AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Tiek Europos, tiek kitose šalyse iš karto po finansų krizės priimtomis priemonėmis buvo iš esmės siekiama skubiai stabilizuoti finansų sistemą. Bankų, rizikos draudimo fondų, reitingų agentūrų, priežiūros institucijų ar centrinių bankų vaidmuo daugeliu atveju buvo svarstomas ir nuodugniai analizuojamas, tačiau kol kas mažai dėmesio skirta arba visai neskirta auditorių vaidmeniui per krizę, tiksliau, tam vaidmeniui, kurį jie turėjo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 iki 2009 m. daugelis bankų atskleidė didžiulius tiek balansinių, tiek nebalansinių pozicijų nuostolius, daugeliui piliečių ir investuotojų sunku suprasti, kaip auditoriai galėjo savo klientams (ypač bankams) pateikti teigiamas tų laikotarpių audito išvadas.

Svarbu pažymėti, kad per krizę 2008 m. spalio mėn. – 2009 m. spalio mėn. 4 588,9 mlrd. EUR mokesčių mokėtojų pinigų buvo skirta bankams paremti ir kad tokia pagalba 2009 m. sudarė 39 proc. 27 ES valstybių narių BVP[1], vadinasi, reikia tobulinti visus finansų sistemos elementus.

Griežtas auditas labai svarbus siekiant atkurti rinkos pasitikėjimą. Pateikiant lengvai prieinamą, ekonomiškai naudingą ir patikimą informaciją apie įmonių finansines ataskaitas padedama apsaugoti investuotojus. Užtikrinant skaidresnes ir patikimesnes finansines ataskaitas galima sumažinti ir audituojamų subjektų kapitalo išlaidas.

Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad auditoriams teisės aktais pavesta atlikti teisės aktų nustatytą įmonių, kurios naudojasi ribota atsakomybe ir (arba) kurioms leidžiama teikti paslaugas finansų sektoriuje, finansinių ataskaitų auditą. Vykdydami šį pavedimą jie atlieka visuomeninį vaidmenį – pateikia nuomonę apie audituojamo subjekto finansinių ataskaitų tikrumą ir teisingumą.

Nuo 1984 m., Direktyva 1984/253/EEB suderinus auditorių patvirtinimo procedūras, teisės aktų nustatytas auditas iš dalies reguliuojamas ES taisyklėmis. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (toliau – Direktyva 2006/43/EB), buvo priimta 2006 m. ir ja buvo gerokai išplėsta ankstesnės direktyvos taikymo sritis.

Finansų krizė išryškino teisės aktų nustatyto audito, ypač viešojo intereso įmonių, kurios viešojo intereso požiūriu yra svarbios dėl savo vykdomos veiklos, dydžio, darbuotojų skaičiaus arba kurių, kaip įmonių, statusas yra toks platus, kad jos turi daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, audito trūkumus. Todėl šiame pasiūlyme išdėstytos viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų teisės aktų nustatyto audito atlikimo sąlygos.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

Komisija konsultacijas vykdė nuo 2010 m. spalio 13 d. iki gruodžio 8 d[2].

Atsiliepimus pateikė šios profesijos, priežiūros institucijų, investuotojų, mokslo bendruomenės, įmonių, valdžios institucijų ir profesinių organizacijų atstovai ir pavieniai asmenys.

Konsultacijos atskleidė, kad yra tiek noro keistis, tiek pasipriešinimo pokyčiams. Pokyčiams ypač prieštarauja šiuo metu tvirtas pozicijas užimantys suinteresuotieji subjektai. Kita vertus, mažosios ir vidutinės įmonės bei investuotojai mano, kad pastaroji finansų krizė atskleidė rimtų trūkumų.  Gautų viešųjų nuomonių santrauką galima rasti

http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2010/audit/summary_responses_en.pdf

Be to, pasikeisti nuomonėmis buvo galima ir per Komisijos 2011 m. vasario 10 d. surengtą aukšto lygio audito klausimams skirtą konferenciją[3].

2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas, reaguodamas į Komisijos žaliąją knygą, savo iniciatyva priėmė ataskaitą šiuo klausimu, kurioje ragina Komisiją užtikrinti daugiau skaidrumo ir konkurencijos audito rinkoje[4]. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) panašią ataskaitą priėmė 2011 m. birželio 16 d[5].

Valstybės narės apie šiuos klausimus buvo informuotos Finansinių paslaugų komiteto posėdyje 2011 m. gegužės 16 d. ir Audito reguliavimo komiteto posėdyje 2011 m. birželio 24 d.

Laikantis geresnio reglamentavimo principų, poveikio vertinimo ataskaitoje įvardijamos įvairios probleminės sritys, kuriose gali prireikti imtis reglamentavimo veiksmų:

· suinteresuotųjų subjektų lūkesčiai ir tai, ką auditoriai iš tiesų atlieka, nesutampa;

· tokioje aplinkoje, kur auditas iš esmės yra tapęs viena iš perteklinių komercinių paslaugų, nepriklausomumas nėra nei užtikrinamas, nei įrodomas. Dėl to, kad nerengiami reguliarūs konkursai dėl audito paslaugų ir nevyksta reguliari audito įmonių rotacija, pamintas pagrindinis audito principas  profesinis skepticizmas;

· rinkos koncentracija ir pasirinkimo galimybių trūkumas: rinka yra tokia poliarizuota, jog retai pasitaiko, kad viešojo intereso įmonės auditorius nebūtų viena iš Didžiojo ketverto įmonių. Daugumoje valstybių narių Didysis ketvertas atlieka daugiau 85 proc. didelių į biržos sąrašus įtrauktų įmonių auditą.

Remiantis poveikio vertinimu, priimtiniausios yra šios politikos galimybės:

· Teisės aktų nustatyto audito apimtis turėtų būti patikslinta ir apibrėžta, informacija, kurią auditorius pateikia vartotojams, audituojamoms įmonėms, audito komitetams ir priežiūros institucijoms, patobulinta.

· Draudimu teikti ne audito paslaugas audituojamoms įmonėms ir net apskritai teikti ne audito paslaugas būtų veiksmingai atsižvelgiama į poreikį stiprinti nepriklausomumą ir profesinį skepticizmą. Be to, griežtesnės auditorių skyrimo tvarkos taisyklės ir privalomos audito įmonių rotacijos reikalavimo įvedimas padėtų užtikrinti aukštesnę audito kokybę.

· Kad audito paslaugų teikėją objektyviai pasirinkti būtų lengviau, turėtų būti draudžiama į sutartis įtraukti nuostatas, pagal kurias ribojamas audito įmonės pasirinkimas, turėtų būti didinamas informacijos apie audito kokybę ir audito įmones skaidrumas ir įdiegtas audito kokybės sertifikavimas.

· Siekiant išplėsti audito paslaugų teikėjų pasirinkimo galimybes, turėtų būti panaikinti nuosavybės apribojimai.

· Turėtų būti stiprinamos nacionalinės priežiūros institucijos ir ES lygmeniu užmegztas bendradarbiavimas su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI).

Šio pasiūlymo poveikio vertinimo ataskaita paskelbta internete adresu

http://ec.europa.eu/internal_market/auditing/index_en.htm.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1         Teisinis pagrindas

Dabartinė Direktyva 2006/43/EB grindžiama SESV 50 straipsniu. Steigimosi reikalavimai (pavyzdžiui, reikalavimai dėl auditorių patvirtinimo ir (arba) registravimo) ir jų pakeitimai ir toliau bus nustatomi Direktyvoje[6].

Konkretūs papildomi reikalavimai dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atlikimo išdėstyti šiame reglamente, jie pagrįsti SESV 114 straipsniu.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Iki šiol ES taisyklėse valstybėms narėms palikta daug laisvės vadovautis savo nuožiūra, o valstybės narės savo ruožtu dauguma atvejų kliaujasi audito profesijos savireguliavimu. Krizė parodė, kad savireguliavimo ateityje nepakaks. Be to, poveikio vertinimo ataskaitoje nustatytų problemų negalima išspręsti nacionaliniu lygmeniu, nes reglamentavimo sistemoje atsirastų svarbių skirtumų, o tai savo ruožtu smarkiai neigiamai paveiktų bendrąją rinką.

Kadangi vertybinių popierių rinkos ir finansų sektoriaus veikėjai yra tarpusavyje susiję, auditas visoje Sąjungoje turėtų būti atliekamas pagal suderintą tvarką. Itin svarbu, kad auditorių vaidmuo, nepriklausomumas ir rinkos struktūra būtų reglamentuojami Sąjungos lygmeniu, nes viešojo intereso įmonės Europoje dažnai vykdo tarpvalstybinę veiklą. Vertėtų paminėti, kad teisės aktai dėl investuotojų apsaugos ir finansų įstaigų jau priimami Sąjungos lygmeniu.

Sąjungos lygmeniu koordinuojama tvarka kartu su tarptautine parama taip pat sumažintų reguliacinio arbitražo riziką.

Pasiūlyme laikomasi proporcingumo principo, nes jo nuostatomis reglamentuojama tik tai, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti.

3.3.        Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Direktyvos 2006/43/EB 39–43 straipsniuose jau išdėstyti tam tikri viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimai. Šių reikalavimų direktyvoje nebebus, jie bus įtraukti (ir dar papildyti) į šį reglamentą.

Reglamentas yra tinkama ir proporcinga teisinė priemonė aukštai viešojo intereso įmonių audito kokybei užtikrinti. Tai, kad reglamentas taikomas tiesiogiai, suteikia didesnį teisinį tikrumą. Teisės aktai būtų pradėti taikyti visoje Sąjungoje tą pačią dieną, taigi būtų išvengta problemų dėl valstybių narių vėlavimo perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę[7]. Reglamentas taip pat užtikrina didžiausią suderinimo laipsnį: teisės aktų nustatytas auditas visose valstybėse narėse būtų atliekamas pagal iš esmės vienodas taisykles.

3.3.1.     I antraštinė dalis (Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys)

Reglamentas taikomas auditoriams, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, ir audituojamoms viešojo intereso įmonėms, pavyzdžiui, taisyklės dėl audito komiteto, kurį sudaryti viešojo intereso įmonės privalo.

Iš dalies pakeistoje Direktyvoje 2006/43/EB taikomos apibrėžtys taip pat turėtų būti taikomos šiame reglamente. Kadangi finansų sektorius keičiasi, pagal Sąjungos teisės aktus kuriamos naujos finansų įstaigų kategorijos, todėl tikslinga, kad viešojo intereso įmonių sąvoka taip pat žymėtų investicines įmones, mokėjimo institucijas, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), elektroninių pinigų įstaigas ir alternatyvaus investavimo fondus.

3.3.2.     II antraštinė dalis (Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atlikimo sąlygos)

I skyrius (Nepriklausomumas ir interesų konflikto išvengimas)

Auditorius turėtų nustatyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrintų, kad būtų vykdomos šiame reglamente jam nustatytos prievolės dėl nepriklausomumo, vidaus kokybės kontrolės sistemų ir darbuotojų priežiūros.

Ankstesniems auditoriams, pagrindiniams audito partneriams arba jų darbuotojams neleidžiama audituojamoje įmonėje dvejus metus nuo audito pabaigos užimti vadovaujančių pareigų, jie negali tapti audituojamos įmonės audito komiteto nariais, nevykdomaisiais administracinio organo nariais arba dirbti audituojamos įmonės priežiūros organe.

Mokestis už audituojamai įmonei teikiamas susijusias finansines audito paslaugas neturėtų viršyti 10 proc. tos įmonės mokamo audito mokesčio. Taip pat, jei bendra mokesčio už auditą ir susijusias finansines audito paslaugas suma, kurią auditorius gauna iš viešojo intereso įmonės, pasiekia reikšmingą jo per metus gaunamų mokesčių sumos procentinę dalį, turėtų būti taikomos atitinkamos apsaugos priemonės.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei ar audito įmonės tinklo nariui jokiais atvejais neleidžiama teikti jų audituojamoms įmonėms tam tikrų ne audito paslaugų, kurios iš esmės nesuderinamos su nepriklausoma viešojo intereso audito funkcija, o kitų paslaugų, kurios nėra iš esmės nesuderinamos su audito paslaugomis, atveju audito komitetas arba kompetentinga institucija turi įgaliojimų įvertinti, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ar jas galima, ar negalima teikti audituojamai įmonei.  Tačiau būtų galima teikti susijusias finansines audito paslaugas. Komisijai suteikta teisė koreguoti leidžiamų ir draudžiamų teikti paslaugų sąrašą pagal VI antraštinėje dalyje nustatytas sąlygas. Be to, reikšmingo dydžio audito įmonės savo profesinėje veikloje daugiausia dėmesio turėtų skirti teisės aktų nustatytam auditui ir joms neturėtų būti leidžiama teikti ne audito paslaugų.

Prieš sutikdamas atlikti arba tęsti audito užduotį auditorius turėtų įvertinti visas galimas grėsmes savo nepriklausomumui ir patvirtinti savo nepriklausomumą audito komitetui.

II skyrius (Konfidencialumas ir profesinė paslaptis)

Auditoriai neturėtų naudotis profesinės paslapties taisyklėmis, kad išvengtų šio pasiūlymo nuostatų taikymo.

Pagal 13 straipsnį užtikrinama, kad atliekant auditą būtų galima keistis reikalinga informacija. Tačiau pagal tas taisykles auditoriui nebūtų leidžiama bendradarbiauti su trečiųjų šalių institucijomis, kurios nepriklauso Direktyvos 2006/43/EB XI skyriuje numatytiems bendradarbiavimo kanalams.

III skyrius (Teisės aktų nustatyto audito atlikimas)

Reglamente nustatyta, kad, rengdamas nuomonę, ar finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą ir ar buvo parengtos pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką, auditorius turėtų imtis reikiamų priemonių. Nuomonėje neteikiamas patikinimas dėl audituojamos įmonės gyvybingumo ateityje arba to, kaip veiksmingai ir efektyviai valdymo arba administracinis organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus. Tačiau ši išlyga neturėtų paveikti nei užduočių, kurias auditorius turi įvykdyti, kad auditą atliktų tinkamai, vykdymo, nei ataskaitų rengimo reikalavimų laikymosi.

Sustiprinamas profesinis skepticizmas. Auditorius, nepaisydamas ankstesnės darbo su įmone patirties, niekada neturėtų atmesti galimybės, kad dėl klaidos arba sukčiavimo informacijoje yra reikšmingų netikslumų.

Nustatyti pagrindiniai teisės aktų nustatyto audito atlikimo reikalavimai. Audito įmonė turėtų paskirti bent pagrindinį audito partnerį, kuris turėtų aktyviai dalyvauti atliekant teisės aktų nustatytą auditą. Taip pat turėtų būti paskirta pakankamai išteklių. Turėtų būti saugomi duomenys apie klientą ir sudaroma audito byla. Auditorius taip pat turėtų įsitikinti, kad visi organizaciniai reikalavimai taikomi tinkamai.

Jei nutinka incidentas, kuris turi arba gali turėti svarbių pasekmių teisės aktų nustatyto audito teisingumui, auditorius turėtų imtis reikiamų priemonių, kad pašalintų incidento padarinius ir užkirstų kelią jam pasikartoti.

Jei audituodamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas grupės auditorius negali dokumentuose užfiksuoti trečiosios šalies auditoriaus (-ių) darbo, jis turi imtis reikiamų priemonių, įskaitant papildomą audito darbą, ir informuoti kompetentingą instituciją.

Auditorius ir (arba) audito įmonė prieš pateikdami audito išvadą turėtų atlikti savo vidaus kokybės kontrolės peržiūrą. Už peržiūrą turėtų būti atsakingas auditorius, nedalyvavęs atliekant teisės aktų nustatytą auditą, kurio kokybės vidaus peržiūra atliekama.

IV skyrius (Audito ataskaitų rengimas)

Visuomenei skelbiamos audito išvados turinys išplečiamas – paaiškinama taikyta metodika, ypač tai, kokia balanso ataskaitos dalis buvo patikrinta tiesiogiai ir kokia yra grindžiama sistemos ir atitikties tikrinimu, auditui atlikti taikyti reikšmingumo lygiai, pagrindinės rizikos dėl reikšmingų finansinių ataskaitų informacijos netikslumų sritys, tai, ar teisės aktų nustatytas auditas buvo skirtas sukčiavimui nustatyti, ir, jei pateikiama sąlyginė, neigiama nuomonė arba nuomonę pateikti atsisakyta, nurodomos tokio sprendimo priežastys. Joje taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip, palyginti su ankstesniais metais, skiriasi tikrinimo iš esmės ir atitikties tikrinimo svarba.

Auditorius taip pat turėtų parengti ilgesnę ir išsamesnę ataskaitą audito komitetui. Joje būtų pateikta išsamesnė informacija apie atliktą auditą, apie pačios įmonės padėtį (pvz., veiklos tęstinumą), per auditą nustatyti faktai ir reikiami paaiškinimai. Šioje papildomoje ataskaitoje audito komitetui taip pat būtų pristatytas (ir pagrįstas) audito darbas. Ilgesnė ataskaita būtų teikiama audito komitetui ir audituojamos įmonės vadovybei, bet ne visuomenei (atsižvelgiant į tai, kad joje gali būti verslo paslapčių ir galimos kainoms svarbios informacijos). Tačiau paprašytas auditorius tą ataskaitą turėtų pateikti kompetentingai institucijai.

Daugumoje finansinių paslaugų direktyvų iš auditorių jau reikalaujama kompetentingoms institucijoms, kurios prižiūri viešojo intereso įmones, pranešti apie visus su viešojo intereso įmone susijusius faktus arba sprendimus. Ši prievolė dabar taikoma dėl visų viešojo intereso įmonių. Be to, kredito įstaigas ir draudimo įmones prižiūrinčios kompetentingos institucijos turėtų užmegzti reguliarų dialogą su auditoriais.

V skyrius (Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių skaidrumo pranešimai ir duomenų saugojimas)

Iš auditorių bus reikalaujama atskleisti finansinę informaciją, visų pirma nurodyti savo bendrą apyvartą, atskirai nurodant viešojo intereso įmonių sumokėtus mokesčius, kitų įmonių sumokėtus mokesčius ir už kitas paslaugas sumokėtus mokesčius. Finansinę informaciją jie taip pat turėtų atskleisti tinklo, kuriam priklauso, lygmeniu.

Viešojo intereso įmonių auditorių skaidrumo pranešimai turėtų būti papildyti pareiškimu dėl pačios įmonės valdymo. Papildoma informacija apie audito mokesčius turėtų būti pateikta kompetentingoms institucijoms, kad joms būtų lengviau vykdyti priežiūros funkcijas.

Auditorius turėtų saugoti tam tikrus dokumentus ir informaciją penkerius metus.

3.3.3.     III antraštinė dalis (Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimas)

Siekiant sustiprinti audito komiteto nepriklausomumą ir gebėjimus, jį turėtų sudaryti nevykdomieji nariai, bent vienas narys turėtų turėti audito patirties ir žinių, dar vienas narys – apskaitos ir (arba) audito patirties ir žinių.

Akcininkų susirinkimui teikiamas pasiūlymas dėl auditoriaus paskyrimo turėtų būti pagrįstas audito komiteto rekomendacija. Rekomendacijoje siūlomas sprendimas visada turėtų būti pagrįstas. Be to, rekomendacijoje turėtų būti pasiūlytos bent dvi alternatyvos (išskyrus esamą auditorių), o audito komitetas turėtų pareikšti deramai pagrįstą nuomonę dėl to, kuri alternatyva priimtinesnė, išskyrus tuos atvejus, kai rekomendacija susijusi su audito užduoties laikotarpio pratęsimu. Audito komiteto rekomendacija turėtų būti pateikta baigus vykdyti atitinkamą konkurso procedūrą. Kredito įstaigos arba draudimo įmonės audito komitetas savo rekomendaciją turėtų pateikti rizikos ribojimu grindžiamos priežiūros institucijai, kuriai turėtų būti suteikta teisė vetuoti siūlomą sprendimą.

Į sutartis su trečiosiomis šalimis turėtų būti draudžiama įtraukti nuostatas, kuriomis būtų ribojamos galimybės pasirinkti auditorių.

Siekiant pašalinti familiarumo grėsmę, kurią kelia tai, kad audituojama įmonė dažnai skiria ir dešimtmečius pakartotinai paskiria tą pačią audito įmonę, reglamente nustatomas privalomos audito įmonių rotacijos pasibaigus ilgiausiam galimam 6 metų laikotarpiui, kurį išimtinėmis aplinkybėmis galima pratęsti iki 8 metų, reikalavimas. Jei viešojo intereso įmonė yra paskyrusi du ar daugiau teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius ar audito įmones, ilgiausia audito užduoties trukmė yra 9 metai; išimtiniais atvejais šio laikotarpio trukmė gali būti pratęsta iki 12 metų. Reglamente taip pat numatytas pertraukos laikotarpis ir audito įmonė tos pačios įmonės auditą vėl atlikti gali tik jam pasibaigus. Siekiant užtikrinti sklandų ankstesnio auditoriaus pakeitimą, reikalaujama naujam auditoriui perduoti perdavimo bylą su svarbia informacija.

Audito komitetas, vienas arba keli akcininkai, kompetentingos institucijos ir viešojo intereso įmonių priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos turi teisę kreiptis į nacionalinį teismą su ieškiniu dėl auditoriaus atleidimo, jei tam yra tinkamas pagrindas.

3.3.4.     IV antraštinė dalis (Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių priežiūra)

I skyrius (Kompetentingos institucijos)

Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti kompetentingą instituciją, kuri būtų atsakinga už viešojo intereso įmonių auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių priežiūrą. Šios institucijos turėtų turėti pakankamai darbuotojų ir būti nepriklausomos nuo auditorių. Kompetentingų institucijų darbuotojams taikomos profesinės paslapties saugojimo prievolės.

Kompetentingoms institucijoms turi būti suteikti visi priežiūros ir tyrimų įgaliojimai, kurie yra reikalingi jų funkcijoms vykdyti, bet jos neturėtų daryti poveikio audito išvados turiniui.

Kompetentingos turėtų institucijos nacionaliniu lygmeniu bendradarbiauti su institucija, kuri yra atsakinga už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą ir registraciją (Direktyva 2006/43/EB), ir su kitomis viešojo intereso įmonių, pavyzdžiui, bankų ir draudimo įmonių, priežiūros institucijomis.

II skyrius (Kokybės užtikrinimas, tyrimas, rinkos stebėsena, nenumatytų atvejų planai ir kompetentingų institucijų veiklos skaidrumas)

Kompetentingų institucijų funkcijos:

· vykdyti atlikto teisės aktų nustatyto audito kokybės užtikrinimo peržiūras. Šios peržiūros turėtų būti proporcingos tikrinamo auditoriaus veiklos mastui ir pobūdžiui;

· atlikti tyrimus, siekiant nustatyti netinkamo viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atvejus, juos ištaisyti ir užkirsti jiems kelią;

· vykdyti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito paslaugų rinkos pokyčių stebėseną;

· vykdyti reguliarią galimų grėsmių didelių audito įmonių veiklos tęstinumui, įskaitant riziką dėl didelės koncentracijos, stebėseną ir reikalauti, kad didelės įmonės rengtų tokių grėsmių pašalinimo planus nenumatytiems atvejams;

· savo veiklą vykdyti skaidriai, taip pat viešai skelbti konkrečių kokybės užtikrinimo peržiūrų ataskaitas.

III skyrius (Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir ryšiai su Europos priežiūros institucijomis)

Reglamente reikalaujama, kad kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ES lygmeniu vyktų EVPRI, taigi į ją perkeliamas dabartinis bendradarbiavimo ES lygmeniu mechanizmas, veikiantis kaip Europos auditorių priežiūros institucijų grupė, kuri yra Europos Komisijos pirmininkaujama ekspertų grupė. EVPRI jau veikia viešojo intereso įmonių audito (ir apskaitos) srityje, teisės aktuose numatytas EVPRI, Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) bendradarbiavimas audito srityje jungtiniame komitete. EVPRI reikalaujama įsteigti nuolatinį vidaus komitetą, kurį sudarytų bent nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai.

EVPRI turėtų parengti rekomendacijas keliomis temomis: pavyzdžiui, dėl audito išvados ir papildomos ataskaitos audito komitetui turinio ir pateikimo, audito komiteto priežiūros veiklos arba dėl kokybės užtikrinimo peržiūrų vykdymo.

Įdiegiama Europos „savanoriško“ audito kokybės sertifikavimo sistema siekiant pagerinti visų audito įmonių, kurios geba atlikti aukštos kokybės viešojo intereso įmonių auditą, žinomumą, pripažinimą ir reputaciją. EVPRI turėtų skelbti sertifikatų išdavimo reikalavimus, taip pat visus administracinius ir mokesčių reikalavimus. Nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų dalyvauti nagrinėjant prašymus dėl sertifikatų išdavimo. Dėl tyrimų ir tikrinimų vietoje kompetentingos institucijos turėtų pranešti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, jei padaro išvadą, kad yra vykdoma arba buvo įvykdyta šio reglamento nuostatų neatitinkanti veikla. Be to, valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad tyrimą kitos valstybės narės teritorijoje atliktų tos valstybės narės kompetentinga institucija.

