28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/1

(1)

2011 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (2) įgyvendinamos Sprendime 2011/137/BUSP numatytos priemonės;

(2)

2013 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimu 2013/45/BUSP (3) iš dalies pakeistas Sprendimas 2011/137/BUSP, kad būtų leidžiama nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai jų reikia Sąjungoje priimtam teismo ar administraciniam sprendimui įvykdyti arba teismo sprendimo vykdymui užtikrinti valstybėje narėje;

(3)

2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimu 2013/182/BUSP (4) iš dalies pakeistas Sprendimas 2011/137/BUSP, kad jis atitiktų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) rezoliuciją 2095 (2013), kuria iš dalies keičiamos ginklų embargo išimtys, nustatytos JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 9 punkto a papunktyje ir JT ST rezoliucijos 2009 (2011) 13 punkto a papunktyje;

(4)

kai kurioms iš tų priemonių taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir todėl joms įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai;

(5)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 204/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1.   Draudžiama:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, joje nustatyti draudimai netaikomi:

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybių narių kompetentingos institucijos, išvardytos IV priede, gali leisti teikti techninę pagalbą, finansavimą ir finansinę pagalbą, susijusias su įranga, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, jeigu jos nustato, kad tokia įranga skirta naudoti tik humanitariniais arba apsaugos tikslais.

2)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio, IV priede išvardytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą II priede išvardytų asmenų, subjektų arba organizacijų atžvilgiu, jei laikomasi šių sąlygų:

2.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio, IV priede išvardytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą III priede išvardytų asmenų, subjektų arba organizacijų atžvilgiu, jei laikomasi šių sąlygų:

3.   Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie visus pagal šį straipsnį suteiktus leidimus.“;

3)

9 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:

4)

13 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   2 dalis neužkerta kelio valstybėms narėms pagal savo nacionalinę teisę dalintis ta informacija su atitinkamomis Libijos institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą.”.

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/4

(1)

farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK) turėtų būti nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009;

(2)

farmakologiškai aktyvios medžiagos ir jų klasifikacija pagal DLK gyvūniniuose maisto produktuose nustatytos 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (2) priede;

(3)

Europos vaistų agentūrai pateiktas prašymas nustatyti Izraelio ūminio paralyžiaus viruso dangos baltymo dalies ir intergeninio regiono dalies ribonukleino rūgšties kodui homologinės dvigrandės spiralės struktūros ribonukleino rūgšties didžiausią leidžiamąją koncentraciją bitėms;

(4)

Veterinarinių vaistų komitetas rekomendavo, kad šiai farmakologiškai aktyviai medžiagai netinka įprastinis farmakologinis ir toksikologinis metodas, įskaitant leidžiamos paros normos lygio nustatymą, ir kad Izraelio ūminio paralyžiaus viruso dangos baltymo dalies ir intergeninio regiono dalies ribonukleino rūgšties kodui homologinės dvigrandės spiralės struktūros ribonukleino rūgšties medui taikytinos DLK bitėms nustatyti nebūtina;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 5 straipsnį Europos vaistų agentūra turi nuolat svarstyti, ar konkrečiam maisto produktui nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK galima taikyti kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūnų, arba vienos ar kelių rūšių gyvūnams nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK – kitų rūšių gyvūnams. Veterinarinių vaistų komitetas priėjo prie išvados, kad šios medžiagos atžvilgiu negalima pritarti ekstrapoliacijai kitų maistinių rūšių gyvūnams;

(6)

todėl reikia iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelę įtraukiant į ją veikliąją medžiagą – Izraelio ūminio paralyžiaus viruso dangos baltymo dalies ir intergeninio regiono dalies ribonukleino rūgšties kodui homologinę dvigrandės spiralės struktūros ribonukleino rūgštį, susijusią su bitėmis, ir kartu nustatyti, kad nėra poreikio nustatyti medui taikytinos DLK;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/6

(1)

2012 m. rugpjūčio 29 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Argentinos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės biodyzelino inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus skundą, kurį 2012 m. liepos 17 d. gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 60 proc. viso biodyzelino Sąjungoje, vardu pateikė Europos biodyzelino taryba (toliau - skundo pateikėjas). Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2013 m. sausio 30 d. Komisija nustatė, kad šis importuojamas nagrinėjamųjų šalių kilmės produktas turi būti registruojamas pagal 2013 m. sausio 28 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 79/2013 (3).

(4)

2012 m. lapkričio 10 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą.

(5)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Argentinos ir Indonezijos eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams, tiekėjams, platintojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, taip pat Argentinos ir Indonezijos valdžios institucijoms. Pranešime apie inicijavimą visos su tyrimu susijusios šalys paragintos pranešti apie save Komisijai.

(7)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(8)

Skundo pateikėjas, Argentinos ir Indonezijos eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir Argentinos bei Indonezijos valdžios institucijos pareiškė savo nuomonę. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)

Atsižvelgdama į didelį su tyrimu susijusių Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, nesusijusių Sąjungos importuotojų ir Sąjungos gamintojų skaičių ir norėdama tyrimą užbaigti per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė galinti sumažinti Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų, kuriuos būtų galima išnagrinėti, skaičių iki pagrįsto skaičiaus, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka).

(10)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Argentinos eksportuojančių gamintojų prašyta apie save pranešti Komisijai ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(11)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti dešimt eksportuojančių gamintojų (eksportuojančių gamintojų grupių). Tačiau dvi bendrovės pranešė, kad per TL į Sąjungą neeksportavo (arba visai nevykdė gamybos).

(12)

Likusių aštuonių eksportuojančių gamintojų (jų grupių) eksportas sudarė visą eksportą į Sąjungą per TL.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus (jų grupes) remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Remiantis aštuonių eksportuojančių gamintojų, nurodytų (10) konstatuojamojoje dalyje, pateiktais duomenimis, atrinktų bendrovių eksportas per TL sudarė 86 proc. viso nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą.

(14)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais, taip pat su Argentinos gamintojų asociacija bei Argentinos valdžios institucijomis, ir prieštaravimų negauta.

(15)

Nė viena neatrinkta Argentinos bendrovė neprašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį būtų atliktas individualus nagrinėjimas.

(16)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Indonezijos eksportuojančių gamintojų prašyta apie save pranešti Komisijai ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(17)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti aštuoni eksportuojantys gamintojai (jų grupės). Tačiau trys bendrovės pranešė, kad eksporto į Sąjungą per TL nevykdė.

(18)

Likusių penkių eksportuojančių gamintojų (jų grupių) eksportas sudarė visą eksportą į Sąjungą per TL.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturis eksportuojančius gamintojus (jų grupes) remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Remiantis penkių eksportuojančių gamintojų, nurodytų (16) konstatuojamojoje dalyje, pateiktais duomenimis, atrinktų bendrovių eksportas per TL sudarė 99 proc. viso nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą.

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį konsultuotasi su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais, taip pat su Indonezijos valdžios institucijomis, ir prieštaravimų negauta.

(21)

Nė viena neatrinkta Indonezijos bendrovė neprašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį būtų atliktas individualus nagrinėjimas.

(22)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Tačiau šiame tyrime nebendradarbiavo nė vienas importuotojas.

(23)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Atrinkti aštuoni Sąjungos gamintojai, kurie iki tyrimo inicijavimo Komisijai buvo žinomi kaip biodyzelino gamintojai. Komisija bendroves atrinko remdamasi pardavimo apimtimi, gamybos apimtimi ir geografine vietove. Atrinktų Sąjungos gamintojų gamyba sudarė 27 proc. Sąjungos gamybos.

(24)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys taip pat ragintos pareikšti savo nuomonę dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Paskelbus apie preliminariai atrinktas bendroves, dvi bendrovės, kurios turėjo būti atrinktos, pranešė nebendradarbiausiančios ir buvo pakeistos kitomis dviem bendrovėmis. Be to, Sąjungos pramonė pareiškė mananti, kad biodyzeliną gamina daug MVĮ, todėl turėtų būti atrinkta bent viena iš jų. Šis prašymas buvo patenkintas.

(25)

Laikoma, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(26)

Klausimynai nusiųsti trims atrinktiems Argentinos eksportuojantiems gamintojams (jų grupėms), keturiems atrinktiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams (jų grupėms) ir aštuoniems atrinktiems Sąjungos gamintojams.

(27)

Klausimyno atsakymai gauti iš septynių atrinktų Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų (jų grupių), aštuonių Sąjungos gamintojų ir trijų naudotojų.

(28)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

(29)

Nagrinėjamasis produktas yra Argentinos ir Indonezijos kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 95, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, 2710 20 11, 2710 20 15, 2710 20 17, ex 3824 90 97, 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas, kuris paprastai vadinamas biodyzelinu).

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Argentinoje gaminamas tik toks biodyzelinas, kuris yra iš sojos aliejaus gaunamas sojos metilesteris (SME), ir kad Indonezijoje gaminamas tik toks biodyzelinas, kuris yra iš alyvpalmių aliejaus gaunamas palmių metilesteris (PME), o Sąjungoje gaminamas biodyzelinas yra daugiausia rapsų metilesteris (RME), tačiau gaminamas jis ir iš kitų žaliavų, įskaitant naudotą aliejų ir gryną aliejų.

(31)

SME, PME ir RME priklauso riebalų rūgščių metilesterių (FAME) kategorijai. Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu; taip gaunamas biodyzelinas ir – kaip šalutinis produktas – glicerinas. Terminas „metil-“ reiškia metanolį – šiame procese dažniausiai naudojamą alkoholį.

(32)

SME ir PME biodyzelinas galėtų būti naudojamas grynos formos, tačiau paprastai prieš naudojant Europos Sąjungoje SME ir PME biodyzelinas yra sumaišomas tarpusavyje arba su RME. SME maišomas su PME, nes grynas SME neatitinka Europos standarto EN 14214 dėl jodo ir cetaninio skaičiaus. PME (ir SME) maišomas su RME, nes PME ir SME, palyginti su RME, aukštesnė ribinė filtruojamumo temperatūra (RFT), todėl grynas PME ir SME biodyzelinas yra netinkamas naudoti žiemą šaltuosiuose Europos Sąjungos regionuose.

(33)

Taigi transporto sektoriuje kaip degalai dyzelinu varomuose kelių transporto priemonių (kaip antai automobilių, sunkvežimių, autobusų, taip pat traukinių) varikliuose yra naudojami biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišiniai. Be to, biodyzeliną (gryną arba sumaišytą su mineraliniu dyzelinu) galima naudoti kaip namų, komercinės paskirties ar pramoninių boilerių kurą šildymui ir kaip generatorių kurą elektrai gaminti.

(34)

Tyrimas parodė, kad nagrinėjamojo produkto, Argentinoje ir Indonezijoje gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtis yra panašios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(35)

Vienas Indonezijos gamintojas pageidavo, kad frakcionuoti metilesteriai nebūtų įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Frakciniu distiliavimu riebalų rūgščių metilesteriai suskaidomi į skirtingų cheminių savybių komponentus, kurių galutinio naudojimo paskirtis skiriasi. Minėtas gamintojas teigė, kad frakcionuoti metilesteriai, kuriuos jis gamino ir eksportavo į ES, yra ne biodyzelinas ir kad jie naudojami kitoms pramonės reikmėms, o ne kaip degalai. Be to, šis gamintojas teigė, kad šių frakcionuotų metilesterių žaliava yra kokosų aliejus arba alyvpalmių sėklų aliejus, o ne nerafinuotas alyvpalmių aliejus, kuris paprastai Indonezijoje naudojamas biodyzelinui gaminti.

