5.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 116/1

I ANTRAŠTINĖ

1 SKYRIUS

1 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

2 SKYRIUS

12 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

3 SKYRIUS

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

29 straipsnis

4 SKYRIUS

30 straipsnis

31 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnis

34 straipsnis

II ANTRAŠTINĖ

1 SKYRIUS

35 straipsnis

36 straipsnis

37 straipsnis

37a straipsnis

38 straipsnis

38a straipsnis

39 straipsnis

40 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

43 straipsnis

44 straipsnis

2 SKYRIUS

45 straipsnis

46 straipsnis

47 straipsnis

48 straipsnis

49 straipsnis

50 straipsnis

51 straipsnis

52 straipsnis

3 SKYRIUS

53 straipsnis

54 straipsnis

55 straipsnis

56 straipsnis

57 straipsnis

58 straipsnis

59 straipsnis

60 straipsnis

4 SKYRIUS

61 straipsnis

62 straipsnis

63 straipsnis

64 straipsnis

65 straipsnis

66 straipsnis

5 SKYRIUS

67 straipsnis

68 straipsnis

69 straipsnis

6 SKYRIUS

70 straipsnis

71 straipsnis

72 straipsnis

73 straipsnis

74 straipsnis

6a SKYRIUS

74a straipsnis

74b straipsnis

74c straipsnis

74d straipsnis

74e straipsnis

74f straipsnis

74g straipsnis

7 SKYRIUS

75 straipsnis

75a straipsnis

75b straipsnis

75c straipsnis

75d straipsnis

75e straipsnis

75f straipsnis

76 straipsnis

77 straipsnis

78 straipsnis

8 SKYRIUS

79 straipsnis

79a straipsnis

80 straipsnis

9 SKYRIUS

81 straipsnis

10 SKYRIUS

82 straipsnis

11 SKYRIUS

83 straipsnis

84 straipsnis

85 straipsnis

86 straipsnis

87 straipsnis

87a straipsnis

88 straipsnis

IIa ANTRAŠTINĖ

12 SKYRIUS

89 straipsnis

90 straipsnis

91 straipsnis

13 SKYRIUS

92 straipsnis

93 straipsnis

94 straipsnis

95 straipsnis

96 straipsnis

97 straipsnis

98 straipsnis

14 SKYRIUS

99 straipsnis

100 straipsnis

101 straipsnis

15 SKYRIUS

102 straipsnis

III ANTRAŠTINĖ

103 straipsnis

104 straipsnis

IV ANTRAŠTINĖ

1 SKYRIUS

105 straipsnis

106 straipsnis

107 straipsnis

107a straipsnis

108 straipsnis

109 straipsnis

2 SKYRIUS

110 straipsnis

111 straipsnis

112 straipsnis

113 straipsnis

114 straipsnis

3 SKYRIUS

115 straipsnis

116 straipsnis

117 straipsnis

118 straipsnis

4 SKYRIUS

119 straipsnis

5 SKYRIUS

120 straipsnis

121 straipsnis

122 straipsnis

123 straipsnis

124 straipsnis

125 straipsnis

126 straipsnis

6 SKYRIUS

127 straipsnis

7 SKYRIUS

128 straipsnis

129 straipsnis

V ANTRAŠTINĖ

130 straipsnis

131 straipsnis

132 straipsnis

VI ANTRAŠTINĖ

1 SKYRIUS

133 straipsnis

134 straipsnis

135 straipsnis

136 straipsnis

2 SKYRIUS

137 straipsnis

138 straipsnis

139 straipsnis

140 straipsnis

141 straipsnis

142 straipsnis

143 straipsnis

144 straipsnis

3 SKYRIUS

145 straipsnis

146 straipsnis

147 straipsnis

148 straipsnis

149 straipsnis

150 straipsnis

151 straipsnis

4 SKYRIUS

152 straipsnis

153 straipsnis

154 straipsnis

5 SKYRIUS

155 straipsnis

156 straipsnis

157 straipsnis

158 straipsnis

159 straipsnis

160 straipsnis

161 straipsnis

162 straipsnis

163 straipsnis

164 straipsnis

165 straipsnis

166 straipsnis

167 straipsnis

168 straipsnis

169 straipsnis

170 straipsnis

171 straipsnis

6 SKYRIUS

172 straipsnis

173 straipsnis

174 straipsnis

175 straipsnis

176 straipsnis

177 straipsnis

178 straipsnis

7 SKYRIUS

179 straipsnis

180 straipsnis

181 straipsnis

182 straipsnis

VII ANTRAŠTINĖ

1 SKYRIUS

183 straipsnis

184 straipsnis

185 straipsnis

186 straipsnis

187 straipsnis

188 straipsnis

189 straipsnis

190 straipsnis

191 straipsnis

192 straipsnis

2 SKYRIUS

193 straipsnis

194 straipsnis

195 straipsnis

196 straipsnis

197 straipsnis

3 SKYRIUS

198 straipsnis

199 straipsnis

200 straipsnis

VIII ANTRAŠTINĖ

201 straipsnis

202 straipsnis

203 straipsnis

IX ANTRAŠTINĖ

204 straipsnis

205 straipsnis

206 straipsnis

X ANTRAŠTINĖ

207 straipsnis

XI ANTRAŠTINĖ

208 straipsnis

209 straipsnis

210 straipsnis

XII ANTRAŠTINĖ

211 straipsnis

212 straipsnis

XIII ANTRAŠTINĖ

213 straipsnis

214 straipsnis

215 straipsnis

216 straipsnis

I PRIEDAS

II PRIEDAS

III PRIEDAS

IV PRIEDAS

V PRIEDAS

VI PRIEDAS

VII PRIEDAS

VIII PRIEDAS

IX PRIEDAS

X PRIEDAS

XI PRIEDAS

XII PRIEDAS

XIII PRIEDAS

XIV PRIEDAS

XV PRIEDAS

XVI PRIEDAS

XVII PRIEDAS

XVIII PRIEDAS

XIX PRIEDAS

XX PRIEDAS

XXI PRIEDAS

1.

Europos Parlamentas yra asamblėja, renkama vadovaujantis Sutartimis, 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktu dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise ir nacionaliniais teisės aktais, priimtais įgyvendinant Sutartis.

2.

Į Europos Parlamentą išrinkti asmenys vadinami:

1.

Pasibaigus Europos Parlamento rinkimams, Parlamento pirmininkas pakviečia valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant pranešti Parlamentui išrinktųjų Parlamento narių pavardes, kad visi Parlamento nariai galėtų užimti savo vietas Parlamente per pirmąjį po rinkimų posėdį.

Tuo pačiu metu Parlamento pirmininkas atkreipia šių valdžios institucijų dėmesį į atitinkamas 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatas ir paragina imtis būtinų veiksmų siekiant išvengti bet kokio nesuderinamumo su Europos Parlamento nario mandatu.

2.

Kiekvienas narys, apie kurio išrinkimą buvo pranešta Parlamentui, prieš užimdamas Parlamento nario vietą raštu patvirtina, kad jis neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pasibaigus visuotiniams rinkimams šis rašytinis patvirtinimas, jei įmanoma, pateikiamas ne vėliau kaip prieš šešias dienas iki pirmojo Parlamento posėdžio. Kol tikrinami Parlamento nario įgaliojimai arba kol nėra priimta sprendimo dėl ginčo, su sąlyga, kad Parlamento narys prieš tai pasirašė pirmiau minėtą rašytinį patvirtinimą, jis dalyvauja Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose, naudodamasis visomis jam priklausančiomis teisėmis.

Jei, remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti pasinaudojant viešais informacijos šaltiniais, nustatoma, kad Parlamento narys eina pareigas, nesuderinamas su jo, kaip Europos Parlamento nario, mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Parlamentas, remdamasis Parlamento pirmininko pateikta informacija, konstatuoja, kad atsirado laisva vieta.

3.

Remdamasis už įgaliojimų patikrinimą atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas nedelsdamas patikrina Parlamento nario įgaliojimus ir sprendžia dėl kiekvieno naujai išrinkto Parlamento nario mandato teisėtumo bei visų ginčų, dėl kurių į jį kreipiamasi remiantis 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatomis, išskyrus nacionaliniais rinkimų įstatymais grindžiamus ginčus.

4.

Atsakingo komiteto pranešimas parengiamas remiantis kiekvienos valstybės narės oficialiu pranešimu, kuriame pateikiami visi rinkimų rezultatai, patikslinamos išrinktų kandidatų ir galimų juos pakeisiančių asmenų pavardės ir jie išvardijami eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių.

Parlamento nario mandato galiojimą galima patvirtinti tik tuo atveju, jeigu jis pateikė raštiškas deklaracijas, kaip to reikalaujama šiame straipsnyje ir šių Darbo tvarkos taisyklių I priede.

Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas gali bet kuriuo momentu priimti sprendimą dėl kiekvieno su Parlamento nario mandato galiojimu susijusio ginčo.

5.

Kai Parlamento narys paskiriamas kitiems kandidatams iš to paties sąrašo atsiėmus savo kandidatūras, už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas prižiūri, kad šios kandidatūros būtų atšauktos pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto ir šių Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 3 dalies raidę ir dvasią.

6.

Atsakingas komitetas prižiūri, kad valstybių narių ar Sąjungos valdžios institucijos neatidėliodamos perduotų Parlamentui visą informaciją, galinčią turėti įtakos Europos Parlamento nario įgaliojimų vykdymui ar pakeisiančių Parlamento narių eiliškumui, ir būtų nurodoma, kada Parlamento narys pradės eiti pareigas, jei tai susiję su paskyrimu.

Valstybių narių kompetentingoms institucijos pradėjus procedūrą, galinčią baigtis Parlamento nario mandato panaikinimu, Parlamento pirmininkas prašo reguliariai informuoti jį apie procedūros eigą. Jis perduoda šį klausimą nagrinėti atsakingam komitetui, kurio siūlymu Parlamentas gali priimti savo poziciją.

1.

Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda ir baigiasi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akte nustatyta tvarka. Taip pat Parlamento nario įgaliojimai nutrūksta mirties ar mandato atsisakymo atveju.

2.

Visi Parlamento nariai eina pareigas iki pirmo po rinkimų vykstančio Parlamento posėdžio pradžios.

3.

Kiekvienas mandato atsisakantis Parlamento narys raštu praneša Parlamento pirmininkui apie tokį atsisakymą ir jo įsigaliojimo datą, kuri negali būti vėlesnė kaip trys mėnesiai po pranešimo. Šis pranešimas yra oficialiai surašomas dalyvaujant generaliniam sekretoriui ar jo atstovui, jo ir atitinkamo Parlamento nario pasirašomas ir nedelsiant perduodamas nagrinėti atsakingam komitetui, kuris jį įrašo į pirmo savo posėdžio, rengiamo po to, kai buvo gautas šis pranešimas, darbotvarkę.

Jeigu atsakingas komitetas mano, kad mandato atsisakymas neatitinka 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto raidės ir dvasios, jis apie tai informuoja Parlamentą, kad šis nuspręstų, ar konstatuoti, jog yra laisva vieta, ar ne.

Priešingu atveju, konstatuojama, jog atsiranda laisva vieta nuo datos, nurodytos Parlamento nario pranešime apie mandato atsisakymą. Dėl šio klausimo Parlamentas nebalsuoja.

