grindžiamas pasiekimais. Jis pateikiamas norint parodyti, kaip greitai reikia priimti ir įgyvendinti toliau nurodytas pertvarkos reformas, kad šis scenarijus taptų tikrove. Kiekviena šalis bus vertinama atskirai pagal pasiekimus, remiantis pažanga, padaryta siekiant atitikti nustatytas sąlygas.

ØTarpinių kriterijų įvykdymas

Labai svarbu dar daugiau dėmesio skirti tarpinių kriterijų įvykdymui įtvirtinant teisinės valstybės principus. Komisija šiuos reikalavimus ir sąlygas jau aiškiai išdėstė savo reguliariose ataskaitose. Šalių vadovai dabar turi ryžtingai ir aiškiau įsipareigodami spręsti esamus uždavinius. Serbijos atveju turi būti įvykdyti tarpiniai kriterijai, susijęs su santykių su Kosovu normalizavimu (35 skyrius), ir turi būti skubiai sudarytas visapusiškas teisiškai privalomas susitarimas dėl santykių normalizavimo 

ØBendrų ES pozicijų nustatymas pagrindinėse politikos srityse

Komisija parengs komunikatą, kuriame bus pateiktas būsimos plėtros poveikio pagrindinėse politikos srityse, kaip antai žemės ūkio, sanglaudos politikos ir biudžeto, vertinimas. Todėl valstybėms narėms bus suteikta galimybė apibrėžti bendras ES pozicijas derybose dėl atitinkamų skyrių, visiškai suprantant galimą poveikį, ir nustatyti bet kokias pereinamojo laikotarpio priemones. ES ir Vakarų Balkanų šalių piliečiams susirūpinimą kelia laisvo darbuotojų judėjimo principo taikymas naujosioms valstybėms narėms. Todėl derybų metu reikia aptarti pereinamojo laikotarpio priemonių šioje srityje pobūdį . Serbijai reikės padaryti reikšmingą pažangą įgyvendinant visapusišką teisiškai privalomą susitarimą dėl santykių normalizavimo su Kosovu.

ØDerybų baigimas

Įvykdžiusios visus kiekvieno derybų skyriaus uždarymo kriterijus, apimančius, be kita ko, patikimus ir tvarius reformų įgyvendinimo rezultatus, visų pirma teisinės valstybės principų srityje, tarpvyriausybinėje konferencijoje valstybės narės galėtų susitarti dėl bendro derybų baigimo. Tam reikėtų daryti nuolatinę, negrįžtamą pažangą įgyvendinant reformų darbotvarkę. Serbijai reikės iki to laiko negrįžtamai įgyvendinti visapusišką teisiškai privalomą susitarimą su Kosovu, kuris atspindėtų įtvirtintą visišką santykių normalizavimą.

ØStojimo sutarties pasirašymas

Kai šalis arba šalys baigs derybas, pasikonsultavus su Europos Komisija, pritarus Europos Parlamentui ir Tarybai vieningai priėmus sprendimą dėl naujų valstybių narių priėmimo, galima pasirašyti stojimo sutartį.

ØStojimas

Visoms ES valstybėms narėms ir stojančiajai (-iosioms) šaliai (-ims) ratifikavus stojimo sutartį, atsižvelgiant į atitinkamus konstitucinius reikalavimus, šalis gali įstoti. 

II.ĮTIKINAMAI PLĖTROS PERSPEKTYVAI REIKALINGA EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA

Vakarų Balkanų stojimo į ES perspektyva visų pirma labiausiai priklauso nuo jų pačių. Savo ruožtu ES ir toliau bus patikima, griežta ir sąžininga, tobulindama savo politikos priemones, kad geriau paremtų pertvarkos procesus regione. Ir ji turi įvykdyti savo įsipareigojimus Vakarų Balkanų šalims, kaip pastarosios vykdo savo įsipareigojimus – tai atitinka pačios Europos strateginius interesus.

Tolesniame skirsnyje ir priede pateikiamame veiksmų plane išdėstytos įvairios pavyzdinės iniciatyvos, rodančios žymiai tvirtesnį ES įsipareigojimą Vakarų Balkanų šalimis, kuris atitinka abipusius interesus. Šioms iniciatyvoms bus reikalinga konkreti Europos institucijų ir ES valstybių narių parama.

ES plėtros politika, stabilizacijos ir asociacijos procesas ir jų suteikiami įrankiai ir priemonės ir toliau lieka kertiniu ES paramos Vakarų Balkanų šalims akmeniu. Komisija stengsis užtikrinti geresnį visų susijusių veikslų koordinavimą, įskaitant ir su kitais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, su tarptautinėmis finansų įstaigomis, ir toliau skatins regioninę atsakomybę, kuri yra būtina regiono pažangai užtikrinti.

ES turėtų stiprinti savo politinį įsipareigojimą Vakarų Balkanų šalims, daugiausia dėmesio skirdama bendrų interesų sritims, pavyzdžiui, teisingumo ir vidaus reikalų (be kita ko – saugumo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu), ekonomikos, bendrosios rinkos, energetikos, transporto, skaitmeninės politikos, socialinės politikos, švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, užsienio reikalų ir gynybos.