(36)

Frakcionuoti metilesteriai patenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį, nes tai riebalų rūgščių metilesteriai, gaminami iš biodyzelinui gaminti naudojamų žaliavų. Nors pats vienas šis biodyzelinas neatitinka Europos standarto (EN 14214), jis gali būti maišomas su kitu biodyzelinu taip, kad mišinys šį standartą atitiktų. Šis biodyzelinas yra lygiai toks pat kaip alyvpalmių metilesterių biodyzelinas, kuris, jei nesumaišytas, neatitinka minėto Europos standarto. Todėl šis argumentas atmestas.

(37)

Vis dėlto vienas Europos importuotojas, iš Indonezijos importuojantis iš alyvpalmių sėklų aliejaus gaminamus riebalų rūgščių metilesterius, pageidavo, kad jo importuojamam produktui, kuris nenaudojamas kaip degalai, bet yra perdirbamas į nesotųjį riebalų alkoholį, būtų taikoma galutinio naudojimo lengvata.

(38)

Pagal nacionalinių muitinės administracijų tvarkomą galutinio naudojimo lengvatų sistemą nuo importo muitų atleidžiama, kai patvirtinama galutinė importuotų žaliavų paskirtis. Ši sistema nustatyta Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose (6).

(39)

Sprendimas dėl šio prašymo bus priimtas galutiniame tyrimo etape, kai Komisija gaus suinteresuotųjų šalių pastabas dėl to, ar reikėtų patenkinti šį konkretų prašymą dėl ne degalams naudojamų alyvpalmių sėklų aliejaus riebalų rūgščių metilesterių importo. Nagrinėjant šias pastabas reikėtų išsiaiškinti, ar lengvata gali būti pasinaudota siekiant išvengti galutinių muitų, jeigu jie būtų nustatyti, ir poveikį ne degalams naudojamo biodyzelino importui iš šalių, kurioms jau taikomos priemonės.

(40)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia išnagrinėjo, ar kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo Argentinos vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis buvo tipiška, t. y. ar visa tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 proc. visos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per TL apimties. Komisija nustatė, kad bendra kiekvienos atrinktos bendrovės (bendrovių grupės) tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 proc. visos pardavimo eksportui į Sąjungą per TL apimties.

(41)

Po to Komisija nustatė kiekvienos atrinktos bendrovės (bendrovių grupės) tų rūšių vidaus rinkoje parduodamus produktus, kurie buvo tokie patys kaip eksportui į Sąjungą parduodami produktai arba į juos panašūs.

(42)

Nagrinėta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį kiekviena atrinkta bendrovė (bendrovių grupė) pardavė vidaus rinkoje ir kuris, kaip nustatyta, yra toks pats arba panašus į tos rūšies produktą, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje iš viso parduota ne mažiau kaip 5 proc. viso panašaus tam tikros rūšies produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(43)

Vėliau Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį nagrinėjo, ar kiekvienos atrinktos bendrovės (bendrovių grupės) panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Šiuo tikslu nustatyta kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalis vidaus rinkoje per TL.

(44)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Argentinos rinka yra smarkiai reguliuojama valstybės. Argentinoje iškastinį dyzeliną maišyti su biodyzelinu yra privaloma (TL biodyzelino dalis turėjo būti 7 proc.). Visas biodyzelino kiekis, kurio reikia šiam reikalavimui patenkinti, paskirstomas tam tikriems atrinktiems Argentinos biodyzelino gamintojams nustatant kvotas. Naftos bendrovės, siekdamos patenkinti šį privalomo maišymo reikalavimą, biodyzeliną privalo pirkti iš minėtų biodyzeliną gaminančių Argentinos bendrovių. Kainą nustato valstybė, o skelbia – Argentinos energetikos ministerija. Per TL ši valstybės nustatoma orientacinė kaina buvo apskaičiuojama pagal sudėtingą formulę, kurią taikant atsižvelgiama į gamybos sąnaudas (žaliavų, transporto ir kitas sąnaudas) ir užtikrinamas tam tikras pelnas. Orientacinei kainai apskaičiuoti naudoti kriterijai buvo nustatyti remiantis įvertinėmis paties neefektyviausio gamintojo, veikiančio pačiame atokiausiame šalies regione, sąnaudomis, taip Argentinos gamintojams užtikrinant didelį pelningumą.

(45)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikyta, kad vidaus pardavimas vykdomas ne įprastinėmis prekybos sąlygomis, todėl panašaus produkto normaliąją vertę reikėjo preliminariai apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis prie bendrovės per tiriamąjį laikotarpį patirtų nuosavų gamybos sąnaudų pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA) ir pagrįstą pelno dydį. Skundo pateikėjai teigė, kad dėl Argentinoje taikomos diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos smukdomos sojų bei sojos aliejaus kainos, todėl iškreipiamos biodyzelino gamintojų sąnaudos. Šiuo metu Komisija neturi pakankamai informacijos, kad galėtų nuspręsti, kaip tinkamai įvertinti šį argumentą. Todėl tai, ar minėtos sąnaudos pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudas, bus toliau nagrinėjama galutiniame tyrimo etape ir per šiuo metu vykstantį antisubsidijų tyrimą.

(46)

Atsižvelgdama į (42) konstatuojamojoje dalyje aprašytas rinkos ekonomikos sąlygas, Komisija laikėsi nuomonės, kad pelno sumos negalima nustatyti remiantis faktiniais atrinktų bendrovių duomenimis. Todėl pelno suma, naudota apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą remiantis pagrįsta pelno suma, kurios galėtų tikėtis šio tipo nauja, inovatyvi ir kapitalo imli įmonė veikdama įprastomis konkurencijos sąlygomis laisvoje ir atviroje rinkoje, t. y. 15 proc. nuo apyvartos.

(47)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(48)

Nagrinėjamojo produkto tiesioginio eksporto nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(49)

Kai pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas per Sąjungoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiais atvejais eksporto kaina buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas ir į gautą pelną. Šiuo atveju pagrįstu laikytas 5 proc. nuo apyvartos dydžio pelnas.

(50)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(51)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(52)

Todėl koreguota siekiant atsižvelgti į transporto, jūrų frachto ir draudimo išlaidas, tvarkymo, krovos darbų ir papildomas išlaidas, eksporto muitus ir komisinius visais atvejais, kai buvo aišku, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui.

(53)

Kai pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas per ne Sąjungoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, Komisija nagrinėjo, ar tokie susiję prekiautojai turėtų būti laikomi eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui skyriais, ar už komisinius veikiančiais tarpininkais.

(54)

Viena prekybos bendrovė buvo artimai susijusi su eksportuojančiu gamintoju ir jo visiškai kontroliuojama, ji neturėjo jokių derybinių įgaliojimų, negalėjo daryti poveikio kainoms ar pristatymo sąlygoms ir prekiavo vien tik Argentinos eksportuojančio gamintojo pagamintais produktais. Todėl ji laikyta eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui skyriumi ir šiuo atveju koreguojant į komisinius neatsižvelgta. Nustatyta, kad vienos ne ES įsikūrusios prekybos bendrovės ryšiai su Argentinos eksportuojančiu gamintoju buvo ne tokie glaudūs, jis jos nekontroliavo, be to, ji prekiavo kitais produktais, kuriuos pagamino kiti gamintojai. Šiuo atveju buvo laikoma, kad minėta prekybos bendrovė vykdė funkcijas, kurios buvo panašios į už komisinius prekiautojo vykdomas funkcijas. Todėl pardavimo eksportui kainos buvo koreguojamos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą siekiant atsižvelgti į prekiautojo gautą tariamą pelno dydį.

(55)

Į faktinį pardavimo kainų, kurias susijusiam prekiautojui taikė Argentinos eksportuojantis gamintojas, ir pardavimo kainų, kurias susiję prekiautojai taikė pirmam nepriklausomam pirkėjui ES, skirtumą koreguojant neatsižvelgta. Koreguota remiantis susijusio prekiautojo PBA išlaidomis ir pagrįsta pelno suma. Faktinis bendrovės pelnas laikytas nepatikimu dėl bendrovių ryšių pobūdžio.

(56)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies panašiam produktui nustatyta vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina.

(57)

Vidutinis svertinis neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas nustatytas remiantis trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(58)

Visiems kitiems Argentinos eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas nustatytas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo tikslu iš pradžių nustatytas bendradarbiavimo lygis: bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pranešti eksporto į Sąjungą apimties duomenys palyginti su atitinkama Eurostato importo statistika. Nustatytas labai aukštas bendradarbiavimo lygis (100 proc. viso eksporto į Sąjungą per TL), todėl visiems kitiems Argentinos eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas, atitinkantis atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumą.

(59)

Taip nustatyti laikinieji procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

Dempingo skirtumas

(60)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia išnagrinėjo, ar kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo Indonezijos vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis buvo tipiška, t. y. ar visa tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 proc. visos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per TL apimties. Komisija nustatė, kad, išskyrus du eksportuojančius gamintojus, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas.

(61)

Eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas apskritai buvo tipiškas, atveju Komisija vėliau nustatė tų rūšių vidaus rinkoje parduodamus produktus, kurie buvo tokie patys kaip eksportui į Sąjungą parduodami produktai arba į juos panašūs.

(62)

Nustačius vienodų ar panašių rūšių produktus nagrinėta, ar jų pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu eksportuojantys gamintojai per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje iš viso pardavė ne mažiau kaip 5 proc. viso panašaus tam tikros rūšies produkto į Sąjungą eksportuoto kiekio. Nustatyta, kad tų rūšių produktų, kuriuos eksportavo eksportuojantys gamintojai, kurių pardavimas apskritai buvo tipiškas, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas arba kad jie vidaus rinkoje iš viso neprekiavo tos rūšies produktais.

(63)

Todėl visiems eksportuojantiems gamintojams panašaus produkto normalioji vertė buvo preliminariai apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis prie bendrovės per tiriamąjį laikotarpį patirtų nuosavų gamybos sąnaudų pridėjus PBA išlaidas ir pagrįstą pelno skirtumą. Skundo pateikėjai teigė, kad dėl Indonezijoje taikomos diferencijuotos eksporto apmokestinimo sistemos smukdomos alyvpalmių aliejaus kainos, todėl iškreipiamos biodyzelino gamintojų sąnaudos. Šiuo metu Komisija neturi pakankamai informacijos, kad galėtų nuspręsti, kaip tinkamai įvertinti šį argumentą. Todėl tai, ar minėtos sąnaudos pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudas, bus toliau nagrinėjama galutiniame tyrimo etape ir per šiuo metu vykstantį antisubsidijų tyrimą.

(64)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indonezijos biodyzelino vidaus rinka yra smarkiai reguliuojama valstybės. Pertamina, visiškai valstybei priklausanti naftos ir dujų bendrovė, neabejotinai yra pati didžiausia vidaus rinkoje veikianti bendrovė (daugiau kaip 90 proc. vidaus rinkoje įsigyjamo biodyzelino ji perka iš atrinktų gamintojų). Pertamina yra valstybės įgaliota gaminti biodegalų ir iškastinių degalų mišinius, kurie parduodami jos degalinėse. Kiekvieną mėnesį Indonezijos prekybos ministerija nustato orientacinę eksporto kainą, kuria remiantis apskaičiuojamas mėnesinis eksporto muitų lygis. Pertamina biodyzeliną įsigyja už minėtą Indonezijos vyriausybės nustatytą orientacinę kainą.

(65)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pelno sumos nebuvo galima apskaičiuoti remiantis faktiniais atrinktų bendrovių duomenimis, nes jų pardavimas vidaus rinkoje nelaikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl pelno suma, naudota apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą remiantis pagrįsta pelno suma, kurios galėtų tikėtis šio tipo nauja, inovatyvi ir kapitalo imli įmonė veikdama įprastomis konkurencijos sąlygomis laisvoje ir atviroje rinkoje, t. y. 15 proc. nuo apyvartos.