Supaprastinta procedūra pradėta taikyti kai kuriais išskirtiniais atvejais, visų pirma tais atvejais, kai nuo datos, nuo kurios įsigalioja mandato atsisakymas, iki pirmo atsakingo komiteto posėdžio vyksta viena ar kelios mėnesinės sesijos ir, nekonstatavus, jog yra laisva vieta, frakcija, kuriai priklauso mandato atsisakantis narys, netenka galimybės pakeisti jį kitu nariu šių mėnesinių sesijų metu. Pagal šią procedūrą tokius klausimus tvarkančiam atsakingo komiteto pranešėjui suteikiami įgaliojimai nedelsiant išnagrinėti bet kokį mandato atsisakymą, apie kurį buvo tinkamai pranešta, ir, jei bet koks delsimas nagrinėjant pranešimą turėtų neigiamų padarinių, kreiptis į komiteto pirmininką, kad šis pagal 3 dalies nuostatas:

4.

Tuo atveju, kai valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, remdamasi valstybės narės įstatymų nuostatomis, praneša Parlamento pirmininkui apie Europos Parlamento nario įgaliojimų pabaigą dėl 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 3 dalyje numatyto nesuderinamumo arba atsiėmus mandatą, kaip nurodyta to paties Akto 13 straipsnio 3 dalyje, Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui, kad nuo valstybės narės nurodytos datos mandatas baigia galioti, ir pakviečia valstybę narę nedelsiant užpildyti laisvą vietą.

Kai kompetentingos valstybių narių ar Sąjungos valdžios institucijos arba atitinkamas Parlamento narys praneša Parlamento pirmininkui apie paskyrimą arba išrinkimą eiti pareigas, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ar 2 dalyje, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą, kuris konstatuoja, jog yra laisva vieta.

5.

Valstybių narių arba Sąjungos institucijos informuoja Parlamento pirmininką apie bet kokias Parlamento nariui numatomas patikėti užduotis. Parlamento pirmininkas skiria atsakingam komitetui išnagrinėti, ar numatoma užduotis yra suderinama su 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto raide ir dvasia. Jis supažindina Parlamentą, Parlamento narį ir atitinkamas valdžios institucijas su šio komiteto išvadomis.

6.

Parlamento nario įgaliojimai baigiasi ir laisva vieta atsiranda:

7.

Parlamentui konstatavus, jog yra laisva vieta, jis apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir kviečia ją nedelsiant užpildyti vietą.

8.

Bet koks ginčas, susijęs su Parlamento nario, kurio įgaliojimai buvo patikrinti, mandato galiojimu, perduodamas atsakingam komitetui, kuris neatidėliodamas, vėliausiai ateinančios mėnesinės sesijos pradžioje, pateikia Parlamentui pranešimą.

9.

Jeigu paaiškėja, jog mandatas priimtas ar pasibaigė esant esminiam neatitikimui arba iškreipus asmens valią, Parlamentas pasilieka teisę paskelbti atitinkamą mandatą negaliojančiu ar atsisakyti konstatuoti, kad Parlamento nario vieta yra laisva.

1.

Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

2.

Parlamento pirmininkas, kai tik jam pranešama apie Parlamento narių išrinkimą, išduoda jiems laissez-passer, užtikrinančius galimybę laisvai judėti valstybėse narėse.

3.

Parlamento nariai turi teisę susipažinti su visais Europos Parlamento ar komiteto turimais dokumentais, išskyrus asmens bylas ar sąskaitas, su kuriomis gali susipažinti tik jų subjektai. Darbo tvarkos taisyklių VIII priede reglamentuojamos šio principo išimtys, kaip naudoti dokumentus, su kuriais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatas, visuomenei gali būti uždrausta susipažinti.

1.

Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, pirmiausia siekia išlikti principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas.

2.

Kiekvienas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Parlamento pirmininkui pateiktas prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.

3.

Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Parlamento pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.

Šiam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui gali atstovauti kitas Parlamento narys. Prašymą kitas Parlamento narys gali pateikti tik su atitinkamo Parlamento nario sutikimu.

4.

Tuo atveju, kai Parlamento narys yra sulaikomas ar apribojama jo judėjimo laisvė pažeidžiant privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, nedelsdamas gali imtis iniciatyvos patvirtinti atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.

1.

Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti imunitetą ir privilegijas atsakingas komitetas nagrinėja nedelsdamas ir ta pačia tvarka, kuria jie buvo pateikti.

2.

Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti imunitetą ir privilegijas.

3.

Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar ginamas. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė duoti paaiškinimus. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius. Jam gali atstovauti kitas Parlamento narys.

4.

Kai prašoma atšaukti imunitetą turint kelis pagrindus, dėl kiekvieno iš jų gali būti priimamas atskiras sprendimas. Komiteto išvadoje išimties tvarka gali būti pasiūlyta, kad imuniteto atšaukimas būtų taikomas tiktai traukimo atsakomybėn atžvilgiu ir kad iki galutinio sprendimo priėmimo Parlamento narys nebūtų sulaikytas, areštuotas ir jam nebūtų taikomos kitokios priemonės, trukdančios atlikti pagal mandatą priderančias pareigas.

5.

Kai Parlamento narys privalo dalyvauti teisme kaip liudininkas ar ekspertas, nebūtina prašyti atšaukti Parlamento nario imunitetą, jei:

6.

Prašymo ginti privilegijas ir imunitetą atveju komitetas nustato, ar susidariusios aplinkybės yra administracinio pobūdžio ar kitokie Parlamento narių, vykstančių į posėdžių vietą ir iš jos, laisvą judėjimą ribojantys suvaržymai, ar su nuomonės pareiškimu ar balsavimu vykdant įgaliojimus susiję apribojimai, ar aplinkybės gali būti priskirtos Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 10 straipsnyje numatytiems atvejams, nepriklausantiems nacionalinės teisės sričiai, ir pateikia atitinkamai institucijai pasiūlymą padaryti reikiamas išvadas.

7.

Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla.

8.

Komiteto pranešimas įtraukiamas į pirmo Parlamento posėdžio po jo pateikimo darbotvarkės pradžią. Negali būti teikiami jokie pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo pakeitimai.

Diskusijose apsiribojama tik motyvais „už“ ar „prieš“ kiekvieną pasiūlymą atšaukti, palikti ar ginti privilegiją ar imunitetą.

Nepažeidžiant 151 straipsnio nuostatų, Parlamento narys, dėl kurio privilegijų ir imuniteto vyksta tyrimas, negali dalyvauti diskusijose.

Dėl pranešime esančio(-ių) pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo balsuojama pirmo balsavimo po diskusijų metu.

Pasibaigus Parlamento svarstymui, atskirai balsuojama dėl kiekvieno pranešime esančio pasiūlymo. Jei kuris nors pasiūlymas atmetamas, laikomas priimtu priešingas jam sprendimas.

9.

Apie šį Parlamento sprendimą Parlamento pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai, prašydamas informuoti jį apie proceso eigą ir su juo susijusius teismo sprendimus. Gavęs šią informaciją, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui priimtiniausiu jam būdu, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu.

10.

Kai Parlamento pirmininkas naudojasi 6 straipsnio 4 dalies jam suteiktais įgaliojimais, atsakingas komitetas atsižvelgia į Parlamento pirmininko iniciatyvas kito savo posėdžio metu. Jei mano esant reikalinga, komitetas gali pateikti Parlamentui pranešimą.

11.

Šiuos klausimus ir visus gaunamus dokumentus komitetas nagrinėja ypač konfidencialiai.

12.

Komitetas, pasitaręs su valstybėmis narėmis, gali sudaryti orientacinį valstybių narių valdžios institucijų, turinčių teisę pateikti prašymą atšaukti Parlamento nario imunitetą, sąrašą.

13.

Visi kompetentingų valdžios institucijų atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas nuostatas.

1.

Parlamentas priima taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių (1).

Šios taisyklės negali apsunkinti ar varžyti Parlamento nario, atliekančio savo pareigas ir su jomis susijusią politinę ar kitokią veiklą.

2.

Parlamento narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtomis vertybėmis bei principais, pagarba Parlamentui ir neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui ar trikdyti ramybės visose Parlamento patalpose. Parlamento nariai laikosi Parlamento nustatytų darbo su konfidencialia informacija taisyklių.

Nesilaikant šių reikalavimų ir taisyklių, gali būti taikomos priemonės pagal 152, 153 ir 154 straipsnius.

3.

Taikant šį straipsnį jokiu būdu neturi būti ribojamas Parlamento diskusijų gyvybingumas ar suvaržoma Parlamento narių žodžio laisvė.

Šio straipsnio taikymas grindžiamas visapusiška pagarba Parlamento narių teisėms, apibrėžtoms pirminėje teisėje ir Parlamento narių statute.

Taikant šį straipsnį remiamasi skaidrumo principu ir užtikrinama, kad Parlamento nariai būtų supažindinami su visomis šios srities nuostatomis, individualiai informuojant apie jų teises ir pareigas.

4.

Kvestoriai yra atsakingi už vardinių, ilgiausiai vienerius metus galiojančių leidimų išdavimą asmenims, pageidaujantiems dažnai lankytis Parlamento patalpose ir teikti nariams informaciją, susijusią su jų parlamentiniais įgaliojimais. Šie asmenys gali atstovauti savo pačių ar trečiųjų asmenų interesams.

Savo ruožtu šie asmenys privalo:

Su registru susipažinti galima visose Parlamento darbo vietose, taip pat, pagal kvestorių nustatytą tvarką, Parlamento informacijos centruose valstybėse narėse.

Šios straipsnio dalies taikymą reglamentuojančios nuostatos išdėstytos Darbo tvarkos taisyklių priede (3).

5.

Buvusių Parlamento narių elgesio kodeksą, teises ir privilegijas savo sprendimu tvirtina Biuras. Visiems buvusiems Parlamento nariams galioja vienodos nuostatos.

1.

Pasirašius valstybės stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali pakviesti stojančiosios valstybės parlamentą iš savo narių skirti tokį skaičių stebėtojų, kuris atitiktų tai valstybei skirtą būsimų vietų Europos Parlamente skaičių.

2.

Tol, kol įsigalios stojimo sutartis, šie stebėtojai dalyvauja Parlamento darbe ir turi teisę kalbėti komitetuose ir frakcijose. Stebėtojai neturi teisės balsuoti ir būti kandidatais į renkamus Parlamento postus. Jų dalyvavimas neturi jokių teisinių pasekmių Parlamento darbui.

3.

Stebėtojai naudojasi Parlamento infrastruktūra bei vykdant stebėtojų veiklą jų patiriamos išlaidos jiems atlyginamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Parlamento nariams.

4.

Tol, kol įsigalios nuostatos (5), pagal kurias tam tikroms valstybėms narėms iki septintosios Parlamento kadencijos pabaigos skiriama papildomų vietų Parlamente, 1 dalis taikoma mutatis mutandis. Atitinkamos valstybės narės kviečiamos skirti stebėtojus pagal savo nacionalinės teisės nuostatas.

1.

Kol bus išrinktas Parlamento pirmininkas, 134 straipsnio 2 dalyje numatytam posėdžiui, taip pat bet kuriam kitam posėdžiui, kuriame renkamas Parlamento pirmininkas ir Biuras, pirmininkauja kadenciją baigiantis Parlamento pirmininkas arba, jei jo nėra, kadenciją baigiantis Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka arba, jei jo nėra, Parlamento narys, kuris ilgiausiai ėjo pareigas.

2.

Pirmininkaujant Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį, negali vykti jokių diskusijų, išskyrus tas, kurios susijusios su Parlamento pirmininko rinkimais ar įgaliojimų patikrinimu.

Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį, suteikiami 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyti Parlamento pirmininko įgaliojimai. Visi kiti klausimai dėl įgaliojimų patikrinimo, kurie iškeliami jam pirmininkaujant, perduodami už įgaliojimų patikrinimą atsakingam komitetui.

1.

Parlamento pirmininkas, Parlamento pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai yra renkami slaptu balsavimu 169 straipsnyje nurodyta tvarka. Kandidatūros turi būti siūlomos sutinkant asmenims, kuriuos numatoma rinkti. Kandidatūras gali siūlyti tik frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Tačiau kai kandidatūrų skaičius neviršija numatytų vietų skaičiaus, kandidatai gali būti renkami be balsavimo, dalyvaujantiems posėdyje balsu pritarus.

2.

Renkant Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotojus ir kvestorius, reikia atsižvelgti, kad būtų tolygiai atstovaujama visoms valstybėms narėms ir politinėms kryptims.

1.

Pirmiausia renkamas Parlamento pirmininkas. Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 12 straipsnį, prieš kiekvieną balsavimą pristatomos kandidatūros, su kuriomis jis supažindina Parlamentą. Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių; balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas.

2.

Išrinkus Parlamento pirmininką, Parlamento narys, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 12 straipsnį, jam užleidžia Parlamento pirmininko kėdę. Tik išrinktas Parlamento pirmininkas gali sakyti sveikinimo kalbą.

1.

Po to viename biuletenyje balsuojama dėl Parlamento pirmininko pavaduotojų kandidatūrų. Per pirmą balsavimą išrinktais laikomi ne daugiau kaip keturiolika kandidatų, surinkusių absoliučią balsavusiųjų daugumą, atsižvelgiant į jų eiliškumą pagal surinktų balsų skaičių. Jei išrinktų kandidatų skaičius yra mažesnis negu numatytų vietų skaičius, tokia pačia tvarka vyksta antras balsavimas likusioms vietoms užimti. Jei reikalingas trečias balsavimas, į likusias vietas išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Balsams pasidalijus po lygiai, išrinktais laikomi vyriausi pagal amžių kandidatai.

Nors šis straipsnis, skirtingai nuo 14 straipsnio 1 dalies, nenumato aiškios galimybės per Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimus siūlyti naujas kandidatūras tarp balsavimų, tai leidžiama daryti, kadangi Parlamentas kaip nepriklausoma institucija privalo turėti galimybę apsvarstyti visas įmanomas kandidatūras, nes priešingu atveju gali būti trukdoma sklandžiai rinkimų eigai.

2.

Nepažeidžiant 18 straipsnio 1 dalies nuostatų, Parlamento pirmininko pavaduotojų eiliškumą lemia jų vieta pagal balsavimo rezultatus arba amžius, jeigu surinktas vienodas balsų skaičius.

Jei rinkimai vyksta ne slaptu balsavimu, išrinktų pavaduotojų eiliškumas yra toks, kokia tvarka Parlamento pirmininkas perskaito jų pavardes.

1.

Parlamento pirmininko, Parlamento pirmininko pavaduotojų ir kvestorių kadencijos trukmė yra dveji su puse metų.

Perėjęs į kitą frakciją Parlamento narys išsaugo vietą Biure ar kvestorių kolegijoje iki dvejų su puse metų kadencijos pabaigos.

2.

Jei atsiranda laisva vieta nepasibaigus šiam laikui, į šias pareigas naujai išrinktas Parlamento narys jas eina tik iki kadencijos pabaigos likusį laiką.

1.

Jei reikia pakeisti Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotoją ar kvestorių, nauji rinkimai vyksta pirmiau nurodyta tvarka.

Kiekvienas naujas Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka užima ankstesnio Parlamento pirmininko pavaduotojo vietą.

2.

Kai atsiranda laisva Parlamento pirmininko vieta, pirmasis Parlamento pirmininko pavaduotojas eina Parlamento pirmininko pareigas, kol bus išrinktas naujas Parlamento pirmininkas.

1.

Parlamento pirmininkas vadovauja Parlamento ir jo organų veiklai šiose Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Jis naudojasi visais įgaliojimais, kurie jam reikalingi vadovauti Parlamento darbui ir užtikrinti jo sklandžią eigą.

Ši nuostata gali būti aiškinama kaip reiškianti, kad pagal šį straipsnį suteikiami įgaliojimai apima teisę pareikalauti liautis teikti nereikalingus pasiūlymus, pvz., pareiškimus dėl darbo tvarkos, pasiūlymus dėl procedūros, paaiškinimus dėl balsavimo ir prašymus dėl atskiro balsavimo, balsavimo dalimis ar vardinio balsavimo, kai, Pirmininko įsitikinimu, šiais pareiškimais, pasiūlymais ir prašymais akivaizdžiai siekiama ilgą laiką labai trukdyti Parlamento darbui arba pažeisti kitų Parlamento narių teises, ir dėl šių pareiškimų, pasiūlymų ir prašymų taip atsitiktų.

Šia nuostata suteikiami įgaliojimai apima teisę teikti tekstus balsuoti kita tvarka nei nurodyta dokumente, dėl kurio balsuojama. Analogiškai 161 straipsnio 7 daliai, prieš imdamasis šių veiksmų Parlamento pirmininkas gali paprašyti Parlamento pritarimo.

2.

Į Parlamento pirmininko pareigas įeina posėdžio pradėjimas, sustabdymas ir užbaigimas; sprendimas dėl pakeitimų priimtinumo, dėl Tarybai ir Komisijai teikiamų klausimų bei dėl pranešimų atitikimo šioms taisyklėms; šių taisyklių laikymosi priežiūra, tvarkos palaikymas, žodžio suteikimas, diskusijų užbaigimas, klausimų teikimas balsavimui ir balsavimų rezultatų paskelbimas; su komitetais susijusių pranešimų perdavimas pastariesiems.

3.

Diskusijų metu Parlamento pirmininkas gali kalbėti tik apibendrindamas svarstomą klausimą ar drausmindamas kalbėtojus. Norėdamas dalyvauti diskusijose, jis palieka Parlamento pirmininko kėdę ir į ją negrįžta iki tų diskusijų pabaigos.

4.

Parlamento pirmininkas atstovauja Parlamentui tarptautinių santykių srityje, per iškilmingas progas ir administraciniuose, teisiniuose bei finansiniuose reikaluose ir gali deleguoti šiuos įgaliojimus.

1.

Jei Parlamento pirmininkas nedalyvauja posėdyje, negali atlikti savo funkcijų arba, pagal 20 straipsnio 3 dalį, nori dalyvauti diskusijose, remiantis 15 straipsnio 2 dalimi, jį pakeičia vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų.

2.

Parlamento pirmininko pavaduotojai taip pat vykdo 23 straipsnyje, 25 straipsnio 3 ir 5 dalyse ir 68 straipsnio 3 dalyje jiems numatytas funkcijas.

3.

Parlamento pirmininkas gali pavesti Parlamento pirmininko pavaduotojams tokias pareigas kaip atstovavimą Parlamentui tam tikromis iškilmingomis progomis ar atliekant kitus nustatytus veiksmus. Visų pirma Parlamento pirmininkas gali paskirti Parlamento pirmininko pavaduotoją atsakingu už 116 straipsnio 3 dalyje ir 117 straipsnio 2 dalyje Parlamento pirmininkui patikėtus įgaliojimus.

1.

Biuras sudaromas iš Parlamento pirmininko ir keturiolikos Parlamento pirmininko pavaduotojų.

2.

Kvestoriai yra Biuro nariai, turintys patariamąjį balsą.

3.

Jei balsuojant Biure surenkamas vienodas balsų skaičius, Parlamento pirmininkas turi lemiamą balsą.

1.

Biuras vykdo jam Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas.

2.

Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus dėl vidinės Parlamento struktūros, sekretoriato bei organų.

3.

Generaliniam sekretoriui arba frakcijai pasiūlius Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus su Parlamento nariais susijusiais klausimais.

4.

Biuras priima sprendimus dėl posėdžių rengimo tvarkos.

Posėdžių rengimo tvarka apima klausimus, susijusius su Parlamento narių elgesiu visose Parlamento patalpose.

5.

Biuras tvirtina 33 straipsnyje išdėstytas nuostatas dėl nepriklausomų Parlamento narių.

6.

Biuras rengia Generalinio sekretoriato personalo planą ir nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų ir kitų tarnautojų administracinę ir finansinę situaciją.

7.

Biuras rengia preliminarų Parlamento sąmatos projektą.

8.

Biuras tvirtina kvestorių veiklos gaires pagal 26 straipsnį.

9.

Biuras suteikia leidimus rengti komitetų posėdžius kitose nei įprasta darbo vietose, taip pat klausymus ir pranešėjų keliones atliekant tyrimą ir renkant informaciją.

Kai suteikiamas leidimas rengti tokius posėdžius, jų lingvistinis režimas nustatomas remiantis oficialiomis kalbomis, kurias vartoja ir kurių pareikalauja tikrieji ir pavaduojantys to komiteto nariai.

Tas pats taikoma ir delegacijoms, nebent jei atitinkami tikrieji ar pavaduojantys nariai susitaria kitaip.

10.

Biuras skiria generalinį sekretorių pagal 207 straipsnį.

11.

Biuras nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių įgyvendinimo taisykles. Įgyvendindamas šį reglamentą, jis prisiima Parlamento darbo tvarkos taisyklėse jam numatytas užduotis.

12.

Biuras nustato Parlamento ir jo organų, pareigūnų ir kitų narių darbo su konfidencialia informacija taisykles, atsižvelgdamas į visus su šiuo klausimu susijusius tarpinstitucinius susitarimus. Tos taisyklės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių.

13.

Parlamento pirmininkas ir (arba) Biuras gali vienam ar keliems Biuro nariams pavesti bendro pobūdžio ar specialias užduotis, priklausančias Parlamento pirmininko ir (arba) Biuro kompetencijai. Kartu nurodoma, kokiomis priemonėmis ir būdais turi būti vykdomos šios užduotys.

14.

Biuras paskiria du Parlamento pirmininko pavaduotojus ryšiams su nacionaliniais parlamentais plėtoti.

Jie reguliariai atsiskaito Pirmininkų sueigai už savo veiklą šioje srityje.

15.

Išrinkus naują Parlamentą, baigiantis kadenciją Biuras eina savo pareigas iki pirmo naujo Parlamento posėdžio.

1.

Pirmininkų sueiga sudaroma iš Parlamento pirmininko ir frakcijų pirmininkų. Frakcijos pirmininkas gali įgalioti jam atstovauti kitą frakcijos narį.

2.

Parlamento pirmininkas kviečia vieną iš nepriklausomų Parlamento narių dalyvauti Pirmininkų sueigos posėdžiuose be teisės balsuoti.

3.

Nagrinėdama jai perduotus klausimus, Pirmininkų sueiga stengiasi pasiekti bendrą sutarimą.

Jei neįmanoma pasiekti sutarimo, dėl klausimo yra balsuojama, balsus skaičiuojant pagal narių skaičių kiekvienoje frakcijoje.

1.

Pirmininkų sueiga vykdo jai Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas.

2.

Pirmininkų sueiga priima sprendimus dėl Parlamento darbo organizavimo ir dėl reikalų, susijusių su teisėkūros programos rengimu.

3.

Pirmininkų sueiga yra atsakinga už ryšius su kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis bei su nacionaliniais valstybių narių parlamentais.

4.

Pirmininkų sueigos kompetencijai priklauso klausimai, susiję su trečiosiomis valstybėmis ir Europos Sąjungai nepriklausančiomis institucijomis bei organizacijomis.