Bendradarbiavimas šiose srityse bus palaikomas didinant Vakarų Balkanų šalių dalyvavimą neformaliuose Tarybos susitikimuose ir palaikant nuolatinius ryšius ministerijų lygmeniu. Komisija savo ruožtu prireikus įtrauks Vakarų Balkanų šalis į techninius komitetus ir Komisijos darbo grupes. Po Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijoje 2018 m. gegužės mėn. ES šalių vadovai turėtų ir toliau bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalių kolegomis, be kita ko, aukščiausio lygio susitikimų lygiu.

Atitinkamos ES vidaus politikos priemonės ir finansavimo programos turėtų būti dar plačiau taikomos Vakarų Balkanų šalims ir turėtų būti teikiama parama, kad jos geriau pasinaudotų tomis programomis ir ES tinklais, kuriuose jau dalyvauja.

Komisija sustiprins savo techninę pagalbą Vakarų Balkanų šalims, kad padėtų joms suderinti teisės aktus su ES teisės aktais ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą. Taip pat bus pagerinti mainai su regiono administracijomis ir bus sudaromos palankesnės sąlygos tiesioginiam žmonių bendradarbiavimui, pavyzdžiui, kuriant vietinio lygmens partnerystes tarp regiono savivaldybių ir ES šalių savivaldybių.

Siekiant tęsti mūsų bendrus interesus atitinkantį saugumo stiprinimą, turėtų būti išplėstas ir pagerintas bendros užsienio ir saugumo politikos – bendros saugumo ir gynybos politikos struktūrinis dialogas, rengiant daugiau ES misijų ir operacijų visame pasaulyje, prireikus – su atskirais partneriais; taip pat reikia toliau plėtoti dalyvavimą veiksmuose, susijusiuose su hibridinėmis grėsmėmis, žvalgyba, kosmoso klausimais, gynybos ir saugumo sektoriaus reforma. Todėl savo veiksmus Vakarų Balkanų šalys taip pat turi sparčiau derinti su visomis ES užsienio politikos pozicijomis, įskaitant ribojamąsias priemones. Prisijungti prie ES – tai pasirinkimas, kuris reiškia, kad pritariama principams, vertybėms ir tikslams, kuriuos Sąjunga siekia skatinti kaimyninėse šalyse ir už jų ribų, o taip pat tai reiškia visišką veiksmų bendros užsienio ir saugumo politikos srityje suderinimą.

1.Didesnė parama teisinės valstybės principams

Turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant regione įgyvendinti su teisinės valstybės principais susijusias reformas ir taip remti plataus užmojo veiksmus, kurių imsis pačios šalys. Per derybas su Juodkalnija ir Serbija parengtos priemonės pagal teisinės valstybės principams skirtus skyrius turėtų būti taikomos ir kitose Vakarų Balkanų šalyse siekiant jas paraginti pagrindines reformas priimti kuo anksčiau. Ši veikla apims minėtos srities teisės aktų ir praktikos analizę, kurią atlikus bus sudaryti išsamūs veiksmų planai, juose bus nustatyti pagrindiniai prioritetiniai klausimai ir bus atidžiai stebima, kaip vyksta įgyvendinimas ir kokie yra konkretūs rezultatai.

Valstybių narių ir ekspertų pagalba remiant reformas ir darant spaudimą jas įgyvendinti yra labai naudinga. Turėtų būti atliekamas nuodugnesnis teisinės valstybės principų vertinimas, o patariamąsias misijas reikėtų vykdyti visame Vakarų Balkanų regione, atsižvelgiant į patirtį, įgytą rengiant ankstesnes patariamąsias misijas. Reikėtų sustiprinti įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo stebėseną, be kita ko, sistemiškiau atliekant Komisijos organizuojamą atvejų tarpusavio vertinimą, kuriame dalyvautų ir valstybių narių ekspertų. Reikėtų įvesti teismo procesų, jei jie susiję su didelio masto korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, stebėseną. Turėtų būti parengti reformų įgyvendinimo rodikliai. Teismų reformos pažangą reikia vertinti pagal teisingumo sistemos veiksmingumą piliečių ir įmonių atžvilgiu.

Derybų su Juodkalnija ir Serbija programose itin pabrėžiama tai, kad teisinės valstybės principų reformas reikia vykdyti jau ankstyvuoju derybų etapu. Komisija rekomenduoja kuo daugiau naudotis derybų programose numatytais svertais. Taigi, teisinės valstybės principų sritį reikėtų gerokai patobulinti, visų pirma reikia pasiekti konkrečių rezultatų vykdant teismų reformą ir kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu prieš preliminariai baigiant technines derybas dėl kitų stojimo derybų skyrių.

ØKomisija įtrauks visus šiuos veiksmus į pavyzdinę iniciatyvą, kuria bus siekiama stiprinti teisinės valstybės principus Vakarų Balkanuose.