(66)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(67)

Nagrinėjamojo produkto tiesioginio eksporto nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(68)

Kai pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas per Sąjungoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiais atvejais eksporto kaina buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, ir pagrįstu laikytas 5 proc. nuo apyvartos dydžio pelnas.

(69)

Priemokos, kurios vienoje valstybėje narėje buvo taikomos pirkėjams, po biodyzelino įsigijimo norintiems pasinaudoti dvejopo biodyzelino vertės skaičiavimo reglamentavimo sistema (7), nelaikytos eksporto kainos dalimi. Tokios priemokos savaime nėra susietos su nagrinėjamuoju produktu, veikiau su susijusio importuotojo prievole pateikti dokumentus, kad gautų vyriausybės sertifikatą, kuriuo susijusio importuotojo klientui sudaroma galimybė įvykdyti būtinas sąlygas, kad galėtų maišyti tik pusę biodyzelino kiekio (jeigu tas biodyzelinas gali būti laikomas „dvigubos vertės“).

(70)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(71)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(72)

Todėl koreguota siekiant atsižvelgti į transporto, jūrų frachto ir draudimo išlaidas, tvarkymo, krovos darbų ir papildomas išlaidas, kreditų išlaidas, eksporto muitus, tyrimų mokesčius, bankų renkamus mokesčius ir komisinius visais atvejais, kai buvo aišku, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui.

(73)

Kai pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas per ne Sąjungoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, Komisija nagrinėjo, ar tokie susiję prekiautojai turėtų būti laikomi eksportuojančio gamintojo pardavimo eksportui skyriais, ar už komisinius veikiančiais tarpininkais.

(74)

Nustatyta, kad viena bendrovė (bendrovių grupė) užmezgė ryšius su susijusia prekybos bendrove, kad ši be kitų produktų už komisinius prekiautų ir biodyzelinu. Šiuo atveju laikytasi nuomonės, kad susijęs prekiautojas turėtų būti laikomas už komisinius veikiančiu tarpininku, todėl pardavimo eksportui kainos buvo pakoreguotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą siekiant atsižvelgti į prekiautojo gautą pelno dydį.

(75)

Vienas eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą (PME) pirmam nepriklausomam pirkėjui pardavė prieš tai sumaišęs jį su RME. Todėl pagal 2 straipsnio 10 dalies a punktą buvo atliktas koregavimas siekiant atsižvelgti į nagrinėjamojo produkto fizinių savybių skirtumus.

(76)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies panašiam produktui nustatyta vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina.

(77)

Vidutinis svertinis neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas nulinis dempingo skirtumas, skirtumą.

(78)

Visiems kitiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais. Šiuo tikslu iš pradžių nustatytas bendradarbiavimo lygis: bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pranešti eksporto į Sąjungą apimties duomenys palyginti su atitinkama Eurostato importo statistika. Nustatytas labai aukštas bendradarbiavimo lygis (99 proc. viso eksporto į Sąjungą per TL), todėl visiems kitiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas, atitinkantis atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumą.

(79)

Taip nustatyti laikinieji procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

Dempingo skirtumas

(80)

Panašų produktą Sąjungoje gamina 254 gamintojai. Jie yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(81)

Gauta įtarimų, kad daug didelių Sąjungos gamintojų yra susiję su Argentinos eksportuotojais ir (arba) kad jie importuoja biodyzeliną iš Argentinos, todėl neturėtų būti įtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(82)

Atlikus tyrimą trys bendrovės buvo išbrauktos iš Sąjungos pramonės apibrėžties dėl jų priklausymo nuo importo iš nagrinėjamųjų šalių – per TL jų importas sudarė atitinkamai 63 proc., 85 proc. ir 71 proc. jų pačių produkcijos. Dar dvi bendrovės išbrauktos, nes per tiriamąjį laikotarpį biodyzelino negamino. Šių bendrovių duomenys tolesnėse dalyse nenaudojami. Padaryta preliminari išvada, kad nebuvo priežasčių iš Sąjungos pramonės apibrėžties išbraukti kurį nors kitą Sąjungos gamintoją.

(83)

Siekiant nustatyti visą per TL Sąjungoje pagamintą produkto kiekį, naudota visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant skunde pateiktą informaciją ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis. Remiantis šia informacija nustatyta, kad Sąjungoje per TL iš viso pagaminta apie 9 052 871 tonų produkto. Kaip nurodyta pirmiau, atrinkti aštuoni Sąjungos gamintojai, kurių produkcija sudarė 27 proc. visos Sąjungos panašaus produkto produkcijos.

(84)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis visų Sąjungos gamintojų visos Sąjungos produkcijos Sąjungos rinkoje kiekiu, atėmus jų eksportą, pridėjus importą iš Argentinos ir Indonezijos ir importą iš kitų trečiųjų šalių.

(85)

Importo iš Argentinos ir Indonezijos kiekio duomenys buvo paimti iš Eurostato duomenų, susijusių su įvairiais KN kodais, kuriems priskiriamas produktas.

(86)

Remiantis šiais duomenimis, per laikotarpį nuo 2009 m. iki TL pabaigos Sąjungos biodyzelino suvartojimas padidėjo 5 proc.

(87)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje, importo iš abiejų šalių poveikis gali būti vertinamas bendrai tik tuo atveju, jei tenkinamos dvi sąlygos.

(88)

Pirmoji – dempingo skirtumas, susijęs su importu iš abiejų šalių, yra didesnis už de minimis, o importo kiekis nėra nereikšmingas. Dempingo skirtumas, kuris buvo nustatytas dėl importo iš Argentinos ir Indonezijos, buvo didesnis už pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą de minimis ribą, o importo apimtis iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies nebuvo nereikšminga, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje – per TL jo rinkos dalis buvo atitinkamai 10,8 proc. ir 8,5 proc.

(89)

Antra, importuojami produktai turi konkuruoti tarpusavyje ir konkuruoti su panašiu Sąjungos produktu. Iš Argentinos ir Indonezijos importuojamas biodyzelinas yra sumaišomas su mineraliniu biodyzelinu tų pačių prekybos bendrovių ir parduodamas pirkėjams visoje Sąjungoje tiesiogiai konkuruojant su Sąjungos pramonės pagamintu biodyzelinu.

(90)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminariai laikoma, kad įvykdyti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išdėstyti kriterijai ir kad atliekant žalos analizę iš Argentinos importuojamas produktas ir iš Indonezijos importuojamas produktas turėtų būti nagrinėjami bendrai.

(91)

Iš Argentinos ir Indonezijos importuojamas kiekis labai išaugo per 2009 m. – TL, o importas iš Indonezijos augo sparčiau nei iš Argentinos. Per minėtą laikotarpį rinkos dalis padidėjo nuo 9,1 proc. iki 19,3 proc.

(92)

Nors importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo, ypač 2010–2011 m., biodyzelino iš Argentinos ir Indonezijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(93)

Siekiant nustatyti, ar per TL buvo priverstinai mažinamos kainos, vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos, pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo iš atrinktų Argentinos ir Indonezijos gamintojų kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, kurios buvo nustatytos remiantis CIF kaina ir tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(94)

SME iš Argentinos ir PME iš Indonezijos buvo palygintas su Sąjungos rinkoje gaminamu ir parduodamu produktu remiantis ribine filtruojamumo temperatūra (RTF), t. y. temperatūra, kuriai esant biodyzelinas vėl virsta riebalais ir nebegali būti naudojamas kaip degalai.

(95)

Visų iš Argentinos į ES parduoti įvežtų produktų RTF buvo 0 °C. Todėl šie produktai buvo palyginti su Sąjungos gamintojų parduodamu biodyzelinu, kurio RTF – 0 °C.

(96)

Viso ES parduoto Indonezijos kilmės biodyzelino RFT buvo 13 0 °C. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos gamintojai parduoda labai mažą tokios RFT biodyzelino kiekį (Indonezijos kilmės PME, prieš jį parduodant pirmam nepriklausomam pirkėjui, beveik visada sumaišomas su kitu kitų šalinių biodyzelinu), manyta, kad tiesiogiai lyginti netikslinga. Todėl iš Indonezijos eksportuoto PME, kurio RFT yra 13 °C, kaina buvo pakoreguota pagal RFT 0 °C biodyzelino kainą ir padidinta, remiantis kainos skirtumu Sąjungos rinkoje tarp Sąjungos pramonės pagaminto PME, kurio RFT yra 13 °C, ir vidutinės biodyzelino, kurio RFT yra 0 °C, kainos.

(97)

Pagal minėtą metodą Argentinos ir Indonezijos bei Sąjungos kainų skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės svertinės vidutinės gamintojo kainos EXW sąlygomis procentine dalimi, t. y. priverstinio kainų mažinimo skirtumas, sudarė 2,5–9,1 proc.

(98)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, tirtuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonei.

(99)

Kaip minėta, tiriant galimą žalą Sąjungos pramonei naudoti patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys.

(100)

Nagrinėdama žalą Komisija atskirai įvertino makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius nagrinėjamojo laikotarpio rodiklius Komisija vertino remdamasi Sąjungos pramonės pateiktais visų Sąjungos gamintojų duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija nagrinėjo remdamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis.

(101)

Remiantis su visais Sąjungos biodyzelino gamintojais susijusia informacija, įvertinti šie makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(102)

Remiantis su atrinktais Sąjungos biodyzelino gamintojais susijusia informacija įvertinti šie mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo ir Sąjungos pramonės gamyba, ir suvartojimas. Pajėgumai iš esmės nesikeitė, ypač 2010 m. – TL; taigi pajėgumai tuo laikotarpiu naudoti menkai. Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti anksčiau įrengtais pajėgumais arba išnaudoti pajėgumų, kurie tuo laikotarpiu padidinti tikintis JAV nustatytų priemonių poveikio ar dėl numatytos kvotų sistemos ir kai kurių valstybių narių didesnių užsakymų.

(104)

Pardavimo nesusijusioms bendrovėms Sąjungoje apimtis per šį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį suvartojimas šiek tiek išaugo, pastovi pardavimo apimtis lėmė rinkos dalies sumažėjimą (5,5 procentinio punkto), o prarastą rinkos dalį užėmė importas iš nagrinėjamųjų šalių.

(105)

Sąjungos pramonės augimą rodo kiekio rodikliai – gamybos, pardavimo ir ypač rinkos dalies. Nors per nagrinėjamą laikotarpį suvartojimas padidėjo, Sąjungos gamintojų rinkos dalis kartu su juo neaugo. Sąjungos pramonės rinkos dalis per šį laikotarpį sumažėjo, o importo apimtis padidėjo. Per tą patį laikotarpį importui iš Argentinos ir Indonezijos tenkanti rinkos dalis padidėjo daugiau kaip 10 procentinių punktų. Tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti augančia rinka, apskritai turėjo neigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai.

(106)

Biodyzelino pramonė yra kapitalo imli pramonė, kurios gamybos procesui nereikia daug darbo jėgos, be to, tam tikrą dalį biodyzelino faktiškai pagamina rangovai, todėl darbuotojų samdoma nedaug. Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį šiek tiek padidėjo gamybos apimtis, padidėjo ir užimtumas.

(107)

Užimtumas didėjo sparčiau nei gamyba, taigi našumas per laikotarpį nuo 2009 m. iki TL pabaigos sumažėjo 7 procentiniais punktais.

(108)

Iki 2009 m. (kuomet prasideda šio tyrimo tiriamasis laikotarpis) Sąjungos pramonei žalą darė importas dempingo kaina iš Junginių Amerikos Valstijų. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamam produktui nustatytais muitais siekta užtikrinti vienodas sąlygas, kad Sąjungos pramonė galėtų sąžiningai konkuruoti su minėtu importu ir atsigauti po anksčiau patirtos žalos.