Vienos arba kelių kompetentingų institucijų prašymu EVPRI, kad palengvintų tam tikrų funkcijų vykdymą, taip pat gali sudaryti kompetentingų institucijų kolegijas.

IV skyrius (Bendradarbiavimas su trečiosios šalies auditoriais, tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis)

Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis gali sudaryti tik jei atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos ir laikomasi duomenų apsaugos taisyklių.

3.3.5.     V antraštinė dalis (Priežiūros priemonės ir sankcijos)

Siekiant pagerinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi ir atsižvelgiant į 2010 m. Komisijos komunikatą „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“[8] sustiprinamos kompetentingų institucijų teisės priimti priežiūros priemones ir nustatyti sankcijas. Už nustatytus pažeidimus auditoriams ir viešojo intereso įmonėms numatytos administracinės piniginės sankcijos. Sankcijas ir priemones institucijos turėtų taikyti skaidriai.

3.3.6.     VI antraštinė dalis (Ataskaitos ir pereinamojo laikotarpio bei baigiamosios nuostatos)

Nustatytas audito įmonių rotacijos prievolės, prievolės organizuoti audito įmonių atrankos procedūras, ir steigti tik audito paslaugas teikiančias audito įmones įsigaliojimo pereinamasis laikotarpis.

3.3.7.     Techniniai reguliavimo standartai ir SESV 290 straipsnio laikymasis

Siekiant atsižvelgti į audito ir audito rinkos pokyčius, EVPRI prašoma Komisijai pateikti techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų nustatyti konkretūs techniniai reikalavimai dėl perdavimo bylos, kuri turėtų būti perduota naujam auditoriui, turinio, ir viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių Europos kokybės sertifikato sukūrimo. Komisijai suteikiami įgaliojimai šiuos techninius reguliavimo standartus priimti kaip deleguotuosius aktus.

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė reglamentų, kuriais įsteigiamos EBI, EDPPI (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) ir EVPRI (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), pasiūlymus[9]. Šiuo atžvilgiu Komisija nori priminti pareiškimus, susijusius su SESV 290 ir 291 straipsniais, padarytus priimant Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentus, kuriuose teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlymas nedaro nei tiesioginio, nei netiesioginio poveikio Europos Sąjungos biudžetui. Visų pirma funkcijoms, kurios būtų patikėtos ES priežiūros institucijoms, kaip yra paminėta pasiūlyme, vykdyti nebūtų reikalingas papildomas ES finansavimas.

2011/0359 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[11],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms teisės aktais pavesta atlikti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą tokių įmonių metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis. Teisės aktų nustatyto audito viešojo intereso funkcija reiškia, kad didelė žmonių ir institucijų bendruomenė pasikliauja teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių darbo kokybe. Gera audito kokybė padeda rinkoms tinkamai veikti, nes didina finansinių ataskaitų teisingumą ir veiksmingumą. Taigi auditoriai atlieka ypač svarbų visuomeninį vaidmenį;

(2) Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad kredito įstaigų, draudimo įmonių, vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, emitentų, mokėjimo institucijų, KIPVPS, elektroninių pinigų institucijų ir alternatyvaus investavimo fondų finansinių ataskaitų, kurias sudaro metinės ataskaitos arba konsoliduotosios ataskaitos, auditą atliktų vienas arba daugiau asmenų, kurie turi teisę atlikti tokį auditą pagal toliau išvardytus Sąjungos teisės aktus: 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[12] 1 straipsnio 1 dalį, 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės[13] 1 straipsnio 1 dalį, 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/34/EB[14], 4 straipsnio 4 dalį, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 97/5/EB[15], 15 straipsnio 2 dalį, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo[16] 73 straipsnį, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB[17], 3 straipsnio 1 dalį ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010[18], 22 straipsnio 3 dalį; be to, 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB[19], 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat reikalaujama, kad investicinių įmonių metinės finansinės ataskaitos būtų audituojamos, kai netaikoma 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų bendrovių metinių atskaitomybių[20] arba 1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės[21];

(3) už teisės aktų nustatyto audito atlikimą atsakingų asmenų patvirtinimo sąlygos ir būtiniausi tokio teisės aktų nustatyto audito atlikimo reikalavimai nustatyti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančioje Tarybos direktyvą 84/253/EEB[22];

(4) per neseniai vykusią finansų krizę paaiškėjo, kad daugybė bankų balansinėse ir nebalansinėse pozicijose 2007–2009 m. patyrė milžiniškų nuostolių. Todėl kilo klausimų ne tik dėl to, kaip auditoriai galėjo pateikti savo klientams besąlygines tų laikotarpių audito išvadas, bet ir dėl dabartinės teisinės sistemos tinkamumo ir pakankamumo. 2010 m. spalio 13 d. Komisija paskelbė žaliąją knygą „Audito politika. Per krizę įgyta patirtis“[23] ir surengė plataus masto viešąsias konsultacijas dėl finansų rinkos reguliavimo reformos apskritai, dėl audito vaidmens ir apimties ir dėl to, kaip audito funkciją būtų galima patobulinti ir taip prisidėti prie didesnio finansinio stabilumo. Per viešąsias konsultacijas paaiškėjo, kad Direktyvos 2006/43/EB taisyklės dėl teisės aktų nustatyto viešojo intereso įmonių metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito galėtų būti iš esmės patobulintos. 2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas savo iniciatyva paskelbė pranešimą dėl žaliosios knygos. 2011 m. birželio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat priėmė pranešimą dėl žaliosios knygos;

(5) svarbu nustatyti išsamias taisykles siekiant užtikrinti, kad viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytas auditas būtų tinkamos kokybės ir kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės jį atliktų laikydamiesi griežtų reikalavimų. Bendra reglamentavimo tvarka turėtų padidinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, teisingumą, nepriklausomumą, objektyvumą, atsakingumą, skaidrumą ir patikimumą, prisidėti prie teisės aktų nustatyto audito kokybės Sąjungoje gerinimo ir taip prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo kartu užtikrinant aukštą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį. Parengus atskirą aktą, skirtą viešojo intereso įmonėms, taip pat būtų užtikrintas nuoseklus suderinimas ir vienodas taikymas, taigi taip būtų prisidedama prie veiksmingesnio vidaus rinkos veikimo;

(6) finansų sektorius keičiasi, pagal Sąjungos teisės aktus kuriamos naujos finansų įstaigų kategorijos. Didėja įprastai bankų sistemai nepriklausančių naujų subjektų ir jų veiklos svarba, o jų poveikis finansiniam stabilumui taip pat padidėjo. Todėl tikslinga, kad viešojo intereso įmonių sąvoka taip pat žymėtų kitas finansų įstaigas ir subjektus: investicines įmones, mokėjimo institucijas, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), elektroninių pinigų įstaigas ir alternatyvaus investavimo fondus;

(7) metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas yra teisės aktų nustatyta investuotojų, skolintojų ir verslo partnerių, kurie valdo viešojo intereso įmonės dalį arba turi su ja susijusių verslo interesų, apsaugos priemonė. Taigi teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės, atlikdami tokių įmonių teisės aktų nustatytą auditą, turėtų būti visiškai nepriklausomi ir turėtų būti vengiama interesų konfliktų. Siekiant įvertinti auditorių ir audito įmonių nepriklausomumą reikia atsižvelgti į tinklo, kuriame auditoriai ir įmonės veikia, esmę;

(8) tinkama teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių vidaus organizacinė struktūra turėtų prisidėti prie visų grėsmių jų nepriklausomumui prevencijos. Taigi audito įmonės savininkai arba akcininkai, taip pat jos vadovai neturėtų kištis į teisės aktų nustatytą auditą jokiu būdu, galinčiu pakenkti audito įmonės vardu teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės taip pat turėtų įdiegti tinkamą vidaus politiką ir procedūras, skirtas darbuotojams ir kitiems asmenims, kurie jų organizacijose dalyvauja teisės aktų nustatyto audito veikloje, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktuose jiems nustatytų prievolių. Šia politika ir procedūromis visų pirma turėtų būti siekiama užkirsti kelią visoms grėsmėms nepriklausomumui ir jas šalinti bei užtikrinti teisės aktų nustatyto audito kokybę, teisingumą ir kruopštumą. Ta politika ir procedūros turėtų būti proporcingos teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės veiklos mastui ir sudėtingumui;

(9) auditoriai, audito įmonės ir jų darbuotojai visų pirma turėtų atsisakyti atlikti įmonės teisės aktų nustatytą auditą, jei joje turi verslo arba finansinių interesų, nedalyvauti prekyboje finansinėmis priemonėmis, kurias išleido, garantavo arba kitaip parėmė audituojama įmonė, išskyrus investicijas pagal diversifikuotas kolektyvinio investavimo schemas. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turėtų nedalyvauti audituojamos įmonės vidaus sprendimų priėmimo procese. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams arba jų darbuotojams turėtų būti neleidžiama imtis vadovaujančių pareigų audituojamoje įmonėje arba pareigų audituojamos įmonės valdyboje, jei po audito nepraėjo atitinkamas laikotarpis;

(10) iš vienos audituojamos įmonės gautų mokesčių dydis ir struktūra taip pat gali kelti grėsmę teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumui. Todėl svarbu užtikrinti, kad audito mokesčiai nebūtų grindžiami kokiomis nors sąlygomis ir kad tais atvejais, kai audito mokesčiai iš vieno kliento sudaro reikšmingą dalį, būtų įdiegta speciali procedūra audito kokybei užtikrinti. Jei priklausomybė nuo vieno kliento yra pernelyg didelė, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turėtų atsisakyti atlikti atitinkamą teisės aktų nustatytą auditą;

(11) jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, audito įmonės arba jų tinklų nariai audituojamoms įmonėms teikia kitas, ne teisės aktų nustatyto audito, paslaugas, tai gali pakenkti jų nepriklausomumui. Todėl tikslinga reikalauti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, audito įmonė ir jų tinklo nariai audituojamoms įmonėms neteiktų ne audito paslaugų. Jei audito įmonė įmonei teikia ne audito paslaugas, tada ta audito įmonė negali atlikti tos įmonės teisės aktų nustatyto audito, taigi mažėja audito įmonių, kurios galėtų atlikti teisės aktų nustatytą auditą, ypač didelių viešojo intereso įmonių, kur rinka yra koncentruota. Todėl siekiant užtikrinti minimalų audito įmonių, kurios galėtų teikti audito paslaugas didelėms viešojo intereso įmonėms, skaičių, tikslinga reikalauti, kad reikšmingo masto veiklą vykdančios audito įmonės savo profesinėje veikloje daugiausia dėmesio skirtų teisės aktų nustatytam auditui ir kad joms nebūtų leidžiama teikti kitų, su teisės aktų nustatytu auditu nesusijusių, pavyzdžiui, konsultavimo arba patariamųjų, paslaugų;

(12) siekiant išvengti interesų konfliktų, svarbu, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, prieš sutikdamas (-a) atlikti arba tęsti viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, įvertintų, ar įvykdyti nepriklausomumo reikalavimai ir, svarbiausia, ar dėl ryšių su ta įmone nekyla jokių grėsmių nepriklausomumui. Kad išsaugotų nepriklausomumą, svarbu, kad jie saugotų duomenis apie visas grėsmes jų ir jų darbuotojų bei kitų teisės aktų nustatyto audito procese dalyvaujančių asmenų nepriklausomumui, taip pat kad būtų taikomos apsaugos priemonės toms grėsmėms sumažinti. O jei jų nepriklausomumui kylanti grėsmė yra per didelė net po to, kai buvo panaudotos apsaugos priemonės šiai grėsmei sumažinti, jie turėtų atsisakyti atlikti auditą arba nuo jo susilaikyti. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turėtų kasmet audituojamos įmonės audito komitetui patvirtinti savo nepriklausomumą ir su komitetu aptarti visas grėsmes jų nepriklausomumui, taip pat toms grėsmėms mažinti taikytas apsaugos priemones;

(13) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[24] reglamentuojamas asmens duomenų pagal šį reglamentą tvarkymas valstybėse narėse prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma viešosioms nepriklausomoms valstybių narių paskirtoms institucijoms. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir  laisvo tokių duomenų judėjimo[25] reglamentuojamas asmens duomenų pagal šį reglamentą tvarkymas EVPRI prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Kompetentingos institucijos visa informacija keistis arba ją perduoti turėtų laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, o EVPRI visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001;

(14) svarbu, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės gerbtų savo klientų teises į privatumą ir duomenų apsaugą. Todėl jie turėtų laikytis griežtų konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių, kurios vis dėlto neturėtų kliudyti tinkamai vykdyti šį reglamentą arba bendradarbiauti su grupės auditoriumi, kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas ir kai patronuojančioji įmonė yra trečiojoje šalyje, jei laikomasi Direktyvos 95/46/EB. Tačiau pagal tokias taisykles teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei nebūtų leidžiama bendradarbiauti su trečiųjų šalių institucijomis, kurios nepriklauso Direktyvos 2006/43/EB XI skyriuje numatytiems bendradarbiavimo kanalams. Tos konfidencialumo taisyklės taip pat turėtų būti taikomos bet kuriam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, kuris (-i) nebedalyvauja vykdant konkrečias audito funkcijas;

(15) atlikus teisės aktų nustatytą auditą parengiama nuomonė apie audituojamos įmonės finansinių ataskaitų tikrumą ir teisingumą. Tačiau suinteresuotieji subjektai gali nežinoti apie audito apribojimus (reikšmingumą, atrankos metodus, auditorių vaidmenį nustatant sukčiavimo atvejus ir vadovybės atsakomybę), todėl gali atsirasti lūkesčių skirtumų. Siekiant tuos skirtumus sumažinti svarbu aiškiau nustatyti teisės aktų nustatyto audito apimtį;

(16) nors pagrindinė atsakomybė už finansinės informacijos pateikimą tenka audituojamų įmonių vadovybei, auditoriaus pareiga aktyviai, kaip informacijos naudotojui, prašyti vadovybės pateikti informaciją. Todėl, siekiant pagerinti audito kokybę, svarbu, kad auditoriai laikytųsi didesnio profesinio skepticizmo audituojamos įmonės atžvilgiu. Auditoriai, nepaisydami to, kad ankstesnė patirtis rodo, jog audituojamos įmonės vadovybė yra sąžininga ir principinga, neturėtų atmesti galimybės, kad dėl klaidos arba sukčiavimo informacijoje gali būti reikšmingų netikslumų. Audito kokybės užtikrinimas turėtų būti pagrindinis kriterijus organizuojant audito darbą ir paskirstant užduotims atlikti reikalingus išteklius. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, audito įmonės ir jų darbuotojų sąžiningumas yra svarbus veiksnys užtikrinant visuomenės pasitikėjimą teisės aktų nustatytu auditu ir finansų rinkomis. Todėl bet kokį incidentą, kuris gali turėti svarbių padarinių teisės aktų nustatyto audito veiklos teisingumui, reikėtų tinkamai spręsti. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė audito darbą turėtų tinkamai fiksuoti dokumentuose;

(17) kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, svarbu aiškiai apibrėžti atskirose įmonių grupės įmonėse teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių atsakomybę. Tokiu atveju visa atsakomybė už audito išvadą turėtų tekti grupės auditoriui;

(18) aukštą audito kokybę turėtų padėti užtikrinti patikimos kiekvieno teisės aktų nustatyto audito vidaus kokybės kontrolės peržiūros. Todėl teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė neturėtų teikti savo audito išvados, kol nebus atlikta tokia vidaus kokybės kontrolės peržiūra;

(19) teisės aktų nustatyto audito rezultatai suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti pristatyti audito išvadoje. Siekiant padidinti suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą audituojamos įmonės finansinėmis ataskaitomis ypač svarbu, kad audito išvada būtų gerai pagrįsta, tvirtai motyvuota, jos turinys išplėstas, kad būtų pateikta papildomos informacijos, susijusios su konkrečiu atliktu auditu. Visų pirma audito išvadoje turėtų būti pateikta pakankamai informacijos apie tai, kokia metodika taikyta, ypač tai, kokia balanso ataskaitos dalis buvo tiesiogiai patikrinta ir kokia yra grindžiama sistemos ir atitikties tikrinimu, auditui atlikti taikyti reikšmingumo lygiai, pagrindinės rizikos, kad metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų informacijoje gali būti reikšmingų netikslumų, sritys, tai, ar teisės aktų nustatytas auditas buvo skirtas sukčiavimui nustatyti, ir, jei pateikiama sąlyginė arba neigiama nuomonė arba nuomonę pateikti atsisakoma, nurodomos tokio sprendimo priežastys;

(20) teisės aktų nustatyto audito vertė audituojamai įmonei ypač padidėtų, jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė ir audito komitetas glaudžiau bendrautų. Svarbu, kad atliekant teisės aktų nustatytą auditą vyktų ne tik reguliarus dialogas, bet ir kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė audito komitetui pateiktų papildomą, išsamesnę teisės aktų nustatyto audito rezultatų ataskaitą. Tokias papildomas išsamias ataskaitas turėtų būti galima pateikti viešojo intereso įmonių priežiūros institucijoms, bet ne visuomenei;

(21) teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės viešojo intereso įmonių priežiūros institucijoms jau teikia informaciją apie faktus arba sprendimus, dėl kurių gali būti pažeistos audituojamos įmonės veiklą reglamentuojančios taisyklės arba padaryta žalos audituojamos įmonės veiklos tęstinumui. Priežiūros funkcijas taip pat būtų lengviau vykdyti, jei iš kredito ir finansų įstaigų priežiūros institucijų būtų reikalaujama palaikyti reguliarų dialogą su tų įstaigų teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais ir audito įmonėmis;

(22) siekiant padidinti pasitikėjimą teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais ir audito įmonėmis, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, bei padidinti jų įsipareigojimus, svarbu sugriežtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių skaidrumo pranešimus. Todėl iš teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių turėtų būti reikalaujama atskleisti audituotą finansinę informaciją, visų pirma nurodyti savo bendrą apyvartą, atskirai nurodant viešojo intereso įmonių sumokėtus mokesčius, kitų įmonių sumokėtus mokesčius ir už kitas paslaugas sumokėtus mokesčius. Finansinę informaciją jie taip pat turėtų atskleisti tinklo, kuriam priklauso, lygmeniu. Audito įmonių skaidrumo pranešimai turėtų būti papildyti pareiškimu dėl įmonės valdymo, siekiant parodyti, ar audito įmonėje veikia patikimo įmonės valdymo tvarka. Papildoma informacija apie audito mokesčius turėtų būti pateikta kompetentingoms institucijoms, kad joms būtų lengviau vykdyti priežiūros funkcijas;

(23) audito komitetas arba lygiavertes funkcijas vykdantis audituojamos įmonės organas turi lemiamą vaidmenį užtikrinant aukštą teisės aktų nustatyto audito kokybę. Ypač svarbu stiprinti audito komiteto nepriklausomumą ir techninę kompetenciją ir tuo tikslu reikalauti, kad dauguma jo narių būtų nepriklausomi, bent vienas komiteto narys turėtų kompetencijos audito srityje, o kitas –  audito ir (arba) apskaitos srityje. 2005 m. vasario 15 d. Komisijos rekomendacijoje dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių vaidmens ir dėl (stebėtojų) tarybos komitetų[26] nurodoma, kaip turėtų būti sudaromas audito komitetas ir kaip jis turėtų veikti. Tačiau atsižvelgiant į įmonių, kurių rinkos kapitalizacija yra mažesnė, mažųjų ir vidutinių įmonių valdybų veiklos mastą, būtų tikslinga, jei įmonių audito komitetui arba lygiareikšmes funkcijas audituojamoje įmonėje vykdančiam organui pavestas funkcijas galėtų vykdyti administracinis ar priežiūros organas kaip visuma. Viešojo intereso įmonės, kurios yra KIPVPS arba alternatyvaus investavimo fondai, taip pat turėtų būti atleistos nuo prievolės sudaryti audito komitetą. Suteikiant šią išimtį atsižvelgiama į tai, kad tais atvejais, kai tie fondai veikia vien turto sutelkimo tikslais, audito komitetą sudaryti nėra tikslinga. KIPVPS ir alternatyvaus investavimo fondai, taip pat jų valdymo bendrovės veikia griežtai apibrėžtoje reglamentuojamoje aplinkoje ir joms taikomi specialūs valdymo mechanizmai, pavyzdžiui, jų depozitoriumo vykdoma kontrolė;

(24) taip pat svarbu sustiprinti audito komiteto vaidmenį pasirenkant naują teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę, kad audituojamos įmonės visuotinis akcininkų sprendimas arba nariai sprendimą galėtų priimti turėdami daugiau informacijos. Taigi, teikdama pasiūlymą visuotiniam susirinkimui valdyba turėtų paaiškinti, ar ji laikosi audito komiteto rekomendacijos, o jei ne, tai kodėl. Audito komiteto rekomendacijoje turėtų būti pateiktos bent dvi galimos alternatyvos auditui atlikti ir pasiūlyta priimtinesnė iš jų, kad visuotinis susirinkimas galėtų priimti galutinį sprendimą, kurią alternatyvą rinktis. Kad savo rekomendacijoje pateiktų sąžiningą ir tinkamą pagrindimą, audito komitetas galėtų pasinaudoti privalomos atrankos procedūros, kurią organizavo audituojama įmonė ir už kurią buvo atsakingas audito komitetas, rezultatais. Per tokią atrankos procedūrą audituojama įmonė turėtų kviesti teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius arba audito įmones, įskaitant mažesnes, pristatyti audito pasiūlymus. Konkurso dokumentuose turėtų būti pateikti skaidrūs ir nediskriminuojantys atrankos kriterijai, kurie bus taikomi pasiūlymams vertinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl šios atrankos procedūros įmonėms, kurių rinkos kapitalizacija mažesnė, arba mažosioms ir vidutinėms įmonėms, gali susidaryti pagal jų dydį neproporcingų sąnaudų, tas įmones tikslinga nuo šios prievolės atleisti;

(25) audituojamos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo arba narių teisė pasirinkti teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę būtų bevertė, jei audituojama įmonė sudarytų su trečiąja šalimi sutartį, kurioje būtų numatytas tokio pasirinkimo galimybės apribojimas. Todėl bet kuri audituojamos įmonės ir trečiosios šalies sutarties nuostata dėl konkretaus auditoriaus arba audito įmonės pasirinkimo arba jo apribojimo yra niekinė;

(26) viešojo intereso įmonėms paskyrus daugiau negu vieną teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ar audito įmonę būtų sustiprintas profesinis skepticizmas ir pagerinta audito kokybė. Ši priemonė ir mažesnių audito įmonių dalyvavimas taip pat padėtų ugdyti tokių įmonių gebėjimus, taigi būtų didinamos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių pasirinkimo galimybės viešojo intereso įmonėms. Todėl viešojo intereso įmonės turėtų būti raginamos ir skatinamos skirti daugiau negu vieną teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę teisės aktų nustatytam auditui atlikti;

(27) siekiant pašalinti familiarumo keliamą grėsmę ir taip sustiprinti auditorių ir audito įmonių nepriklausomumą, svarbu nustatyti, kokį ilgiausią laikotarpį teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gali audituoti konkrečią audituojamą įmonę. Taip pat turėtų būti įdiegtas atitinkamas aukščiausio rango darbuotojų, dalyvaujančių atliekant teisės aktų nustatytą auditą, įskaitant pagrindinius audito partnerius, kurie teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonės vardu, laipsniškos rotacijos mechanizmas. Taip pat svarbu numatyti atitinkamą laikotarpį, kurį toks teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė negali atlikti tos pačios įmonės teisės aktų nustatyto audito. Siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį, buvęs auditorius naujam auditoriui turėtų perduoti perdavimo bylą su svarbia informacija;

(28) siekiant apsaugoti auditoriaus nepriklausomumą svarbu nustatyti, kad auditorių ar audito įmonę būtų galima atšaukti tik tuo atveju, kai tam yra tinkamų priežasčių ir kai apie tas priežastis pranešama už priežiūrą atsakingai institucijai ar atsakingoms institucijoms. Jei esama tinkamų priežasčių, bet audituojama įmonė nesiima veiksmų, audito komitetas, akcininkai, už auditorių ir audito įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos arba už viešojo intereso įmonės priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę kreiptis į nacionalinį teismą dėl auditoriaus atleidimo;