5.

Pirmininkų sueiga atsakinga už struktūrizuotų konsultacijų svarbiausiomis temomis su Europos pilietine visuomene organizavimą. Tai gali apimti viešų diskusijų, kuriose būtų leidžiama dalyvauti besidomintiems piliečiams, bendrojo Europos intereso klausimais organizavimą. Biuras skiria už šių konsultacijų įgyvendinimą atsakingą Parlamento pirmininko pavaduotoją, kuris teikia ataskaitas Pirmininkų sueigai.

6.

Pirmininkų sueiga parengia Parlamento mėnesinių sesijų darbotvarkės projektą.

7.

Pirmininkų sueiga yra atsakinga už komitetų bei tyrimo komitetų, jungtinių parlamentinių komitetų, nuolatinių delegacijų ir ad hoc delegacijų sudėties bei kompetencijos klausimus.

8.

Remiantis 34 straipsniu, Pirmininkų sueiga nusprendžia, kaip paskirstomos vietos Parlamento posėdžių salėje.

9.

Pirmininkų sueiga suteikia leidimą parengti pranešimus savo iniciatyva.

10.

Pirmininkų sueiga pateikia Biurui pasiūlymus dėl frakcijų administracinių ir biudžeto reikalų.

1.

Komitetų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių ar specialiųjų komitetų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką.

Jei nėra pirmininko, pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių Parlamento narys arba, jei jis negali dalyvauti posėdyje, vyriausias posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys.

2.

Komitetų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl komitetų darbų ir dėl mėnesinių sesijų darbotvarkės rengimo.

3.

Pirmininkų sueiga ir Biuras gali pavesti Komitetų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

1.

Delegacijų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką.

Jei nėra pirmininko, pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių Parlamento narys arba, jei jis negali dalyvauti posėdyje, vyriausias posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys.

2.

Delegacijų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl delegacijų darbo.

3.

Biuras ir Pirmininkų sueiga gali pavesti Delegacijų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

1.

Biuro ir Pirmininkų sueigos protokolai verčiami į oficialias kalbas, spausdinami ir išdalijami visiems Parlamento nariams. Su jais gali susipažinti visuomenė, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl kai kurių protokolo punktų Biuras ar Pirmininkų sueiga nusprendžia priešingai, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais.

2.

Visi Parlamento nariai gali pateikti klausimus dėl Biuro, Pirmininkų sueigos ir kvestorių darbo. Šie klausimai pateikiami raštu Parlamento pirmininkui, apie juos pranešama Parlamento nariams ir jie kartu su atsakymais skelbiami Parlamento interneto svetainėje per trisdešimt dienų nuo jų pateikimo.

1.

Parlamento nariai gali jungtis į frakcijas pagal savo politines pažiūras.

Paprastai Parlamentas neturi vertinti frakcijos narių politinių pažiūrų. Jungdamiesi į frakcijas remiantis šiuo straipsniu, Parlamento nariai pripažįsta turį atitinkamas politines pažiūras. Tik jei atitinkami Parlamento nariai jas neigia, Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija buvo sukurta nepažeidžiant Darbo tvarkos taisyklių.

2.

Frakcija sudaroma iš Parlamento narių, išrinktų ne mažiau kaip viename ketvirtadalyje valstybių narių. Frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip dvidešimt penkių Parlamento narių.

3.

Jei frakcijos narių skaičius sumažėja ir sudaro mažiau narių, nei nustatyta minimali Parlamento narių dalis, būtina frakcijai sukurti, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali leisti frakcijai tęsti savo veiklą iki kitos kadencijos Parlamento pirmojo posėdžio, jei patenkinamos šios sąlygos:

Parlamento pirmininkas netaiko šios leidžiančios nukrypti nuostatos, jei pakanka įrodymų, kad ja piktnaudžiaujama.

4.

Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai.

5.

Apie frakcijos sukūrimą pareiškimu pranešama Parlamento pirmininkui. Šiame pareiškime nurodomas frakcijos pavadinimas, jos nariai ir biuro sudėtis.

6.

Pareiškimas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.

Frakcijų vykdomos funkcijos, įskaitant ir Darbo tvarkos taisyklių joms pavestas užduotis, yra Sąjungos veiklos dalis. Frakcijoms skiriamas sekretoriatas Generalinio sekretoriato personalo plano pagrindu, administracinė bazė ir tuo tikslu Parlamento biudžete numatyti asignavimai.

2.

Biuras nustato šios bazės bei asignavimų suteikimo, įgyvendinimo ir priežiūros, taip pat susijusių biudžeto įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo taisykles.

3.

Tos taisyklės nustato administracines ir finansines pasekmes frakcijos iširimo atveju.

1.

Pavieniai Parlamento nariai gali steigti jungtines arba kitas neoficialias narių grupes, skirtas rengti neoficialų įvairių frakcijų keitimąsi nuomonėmis specifiniais klausimais įtraukiant įvairių Parlamento komitetų narius, taip pat skatinti Parlamento narių ir pilietinės visuomenės ryšius.

2.

Šios grupės negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo valdymo organų veikla. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos pagal Biuro priimtas šių grupių steigimą reglamentuojančias taisykles, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą. Remdamosi I priedo nuostatomis, tokios grupės praneša apie bet kokią iš išorės gaunamą paramą.

1.

Jokiai frakcijai nepriklausantys Parlamento nariai turi savo sekretoriatą. Išsamią tvarką nustato Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu.

2.

Biuras taip pat apibrėžia tokių Parlamento narių statusą ir parlamentines teises.

3.

Biuras taip pat nustato į Parlamento biudžetą įtrauktų asignavimų, skirtų padengti nepriklausomų Parlamento narių sekretoriato ir administracinės bazės išlaidas, suteikimo, įgyvendinimo ir audito taisykles.

1.

Parlamentas dirba kartu su Komisija ir Taryba planuojant Europos Sąjungos veiklą teisėkūros srityje.

Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja ruošiant Komisijos darbo programą, kuri yra Komisijos indėlis į Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, pagal abiejų institucijų sutartą ir šių Darbo tvarkos taisyklių priede (6) nurodytą darbo grafiką bei tvarką.

2.

Skubiais ir nenumatytais atvejais institucija savo iniciatyva ir pagal Sutartyse numatytas procedūras gali pasiūlyti įtraukti naują teisėkūros priemonę į siūlomą Komisijos darbo programą.

3.

Parlamento pirmininkas perduoda Parlamento priimtą rezoliuciją kitoms Europos Sąjungos teisėkūros procedūroje dalyvaujančioms institucijoms bei valstybių narių parlamentams.

Parlamento pirmininkas prašo Tarybos pateikti savo nuomonę dėl Komisijos darbo programos ir Parlamento rezoliucijos.

4.

Kai kuri nors institucija negali laikytis nustatyto darbo grafiko, ji apie tai informuoja kitas institucijas, pateikdama vėlavimo priežastis, ir pasiūlo naują darbo grafiką.

1.

Parlamentas, vykdamas visą savo veiklą, laikosi visų pagrindinių teisių, išdėstytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Parlamentas taip pat laikosi visų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų teisių ir principų.

2.

Kai už šį klausimą atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių mano, kad pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio teisės akto arba šio pasiūlymo dalys neatitinka teisių, nurodytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, šis klausimas jų prašymu perduodamas komitetui, atsakingam už chartijos aiškinimą. To komiteto nuomonė pridedama prie už šį klausimą atsakingo komiteto pranešimo.

1.

Visų Komisijos pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų ir kitų teisėkūros dokumentų pateikimo atveju už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas pirmiausia patikrina teisinį pagrindą.

2.

Jei šis komitetas abejoja dėl teisinio pagrindo pagrįstumo ar tinkamumo, kas taip pat yra susiję su Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje numatyto kriterijaus patikrinimu, jis prašo už teisinius reikalus atsakingo komiteto nuomonės.

3.

Už teisinius reikalus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis patikrinti Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų teisinį pagrindą. Tokiais atvejais jis deramai informuoja atsakingą komitetą.

4.

Jei už teisinius reikalus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti teisinio pagrindo pagrįstumą ar tinkamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui. Dėl šių išvadų Parlamentas balsuoja prieš balsuojant dėl pasiūlymo turinio.

5.

Plenarinio posėdžio metu pateikti pakeitimai dėl Komisijos pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto teisinio pagrindo, kurio pagrįstumo ar tinkamumo neginčijo atsakingas komitetas ar už teisinius reikalus atsakingas komitetas, yra nepriimtini.

6.

Jei Komisija nesutinka pakeisti savo pasiūlymo, kad jį suderintų su Parlamento patvirtintu teisiniu pagrindu, atsakingo už teisinius reikalus komiteto ar už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali pasiūlyti atidėti balsavimą dėl pasiūlymo turinio iki kito posėdžio.

1.

Kai nagrinėjamas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo Komisijai deleguojami įgaliojimai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje, Parlamentas atkreipia ypatingą dėmesį į delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę, taip pat į delegavimo sąlygas.

2.

Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas bet kuriuo metu gali prašyti komiteto, atsakingo už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, pateikti savo nuomonę.

3.

Už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti klausimus, susijusius su teisėkūros įgaliojimų delegavimu. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą sritį atsakingą komitetą.

1.

Jei pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio teisės akto sukelia finansinių padarinių, Parlamentas patikrina, ar numatyta pakankamai lėšų.

2.

Nepažeidžiant 43 straipsnio, atsakingas komitetas patikrina, ar bet koks Komisijos pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio teisės akto ar bet koks kitas teisėkūros dokumentas finansiniu požiūriu yra suderinamas su daugiamete finansine programa.

3.

Kai atsakingas komitetas keičia nagrinėjamam teisės aktui numatytas lėšas, jis prašo už biudžeto klausimus atsakingo komiteto nuomonės.

4.

Už biudžeto klausimus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų finansinį suderinamumą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą klausimą atsakingą komitetą.

5.

Jei už biudžeto klausimus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti šio pasiūlymo finansinį suderinamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui, kuris jas teikia balsavimui.

6.

Finansiškai nesuderinamu paskelbtą teisės aktą Parlamentas gali priimti, tik jei yra biudžeto valdymo institucijų atitinkami sprendimai.

1.

Parlamentas, svarstydamas pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

2.

Už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingas komitetas gali nuspręsti teikti rekomendaciją komitetui, atsakingam už bet kokį pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto.

3.

Jei nacionalinis parlamentas atsiunčia Parlamento pirmininkui pagrįstą nuomonę pagal Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 3 straipsnį ir pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnį, šis dokumentas perduodamas už šį klausimą atsakingajam komitetui, taip pat perduodamas susipažinti už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingam komitetui.

4.

Išskyrus skubius atvejus, nurodytus Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje, už šį klausimą atsakingas komitetas nerengia galutinio balsavimo prieš baigiantis Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui.

5.

Jei pagrįstoms nuomonėms dėl pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto neatitikimo subsidiarumo principui pritariama mažiausiai vienu trečdaliu nacionaliniams parlamentams skirtų balsų arba, jeigu pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio teisės akto pateiktas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnį, jai pritariama ketvirtadaliu nacionaliniams parlamentams skirtų balsų, Parlamentas nepriima sprendimo, kol pasiūlymo autorius nepraneša, ką ketina daryti.

6.