2.Saugumo ir migracijos srities įsipareigojimų stiprinimas

Siekiant veiksmingai ir efektyviai spręsti saugumo ir terorizmo grėsmių, turinčių poveikio Sąjungai ir Vakarų Balkanų šalims, problemą, itin aktualu stiprinti strateginį ir operatyvinį ES ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimą saugumo klausimais, be kita ko, pasitelkiant atitinkamas agentūras. Be to, turėtų būti sustiprintas Vakarų Balkanų šalių teisėsaugos institucijų partnerių tarpusavio bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

ES lygmeniu jau nemažai nuveikta stiprinant Vakarų Balkanų šalių pajėgumus ir sudarant palankesnes sąlygas tarptautiniam policijos ir teisminiam bendradarbiavimui kovojant su organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo grėsmėmis, be kita ko, su radikalizacija, vedančia prie smurtinio ekstremizmo, užsienio teroristais kovotojais ir neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis. Šį įsipareigojimą reikėtų dar labiau sustiprinti, atsižvelgiant į sėkmingas saugumo ir kovos su terorizmu sričių iniciatyvas ir pagrindžiant plėtojamu Sąjungos ir Vakarų Balkanų šalių dialogu saugumo politikos klausimais. Partneriai iš Vakarų Balkanų šalių turėtų ad hoc labiau įsitraukti į ES vykstančias atitinkamas saugumo politikos diskusijas.

ES agentūros 5 , remiamos Interpolo, bus ir toliau raginamos imtis svarbaus vaidmens gerinant strateginį ir operatyvinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą, be kita ko, deleguojant į šį regioną Europolo ryšių palaikymo pareigūnus ir dar labiau skatinant jungtinių tyrimo grupių veiklą. Kai tik bus priimti reikiami duomenų apsaugos standartai, reikėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su Eurojustu.

Stiprinant įsipareigojimą kovoti su terorizmu ir radikalizacija reikėtų stiprinti ir strateginius, teisėkūros ir institucinius šalių partnerių pajėgumus, atsižvelgiant į specialius kovos su terorizmu dialogus ir bendrus veiksmų planus, ir toliau dalytis kovos su terorizmu patirtimi Vakarų Balkanų šalyse. Reikėtų stiprinti vidaus ir išorės saugumo sąsajos srities bendradarbiavimą, padedant ES agentūroms ir Interpolui, be kita ko, keičiantis informacija apie užsienio teroristus kovotojus, ir išplėsti Informacijos apie radikalizaciją tinklo paramos veiksmų taikymą Vakarų Balkanų šalyse. Veiksmų nuoseklumą ir sinergiją turėtų užtikrinti Vakarų Balkanų kovos su terorizmu iniciatyva.

Operatyvinis bendradarbiavimas kovojant su įvairių rūšių organizuotu nusikalstamumu pagal ES politikos ciklą turėtų būti dar labiau išplėstas, kad apimtų ir Vakarų Balkanų šalis. Bus skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad vis didesnė parama būtų teikiama pajėgumo stiprinimui kibernetinio saugumo ir kovos su kibernetiniais nusikaltimais srityse. Bus stiprinamas bendradarbiavimas su atitinkamomis ES agentūromis, tokiomis kaip Europolas ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra.

Tuo pačiu metu itin svarbu toliau stiprinti strateginį ir operatyvinį bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų šalimis migracijos ir sienų valdymo klausimais. Bendradarbiaujant taip pat bus svarbu užtikrinti teisę į tarptautinę apsaugą, keistis svarbia informacija (pavyzdžiui, rizikos analize), stiprinti sienų kontrolę, užtikrinti veiksmingą readmisijos ir grąžinimo politiką ir kovą su neteisėta migracija bei neteisėtu migrantų gabenimu. Be to, būtina stiprinti tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą (be kita ko, su ES agentūromis 6 ir atitinkamais ryšių palaikymo pareigūnais regione) ir toliau stiprinti sienų ir migracijos valdymo pajėgumus.

Todėl Komisija siūlo tęsti susitarimų dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų statuso sudarymą su Vakarų Balkanų partnerėmis, nustatant aiškią teisinę sistemą ir glaudesnio operatyvinio bendradarbiavimo garantijas. Turėtų būti numatyta galimybė kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra rengti ir įgyvendinti bendrą ES valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių kompetentingų nacionalinių institucijų operatyvinę veiklą. Šioje srityje taip pat bus svarbu stiprinti regionų bendradarbiavimą ir gerinti keitimąsi informacija tarp Sąjungos ir Vakarų Balkanų šalių.

Tam, kad būtų galima vykdyti tolesnę veiklą po to, kai ES agentūros imsis įvairių veiksmų, susijusių su Vakarų Balkanų šalimis, Komisija siekia sukurti ir koordinuoti ES tarpžinybinę darbo grupę, atsižvelgdama į atitinkamus agentūrų įgaliojimus.

ØKomisija įtrauks visus šiuos veiksmus į pavyzdinę iniciatyvą, kuria bus siekiama stiprinti saugumo ir migracijos srities įsipareigojimus Vakarų Balkanų šalyse.