(109)

Tačiau akivaizdu, kad taip nebuvo. Sąjungos pramonė dabar ne tokia pelninga kaip 2009 m., be to, ji prarado rinkos dalį (net palyginti su 2009 m.), kurią užėmė iš Argentinos ir Indonezijos importuojami produktai, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos kainos. Pajėgumų naudojimas mažėjo, nors suvartojimas Sąjungoje didėjo. Akivaizdu, kad atsigavimo po buvusio dempingo nebuvo.

(110)

Argentinos ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo nurodyti pirmiau, dempingui skirtame skirsnyje. Nustatyta, kad vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas, kurio importas į ES sudaro nedidelę viso importo iš Indonezijos dalį, dempingo nevykdė. Tačiau kiti Indonezijos eksportuojantys gamintojai ir visi Argentinos eksportuojantys gamintojai, kaip nustatyta, biodyzeliną į Sąjungos rinką eksportavo dempingo kaina. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš abiejų nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(111)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti pardavimo kainą, dėl prasto rapsų derliaus 2011 m. gamybos sąnaudos išaugo tiek, kad didesnės pardavimo kainos jos nebekompensavo. Sąjungos pramonei buvo ekonomiškai nenaudinga importuoti alternatyvių žaliavų iš Argentinos ir Indonezijos dėl tose šalyse galiojusio mokesčių režimo, todėl ji buvo priversta importuoti gatavą biodyzeliną ir taip sumažinti savo sąnaudas ir, atitinkamai, bendrus nuostolius.

(112)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo atrinktų bendrovių darbo užmokesčio sąnaudos, todėl bendrovės ir vėl turėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti bendrąsias sąnaudas.

(113)

Per nagrinėjamą laikotarpį biodyzelino atsargos padidėjo maždaug 40 proc. Atsargų kiekis didėjo per visą nagrinėjamą laikotarpį. Tačiau vertinant ekonominę Sąjungos pramonės padėtį su atsargomis susiję duomenys nėra labai vertingi, nes biodyzelino negalima saugoti ilgiau nei 6 mėnesius (vidutiniškai jis laikomas tik apie tris mėnesius).

(114)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, kuris buvo gautas panašų produktą pardavus Sąjungos rinkoje, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Per nagrinėjamą laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas sumažėjo labai smarkiai – nuo 3,5 proc. iki -2,5 proc.

(115)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų į biodyzelino gamybą lygis per minėtą laikotarpį sumažėjo, todėl galima daryti išvadą, kad nors atrinkti gamintojai vis dar buvo pajėgūs investuoti į biodyzelino gamybą, sumažėjus Sąjungos gamintojų rinkos daliai, sumažėjo ir tokioms investicijoms galimų skirti išteklių.

(116)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų grąžos, rodančios jų ikimokestinius rezultatus biodyzelino gamybai naudoto turto atskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi, pelningumo tendencija buvo neigiama. Mažėjanti investicijų grąža akivaizdžiai rodo tiriamuoju laikotarpiu blogėjančią Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(117)

Grynųjų pinigų srautas, t. y. pramonės gebėjimas finansuoti savo veiklą, per nagrinėjamą laikotarpį smarkiai sumažėjo – tai rodo, kad atrinktoms bendrovėms buvo sunku konkuruoti su dempingo kaina iš Argentinos ir Indonezijos vykdomu importu.

(118)

Įvertinus patikrintus duomenis galima daryti neabejotiną išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Suvartojimas augo, bet tuo pat metu buvo prarasta rinkos dalis ir sumažėjo pelningumas, padidėjo importuojamų produktų užimama rinkos dalis ir buvo priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos.

(119)

Kiti rodikliai taip pat blogėjo arba nekito net po to, kai Jungtinėms Amerikos Valstijoms buvo nustatytos priemonės ir muitų taikymas išplėstas iš Kanados vengiant priemonių siunčiamiems produktams.

(120)

Sąjungos gamintojams pavyko kompensuoti didžiąją dalį per 2010–2011 m. padidėjusių (+33 procentiniais punktais) gamybos sąnaudų, bet tik iki nulio sumažinus pelningumą. Tačiau per 2011 m. – TL padidėjusių sąnaudų Sąjungos gamintojai kompensuoti nebepajėgė, nes išaugo žaliavų kaina, o žaliavos sudaro beveik 80 proc. visų biodyzelino gamybos sąnaudų. Šių padidėjusių sąnaudų nebuvo galima visiškai perkelti pirkėjams Sąjungos rinkoje, todėl per TL patirta nuostolių.

(121)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl nagrinėjamųjų šalių kilmės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine.

(122)

Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kurią galėjo padaryti tie kiti veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(123)

Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį nevykdant dempingo iš Indonezijos į ES importuota tik nedidelė dalis biodyzelino (maždaug 2–6 proc.). Nustatyta, kad kitas biodyzelinas iš Indonezijos ir visas biodyzelinas iš Argentinos importuotas dempingo kaina. Jeigu tas nedidelis ne dempingo kaina importuotas produkto kiekis būtų atimtas iš viso deklaruoto importo iš Indonezijos kiekio, pirmiau aprašytos importo tendencijos nepasikeistų.

(124)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo (daugiau nei du kartus) importo mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių apimtis. Dėl to tokiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo net 10 procentinių punktų – nuo 9,1 proc. 2009 m. iki 18,8 proc. TL pabaigoje.

(125)

Be to, Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5,5 procentinio punkto, nors suvartojimas padidėjo.

(126)

Importo dempingo kaina vidutinė kaina per 2009 m. – TL padidėjo 48 proc., tačiau buvo gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės kainas tuo laikotarpiu. Taigi dėl importo dempingo kaina buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos – vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL buvo 4 proc. Indonezijos atveju ir 8 proc. Argentinos atveju.

(127)

Išaugusio importo mažomis dempingo kainomis Sąjungos rinkoje daromas spaudimas neleido Sąjungos pramonei nustatyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų rinkos sąlygas ir padidėjusias sąnaudas. Atrinktos bendrovės pirkėjams didino kainas, tačiau taip jiems perkėlė tik 38 proc. sąnaudų, nors iš viso sąnaudos tuo metu išaugo 47 proc.

(128)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad importas mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių, dėl kurio per TL buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir kurio apimtis labai padidėjo, turėjo lemiamos įtakos Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai.

(129)

Importas iš trečiųjų šalių – daugiausia JAV, Norvegijos ir Pietų Korėjos – per laikotarpį nuo 2009 m. iki TL pabaigos smarkiai sumažėjo. Iš šių šalių importuota mažiau, nes 2009 m. iš Jungtinių Valstijų importuojamiems produktams buvo nustatytos priemonės, kurių taikymas atlikus priemonių vengimo tyrimą 2010 m. išplėstas iš Kanados siunčiamam biodyzelinui. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai blogėjo Sąjungos pramonės finansinė padėtis, importo iš kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis mažėjo, importo iš kitų trečiųjų šalių įtaka Sąjungos pramonės patirtai žalai negalėjo būti reikšminga. Taigi negalima daryti išvados, kad dėl minėto importo nutrūksta patirtos žalos ir importo dempingo kaina poveikio priežastinis ryšys.

(130)

Nustatyta, kad ne visas importas iš nagrinėjamųjų šalių buvo vykdomas dempingo kaina, tačiau tik 2011 m. antrą pusmetį. Atsižvelgiant į tai, kad toks importas buvo vykdomas tik trumpą laiką ir į nedidelį jo kiekį, dėl jo Sąjungos pramonė galėjo patirti tik nedidelės žalos, todėl dėl jo nenutrūksta patirtos žalos ir importo dempingo kaina poveikio priežastinis ryšys.

(131)

Atsižvelgiant į mažą Sąjungos gamintojų, neįtrauktų į Sąjungos pramonės apibrėžtį, gamybos apimtį ir į apskritai nedidelį jų importo kiekį, manoma, kad dėl šių gamintojų Sąjungos pramonė žalos nepatyrė.

(132)

CARBIO, Argentinos biodyzelino gamintojų asociacija, teigė, kad Sąjungos pramonei žalą padarė Sąjungos gamintojų iš Argentinos ir Indonezijos vykdytas importas. Šį importą ji įvardijo kaip pačių Sąjungos gamintojų veiksmais sau sukeltą žalą ir teigė, kad Argentinos gamintojai neturėtų būti laikomi prisidėję prie žalos.

(133)

Sąjungos pramonės pateikti duomenys iš tikrųjų rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai iš Argentinos ir Indonezijos importavo tam tikrą biodyzelino kiekį – iki 60 proc. viso per TL iš šių šalių importuoto kiekio. Tačiau Sąjungos gamintojai teigė importą naudoję kaip savigynos priemonę. Galimybė mažos trukmės laikotarpiu pasinaudoti vykdant dempingą importuojamo biodyzelino kainomis padėjo Sąjungos gamintojams išlikti versle vidutinės trukmės laikotarpiu.

(134)

Sąjungos pramonės vykdytas biodyzelino importas dempingo kainomis smarkiai išaugo per 2011 m. ir TL, t. y. tuo metu, kai buvo labiausiai juntamas eksportuojamo biodyzelino ir jo žaliavų diferencijuoto apmokestinimo poveikis, nes būtent tuo metu importuoti žaliavas (sojos aliejų ir alyvpalmių aliejų) tapo ekonomiškai mažiau naudinga, nei importuoti gatavą produktą. Abiejose šalyse taikoma diferencijuoto eksportuojamų produktų apmokestinimo sistema, pagal kurią žaliavoms, palyginti su gatavu produktu, taikomi didesni eksporto mokesčiai. Ar šį diferencinį eksporto mokestį galima laikyti subsidija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 2 straipsnį, bus išsiaiškinta per šiuo metu vykdomą antisubsidijų tyrimą.

(135)

Pavyzdžiui, kelis TL mėnesius iš Argentinos importuojamo sojos aliejaus kaina buvo didesnė už SME, todėl pirkti sojos aliejų tuo metu buvo ekonomiškai nenaudinga. Taigi pirkti SME buvo vienintelė ekonomiškai pagrįsta galimybė.

(136)

Bet kuriuo atveju, jeigu Sąjungos pramonė nebūtų importavusi minėto biodyzelino kiekio, tą kiekį būtų importavusios (priverstinai sumažindamos Sąjungos pramonės kainas) ir Sąjungos rinkoje pardavusios Sąjungos prekybos bendrovės, nes jos jau importuoja biodyzeliną iš minėtų šalių ir konkuruodamos su Sąjungos pramone parduoda jį dyzelino perdirbimo įmonėms. Dėl šio importo nepažeidžiamas priežastinis ryšys, todėl minėtas argumentas preliminariai atmetamas.

(137)

CARBIO taip pat teigia, kad Sąjungos pramonei padarytą žalą reikia sieti su pertekliniais pajėgumais, kuriuos lėmė pernelyg didelė plėtra. CARBIO teigia, kad 2008 m. pajėgumų naudojimas tesiekė 50 proc., tačiau pramonė plėtėsi, nors paklausa tuo pat metu nedidėjo.

(138)

Iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimo lygis visoje Sąjungoje buvo žemas, o per TL siekė tik 40 proc. Todėl kai kurios bendrovės naudojo ne visus įsirengtus pajėgumus.

(139)

Tačiau pajėgumų naudojimo lygis buvo žemas jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, toks išliko per visą laikotarpį ir atrinktose bendrovėse taip pat nesikeitė.