Kai įprastos teisėkūros procedūros metu pagrįstai nuomonei, kurioje teigiama, kad pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio teisės akto neatitinka subsidiarumo principo, pritariama bent paprastąja nacionaliniams parlamentams skirtų balsų dauguma, už šį klausimą atsakingas komitetas, apsvarstęs nacionalinių parlamentų ir Komisijos pateiktas pagrįstas nuomones ir išklausęs už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto nuomonę, gali rekomenduoti Parlamentui atmesti pasiūlymą remdamasis tuo, kad pažeidžiamas subsidiarumo principas, arba pateikti Parlamentui rekomendaciją, kurioje siūloma įtraukti pakeitimus dėl subsidiarumo principo laikymosi. Prie bet kokios šio pobūdžio rekomendacijos pridedama už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto parengta nuomonė.

Rekomendacija pateikiama Parlamentui, kuris dėl jos diskutuoja ir balsuoja. Jei rekomendacija atmesti pasiūlymą patvirtinama balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta. Jei Parlamentas neatmeta pasiūlymo, procedūra tęsiama atsižvelgiant į visas Parlamento patvirtintas rekomendacijas.

1.

Visos teisėkūros procedūros metu Parlamentas ir jo komitetai prašo suteikti galimybę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su Komisijos pasiūlymais dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Taryba bei jos darbo grupės.

2.

Nagrinėdamas pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, atsakingas komitetas prašo Komisijos ir Tarybos reguliariai informuoti jį apie šio pasiūlymo nagrinėjimo eigą Taryboje ir jos darbo grupėse, o ypač apie galimus kompromisus, kurie iš esmės pakeistų pirminį pasiūlymą, arba apie autoriaus ketinimą atšaukti savo pasiūlymą.

a)

pasiūlymas dėl rezoliucijos;

b)

jei reikia, sprendimo arba pasiūlymo projektas;

c)

aiškinamoji dalis, kurioje, jei reikia, pateikiama finansinė ataskaita.

1.

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu Parlamentas, pagal Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį priimdamas rezoliuciją, parengtą atsakingo komiteto pranešimo savo iniciatyva pagrindu, gali prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą pasiūlymą dėl naujo teisės akto priėmimo ar dėl jau egzistuojančio teisės akto pakeitimo. Rezoliucija priimama visų Parlamento narių balsų dauguma galutiniame balsavime. Tuo pat metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo pateikimo terminą.

2.

Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl Bendrijos teisės akto remdamasis Parlamento iniciatyvos teise, numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje.

3.

Pasiūlymas pateikiamas Parlamento pirmininkui, kuris perduoda jį svarstyti atsakingam komitetui. Prieš perduodant pasiūlymas išverčiamas į tas oficialias kalbas, kurias to komiteto pirmininkas mano esant būtinas trumpam svarstymui. Sprendimą dėl tolesnių veiksmų komitetas priima per tris mėnesius nuo pasiūlymo perdavimo ir išklausęs pasiūlymo autorių.

Jei komitetas nusprendžia pateikti pasiūlymą Parlamentui Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnyje numatyta tvarka, pasiūlymo autorius nurodomas pranešimo antraštėje.

4.

Parlamento rezoliucijoje nurodomas atitinkamas teisinis pagrindas, kartu pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl prašomo pasiūlymo turinio. Pasiūlyme turi būti paisoma pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo.

5.

Jeigu pasiūlymas sukelia finansinių padarinių, Parlamentas nurodo, kaip gali būti užtikrinamas pakankamas finansinių lėšų kiekis.

6.

Atsakingas komitetas stebi kiekvieno pagal konkretų Parlamento prašymą pateikto pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto rengimo progresą.

1.

Pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų ar kitų teisėkūros dokumentų Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui.

Jei yra abejonių, Parlamento pirmininkas, prieš paskelbdamas Parlamente apie dokumento perdavimą atsakingam komitetui, gali pritaikyti 188 straipsnio 2 dalį.

Kai pasiūlymas yra įrašytas į Komisijos darbo programą, atsakingas komitetas gali nuspręsti paskirti pranešėją, kuris stebėtų parengiamąjį pasiūlymo etapą.

Tarybos konsultacijas ar Komisijos prašymus pateikti nuomonę Parlamento pirmininkas perduoda už atitinkamo pasiūlymo nagrinėjimą atsakingam komitetui.

Pasiūlymams dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų taikomos pirmąjį svarstymą reglamentuojančios 36–42, 53–59 ir 71 straipsnių nuostatos, nesvarbu, ar būtų reikalingas vienas, du ar trys svarstymai.

2.

Tarybos pozicijos perduodamos nagrinėti pirmojo svarstymo metu atsakingam komitetui.

Tarybos pozicijoms taikomos antrąjį svarstymą reglamentuojančios 61–66 ir 72 straipsnių nuostatos.

3.

Klausimas negali būti grąžintas komitetui po antrojo svarstymo vykstančios Parlamento ir Tarybos taikinimo procedūros metu.

Taikinimo procedūrai taikomos trečiąjį svarstymą reglamentuojančios 67, 68 ir 69 straipsnių nuostatos.

4.

Antrajam ir trečiajam svarstymams netaikomi 45, 46, 49 straipsniai, 55 straipsnio 1 ir 3 dalys, 56, 57 ir 175 straipsniai.

5.

Esant prieštaravimui tarp antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančių nuostatų ir kitų Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, taikomos antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančios nuostatos.

1.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnį pateiktos valstybių narių iniciatyvos nagrinėjamos vadovaujantis šio straipsnio ir Darbo tvarkos taisyklių 36–39, 43 ir 55 straipsnių nuostatomis.

2.

Atsakingas komitetas gali pasiūlyti iniciatyvą pateikusių valstybių narių atstovams pristatyti iniciatyvą komitetui. Kartu su šiais atstovais gali dalyvauti Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai.

3.

Prieš balsavimą atsakingas komitetas paklausia Komisijos, ar ji rengia nuomonę dėl iniciatyvos. Jeigu Komisijos atsakymas teigiamas, komitetas nepriima savo pranešimo, kol negauta Komisijos nuomonė.

4.

Kai Komisija ir (arba) valstybė narė vienu metu ar per trumpą laiką pateikia Parlamentui du ar daugiau pasiūlymų dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų dėl to paties dalyko, Parlamentas dėl jų parengia vieną pranešimą. Atsakingas komitetas jame nurodo, kuriam tekstui siūlo pakeitimus, o kitus tekstus mini teisėkūros rezoliucijoje.

1.

Komiteto, kuriam perduotas nagrinėti pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, pirmininkas pasiūlo šiam komitetui, kokią procedūrą taikyti.

2.

Priėmus sprendimą dėl procedūros ir jei netaikomas 46 straipsnis, komitetas skiria už pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto atsakingą pranešėją iš tikrųjų ar iš nuolatinių pavaduojančių narių, nebent jis jau būtų paskirtas tvirtinant Komisijos darbo programą pagal 35 straipsnį.

3.

Komiteto pranešime turi būti:

1.

Pasibaigus pirmoms diskusijoms dėl pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad šiam pasiūlymui būtų pritarta be pakeitimų. Komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui pranešimą, kuriame pritariama pasiūlymui, nebent tam prieštarautų viena dešimtoji komiteto narių. Taikoma 138 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalys.

2.

Kaip alternatyvą, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad jis pats arba pranešėjas parengtų komiteto diskusijas atspindinčius pakeitimus. Jei komitetas šį pasiūlymą priima, pakeitimai išsiunčiami komiteto nariams. Pranešimas laikomas priimtu, nebent jei per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo išsiuntimo dienos, ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių pareikštų prieštaravimus. Šiuo atveju, teisėkūros rezoliucijos projektas ir pakeitimai teikiami Parlamentui tvirtinti be diskusijų, remiantis 138 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalimis.

3.

Jei ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių tam prieštarauja, dėl pakeitimų balsuojama kito komiteto posėdžio metu.

4.

1 dalies pirmas ir antras sakinys, 2 dalies pirmas, antras ir trečias sakinys bei 3 dalis mutatis mutandis taikoma 49 straipsnyje reglamentuojamoms komiteto nuomonėms.

1.

Rengiant su teisėkūra nesusijusį pranešimą, komitetas paskiria pranešėją iš tikrųjų ar nuolatinių pavaduojančių narių.

2.

Pranešėjas yra atsakingas už komiteto pranešimo parengimą ir jo pristatymą komiteto vardu plenarinio posėdžio metu.

3.

Komiteto pranešime turi būti:

1.

Jei komitetas ketina parengti pranešimą ir pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos jo kompetencijai priklausančiu klausimu, dėl kurio jam nebuvo pateiktas prašymas suteikti konsultaciją ar pateikti savo nuomonę pagal 188 straipsnio 1 dalį, jis turi gauti išankstinį Pirmininkų sueigos leidimą. Atsisakymas duoti leidimą visuomet turi būti pagrįstas. Jei pranešimas yra dėl Parlamento nario pasiūlymo, pateikto Darbo tvarkos taisyklių 42 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsisakyti duoti leidimą galima tik tuo atveju, jei neįvykdytos Parlamento narių statuto 5 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje numatytos sąlygos.

Pirmininkų sueiga priima sprendimą dėl pagal 1 dalį pateiktų prašymų leisti rengti pranešimus, remdamasi pačios sueigos patvirtintomis įgyvendinimo nuostatomis. Jei abejojama komiteto kompetencija parengti pranešimą, dėl kurio jis prašė leidimo, Pirmininkų sueiga per šešias savaites priima sprendimą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, o jei tokios rekomendacijos nėra – tos sueigos pirmininko pateikta rekomendacija. Jei per nustatytą terminą Pirmininkų sueiga nepriima sprendimo, rekomendacija laikoma patvirtinta.

2.

Pranešimuose savo iniciatyva pateikiami pasiūlymai dėl rezoliucijų svarstomi Parlamente laikantis 139 straipsnyje nurodytos trumpo pristatymo tvarkos. Tokių pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimai plenariniame posėdyje svarstomi tik tuo atveju, jeigu juos pateikia pranešėjas, siekdamas atsižvelgti į naują informaciją, arba ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių. Frakcijos gali pateikti alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų pagal 157 straipsnio 4 dalį. Ši dalis netaikoma, jei pranešimo tema atitinka esmines diskusijas plenariniame posėdyje, jei pranešimas parengtas pagal 41 arba 42 straipsnyje numatytą iniciatyvos teisę arba jei pranešimą pagal Pirmininkų sueigos nustatytus kriterijus galima laikyti strateginiu pranešimu (7).

3.

Jei pranešimo temai taikoma 41 straipsnyje nurodyta iniciatyvos teisė, suteikti leidimą galima atsisakyti tik tuo atveju, kai nesilaikoma Sutartyse nustatytų sąlygų.

4.

41 ir 42 straipsniuose numatytais atvejais Pirmininkų sueiga priima sprendimą per du mėnesius.

1.

Kai komitetas, kuriam pirmiausia buvo perduotas klausimas, pageidauja sužinoti kito komiteto nuomonę tuo klausimu arba kai kitas komitetas pageidauja išsakyti savo nuomonę dėl komiteto, kuriam buvo perduotas klausimas, pranešimo, jie gali paprašyti Parlamento pirmininką, kad, remiantis 188 straipsnio 3 dalimi, vienas komitetas būtų paskirtas atsakingu komitetu ir kitas komitetas – nuomonę teikiančiu komitetu.

2.

Su teisėkūra susijusių dokumentų, nurodytų 43 straipsnio 1 dalyje, atveju, nuomonėje turi būti pateikti komitetui perduoto teksto pakeitimai, kuriuos gali lydėti trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus yra atsakingas jų autorius ir dėl jų nebalsuojama. Jei būtina, komitetas gali raštu pateikti trumpą pagrindimą dėl viso nuomonės teksto.