(29) siekiant užtikrinti aukštą investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo lygį vidaus rinkoje ir išvengti interesų konfliktų, teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės turėtų būti tinkamai prižiūrimi kompetentingų institucijų, kurios yra nepriklausomos nuo audito profesijos ir turi pakankamai gebėjimų, patirties ir išteklių. Nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų turėti reikiamų įgaliojimų atlikti priežiūros užduotis, taip pat galėti susipažinti su dokumentais, reikalauti informacijos iš bet kurio asmens ir atlikti patikrinimus. Jos turėtų specializuotis finansų rinkų, finansinių ataskaitų rengimo prievolių laikymosi arba teisės aktų nustatyto audito priežiūros srityse. Tačiau turėtų būti numatyta, kad priežiūrą, kaip viešojo intereso įmonės laikosi nustatytų prievolių, galėtų vykdyti už tų įmonių priežiūrą atsakingos institucijos. Kompetentingų institucijų finansavimui teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ar audito įmonės neturėtų daryti jokios galimai nederamos įtakos;

(30) priežiūros kokybė turėtų pagerėti, jei institucijos, kurioms nacionaliniu lygmeniu pavesta vykdyti skirtingas užduotis, veiksmingai bendradarbiautų. Todėl institucijos, kompetentingos vykdyti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito prievolių laikymosi priežiūrą, turėtų bendradarbiauti su institucijomis, kurios atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą ir registravimą, su institucijomis, kurios atlieka viešojo intereso įmonių priežiūrą, ir su finansinės žvalgybos padaliniais, nurodytais 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui[27];

(31) užtikrinti teisės aktų nustatyto audito išorės kokybę yra itin svarbu norint pasiekti aukštą audito kokybę. Taip padidinamas skelbiamos finansinės informacijos patikimumas ir suteikiama geresnė akcininkų, investuotojų, kreditorių ir kitų suinteresuotųjų šalių apsauga. Todėl teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms turėtų būti taikoma kokybės užtikrinimo sistema, už kurią būtų atsakingos kompetentingos institucijos, taip užtikrinant auditorių objektyvumą ir nepriklausomumą. Kokybės užtikrinimo peržiūros turėtų būti organizuojamos taip, kad kiekvienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kuris (-i) atlieka viešojo intereso įmonių auditą, atliekant kokybės užtikrinimo peržiūras būtų tikrinamas (-a) ne rečiau kaip kas trejus metus. 2008 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir (arba) audito įmonių išorės kokybės užtikrinimo[28] pateikta informacija, kaip turėtų būti atliekami patikrinimai. Kokybės užtikrinimo peržiūros turėtų būti proporcingos tikrinamų audito įmonių arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančio audito veiklos mastui ir sudėtingumui;

(32) tyrimai padeda nustatyti netinkamai atlikto viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atvejus, užkirsti tokiems atvejams kelią ir juos ištaisyti. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti tyrimus dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių;

(33) viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito paslaugų rinka ilgainiui keičiasi. Todėl reikia, kad kompetentingos institucijos stebėtų rinkos pokyčius, ypač tai, ar nėra galimų auditorių pasirinkimo apribojimų ir ar nekyla rizika dėl rinkos koncentracijos;

(34) svarbių audito įmonių žlugimas gali trukdyti teikti audito paslaugas rinkoje, dėl to struktūrinė rizika rinkoje gali toliau kauptis. Todėl kompetentingos institucijos turėtų imtis prevencinių veiksmų ir prašyti, kad kiekvienos valstybės narės didžiausios audito įmonės rengtų nenumatytų atvejų planus, kaip elgtis kilus incidentams, kurie kelia grėsmę atitinkamos įmonės veiklos tęstinumui. Tokiuose planuose gali būti numatytos priemonės metodiškam atitinkamos įmonės veiklos nutraukimui pasirengti;

(35) kompetentingų institucijų veiklos skaidrumas turėtų padėti padidinti vidaus rinkos investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą. Todėl iš kompetentingų institucijų turėtų būti reikalaujama teikti reguliarias savo veiklos ataskaitas ir skelbti konkrečių patikrinimų ataskaitas;

(36) valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas gali reikšmingai prisidėti Sąjungoje nuosekliai užtikrinant aukštą teisės aktų nustatyto audito kokybę. Todėl valstybių narių kompetentingos institucijos, vykdydamos teisės aktų nustatyto audito priežiūros funkcijas, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje. Jos turėtų laikytis buveinės valstybės narės reglamentavimo ir valstybės narės, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė yra patvirtintas (-a) ir kurioje audituojama įmonė turi savo registruotą būstinę, priežiūros principo. Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas būtų ypač paskatintas, jei jis būtų organizuojamas Jungtiniame Europos priežiūros institucijų komitete (EPIK) vadovaujant Europos vertybinių popierių ir rinkos institucijai (EVPRI), įsteigtai pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija)[29]. EVPRI, kuriai padeda Europos bankininkystės institucija (EBI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija)[30], ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)[31], turėtų prisidėti prie šio bendradarbiavimo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms teikdama patarimus ir rekomendacijas;

(37) valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas turėtų apimti keitimąsi informacija, bendradarbiavimą kokybės užtikrinimo peržiūrų srityje, pagalbą tyrimams, susijusiems su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atlikimu, įskaitant tuos atvejus, kai tiriamas elgesys nėra atitinkamos valstybės narės galiojančių teisės aktų ar reglamentavimo nuostatų pažeidimas, ir nenumatytų atvejų planų rengimą. Valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas gali apimti kompetentingų institucijų kolegijų kūrimą ir funkcijų perdavimą tarpusavyje. Taip bendradarbiaujant reikėtų atsižvelgti į tinklo, kuriame veikia auditoriai ir įmonės, esmę. Kompetentingos institucijos ir Europos priežiūros institucijos turėtų laikytis atitinkamų konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių;

(38) teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių kvalifikacijos atlikti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą pripažinimas turėtų sudaryti sąlygas auditoriams ir įmonėms teikti paslaugas kitiems klientams. Todėl svarbu numatyti Europos kokybės sertifikatą, kurį parengtų EVPRI. Nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų dalyvauti nagrinėjant prašymus dėl sertifikatų išdavimo;

(39) kadangi kapitalo rinkos yra tarpusavyje susijusios, reikia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir Europos priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimus bendradarbiauti su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir įstaigomis dėl keitimosi informacija arba kokybės užtikrinimo peržiūrų. Tačiau kai bendradarbiavimas su trečiosios šalies institucijomis yra susijęs su audito darbo dokumentais arba kitais teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių dokumentais, turėtų būti taikomos Direktyvoje 2006/43/EB nustatytos procedūros;

(40) siekiant užtikrinti sklandų kapitalo rinkų veikimą reikalingi tvarūs audito pajėgumai ir konkurencinga teisės aktų nustatyto audito paslaugų rinka, kurioje yra pakankamas audito įmonių, sugebančių atlikti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, pasirinkimas. EVPRI turėtų pranešti apie audito rinkos struktūros pokyčius dėl šio reglamento vykdymo. Atlikdama tokią analizę EVPRI turėtų atsižvelgti į teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams taikomų nacionalinių civilinės atsakomybės taisyklių poveikį audito rinkos struktūrai. Remdamasi tokia atskaita ir kitais tinkamais įrodymais, Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams taikomų nacionalinių civilinės atsakomybės taisyklių poveikį audito rinkos struktūrai ir imtis veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami atsižvelgiant į nustatytus faktus;

(41) siekiant pagerinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi ir atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas”[32] turėtų būti sustiprintos kompetentingų institucijų teisės priimti priežiūros priemones ir nustatyti sankcijas. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams, audito įmonėms ir viešojo intereso įmonėms už nustatytus pažeidimus turėtų būti numatytos administracinės piniginės sankcijos. Kompetentingos institucijos sankcijas ir priemones turėtų taikyti skaidriai. Taikant ir skelbiant sankcijas reikėtų gerbti pagrindines teises, nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teises į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisę į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis);

(42) asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, gali suteikti naujos informacijos kompetentingoms institucijoms, kurios ją vertintų nustatydamos pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir taikydamos sankcijas už juos. Tačiau asmenis, informuojančius apie galimus pažeidimus, gali stabdyti baimė sulaukti atsakomųjų priemonių arba tam gali būti nepakankamai paskatų. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta tinkama tvarka, kuri paskatintų asmenis, informuojančius apie galimus pažeidimus, įspėti apie galimus šio reglamento pažeidimus ir apsaugotų juos nuo atsakomųjų veiksmų. Valstybės narės taip pat gali suteikti jiems paskatų taip elgtis; tačiau asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, turėtų įgyti teisę į šias paskatas, jei pateikia naujos informacijos, kurios teisiškai neprivalo pranešti, ir jei pagal tokią informaciją pritaikomos sankcijos už reglamento pažeidimą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų įdiegtose informavimo apie galimus pažeidimus schemose būtų nustatyti mechanizmai, kuriais būtų suteikiama tinkama informaciją pateikusio asmens apsauga, ypač jo teisės į asmens duomenų apsaugą apsauga, ir procedūros, skirtos užtikrinti informaciją pateikusio asmens teisę į gynybą ir teisę būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl jo, taip pat teisę imtis veiksmingų teisių gynimo priemonių teisme prieš sprendimą dėl jo;

(43) siekiant atsižvelgti į audito ir audito rinkos pokyčius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti konkrečius techninius reikalavimus dėl perdavimo bylos, kuri turėtų būti perduota naujam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, turinio, Europos kokybės sertifikatų įdiegimo teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą;

(44) siekiant atsižvelgti į techninius finansų rinkų, audito ir audito profesijos pokyčius ir išsamiau išdėstyti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Visų pirma deleguotaisiais aktais reikia patvirtinti susijusių audito paslaugų ir ne audito paslaugų sąrašą, taip pat nustatyti mokesčio, kurio EVPRI gali prašyti už Europos kokybės sertifikato išdavimą teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, dydį. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamojo darbo etapu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir priimdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pat metu, laiku ir tinkamai būtų perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(45) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir sklandų perėjimą prie šiuo reglamentu įdiegiamo mechanizmo, svarbu nustatyti audito įmonių rotacijos prievolių, prievolės organizuoti audito įmonių atrankos procedūras ir audito įmones pertvarkyti į įmones, kurios teikia tik audito paslaugas, įsigaliojimo pereinamąjį laikotarpį;

(46) kadangi šio reglamento tikslų, būtent patikslinti ir apibrėžti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito vaidmenį, patobulinti informaciją, kurią teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė teikia audituojamai įmonei, investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, gerinti auditorių ir viešojo intereso įmonių priežiūros institucijų komunikacijos kanalus, užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams, kylantiems, kai viešojo intereso įmonėms teikiamos ne audito paslaugos, sumažinti galimo interesų konflikto riziką, kurią kelia esama sistema, pagal kurią audituojama įmonė pasirenka auditorių ir jam moka, arba familiarumo grėsmė, viešojo intereso įmonėms sudaryti palankesnes sąlygas pakeisti teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę ir padidinti galimybę pasirinkti audito paslaugų teikėjus, padidinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, reglamentavimo ir priežiūros veiksmingumą, nepriklausomumą ir nuoseklumą, įskaitant bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu, valstybės narės pačios tinkamai pasiekti negali ir kadangi dėl šių tikslų masto jų geriau yra siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal subsidiarumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenumatoma nieko, kas nėra būtina šiems tikslams pasiekti;

(47) šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir pripažinti principai, visų pirma pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, būtent teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), laisvė užsiimti verslu (16 straipsnis), teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą (48 straipsnis), teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai (49 straipsnis), teisė nebūti du kartus teisiamam arba baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką (50 straipsnis), ir šis reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I antraštinė dalis

dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatyti viešojo intereso įmonių metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatyto audito atlikimo reikalavimai, viešojo intereso įmonėms taikomos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių atrankos organizavimo ir atrankos taisyklės, siekiant paskatinti jų nepriklausomumą ir užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktų, bei priežiūros, kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės laikosi šių reikalavimų, taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas:

a)      viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms;

b)      viešojo intereso įmonėms.

2.           Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Direktyvos 2006/43/EB.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnyje išdėstytos sąvokų apibrėžtys, išskyrus sąvokas „audito išvada“ ir „kompetentinga institucija“.

4 straipsnis

Didelės viešojo intereso įmonės

Šiame reglamente sąvoka „didelės viešojo intereso įmonės“ žymi šiuos subjektus:

a)           Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 13 dalies a punkte nurodytų įmonių atveju – 10 stambiausių kiekvienos valstybės narės akcijų emitentų, vertinant pagal rinkos kapitalizaciją, remiantis metų pabaigos rodikliais, ir visais atvejais – visus akcijų emitentus, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis praėjusių trejų kalendorinių metų pabaigos rezultatais, sudarė daugiau kaip 1 000 000 000 EUR;

b)           Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 13 dalies b–f punktuose nurodytų įmonių atveju – bet kurią įmonę, kurios bendra balanso sudarymo dienos balanso vertė viršija 1 000 000 000 EUR;

c)           Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 13 dalies g ir h punktuose nurodytų įmonių atveju – bet kurią įmonę, kurios bendras valdomas balanso sudarymo dienos turtas viršija 1 000 000 000 EUR.

II antraštinė dalis

Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atlikimo sąlygos

I SKYRIUS

NEPRIKLAUSOMUMAS IR INTERESŲ KONFLIKTŲ VENGIMAS

5 straipsnis

Nepriklausomumas ir objektyvumas

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės imasi visų reikiamų priemonių, kuriomis užtikrintų, kad viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito nepaveiktų jokie esami arba galimi interesų, verslo arba kitų santykių konfliktai, kuriuose dalyvauja teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė ir jų tinklas, jei toks yra, vadovai, auditoriai, darbuotojai, bet kurie kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, arba bet kuris kitas tiesiogiai arba netiesiogiai su teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba audito įmone kontrolės ryšiais susijęs asmuo.

6 straipsnis

Auditorių ir audito įmonių vidaus organizacinė struktūra

1. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė laikosi šių organizacinės struktūros reikalavimų:

a)      audito įmonė įdiegia tinkamą politiką ir procedūras, siekdama užtikrinti, kad jos savininkai ir akcininkai, taip pat tokios įmonės arba su ja susijusios įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai nedalyvautų atliekant teisės aktų nustatytą auditą jokiu būdu, kuris galėtų pakenkti audito įmonės vardu teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui;

b)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turi patikimas administracines ir finansinės apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmus, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingą informacijos tvarkymo sistemų kontrolės ir apsaugos tvarką.

Tie vidaus kontrolės mechanizmai sukurti tam, kad būtų užtikrintas sprendimų ir procedūrų laikymasis visais audito įmonės lygmenimis ar visoje teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus darbo struktūroje.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia ir taiko tokias sprendimų priėmimo procedūras ir tokią organizacinę struktūrą, kurioje aiškiai nustatyti ir dokumentuose įforminti atskaitomybės ryšiai, paskirstytos funkcijos ir pareigos;

c)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė sukuria tinkamą politiką ir procedūras, siekdamas (-a) užtikrinti, kad jo (jos) darbuotojai ir kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jis (ji) naudojasi, kurių paslaugas kontroliuoja arba kurie tiesiogiai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą auditą, turėtų pakankamai žinių ir patirties paskirtoms pareigoms vykdyti;

d)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia tinkamą politiką ir procedūras, siekdamas (-a) užtikrinti, kad svarbios audito funkcijos nebūtų perkamos iš trečiųjų šalių jokiu būdu, kuris pakenktų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės vidaus kontrolės kokybei arba kompetentingų institucijų gebėjimui prižiūrėti, kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė laikosi šiame reglamente nustatytų prievolių;

e)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis autorius arba audito įmonė įdiegia tinkamą ir veiksmingą organizacinę ir administracinę tvarką, kad užkirstų kelią bet kokiai grėsmei, kuri kyla jo nepriklausomumui, kaip yra numatyta 11 straipsnio 2 dalyje, tą grėsmę nustatytų, pašalintų arba valdytų ir atskleistų;

f)       teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia tinkamas viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atlikimo, darbuotojų mokymo, jų darbo peržiūros ir 15 straipsnio 5 dalyje nurodytos audito bylos sudarymo procedūras ir standartus;

g)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia vidaus kokybės kontrolės sistemą, kad užtikrintų viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito kokybę. Kokybės kontrolės sistema apima bent jau f punkte apibūdintas procedūras ir standartus. Audito įmonės atveju atsakomybė už vidaus kokybės kontrolės sistemą tenka asmeniui, kuris turi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus statusą;

h)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė naudoja tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras, kad užtikrintų savo vykdomos teisės aktų nustatyto audito veiklos tęstinumą ir reguliarumą;

i)       teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia politiką, kuria užtikrina, kad nei jis (ji), nei jo (jos) darbuotojai, vykdydami savo darbą, nedalyvautų darant jokį baudžiamąjį nusikaltimą arba teisės pažeidimą. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė taip pat įdiegia tinkamą ir veiksmingą organizacinę ir administracinę tvarką, skirtą spręsti ir registruoti incidentus, kurie turi arba gali turėti svarbių pasekmių jo (jos) teisės aktų nustatyto audito veiklos teisingumui;

j)       teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė taiko tinkamą atlyginimų politiką, kuria suteikia pakankamai paskatų užtikrinti audito kokybę. Visų pirma atlyginimas darbuotojams ir darbo vertinimas neturi priklausyti nuo pajamų, kurias teisės aktų nustatytą auditą atliekantis autorius ir audito įmonė gauna iš audituojamos įmonės, dydžio;

k)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė stebi ir vertina pagal šį reglamentą sukurtų savo sistemų, vidaus kontrolės ir vidaus kokybės kontrolės mechanizmų ir tvarkos tinkamumą ir veiksmingumą ir imasi visų reikiamų priemonių visiems trūkumams pašalinti. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė visų pirma atlieka metinį g punkte nurodytos savo vidaus kokybės kontrolės sistemos vertinimą. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo dokumentus apie per tą vertinimą nustatytus faktus ir siūlomas priemones vidaus kokybės kontrolės sistemai pakeisti.

Pirmoje pastraipoje nurodyta politika ir procedūros įforminamos dokumentuose ir paviešinamos teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės darbuotojams.

Jokios d punkte nurodytos iš trečiųjų šalių perkamos audito funkcijos neturi paveikti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės įsipareigojimų audituojamai įmonei.

2. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, vykdydamas (-a) šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsižvelgia į savo dydį ir veiklos sudėtingumą.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė 35 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai turi gebėti įrodyti, kad reikalavimų laikosi proporcingai teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės dydžiui ir veiklos sudėtingumui.

7 straipsnis

Nepriklausomumas nuo audituojamos įmonės

1.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė ir visi balsavimo teisių audito įmonėje turintys subjektai yra nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvauja audituojamai įmonei priimant sprendimus.

2.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, audito įmonė, jų pagrindiniai audito partneriai, darbuotojai ir kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja toks auditorius arba įmonė ir kurie tiesiogiai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą auditą, taip pat su jais artimais ryšiais susiję asmenys, kaip yra nurodyta Komisijos direktyvos 2004/72/EB[33] 1 straipsnio 2 dalyje, negali pirkti ar parduoti jokios finansinės priemonės arba dalyvauti kitame sandoryje dėl finansinės priemonės, kurią išleido, garantuoja arba kitaip remia audituojama įmonė teisės aktų nustatyto audito veiklos srityje, išskyrus investicijas pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas, įskaitant valdomus fondus, pavyzdžiui, pensijų arba gyvybės draudimo fondus.

3.           2 dalyje nurodyti asmenys arba įmonės negali dalyvauti priimant teisės aktų nustatyto audito sprendimus dėl jokios konkrečios audituojamos įmonės arba daryti jiems kitokią įtaką, jei jie:

a)      turi audituojamos įmonės finansinių priemonių, išskyrus investicijas pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas;

b)      turi kurios nors su audituojama įmone susijusios įmonės finansinių priemonių, kurių nuosavybė gali sukelti interesų konfliktą arba paprastai manoma, kad jį sukelia, išskyrus investicijas pagal diversifikuoto kolektyvinio investavimo schemas;

c)      neseniai turėjo darbinių, verslo arba kitų ryšių su audituojama įmone, kurie gali sukelti interesų konfliktą arba paprastai manoma, kad jį sukelia.

4.           2 dalyje nurodyti asmenys arba įmonės negali tarpininkauti arba priimti pinigų, dovanų arba paslaugų iš jokio asmens, su kuriuo teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turi sutartinių santykių.

5.           Nacionalinės profesinės etikos priemonės, įdiegtos pagal Direktyvos 2006/43/EB 21 straipsnio 1 dalį, kurios neatitinka 2, 3 ir 4 dalių, netaikomos.

8 straipsnis

Buvusių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių darbuotojų įdarbinimas viešojo intereso įmonėse

1            Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris, kuris audito įmonės vardu atlieka viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, ne trumpiau kaip dvejus metus nuo to laiko, kai jis nebeatlieka teisės aktų nustatyto audito arba atsistatydino kaip pagrindinis audito partneris, negali imtis jokių iš toliau išvardytų pareigų:

a)      užimti vadovaujamų pareigų audituojamoje įmonėje;

b)      tapti audituojamos įmonės audito komiteto arba, jei tokio komiteto nėra, organo, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, nariu;

c)      tapti nevykdomuoju audituojamos įmonės administracinio arba priežiūros organo nariu.

2.           Viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės darbuotojai, taip pat joks kitas fizinis asmuo, kurio paslaugomis toks auditorius arba įmonė naudojasi arba kurio paslaugas kontroliuoja, kai tokie darbuotojai arba kiti fiziniai asmenys yra asmeniškai patvirtinti kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, negali jokių 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų pareigų imtis anksčiau negu po vienų metų nuo to laiko, kai tiesiogiai dalyvavo teisės aktų nustatyto audito veikloje.

9 straipsnis

Audito mokesčiai

1.           Mokesčiai už viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą negali būti sąlyginiai.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sąlyginis mokestis reiškia, kad mokestis už audito užduotį apskaičiuojamas pagal iš anksto nustatytas sąlygas, susijusias su sandorio išdava ar rezultatais arba atlikto darbo rezultatais. Jei mokestį nustatė teismas arba kompetentinga institucija, mokesčio negalima laikyti sąlyginiu.

2.           Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė audituojamai įmonei teikia susijusias finansines audito paslaugas, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, mokesčiai už tokias paslaugas gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. audituojamos įmonės už teisės aktų nustatytą auditą mokamo mokesčio.

3.           Jei bendra mokesčio, gauto iš viešojo intereso įmonės, kurios teisės aktų nustatytas auditas atliekamas, suma sudaro daugiau kaip 20 proc. arba dvejus metus iš eilės – daugiau kaip 15 proc. visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės, kuris (-i) atlieka teisės aktų nustatytą auditą, per metus gautų mokesčių, toks auditorius arba įmonė audito komitetui praneša, kad bendra mokesčių suma sudaro daugiau kaip 20 proc. arba, atitinkamais atvejais, daugiau kaip 15 proc. visų tos įmonės per metus gautų mokesčių, ir vyksta 11 straipsnio 4 dalies d punkte nurodytas aptarimas. Audito komitetas svarsto, ar reikia, kad prieš pateikiant audito išvadą kitas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atliktų audito kokybės kontrolės peržiūrą.

Jei bendra mokesčio, gauto iš viešojo intereso įmonės, kurios teisės aktų nustatytas auditas atliekamas, suma dvejus metus iš eilės sudaro 15 proc. ar daugiau visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės, kuris (-i) atlieka teisės aktų nustatytą auditą, per metus gautų mokesčių, toks auditorius arba įmonė informuoja apie tokią situaciją 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją. 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija nusprendžia, remdamasi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės pateiktomis objektyviomis priežastimis, ar tokios įmonės teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė gali toliau atlikti teisės aktų nustatytą auditą papildomą laikotarpį, kuris jokiais atvejais negali viršyti dvejų metų.

Jei audituojama įmonė atleidžiama nuo prievolės sudaryti audito komitetą, audituojama įmonė nusprendžia, kuri įmonės struktūra arba organas bendrauja su teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba audito įmone, kad įvykdytų šioje dalyje nustatytas prievoles.

10 straipsnis

Draudimas teikti ne audito paslaugas

1.           Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gali teikti audituojamai įmonei, jos patronuojančiajai įmonei ir kontroliuojamoms įmonėms teisės aktų nustatyto audito paslaugas ir susijusias finansines audito paslaugas.

Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius priklauso tinklui, to tinklo narys gali teikti audituojamai įmonei, Sąjungoje veikiančiai jos patronuojančiajai įmonei ir kontroliuojamoms įmonėms teisės aktų nustatyto audito paslaugas arba susijusias finansines audito paslaugas.