(140)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje atrinktos bendrovės veikė pelningai, pabaigoje – nuostolingai, o jų pajėgumų naudojimas nesikeitė. Todėl galima pagrįstai teigti, kad visa pramonė tapo mažiau pelninga, o jos pajėgumų naudojimas išliko nepasikeitęs. Taigi perteklinių pajėgumų negalima laikyti svarbia priežastimi, dėl kurios buvo padaryta žala, nes, panašu, tarp jų nėra priežastinio ryšio. Todėl šis argumentas preliminariai atmetamas.

(141)

CARBIO taip pat teigia, kad Sąjungos pramonė patiria žalą, nes yra neefektyvi, ypač dėl to, kad nėra vertikaliai integruota ir veikia ten, kur arti nėra žaliavų.

(142)

Šie argumentai preliminariai atmetami. Kai kurios atrinktos bendrovės yra įsikūrusios uostuose, todėl joms žaliavos tiesiogiai atplukdomos laivais, o kitų atrinktų bendrovių biodyzelino ir aliejaus gamyklos yra toje pačioje vietoje. Daug Pietų Europos biodyzelino gamintojų yra specialiai įsikūrę uostų teritorijose, kad žaliavos jiems būtų tiekiamos iš Argentinos ir Indonezijos, arba ten, kur ir jų pirkėjai (iškastinės naftos perdirbimo gamyklos). Atsižvelgiant į tai, kad pradėjus taikyti diferencijuoto eksporto apmokestinimo sistemą žaliavos tapo brangesnės už gatavą produktą ir kad dėl to gaminti PME ir SME Europos Sąjungoje tapo ekonomiškai nebeįmanoma, Sąjungos pramonei neabejotinai buvo padaryta žala.

(143)

Be to, CARBIO nurodė tam tikrus su reglamentavimu susijusius veiksnius, dėl kurių, anot jos, Sąjungos pramonė patyrė žalos, nors kai kurie iš jų tėra dar neįsigalioję teisės aktų pasiūlymai. Tačiau CARBIO ypatingą dėmesį skiria toliau aprašomai dvejopo vertės skaičiavimo sistemai.

(144)

Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje (AEID) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles, pagal kurias mineralinis dyzelinas naudotojams būtų parduodamas tik prieš tai jį sumaišius su tam tikra biodyzelino dalimi. Kai kurios valstybės narės pasinaudojo AEID nuostata, pagal kurią minėta biodyzelino dalis gali būti dvigubai mažesnė, jeigu biodyzelinas yra pagamintas iš naudoto aliejaus arba naudotų gyvūninių riebalų. Pavyzdžiui, jeigu tam tikra valstybė narė nustato, kad mišinį turi sudaryti 7 proc. biodyzelino ir 93 proc. mineralinio dyzelino, 7 proc. biodyzelino dalis gali būti sumažinta iki 3,5 proc., jeigu maišoma su iš naudoto aliejaus gautu biodyzelinu.

(145)

CARBIO teigia, kad dėl dvejopo skaičiavimo taisyklių vadinamojo pirmosios kartos biodyzelino pardavimas per TL sumažėjo 1 mln. metrinių tonų ir kad dėl to Sąjungos pramonei buvo padaryta žala. Šis argumentas atmetamas, nes tarp atrinktų Sąjungos gamintojų yra dvigubos vertės biodyzeliną gaminančių bendrovių, o jų finansinė padėtis labai nesiskiria nuo iš gryno aliejaus biodyzeliną gaminančių atrinktų bendrovių finansinės padėties. Tikrinant šių bendrovių duomenis nustatyta, kad jų biodyzelino kainai įtakos turėjo mažos iš Argentinos ir Indonezijos importuojamo biodyzelino dempingo kainos, nes jos netiesiogiai konkuruoja su iš nagrinėjamųjų šalių importuojamu PME ir SME.

(146)

Taip pat teigta, kad Sąjungos pramonė patiria žalą, nes nepakankamai investuoja į antrosios kartos biodegalus, pvz., nenaudoja naudoto aliejaus. Šis argumentas preliminariai atmetamas, nes Sąjungoje nėra tiek naudoto aliejaus, kad būtų galima žymiai padidinti iš naudoto aliejaus jau gaminamą biodyzelino kiekį.

(147)

CARBIO taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės patirta žala negali būti siejama su importu iš nagrinėjamųjų šalių, nes įvairiose valstybėse narėse yra taikomos kvotų sistemos ir mokesčių režimai, kuriais ribojamas patekimas į tas rinkas. Ji taip pat teigė, kad į kai kurias ES rinkas SME ir PME neįmanoma importuoti dėl klimato sąlygų.

(148)

Teisinga manyti, kad PME ribinė filtruojamumo temperatūra (RFT) (+13 °C) reiškia, kad PME negali būti naudojamas visoje Sąjungoje, jei nėra sumaišomas su kitu biodyzelinu siekiant sumažinti jo RFT. Tačiau SME RTF yra 0 °C, todėl jį galima naudoti plačiau, ypač šiltuoju metų laikotarpiu.

(149)

Argumentas, kad Sąjungos pramonei žalą daro kai kurių valstybių narių reglamentavimo sistema, buvo atidžiai nagrinėjamas per visą tyrimą.

(150)

Kai kurios valstybės narės taiko kvotų sistemą, pagal kurią atitinkamos valstybės narės bendrovėms arba kitų Sąjungos valstybių narių bendrovėms suteikiama konkreti gamybos kvota. Vis dėlto dauguma šalių teikia lengvatas per mokesčių sistemas, tačiau šios lengvatos yra mažinamos arba jų iš viso atsisakoma.

(151)

Prancūzija, pvz., taiko 90 EUR už toną pagal kvotą pagaminto biodyzelino lengvatą. Tačiau atsižvelgiant į mažas vykdant dempingą importuojamo biodyzelino kainas, dažnai pigiau jį importuoti, nei pirkti iš Sąjungos pramonės, net ir įvertinus mokesčių lengvatas. Tai įrodo faktas, kad Prancūzijos rinkoje prekiaujama iš Argentinos importuotais produktais.

(152)

Kai kuriose valstybėse narėse iš Argentinos ir Indonezijos importuotais produktais neprekiaujama dėl klimato sąlygų arba dėl kvotų sistemų. Tačiau didžiojoje Sąjungos rinkos dalyje iš Argentinos ir Indonezijos importuotu biodyzelinu prekiaujama, nes nėra kvotų sistemos, arba dėl to, kad jo kaina yra mažesnė už bet kokią mokesčių lengvatą, kurią valstybė narė galėtų suteikti.

(153)

Atsižvelgiant į tai, kad PME ir SME galima prekiauti visoje Sąjungoje, jei jis sumaišomas su Sąjungoje pagamintu RME arba kitu biodyzelinu, ir į didelį dempingo kainomis importuoto produkto kiekį net ir tose valstybėse narėse, kurios taiko mokesčių lengvatų sistemas, šis argumentas preliminariai atmetamas, nes dėl esamų kvotų sistemų ir mokesčių režimų žalos ir importo dempingo kainomis daromo poveikio priežastinis ryšys nenutrūksta.

(154)

Atliktas vertinimas rodo, kad labai padidėjo nagrinėjamųjų šalių kilmės importo mažomis dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis. Kartu nustatyta, kad dėl šio importo per TL buvo priverstinai mažinama Sąjungos pramonės kaina.

(155)

Duomenys rodo, kad išaugus nagrinėjamųjų šalių kilmės importo mažomis kainomis apimčiai, labai pablogėjo Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(156)

Atliekant analizę tinkamai atskirtas ir atskirai įvertintas poveikis, kurį Sąjungos pramonės padėčiai darė visi žinomi veiksniai, ir žalingas importo dempingo kaina poveikis. Remiantis šiuo tyrimu daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(157)

Žinomi veiksniai (išskyrus importą dempingo kaina) įvertinti remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi ir nenustatyta, kad dėl jų būtų nutrūkęs importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(158)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, tarp jų – Sąjungos pramonės, importuotojų, žaliavų tiekėjų ir naudotojų interesai.

(159)

Kaip minėta, dėl nagrinėjamųjų šalių kilmės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Jei priemonės nebūtų nustatytos, Sąjungos pramonės finansinė padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Sąjungos pramonės padėtis ypač pablogėjo, kai 2009 m. +3 proc. siekęs pelningumas TL pabaigoje sumažėjo iki -2,5 proc. Bet koks tolesnis veiklos rezultatų blogėjimas galiausiai reikštų, kad mažėtų gamybos apimtis, būtų uždaroma daugiau gamyklų, todėl Sąjungoje gali sumažėti užimtumas ir investicijų.

(160)

Nustačius priemones būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Sąjungos pramonės pelningumas mažėja dėl to, kad jai sunku konkuruoti su vykdant dempingą mažomis kainomis importuojamais nagrinėjamųjų šalių kilmės produktais; šį faktą taip pat lemia abiejose šalyse taikomas eksporto mokesčių režimas – dėl jo į Sąjungos rinką importuojamo SME ir PME kainos mažėja, o žaliavų – didėja. Todėl nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėtų pagerinti savo pelningumą iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šiai kapitalo imliai pramonei.

(161)

Priemonės turėtų suteikti Sąjungos pramonei galimybę pradėti atsigauti po žalingo dempingo, kuris buvo nustatytas per tyrimą.

(162)

Sąjungos nesusiję importuotojai ir (arba) prekiautojai buvo paraginti pranešti apie save Komisijai. Tačiau šiame tyrime nebendradarbiavo nė vienas importuotojas.

(163)

Nesusiję importuotojai ar prekiautojai duomenų nepateikė, todėl nebuvo įrodymų, kad priemonės akivaizdžiai prieštarautų šių šalių interesams.

(164)

Inicijavus tyrimą klausimynai nusiųsti visoms žinomoms naudotojų bendrovėms, gaminančioms ir platinančioms mineralinį dyzeliną, taip pat maišančioms, kaip reikalaujama, mineralinį dyzeliną su biodyzelinu.

(165)

Trys biodyzelino naudotojai atsiuntė naudotojams skirto klausimyno atsakymus, tačiau nurodė, kad biodyzelinas sudaro tik labai nedidelę jų viso verslo dalį. Jie nurodė, kad teisiškai privalėtų pirkti biodyzeliną, todėl, kaip ir anksčiau, jeigu dėl muito biodyzelino kaina padidėtų, jie tą padidėjimą savaime perkeltų savo pirkėjams.

(166)

Atsižvelgiant į tai, kad turima nedaug informacijos, galutiniam vartotojui nustatytos priemonės veikiausiai turėtų labai nedidelį poveikį, nes į degalinėse perkamą mineralinį dyzeliną įmaišoma tik maža dalis biodyzelino. Nenustatyta, kad priemonės akivaizdžiai prieštarautų naudotojų ar vartotojų interesams.

(167)

Viena žaliavų tiekėjų asociacija FEDIOL (Europos aliejaus ir baltymų rupinių pramonei Europoje atstovaujanti federacija) pateikė žaliavų tiekėjams nusiųsto klausimyno atsakymus. Ši asociacija nurodė, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių visoje Sąjungoje sumažėjo rapsų aliejaus paklausa – per 2009–2011 m. daugiau kaip 1 mln. tonų.

(168)

Kaip ji mano, priemonių nustatymas turės teigiamo poveikio ES tiekėjų pramonei, nes padidės pajėgumų naudojimas. Bent kiek išaugusi rapsų aliejaus paklausa būtų naudinga ES kombinuotųjų pašarų pramonei, nes šie pašarai – tai rapsų aliejaus gamybos liekanos, ir žemės ūkio sektoriui, rapsų augintojui.

(169)

Taigi remiantis gautais įrodymais galima teigti, kad Sąjungos žaliavų tiekėjams priemonių nustatymas būtų naudingas.