Jei tekstas nėra susijęs su teisėkūra, nuomonėje turi būti pateikiamos rekomendacijos atsakingo komiteto pasiūlymui dėl rezoliucijos.

Atsakingas komitetas šiuos pakeitimus ar rekomendacijas teikia balsuoti.

Nuomonėse aptariami tik nuomonę teikiančio komiteto kompetencijai priklausantys klausimai.

3.

Atsakingas komitetas nustato terminą, iki kurio nuomonę teikiantis komitetas turi ją pateikti, kad atsakingas komitetas galėtų į ją atsižvelgti. Atsakingas komitetas nedelsdamas praneša nuomonę teikiančiam komitetui apie bet kokius darbo grafiko pasikeitimus. Atsakingas komitetas nepateikia savo išvadų, kol nesibaigė šis terminas.

4.

Visos priimtos nuomonės yra pridedamos prie atsakingo komiteto pranešimo.

5.

Tik atsakingas komitetas gali pateikti pakeitimus plenarinio posėdžio metu.

6.

Nuomonę teikiančio komiteto pirmininkas ir referentas kviečiami dalyvauti atsakingo komiteto posėdžiuose su patariamojo balso teise, kai nagrinėjamas abiejų komitetų kompetencijai priklausantis klausimas.

—

darbo grafikas sudaromas bendru suinteresuotų komitetų susitarimu,

—

pranešėjas ir nuomonės referentai vienas kitą informuoja ir stengiasi susitarti dėl tekstų, kuriuos kiekvienas jų siūlo savo komitetui, taip pat dėl pozicijos pakeitimų atžvilgiu,

—

suinteresuoti komitetų pirmininkai, pranešėjai ir nuomonės referentai kartu nustato jų išimtinei arba bendrai kompetencijai priklausančias teksto dalis bei susitaria dėl tikslių bendradarbiavimo metodų. Jei nesutariama dėl kompetencijos ribų, vienam iš nesutariančių komitetų paprašius, klausimas pateikiamas Pirmininkų sueigai, kuri gali priimti sprendimą dėl atitinkamos kompetencijos arba nuspręsti, kad pagal 51 straipsnį taikoma bendrų komitetų posėdžių procedūra; 188 straipsnio 2 dalies antra pastraipa taikoma mutatis mutandis,

—

atsakingas komitetas be balsavimo priima susijusio komiteto pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai. Jei atsakingas komitetas atmeta pakeitimus tais klausimais, kurie priklauso bendrai atsakingo komiteto ir susijusio komiteto kompetencijai, susijęs komitetas gali teikti tuos pakeitimus tiesiogiai Parlamentui,

—

jeigu dėl pasiūlymo vyksta taikinimo procedūra, Parlamento delegacijoje turi dalyvauti visų susijusių komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai.

1.

Už aiškinamąją dalį yra atsakingas pranešėjas; dėl jos nebalsuojama. Vis dėlto aiškinamoji dalis turi atitikti priimto pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstą ir komiteto pasiūlytus pakeitimus. Priešingu atveju, komiteto pirmininkas gali panaikinti aiškinamąją dalį.

2.

Pranešime pateikiami balsavimo dėl viso pranešimo rezultatai. Be to, jei balsavimo metu to prašo ne mažiau kaip viena trečioji dalyvaujančių narių, pranešime nurodoma, kaip balsavo kiekvienas narys.

3.

Jei komiteto nuomonė nėra vieninga, pranešime turi būti pateikta mažumos nuomonė. Balsavimo dėl viso teksto metu pateiktos mažumos nuomonės, jų autorių prašymu, gali būti įrašytos į ne daugiau kaip 200 žodžių rašytinį pareiškimą, pridedamą prie aiškinamosios dalies.

Komiteto pirmininkas sprendžia visus ginčus, kylančius dėl šių nuostatų taikymo.

4.

Komitetas, savo biuro siūlymu, gali nustatyti terminą, iki kurio pranešėjas turi jam pateikti pranešimo projektą. Šis terminas gali būti pratęstas arba gali būti paskirtas kitas pranešėjas.

5.

Praėjus šiam terminui komitetas gali pavesti savo pirmininkui paprašyti, kad komitetui perduotas klausimas būtų įrašytas į vieno iš ateinančių Parlamento posėdžių darbotvarkę. Šiuo atveju diskusijos gali vykti atitinkamo komiteto žodinio pranešimo pagrindu.

1.

Jeigu Komisija praneša Parlamentui arba atsakingas komitetas kokiu kitu būdu sužino, jog Komisija ketina keisti savo pasiūlymą, atsakingas komitetas sustabdo jo nagrinėjimą iki kol bus pateiktas naujas Komisijos pasiūlymas ar jo pakeitimai.

2.

Jei Taryba iš esmės pakeičia pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, taikomos 59 straipsnio nuostatos.

1.

Prieš galutinį balsavimą dėl pasiūlymo dėl įstatymo galią turinčio teisės akto atsakingas komitetas paprašo Komisijos išsakyti savo poziciją dėl visų komiteto priimtų pasiūlymo pakeitimų, o Tarybą – pateikti savo pastebėjimus.

2.

Jei Komisija negali to padaryti arba pareiškia, kad neketina pritarti visiems atsakingo komiteto priimtiems pakeitimams, komitetas gali atidėti galutinį balsavimą.

3.

Jei reikia, Komisijos pozicija įrašoma į pranešimą.

1.

Atsakingo komiteto pagal 45 straipsnį parengto pranešimo pagrindu, Parlamentas svarsto pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto.

2.

Pirmiausia Parlamentas balsuoja dėl pasiūlymo, kurio pagrindu parengtas atsakingo komiteto pranešimas, pakeitimų, po to – dėl atitinkamai pakeisto ar ne pasiūlymo, vėliau – dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, galiausiai – dėl viso teisėkūros rezoliucijos projekto, kuriame Parlamentas nurodo, ar jis pritaria pasiūlymui dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, jį atmeta ar siūlo pakeitimus, bei išdėsto procedūrinius pavedimus.

Pirmasis svarstymas baigiasi priėmus teisėkūros rezoliucijos projektą. Jei Parlamentas teisėkūros rezoliucijos nepriima, pasiūlymas vėl perduodamas atsakingam komitetui.

Visi teisėkūros procedūros metu pateikti pranešimai turėtų atitikti 37, 43 ir 53 straipsnius. Visi komiteto pateikti su teisėkūra nesusiję pasiūlymai dėl rezoliucijų turėtų atitikti 48 ar 188 straipsniuose numatytas pateikimo procedūras.

3.

Pasiūlymo tekstą, kokį jį patvirtina Parlamentas, kartu su jį lydinčia rezoliucija Parlamento pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento poziciją.

1.

Jei už Komisijos pasiūlymą nėra atiduodama balsų dauguma arba yra patvirtinamas pasiūlymas jį atmesti, kurį gali pateikti atsakingas komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento pirmininkas, prieš Parlamentui balsuojant dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, pasiūlo Komisijai atšaukti savo pasiūlymą

2.

Jei Komisija savo pasiūlymą atšaukia, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta, ir praneša apie tai Tarybai.

3.

Jei Komisija savo pasiūlymo neatšaukia, Parlamentas grąžina klausimą atsakingam komitetui, nebalsuodamas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymą, surengia balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos projekto.

Grąžinimo atveju atsakingas komitetas nusprendžia, kokią procedūrą taikyti, ir žodžiu ar raštu pateikia Parlamentui pranešimą per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai.

Grąžinus klausimą komitetui pagal 3 dalį, vadovaujantis komitetas, prieš priimdamas sprendimą dėl procedūros, turi suteikti galimybę susijusiam komitetui pagal 50 straipsnį pasirinkti dėl pakeitimų, kurie priklauso jo išimtinei kompetencijai, ir visų pirma pasirinkti, kurie pakeitimai turi būti iš naujo pateikti Parlamentui.

3 dalies antroje pastraipoje numatytas terminas taikomas atsakingam komitetui pristatyti pranešimą žodžiu arba teikti raštu. Jis netaikomas Parlamentui nustatant tinkamą laiką tęsti tos procedūros svarstymą.

4.

Jei atsakingas komitetas negali spėti atlikti darbo iki nurodyto termino pabaigos, jis prašo grąžinti klausimą nagrinėti komitetui pagal 175 straipsnio 1 dalį. Jei reikia, Parlamentas, remdamasis 175 straipsnio 5 dalimi, gali nustatyti kitą terminą. Jei komiteto prašymas nėra patenkinamas, Parlamentas balsuoja dėl teisėkūros rezoliucijos projekto.

1.

Kai pritariama visam Komisijos pasiūlymui su priimtais pakeitimais, balsavimas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto atidedamas tol, kol Komisija pateiks savo poziciją dėl kiekvieno Parlamento pakeitimo.

Jei Komisija negali padaryti tokio pareiškimo pasibaigus Parlamento balsavimui dėl jos pasiūlymo, ji praneša Parlamento pirmininkui ar atsakingam komitetui, kada galės tai padaryti. Tada pasiūlymas įrašomas į artimiausios mėnesinės sesijos darbotvarkės projektą.

2.

Jei Komisija praneša, kad neketina priimti visų Parlamento pakeitimų, atsakingo komiteto pranešėjas ar, jei jis negali, šio komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui oficialų pasiūlymą, ar teikti teisėkūros rezoliucijos projektą balsuoti. Prieš pateikdamas oficialų pasiūlymą, atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali paprašyti Parlamento pirmininką sustabdyti šio klausimo svarstymą.

Jei Parlamentas nusprendžia balsavimą atidėti, klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui.

Šiuo atveju atsakingas komitetas vėl pateikia Parlamentui pranešimą žodžiu arba raštu per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai.

Jei atsakingas komitetas negali to padaryti laiku, taikoma 56 straipsnio 4 dalyje numatyta procedūra.

Šiame etape priimtini tik tie pakeitimai, kurie pateikti atsakingo komiteto ir kuriais siekiama kompromiso su Komisija.

3.

Taikant šio straipsnio 2 dalį, iš kitų Parlamento narių neatimama galimybė pateikti prašymą perduoti klausimą nagrinėti komitetui, remiantis 175 straipsniu.

Komitetas, kuriam pakartotinai grąžinamas klausimas, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, turi, pagal šio grąžinimo tvarką, per nustatytą terminą pateikti pranešimą ir, jei reikia, pakeitimus, kuriais būtų siekiama kompromiso tarp Parlamento ir Komisijos, bet neturi pakartotinai nagrinėti visų Parlamento patvirtintų nuostatų.

Tačiau šiais atvejais, dėl klausimo grąžinimo komitetui sustabdomojo pobūdžio, komitetas turi didesnę veiksmų laisvę ir gali, kai ieškant kompromiso mano esant reikalinga, pasiūlyti grįžti prie nuostatų, už kurias jau buvo teigiamai balsuota plenarinio posėdžio metu.

Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad priimtini tik tie komiteto pakeitimai, kuriais siekiama kompromiso, taip pat norint išsaugoti Parlamento suverenumą, šio straipsnio 2 dalyje minėtame pranešime turi būti aiškiai nurodyta, kurios iš jau patvirtintų nuostatų netektų galios, jei būtų priimtas vienas ar daugiau siūlomų pakeitimų.

1.