2.           Taikant šį straipsnį, susijusios finansinės audito paslaugos yra:

a)      tarpinių finansinių ataskaitų auditas arba peržiūra;

b)      patikinimo dėl įmonės valdymo pareiškimų teikimas;

c)      patikinimo dėl įmonės socialinės atsakomybės aspektų teikimas;

d)      patikinimas arba patvirtinimas dėl kontrolės ataskaitų, teikiamų finansų įstaigų kontrolės institucijoms, viršijantis teisės aktų nustatyto audito apimtį ir skirtas padėti kontrolės institucijoms vykdyti savo funkcijas, pavyzdžiui, dėl kapitalo poreikių arba konkrečių mokumo rodiklių, pagal kuriuos nustatoma tikimybė, ar įmonė toliau vykdys savo skolinius įsipareigojimus;

e)      atitikties mokesčių reikalavimams pažymėjimo pateikimas tais atvejais, kai tokio patvirtinimo reikalaujama pagal nacionalinę teisę;

f)       bet kurios kitos teisės aktų nustatytos pareigos, susijusios su Sąjungos teisės aktuose nurodytu teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditoriaus arba audito įmonės audito darbu.

3.           Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai teikti audituojamai įmonei, jos patronuojančiajai įmonei ir savo kontroliuojamoms įmonėms ne audito paslaugų.

Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius priklauso tinklui, joks to tinklo narys negali teikti audituojamai įmonei, Sąjungoje veikiančiai jos patronuojančiajai įmonei ir jos kontroliuojamoms įmonėms ne audito paslaugų.

Taikant šį straipsnį, ne audito paslaugos yra:

a) paslaugos, dėl kurių visais atvejais kiltų interesų konfliktas:

i) ekspertų teikiamos paslaugos, nesusijusios su auditu, konsultavimo mokesčių klausimais, bendros konsultavimo valdymo klausimais ir kitos patariamosios paslaugos;

ii) buhalterijos vedimas ir apskaitos dokumentų ir finansinių ataskaitų rengimas;

iii) vidaus kontrolės arba rizikos valdymo procedūrų, susijusių su finansinės informacijos, pateikiamos finansinėse ataskaitose, rengimu ir (arba) kontrole, planavimas ir diegimas ir patarimai rizikos klausimais;

iv) vertinimo paslaugos, nuomonės dėl sąžiningumo arba ataskaitų dėl įnašų natūra teikimas;

v) aktuarijaus ir teisinės paslaugos, įskaitant atstovavimą bylinėjantis;

vi) finansinės informacijos technologijų sistemų projektavimas ir diegimas viešojo intereso įmonėse, kaip nurodyta Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 13 dalies b–j punktuose;

vii) dalyvavimas atliekant audito kliento vidaus auditą arba paslaugos, susijusios su vidaus audito funkcijomis;

viii) brokerio arba prekybos agento, konsultavimo investicijų klausimais arba investicinės bankininkystės paslaugos;

b) paslaugos, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas:

i) žmogiškųjų išteklių paslaugos, tarp jų – aukštesnio rango vadovų samdymas;

ii) patvirtinimo laiškai investuotojams, įmonei išleidžiant vertybinius popierius;

iii) finansinės informacijos technologijų sistemų projektavimas ir diegimas viešojo intereso įmonėse, kaip nurodyta Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 13 dalies a punkte;

iv) išsamaus patikrinimo paslaugos pardavėjui arba pirkėjui galimo susijungimo ir įsigijimo atvejais ir patikinimo apie audituojamą įmonę teikimas kitoms šalims finansinio arba įmonių sandorio atveju.

Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų, b punkto iii ir iv papunkčiuose minimas paslaugas teisės aktų nustatytas auditorius arba audito įmonė gali teikti gavęs (-usi) 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos išankstinį pritarimą.

Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų, b punkto i ir ii papunkčiuose minimas paslaugas teisės aktų nustatytas auditorius arba audito įmonė gali teikti gavęs (-usi) 31 straipsnyje nurodyto audito komiteto išankstinį pritarimą.

4.           Jei tinklo, kuriam priklauso teisės aktų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kuris (-i) atlieka viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, narys trečiojoje šalyje įsteigtai įmonei, kurią kontroliuoja audituojama viešojo intereso įmonė, teikia ne audito paslaugas, atitinkamas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įvertina, ar jo nepriklausomumas nesusilpnės dėl to, kad tinklo narys teikia tokias paslaugas.

Jei nukenčia nepriklausomumas, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė imasi saugumo priemonių, kad sumažintų grėsmę, kurią kelia tų paslaugų teikimas trečiojoje šalyje. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gali toliau atlikti viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą tik tada, jei pagal 11 straipsnį gali pagrįsti, kad tokių paslaugų teikimas nedaro poveikio jų profesiniam sprendimui ir audito išvadai.

Jei dalyvaujama priimant sprendimus audituojamoje įmonėje arba teikiamos 3 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytos paslaugos, laikoma, kad tai visais atvejais daro poveikį nepriklausomumui.

Jei teikiamos 3 dalies a punkto i ir iv–viii papunkčiuose nurodytos paslaugos, laikoma, kad tai daro poveikį nepriklausomumui.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gali pasikonsultuoti su kompetentinga institucija ir pasiteirauti jos nuomonės tuo klausimu.

5.           Jei audito įmonė daugiau kaip vieną trečdalį metinių audito pajamų gauna iš didelių viešojo intereso įmonių arba priklauso tinklui, kurio narių bendra metinių audito pajamų suma siekia 1 500 mln. EUR Europos Sąjungoje, ji laikosi šių sąlygų:

a)      nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jokiai viešojo intereso įmonei neteikia ne audito paslaugų;

b)      nepriklauso tinklui, kuris Sąjungoje teikia ne audito paslaugas;

c)      bet kuri įmonė, teikianti 3 dalyje išvardytas paslaugas, negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai valdyti daugiau kaip 5 proc. audito įmonės kapitalo arba balsavimo teisių;

d)      įmonės, teikiančios 3 dalyje išvardytas paslaugas, negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai kartu valdyti daugiau kaip 10 proc. audito įmonės kapitalo arba balsavimo teisių;

e)      tokia audito įmonė negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai valdyti daugiau kaip 5 proc. jokios įmonės, teikiančios 3 dalyje išvardytas paslaugas, kapitalo arba balsavimo teisių.

6.           Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 68 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų patikslintas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų susijusių finansinių audito paslaugų sąrašas ir 3 dalyje nurodytų ne audito paslaugų sąrašas. Naudodamasi šiais įgaliojimais Komisija atsižvelgia į audito veiklos ir audito profesijos pokyčius.

11 straipsnis

Pasirengimas atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimas

1.           Prieš sutikdamas atlikti arba tęsti viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įvertina toliau išvardytus aspektus ir tai fiksuoja dokumentuose:

– ar jis (ji) atitinka 6 straipsnyje nustatytus vidaus organizacinės struktūros reikalavimus;

– ar jis (ji) atitinka 7, 9 ir 10 straipsnių reikalavimus;

– ar jis (ji) turi kompetentingų darbuotojų, laiko ir išteklių, kad tinkamai atliktų auditą;

– ar audito įmonės atveju pagrindinis audito partneris valstybėje narėje, kurioje prašoma atlikti teisės aktų nustatytą auditą, yra patvirtintas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi;

– ar laikomasi 33 straipsnyje nustatytų sąlygų;

– nepažeidžiant Direktyvos 2005/60/EB, viešojo intereso įmonės sąžiningumą.

2.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė taip pat įvertina, ar nėra grėsmių jo (jos) nepriklausomumui.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė negali atlikti teisės aktų nustatyto audito, jei yra tiesioginis arba netiesioginis finansinis, verslo, įdarbinimo arba koks nors kitoks ryšys tarp teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, audito įmonės arba tinklo ir audituojamos įmonės, kuris, objektyvaus, tinkamo ir informuoto trečiojo asmens nuomone, pakenktų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumui.

Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumui iškilo grėsmė dėl savikontrolės ar savanaudiškų interesų, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė negali atlikti teisės aktų nustatyto audito.

Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės nepriklausomumui iškilo grėsmė dėl tarpininkavimo, familiarumo, pasitikėjimo arba įbauginimo, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė taiko apsaugos priemones, kad sumažintų šią grėsmę. Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės nepriklausomumui iškilusi grėsmė išlieka reikšminga nepaisant taikomų apsaugos priemonių, toks auditorius arba audito įmonė negali atlikti teisės aktų nustatyto audito.

3.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo 1 ir 2 dalyse nurodyto vertinimo dokumentus ir audito dokumentuose nurodo visas reikšmingas grėsmes auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumui ir šioms grėsmėms sumažinti taikytas apsaugos priemones.

4            Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė:

a)      kasmet raštu patvirtina audito komitetui savo nepriklausomumą nuo audituojamos įmonės;

b)      kasmet raštu patvirtina audito komitetui audito partnerių, aukštesnio rango vadovų ir pagrindinės grupės, kuri atlieka teisės aktų nustatytą auditą, vadovų vardus ir pavardes ir patvirtina, kad nėra interesų konflikto;

c)      prašo audito komiteto leisti audituojamai įmonei teikti ne audito paslaugas, nurodytas 10 straipsnio 3 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose;

d)      prašo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos leisti audituojamai įmonei teikti ne audito paslaugas, nurodytas 10 straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose;

e)      aptaria su audito komitetu grėsmes jų nepriklausomumui ir toms grėsmėms sumažinti taikomas priemones, kurios yra užfiksuotos dokumentuose pagal 3 dalį.

Jei audituojama įmonė yra atleista nuo prievolės sudaryti audito komitetą, audituojama įmonė nusprendžia, kuri struktūra arba organas vykdo pagal šią dalį audito komitetui pavedamas funkcijas.

II SKYRIUS

KONFIDENCIALUMAS IR PROFESINĖ PASLAPTIS

12 straipsnis

Konfidencialumas ir profesinė paslaptis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kuris (-i) nebedalyvauja atliekant konkretų auditą, buvę teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės negali naudotis Direktyvos 2006/43/EB 23 straipsnio 1 dalyje nustatytomis konfidencialumo arba profesinės paslapties taisyklėmis, kad išvengtų šio reglamento nuostatų taikymo.

13 straipsnis

Informacijos atskleidimas trečiosios šalies auditoriams ir trečiosios šalies valdžios institucijoms

1.           Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atlieka viešojo intereso įmonės, priklausančios įmonių grupei, kurios patronuojančioji įmonė yra trečiojoje šalyje, teisės aktų nustatytą auditą, Direktyvos 2006/43/EB 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklės neturi trukdyti teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei perduoti atitinkamų atlikto darbo dokumentų grupės auditoriui, kuris yra trečiojoje šalyje, jei tie dokumentai yra ypač reikalingi rengiantis patronuojančiosios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui.

Perduodant informaciją trečiojoje šalyje esančiam grupės auditoriui reikia laikytis Direktyvos 95/46/EB VI skyriaus taisyklių ir taikomų nacionalinių asmens duomenų apsaugos taisyklių.

2.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kuris (-i) atlieka viešojo intereso įmonės, trečiojoje šalyje išleidusios vertybinius popierius arba priklausančios grupei, kuri teisės aktų nustatytas konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengia trečiojoje šalyje, teisės aktų nustatytą auditą, atitinkamoms trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms gali perduoti audito darbo dokumentus arba kitus turimus su tos įmonės auditu susijusius dokumentus tik Direktyvos 2006/43/EB 47 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

III SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ NUSTATYTO AUDITO ATLIKIMAS

14 straipsnis

Teisės aktų nustatyto audito apimtis

1.           Atlikdamas viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė imasi reikiamų veiksmų, kad susidarytų nuomonę, ar viešojo intereso įmonės metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką ir, jei reikia, ar tokios metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos atitinka 22 straipsnyje nurodytus teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Šie veiksmai apima bent jau 15–20 straipsniuose išdėstytus reikalavimus.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nuomonė pareiškiama pagal 21–25 straipsnius.

2.           Nepažeidžiant 22 ir 23 straipsniuose nustatytų išvadų ir ataskaitų rengimo reikalavimų, teisės aktų nustatytas auditas negali apimti patikinimo dėl audituojamos įmonės gyvybingumo ateityje, ar to, kaip veiksmingai ir efektyviai valdymo arba administracinis organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus.

15 straipsnis

Profesinis skepticizmas

Atlikdami viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė per visą auditą laikosi profesinio skepticizmo principo, pripažindamas (-a), kad dėl faktų arba elgesio, rodančių (-ios), kad padaryta pažeidimų, įskaitant sukčiavimą ir klaidas, informacijoje gali būti reikšmingų netikslumų, nepaisydamas (-a) to, kad ankstesnė auditoriaus arba įmonės patirtis rodo, jog audituojamos įmonės vadovybė ir už įmonės valdymą atsakingi asmenys buvo sąžiningi ir principingi.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė laikosi profesinio skepticizmo principo, ypač tada, kai tikrina veiklos tęstinumui svarbias vadovybės prognozes dėl tikrosios vertės bei prestižo ir kito nematerialaus turto sumažėjimo ir būsimų pinigų srautų.

Šiame straipsnyje „profesinis skepticizmas“ – tai požiūris, kurio laikantis abejojama, atsargiai vertinamos sąlygos, galinčios rodyti, kad informacija gali būti neteisinga dėl klaidų arba dėl sukčiavimo, ir kritiškai vertinami audito įrodymai.

16 straipsnis

Darbo organizavimas

1.           Kai viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonė, ta audito įmonė paskiria bent vieną pagrindinį audito partnerį. Audito įmonė paskirtam (-iems) audito parteriui (-iams) suteikia pakankamai išteklių, kad jis (jie) galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.

Audito kokybės užtikrinimas, nepriklausomumas ir kompetencija yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos audito įmonė pasirenka, ką paskirti pagrindiniu (-iais) audito partneriu (-iais).

Paskirtas (-i) audito partneris (-iai) aktyviai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą auditą.

2.           Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, jis tam skiria pakankamai laiko ir savo darbuotojams paskirsto pakankamai išteklių, kad tinkamai atliktų savo pareigas.

3.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo visų atvejų, kuriais jų darbuotojai nesilaikė šio reglamento, duomenis. Jis (ji) taip pat saugo duomenis apie visus šio reglamento nesilaikymo padarinius, taip pat apie priemones, kurios buvo taikytos tiems darbuotojams, ir priemones, kurių buvo imtasi vidaus kokybės kontrolės sistemai pakeisti. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė rengia metinę ataskaitą, kurioje apžvelgia taikytas priemones ir paviešina ją darbuotojams.

Kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė prašo išorės ekspertų patarimo, jis (ji) prašymą ir gautą patarimą fiksuoja dokumentuose.

4.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo duomenis apie klientą. Duomenis apie kiekvieną klientą sudaro šie duomenys:

a)      pavadinimas, verslo adresas ir vieta;

b)      audito įmonės atveju  – pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai);

c)      už teisės aktų nustatytą auditą nustatyti mokesčiai ir už kitas paslaugas bet kuriais finansiniais metais nustatyti mokesčiai.

5.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė sudaro kiekvieno atlikto teisės aktų nustatyto audito bylą. Audito byloje popierine arba elektronine forma saugomi bent toliau išvardyti duomenys ir dokumentai:

a)      teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės ir audituojamos įmonės sutartis ir visi jos pakeitimai;

b)      korespondencija su audituojama įmone dėl teisės aktų nustatyto audito;

c)      audito planas, kuriame nustatoma tikėtina teisės aktų nustatyto audito apimtis ir metodas;

d)      atliktos audito veiklos pobūdžio ir masto apibūdinimas;

e)      audito plane nustatytų audito procedūrų etapų pradžios ir pabaigos datos;

f)       pagrindiniai per atliktas audito procedūras nustatyti faktai;

g)      remiantis f punkte nurodytais nustatytais faktais padarytos išvados;

h)      teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio nuomonė, pateikta 22 ir 23 straipsniuose nurodytų išvadų ir ataskaitų projektuose;

i)       pagal 11 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, 17, 18 straipsnius ir 19 straipsnio 6 dalį užregistruoti duomenys;

j)       kiti atitinkami duomenys ir dokumentai, kurie yra svarbūs ir pagrindžia 22 ir 23 straipsniuose nurodytas išvadas ir ataskaitas, ir svarbūs stebėsenai, kaip laikomasi šio reglamento ir kitų taikomų teisinių reikalavimų.

Audito byla baigiama pildyti ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo 22 straipsnyje nurodytos audito išvados pasirašymo dienos.

6.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo duomenis apie visus skundus dėl teisės aktų nustatyto audito atlikimo.

17 straipsnis

Rinkos vientisumas

1.           Jei įvyksta incidentas, kuris turi arba gali turėti svarbių padarinių teisės aktų nustatyto audito veiklos, kurią atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, teisingumui, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė:

a)      saugo duomenis apie tą incidentą;

b)      imasi reikiamų priemonių, kad galėtų pašalinti incidento padarinius ir užkirstų kelią jam pasikartoti;

c)      informuoja 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją apie incidentą.

Pirmos dalies a punkte nurodytus duomenis sudaro incidento faktai ir aplinkybės, informacija apie jame dalyvavusį asmenį arba asmenis ir duomenys apie priemones, kurių buvo imtasi pagal tos dalies b punktą.

2.           Nepažeidžiant Direktyvos 2005/60/EB, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantis (-i) viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, įtaria arba turi pakankamą pagrindą įtarti, kad faktai arba elgesys rodo, kad daromas, padarytas arba bandytas padaryti pažeidimas, įskaitant sukčiavimą dėl audituojamos įmonės finansinių ataskaitų, jis (ji) apie tai praneša audituojamai įmonei ir pasiūlo jai ištirti tą atvejį bei imtis reikiamų priemonių tiems pažeidimams pašalinti bei užkirsti kelią tokiems pažeidimams pasikartoti ateityje.

Jei audituojama įmonė atvejo netiria arba nesiima priemonių arba jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė mano, kad priemonės, kurių ėmėsi audituojama įmonė, nepakankamos, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė apie tuos pažeidimus praneša kompetentingoms viešojo intereso įmones prižiūrinčioms institucijoms.

Tai, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gera valia informuoja kompetentingas institucijas apie visus pirmoje pastraipoje nurodytus faktus, nėra sutartinių arba teisinių apribojimų atskleisti informaciją pažeidimas, ir tokiems asmenims už tai netaikoma jokia atsakomybė.

18 straipsnis

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas

1            Jei atliekamas įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra viešojo intereso įmonė, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytas auditas, grupės auditorius:

a)      prisiima visą atsakomybę už 22 straipsnyje nurodytą audito išvadą ir 23 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą audito komitetui dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų;

b)      dokumentuose fiksuoja, kokį grupės audito darbą atlieka trečiosios šalies auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios šalies audito subjektas (-ai) arba audito įmonė (-ės);

c)      atlieka peržiūrą ir saugo grupės audito darbo, kurį atliko trečiosios šalies auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios šalies audito subjektas (-ai) arba audito įmonė (-ės), peržiūros dokumentus. Grupės auditoriaus saugomi dokumentai atitinkamai kompetentingai institucijai leidžia tinkamai patikrinti grupės auditoriaus darbą.

Pagal pirmos pastraipos c punktą grupės auditorius sudaro susitarimą su trečiosios šalies auditoriumi (-iais), teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu (-iais) auditoriumi (-iais), trečiosios šalies audito subjektu (-ais) arba audito įmone (-ėmis) dėl atitinkamų dokumentų perdavimo atliekant konsoliduotųjų finansinių atskaitų auditą – tai grupės auditoriaus pasitikėjimo to trečiosios šalies auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių), trečiosios šalies audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) darbu sąlyga.

2.           Jei grupės auditorius negali laikytis 1 dalies pirmos pastraipos c punkto reikalavimų, jis imasi atitinkamų priemonių ir apie tai informuoja 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją.

Tokios priemonės gali būti papildomas atitinkamos viešojo intereso įmonės patronuojamosios įmonės teisės aktų nustatyto audito darbas; jis gali būti atliekamas tiesiogiai arba perkamas iš trečiųjų šalių.

3.           Jei atliekama grupės auditoriaus darbo kokybės užtikrinimo peržiūra arba tyrimas dėl įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra viešojo intereso įmonė, konsoliduotųjų finansinių atskaitų teisės aktų nustatyto audito, grupės auditorius paprašytas kompetentingai institucijai pateikia visus atitinkamus dokumentus, kuriuos turi ir kurie yra susiję su trečiosios šalies auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus (-ių), trečiosios šalies audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) atliktu grupės audito darbu, įskaitant grupės auditui svarbius darbo dokumentus.

Kompetentinga institucija prašo šio reglamento IV antraštinės dalies III skyriuje nurodytoms kompetentingoms institucijoms pateikti papildomus dokumentus apie grupės audito darbą, kurį atliko teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės).

Kai atskirą įmonių grupės komponentą tikrina trečiosios šalies auditorius (-iai) ar audito subjektas (-ai), kompetentinga institucija prašo pateikti papildomą informaciją apie trečiosios šalies auditoriaus (-ių) arba trečiosios šalies audito subjekto (-ų) atliktą audito darbą trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms pagal darbo susitarimą, nurodytą Direktyvos 2006/43/EB 47 straipsnyje.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, kai atskirą įmonių grupės komponentą tikrina trečiosios šalies auditorius (-iai) ar audito subjektas (-ai), kurie nėra sudarę darbo susitarimo, numatyto Direktyvos 2006/43/EB 47 straipsnyje, grupės auditorius paprašytas taip pat atsako už tai, kad būtų tinkamai pateikti papildomi dokumentai apie audito darbą, kurį atliko trečiosios šalies auditorius (-iai) arba audito subjektas (-ai), įskaitant grupės auditui svarbius darbo dokumentus. Kad grupės auditorius galėtų pateikti reikiamus dokumentus, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su trečiosios šalies auditoriumi (-iais) ar audito subjektu (-ais), kad pareikalavus galėtų tinkamai ir nevaržomai gauti tuos dokumentus, arba imasi bet kurių kitų tinkamų veiksmų. Jei dėl teisinių ar kitų kliūčių audito darbo dokumentų iš trečiosios šalies negalima perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, likusiuose pas grupės auditorių, pateikiami įrodymai, jog jis ėmėsi atitinkamų procedūrų, kad gautų audito dokumentus, o neteisinių kliūčių, kylančių pagal trečiosios šalies teisės aktus, atveju – tokių kliūčių buvimo įrodymai.

19 straipsnis

Vidaus kokybės kontrolės peržiūra

1.           Prieš pateikiant 22 ir 23 straipsniuose nurodytas išvadas ir ataskaitas, atliekama vidaus kokybės kontrolės peržiūra, per kurią vertinama, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris šių išvadų ir ataskaitų projektuose pateikė pagrįstą nuomonę ir išvadas.

2.           Vidaus kokybės kontrolės peržiūrą atlieka vidaus kokybės kontrolės peržiūros vykdytojas. Toks peržiūros vykdytojas – tai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, kuris nedalyvavo atliekant teisės aktų nustatytą auditą, kurio kokybės vidaus peržiūra atliekama.

3.           Atlikdamas vidaus kokybės kontrolės peržiūrą peržiūros vykdytojas registruoja bent šiuos duomenis:

a)      žodžiu ir raštu teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio pateiktą informaciją, kuria pagrindžiami pagrindiniai per atliktas audito procedūras nustatyti faktai ir pagrindinės pagal tuos nustatytus faktus padarytos išvados, nepaisant to, ar tą informaciją vidaus kokybės kontrolės peržiūros vykdytojas prašė pateikti;

b)      audituotas finansines ataskaitas;

c)      pagrindinius per atliktas audito procedūras nustatytus faktus ir remiantis tais nustatytais faktais padarytas išvadas;

d)      teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio nuomonę, pateiktą 22 ir 23 straipsniuose nurodytų išvadų ir ataskaitų projektuose.

4.           Per vidaus kokybės kontrolės peržiūrą vertinami bent šie aspektai:

a)      teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumas nuo audituojamos įmonės;

b)      reikšmingi rizikos veiksniai, kuriuos nustatė teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris, atlikdamas teisės aktų nustatytą auditą, ir priemonės, kurių jis (ji) ėmėsi, kad tinkamai valdytų tuos rizikos veiksnius;

c)      teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio argumentacija dėl reikšmingumo ir b punkte nurodytų reikšmingų rizikos veiksnių;

d)      bet koks išorės ekspertų patarimo prašymas ir to patarimo įgyvendinimas;

e)      ištaisytos ir neištaisytos klaidingos finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos, kuri buvo aptikta atliekant auditą, pobūdis ir apimtis;

f)       su audituojamos įmonės audito komitetu ir valdymo ir (arba) priežiūros organais aptartos temos;

g)      su kompetentingomis institucijomis ir, jei yra, kitomis trečiosiomis šalimis aptartos temos;

h)      tai, ar iš bylos atrinkti dokumentai ir informacija tinkamai atspindi audite dalyvavusių darbuotojų pozicijas ir ar tokie dokumentai ir informacija pagrindžia teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio nuomonę, pateiktą 22 ir 23 straipsniuose nurodytų išvadų ir ataskaitų projektuose.

5.           Vidaus kokybės kontrolės peržiūros vykdytojas vidaus kokybės kontrolės peržiūros rezultatus aptaria su teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba pagrindiniu audito partneriu. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė nustato, kokios tvarkos laikytis, kai peržiūros vykdytojas ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris nesutaria dėl peržiūros rezultatų.