(170)

Priemonių nustatymas importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui akivaizdžiai atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Priemonės leistų Sąjungos pramonei augti ir pradėti atsigauti po importo dempingo kaina padarytos žalos. Kita vertus, jei priemonės nebūtų nustatytos, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų ir iš verslo pasitrauktų dar daugiau veiklos vykdytojų. Nors dėl naudotojų ir importuotojų negalima daryti jokių aiškių išvadų, priemonių nustatymas turėtų būti naudingas žaliavų tiekėjams.

(171)

Nėra įtikinamų priežasčių manyti, kad importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatytos laikinosios antidempingo priemonės akivaizdžiai prieštarautų Sąjungos interesams.

(172)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(173)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos gamintojų patiriamai žalai pašalinti, tačiau jie neviršyti.

(174)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama priemones Sąjungos pramonė turėtų padengti savo gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį pagrįstai galėtų uždirbti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jei nebūtų importo dempingo kaina.

(175)

Šiuo tikslu galima laikyti, kad 15 proc. nuo apyvartos yra tinkamas pelno dydis, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis uždirbti, jeigu nebūtų žalingo dempingo, remiantis ankstesniu tyrimu dėl importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, per kurį toks dydis laikytas pagrįstu dydžiu, užtikrinančiu šiai pramonei pelningas ilgalaikes investicijas.

(176)

Tuo remiantis buvo apskaičiuota Sąjungos pramonei nežalinga panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina apskaičiuota prie atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainų, kurios buvo pakoreguotos siekiant atsižvelgti į faktinį pelną ir (arba) nuostolį per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno dydį.

(177)

Tuomet, remiantis nagrinėjamųjų šalių atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų per TL Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Tada visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti visos CIF importo vertės procentine dalimi.

(178)

Remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui pagal mažesniojo muito taisyklę turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai, t. y. pasirinktas mažesnysis iš dviejų apskaičiuotų skirtumų – dempingo arba žalos.

(179)

Antidempingo muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus palyginus su dempingo skirtumais. Taigi, laikinųjų antidempingo muitų normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

(180)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad antidempingo muitas bus taikomas ir mišiniams, kurių sudėtyje yra biodyzelino (pagal biodyzelino masės dalį mišinyje), ir grynam biodyzelinui, muitas bus taikomas tiksliau ir tinkamiau, jei valstybių narių muitinės jį skaičiuos kaip nustatyto dydžio eurais už neto toną išreikštą sumą ir taikys ją importuojamam grynam dyzelinui arba sumaišytame produkte esančiai biodyzelino daliai.

(181)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkrečios bendrovės, t. y. nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(182)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiami Komisijai (8), pateikiant visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(183)

Komisija 2013 m. sausio 28 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 79/2013 nustatė reikalavimą registruoti nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importą. Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į galimą antidempingo priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Šiuo tyrimo etapu negalima priimti sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(184)

Siekiant gero administravimo, suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, per vieną mėnesį po šio reglamento paskelbimo gali raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Išvados dėl muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali būti persvarstytos siekiant nustatyti galutines priemones,

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/26

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/28

(1)

pagal Akto dėl Kroatijos stojimo 50 straipsnį, tais atvejais, kai dėl stojimo būtina daryti iki įstojimo dienos institucijų priimtų aktų adaptacijas ir kai būtinos adaptacijos nebuvo numatytos tame Akte dėl stojimo ar jo prieduose, Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma dėl Komisijos pasiūlymo, šiuo tikslu turi priimti būtinus aktus, nebent pirminį aktą priėmė Komisija;

(2)

konferencijos, kurioje buvo parengta ir priimta Sutartis dėl Kroatijos stojimo, Baigiamajame akte nurodyta, kad Aukštosios Susitariančiosios Šalys pasiekė politinį susitarimą dėl institucijų priimtų aktų adaptacijų, kurias reikia padaryti atsižvelgiant į stojimą, ir prašo Tarybos ir Komisijos priimti tas adaptacijas iki įstojimo, prireikus jas papildžius ir atnaujinus atsižvelgiant į Sąjungos teisės raidą;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (1) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalinius orientacinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, atsižvelgdamos į 2020 m. Sąjungos energijos suvartojimą;

(4)

dėl Kroatijos stojimo reikia techniškai adaptuoti prognozuotus 2020 m. Sąjungos energijos suvartojimo duomenis siekiant atsižvelgti į suvartojimą 28 valstybėse narėse. Remiantis 2007 m. prognozėmis, 2020 m. 27 valstybėse narėse turėtų būti suvartota 1 842 mln. tne pirminės energijos. Remiantis tomis pačiomis prognozėmis, 2020 m. 28 valstybėse narėse, įskaitant Kroatiją, turėtų būti suvartota 1 853 mln. tne pirminės energijos. Energijos suvartojimą sumažinus 20 %, 2020 m. būtų suvartojama 1 483 mln. tne, t. y. 370 mln. tne mažiau, nei prognozuota. Ši techninė adaptacija reikalinga, kad Direktyvą 2012/27/ES būtų galima taikyti Kroatijai;

(5)

todėl Direktyva 2012/27/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/30

(1)

Akto dėl Kroatijos stojimo 50 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl stojimo būtina daryti iki įstojimo dienos institucijų priimtų aktų adaptacijas ir kai būtinos adaptacijos nebuvo numatytos tame Akte ir jo prieduose, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima būtinus aktus, jei pirminis aktas nebuvo priimtas Komisijos;

(2)

konferencijos, kurioje buvo parengta ir priimta Stojimo sutartis, Baigiamajame akte nurodyta, kad Aukštosios Susitariančiosios Šalys pasiekė politinį susitarimą dėl institucijų priimtų aktų adaptacijų, kurias reikia padaryti atsižvelgiant į stojimą, ir prašo Tarybos ir Komisijos priimti tas adaptacijas iki įstojimo, prireikus jas papildžius ir atnaujinus atsižvelgiant į Sąjungos teisės raidą;

(3)

todėl direktyvos 83/182/EEB (1), 2003/49/EB (2), 2008/7/EB (3), 2009/133/EB (4) ir 2011/96/ES (5) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/32

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 136 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė patvirtinti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį priėmė sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad Kipre yra perviršinis deficitas (1), ir pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį rekomendavo Kiprui panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą, nurodydama, kad „Kipro valdžios institucijos esamą perviršinio deficito padėtį turėtų ištaisyti kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2012 m.“;

(3)

2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Kipro 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Kipro stabilumo programos (2) Taryba, be kita ko, rekomendavo, kad Kipras imtųsi veiksmų ir tvariai panaikintų savo perviršinį deficitą 2012 m., užtikrintų pakankamą savo skolos mažinimo kriterijaus atitikties pažangą, griežtintų finansų įstaigų veiksmingo rekapitalizavimo reguliavimo nuostatas ir pagerintų konkurencingumą;

(4)

pastaruoju metu spaudimas Kiprui finansų rinkose vis didėjo, nes augo nerimas dėl šios šalies valstybės finansų tvarumo, įskaitant nusilpusiam finansų sektoriui reikalingas svarbias valstybės pagalbos priemones. Kai kuriuos disbalansus nulėmė neigiami euro zonos krizės padariniai, įskaitant įvykius Graikijoje. Kiti disbalansai, kaip nurodyta 2012 m. Komisijos nuodugnioje Kipro apžvalgoje ir 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendacijoje, kilo šalies viduje ir yra ilgalaikiškesni. Kredito reitingų agentūroms keletą kartų iš eilės sumažinus Kipro Vyriausybės obligacijų reitingus, šalis tapo nepajėgi refinansuoti savo skolų tokiomis palūkanų normomis, kurios atitiktų ilgalaikio fiskalinio tvarumo tikslą. Taip pat bankų sektoriui laipsniškai buvo nutraukiamas tarptautinių rinkų finansavimas, o didžiausios įstaigos užregistravo esminį kapitalo nepakankamumą;

(5)

atsižvelgdamos į šiuos labai nepalankius ekonominius ir finansinius sunkumus, Kipro valdžios institucijos oficialiai paprašė finansinės pagalbos – 2012 m. birželio 25 d. kreipėsi paskolos į Europos finansinio stabilumo fondą / Europos stabilumo mechanizmą (ESM), taip pat kreipėsi paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), – kad atkurtų tvarų Kipro ekonomikos augimą, užtikrintų tvarkingai veikiančią bankų sistemą ir apsaugotų Sąjungos ir euro zonos finansinį stabilumą. 2012 m. birželio 27 d. euro grupė paragino Komisiją kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), Kipro valdžios institucijas ir TVF susitarti dėl Kipro makroekonominio koregavimo programos, įskaitant jo finansavimo poreikius, ir imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas dabartinėmis labai sudėtingomis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė, kad gali pasireikšti šalutinis neramumų valstybės skolos vertybinių popierių rinkoje poveikis. 2013 m. kovo 25 d. euro grupė pasiekė politinį susitarimą su Kipro valdžios institucijomis dėl kertinių makroekonominio koregavimo programos klausimų. Bankų sektorius turi būti restruktūrizuotas ir sumažintas, turi būti paspartintas fiskalinis konsolidavimas, struktūrinės reformos ir privatizavimas. Be to, du didžiausi bankai turi būti rekapitalizuoti išskirtinai tų pačių bankų (t. y. akcininkų, obligacijų turėtojų ir indėlininkų) lėšomis;

(6)

šiomis aplinkybėmis Kipras turėtų patvirtinti išsamų politikos priemonių paketą, kuris turi būti įgyvendintas per 3-ejus makroekonominio koregavimo programos metus nuo 2013 m. antrojo ketvirčio iki 2016 m. pirmojo ketvirčio;

(7)

visapusiškų politikos priemonių paketas turėtų būti skirtas atgauti finansų rinkos pasitikėjimą, atkurti tvirtą makroekonominę pusiausvyrą ir sudaryti sąlygas grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo. Jį turėtų sudaryti trys ramsčiai. Pirmasis ramstis turėtų apimti finansų sektoriaus strategiją, grindžiamą šio sektoriaus finansų įstaigų restruktūrizavimu ir mažinimu, taip pat šio sektoriaus priežiūros stiprinimu siekiant spręsti kapitalo ir likvidumo problemas. Antrasis ramstis turėtų apimti plataus užmojo fiskalinio konsolidavimo, kurio pastangos koncentruojamos laikotarpio pradžioje, strategiją, įgyvendintiną visų pirma taikant einamųjų pirminių išlaidų mažinimo, valdžios sektoriaus pajamų didinimo, viešojo sektoriaus veikimo gerinimo ir fiskalinio konsolidavimo išlaikymo vidutinės trukmės laikotarpiu priemones, kartu kuo labiau mažinant poveikį socialiai remtiniems žmonėms ir toliau sėkmingai naudojant struktūrinius ir kitus Sąjungos fondus. Trečiasis ramstis turėtų apimti plataus užmojo struktūrinių reformų darbotvarkę, kuri skirta konkurencingumui bei tvariam ir subalansuotam augimui remti ir kuria sudaromos sąlygos šalinti makroekonominius disbalansus (visų pirma reformuojant darbo užmokesčio indeksavimo sistemą konsultuojantis su socialiniais partneriais) ir sklandaus rinkų veikimo kliūtis. Remiantis 2013 m. vasario 28 d. politiniu susitarimu dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo, turėtų būti išlaikytos jaunimo įsidarbinimo galimybės ir perspektyvos;