Parlamentui priėmus poziciją dėl Komisijos pasiūlymo, atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas seka tolesnę procedūrą, kurios metu Taryba priima pasiūlymą, kad įsitikintų, jog Taryba ir Komisija laikosi Parlamentui duotų įsipareigojimų dėl Parlamento pozicijos.

2.

Atsakingas komitetas gali pakviesti Komisiją ir Tarybą kartu nagrinėti klausimą.

3.

Remdamasis šiuo straipsniu, atsakingas komitetas bet kuriuo šios procedūros metu, jei mano esant reikalinga, gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas Parlamentui:

Šis pasiūlymas įrašomas į mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai komitetas priima sprendimą, darbotvarkės projektą.

1.

Atsakingo komiteto reikalavimu, Parlamento pirmininkas prašo Komisijos iš naujo pateikti pasiūlymą Parlamentui:

2.

Atsakingo komiteto reikalavimu, Parlamentas prašo Tarybos iš naujo pateikti Komisijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį pateiktą pasiūlymą, jei Taryba ketina keisti šio pasiūlymo teisinį pagrindą taip, kad nebebūtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra.

3.

Atsakingo komiteto prašymu, Parlamento pirmininkas paragina Tarybą iš naujo konsultuotis su Parlamentu tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat tais atvejais, kai Taryba iš esmės keičia ar ketina keisti pasiūlymą, dėl kurio Parlamentas yra pateikęs savo nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai šis keitimas daromas norint įtraukti Parlamento pakeitimus.

4.

Parlamento pirmininkas taip pat prašo iš naujo Parlamentui pateikti pasiūlymą dėl teisės akto šiame straipsnyje numatytomis aplinkybėmis, jei Parlamentas taip nusprendžia pasiūlius frakcijai ar ne mažiau kaip keturiasdešimčiai Parlamento narių.

1.

Laikoma, kad apie Tarybos poziciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį Parlamentui pranešama, kai Parlamento pirmininkas ją paskelbia plenarinio posėdžio metu. Parlamento pirmininkas ją paskelbia, gavęs tinkamai į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas išverstus dokumentus, kuriuose yra pozicija, Tarybos posėdžio tvirtinant poziciją protokole įrašytas deklaracijas, taip pat motyvus, paskatinusius Tarybą tvirtinti poziciją, bei Komisijos poziciją. Parlamento pirmininkas apie tai praneša mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai buvo gauti dokumentai, metu.

Prieš paskelbdamas Tarybos poziciją, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir (arba) pranešėju, įsitikina, kad gautas tekstas iš tikrųjų yra pirmuoju svarstymu priimta Tarybos pozicija ir nėra jokių 59 straipsnyje numatytų aplinkybių. Priešingu atveju, Parlamento pirmininkas kartu su atsakingu komitetu ir, jei įmanoma, su Taryba ieško tinkamo sprendimo.

2.

Šių pateiktų dokumentų sąrašas yra skelbiamas Parlamento posėdžio protokole, kartu nurodant atsakingo komiteto pavadinimą.

1.

Atsakingo komiteto pirmininkui prašant pratęsti antrajam svarstymui numatytus terminus ar Parlamento delegacijai taikinimo komitete prašant pratęsti taikinimui numatytus terminus, Parlamento pirmininkas šiuos terminus pratęsia, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalimi.

2.

Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui apie terminų pratęsimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalį, Parlamento arba Tarybos iniciatyva.

1.

Kai Tarybos pozicija pateikiama Parlamentui, remiantis 61 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad ji yra automatiškai perduota nagrinėti atsakingam komitetui ir kitiems komitetams, kurių nuomonės prašyta pirmojo svarstymo metu.

2.

Tarybos pozicija įrašoma pirmuoju punktu į pirmo po jos paskelbimo atsakingo komiteto posėdžio darbotvarkę. Tarybai gali būti pasiūlyta pristatyti savo poziciją.

3.

Pranešėjas antrojo svarstymo metu yra tas pats kaip ir pirmojo svarstymo metu, nebent būtų nuspręsta kitaip.

4.

Atsakingo komiteto procedūroms taikomos antrąjį Parlamento svarstymą reglamentuojančios 66 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių nuostatos. Tik šio komiteto tikrieji nariai ar nuolatiniai juos pavaduojantys nariai gali teikti pakeitimus ir pasiūlymus atmesti poziciją. Komitetas priima sprendimus balsavusiųjų dauguma.

5.

Prieš balsuodamas, komitetas gali prašyti komiteto pirmininko ir pranešėjo nagrinėti komitete pateiktus pakeitimus kartu su Tarybos pirmininku ar jo atstovu bei su atitinkamu dalyvaujančiu Komisijos nariu. Pasibaigus šiam nagrinėjimui, pranešėjas gali pateikti kompromisinius pakeitimus.

6.

Atsakingas komitetas pateikia rekomendaciją antrajam svarstymui, siūlydamas pritarti Tarybos priimtai pozicijai, ją iš dalies pakeisti ar atmesti. Rekomendacijoje pateikiamas trumpas siūlomo sprendimo pagrindimas.

1.

Tarybos pozicija ir, jei pateikta, atsakingo komiteto rekomendacija antrajam svarstymui automatiškai įrašomos į mėnesinės sesijos, kurios trečiadienis eina prieš ir yra arčiausiai trijų mėnesių termino pabaigos ar, jei terminas buvo pratęstas, remiantis 62 straipsniu, keturių mėnesių termino pabaigos, darbotvarkės projektą, nebent šis klausimas buvo svarstytas ankstesnės mėnesinės sesijos metu.

Parlamento komitetų rekomendacijos antrajam svarstymui prilygsta aiškinamajai daliai, kurioje komitetas pagrindžia savo poziciją Tarybos pozicijos atžvilgiu. Dėl šių tekstų nebalsuojama.

2.

Antrasis svarstymas baigiasi, kai Parlamentas iki Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnyje numatyto termino ir, atsižvelgdamas į šio straipsnio nuostatas, pritaria Tarybos pozicijai, ją atmeta ar iš dalies pakeičia.

1.

Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali raštu iki Parlamento pirmininko nurodytos datos pateikti pasiūlymą atmesti Tarybos poziciją. Kad toks pasiūlymas būtų priimtas, reikalinga visų Parlamento narių balsų dauguma. Dėl pasiūlymo atmesti poziciją balsuojama prieš balsavimą dėl jos pakeitimų.

2.

Net ir tuo atveju, jei balsavimo metu Parlamentas nepritaria pasiūlymui atmesti Tarybos poziciją, jis gali, pasibaigus balsavimui dėl pakeitimų ir išklausius Komisijos pareiškimą, padarytą remiantis 66 straipsnio 5 dalimi, pranešėjo siūlymu apsvarstyti naują pasiūlymą atmesti poziciją.

3.

Jei Tarybos pozicija atmetama, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu praneša, kad teisėkūros procedūra baigta.

1.

Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali teikti svarstyti plenariniame posėdyje pakeitimus dėl Tarybos pozicijos.

2.

Priimtini tik tie Tarybos pozicijos pakeitimai, kurie atitinka 156 ir 157 straipsnių nuostatas ir kuriais siekiama:

Parlamento pirmininko sprendimas dėl pakeitimų priimtinumo ar nepriimtinumo yra neginčijamas.

3.

Jei po pirmojo svarstymo įvyko nauji rinkimai, bet nebuvo pritaikytas 59 straipsnis, Parlamento pirmininkas gali nuspręsti netaikyti apribojimų dėl pakeitimų priimtinumo, numatytų šio straipsnio 2 dalyje.

4.

Pakeitimai priimami tik visų Parlamento narių balsų dauguma.

5.

Prieš balsuojant dėl pakeitimų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti Komisijos pateikti savo poziciją ir Tarybos – išsakyti pastabas.

1.

Parlamento delegacijos Taikinimo komitete narių skaičius yra lygus Tarybos delegacijos narių skaičiui.

2.

Delegacijos sudėtis politiniu atžvilgiu atitinka Parlamento narių pasiskirstymą į frakcijas. Pirmininkų sueiga nustato, koks turi būti tikslus kiekvienos frakcijos narių skaičius delegacijoje.

3.

Kiekvienam taikinimo atvejui narius į delegaciją skiria frakcijos, pageidautina, iš komitetų, susijusių su nagrinėjamu klausimu, išskyrus tris nuolatinius dvylikai mėnesių visoms delegacijoms skiriamus narius. Šie trys nuolatiniai nariai yra skiriami frakcijų iš Parlamento pirmininko pavaduotojų ir atstovauja ne mažiau kaip dviem skirtingoms frakcijoms. Atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas visais atvejais yra tokios delegacijos nariai.

4.

Delegacijoje atstovaujamos frakcijos skiria pavaduojančius narius.

5.

Frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai, kuriems neatstovaujama delegacijoje, gali siųsti po vieną atstovą į visus parengiamuosius delegacijos vidaus posėdžius.

6.

Delegacijai vadovauja Parlamento pirmininkas arba vienas iš trijų nuolatinių narių.

7.

Delegacija priima sprendimus savo narių balsų dauguma. Jos svarstymai nėra vieši.

Pirmininkų sueiga nustato išsamias procedūrines delegacijos Taikinimo komitete darbo gaires.

8.

Taikinimo rezultatus delegacija praneša Parlamentui.

1.

Taikinimo komitetui susitarus dėl bendro teksto, klausimas įrašomas į Parlamento plenarinio posėdžio, turinčio vykti per šešias savaites arba, jei buvo pratęstas terminas, per aštuonias savaites nuo datos, kai Taikinimo komitetas patvirtino bendrą tekstą, darbotvarkę.

2.

Delegacijos pirmininkas ar kitas delegacijos Taikinimo komitete paskirtas narys perskaito pareiškimą dėl bendro teksto, prie kurio pridedamas pranešimas.

3.

Pakeitimai bendram tekstui negali būti teikiami.

4.

Balsuojama dėl viso bendro teksto vieną kartą. Jis patvirtinamas, jei surenka balsavusių Parlamento narių balsų daugumą.

5.

Jeigu Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro teksto, Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas ar kitas paskirtas šios delegacijos narys perskaito pranešimą. Po jo vyksta diskusijos.

1.

Derybos su kitomis institucijomis, siekiant susitarti teisėkūros procedūros metu, vedamos atsižvelgiant į Derybų įprastos teisėkūros procedūros metu elgesio kodeksą (8).

2.

Prieš pradėdamas tokias derybas, atsakingas komitetas iš esmės turėtų priimti sprendimą savo narių balsų dauguma ir patvirtinti įgaliojimus, gaires arba prioritetus.

3.

Jeigu per derybas pasiekiamas kompromisas su Taryba po to, kai komitetas patvirtina pranešimą, bet kokiu atveju prieš balsuojant plenariniame posėdyje iš naujo konsultuojamasi su komitetu.

1.

Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Parlamento kartu su Taryba priimtuose teisės aktuose turi būti nurodyta akto rūšis, registracijos eilės numeris, priėmimo data ir dalykas.

2.

Parlamento kartu su Taryba priimtuose aktuose turi būti:

3.

Teisės aktai yra padalyti į straipsnius, jei reikia, suskirstyti į skyrius ir skirsnius.

4.

Paskutiniame teisės akto straipsnyje nurodoma teisės akto įsigaliojimo data tuo atveju, jei ji yra ankstesnė ar vėlesnė negu dvidešimtoji diena po teisės akto paskelbimo.

5.

Po paskutinio teisės akto straipsnio pateikiama:

1.

Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 41 ir 48 straipsniais, atsakingas komitetas gali pateikti Parlamentui pranešimą, kuriame pateikiami pasiūlymai Tarybai dėl Sutarčių keitimo.