3.Socialinio ir ekonominio vystymosi rėmimas

Investuoti į Vakarų Balkanų šalis reiškia investuoti į Europą. Investicijos didės tik jeigu stiprės ekonomikos valdymas ir bus vykdomos konkurencingumą skatinančios struktūrinės reformos. Toliau nurodomos šiam tikslui įgyvendinti skirtos priemonės, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų, ypač skirtų regiono jaunimui, kūrimą. Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšomis finansuojama Vakarų Balkanų investicijų programa taps vis svarbesne investicijų į regioną skatinimo priemone. Šiuo tikslu ji bus išplėsta, kad pritrauktų dar daugiau dvišalių pagalbos teikėjų ir tarptautinių finansų įstaigų investicijų ir jas koordinuotų. Numatoma didinti finansavimą transporto, energetikos, socialinio sektoriaus, aplinkosaugos ir privačiojo sektoriaus plėtros srityse, įskaitant skaitmeninę ekonomiką. Kad galėtų susieti socialinį ir ekonominį regiono vystymąsi su Sąjungos investavimo prioritetais, Komisija siekia gerokai padidinti garantijas pagal Vakarų Balkanų investicijų programą, siekdama sutelkti privačiąsias investicijas regione ir užtikrinti visišką papildomumą su esamomis iniciatyvomis. Atsižvelgiant į kitą daugiametę finansinę programą, Vakarų Balkanų šalims taip pat turėtų būti suteikta tinkamų galimybių naudotis būsimais išorės skolinimosi susitarimais.

Regioninė ekonominė erdvė yra svarbi siekiant skatinti ekonominę ES bei Vakarų Balkanų šalių integraciją ir didinti regiono rinkos patrauklumą. Komisija toliau rems tarpregioninės ekonominės integracijos plėtrą, be kita ko, skirdama ekspertų, padėsiančių įgyvendinti regioninės ekonominės erdvės veiksmų planą, visų pirma tose srityse, kurioms taikoma ES acquis.

Nors ES ir Vakarų Balkanų šalių tarpusavio prekyba 2016 m. perkopė 43 mlrd. EUR ribą, vis dar yra daug augimo galimybių. Kad jos būtų išnaudotos, Komisija toliau padės sudaryti palankesnes sąlygas ES ir Vakarų Balkanų šalių prekybai. Be kita ko, bus vykdomos tarpusavio pripažinimo programos pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos ir Regioninės ekonominės erdvės susitarimus (pvz., įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų). Narystė Pasaulio prekybos organizacijoje yra išankstinė stojimo į ES sąlyga ir gali paskatinti ekonomikos augimą ir reikšmingas investicijas regione. Komisija toliau teiks pagalbą Bosnijai ir Hercegovinai bei Serbijai rengiantis narystei Pasaulio prekybos organizacijoje.

Stabilaus privačiojo sektoriaus plėtra, kurią užtikrintų šio regiono ir ES verslininkai, padės geriau išnaudoti regiono jaunimo aktyvumą ir skatinti visoms pusėms naudingą ekonominę integraciją. Toliau bus skatinami verslo diasporos Europos Sąjungoje ir verslininkų iš ES ir Vakarų Balkanų ryšiai, be kita ko, vykdant ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą. Būtina imtis priemonių, siekiant suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą ir išnaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių augimo galimybes. Siekdama skatinti verslumą ir inovacijas, Komisija sukurs paramos technologijų perdavimui ir startuoliams visame regione priemonę ir rems pažangiosios specializacijos ir žiedinės ekonomikos iniciatyvas. Vakarų Balkanų šalys jau dabar gali dalyvauti ES bendrosiose programose. Siekiant skatinti jas veiksmingiau dalyvauti, reikėtų numatyti gilesnę integraciją į esamus ES žinių tinklus, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų stiprinimą. Bendradarbiavimą galima būtų dar labiau išplėtoti pagal kitas iniciatyvas, be kita ko, ES makroregionines strategijas.

Komisija padės didinti viešuosius pirkimus vykdančių tarnautojų profesionalumą ir nepriklausomumą ir stiprinti priežiūros mechanizmus, kad būtų galima stebėti visą viešųjų pirkimų ciklą. Kad šios pastangos būtų veiksmingos, reikia tvirto politinio įsipareigojimo kovoti su korupcija.

Komisijos vadovaujamas metinės ekonominių reformų programos įgyvendinimas visose Vakarų Balkanų yra itin svarbi jų ekonomikų modernizavimo priemonė, užtikrinsianti glaudesnį ekonominių ryšių su ES koordinavimą. Komisija rems šią veiklą, dar labiau derins ją su ES valstybėms narėms taikoma Europos semestro procedūra ir suteiks pažangesnės techninės pagalbos.

Europos socialinių teisių ramstis atspindi tam tikrus sąžiningai ir sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms ir socialinės gerovės sistemoms svarbius principus ir teises. Naujomis tvirtesnėmis socialinėmis nuostatomis Vakarų Balkanų šalims Komisija, skatindama visų lygmenų valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atitinkamus įsipareigojimus, rems regiono užimtumą ir socialinę politiką. Vykdant susijusių politikos sričių stebėseną, be kita ko, įgyvendinant ekonominių reformų programas, bus skiriama daugiau dėmesio užimtumo ir socialinėms reformoms. Komisija siūlo kasmet surengti ES ir Vakarų Balkanų šalių ministrų posėdį, per kurį būtų keičiamasi nuomonėmis socialiniais ir užimtumo klausimais. Socialiniame sektoriuje reikėtų numatyti daugiau finansinės pagalbos, visų pirma investicijų į švietimą ir sveikatos apsaugą, siekiant remti socialinę įtrauktį.