(8)

pagal Komisijos tarnybų 2012 m. žiemos nominaliojo BVP augimo prognozės (– 0,5 % 2012 m., – 8,2 % 2013 m., – 2,9 % 2014 m., 2,6 % 2015 m. ir 3,7 % 2016 m.) atnaujinimą, 2012 m. skolos ir BVP santykis būtų 87 %, 2013 m. – 109 %, 2014 m. – 123 %, 2015 m. – 126 % ir 2016 m. – 122 %. Taigi iki 2015 m. skolos ir BVP santykis sparčiai didėtų, tačiau vėliau imtų laipsniškai mažėti ir 2020 m. sumažėtų iki apskaičiuotųjų 105 %. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. žiemos nominaliojo BVP augimo prognozės atnaujinimą numatyta, kad 2013 m. pirminis valdžios sektoriaus deficitas bus 395 mln. EUR (2,4 % BVP), 2014 m. – 678 mln. EUR (4,3 % BVP), 2015 m. – 344 mln. EUR (2,1 % BVP), o 2016 m. numatomas perviršis – 204 mln. EUR (1,2 % BVP);

(9)

kad būtų atkurtas Kipro finansinis stabilumas ir, atsižvelgiant į glaudų ryšį, kad būtų išlaikytas finansinis stabilumas visoje euro zonoje, labai svarbu padidinti ilgalaikį Kipro bankų sektoriaus atsparumą. Esminis Kipro bankų sektoriaus mažinimas ir restruktūrizavimas jau vyksta. Kipro Atstovų Rūmai priėmė teisės aktą, kuriuo nustatoma išsami kredito įstaigų atgaivinimo ir pertvarkymo sistema. Panaudojus tą naują sistemą Kipro bankų sektorius nedelsiant iš esmės sumažintas. Siekiant išlaikyti Kipro bankų sektoriaus likvidumą, įvestos laikinos administracinės priemonės, įskaitant kapitalo kontrolę;

(10)

įgyvendinus visapusiškas ir plataus užmojo finansines, fiskalines ir struktūrines reformas, turėtų būti užtikrintas Kipro valstybės skolos tvarumas vidutinės trukmės laikotarpiu;

(11)

Komisija kartu su ECB ir prireikus su TVF, pasitelkusi išvykstamuosius tikrinimus ir reguliarias kas ketvirtį pateikiamas Kipro valdžios institucijų ataskaitas, turėtų reguliariai tikrinti, ar tiksliai įgyvendinama Kipro makroekonominio koregavimo programa;

(12)

per visą Kipro visapusiškų politikos priemonių paketo įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines rekomendacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse;

(13)

laikydamosi galiojančių nacionalinių taisyklių ir tvarkos, Kipro valdžios institucijos turėtų įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant makroekonominio koregavimo programą;

(14)

bet kokia Kipro gaunama finansinė pagalba jo makroekonominio koregavimo programos politikos priemonėms įgyvendinti turėtų atitikti Sąjungos teisinius reikalavimus ir politikos sritis, visų pirma Sąjungos ekonomikos valdymo sistemą. Finansų įstaigų rėmimo veiksmai turėtų būti vykdomi pagal Sąjungos konkurencijos taisykles. Komisija turėtų užtikrinti, kad visos susitarimo memorandume nurodytos priemonės, susijusios su prašoma ESM finansine pagalba, visapusiškai atitiktų šį sprendimą,

a)

užtikrinti, kad būtų atidžiai stebimos bankų sektoriaus likvidumo sąlygos. Atidžiai stebimi neseniai nustatyti laikini laisvo kapitalo judėjimo apribojimai (be kita ko, grynųjų pinigų išėmimo, elektroninio mokėjimo ir pervedimų į užsienį apribojimai). Tų apribojimų tikslas – taikyti kontrolę tik tiek laiko, kiek iš tiesų reikia, kad būtų išvengta rimtos tiesioginės grėsmės finansiniam stabilumui. Nuo centrinio banko finansavimo arba valstybės pagalbos priklausančių šalies bankų vidutinės trukmės finansavimas ir kapitalo planai turėtų realiai atspindėti numatytą bankų sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimą, taip pat turėtų būti mažinama priklausomybė nuo skolinimosi iš centrinių bankų, išvengiant skubaus turto išpardavimo ir kreditų krizės. Kad ateityje būtų užkirstas kelias per didelei emitentų koncentracijai, turi būti atnaujintos mažiausių likvidumo reikalavimų taisyklės;

b)

nustatyti nepriklausomą Kipro banko ir Kipro liaudies banko turto vertinimą ir Kipro liaudies banko operacijas skubiai integruoti į Kipro banko operacijas. Vertinimas atliekamas skubiai, kad būtų galima užbaigti indėlių konvertavimą į nuosavybę Kipro banke;

c)

priimti būtinus norminius reikalavimus, susijusius su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklio padidinimu iki 9 % ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje;

d)

imtis priemonių, kad būtų kuo labiau sumažintos dėl bankų restruktūrizavimo mokesčių mokėtojams tenkančios išlaidos. Prieš pasinaudodamos valstybės pagalbos priemonėmis, pakankamai kapitalo neturinčios komercinės ir kooperacinės kredito įstaigos kiek įmanoma padidina savo kapitalą iš privačių šaltinių. Prieš suteikiant tokią valstybės pagalbą, bet kokie restruktūrizavimo planai oficialiai tvirtinami pagal valstybės pagalbos taisykles. Komercinės ir kooperacinės kredito įstaigos, turinčios kapitalo stygių, gali, jei kitų priemonių nepakanka, prašyti valstybės rekapitalizavimo pagalbos pagal valstybės pagalbos procedūras;

e)

užtikrinti, kad būtų sukurtas kreditų registras, prireikus būtų peržiūrėta ir pataisyta esama paskolų suteikimo ir valdymo procesų reguliavimo sistema ir būtų priimti teisės aktai, kuriais stiprinamas komercinių bankų valdymas;

f)

stiprinti bankų valdymą, įskaitant draudimą skolinti nepriklausomiems valdybos nariams arba susijusioms šalims;

g)

maksimaliai padidinti neveiksnių skolų išieškojimą ir mažinti strateginio skolininkų įsipareigojimų nevykdymo paskatas. Be kita ko, sumažinami suvaržymai konfiskuoti užstatą ir užtikrinama tinkama neveiksnių paskolų stebėsena ir valdymas. Kipro centrinis bankas rekomenduoja visas paskolas, kurių mokėjimo terminas baigėsi prieš daugiau kaip 90 dienų, laikyti neveiksniomis;

h)

prilyginti kooperacinių kredito institucijų reguliavimą ir priežiūrą prie komercinių bankų reguliavimo ir priežiūros;

i)

nustatyti kooperacinių kredito įstaigų gyvybingumą ir, konsultuojantis su Komisija, ECB ir TVF, parengti kooperacinių kredito įstaigų sektoriaus būsimos struktūros, veikimo ir gyvybingumo strategiją. Tos strategijos įgyvendinimas turėtų būti baigtas iki 2015 m. vidurio;

j)

padidinti bendrovių ir namų ūkių sektorių įsiskolinimo stebėseną ir nustatyti tikslinio privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo sistemą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujam skolinimui ir sumažinti kredito apribojimus;

k)

toliau stiprinti kovos su pinigų plovimu sistemą ir, atsižvelgiant į geriausią patirtį, užtikrinti visapusišką subjektų (juridinių asmenų ir kitų juridinių struktūrų, kaip antai, fondai) skaidrumą;

l)

įvesti privalomą priežiūrą, pagrįstą kapitalizavimo lygiais;

m)

integruoti testavimą nepalankiomis sąlygomis į reguliarią išorinę bankų priežiūrą ir

n)

įgyvendinti suvienodintą duomenų pranešimo sistemą bankams ir kredito įstaigoms.

a)

kalbant apie išlaidas, į jo biudžetą įtraukiamas išlaidų būsto programoms sumažinimas mažiausiai 36 mln. EUR, tolesnis laipsniškas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio mažinimas ir tam tikrų socialinių išmokų racionalizavimas;

b)

kalbant apie pajamas, į papildomas priemones įtraukiamas nekilnojamojo turto mokesčių, įstatymais nustatyto pelno mokesčio tarifo, pajamų iš palūkanų mokesčio tarifo, bankams taikomo mokesčio ir mokesčio už viešąsias paslaugas didinimas;

c)

mokesčio už transporto priemones sistemos reformą, grįsdamas ją ekologiniais principais ir siekdamas gauti papildomų pajamų;

d)

priemones sveikatos priežiūros išlaidoms kontroliuoti ir sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų veiksmingumui gerinti – didina viešųjų ligoninių efektyvumą, konkurencingumą ir išlaidų efektyvumą. Be to, Kipras pradeda taikyti bendro mokėjimo už tam tikras medicinos paslaugas ir vaistus sistemą; ir

e)

visapusišką nuo 2012 m. gruodžio mėn. priimtų konsolidavimo priemonių įgyvendinimą.

a)

kalbant apie išlaidas, į biudžetą įtraukiamas: bendrų socialinių pervedimų išlaidų sumažinimas padidinant jų tikslingumą, kad būtų sutaupyta mažiausiai 28,5 mln. EUR; tolesnis viešojo ir bendro viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio mažinimas; mokesčio studentams ir pensininkams už viešojo transporto korteles nustatymas ir struktūrinės švietimo sektoriaus reformos priemonės siekiant sumažinti darbo užmokesčio išlaidas; ir

b)

kalbant apie pajamas, į 2014 m. biudžetą įtraukiamas: laikinų įmokų nuo viešojo ir privačiojo sektoriaus darbuotojų bruto darbo užmokesčio pratęsimas iki 2016 m. gruodžio 31 d.; PVM didinimas; akcizų didinimas; ir bendrosios socialinio draudimo sistemos įmokų didinimas.

a)

bendrosios ir viešojo sektoriaus pensijų sistemos reformas, kad pensijų sistema būtų tvari ir būtų sprendžiama pensijų pakankamumo problema. Prireikus reformos bus papildomai stiprinamos;

b)

sveikatos išlaidų augimo kontrolę, kad būtų padidintas finansavimo struktūros tvarumas ir viešosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumas;

c)

viešųjų išlaidų veiksmingumo ir biudžeto sudarymo gerinimą, taikant veiksmingą vidutinės trukmės biudžeto sudarymo sistemą, kuri yra geresnio viešųjų finansų valdymo dalis ir visapusiškai atitinka 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (3) ir Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, pasirašytą Briuselyje 2012 m. kovo 2 d.;

d)

tinkamos teisinės ir institucinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemos, pagrįstos geriausia praktika, patvirtinimą;

e)

programos, kuria sukuriama tvirta valstybinių ir pusiau valstybinių įmonių valdymo sistema, parengimą ir privatizavimo plano, kuriuo padedama gerinti ekonominį veiksmingumą ir atkurti skolos tvarumą, inicijavimą;

f)

išsamaus reformų plano, kuriuo gerinamas mokesčių surinkimo ir administravimo efektyvumas ir veiksmingumas (įskaitant priemones visapusiškam įstatymų ir standartų, reglamentuojančių tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje bei keitimąsi mokesčių informacija, taikymui tinkamu laiku gerinti) parengimą ir vykdymą;

g)

nekilnojamo turto mokesčio tvarkos reformą;

h)

viešojo administravimo reformą, kad būtų pagerintas jo veikimas ir išlaidų efektyvumas, visų pirma peržiūrint viešosios tarnybos dydį, įdarbinimo sąlygas ir funkcinę organizaciją siekiant užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus išteklių panaudojimą ir kokybiškų paslaugų teikimą gyventojams; ir

i)

bendrą socialinių išmokų struktūros ir dydžių reformą siekiant veiksmingai panaudoti išteklius ir užtikrinti tinkamą socialinės paramos ir paskatų dirbti pusiausvyrą.

a)

dujoms eksploatuoti reikalingos infrastruktūros diegimo planą;

b)

energetikos sektoriaus ir dujų eksporto reguliavimo tvarkos ir rinkos organizavimo pagrindus; ir

c)

planą nustatyti institucinę angliavandenilių išteklių valdymo sistemą, įskaitant išteklių fondą, kuriam turėtų būti skirtos valstybės lėšos, gaunamos iš dujų eksploatavimo jūroje, kuris turėtų šias lėšas valdyti ir kuris būtų įsteigtas pagal tarptautiniu mastu pripažintą geriausią patirtį.