6.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo duomenis apie vidaus kokybės kontrolės peržiūrą kartu su šiuos rezultatus pagrindžiančiais argumentais.

20 straipsnis

Tarptautinių audito standartų taikymas

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės), atlikdamas (-a) viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, Direktyvos 2006/43/EB 26 straipsnyje nurodytų tarptautinių audito standartų laikosi tol, kol tie standartai atitinka šio reglamento reikalavimus.

IV SKYRIUS

AUDITO IŠVADOS IR ATASKAITOS RENGIMAS

21 straipsnis

Teisės aktų nustatyto audito rezultatai

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė teisės aktų nustatyto audito rezultatus pristato šiose ataskaitose:

– audito išvadoje pagal 22 straipsnį;

– papildomoje ataskaitoje audito komitetui pagal 23 straipsnį.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė audituojamos įmonės teisės aktų nustatyto audito rezultatus audito komitetui pristato pagal 24 straipsnį, viešojo intereso įmonių priežiūros institucijoms – pagal 25 straipsnį.

22 straipsnis

Audito išvada

1.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatyto audito rezultatus pristato audito išvadoje.

2.           Audito išvada rengiama raštu. Joje pateikiama bent ši informacija:

a)      įvardijama įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos buvo audituotos;

b)      nurodomos metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos, jų data ir laikotarpis, už kurį jos parengtos;

c)      paaiškinama, ar papildomos ataskaitos buvo peržiūrėtos, tokios peržiūros apimtis;

d)      nurodoma, kuris audituojamos įmonės organas paskyrė teisės aktų nustatytą auditą atliekantį (-čius) auditorių (-ius) arba audito įmonę (-es);

e)      nurodoma paskyrimo data ir visas nepertraukiamas darbo laikotarpis, įskaitant ankstesnius laikotarpio pratęsimus ir pakartotinius paskyrimus;

f)       nurodoma, kad teisės aktų nustatytas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius audito standartus, nurodytus 20 straipsnyje;

g)      nurodoma finansinės atskaitomybės tvarka, taikyta rengiant finansines ataskaitas;

h)      apibūdinama naudota metodika, taip pat tai, kokia balanso ataskaitos dalis patikrinta tiesiogiai, o kokia paremta sistemos ir atitikties tikrinimu;

i)       paaiškinami visi tikrinimo iš esmės ir atitikties tikrinimo svarbos pokyčiai, palyginti su praėjusiais metais, net jei praėjusiais metais teisės aktų nustatytą auditą atliko kitas (-i) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės);

j)       išsamiai paaiškinamas teisės aktų nustatytam auditui atlikti taikytas reikšmingumo lygis;

k)      nurodomos pagrindinės reikšmingų informacijos metinėse finansinėse ataskaitose arba konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose netikslumų rizikos sritys, įskaitant ypač svarbius apskaitinius įverčius arba vertinimo netikrumo sritis;

l)       nurodoma audituojamos įmonės arba, jei atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, patronuojančiosios įmonės ir grupės padėtis, visų pirma pateikiamas įmonės arba patronuojančiosioms įmonės ir grupės gebėjimo vykdyti savo prievoles prognozuojamoje ateityje, tai yra jos veiklos tęstinumo prielaidos, įvertinimas;

m)     įvertinama įmonės arba, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų atveju, patronuojančiosios įmonės vidaus kontrolės sistema, įskaitant per teisės aktų nustatytą auditą nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, taip pat buhalterinės ir finansinės apskaitos sistema;

n)      paaiškinama, kokia apimtimi teisės aktų nustatytas auditas buvo skirtas pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, nustatyti;

o)      nurodomi ir paaiškinami visi apskaitos taisyklių, teisės aktų arba įstatų, apskaitos politikos sprendimų ir kitų įmonės valdymui svarbių nuostatų pažeidimai;

p)      patvirtinama, kad audito nuomonė atitinka audito komitetui skirtą 23 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą;

q)      pareiškiama, kad 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos ne audito paslaugos nebuvo teikiamos ir kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) per auditą išliko visiškai nepriklausomi. Jei teisės aktų nustatytą auditą atliko audito įmonė, ataskaitoje nurodomas kiekvienas auditą atlikusios grupės narys ir pažymima, kad visi nariai išliko visiškai nepriklausomi ir audituojamoje įmonėje neturėjo nei tiesioginių, nei netiesioginių interesų;

r)       nurodomos 10 straipsnio 3 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose minėtos ne audito paslaugos, kurias audito komitetas leido teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui ar audito įmonei teikti audituojamai įmonei;

s)       nurodomos 10 straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose minėtos ne audito paslaugos, kurias 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija leido teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui ar audito įmonei teikti audituojamai įmonei;

t)       pateikiama nuomonė, kurioje aiškiai nurodoma teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) nuomonė, ar metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą, ar buvo parengtos pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką ir, jei reikia, ar tos metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus; audito nuomonė turi būti besąlyginė, sąlyginė, neigiama arba, jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) negali pareikšti nuomonės, nuomonę pateikti atsisakoma. Jei nuomonė sąlyginė, neigiama arba nuomonę pateikti atsisakoma, išvadoje paaiškinamos tokio sprendimo priežastys;

u)      nurodomi visi aspektai, kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) pabrėžia, atkreipdami į juos dėmesį, nors pateikia besąlyginę ataskaitą;

v)      pateikiama nuomonė dėl metinės ataskaitos ar kito dokumento nuoseklaus derėjimo su tų pačių fiskalinių metų metinėmis finansinėmis ataskaitomis;

w)     nurodoma, kur įsteigtas (-i) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės).

3.           Jei viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytam auditui atlikti paskirtas daugiau negu vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, jie susitaria dėl teisės aktų nustatyto audito rezultatų ir pateikia bendrą išvadą ir nuomonę. Jei nesutariama, kiekvienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikia savo nuomonę atskirai. Jei vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikia sąlyginę, neigiamą nuomonę arba atsisako pateikti nuomonę, tariama, kad bendra nuomonė yra sąlyginė, neigiama arba ją pateikti atsisakyta. Atskiroje pastraipoje kiekvienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė nurodo nesutarimo priežastis.

4.           Audito išvada negali būti ilgesnė kaip keturių lapų arba 10 000 simbolių (be tarpų). Joje negalima pateikti jokių kryžminių nuorodų į audito komitetui skirtą 23 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą.

5.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) pasirašo audito išvadą ir nurodo datą. Kai audito įmonė atlieka teisės aktų nustatytą auditą, audito ataskaitą pasirašo bent jau teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), atliekantis (-ys) auditą audito įmonės vardu.

6.           Direktyvos [XXX] dėl tam tikro pobūdžio įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių ataskaitų 35 straipsnis netaikomas viešojo intereso įmonių audito išvadoms.

7.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė negali naudotis jokios kompetentingos institucijos vardu tokiu būdu, kuriuo būtų nurodoma arba daroma užuomina, kad ta institucija pritarė audito išvadai arba ją patvirtino.

23 straipsnis

Papildoma ataskaita audito komitetui

1.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės), kuris (-ie) atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, audituojamos įmonės audito komitetui pateikia papildomą ataskaitą.

Jeigu audituojama įmonė neturi audito komiteto, papildoma ataskaita pateikiama organui, kuris audituojamoje įmonėje vykdo lygiavertes funkcijas.

Audito komitetui arba lygiavertes funkcijas vykdančiam organui leidžiama papildomą ataskaitą perduoti audituojamos įmonės valdymo, administraciniam arba priežiūros organui.

Papildoma ataskaita pateikiama audituojamos įmonės visuotiniam susirinkimui, jeigu audituojamos įmonės valdymo arba administracinis organas taip nusprendžia.

2.           Papildoma ataskaita audito komitetui rengiama raštu. Joje išsamiai ir nuodugniai paaiškinami atlikto teisės aktų nustatyto audito rezultatai ir pateikiama bent ši informacija:

a)      pateikiamas nepriklausomumo pareiškimas, kaip nurodyta 22 straipsnio 2 dalies q punkte;

b)      nurodomos susitikimų su audituojamos įmonės audito komitetu arba lygiavertes funkcijas vykdančiu organu datos;

c)      nurodomos susitikimų (jei jie rengti) su audituojamos įmonės valdymo, administraciniu arba priežiūros organu datos;

d)      apibūdinama paskyrimo procedūra;

e)      apibūdinama, kaip paskirstomos funkcijos tarp teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) ir (arba) audito įmonės (-ių);

f)       pateikiami ir paaiškinami argumentai dėl reikšmingo netikrumo, dėl kurio gali kilti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą;

g)      išsamiai nurodoma, ar buhalterinė, finansinė apskaita, visi audituoti dokumentai, metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir galimos papildomos ataskaitos yra tinkamos;

h)      nurodomi ir išsamiai paaiškinami visi atvejai, kai nesilaikyta nustatytų reikalavimų, įskaitant nereikšmingus atvejus, jeigu manoma, kad audito komitetui tai svarbu, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

i)       įvertinami įvairiems metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų straipsniams taikyti vertinimo metodai, įskaitant bet kokį tokių metodų pakeitimų poveikį;

j)       pateikiami išsamūs duomenys apie visas garantijas, patvirtinimo raštus, viešąsias intervencijas ir kitas paramos priemones, į kurias atsižvelgta vertinant veiklos tęstinumą;

k)      patvirtinamas dalyvavimas atliekant inventorizaciją, taip pat kitais fizinio patikrinimo atvejais, jeigu tokia inventorizacija arba patikrinimas vykdytas;

l)       kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytas auditas, nurodomi ir paaiškinami konsolidavimo principai;

m)     kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytas auditas, nurodoma, kokį audito darbą atliko trečiosios šalies auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios šalies audito subjektas (-ai) arba audito įmonė (-ės);

n)      nurodoma, ar audituojama įmonė pateikė visus prašytus paaiškinimus ir dokumentus.

3.           Jeigu paskirti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės nesutaria dėl audito procedūrų, apskaitos taisyklių arba kitų teisės aktų nustatyto audito atlikimo aspektų, tokio nesutarimo priežastys paaiškinamos papildomoje ataskaitoje audito komitetui.

4.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) pasirašo papildomą ataskaitą audito komitetui ir nurodo datą. Jeigu teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonė, papildomą ataskaitą audito komitetui pasirašo bent teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) atlieka teisės aktų nustatytą auditą audito įmonės vardu.

5.           Paprašytas (-i) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) papildomą ataskaitą nedelsdamas (-i) pateikia kompetentingoms institucijoms.

24 straipsnis

Audito komiteto atliekama teisės aktų nustatyto audito priežiūra

Viešojo intereso įmonės audito komitetas stebi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių), kuris (-ie) atlieka teisės aktų nustatytą auditą, darbą.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) praneša audito komitetui apie pagrindinius faktus, kurie paaiškėja per teisės aktų nustatytą auditą, ypač apie reikšmingus finansinės atskaitomybės proceso vidaus kontrolės trūkumus. Bet kuriai šaliai paprašius, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) šiuos faktus aptaria su audito komitetu.

Audito komitetas informuoja audituojamos įmonės administracinį arba priežiūros organą apie teisės aktų nustatyto audito rezultatus. Audito komitetas paaiškina, kaip teisės aktų nustatytas auditas prisidėjo prie finansinės atskaitomybės vientisumo ir koks buvo jo vaidmuo šiame procese.

Jeigu audituojama įmonė yra atleista nuo prievolės įsteigti audito komitetą, ji nusprendžia, kuri įmonės struktūra arba organas bendrauja su teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba audito įmone, kad įvykdytų šiame straipsnyje nustatytas prievoles.

25 straipsnis

Ataskaita viešojo intereso įmonių priežiūros institucijoms

1.           Nepažeidžiant Direktyvos 2004/39/EB 55 straipsnio, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB[34] 53 straipsnio, Direktyvos 2007/64/EB 15 straipsnio 4 dalies, Direktyvos 2009/65/EB 106 straipsnio, Direktyvos 2009/110/EB 3 straipsnio pirmos pastraipos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB[35] 72 straipsnio, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kuris (-i) atlieka viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą, privalo nedelsdamas (-a) pranešti kompetentingoms viešojo intereso įmonių priežiūros institucijoms apie visus faktus arba sprendimus dėl viešojo intereso įmonės, apie kuriuos jis (ji) sužino atlikdamas (-a) teisės aktų nustatytą auditą ir dėl kurių gali būti:

a)      iš esmės pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose atitinkamai nustatomos leidimus reglamentuojančios sąlygos arba kuriais konkrečiai reglamentuojama tokių viešojo intereso įmonių veikla;

b)      pakenkta viešojo intereso įmonės veiklos tęstinumui;

c)      atsisakyta pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas arba nuspręsta pareikšti sąlyginę nuomonę.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, apie kuriuos sužino atlikdamas (-a) įmonės, glaudžiai susijusios su viešojo intereso įmone, kurios teisės aktų nustatytą auditą jis (ji) taip pat atlieka, teisės aktų nustatytą auditą.

2.           Kredito įstaigas ir draudimo įmones prižiūrinčios kompetentingos institucijos užmezga reguliarų dialogą su tų įstaigų ir įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais ir audito įmonėmis.

Kad pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis būtų lengviau atlikti, EBI ir EDPPI atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį parengia kredito įstaigas ir draudimo įmones prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms skirtas gaires.

3.           Tai, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gera valia praneša kompetentingoms institucijoms apie visus 1 dalyje nurodytus faktus arba sprendimus arba visus faktus vykstant 2 dalyje numatytam dialogui, nėra sutartinių arba teisinių apribojimų atskleisti informaciją pažeidimas ir tokiems asmenims už tai netaikoma jokia atsakomybė.

V SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ NUSTATYTĄ AUDITĄ ATLIEKANČIŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ SKAIDRUMO PRANEŠIMAI IR DUOMENŲ SAUGOJIMAS

26 straipsnis

Finansinės informacijos atskleidimas

1.           Audito įmonė, kuri atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, savo metines finansines ataskaitas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 2 dalyje, viešai paskelbia ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, skelbia savo metinę pajamų ataskaitą.

2.           Metinėje finansinėje ataskaitoje ir metinėje pajamų ataskaitoje nurodoma bendra apyvarta pagal mokesčius, gautus už viešojo intereso įmonių ir įmonių, priklausančių grupei, kurių patronuojančioji įmonė yra viešojo intereso įmonė, metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytą auditą, mokesčius, gautus už kitų įmonių metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytą auditą, ir mokesčius, gautus už susijusias finansines audito paslaugas, kaip apibrėžta 10 straipsnio 2 dalyje.

Metinės finansinės ataskaitos arba metinės pajamų ataskaitos auditas atliekamas pagal šio reglamento nuostatas.

3.           Jeigu teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė priklauso tinklui, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė metinėje finansinėje ataskaitoje arba metinės pajamų ataskaitos priede pateikia šią papildomą informaciją:

a)      kiekvieno tinklui priklausančio teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus vardą, pavardę arba audito įmonės pavadinimą;

b)      šalį (-is), kurioje (-iose) kiekvienas tinklui priklausantis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turi teisę atlikti teisės aktų nustatytą auditą arba kurioje (-iose) yra jų registruotoji būstinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta;

c)      tinklui priklausančių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių bendrą apyvartą iš metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatyto audito;

d)      tinklo audituotas konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir, jei yra juridinis asmuo, kuris valdo tą tinklą, tokio juridinio asmens audituotas finansines ataskaitas, parengtas pagal Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 3 dalį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gali neteikti papildomos informacijos, jeigu ją atskleidžia tinklą valdantis juridinis asmuo arba kitas tinklo atstovas. Tokiu atveju teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė metinės pajamų ataskaitos arba metinės finansinės ataskaitos priede nurodo, kur rasti tą informaciją.

4.           Metinė finansinė ataskaita arba metinė pajamų ataskaita skelbiama teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės interneto svetainėje, o su ja susipažinti toje interneto svetainėje turi būti galima ne trumpiau kaip penkerius metus.

              Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės kompetentingas institucijas informuoja, kad metinė pajamų ataskaita arba metinė finansinė ataskaita buvo paskelbta teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės interneto svetainėse.

27 straipsnis

Skaidrumo pranešimas

1.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kuris (-i) atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos paskelbia metinį skaidrumo pranešimą. Metinis skaidrumo pranešimas skelbiamas teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės interneto svetainėje, o su juo susipažinti toje interneto svetainėje turi būti galima ne trumpiau kaip penkerius metus.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei paskelbtą metinį skaidrumo pranešimą leidžiama atnaujinti. Tokiu atveju teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė nurodo, kad tai atnaujinta pranešimo redakcija, o interneto svetainėje ir toliau turi būti galima susipažinti su pradine pranešimo redakcija.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės EVPRI ir kompetentingas institucijas informuoja, kad skaidrumo pranešimas buvo paskelbtas teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės interneto svetainėje arba atitinkamais atvejais – kad jis buvo atnaujintas.

2.           Metiniame skaidrumo pranešime pateikiama bent ši informacija:

a)      audito įmonės teisinės struktūros ir nuosavybės aprašas;

b)      jeigu teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė priklauso tinklui, tinklo ir tinklo teisinių bei struktūrinių aspektų aprašas;

c)      audito įmonės valdymo struktūros aprašas;

d)      audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos aprašas ir administracinio ar valdymo organo pareiškimas dėl tos sistemos veikimo efektyvumo;

e)      nurodoma, kada paskutinį kartą atlikta 40 straipsnyje nurodyta kokybės užtikrinimo peržiūra;

f)       viešojo intereso įmonių, kurių teisės aktų nustatytą auditą praėjusiais finansiniais metais atliko teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, sąrašas ir įmonių, iš kurių teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gauna daugiau kaip 5 proc. savo metinių pajamų, sąrašas;

g)      pareiškimas dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumo praktikos, kuriame taip pat patvirtinama, kad buvo atlikta atitikties nepriklausomumo reikalavimams vidaus peržiūra;

h)      pareiškimas dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės politikos dėl Direktyvos 2006/43/EB 13 straipsnyje nurodyto teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių tęstinio mokymo;

i)       informacija apie atlygio mokėjimo partneriams pagrindą audito įmonėse;

j)       pagrindinių audito partnerių ir darbuotojų rotacijos pagal 33 straipsnio 5 dalį politikos aprašas;

k)      jei reikia, įmonės valdymo pareiškimas.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė išimtinėmis aplinkybėmis gali nuspręsti neatskleisti pirmos pastraipos f punkte reikalaujamos informacijos, jeigu tai būtina norint sumažinti tiesioginę reikšmingą grėsmę kurio nors asmens asmeniniam saugumui. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė kompetentingoms institucijoms taip pat turi gebėti įrodyti, kad tokios grėsmės esama.

3.           Skaidrumo pranešimą pasirašo teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė.

28 straipsnis

Įmonės valdymo pareiškimas

1.           Jeigu audito įmonė daugiau kaip vieną trečdalį metinių audito pajamų gauna iš didelių viešojo intereso įmonių, ji skelbia įmonės valdymo pareiškimą. Tas pareiškimas pateikiamas specialiame skaidrumo pranešimo skyriuje.

2.           Įmonės valdymo pareiškime pateikiama bent ši informacija:

a)      nuoroda į bent vieną iš šių dalykų:

i)        audito įmonei taikomą įmonės valdymo kodeksą;

ii)       įmonės valdymo kodeksą, kurį audito įmonė nusprendė taikyti savanoriškai;

iii)      visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką, taikytą papildant nacionalinės teisės reikalavimus.

Jeigu pateikiama i ir ii papunkčiuose nurodyta informacija, audito įmonė taip pat nurodo, kur galima rasti viešai paskelbtus atitinkamus tekstus. Jeigu pateikiama iii papunktyje nurodyta informacija, audito įmonė viešai paskelbia informaciją apie taikomą įmonės valdymo praktiką.

Jeigu audito įmonei netaikomas joks įmonės valdymo kodeksas ir ji jokio įmonės valdymo kodekso netaiko savanoriškai, audito įmonė tai nurodo;

b)      jeigu audito įmonė, laikydamasi nacionalinių teisės aktų, nukrypsta nuo a punkto i arba ii papunktyje nurodyto įmonės valdymo kodekso, audito įmonės paaiškinimas, nuo kurių įmonės valdymo kodekso dalių ji nukrypsta ir kodėl. Jeigu audito įmonė nusprendžia netaikyti jokių a punkto i arba ii papunktyje nurodyto įmonės valdymo kodekso nuostatų, ji paaiškina tokio sprendimo priežastis;

c)      su finansinės atskaitomybės procesu susijusių įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindinių požymių aprašas;

d)      ši informacija:

i)        reikšmingos tiesiogiai arba netiesiogiai valdomos balsavimo teisės, sudarančios 5 proc. arba daugiau visų audito įmonės balsavimo teisių, įskaitant netiesiogiai valdomas balsavimo teises per piramidines struktūras ir kryžminiu būdu valdomas balsavimo teises;

ii)       visų specialių kontrolės teisių turėtojų tapatybė ir tų teisių aprašas nepaisant to, ar tokios teisės įgytos dėl valdomų vertybinių popierių, pagal sutartį ar kitu būdu;

iii)      visi balsavimo teisių apribojimai, įskaitant tam tikros balsų procentinės dalies arba skaičiaus turėtojų balsavimo teisių apribojimą, taip pat naudojimosi balsavimo teisėmis terminai;

iv)      valdybos narių paskyrimo ir pakeitimo bei įstatų pakeitimo taisyklės;

v)       valdybos narių įgaliojimai;

e)      akcininkų arba balsavimo teisių turėtojų susirinkimo veikla ir pagrindiniai įgaliojimai, akcininkų arba balsavimo teisių turėtojų teisių aprašas ir apibūdinimas, kaip jomis galima pasinaudoti, jeigu visa ši informacija nėra numatyta nacionaliniuose teisės aktuose arba reglamentuose;

f)       administracinio, valdymo ir priežiūros organų, jų komitetų sudėtis ir veikimas.

29 straipsnis

Informacija kompetentingoms institucijoms

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė savo kompetentingai institucijai kasmet pateikia audituojamų viešojo intereso įmonių sąrašą pagal iš jų gaunamas pajamas.

30 straipsnis

Duomenų saugojimas

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės 6 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 16 straipsnio 2–6 dalyse, 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 3–6 dalyse, 22, 23 ir 24 straipsniuose, 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 29 straipsnyje, 32 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse, 33 straipsnio 6 dalyje ir 43 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją saugo penkerius metus nuo tokių dokumentų arba informacijos parengimo.

Valstybės narės gali reikalauti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės pirmoje pastraipoje nurodytus dokumentus ir informaciją saugotų ilgiau pagal jų asmens duomenų apsaugos taisykles ir administracinio bei teismo proceso procedūras.

III antraštinė dalis

Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimas

31 straipsnis

Audito komitetas

1.           Kiekviena viešojo intereso įmonė turi audito komitetą. Audito komitetas sudaromas iš audituojamos įmonės administracinio organo nevykdomųjų narių ir (arba) priežiūros organo narių, ir (arba) iš audituojamos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo arba, jei įmonė akcininkų neturi, lygiaverčio organo paskirtų narių.

Bent vienas audito komiteto narys turi būti kompetentingas audito srityje, o dar vienas narys – apskaitos ir (arba) audito srityje. Komiteto nariai, kaip visuma, turi turėti reikiamą kompetenciją tame sektoriuje, kuriame veikia audituojama įmonė.

Audito komiteto narių dauguma yra nepriklausomi. Audito komiteto pirmininką paskiria jo nariai ir jis yra nepriklausomas.

2.           Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, viešojo intereso įmonėse, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB[36] 2 straipsnio 1 dalies f ir t punktų kriterijus, nustatytas audito komiteto funkcijas gali vykdyti administracinis arba priežiūros organas kaip visuma, tačiau bent nustatoma, kad jei tokio organo pirmininkas yra vykdomasis narys, jis negali būti audito komiteto pirmininku.

3.           Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau išvardytos viešojo intereso įmonės gali nuspręsti audito komiteto nesudaryti:

a)      bet kuri viešojo intereso įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, jei įmonė grupės lygmeniu atitinka to straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus;

b)      bet kuri viešojo intereso įmonė, kuri yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), apibrėžtas Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), apibrėžtas Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)      bet kuri viešojo intereso įmonė, kurios vienintelė veikla – būti turtu garantuotų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004[37] 2 straipsnio 5 dalyje, emitentu;

d)      bet kuri kredito įstaiga, apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 1 straipsnio 1 dalyje, kurios akcijomis neleidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, ir kuri nuolat leidžia ar yra ne kartą išleidusi tik skolos vertybinius popierius, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, jeigu bendra nominali visų tokių skolos vertybinių popierių vertė neviršija 100 000 000 EUR ir jeigu ji nėra paskelbusi prospekto pagal Direktyvą 2003/71/EB.