2.

Kai pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalį konsultuojamasi su Europos Parlamentu dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl Sutarčių pakeitimų svarstymo, klausimo svarstymas perduodamas atsakingam komitetui. Šis komitetas parengia pranešimą, kuriame yra šios dalys:

3.

Jei Europos Vadovų Taryba nusprendžia sušaukti konventą, Parlamentas skiria savo atstovus, remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu.

Parlamento delegacija išsirenka vadovą ir kandidatus į visų konvento iniciatyvinių grupių ar biuro narius.

4.

Jei Europos Vadovų Taryba prašo Parlamento duoti pritarimą sprendimui nesušaukti konvento, kuriame būtų nagrinėjami siūlomi Sutarčių pakeitimai, šis klausimas pagal Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį perduodamas atsakingam komitetui.

1.

Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 41 ir 48 straipsniais, atsakingas komitetas, laikydamasis Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pateikti Parlamentui pranešimą, kuriame Europos Vadovų Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies visų ar kai kurių nuostatų pakeitimo.

2.

Kai pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 6 dalį konsultuojamasi su Parlamentu dėl pasiūlymo dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo iš dalies pakeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiąją dalį, mutatis mutandis taikoma Darbo tvarkos taisyklių 74a straipsnio 2 dalis. Tokiu atveju į pasiūlymą dėl rezoliucijos gali būti įrašyti pasiūlymai iš dalies pakeisti tik Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies nuostatas.

1.

Visi Europos valstybių prašymai tapti Europos Sąjungos nare perduodami nagrinėti atsakingam komitetui.

2.

Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymu, gali nuspręsti paprašyti Komisijos ir Tarybos sudalyvauti diskusijose prieš pradedant derybas su prašymą pateikusia valstybe.

3.

Derybų metu Komisija ir Taryba reguliariai, išsamiai ir, jei reikia, slaptai informuoja atsakingą komitetą apie derybų eigą.

4.

Bet kuriame derybų etape Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, gali patvirtinti rekomendacijas ir pareikalauti, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant stojimo į Europos Sąjungą sutartį su prašymą pateikusia valstybe.

5.

Deryboms pasibaigus, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projektas pateikiamas Parlamentui duoti pritarimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį.

1.

Parlamentas, gavęs specialųjį atsakingo komiteto pranešimą, parengtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 41 ir 48 straipsnius, gali:

2.

Visi Tarybos prašymai duoti pritarimą dėl pasiūlymo, pateikto pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, kartu su atitinkamos valstybės narės pastabomis paskelbiami Parlamentui ir vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsniu perduodami atsakingam komitetui. Parlamentas priima sprendimą atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, išskyrus skubos ir kitaip pateisinamus atvejus.

3.

Sprendimams pagal 1 ir 2 dalis priimti būtina dviejų trečdalių balsavusiųjų, kurie sudaro visų Parlamento narių daugumą, balsų dauguma.

4.

Pirmininkų sueigai davus leidimą, atsakingas komitetas gali pateikti lydintį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstoma Parlamento nuomonė dėl šiurkščių valstybės narės padarytų pažeidimų, dėl jai taikytinų sankcijų ir dėl jų keitimo ar atšaukimo.

5.

Atsakingas komitetas užtikrina, kad Parlamentas būtų išsamiai informuojamas arba, jei būtina, su juo būtų konsultuojamasi dėl tolesnių veiksmų po to, kai Parlamentas pagal 3 dalies nuostatas davė savo pritarimą. Tarybos prašoma pranešti apie tolesnius veiksmus. Parlamentas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, parengtą gavus Pirmininkų sueigos leidimą, gali patvirtinti Tarybai skirtas rekomendacijas.

1.

Prašymus pradėti tvirtesnį valstybių narių bendradarbiavimą pagal Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnį Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui. Esant reikalui, taikomi šių Darbo tvarkos taisyklių 37, 38, 39, 43, 53–59 ir 81 straipsniai.

2.

Atsakingas komitetas patikrina atitiktį Europos Sąjungos sutarties 20 straipsniui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 326–334 straipsniams.

3.

Pagal tvirtesnį bendradarbiavimą siūlomus vėlesnius aktus Parlamentas nagrinėja pagal tas pačias procedūras, kaip ir nesant tvirtesnio bendradarbiavimo. Taikomas 43 straipsnis.

1.

Parlamento nariams turi būti prieinami šie dokumentai:

2.

Šie dokumentai perduodami atsakingam komitetui. Bet kuris suinteresuotas komitetas gali pateikti savo nuomonę.

3.

Jei kiti komitetai nori pateikti nuomones, Parlamento pirmininkas nustato terminą, per kurį jos turi būti pateiktos atsakingam komitetui.

1.

Laikydamasis toliau išdėstytų sąlygų, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ir pristatyti biudžeto projekto pakeitimų projektus.

2.

Pakeitimų projektai priimtini tik tuo atveju, jei jie pateikiami raštu ir yra pasirašyti ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių arba pateikiami frakcijos ar komiteto vardu ir nurodoma biudžeto eilutė, kuriai jie taikomi, bei išlaikomas išlaidų ir pajamų balansas. Į pakeitimų projektus įtraukiama visa svarbi informacija, kurią reikėtų įtraukti į atitinkamos biudžeto eilutės pastabas.

Prie visų biudžeto pakeitimų projektų turi būti pridedami rašytiniai paaiškinimai.

3.

Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų projektų pateikimo terminą.

4.

Atsakingas komitetas pateikia nuomonę dėl pateiktų tekstų prieš juos svarstant Parlamente.

Dėl pakeitimų projektų, kuriuos atmetė atsakingas komitetas, Parlamentas nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai to raštu prašo komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt narių, iki termino, kurį nustato Parlamento pirmininkas, pabaigos; šis terminas negali būti trumpesnis kaip 24 valandos iki balsavimo pradžios.

5.

Parlamento sąmatos pakeitimų projektai, panašūs į projektus, kurie Parlamento jau buvo atmesti, kai buvo rengiama sąmata, svarstomi tik tuo atveju, jei atsakingas komitetas pateikia teigiamą nuomonę.

6.

Nukrypstant nuo 55 straipsnio 2 dalies, Parlamentas atskirai ir paeiliui balsuoja dėl:

Tačiau yra taikomos 161 straipsnio 4–8 dalys.

7.

Biudžeto projekto straipsniai, skyriai, antraštinės dalys ir skirsniai, dėl kurių nebuvo pateikta pakeitimų projektų, laikomi priimti.

8.

Pakeitimų projektams patvirtinti būtina visų Parlamento narių balsų dauguma.

9.

Jei Parlamentas iš dalies pakeitė biudžeto projektą, pakeistas biudžeto projektas kartu su pagrindimu perduodamas Tarybai ir Komisijai.

10.

Kiekvieno Parlamento posėdžio, kuriame Parlamentas pateikia nuomonę dėl biudžeto projekto, protokolas perduodamas Tarybai ir Komisijai.

1.

Parlamento pirmininkas sukviečia Taikinimo komitetą, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 4 dalyje.

2.

Parlamento delegacijos, kuri vykstant biudžeto procedūrai dalyvauja Taikinimo komiteto darbe, narių skaičius lygus Tarybos delegacijos narių skaičiui.

3.

Kasmet prieš Parlamento balsavimą dėl Tarybos pozicijos delegacijos narius paskiria frakcijos, pageidautina iš komiteto, atsakingo už biudžeto klausimus, arba kitų susijusių komitetų narių. Delegacijai vadovauja Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininkas šias pareigas gali pavesti Parlamento pirmininko pavaduotojui, turinčiam patirties sprendžiant biudžeto klausimus, arba komiteto, atsakingo už biudžeto klausimus, pirmininkui.

4.

Taikomos Darbo tvarkos taisyklių 68 straipsnio 2, 4, 5, 7 ir 8 dalys.

5.

Kai Taikinimo komitete sutariama dėl bendro teksto, šis klausimas įtraukiamas į Parlamento posėdžio, kuris turi būti surengtas per keturiolika dienų nuo susitarimo datos, darbotvarkę. Bendras tekstas pateikiamas visiems Parlamento nariams. Taikomos Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnio 2 ir 3 dalys.

6.

Dėl viso bendro teksto balsuojama vieną kartą. Balsuojama vardiniu balsavimu. Laikoma, kad bendras tekstas patvirtintas, nebent jam nepritartų dauguma visų Parlamento narių.

7.

Kai Parlamentas patvirtina bendrą tekstą, bet Taryba jį atmeta, atsakingas komitetas gali pateikti visus ar kai kuriuos Parlamento pateiktus Tarybos pozicijos pakeitimus patvirtinti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 7 dalies d punktą.

Balsavimas dėl patvirtinimo įtraukiamas į Parlamento posėdžio, kuris turi būti surengtas per keturiolika dienų nuo datos, kai Taryba praneša apie tai, kad atmetė bendrą tekstą, darbotvarkę.

Jei pakeitimams pritaria dauguma visų Parlamento narių ir trys penktadaliai balsavusių narių, laikoma, kad šie pakeitimai patvirtinti.

1.

Visi Tarybos sprendimai, kuriais suteikiamas leidimas viršyti laikinąją dvyliktąją išlaidų dalį, perduodami atsakingam komitetui.

2.

Atsakingas komitetas gali pateikti sprendimo projektą, pagal kurį siekiama sumažinti išlaidas, nurodytas 1 dalyje. Parlamentas dėl to nusprendžia per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo patvirtinimo.

3.

Parlamentas priima sprendimą visų Parlamento narių balsų dauguma.

—

procedūrai suteikti patvirtinimą Europos Parlamento pirmininkui dėl Europos Parlamento biudžeto įvykdymo,

—

procedūrai suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba (dėl jos vykdomosios veiklos), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, biudžeto įvykdymą,

—

procedūrai suteikti patvirtinimą Komisijai dėl Europos plėtros fondo biudžeto įvykdymo,

—

procedūrai suteikti patvirtinimą organams, atsakingiems už Sąjungos užduotis vykdančių teisiškai nepriklausomų subjektų biudžeto valdymą, kai jų veiklai taikomos teisinės nuostatos, pagal kurias reikalaujama, jog Europos Parlamentas patvirtintų, kad biudžetas įvykdytas.

1.

Parlamentas prižiūri, kaip vykdomas einamųjų metų biudžetas. Jis paveda šią užduotį komitetams, atsakingiems už biudžetą ir biudžeto kontrolę, ir kitiems susijusiems komitetams.

2.

Kiekvienais metais, iki kitų metų biudžeto projekto pirmojo svarstymo, Parlamentas, prireikus remdamasis atsakingo komiteto pateiktu pasiūlymu dėl rezoliucijos, nagrinėja dėl einamųjų metų biudžeto vykdymo iškilusias problemas.

1.

Remdamasis generalinio sekretoriaus parengtu pranešimu, Biuras parengia pirminį sąmatos projektą.

2.

Parlamento pirmininkas perduoda pirminį sąmatos projektą atsakingam komitetui, kuris parengia sąmatos projektą ir pateikia pranešimą Parlamentui.

3.

Parlamento pirmininkas nustato terminą, iki kurio galima pateikti pakeitimus dėl sąmatos projekto.

Atsakingas komitetas dėl šių pakeitimų pateikia savo nuomonę.

4.

Parlamentas patvirtina sąmatą.

5.

Parlamento pirmininkas sąmatą perduoda Komisijai ir Tarybai.

6.

Pirmiau išdėstytos nuostatos taikomos ir taisomųjų biudžetų sąmatoms.