Turėtų būti didinama parama švietimui, visų pirma profesiniam rengimui, mokymui ir įgūdžių sritims, taip pat mokytojų mokymui ir ikimokykliniam ugdymui. Finansavimas pagal programą „Erasmus+“ bus padidintas du kartus siekiant sudaryti sąlygas kuo didesniam skaičiui Vakarų Balkanų šalių jaunuolių studijuoti ir įgyti patirties ES ir taip skatinti ekonomikos vystymąsi ir puoselėti bendras vertybes. Glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos mokymo fondą, bus sukurta bandomoji besimokančiųjų ir dėstytojų judumo programa profesinio rengimo ir mokymo srityse.

ØKomisija įtrauks visus šiuos veiksmus į pavyzdinę iniciatyvą, kuria bus siekiama remti socialinį ir ekonominį vystymąsi Vakarų Balkanų šalyse.

4.Tinklų sujungiamumo didinimas

Tinklų sujungiamumo Vakarų Balkanų šalyse didinimas atitinka abiejų pusių strateginius interesus. Padidinus transporto ir elektros tinklų sujungiamumą bus galima didinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir tiekimo saugumą, be to, tai yra svarbi ekonominės Vakarų Balkanų šalių integracijos prielaida. Energijos bendrijos sutartimi, Transporto bendrijos sutartimi ir Europos bendrosios aviacijos erdvės susitarimu numatyta sukurti pažangias reguliavimo sistemas, kurios, kartu sustiprinus politinį bendradarbiavimą regione, gali iš esmės palengvinti sujungiamumą regiono viduje.

Vakarų Balkanų šalis geografiškai supa ES valstybės narės, todėl Vakarų Balkanų šalių infrastruktūros prijungimas prie ES ir tarpusavyje sujungiamų transporto, energijos ir skaitmeninių paslaugų transeuropinių tinklų plėtros paspartinimas yra politinis prioritetas. Investicijos į infrastruktūros tinklus suteikia apčiuopiamos naudos, kurią vienodai gerai vertina tiek ES, tiek Vakarų Balkanų šalių piliečiai ir įmonės. Be didesnio šių tinklų veiklos finansavimo ir kuriamos naujos privačioms investicijoms skirtų garantijų schemos, Komisija sieks užtikrinti, kad būtų veiksmingiau įgyvendinamos Vakarų Balkanų šalims taikomos Europos infrastruktūros tinklų priemonės nuostatos. Komisija ieškos galimybių supaprastinti jų dalyvavimo kitoje daugiametėje finansinėje programoje sąlygas.

Energetikos sąjunga su Vakarų Balkanų šalimis. Siekiant stiprinti ES energetikos sąjungą, Vakarų Balkanų šalyse reikia įdiegti visus jos elementus: paramą energijos tiekimo saugumui, rinkos integraciją ir energetikos pertvarką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Atsižvelgiant į tai, kiekviena šalis turėtų užbaigti visas reikiamas reformas ir visiškai suderinti savo politiką su visais penkiais Energetikos sąjungos ramsčiais. Reikėtų remti energetikos reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemos operatorių pajėgumų stiprinimą Vakarų Balkanų šalyse, kad jie galėtų visapusiškai prisijungti prie ES tinklų veiklos. Reikėtų užbaigti regioninės elektros energijos rinkos Vakarų Balkanų šalyse kūrimą ir užtikrinti jos integraciją į ES vidaus elektros rinką.

Tikros transporto sąjungos su Vakarų Balkanų šalimis link. 2017 m. įsigaliojusios Transporto bendrijos sutarties įgyvendinimas bus svarbus etapas siekiant užtikrinti laipsnišką regiono integraciją į ES transporto rinką. Jau yra susitarta dėl prioritetinių transporto koridorių tarp ES ir Vakarų Balkanų kaip transeuropinio transporto tinklo dalies. Dabar susitarimus reikia realiai įgyvendinti ir taip didinti viso žemyno konkurencingumą. Be investicijų, keliamas ir kitas prioritetas – suderinimas su ES veiklos standartais. Be kitų svarbių reformų, tam prireiks sustiprintų priemonių, kurių tikslas – pašalinti administracinius trukdžius ir kliūtis pasienyje, siekiant skatinti integruotą kelių ir geležinkelių veiklą. Siekiant integruoti Vakarų Balkanų šalis į pagrindinį ES tinklą bei rinką ir atverti regioninę geležinkelių transporto rinką, reikalinga nauja geležinkelių strategija. Be to, siekiant mažinti neproporcingai didelį žūčių keliuose skaičių, būtina imtis kryptingų pastangų pagal naują kelių eismo saugos strategiją.

ØKomisija įtrauks visus šiuos veiksmus į pavyzdinę iniciatyvą, kuria bus siekiama remti sujungiamumą Vakarų Balkanuose.