Viešojo intereso įmonės, nurodytos b ir c punktuose, visuomenei paaiškina priežastis, dėl kurių mano, kad turėti audito komitetą arba administraciniam ar priežiūros organui pavesti audito komiteto funkcijas nėra tikslinga.

4.           Nukrypstant nuo 1 dalies, viešojo intereso įmonė, kuri turi audito komiteto funkcijoms lygiavertes funkcijas vykdantį organą, įsteigtą ir veikiantį pagal valstybėje narėje, kurioje įregistruota audituojama įmonė, galiojančias nuostatas, gali nuspręsti neturėti audito komiteto. Tokiu atveju ta įmonė nurodo, koks organas vykdo tas funkcijas ir kaip jis yra sudarytas.

5.           Nepažeisdamas administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių arba kitų narių, kuriuos paskyrė audituojamos įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas, atsakomybės, audito komitetas, inter alia:

a)      stebi finansinės atskaitomybės procesą ir teikia rekomendacijas arba pasiūlymus jo vientisumui užtikrinti;

b)      stebi įmonės vidaus kontrolės ir, kai tinka, vidaus audito bei rizikos valdymo sistemų veiksmingumą;

c)      stebi metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytą auditą ir prižiūri, kad audito išvadų ir ataskaitų projektai pagal 22–23 straipsnius būtų išsamūs ir vientisi;

d)      peržiūri ir stebi teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą pagal 5–11 straipsnius, visų pirma papildomų paslaugų teikimą audituojamai įmonei pagal 10 straipsnį;

e)      atsako už teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) atrankos procedūrą ir rekomenduoja, kurį (-iuos) teisės aktų nustatytą auditą atliekantį (-čius) auditorių (-ius) arba audito įmonę (-es) paskirti pagal 32 straipsnį;

f)       atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį leidžia teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei teikti audituojamai įmonei paslaugas, nurodytas šio reglamento 10 straipsnio 3 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose.

32 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimas

1.           Kai taikomas Direktyvos 2006/43/EB 37 straipsnis, viešojo intereso įmonėms skiriant teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius arba audito įmones, taikomos šio straipsnio 2–5 dalių sąlygos.

Kai taikoma Direktyvos 2006/43/EB 37 straipsnio 2 dalis, viešojo intereso įmonė informuoja kompetentingą instituciją apie tai, kad naudoja tame straipsnyje nurodytas alternatyvias sistemas arba būdus.

2.           Audito komitetas teikia rekomendaciją audituojamos įmonės administraciniam arba priežiūros organui dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimo. Audito komitetas pagrindžia teikiamą rekomendaciją.

Jei rekomendacija nėra susijusi su audito užduoties laikotarpio pratęsimu pagal 33 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, rekomendacijoje pasiūlomos bent dvi alternatyvos dėl audito užduoties, o audito komitetas pateikia deramai pagrįstą nuomonę, kuri alternatyva priimtinesnė.

Jei rekomendacija susijusi su audito užduoties laikotarpio pratęsimu pagal 33 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, audito komitetas, rengdamas savo rekomendaciją, atsižvelgia į visus nustatytus faktus ir išvadas dėl rekomenduojamo teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės, nurodytus 40 straipsnio 6 dalyje ir kompetentingos institucijos skelbiamus pagal 44 straipsnio d punktą.

Savo rekomendacijoje audito komitetas nurodo, kad jo rekomendacijai jokia trečioji šalis nepadarė jokios įtakos ir kad jai netaikoma jokia 7 dalyje nurodyta sutartinė nuostata.

3.           Jei rekomendacija nėra susijusi su audito užduoties laikotarpio pratęsimu pagal 33 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta audito komiteto rekomendacija parengiama po atrankos procedūros, kurią audituojama įmonė organizuoja laikydamasi šių kriterijų:

a)      audituojama įmonė gali kviesti bet kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius arba audito įmones teikti pasiūlymus dėl teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo, jeigu laikomasi 33 straipsnio 2 dalies ir jei bent vienas iš kviečiamų auditorių arba įmonių nėra auditorius arba įmonė, per praėjusius kalendorinius metus iš atitinkamos valstybės narės didelių viešojo intereso įmonių gavusi daugiau kaip 15 proc. visos audito mokesčių sumos;

b)      audituojama įmonė gali laisvai pasirinkti, kokiu būdu susisiekti su kviečiamu (-ais) teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu (-iais) auditoriumi (-iais) arba audito įmone (-ėmis), o kvietimo dalyvauti konkurse ji neprivalo skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (arba) nacionaliniuose leidiniuose ar laikraščiuose;

c)      audituojama įmonė parengia konkurso dokumentus, skirtus kviečiamam (-iems) teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam (-tiems) auditoriui (-iams) arba audito įmonei (-ėms). Iš tų konkurso dokumentų jie turi suprasti, kokia veikla verčiasi audituojama įmonė ir kokio pobūdžio teisės aktų nustatytas auditas turi būti atliktas. Konkurso dokumentuose pateikiami skaidrūs ir nediskriminaciniai atrankos kriterijai, kuriuos audituojama įmonė taikys teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių pateiktiems pasiūlymams vertinti;

d)      audituojama įmonė gali laisvai apibrėžti atrankos procedūrą ir per procedūrą vesti tiesiogines derybas su susidomėjusiais konkurso dalyviais;

e)      jeigu pagal nacionalinius arba Sąjungos teisės aktus 35 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos reikalauja, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės laikytųsi tam tikrų kokybės standartų, tie kokybės standartai pateikiami konkurso dokumentuose;

f)       audituojama įmonė vertina teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių pasiūlymus, vadovaudamasi konkurso dokumentuose iš anksto nustatytais atrankos kriterijais. Audituojama įmonė parengia ataskaitą apie atrankos procedūros išvadas, kurią patvirtina audito komitetas. Audituojama įmonė ir audito komitetas atsižvelgia į visas pasiūlymą teikiančio teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės patikrinimo ataskaitas, nurodytas 40 straipsnio 6 dalyje ir kompetentingos institucijos skelbiamas pagal 44 straipsnio d punktą;

g)      audituojama įmonė turi gebėti 35 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai įrodyti, kad atrankos procedūra atlikta sąžiningai.

Audito komitetas yra atsakingas už pirmoje pastraipoje nurodytą atrankos procedūrą.

Pagal pirmos pastraipos a punktą kompetentinga institucija, nurodyta 35 straipsnio 1 dalyje, skelbia ir kasmet atnaujina atitinkamų auditorių ir audito įmonių sąrašą. Kompetentinga institucija, atlikdama reikiamus skaičiavimus, naudoja teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių pagal 28 straipsnį pateiktą informaciją.

4.           Viešojo intereso įmonės, kurios atitinka Direktyvos 2003/71/EB 2 straipsnio 1 dalies f ir t punktuose nustatytus kriterijus, neprivalo taikyti 4 dalyje nurodytos atrankos procedūros.

5.           Administracinio arba priežiūros organo pasiūlyme audituojamos įmonės visuotiniam akcininkų arba narių susirinkimui dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimo pateikiama audito komiteto rekomendacija.

Jeigu administracinio arba priežiūros organo pasiūlyme nesilaikoma audito komiteto rekomendacijos, pasiūlyme nurodomos priežastys, dėl kurių audito komiteto rekomendacijos nesilaikoma.

6.           Kredito įstaigos arba draudimo įmonės atveju administracinis arba priežiūros organas pasiūlymo projektą pateikia 35 straipsnio 2 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai. 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompetentinga institucija turi teisę vetuoti rekomendacijoje siūlomą alternatyvą. Bet koks prieštaravimas deramai pagrindžiamas.

Jeigu per nustatytą laikotarpį po audito komiteto rekomendacijos pateikimo kompetentingos institucijos atsakymas negaunamas, laikoma, kad rekomendacijai pritarta.

7.           Bet kokia viešojo intereso įmonės ir trečiosios šalies sutarties nuostata, kuria apribojama tos įmonės visuotinio akcininkų arba narių susirinkimo pasirinkimo galimybė pagal Direktyvos 2006/43/EB 37 straipsnį ir tos įmonės teisės aktų nustatytam auditui atlikti leidžiama rinktis tik iš tam tikrų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių kategorijų arba sąrašų, laikoma negaliojančia.

Viešojo intereso įmonė informuoja 35 straipsnyje nurodytas kompetentingas institucijas apie visus trečiosios šalies bandymus taikyti tokią sutarties nuostatą arba kitaip paveikti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės pasirinkimo.

8.           Jeigu audituojama įmonė yra atleista nuo prievolės sudaryti audito komitetą, audituojama įmonė nusprendžia, kuri įmonės struktūra arba organas vykdo audito komiteto funkcijas, kad būtų vykdomos šiame straipsnyje nustatytos prievolės.

9.           Valstybės narės gali nuspręsti, kad viešojo intereso įmonės tam tikromis aplinkybėmis turi paskirti minimalų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių skaičių ir nustatyti sąlygas, kuriomis reglamentuojami paskirtų auditorių arba įmonių ryšiai.

Jeigu valstybė narė nustato tokį reikalavimą, apie tai ji praneša Komisijai ir EVPRI.

10.         Siekiant palengvinti audituojamos įmonės užduotį organizuoti atrankos procedūrą teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei paskirti, EBI, EDPPI ir EVPRI atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį parengia viešojo intereso įmonėms skirtas rekomendacijas dėl 3 dalyje nurodytų atrankos procedūros kriterijų.

33 straipsnis

Audito užduoties trukmė

1.           Viešojo intereso įmonė paskiria teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę pradiniam užduoties laikotarpiui, kuris yra ne trumpesnis nei dveji metai.

Viešojo intereso įmonė šį užduoties laikotarpį gali pratęsti tik kartą.

Ilgiausia dviejų užduočių trukmė kartu negali viršyti 6 metų.

Kai per nepertraukiamą 6 metų užduoties laikotarpį paskiriami du teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ar audito įmonės, ilgiausia kiekvieno teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės užduoties trukmė neviršija 9 metų.

2.           Pasibaigus ilgiausiam užduoties laikotarpiui, nurodytam 1 dalyje, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė arba bet kokie jų tinklo nariai Sąjungoje, kai taikoma, negali atitinkamos viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatyto audito imtis anksčiau negu po ketverių metų.

3.           Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, išimtiniais atvejais viešojo intereso įmonė gali prašyti 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos leisti teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę paskirti pakartotinai papildomam užduoties laikotarpiui. Jei paskiriami du teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės, šis trečiasis užduoties laikotarpis neviršija trejų metų. Jei paskiriamas vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, šis trečiasis užduoties laikotarpis neviršija dvejų metų.

4.           Pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai), atsakingas (-i) už teisės aktų nustatyto audito atlikimą, praėjus septyneriems metams nuo paskyrimo datos sustabdo dalyvavimą atliekant audituojamos įmonės teisės aktų nustatytą auditą. Jis (jie) gali vėl dalyvauti atliekant audituojamos įmonės teisės aktų nustatytą auditą praėjus ne mažiau negu trejiems metams.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įdiegia tinkamą aukščiausio rango darbuotojų, dalyvaujančių atliekant teisės aktų nustatytą auditą, įskaitant bent tuos asmenis, kurie yra registruoti kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, laipsniškos rotacijos mechanizmą. Laipsniškos rotacijos mechanizmas taikomas etapais asmenims, o ne visai grupei. Jis yra proporcingas teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės veiklos mastui ir apimčiai.

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė kompetentingai institucijai turi gebėti įrodyti, kad toks mechanizmas veiksmingai taikomas ir yra pritaikytas pagal teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės veiklos mastą ir apimtį.

5.           Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pakeičiami kitu teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba audito įmone, auditą atlikęs auditorius arba audito įmonė turi pateikti naujam auditoriui arba audito įmonei perdavimo bylą. Tokioje byloje pateikiama svarbi informacija apie audituojamą įmonę, kuri yra pagrįstai reikalinga tam, kad būtų galima suprasti audituojamos įmonės veiklos pobūdį ir vidaus organizacinę struktūrą ir užtikrinti teisės aktų nustatyto audito tęstinumą bei palyginamumą su ankstesniais metais atliktais auditais.

Ankstesnis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė naujam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei taip pat suteikia galimybę susipažinti su 23 straipsnyje nurodytomis ankstesnių metų papildomomis ataskaitomis audito komitetui ir visa pagal 25 ir 27 straipsnius kompetentingoms institucijoms perduota informacija.

Ankstesnis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė kompetentingai institucijai turi gebėti įrodyti, kad tokia informacija naujam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei buvo pateikta.

6.           EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 6 dalyje nurodytos perdavimo bylos turinio techninius reikalavimus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 6 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį.

34 straipsnis

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių atleidimas ir atsistatydinimas

1.           Nepažeidžiant Direktyvos 2006/43/EB 38 straipsnio 1 dalies, audituojama įmonė ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė informuoja kompetentingą instituciją apie teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės atleidimą arba atsistatydinimą per paskyrimo laikotarpį ir tinkamai paaiškina priežastis.

Jeigu valstybė narė, taikydama šio reglamento III antraštinę dalį, pagal 35 straipsnio 2 dalį paskyrė kitas kompetentingas institucijas, tokios kompetentingos institucijos šią informaciją perduoda 35 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

2.           Audito komitetas, vienas arba keli akcininkai, 35 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos gali kreiptis į nacionalinį teismą su ieškiniu dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) ar audito įmonės (-ių) atleidimo, jeigu tam yra tinkamas pagrindas.

Jeigu taikoma Direktyvos 2007/36/EB 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, ji taip pat taikoma akcininkams, kurie naudojasi pirmoje pastraipoje apibūdintu įgaliojimu.

Jeigu audituojama įmonė yra atleista nuo prievolės sudaryti audito komitetą, audituojama įmonė nusprendžia, kuri įmonės struktūra arba organas vykdo audito komiteto funkcijas šios dalies tikslais.

IV antraštinė dalis

Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūra

I SKYRIUS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

35 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas

1.           Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų užduočių vykdymą ir užtikrinimą, kad būtų taikomos šio reglamento nuostatos.

Kompetentinga institucija yra viena iš šių institucijų:

a)      Direktyvos 2004/109/EB 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija;

b)      Direktyvos 2004/109/EB 24 straipsnio 4 dalies h punkte nurodyta kompetentinga institucija;

c)      Direktyvos 2006/43/EB 32 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija.

2.           Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti, jog atsakomybė už tai, kad būtų užtikrintas visų arba dalies šio reglamento III antraštinės dalies nuostatų taikymas, būtų patikėta atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, nurodytoms:

a)      Direktyvos 2004/109/EB 24 straipsnio 1 dalyje;

b)      Direktyvos 2004/109/EB 24 straipsnio 4 dalies h punkte;

c)      Direktyvos 2006/48/EB 40 straipsnyje;

d)      Direktyvos 2009/138/EB 30 straipsnyje;

e)      Direktyvos 2007/64/EB 20 straipsnyje;

f)       Direktyvos 2009/110/EB 3 straipsnio 1 dalyje;

g)      Direktyvos 2004/39/EB 48 straipsnyje;

h)      Direktyvos 2009/110/EB 97 straipsnyje;

h)      Direktyvos 2011/61/ES 44 straipsnyje.

3.           Jeigu pagal 1 ir 2 dalis paskiriama daugiau negu viena kompetentinga institucija, tų institucijų veikla organizuojama taip, kad jų užduotys būtų aiškiai paskirstytos.

4.           1, 2 ir 3 dalys taikomos nepažeidžiant valstybės narės galimybės Europos užjūrio teritorijoms, už kurių išorės santykius atsakinga ta valstybė narė, nustatyti atskirą teisinę ir administracinę tvarką.

5.           Kompetentingos institucijos turi turėti pakankamai gebėjimų ir patirties turinčių darbuotojų ir pakankamai išteklių, kad galėtų vykdyti šiame reglamente nustatytas užduotis.

6.           Valstybės narės informuoja viena kitą, EBI, EDPPI ir EVPRI pagal atitinkamas reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 nuostatas ir informuoja Komisiją apie kompetentingų institucijų paskyrimą šio reglamento tikslais.

EVPRI šią informaciją apibendrina ir paskelbia viešai.

36 straipsnis

Nepriklausomumo sąlygos

Kompetentingos institucijos ir bet kokia institucija, kuriai 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija perdavė užduotis, turi būti nepriklausomos nuo teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių.

Asmuo negali dalyvauti valdant tas institucijas, jei per trejus praėjusius metus jis (ji):

a)           atliko viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą;

b)           turėjo balsavimo teisių audito įmonėje;

c)           buvo audito įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narys;

d)           buvo audito įmonės darbuotojas arba buvo kitaip susijęs su audito įmone.

Tų institucijų finansavimas turi būti apsaugotas ir nepriklausomas nuo bet kokios netinkamos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių įtakos.

37 straipsnis

Profesinė paslaptis

Profesinės paslapties saugojimo pareiga taikoma visiems asmenims, dirbantiems arba dirbusiems kompetentingose institucijose arba institucijose, kurioms 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija perdavė užduotis, įskaitant tokių institucijų samdomus ekspertus. Profesine paslaptimi laikomos informacijos negalima atskleisti jokiam kitam asmeniui arba valdžios institucijai, išskyrus tuos atvejus, kai to reikia šiame reglamente arba valstybės narės įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytiems įpareigojimams įvykdyti.

38 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.           Nepažeidžiant 40 ir 41 straipsnių, atlikdamos savo užduotis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos arba kitos valstybės narės valdžios institucijos negali daryti poveikio audito išvadų turiniui.

2.           Kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą, joms, laikantis nacionalinės teisės, suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Savo įgaliojimais jos naudojasi šiais būdais:

a)      tiesiogiai;

b)      bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)      savo atsakomybe įgaliodamos subjektus, kuriems perduotos užduotys pagal 35 straipsnio 1 dalį;

d)      kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

3.           Kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą, joms, laikantis nacionalinės teisės, suteikiami įgaliojimai vykdant priežiūros funkcijas:

a)      susipažinti su bet kokiu dokumentu bet kokia forma, kuris yra svarbus jų užduotims atlikti, ir gauti arba pasidaryti jo kopiją;

b)      reikalauti iš bet kokio asmens suteikti informaciją ir prireikus iškviesti ir apklausti asmenį, siekiant gauti informacijos;

c)      atlikti patikrinimus vietoje apie juos pranešus arba nepranešus;

d)      reikalauti telefono skambučių ir duomenų, kuriuos tvarkė teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės, srauto išklotinių;

e)      perduoti spręsti klausimus patraukiant baudžiamojon atsakomybėn;

f)       prašyti ekspertų atlikti patikras arba tyrimus;

g)      imtis 61 straipsnyje nurodytų administracinių priemonių ir sankcijų.

Kompetentingos institucijos gali naudotis pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais tik viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, asmenų, dalyvaujančių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių veikloje, audituojamų įmonių, susijusių įmonių ir susijusių trečiųjų šalių, trečiųjų šalių, kurioms viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės perduoda tam tikras funkcijas arba veiklą, ir asmenų, kurie yra kitaip susiję su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais ir audito įmonėmis, atžvilgiu.

4. Prašant 3 dalies d punkte nurodytų telefono skambučių arba duomenų srauto išklotinių, reikia turėti teisminės institucijos leidimą.

5.           Kai kooperatyvas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/43/EB 2 straipsnio 14 punkte, arba panašus subjektas, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 45 straipsnyje, pagal nacionalinės teisės nuostatas privalo arba jam leidžiama tapti pelno nesiekiančio auditą atliekančio subjekto nariu, 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad tam tikros šio reglamento nuostatos netaikomos tokio subjekto teisės aktų nustatytam auditui, jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ir asmenys, kurie gali turėti galimybę daryti įtaką teisės aktų nustatytam auditui, laikosi šio reglamento I skyriuje nustatyto nepriklausomumo principo. Siekdama priimti sprendimą dėl tokių išimtinių aplinkybių, kuriomis netaikomos tam tikros šio reglamento nuostatos, 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija tam tikrais atvejais konsultuojasi su kooperatyvo ar panašaus subjekto priežiūros institucija.

              35 straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija informuoja EVPRI apie tokias išimtines aplinkybes, kuriomis netaikomos tam tikros šio reglamento nuostatos. Ji pateikia EVPRI šio reglamento nuostatų, kurios netaikytos 5 dalyje nurodytų subjektų teisės aktų nustatytam auditui, sąrašą ir priežastis, dėl kurių padaryta tokia išimtis.

6.           Naudojantis priežiūros ir tyrimo įgaliojimais pagal šį straipsnį, asmens duomenys tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB.

39 straipsnis

Nacionalinio lygmens bendradarbiavimas su kitomis kompetentingomis institucijomis

Pagal 35 straipsnio 1 dalį paskirta kompetentinga institucija ir tam tikrais atvejais bet kokia institucija, kuriai ta kompetentinga institucija perduoda užduotis, nacionaliniu lygmeniu bendradarbiauja su:

a)           kompetentingomis institucijomis, kurios yra atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimą ir registraciją pagal Direktyvą 2006/43/EB;

b)           35 straipsnio 2 dalyje nurodytomis institucijomis, nepaisant to, ar jos paskirtos kaip kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą;

c)           finansinės žvalgybos padaliniais ir kompetentingomis institucijomis, nurodytais Direktyvos 2005/60/EB 21 ir 37 straipsniuose.

II SKYRIUS

KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS, TYRIMAS, RINKOS STEBĖSENA, NENUMATYTŲ ATVEJŲ PLANAI IR KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS SKAIDRUMAS

40 straipsnis

Kokybės užtikrinimas

1.           Šiame straipsnyje:

a)      patikrinimai – teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių kokybės užtikrinimo peržiūros, kurioms vadovauja tikrintojas ir kurios nėra tyrimas, apibrėžtas 41 straipsnyje;

b)      tikrintojas – peržiūros vykdytojas, kuris atitinka šio straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punkto reikalavimus ir dirba kompetentingoje institucijoje;

c)      ekspertas – fizinis asmuo, kuris turi konkrečios patirties finansų rinkų, finansinės atskaitomybės, audito arba kitose su patikrinimais susijusiose srityse, įskaitant praktikuojančius teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius.

2.           35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos įdiegia veiksmingą audito kokybės užtikrinimo sistemą.

Kompetentinga institucija viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių kokybės užtikrinimo peržiūras atlieka ne rečiau kaip kartą per trejus metus.

3.           Kompetentinga institucija yra atsakinga už kokybės užtikrinimo sistemą ir ją organizuoja taip, kad ji būtų nepriklausoma nuo tikrinamų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių.

Kompetentingos institucijos atsakomybė, kurios negalima perduoti jokiai asociacijai ar organui, susijusiam su apskaitos ar audito profesija:

a)      patikrinimo metodikų, įskaitant tikrinimo ir tolesnių priemonių įgyvendinimo vadovus, ataskaitų teikimo metodus ir periodinio tikrinimo programas, patvirtinimas ir keitimas;

b)      patikrinimo ataskaitų ir tolesnių priemonių įgyvendinimo ataskaitų tvirtinimas ir keitimas;

c)      kiekvieno patikrinimo tikrintojų patvirtinimas ir paskyrimas.

Kompetentinga institucija kokybės užtikrinimo sistemai skiria pakankamai išteklių.

4.           Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų įdiegta tinkama darbuotojų, įskaitant tikrintojus, ir patikrinimo sistemos valdymo nepriklausomumo ir objektyvumo politika ir procedūros.

Kompetentinga institucija, skirdama tikrintojus, laikosi šių kriterijų:

a)      tikrintojai turi turėti reikiamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito ir finansinės atskaitomybės srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;

b)      asmeniui, kuris yra praktikuojantis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, yra samdomas teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės arba yra kitaip su jais susijęs, neleidžiama dirbti tikrintoju;

c)      asmeniui neleidžiama dirbti tikrintoju per teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės patikrinimus bent dvejus metus nuo tada, kai tas darbuotojas nustojo būti atitinkamo auditoriaus arba audito įmonės partneriu ar darbuotoju arba nutraukė kitokio pobūdžio ryšius su jais;

d)      tikrintojai patvirtina, kad tarp jų ir teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ir audito įmonės, kurie bus tikrinami, nėra interesų konfliktų.

Kompetentinga institucija gali samdyti ekspertus, kad šie atliktų konkrečius patikrinimus, jeigu institucija neturi pakankamai tikrintojų. Kompetentingai institucijai ekspertai taip pat gali talkinti, kai tai būtina, kad patikrinimas būtų atliktas tinkamai. Tokiais atvejais kompetentingos institucijos ir ekspertai laikosi šioje dalyje nustatytų reikalavimų. Ekspertai yra nepriklausomi nuo profesinių asociacijų ir įstaigų.