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/37

(1)

2011 m. rugsėjo 26 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. Komisijoje užregistruotais raštais iš Čekijos Respublikos ir 2012 m. birželio 8 d. Komisijoje užregistruotu raštu iš Lenkijos Respublikos Čekijos Respublika ir Lenkijos Respublika paprašė leisti taikyti specialias priemones, kuriomis būtų galima nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 5 straipsnio, kiek tai susiję su pasienio tiltų ir bendrų kelio ruožų tarp tų dviejų valstybių narių statymu ir priežiūra;

(2)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalį 2012 m. gruodžio 5 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Čekijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos prašymus. 2012 m. gruodžio 10 d. raštu Komisija pranešė Čekijos Respublikai ir Lenkijos Respublikai, kad turi visą prašymams įvertinti būtiną informaciją;

(3)

prekių tiekimo ir paslaugų teikimo ir prekių, skirtų I priede išvardytų pasienio tiltų ir bendrų kelio ruožų priežiūrai ir II priede išvardytų pasienio tiltų statybai ir tolesnei priežiūrai, įsigijimo Bendrijos teritorijoje atveju, laikoma, jog tiltai ir bendri kelio ruožai, taip pat ir jų statybos aikštelės, yra išimtinai tik Čekijos Respublikos arba tik Lenkijos Respublikos teritorijoje pagal susitarimą, kurį šios šalys sudarys dėl tiltų statymo ir priežiūros ir bendrų kelio ruožų priežiūros Čekijos ir Lenkijos valstybiniame pasienyje. Jeigu specialios priemonės nebūtų taikomos, reikėtų kiekvienu prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar prekių įsigijimo Bendrijos teritorijoje atveju nustatyti, ar apmokestinimo vieta yra Čekijos Respublika, ar Lenkijos Respublika. Darbai, atliekami ant pasienio tiltų ir bendruose kelio ruožuose Čekijos Respublikos teritorijoje, būtų apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) Čekijos Respublikoje, o Lenkijos Respublikos teritorijoje vykdomi darbai – PVM Lenkijos Respublikoje;

(4)

todėl prašymo leisti taikyti priemones, kuriomis būtų galima nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 5 straipsnio tikslas – supaprastinti PVM surinkimo procedūrą, taikomą tų dviejų valstybių narių pasienio tiltų ir bendrų kelio ruožų statybai ir priežiūrai;

(5)

leidžianti nukrypti nuostata galėtų turėti labai nežymios įtakos valstybių narių surenkamų galutinio vartojimo etape mokėtinų mokesčių bendrai sumai ir neturi neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas pridėtinės vertės mokestis

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/42

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Amanda BYRNE, Christine CHAPMAN, Flo CLUCAS ir Roger KNOX kadencijai tapo laisvos keturios Regionų komiteto narių vietos. Pasibaigus Peter MOORE ir Sandy PARK kadencijai tapo laisvos 2 Regionų komiteto pakaitinių narių vietos. Paula BAKER paskyrus Regionų komiteto nare tampa laisva viena pakaitinio nario vieta,

a)

nariais:

ir

b)

pakaitiniais nariais:

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/43

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Andres JAADLA kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Mihkel JUHKAMI, pirmininkas, Rakverės miesto taryba.

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/44

(1)

2010 m. gegužės 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/279/BUSP (1), kuriuo EUPOL AFGHANISTAN pratęsta trejų metų laikotarpiui iki 2013 m. gegužės 31 d.;

(2)

atsižvelgiant į 2012 m. atliktoje strateginėje apžvalgoje ir vėliau patikslintame operacijos plane (toliau – OPLAN) išdėstytas rekomendacijas, EUPOL AFGHANISTAN turėtų būti pratęsta iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

(3)

EUPOL AFGHANISTAN bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus;

(4)

todėl Sprendimas 2010/279/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Europos Sąjungos policijos misija Afganistane (toliau – EUPOL AFGHANISTAN arba misija), įkurta Bendraisiais veiksmais 2007/369/BUSP, pratęsiama nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.“;

2)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Siekdama 2 straipsnyje išdėstytų tikslų EUPOL AFGHANISTAN:

Šios užduotys toliau plėtojamos operacijos plane (toliau – OPLAN). Misija vykdo savo užduotis, be kita ko, vykdydama stebėseną, patardama, konsultuodama ir mokydama.“;

3)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Misijos struktūra

1.   Misijos būstinė yra Kabule. Misiją sudaro:

2.   Misijos personalas dislokuojamas centriniu, regionų ir provincijų lygiais, ir prireikus įgyvendindamas įgaliojimus gali dirbti rajonų lygiu, atsižvelgiant į saugumo įvertinimą ir kai yra tam reikalingi veiksniai, pvz., atitinkama logistinė parama ir saugumo priemonės. Su ISAF ir regioninėms vadavietėms bei provincijų atstatymo grupėms vadovaujančiomis šalimis sudaromi techniniai susitarimai dėl keitimosi informacija, medicininės, saugumo ir logistinės paramos, įskaitant regioninių vadaviečių ir provincijų atstatymo grupių patalpas.

3.   Be to, tam tikra misijos personalo dalis prireikus dislokuojama siekiant gerinti strateginį veiklos koordinavimą policijos reformos srityje Afganistane, ir visų pirma TPKT sekretoriate Kabule.“;

4)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Saugumas

1.   Civilinis operacijos vadas vadovauja misijos vadovo vykdomam saugumo priemonių planavimui ir užtikrina jų tinkamą bei veiksmingą įgyvendinimą EUPOL AFGHANISTAN tikslu pagal 5 straipsnį.

2.   Misijos vadovas yra atsakingas už operacijos saugumą ir užtikrinimą, kad būtų įvykdyti operacijai taikytini būtiniausi saugumo reikalavimai pagal Sąjungos politiką dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį ir ją papildančius dokumentus, saugumo.

3.   Misijos vadovui padeda vyresnysis už misijos saugumą atsakingas pareigūnas, kuris yra atskaitingas misijos vadovui ir taip pat palaiko glaudžius darbinius santykius su Europos išorės veiksmų tarnyba.

4.   Misijos vadovas misijos buvimo vietose provincijų ir regionų lygiu skiria už saugumą atsakingus pareigūnus, kurie, prižiūrimi vyresniojo už misijos saugumą atsakingo pareigūno, atsako už atitinkamų misijos dalių visų saugumo aspektų kasdienį administravimą.

5.   EUPOL AFGHANISTAN personalo nariai, prieš pradėdami vykdyti pareigas, dalyvauja privalomame mokyme saugumo klausimais, vadovaujantis OPLAN. Jie taip pat reguliariai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose misijos vietoje, organizuojamuose vyresniojo už misijos saugumą atsakingo pareigūno.

6.   Misijos vadovas užtikrina ES įslaptintos informacijos apsaugą pagal 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (2).

5)

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta išlaidoms, susijusioms su EUPOL AFGHANISTAN 2010 m. gegužės 31 d.–2011 m. liepos 31 d. laikotarpiu, padengti, yra 54 600 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta išlaidoms, susijusioms su EUPOL AFGHANISTAN 2011 m. rugpjūčio 1 d.–2012 m. liepos 31 d. laikotarpiu, padengti, yra 60 500 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta išlaidoms, susijusioms su EUPOL AFGHANISTAN 2012 m. rugpjūčio 1 d.–2013 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, padengti, yra 56 870 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta išlaidoms, susijusioms su EUPOL AFGHANISTAN 2013 m. birželio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, padengti, yra 108 050 000 EUR.“;

6)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Informacijos teikimas

1.   Vadovaujantis Sprendimu 2011/292/ES, vyriausiajam įgaliotiniui leidžiama teikti NATO/ISAF įslaptintą ES informaciją ir dokumentus, parengtus misijos tikslais. Siekiant palengvinti šį procesą, sudaromi vietiniai techniniai susitarimai.

2.   Vadovaujantis Sprendimu 2011/292/ES, vyriausiajam įgaliotiniui leidžiama, atitinkamais atvejais ir pagal misijos reikmes, teikti su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms valstybėms iki „CONFIDENTIEL UE“ lygio įslaptintą ES informaciją ir dokumentus, parengtus misijos tikslais.

3.   Vadovaujantis Sprendimu 2011/292/ES, vyriausiajam įgaliotiniui leidžiama, atitinkamais atvejais ir pagal misijos veiklos reikmes, teikti UNAMA iki „RESTREINT UE“ lygio įslaptintą ES informaciją ir dokumentus, parengtus misijos tikslais. Šiuo tikslu sudaromi vietiniai susitarimai.

4.   Vadovaujantis Sprendimu 2011/292/ES, atsiradus konkrečioms ir neatidėliotinoms veiklos reikmėms, vyriausiajam įgaliotiniui taip pat leidžiama teikti priimančiajai valstybei iki „RESTREINT UE“ lygio įslaptintą ES informaciją ir dokumentus, parengtus misijos tikslais. Šiuo tikslu parengiami vyriausiojo įgaliotinio ir priimančiosios valstybės kompetentingų valdžios institucijų susitarimai.

5.   Vyriausiajam įgaliotiniui leidžiama teikti su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms valstybėms ES neįslaptintus dokumentus, susijusius su Tarybos svarstymais dėl misijos, kuriems taikomas profesinės paslapties reikalavimas pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį (3).

6.   Vyriausiasis įgaliotinis 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus įgaliojimus ir kompetenciją sudaryti 4 dalyje nurodytus susitarimus gali suteikti asmenims, kurie yra jam pavaldūs, civiliniam operacijos vadui ir (arba) misijos vadovui.

7)

17 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.“

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/47

(1)

2008 m. vasario 4 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, EULEX KOSOVO (2);

(2)

2012 m. birželio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/291/BUSP (3), kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP ir EULEX KOSOVO galiojimo terminas pratęsiamas iki 2014 m. birželio 14 d.;

(3)

orientacinė finansavimo suma numatyta laikotarpiui iki 2013 m. birželio 14 d. Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų nustatyta nauja orientacinė finansavimo suma, numatyta laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2014 m. birželio 14 d.;

(4)

EULEX KOSOVO bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus;

(5)

todėl Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

28.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/48

(1)

pagal Direktyvą 2012/27/ES valstybės narės įpareigotos pateikti nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 30 d., o vėliau – kas trejus metus. Šiuose planuose nurodomos reikšmingos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės ir numatomos sutaupyti ir (arba) sutaupytos energijos kiekis, įskaitant energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos galutinio vartojimo priemones, kad būtų pasiekti Direktyvos 2012/27/ES 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos vartojimo efektyvumo tikslai. Nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose bet kuriuo atveju pateikiama Direktyvos 2012/27/ES XIV priedo 2 dalyje nurodyta informacija. Kartu su nacionaliniais energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planais pateikiamos atnaujintos numatomo bendro pirminės energijos suvartojimo 2020 m. prognozės, taip pat Direktyvos 2012/27/ES XIV priedo 1 dalyje nurodytuose sektoriuose numatomas suvartoti pirminės energijos kiekis;

(2)

pagal Direktyvos 2012/27/ES 24 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija pateikia rekomenduojamą nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų formą, kuri priimama laikantis tos direktyvos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Direktyvos 26 straipsnio 1 dalimi nurodyta, kad Komisijai padeda komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (2), o 26 straipsnio 2 dalimi nurodyta, kad taikomas to reglamento 4 straipsnis;