5.Vakarų Balkanų šalių skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas

ES bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas padeda plėtoti verslą, skatinti ekonomikos augimą, didinti našumą, skatinti inovacijas, pertvarkyti viešąsias paslaugas ir gerinti piliečių gyvenimo kokybę. Labai svarbu, kad Vakarų Balkanų šalys prisidėtų prie ES pastangų diegti technologines naujoves, kad galėtų naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir užtikrinti klestinčią ir tvarią ateitį savo piliečiams.

Komisija kartu su savo partneriais Vakarų Balkanų šalyse imsis įgyvendinti Vakarų Balkanų šalių skaitmeninę darbotvarkę, kuri, be kita ko, apims veiksmų gaires dėl tarptinklinio ryšio įkainių mažinimo. Bus remiamas plačiajuosčio ryšio diegimas Vakarų Balkanų šalyse. Reikėtų sukurti skaitmeninę visuomenę, todėl visų pirma bus remiama e. valdžia, e. viešieji pirkimai ir e. sveikatos paslaugos, taip pat skaitmeninių įgūdžių ugdymas. Komisija rems pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo srities pajėgumus ir pramonės skaitmeninimą Vakarų Balkanų šalyse, siekdama užtikrinti, kad skaitmeninės inovacijos duotų naudos visiems sektoriams. Be to, bus teikiama didesnė parama veiklai, susijusiai su bendrosios skaitmeninės rinkos srities acquis priėmimu, įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu.

ØKomisija įtrauks visus šiuos veiksmus į pavyzdinę iniciatyvą, kuria bus siekiama remti skaitmeninę darbotvarkę Vakarų Balkanų šalyse.

6.Susitaikymo ir gerų kaimyninių santykių rėmimas

Gerų kaimyninių santykių ir susitaikymo skatinimas Vakarų Balkanų šalyse reikalauja didelės atsakomybės, todėl to pirmiausia turėtų imtis regiono šalys. Geri santykiai su kaimyninėmis šalimis turėtų būti stiprinami įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas. Komisija yra pasirengusi toliau remti šį bendradarbiavimą, nesvarbu, ar būtų įgyvendinama sujungiamumo darbotvarkė, ar būtų pasitelkta WB6 ir vykdomos iniciatyvos, suburiančios regiono šalių ir vyriausybių vadovus, ar kitos iniciatyvos, stiprinančios jų atsakomybę už regioninį bendradarbiavimą.

Komisija ir toliau didins paramą susitaikymo iniciatyvoms, be kita ko, susijusioms su pereinamojo laikotarpio teisingumo įgyvendinimu ir siekiu pašalinti neseniai vykusio konflikto padarinius. Bus toliau remiamas Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas ir Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyrius. Komisija taip pat ieškos galimybių, kaip geriausia paremti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Tarptautinės dingusių asmenų komisijos veiklą, skatinant regioninį bendradarbiavimą ir taip siekiant spręsti dingusių asmenų problemą, ir nagrinės kitas priemones, kurios galėtų mažinti minų keliamą pavojų.

Siekiant užtikrinti tolesnę plėtrą regione, nepaprastai svarbu remti Balkanų regiono jaunimo švietimą ir jų galimybių išnaudojimą, nes tai yra taikaus sambūvio ir susitaikymo prielaida. Be švietimo, bus aktyviau bendradarbiaujama kultūros, jaunimo ir sporto srityse. Bus išplėsta Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro veiklos sritis ir kompetencija. Taip pat bus skirtas didesnis finansavimas pagal programą „Erasmus+“, Komisija toliau skatins kultūrinius ryšius su regionu. Be kita ko, bus siekiama apsaugoti Vakarų Balkanų regiono kultūros paveldą ir skatinti jo kultūros ir kūrybos pramonės šakas.

ØKomisija įtrauks visus šiuos veiksmus į pavyzdinę iniciatyvą, kuria bus siekiama remti susitaikymą ir gerus kaimyninius santykius Vakarų Balkanų šalyse.

III.ES PASIRUOŠIMAS PRIIMTI NAUJAS NARES

1.    Instituciniai klausimai

ES pati turi užtikrinti, kad institucijos būtų pasirengusios priimti naujas valstybes nares, kai jos įvykdys nustatytas sąlygas. Prieš plėsdamasi, Sąjunga turi sustiprėti ir sutvirtėti

Kvalifikuota balsų dauguma Taryboje yra pagrindinė priemonė, leidžianti priimti reikiamus sprendimus Europos Sąjungoje, kurioje yra 27 valstybės narės. Siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimą Taryboje, būtina bent išsaugoti politikos sritis, kurioms taikoma kvalifikuota balsų dauguma. 2018 m. trečiąjį ketvirtį Komisija priims komunikatų dėl platesnės kvalifikuotos balsų daugumos taikymo galimybės.

Narystė Europos Sąjungoje reiškia, kad būtina priimti ir puoselėti jos vertybes. Kalbant apie Europos Sąjungos ateitį, reikalingas veiksmingesnis mechanizmas užtikrinti, kad bus įmanoma imtis veiksmingų priemonių prieš bet kurią ES valstybę narę, kurioje šioms vertybėms kyla sisteminė grėsmė arba jos yra sistemiškai pažeidžiamos. 2018 m. spalio mėn. Komisija pateiks iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti teisinės valstybės principų užtikrinimą Europos Sąjungoje. Teisiniu pagrindu tokiam mechanizmui, kuris būtų įtvirtintas pagal Sutartis, galėtų būti stojimo sutartys.