5.           Per patikrinimus:

a)      vertinama audito įmonės arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus vidaus kokybės kontrolės sistemos struktūra;

b)      atliekamas tinkamas procedūrų atitikties reikalavimams tikrinimas ir viešojo intereso įmonių audito bylų peržiūra, siekiant patikrinti vidaus kokybės kontrolės sistemos veiksmingumą;

c)      atsižvelgiant į patikrinimų metu nustatytus faktus pagal šios dalies a ir b punktus, vertinamas teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės pagal 27 straipsnį paskelbto naujausio metinio skaidrumo pranešimo turinys.

Peržiūrima bent ši teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės vidaus kontrolės politika ir procedūros:

a)      teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės atitiktis taikomiems audito ir kokybės kontrolės standartams, etikos ir nepriklausomumo reikalavimams, įskaitant su Direktyvos 2006/43/EB IV skyriumi ir šio reglamento 5–10 straipsniais susijusius reikalavimus, taip pat atitinkamos valstybės narės įstatymams ir kitiems teisės aktams;

b)      naudojamų išteklių kiekis ir kokybė, įskaitant tai, ar laikomasi tęstinio mokymo reikalavimų, kaip nustatyta Direktyvos 2006/43/EB 13 straipsnyje;

c)      atitiktis 9 straipsnyje nustatytiems reikalavimams dėl taikomų audito mokesčių.

Tikrinant atitiktį atrenkama pakankamai didelė audito bylų dalis, atsižvelgiant į rizikos, kad teisės aktų nustatytas auditas gali būti atliktas netinkamai, analizę.

Kompetentingos institucijos taip pat reguliariai peržiūri teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių naudojamas teisės aktų nustatyto audito atlikimo metodikas.

Patikrinimai turi būti tinkami ir proporcingi, atsižvelgiant į tikrinamos audito įmonės arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus veiklos mastą ir sudėtingumą.

6.           Patikrinimų metu nustatyti faktai ir išvados, kuriais grindžiamos rekomendacijos, taip pat su skaidrumo pranešimu susiję nustatyti faktai ir išvados tinkamai perduodami patikrintam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei ir su jais aptariami iki galutinės patikrinimo ataskaitos parengimo.

Patikrintas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė patikrinimų rekomendacijas įgyvendina per pagrįstą kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį. Jeigu rekomendacijos pateikiamos dėl audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos, toks laikotarpis negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių.

7.           Atlikus patikrinimą parengiama ataskaita, kurioje išdėstomos pagrindinės kokybės užtikrinimo peržiūros išvados.

41 straipsnis

Tyrimas

35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos nustato veiksmingas tyrimo sistemas, kad būtų galima aptikti netinkamai atlikto viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito atvejus, juos ištaisyti ir užkirsti tokiems atvejams kelią.

Jeigu kompetentinga institucija tam tikroms užduotims atlikti samdo ekspertus, ta institucija užtikrina, kad tarp tų ekspertų ir tikrinamo teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nebūtų interesų konfliktų.

42 straipsnis

Rinkos stebėsena

1.           35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos vykdo nuolatinę viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito paslaugų rinkos pokyčių stebėseną.

Kompetentingos institucijos visų pirma vertina:

a)      riziką, kuri kyla dėl didelės koncentracijos, taip pat dėl reikšmingą rinkos dalį užimančių audito įmonių žlugimo, teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo sutrikimo konkrečiame sektoriuje arba keliuose sektoriuose, tolesnį rizikos didėjimą rinkoje ir poveikį bendrajam finansų sektoriaus stabilumui;

b)      poreikį imtis priemonių tai rizikai sumažinti.

2.           Iki 20XX X X [2 metai po reglamento įsigaliojimo] ir vėliau bent kas dvejus metus kiekviena kompetentinga institucija parengia ir EVPRI, EBI bei EDPPI pateikia ataskaitą šiuo klausimu.

EVPRI, EBI ir EDPPI, naudodamosi tomis ataskaitomis, parengia bendrą ataskaitą apie padėtį Sąjungos mastu. Ataskaita pateikiama Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Europos sisteminės rizikos valdybai.

43 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai

1.           Nepažeidžiant 52 straipsnio, pagal 35 straipsnio 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekvienoje valstybėje narėje bent šešios didžiausios (pagal viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito paslaugas) audito įmonės parengtų nenumatytų atvejų planus, kuriuose būtų numatyta, kaip elgtis įvykus įvykiui, keliančiam grėsmę atitinkamos įmonės veiklos tęstinumui.

Kompetentinga institucija viešai skelbia ir kasmet atnaujina įmonių, kurioms taikoma pirma pastraipa, sąrašą. Kompetentinga institucija, vertindama, kurios šešios audito įmonės yra didžiausios, naudoja teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių pagal 28 straipsnį pateiktą informaciją.

2.           Nenumatytų atvejų planuose nustatomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nesutriktų teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimas viešojo intereso įmonėms, išvengti užkrečiamojo poveikio kitoms tam pačiam tinklui priklausančioms arba nepriklausančioms audito įmonėms dėl rizikos jų įsipareigojimams arba reputacijai ir išvengti tolesnio struktūrinio rizikos didėjimo rinkoje.

Nenumatytų atvejų planuose nurodoma:

a)      kiekvieno partnerio audito įmonėje atsakomybės lygis;

b)      tai, kiek teisinė atsakomybė gali pereiti kitoms tam pačiam tinklui priklausančioms audito įmonėms nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu.

3.           Nepažeisdamos taikomų nacionalinių nemokumo įstatymų, kompetentingos institucijos gali konkrečiai reikalauti, kad nenumatytų atvejų planuose būtų numatytos priemonės, skirtos metodiškam atitinkamos įmonės veiklos nutraukimui parengti.

4.           Atitinkamos audito įmonės pateikia savo nenumatytų atvejų planus kompetentingoms institucijoms per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį. Nenumatytų atvejų planai atitinkamai atnaujinami.

Kompetentingos institucijos oficialiai netvirtina nenumatytų atvejų planų ar jiems nepritaria. Tačiau jos gali pateikti nuomonę dėl nenumatytų atvejų planų arba nenumatytų atvejų planų projektų, jeigu audito įmonės su jomis iš anksto konsultuojasi.

44 straipsnis

Kompetentingų institucijų skaidrumas

Kompetentingos institucijos veikia skaidriai ir skelbia bent šią informaciją:

a)           metines veiklos ataskaitas dėl šiame reglamente numatytų užduočių;

b)           metines darbo programas dėl šiame reglamente numatytų užduočių;

c)           kasmetinę bendrų kokybės užtikrinimo sistemos rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie pateiktas rekomendacijas, pagal tas rekomendacijas taikytas priemones, taikytas priežiūros priemones ir skirtas sankcijas. Joje taip pat pateikiama kiekybinė informacija ir kita pagrindinė veiklos informacija apie finansinius išteklius ir darbuotojus, kokybės užtikrinimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą;

d)           per patikrinimus nustatytus faktus ir padarytas išvadas, nurodytus 40 straipsnio 6 dalyje.

III SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMAS IR RYŠIAI SU EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS

45 straipsnis

Įpareigojimas bendradarbiauti

Valstybių narių kompetentingos institucijos tarpusavyje bendradarbiauja, jeigu tai būtina siekiant šio reglamento tikslų, įskaitant atvejus, kai tiriama veikla nėra atitinkamos valstybės narės galiojančių teisės aktų ar reguliavimo nuostatų pažeidimas.

46 straipsnis

EVPRI

1.           Kompetentingų institucijų bendradarbiavimą organizuoja EVPRI.

EVPRI šiuo tikslu pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 41 straipsnį įsteigia nuolatinį vidaus komitetą. Tokį vidaus komitetą sudaro bent šio reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos. Direktyvos 2006/43/EB 32 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos kviečiamos dalyvauti šio vidaus komiteto posėdžiuose klausimais, susijusiais su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimu ir registracija, taip pat santykiais su trečiosiomis šalimis, jeigu tai svarbu viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytam auditui.

EVPRI bendradarbiauja su EBI ir EDPPI Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnį.

EVPRI atitinkamai perima visas esamas ir vykdomas užduotis iš Europos auditorių priežiūros institucijų grupės, sudarytos Sprendimu 2005/909/EB.

2.           EVPRI šiame reglamente numatytais atvejais teikia konsultacijas kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į šias konsultacijas prieš priimdamos bet kokį galutinį sprendimą pagal šį reglamentą.

3.           Kas būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti šiame reglamente numatytas užduotis, EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia atitinkamas gaires dėl:

a)      bendrų 22 straipsnyje nurodytos išvados turinio ir pateikimo standartų;

b)      bendrų 23 straipsnyje nurodytos ataskaitos turinio ir pateikimo standartų;

c)      bendrų 24 straipsnyje nurodyto audito komiteto priežiūros veiklos standartų;

d)      bendrų 27 straipsnyje nurodyto pranešimo, taip pat 28 straipsnyje nurodyto pareiškimo turinio ir pateikimo standartų ir geriausios patirties;

e)      bendrų 33 straipsnyje nurodyto laipsniškos rotacijos mechanizmo standartų ir geriausios patirties;

f)       bendrų auditorių atleidimo, ypač tinkamo pagrindo tai padaryti, kaip nurodyta 34 straipsnyje, standartų ir geriausios patirties;

g)      vykdymo užtikrinimo praktikos ir veiklos, kurią kompetentingos institucijos turi vykdyti pagal šį reglamentą;

h)      bendrų 40 straipsnyje numatytų kokybės užtikrinimo peržiūrų atlikimo standartų ir geriausios patirties, visų pirma atsižvelgiant į:

i)        skirtingą teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių veiklos mastą, apimtį ir politiką,

ii)       kokybės standartų, politikos ir procedūrų, kurių laikosi teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių tinklo nariai, bendrumą;

i)       bendrų 41 straipsnyje nurodytų tyrimų atlikimo standartų ir geriausios patirties;

j)       48 straipsnyje numatyto keitimosi informacija procedūrų;

k)      49 straipsnyje numatyto bendradarbiavimo kokybės užtikrinimo peržiūrų srityje procedūrų ir sąlygų;

l)       51 straipsnyje numatytų jungtinių tyrimų ir patikrinimų procedūrų ir sąlygų;

m)     53 straipsnyje numatytų kolegijų veikimo, taip pat dėl narystės kolegijose nustatymo, koordinatorių atrankos, rašytinių susitarimų dėl kolegijų veikimo ir kolegijų veiklos koordinavimo susitarimų sąlygų.

Prieš paskelbdama pirmoje pastraipoje nurodytas gaires EVPRI konsultuojasi su EBI ir EDPPI.

4.           Iki 20XX X X [ketveri metai po reglamento įsigaliojimo] ir vėliau bent kas dvejus metus EVPRI rengia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Prieš paskelbdama savo ataskaitą EVPRI konsultuojasi su EBI ir EDPPI.

Ataskaitoje, kuri turi būti parengta iki 20XX X X [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo], EVPRI įvertina audito rinkos struktūros raidą.

Šios ataskaitos tikslais EVPRI išnagrinėja valstybių narių teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams taikomų civilinės atsakomybės sistemų įtaką audito rinkos struktūrai.

Ataskaitoje, kurią EVPRI turi parengti iki 20XX X X [ketveri metai po reglamento įsigaliojimo], nagrinėjama, ar 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos turi pakankamus įgaliojimus ir išteklius savo užduotims atlikti.

Ataskaitoje, kurią EVPRI turi parengti iki 20XX X X [šešeri metai nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos], nagrinėjami šie klausimai:

a)      audito rinkos struktūros pokyčiai;

b)      tarpvalstybinės veiklos tendencijų pokyčiai, įskaitant pokyčius, kuriuos nulėmė Direktyva xxxx/xx/ES padaryti Direktyvos 2006/43/EB II skyriaus pakeitimai;

c)      tarpinis audito kokybės pagerėjimo ir šio reglamento poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra viešojo intereso įmonės, vertinimas.

Ataskaitoje, kuri turi būti parengta iki 20XX X X [dvylika metų po šio reglamento įsigaliojimo], EVPRI įvertina šio reglamento poveikį.

5.           Iki 20XX X X [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija, remdamasi EVPRI ataskaitomis ir kitais tinkamais įrodymais, parengia ataskaitą apie teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams taikomų nacionalinių atsakomybės taisyklių poveikį audito rinkos struktūrai. Atsižvelgdama į tą ataskaitą, Komisija imasi veiksmų, kuriuos, remdamasi savo nustatytais faktais, ji laiko tinkamais.

47 straipsnis

Buveinės valstybės narės principas

1.           Valstybės narės laikosi buveinės valstybės narės reguliavimo ir valstybės narės, kurioje teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė yra patvirtinti ir kurioje audituojama įmonė turi savo registruotąją būstinę, priežiūros principo.

2.           Kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytas auditas, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatyto audito reikalaujanti valstybė narė teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, atliekantiems patronuojamosios įmonės, įsteigtos kitoje valstybėje narėje, teisės aktų nustatytą auditą, negali nustatyti papildomų su teisės aktų nustatytu auditu susijusių reikalavimų dėl registravimo, kokybės užtikrinimo peržiūros, audito standartų, profesinės etikos ir nepriklausomumo.

3.           Tais atvejais, kai atliekamas įmonės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje kitos valstybės narės nei ta, kurioje įmonė turi savo registruotąją būstinę, rinkoje, auditas, valstybė narė, kurioje prekiaujama vertybiniais popieriais, teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, atliekantiems įmonės metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytą auditą, negali nustatyti jokių papildomų su teisės aktų nustatytu auditu susijusių reikalavimų dėl registravimo, kokybės užtikrinimo peržiūros, audito standartų, profesinės etikos ir nepriklausomumo.

48 straipsnis

Keitimasis informacija

1.           35 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos, nepagrįstai nedelsdamos, teikia viena kitai ir atitinkamoms Europos priežiūros institucijoms visą informaciją, kuri yra būtina jų užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

2.           Kompetentinga institucija, iš kitos kompetentingos institucijos arba Europos priežiūros institucijos gavusi prašymą suteikti informaciją, nepagrįstai nedelsdama imasi būtinų priemonių, kad surinktų reikiamą informaciją. Jei prašymą gavusi kompetentinga institucija negali pateikti reikiamos informacijos nepagrįstai nedelsdama, ji informuoja prašančiąją kompetentingą instituciją apie priežastis.

3.           Kompetentinga institucija gali atsisakyti pateikti prašomą informaciją, jei yra susiklosčiusios kurios nors iš toliau išvardytų aplinkybių:

a)      informacijos perdavimas gali neigiamai paveikti prašymą gavusios valstybės narės suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką arba pažeisti nacionalines saugumo taisykles;

b)      jau pradėtas prašymą gavusios valstybės narės institucijų teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir prieš tuos pačius teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius ar audito įmones;

c)      prašymą gavusios valstybės narės kompetentingos institucijos dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių jau priėmė galutinį sprendimą.

Nepažeisdamos įsipareigojimų, kurių jos yra saistomos teismo procese, kompetentingos institucijos arba Europos priežiūros institucijos, kurios gauna informaciją pagal 1 dalį, gali tą informaciją naudoti tik savo užduotims pagal šį reglamentą atlikti ir administracinio arba teismo proceso, konkrečiai susijusių su tų užduočių atlikimu, atvejais.

4.           Kompetentingos institucijos už viešojo intereso įmonių priežiūrą atsakingoms kompetentingoms institucijoms, centriniams bankams, Europos centrinių bankų sistemai ir Europos Centriniam Bankui, kurie veikia kaip pinigų politiką įgyvendinančios institucijos, ir Europos sisteminės rizikos valdybai gali pateikti jų užduotims atlikti reikalingą konfidencialią informaciją. Tokioms institucijoms arba įstaigoms nedraudžiama kompetentingoms institucijoms perduoti informacijos, kurios toms kompetentingoms institucijoms gali reikėti savo užduotims pagal šį reglamentą atlikti.

49 straipsnis

Bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo peržiūrų srityje

1.           Kompetentingos institucijos imasi priemonių, kad užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu kokybės užtikrinimo peržiūrų srityje.

2.           Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pagalbos dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių, kurie priklauso reikšmingą veiklos dalį toje valstybėje narėje vykdančiam tinklui, kokybės užtikrinimo peržiūros.

Tokį prašymą pateikusi kompetentinga institucija apie tai informuoja EVPRI. Jeigu tyrimas arba patikrinimas turi tarpvalstybinį poveikį, kompetentingos institucijos gali prašyti EVPRI koordinuoti tyrimą arba patikrinimą.

3.           Jei kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą leisti dalyvauti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės, kurie priklauso reikšmingą veiklos dalį toje valstybėje narėje vykdančiam tinklui, kokybės užtikrinimo peržiūroje, ji leidžia prašančiajai institucijai dalyvauti tokioje kokybės užtikrinimo peržiūroje.

Prašančioji kompetentinga institucija neturi teisės susipažinti su informacija, kuri gali neigiamai paveikti prašymą gavusios valstybės narės suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką arba pažeisti nacionalines saugumo taisykles.

50 straipsnis

Europos kokybės sertifikatas

1.           EVPRI įdiegia teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, Europos kokybės sertifikatą.

Europos kokybės sertifikatas atitinka šias sąlygas:

a)      Europos kokybės sertifikatą išduoda EVPRI, ir jis galioja visoje Sąjungoje;

b)      tam tikrus reikalavimus atitinkantys Sąjungos auditoriai ir audito įmonės turi teisę prašyti išduoti Europos kokybės sertifikatą;

c)      EVPRI skelbia Europos kokybės sertifikato išdavimo reikalavimus. Tokie reikalavimai grindžiami audito kokybe ir patirtimi Direktyvos 2006/43/EB 30 straipsnyje ir šio reglamento 40 straipsnyje nurodytų kokybės užtikrinimo sistemų srityje;

d)      EVPRI mokesčius už Europos kokybės sertifikato išdavimą jo prašantiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms nustato pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus. Iš šių mokesčių visiškai padengiamos EVPRI išlaidos, susijusios su sertifikatų išdavimu, ir visos sąnaudos, kurias kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos darbą pagal šį straipsnį;

e)      EVPRI nurodo priežastis, dėl kurių sertifikatas išduodamas arba prašymas atmetamas;

f)       teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė visada atitinka pradinio sertifikato išdavimo sąlygas;

g)      EVPRI turi teisę kompetentingos institucijos prašymu arba savo iniciatyva iš naujo apsvarstyti bet kuriam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei išduotą sertifikatą. Būtina atsižvelgti į kokybės užtikrinimo peržiūrų rezultatus;

h)      EVPRI turi teisę atšaukti Europos kokybės sertifikatą, jeigu teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė nebeatitinka jo išdavimo sąlygų;

i)       EVPRI tvarko teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, kuriems išduotas sertifikatas, registrą;

j)       Europos kokybės sertifikatas yra savanoriško pobūdžio, tai nėra sąlyga, kurią teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės turi įvykdyti, kad galėtų atlikti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, kad būtų patvirtinti kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2006/43/EB 14 straipsnį arba kad būtų pripažinti kitoje valstybėse narėje pagal tos direktyvos 3a straipsnį.

2.           EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo Europos kokybės sertifikato išdavimo viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams arba audito įmonėms tvarką. Techniniai reguliavimo standartai atitinka šiuos principus:

a)      prašymai teikiami EVPRI bet kuria valstybės narės, kurioje yra patvirtintas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, pripažįstama kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

Jeigu audito įmonių grupė prašo išduoti Europos kokybės sertifikatą, grupės nariai gali įgalioti vieną iš savo narių pateikti visus prašymus grupės vardu;

b)      EVPRI prašymo kopiją perduoda valstybės narės, su kuria tas prašymas susijęs, kompetentingoms institucijoms;

c)      valstybių narių, su kuriomis susijęs prašymas, kompetentingos institucijos kartu nagrinėja prašymą išduoti sertifikatą 53 straipsnyje nurodytoje kompetentingų institucijų kolegijoje. Analizuojama, ar prašymas yra išsamus ir ar jis atitinka sertifikato išdavimo sąlygas. Nagrinėjant remiamasi per konkretaus prašymo teikėjo kokybės užtikrinimo peržiūras gauta informacija;

d)      valstybių narių, su kuriomis susijęs prašymas, kompetentingos institucijos EVPRI pataria, ar prašymo teikėjas turi teisę gauti sertifikatą;

e)      EVPRI priima sprendimą dėl prašymo;

f)       EVPRI nustato išsamius procedūrinius etapus ir terminus.

ii punkte nurodytos valstybės narės yra bent šios:

– jeigu prašymą pateikia teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius yra patvirtintas pagal Direktyvos 2006/43/EB 3 straipsnį, ir, jei taikoma, valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius yra patvirtintas pagal tos Direktyvos 14 straipsnį, ir (arba) valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui taikomas adaptacijos laikotarpis pagal Direktyvos 2006/43/EB 14 straipsnį;

– jeigu prašymą pateikia audito įmonė, valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) audito įmonė yra patvirtinta pagal Direktyvos 2006/43/EB 3 straipsnį, ir, jei taikoma, valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) audito įmonė yra pripažinta pagal tos Direktyvos 3a straipsnį, ir (arba) valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) audito įmonė turi kontroliuojamų įmonių, susijusių įmonių arba patronuojančiąją įmonę.

3.           EVPRI 2 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [3 metai po šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 2 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10 straipsnį.

4.           Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 68 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti 1 dalies d punkte nurodytų mokesčių dydį.

Deleguotaisiais aktais visų pirma nustatomi konkretūs mokesčių tipai, dalykai, už kuriuos mokėtini mokesčiai, mokesčių dydis, jų mokėjimo būdas ir tai, kaip EVPRI kompetentingoms institucijoms atlygina visas sąnaudas, kurias šios gali patirti atlikdamos darbą pagal šį straipsnį.

Iš teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei nustatytos mokesčio sumos padengiamos visos administracinės sąnaudos.

51 straipsnis

Bendradarbiavimas tyrimų arba patikrinimų vietoje srityse

1.           Jei kompetentinga institucija padaro išvadą, kad kitos valstybės narės teritorijoje yra vykdomi arba buvo įvykdyti šio reglamento nuostatoms prieštaraujantys veiksmai, ji apie tai kuo konkrečiau informuoja tos valstybės narės kompetentingą instituciją. Tos kitos valstybės narės kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių. Ji informuoja pranešančiąją kompetentingą instituciją apie rezultatus ir, kiek tai įmanoma, apie reikšmingus tarpinius pasiekimus.

2.           Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija savo teritorijoje atliktų tyrimą.

Ji taip pat gali prašyti, kad kai kuriems jos darbuotojams būtų leista dalyvauti tos valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojams atliekant tyrimą bei patikrinimus vietoje.

Tokį prašymą pateikusi kompetentinga institucija apie visus pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus prašymus informuoja EVPRI.

Visą tyrimą arba patikrinimą kontroliuoja ta valstybė narė, kurios teritorijoje jis atliekamas. Tačiau jeigu tyrimas arba patikrinimas turi tarpvalstybinį poveikį, kompetentingos institucijos gali prašyti, kad EVPRI koordinuotų tyrimą arba patikrinimą.

3.           Prašymą gavusi kompetentinga institucija gali atsisakyti atlikti prašomą tyrimą, kaip numatyta 2 dalies pirmoje pastraipoje, arba gali atmesti prašymą leisti, kad jų darbuotojus lydėtų kitos valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojai, kaip numatyta 2 dalies antroje pastraipoje, šiais atvejais:

a)      toks tyrimas arba patikrinimas vietoje galėtų nepalankiai paveikti prašymą gavusios valstybės narės suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

b)      prašymą gavusios valstybės narės institucijos jau yra pradėjusios teisminį nagrinėjimą dėl to paties veiksmo ar tų pačių asmenų;

c)      prašymą gavusios valstybės narės kompetentingos institucijos dėl tų asmenų ir dėl tų pačių veiksmų jau priėmė galutinį sprendimą.

52 straipsnis

Bendradarbiavimas dėl nenumatytų atvejų planų

Jeigu audito įmonės, kurioms taikomas 43 straipsnio reikalavimas, priklauso bent Sąjungos lygmens tinklui, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su EVPRI siekdamos užtikrinti, kad skirtingais nacionaliniais reikalavimais būtų atsižvelgta į tinklo aspektą.

Kompetentinga institucija EVPRI ir kitoms kompetentingoms institucijoms perduoda pagal 43 straipsnio 4 dalį gautus nenumatytų atvejų planus.

EVPRI oficialiai netvirtina nenumatytų atvejų planų ar jiems nepritaria, bet gali pateikti dėl jų savo nuomonę.

53 straipsnis

Kompetentingų institucijų kolegijos

1.           Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atlikti 40, 41, 50, 51, 52 ir 61 straipsniuose nurodytas užduotis, gali būti steigiamos kompetentingų institucijų kolegijos dėl konkrečių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, audito įmonių arba jų tinklų.

2.           Dėl konkrečių teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių kompetentingų institucijų kolegijas steigia buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos.