Vakarų Balkanų šalių įstojimas į ES turės poveikio esamai ES institucinei santvarkai. Pasiūlymus, kaip spręsti šiuos institucinius klausimus, reikės pateikti dar prieš baigiant derybas. Sprendžiant institucinės santvarkos per kitą plėtros etapą klausimus, reikėtų atsižvelgti į būsimą kitų Vakarų Balkanų šalių narystę. Visų pirma, kvalifikuota balsų dauguma Taryboje yra pagrindinė priemonė, leidžianti priimti reikiamus sprendimus Europos Sąjungoje, kurioje yra 27 valstybės narės.

Taip pat reikėtų nustatyti specialias priemones ir neatšaukiamus įsipareigojimus, kuriais būtų užtikrinama, kad naujos valstybės narės negalėtų kliudyti įstoti į ES kitoms Vakarų Balkanų šalims kandidatėms. Be to, reikės imtis specialių priemonių dėl būsimų valstybių narių nacionalinių kalbų.

Dar gerokai iki bendrų stojimo derybų pabaigos Komisija įvertins, kokį poveikį turės naujos valstybės narės įstojimas pagrindinėms politikos sritims, kaip antai žemės ūkiui, sanglaudos politikai ir biudžetui. Todėl valstybėms narėms bus duota galimybė apibrėžti bendrą ES derybinę poziciją dėl atitinkamų skyrių, visiškai suprantant galimą poveikį, ir imtis bet kokių poveikio mažinimo priemonių.

2.    Finansinių priemonių skyrimas siekiant užtikrinti sėkmingą įstojimą

Vakarų Balkanų pasirengimą narystei ir palankesnių regioninio bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygų sudarymą remia Pasirengimo narystei pagalbos priemonė. Nuo 2007 iki 2017 m. ES investicijos šiame regione, naudojantis Pasirengimo narystei pagalbos priemone, siekė daugiau kaip 8,9 mlrd. EUR. 2018 m. numatyta skirti 1,07 mlrd. EUR. Pasirengimo narystei pagalbos priemonė bus dar geriau pritaikyta prie šalių poreikių. Tam, kad šią strategiją būtų galima įgyvendinti, finansavimą reikės padidinti. Todėl Komisija numato palaipsniui iki 2020 m. didinti paramą, teikiamą Vakarų Balkanų šalims naudojantis Pasirengimo narystei pagalbos priemone, tiek, kiek leidžia dabartiniame Pasirengimo narystei pagalbos priemonės pakete esančių lėšų perskirstymas.

Atsižvelgiant į ankstesniais plėtros etapais įgytą patirtį, turėtų būti numatytas laipsniškas ir sklandus perėjimas nuo pasirengimo narystei statuso prie valstybės narės statuso, kad būtų įmanoma parengti reikiamus pajėgumus panaudoti lėšas. Šiuo tikslu iki įstojimo reikėtų laipsniškai didinti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšų dalį pagal naują daugiametę finansavimo programą kartu su palaipsniu lėšų įvedimu po įstojimo. Tai faktiškai reikš, kad įstojimo metu naujoji valstybė narė negali tikėtis visų ES išlaidų asignavimų, tačiau jos galimybės pasinaudoti pasirengimo narystei lėšomis prieš įstojant bus atitinkamai gerokai didesnės.

Bus sugriežtintos su abipuse dvišale pagalba susijusios sąlygos. Didesnis finansavimas pagal dabartinę ir būsimą daugiametes finansines programas turėtų būti susietas su pagrindinių reformų įgyvendinimo ir gerų kaimyninių santykių palaikymo pažanga.

Atsižvelgiant į santykinai mažą regiono bendrojo vidaus produkto ir gyventojų dalį, Vakarų Balkanų šalių įstojimo į ES poveikis ES biudžetui turėtų būti labai nedidelis. Vis dėlto, Europos Sąjungos plėtra turi savo kainą, tad papildomų išlaidų patirs visos valstybės narės. Daugiametė finansinė programa atspindi ES politikos prioritetus. Į pasirengimo narystei poreikius reikės atsižvelgti rengiant kitą daugiametę finansinę programą, į kurią bus įtrauktos specialios nuostatos dėl plėtros. Jeigu įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą kai kurios šalys kandidatės bus pasirengusios prisijungti, reikės atlikti reikiamus pakeitimus.

3.    Pranešimai

Norint, kad stojimo procesas būtų sėkmingas, tiek regione, tiek ES turi būti suprantamiau pranešama apie jo metu atsirandančias galimybes ir iššūkius. Visų pirma, Vakarų Balkanų šalyse atsakomybė už tinkamos informacijos teikimą piliečiams bei įmonėms ir už nacionalinio lygmens susitarimą dėl strateginio tikslo tenka vyriausybėms.

Kalbant apie ES, piliečius informuoti ir jiems su proceso metu kylančiomis galimybėmis ir iššūkiais susijusius faktus pateikti privalo valstybės narės. Komisija rems šias pastangas skatindama strateginę komunikaciją tose šalyse ir Sąjungoje ir siekdama užtikrinti plėtros politikos matomumą.

IV.IŠVADOS

ES jau seniai remia Vakarų Balkanų šalių europietišką perspektyvą. Regiono, kaip neatsiejamos ES dalies, ateitis yra pačios Sąjungos politinis, saugumo ir ekonominis interesas. ES plėtros politika yra neatskiriama platesnės strategijos, kuria iki 2025 m. siekiama sustiprinti Sąjungą, dalis. Jei bus stipri politinė valia, bus imtasi tikrų tvarių reformų ir galutinai išspręsti ginčai su kaimyninėmis šalimis, Serbija ir Juodkalnija galėtų būti pasirengusios narystei iki minėtos datos. Prisijungimas yra ir bus pasiekimais grindžiamas procesas, visiškai priklausantis nuo kiekvienos šalies realiai padarytos pažangos.

Siekdamos atitikti gerai žinomus narystės kriterijus Vakarų Balkanų šalys savo pačių labui turi įgyvendinti visapusiškas svarbiausių sričių reformas. Reikia gerokai sustiprinti teisinės valstybės principus, pagrindines teises ir valdymą . Teismų reformos, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, viešojo administravimo reforma turi duoti tikrų rezultatų ir turi būti iš esmės stiprinamas demokratinių institucijų veikimas. Turi būti aktyviai vykdomos ekonominės reformos, kad būtų išspręstos struktūrinių trūkumų, žemo konkurencingumo ir didelio nedarbo problemos.

Visos valstybės privalo aiškiai įsipareigoti tiek žodžiais, tiek darbais atsikratyti praeities naštos, pasiekti susitaikymą ir gerokai iki įstojimo į ES išspręsti neišspręstus klausimus, visų pirma ginčus dėl sienų. Būtinas visapusiškas teisiškai privalomas Serbijos ir Kosovo susitarimas dėl santykių normalizavimo, kad šios šalys galėtų eiti pirmyn Europos keliu.

ES gerokai padidins pertvarkos procesui Vakarų Balkanuose teikiamą paramą. Komisija numato įgyvendinti prie šios strategijos pridedamą veiksmų planą, kaip paremti Vakarų Balkanų pertvarką. Į jį įtrauktos šešios pavyzdinės iniciatyvos, skirtos ES ir Vakarų Balkanų šalių interesus atitinkančioms konkrečioms sritims, be kita ko, keletas naujų priemonių, kurias ketinama įgyvendinti bendro intereso srityse:

2018 m. kovo mėn. Komisijos tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos išorės veiksmų tarnyba, sukvies valstybes nares į įžanginį koordinacinį susitikimą, kad aptartų veiksmų planą ir jam įgyvendinti skirtus operatyvinio bendradarbiavimo mechanizmus.

ES, turi būti pasirengusi, be kita ko – instituciškai ir finansiškai, priimti naujas valstybes nares, kai tik jos įvykdys reikiamas sąlygas. Komisija gerokai iki įstojimo parengs poveikio svarbiausioms politikos sritims vertinimą. Siekdama užtikrinti šiai strategijai paremti tinkamą finansavimą ir sklandžiai pereiti prie narystės, Komisija siūlo laipsniškai didinti finansavimą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir užtikrinti, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą potencialaus įstojimo atveju būtų numatyta pakankamai lėšų. Siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimą Taryboje, būtina bent išsaugoti politikos sritis, kurioms taikoma kvalifikuota balsų dauguma, ir apsvarstyti, kaip būtų galima jas sustiprinti. Turėtų būti sukurta veiksmingesnė sistema, leidžianti kovoti su sisteminėmis grėsmėmis arba teisės viršenybės pažeidimais bet kurioje ES valstybėje narėje. Bus skatinama ryšių veikla.

Vakarų Balkanų šalių europietiška perspektyva yra aiški ir nedviprasmiška, o narystės ES sąlygos ir kriterijai yra gerai žinomi. Taikydama šią strategiją, ES galės teikti precedento neturinčią paramą, kad šis tikslas būtų įgyvendintas. Susijusios šalys dar turės nemažai nuveikti, kad galėtų atitikti šiuos kriterijus. Vyriausybės privalo užtikrinti, kad reformų procesai būtų įtraukesni ir suburtų visus suinteresuotuosius subjektus ir visuomenę. Svarbiausia tai, kad regiono šalių vadovai turi neturėti jokių abejonių dėl jų pasirinktos strateginės krypties ir prisiimtų įsipareigojimų. Juk būtent jiems galiausiai tenka atsakomybė už tai, kad ši istorinė galimybė virstų realybe.

(1) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/roadmap-factsheet-tallinn_en.pdf

(2) * Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(3) Komisija priims savo įprastinį komunikatą dėl ES plėtros politikos ir išsamią šalių ataskaitą 2018 m. balandžio mėn.

(4) Paskutinis aukščiausiojo lygio susitikimas vyko 2017 m. liepos mėn. Trieste

(5) Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL).

(6) Tai susiję su pirmiau minėtų agentūrų, taip pat su Europos prieglobsčio paramos biuro veikla.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 02 06

COM(2018) 65 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims

PRIEDAS