Kolegiją sudaro buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, jeigu:

a)      teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė teikia teisės aktų nustatyto audito paslaugas jos jurisdikcijai priklausančioms viešojo intereso įmonėms; arba

b)      audito įmonės dalį sudarantis filialas yra įsteigtas jos jurisdikcijoje.

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija veikia kaip koordinatorė.

3.           Konkrečių tinklų atveju kompetentingų institucijų kolegijas įsteigia EVPRI vienos arba kelių kompetentingų institucijų prašymu.

Kolegijas sudaro valstybių narių, kuriose tinklas vykdo reikšmingą veiklos dalį, kompetentingos institucijos.

4.           Per 15 darbo dienų nuo kompetentingų institucijų kolegijos dėl konkretaus tinklo įsteigimo jos nariai išrenka koordinatorių. Jeigu nesusitariama, koordinatorių paskiria EVPRI.

Kolegijos nariai peržiūri koordinatoriaus kandidatūrą ne rečiau kaip kas penkerius metus, taip siekdami užtikrinti, kad koordinatoriaus funkcijas vykdytų tinkamiausias kandidatas.

5.           Koordinatorius pirmininkauja kolegijos posėdžiams, koordinuoja kolegijos veiklą ir užtikrina veiksmingą kolegijos narių keitimąsi informacija.

6.           Per 10 darbo dienų nuo išrinkimo koordinatorius sudaro rašytinius koordinavimo susitarimus kolegijoje dėl:

a)      informacijos, kuria turi keistis kompetentingos institucijos;

b)      atvejų, kuriais kompetentingos institucijos privalo konsultuotis viena su kita;

c)      atvejų, kada kompetentingos institucijos gali perduoti priežiūros užduotis pagal 54 straipsnį.

7.           Jeigu nesutariama dėl rašytinių koordinavimo susitarimų pagal 6 dalį, bet kuris kolegijos narys klausimą gali perduoti EVPRI. Koordinatorius, prieš suderindamas galutinį rašytinių koordinavimo susitarimų tekstą, deramai atsižvelgia į visus EVPRI patarimus. Rašytiniai koordinavimo susitarimai išdėstomi viename dokumente, kuriame nurodomos visos priežastys, dėl kurių reikšmingai nukrypstama nuo EVPRI patarimų. Koordinatorius rašytinius koordinavimo susitarimus perduoda kolegijos nariams ir EVPRI.

54 straipsnis

Užduočių perdavimas

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti bet kurias savo užduotis kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, jeigu ta institucija su tuo sutinka. Užduočių perdavimas neturi poveikio užduotis perduodančios kompetentingos institucijos atsakomybei.

55 straipsnis

Su EVPRI susijęs konfidencialumas ir profesinė paslaptis

1.           Profesinės paslapties saugojimo pareiga taikoma visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo EVPRI arba bet kuriam kitam asmeniui, kuriam EVPRI perdavė savo užduotis, įskaitant EVPRI samdomus ekspertus. Profesine paslaptimi laikoma informacija neatskleidžiama jokiam kitam asmeniui ar institucijai, nebent toks atskleidimas yra būtinas teismo procesui.

2.           Pagal šio straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnį EVPRI ir kompetentingoms institucijoms netrukdoma keistis konfidencialia informacija. Informacijai, kuria tokiu būdu apsikeista, taikoma profesinės paslapties saugojimo pareiga, kurios asmenys, dirbantys arba anksčiau dirbę kompetentingose institucijose, privalo laikytis.

3.           Visa informacija, kuria pagal šį reglamentą keičiasi EVPRI, kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bei įstaigos, laikoma konfidencialia, išskyrus atvejus, kai EVPRI, kompetentinga institucija arba kita atitinkama institucija ar įstaiga perduodama informaciją nurodo, kad ją galima atskleisti, arba jei toks atskleidimas būtinas teismo procesui.

56 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.           Valstybės narės, tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, taiko Direktyvą 95/46/EB.

2.           Kai EVPRI, EBI ir EDPPI tvarko asmens duomenis pagal šį reglamentą, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

IV SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOS ŠALIES INSTITUCIJOMIS, TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS IR ĮSTAIGOMIS

57 straipsnis

Susitarimas dėl keitimosi informacija

1.           Kompetentingos institucijos ir EVPRI gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis tik jeigu atskleidžiamai informacijai atitinkamose trečiosiose šalyse taikomos profesinės paslapties saugojimo garantijos, kurios bent prilygsta 37 ir 55 straipsniuose nustatytoms garantijoms.

Informacija keičiamasi tam, kad tos kompetentingos institucijos galėtų atlikti savo užduotis.

Jeigu taip keičiantis informacija trečiajai šaliai reikia perduoti asmens duomenis, valstybės narės laikosi Direktyvos 95/46/EB, o EVPRI laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

2.           Kompetentingos institucijos bendradarbiauja su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba kitomis atitinkamomis įstaigomis auditorių ir audito įmonių kokybės užtikrinimo peržiūrų ir tyrimų srityse. EVPRI prisideda prie šio bendradarbiavimo.

EVPRI padeda užtikrinti priežiūros konvergenciją su trečiosiomis šalimis.

3.           Jeigu bendradarbiavimas arba keitimasis informacija yra susijęs su audito darbo dokumentais arba kitais teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių turimais dokumentais, taikomas Direktyvos 2006/43/EB 47 straipsnis.

58 straipsnis

Iš trečiųjų šalių gautos informacijos atskleidimas

Valstybės narės kompetentinga institucija arba EVPRI gali atskleisti informaciją, gautą iš trečiųjų šalių kompetentingų institucijų, tik jeigu ji yra gavusi aiškų tą informaciją perdavusios kompetentingos institucijos sutikimą ir, jei reikia, informacija atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems ta kompetentinga institucija yra davusi sutikimą, arba jei toks atskleidimas būtinas teismo procesui.

59 straipsnis

Trečiosioms šalims perduotos informacijos atskleidimas

Valstybės narės kompetentinga institucija arba EVPRI reikalauja, kad trečiosios šalies kompetentinga institucija jų perduodamą informaciją trečiosioms šalims arba institucijoms atskleistų tik gavusi aiškų tą informaciją perdavusios kompetentingos institucijos sutikimą pagal jos nacionalinius teisės aktus ir su sąlyga, kad ta informacija būtų atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems ta valstybės narės kompetentinga institucija arba EVPRI yra davusi sutikimą, arba jei toks atskleidimas būtinas teismo procesui.

60 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis

EVPRI bendradarbiauja su tarptautinius audito standartus rengiančiomis tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis.

V antraštinė dalis

Administracinės sankcijos ir priemonės

61 straipsnis

Administracinės sankcijos ir priemonės

1.           Valstybės narės nustato administracinių sankcijų ir priemonių, taikomų už priede nurodytus šio reglamento pažeidimus asmenims, atsakingiems už tuos pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

2.           Iki [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša 1 dalyje nurodytas taisykles Komisijai ir EVPRI. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

3.           Šis straipsnis ir 62–66 straipsniai taikomi nepažeidžiant nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatų.

62 straipsnis

Įgaliojimai taikyti sankcijas

1.           Šis straipsnis taikomas priede nurodytiems šio reglamento nuostatų pažeidimams.

2.           Nepažeisdamos kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimų pagal 38 straipsnį, 1 dalyje nurodyto pažeidimo atveju kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinių teisės aktų, gali taikyti bent toliau išvardytas administracines priemones ir sankcijas:

a)      įsakymas už pažeidimą atsakingam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

b)      viešas kompetentingų institucijų interneto svetainėje skelbiamas pareiškimas, kuriame nurodomas atsakingas asmuo ir pažeidimo pobūdis;

c)      laikinas draudimas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei arba pagrindiniam audito partneriui visoje Sąjungoje atlikti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą ir (arba) pasirašyti 22 straipsnyje nurodytas audito išvadas, kol pažeidimas nebus nutrauktas;

d)      paskelbimas, kad audito išvada neatitinka 22 straipsnio reikalavimų, kol pažeidimas bus nutrauktas;

e)      laikinas draudimas audito įmonės nariui arba viešojo intereso įmonės administraciniam arba valdymo organui vykdyti funkcijas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse;

f)       administracinės piniginės sankcijos, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti;

g)      fiziniam asmeniui – administracinės piniginės sankcijos, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, atitinkamą sumą nacionaline valiuta šio reglamento įsigaliojimo dieną;

h)      juridiniam asmeniui – administracinės piniginės sankcijos, kurios sudarytų iki 10 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais veiklos metais; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kaip nurodyta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

3.           Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti kitus įgaliojimus taikyti sankcijas, be nurodytųjų 2 dalyje, ir gali numatyti didesnes administracines pinigines sankcijas, nei nustatytos toje dalyje.

63 straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas

1.           Nustatydamos administracinių sankcijų ir priemonių rūšį kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, tarp jų:

a)      pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)      atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)      atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingos įmonės apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)      atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)      atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nepažeidžiant poreikio užtikrinti, kad iš to asmens būtų išieškotas gautas pelnas arba išvengti nuostoliai;

f)       ankstesnius atsakingo asmens pažeidimus.

Kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į papildomus veiksnius, jeigu jie nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose.

2.           EBI, EDPPI ir EVPRI kartu pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl konkrečiais atvejais pagal nacionalinės teisės aktus taikytinų administracinių priemonių ir sankcijų rūšių ir dėl administracinių piniginių sankcijų dydžio.

64 straipsnis

Sankcijų ir priemonių skelbimas

Apie kiekvieną už šio reglamento pažeidimą taikomą administracinę priemonę arba sankciją skelbiama nedelsiant, nurodant bent informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį, taip pat už jį atsakingų asmenų tapatybę, nebent dėl tokio skelbimo kiltų didelis pavojus finansų rinkų stabilumui. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie priemones ir sankcijas skelbia anonimiškai.

Kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja EVPRI apie visas už šio reglamento pažeidimą taikytas sankcijas arba priemones.

Skelbiant sankcijas paisoma pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą.

65 straipsnis

Skundas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą priimtus sprendimus būtų galima apskųsti.

66 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.           Valstybės narės įdiegia veiksmingus mechanizmus, kuriais skatina apie šio reglamento pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms.

2.           Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:

a)      specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;

b)      atitinkama asmenų, kurie praneša apie galimus arba faktinius pažeidimus, apsauga;

c)      asmens, kuris praneša apie galimus arba faktinius pažeidimus, ir kaltinamo asmens duomenų apsauga pagal Direktyvoje 95/46/EB nustatytus principus;

d)      tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama kaltinamo asmens teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl jo, taip pat teisė veiksmingai apskųsti teisme dėl jo priimtą sprendimą arba priemonę.

3.           Audito įmonės ir viešojo intereso įmonės įdiegia tinkamas procedūras, kad jų darbuotojai įmonės viduje specialiu kanalu galėtų pranešti apie galimus arba faktinius šio reglamento pažeidimus.

67 straipsnis

Keitimasis informacija su EVPRI

1.           Kompetentingos ir teisminės institucijos EVPRI kasmet pateikia apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones, sankcijas ir baudas, taikytas pagal 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsnius. EVPRI šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

2.           Jeigu kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracines priemones, sankcijas ir baudas, ji kartu apie tai praneša EVPRI.

VI antraštinė dalis

Deleguotieji aktai, ataskaitos, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

68 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           Įgaliojimai priimti 10 straipsnio 6 dalyje ir 50 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 10 straipsnio 6 dalyje ir 50 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 10 straipsnio 6 dalį ir 50 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

69 straipsnis

Ataskaita

Iki 20XX X X [penkeri metai nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos] Komisija parengia šio reglamento taikymo ataskaitą. Ataskaitoje deramai atsižvelgiama į 46 straipsnio 4 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytą EVPRI parengtą ataskaitą.

70 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

1.           Nukrypstant nuo 32 ir 33 straipsnių, [šio reglamento įsigaliojimo data] galiojančioms sutartims dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo taikomi šie reikalavimai:

a)      bet kuri audito sutartis, sudaryta iki XXXX XX XX [Komisijos pasiūlymo priėmimo data], kuri [šio reglamento įsigaliojimo data] dar galioja, taikoma ne ilgiau kaip ketverius finansinės apskaitos metus nuo [šio reglamento įsigaliojimo data];

b)      bet kuri audito sutartis, sudaryta po XXXX XX XX [Komisijos pasiūlymo priėmimo data], bet iki XXXX XX XX [šio reglamento įsigaliojimo data], kuri dar galioja, taikoma ne ilgiau kaip penkerius finansinės apskaitos metus nuo XXXX XX XX [šio reglamento įsigaliojimo data];

c)      jeigu šios dalies a arba b punkte nurodytos audito sutarties galiojimas baigiasi arba ji nutraukiama, viešojo intereso įmonė tokią sutartį su tuo pačiu teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi arba audito įmone, netaikydama 31 straipsnio 3 dalies, gali atnaujinti tik vieną kartą. Tokiai atnaujintai sutarčiai taikomos šios nuostatos dėl ilgiausios trukmės:

i)        1 metai, jeigu auditorius teikė paslaugas audituojamai įmonei ilgiau kaip 100 metų iš eilės;

ii)       2 metai, jeigu auditorius teikė paslaugas audituojamai įmonei 51–100 metų iš eilės;

iv)      3 metai, jeigu auditorius teikė paslaugas audituojamai įmonei 21–50 metų iš eilės;

v)       4 metai, jeigu auditorius teikė paslaugas audituojamai įmonei 11–20 metų iš eilės;

vi)      5 metai, jeigu auditorius teikė paslaugas audituojamai įmonei ne ilgiau kaip 10 metų iš eilės.

Nukrypstant nuo c punkte nustatytų kriterijų, audito sutartis gali būti taikoma iki pirmų finansinės apskaitos metų, kurie baigiasi po [2 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos], pabaigos.

Nukrypstant nuo a–c punktų, kai nacionalinėse taisyklėse nustatyta ilgiausia teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės ir audituojamos įmonės sutartinių santykių trukmė yra ne ilgesnė kaip 9 metai ir pasibaigus tam ilgiausiam laikotarpiui iš audituojamos įmonės reikalaujama pasirinkti kitą teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę, audito sutartį dar galima taikyti iki to ilgiausio laikotarpio pabaigos.

2.           33 straipsnis taikomas visoms audito sutartims, sudarytoms po [...] [šio reglamento įsigaliojimo data], bet iki [...] [2 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].

32 straipsnio 3 dalis tokiai sutarčiai taikoma tik pasibaigus pirmam tos sutarties atnaujinimo laikotarpiui arba ją nutraukus.

71 straipsnis

Nacionalinės nuostatos

Valstybės narės nustato tinkamas nuostatas, kad užtikrintų veiksmingą šio reglamento taikymą.

72 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [2 metai nuo įsigaliojimo].

Tačiau 32 straipsnio 7 dalis taikoma nuo [...] [reglamento įsigaliojimo data], o 10 straipsnio 5 dalis taikoma nuo [...] [3 metai nuo reglamento įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

I.          Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, audito įmonių arba pagrindinių audito partnerių pažeidimai

A. Pažeidimai, susiję su interesų konfliktais, organizaciniais arba veiklos reikalavimais

1.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 6 straipsnio 1 dalį, jei neįdiegia tinkamos politikos ir procedūrų, kad užtikrintų būtiniausių 1 dalies a–k punktuose nustatytų organizacinių reikalavimų laikymąsi.

2.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris, kuris teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonės vardu, pažeidžia 8 straipsnio 1 dalies a punktą, jei užima pagrindines vadovaujamas pareigas audituojamoje įmonėje nepraėjus bent dvejiems metams po jo atsistatydinimo iš teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar pagrindinio audito partnerio, vykdant šią audito užduotį, pareigų.

3.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris, kuris teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonės vardu, pažeidžia 8 straipsnio 1 dalies b punktą, jei tampa audituojamos įmonės audito komiteto arba lygiaverčio organo nariu nepraėjus bent dvejiems metams po jo atsistatydinimo iš teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio, vykdant šią audito užduotį, pareigų.

4.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba pagrindinis audito partneris, kuris teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonės vardu, pažeidžia 8 straipsnio 1 dalies c punktą, jei tampa audituojamos įmonės administracinio organo nevykdomuoju nariu arba priežiūros organo nariu nepraėjus bent dvejiems metams po jo atsistatydinimo iš teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba pagrindinio audito partnerio, vykdant šią audito užduotį, pareigų.

5.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 9 straipsnio 2 dalį, jei neužtikrina, kad mokesčiai už audituojamai įmonei teikiamas susijusias finansines audito paslaugas neviršytų 10 proc. audituojamos įmonės už teisės aktų nustatytą auditą mokamų mokesčių sumos.

6.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 10 straipsnį, jei audituojamai įmonei teikia kitas paslaugas, ne teisės aktų nustatyto audito arba susijusias finansines audito paslaugas.

B. Pažeidimai, susiję su teisės aktų nustatyto audito atlikimu

7.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 16 straipsnio 3 dalį, jei nesaugo duomenų apie tuos atvejus, kai jis (ji) arba jo (jos) darbuotojai nesilaikė šio reglamento nuostatų, arba neparengia metinės ataskaitos apie priemones, kurių ėmėsi, kad užtikrintų atitiktį toms nuostatoms.

8.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 16 straipsnio 4 dalį, jei nesaugo duomenų apie klientą, tarp kurių būtų tos dalies a, b ir c punktuose nurodyti duomenys.

9.           Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 16 straipsnio 5 dalį, jei nesudaro kiekvieno atlikto teisės aktų nustatyto audito bylos, kurioje būtų saugoma tos dalies a–j punktuose nurodyta informacija.

10.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 17 straipsnio 1 dalies c punktą, jei 36 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos neinformuoja apie incidentą, kuris turi arba gali turėti svarbių padarinių jo (jos) teisės aktų nustatytos veiklos sąžiningumui.

11.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 17 straipsnio 2 dalį, jei neinformuoja viešojo intereso įmones prižiūrinčių kompetentingų institucijų apie visus sukčiavimo arba bandymo sukčiauti atvejus, susijusius su audituojamos įmonės finansinėmis ataskaitomis.

12.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 19 straipsnį, jei neužtikrina, kad vidaus kokybės kontrolės peržiūra būtų atliekama pagal to straipsnio 2–6 dalių reikalavimus.

C. Su audito išvadų ir ataskaitų rengimu susiję pažeidimai

13.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 22 straipsnį, jei nepateikia audito nuomonės, kuri būtų parengta laikantis to straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų.

14.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 23 straipsnį, jei audituojamos įmonės audito komitetui nepateikia papildomos ataskaitos, kuri būtų parengta pagal to straipsnio 2–5 dalių reikalavimus.

15.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 25 straipsnį, jei viešojo intereso įmones prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms nedelsdami nepraneša apie visus faktus arba sprendimus dėl viešojo intereso įmonės, apie kuriuos sužino atlikdami tos įmonės teisės aktų nustatytą auditą ir kurie gali būti susiję su bet kuriais kitais 25 straipsnio pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytais pažeidimais.

D. Nuostatų dėl informacijos atskleidimo pažeidimai

16.         Audito įmonė pažeidžia 26 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 26 straipsnio 4 dalį, jei per keturis mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos savo interneto svetainėje viešai nepaskelbia savo metinių finansinių ataskaitų, apibrėžtų Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 2 dalyje, ir neužtikrina, kad su jomis būtų galima susipažinti ne trumpiau kaip penkerius metus.

17.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pažeidžia 28 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 27 straipsnio 1 dalį, jei savo interneto svetainėje viešai nepaskelbia savo metinės pajamų ataskaitos ir neužtikrina, kad su ja būtų galima susipažinti ne trumpiau kaip penkerius metus.

18.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 26 straipsnio 2 dalį, jei metinėje pajamų ataskaitoje arba metinėse finansinėse ataskaitose neparodo mokesčių, gautų už viešojo intereso įmonių ir įmonių, priklausančių grupei, kurių patronuojančioji įmonė yra viešojo intereso įmonė, metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytą auditą, atskirai nuo mokesčių, gautų už kitų įmonių metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisės aktų nustatytą auditą, ir mokesčių, gautų už susijusias finansines audito paslaugas, kaip apibrėžta 10 straipsnyje.

19.         Tinklui priklausantis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 26 straipsnio 3 dalį, jei pajamų ataskaitos arba metinės finansinės ataskaitos priede nepateikia 26 straipsnio 3 dalies a–d punktuose nurodytos informacijos, išskyrus atvejus, kai taikoma tos dalies antros pastraipos išimtis.

20.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 27 straipsnį, jei nepaskelbia arba laiku nepaskelbia skaidrumo pranešimo, įskaitant to straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir, kai taikoma, 28 straipsnyje nurodytą informaciją.

21.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 29 straipsnį, jei 35 straipsnio 1 dalyje nurodytai savo kompetentingai institucijai kasmet nepateikia audituojamų viešojo intereso įmonių sąrašo pagal iš tų įmonių gaunamas pajamas.

22.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 30 straipsnio 1 dalį, jei nesaugo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos.

E. Pažeidimai, susiję su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimu viešojo intereso įmonėse

23.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 33 straipsnio 2 dalį, jei imasi atlikti viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą pasibaigus dviem užduoties laikotarpiams iš eilės, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje, ir nepraėjus ketverių metų laikotarpiui.

24.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 33 straipsnio 6 dalį, jei pasibaigus auditui naujam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei nepateikia išsamios perdavimo bylos.

F. Su kokybės užtikrinimu susiję pažeidimai

25.         Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pažeidžia 40 straipsnio 6 dalį, jei per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį neįgyvendina patikrinimo rekomendacijų.

II.        Viešojo intereso įmonių pažeidimai

A.        Pažeidimai, susiję su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių paskyrimu

1.           Nepaisant 31 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, viešojo intereso įmonė pažeidžia 31 straipsnio 1 dalį, jei neįsteigia audito komiteto ir (arba) nepaskiria reikiamo skaičiaus nepriklausomų narių ir (arba) reikiamo skaičiaus konkrečios kompetencijos finansinės apskaitos ir (arba) audito srityse turinčių narių.

2.           Viešojo intereso įmonė pažeidžia 32 straipsnio 1 dalį, jei nepaskiria teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) pagal 32 straipsnio 2–6 dalyse nustatytas sąlygas.

3.           Viešojo intereso įmonė pažeidžia 33 straipsnį, jei tą patį teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę samdo ilgesniam laikotarpiui, nei nurodyta 33 straipsnyje.

4.           Viešojo intereso įmonė pažeidžia 34 straipsnį, jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę atleidžia neturėdama tinkamo pagrindo.

[1]               Dideles patvirtintos paramos pagal schemas sumas galima paaiškinti tuo, kad kai kurios valstybės narės priėmė bendrąsias garantijų schemas, kuriomis dengiamos visos jų bankų skolos. Valstybės narės daugiausia rinkosi garantijų priemones. 546,08 mlrd. EUR (4,5 proc. BVP) buvo skirta rekapitalizavimo priemonėms, iš kurios 2009 m. valstybės narės panaudojo apie 141,5 mlrd. EUR. Nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. Komisija patvirtino kovos su finansų krize priemones valstybės pagalbos srityje 22 valstybėse narėse: t. y. visose valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją, Čekiją, Estiją, Maltą ir Rumuniją.

[2]               Europos Komisija, žalioji knyga „Audito politika. Per krizę įgyta patirtis“. COM(2010) 561, 2010 10 13.

[3]               http://ec.europa.eu/internal_market/accounting/conferenc_20110209_en.htm

[4]               http://www.europarl.europa.eu/oeil/FindByProcnum.do?lang=en&procnum=INI/2011/2037

[5]               COM(2010) 561 galutinis, OL C 248, 2011 8 25, p. 92.

[6]               Išsamesnė informacija apie kiekvieno pasiūlymo taikymo sritį pateikta Pasiūlymo iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/43/EB aiškinamojo memorandumo 4.3 dalyje.

[7]               Laikantis atitinkamos perkėlimo į nacionalinę teisę tvarkos, kai ji nustatyta.

[8]               COM(2010) 716 galutinis.

[9]               COM(2009) 501 galutinis, COM(2009) 502 galutinis, COM(2009) 503 galutinis.

[10]             OL C , , p.

[11]             EDAPP nuomonės pateikimo data.

[12]             OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

[13]             OL L 374, 1991 12 31, p. 7.

[14]             OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

[15]             OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

[16]             OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

[17]             OL L 267, 2009 10 10, p. 7.

[18]             OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

[19]             OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[20]             OL L 222, 1978 8 14, p. 1.

[21]             OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[22]             OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

[23]             COM(2010) 561 galutinis.

[24]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[25]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[26]             OL L 52, 2005 2 25, p. 51.

[27]             OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

[28]             OL L 120, 2008 5 7, p. 20.

[29]             OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

[30]             OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

[31]             OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

[32]             COM(2010) 716 galutinis.

[33]             OL L 162, 2004 4 30, p. 70.

[34]             OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

[35]             OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

[36]             OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

[37]             OL L 149, 2004 4 30, p. 1.