31.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 85/1

(1)

Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (2) (toliau – Šengeno konvencija) nustatytos ilgalaikių vizų, kurias turintys asmenys gali vykti tranzitu per valstybių narių teritorijas, taisyklės. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (3), nustatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Siekiant supaprastinti laisvą trečiųjų šalių piliečių, turinčių nacionalines ilgalaikes valstybių narių, kurių teritorijoje visiškai įgyvendinama Šengeno acquis (toliau – Šengeno erdvė), vizas, judėjimą reikėtų imtis tolesnių priemonių.

(2)

Valstybės narės turėtų pakeisti ilgalaikes vizas leidimais gyventi per tinkamą laiką po trečiųjų šalių piliečių, teisėtai gyvenančių su ilgalaike viza, atvykimo į jų teritoriją, kad jie galėtų keliauti į kitas valstybes nares savo buvimo laikotarpiu arba grįždami į kilmės šalį vykti tranzitu per kitų valstybių narių teritorijas. Tačiau vis dažniau valstybės narės po trečiųjų šalių piliečių atvykimo į jų teritoriją nepakeičia ilgalaikių vizų leidimais gyventi arba tai padaro labai pavėluotai. Ši teisinė ir praktinė situacija labai neigiamai veikia trečiųjų šalių piliečių, su ilgalaike viza teisėtai gyvenančių valstybėje narėje, judėjimo Šengeno erdvėje laisvę.

(3)

Siekiant išspręsti problemas, su kuriomis susiduria trečiųjų šalių piliečiai, su ilgalaike viza gyvenantys valstybėje narėje, šis reglamentas turėtų išplėsti valstybių narių, kurios visiškai įgyvendina ilgalaikes vizas reglamentuojančią Šengeno acquis, išduotų leidimų gyventi ir trumpalaikių vizų lygiavertiškumo principo taikymo sritį ir jį taikyti ilgalaikėms vizoms. Taigi, ilgalaikė viza turėtų turėti tokį patį poveikį jos turėtojo judėjimo Šengeno erdvėje laisvei, kaip ir leidimas gyventi.

(4)

Todėl trečiosios šalies pilietis, turintis valstybės narės išduotą ilgalaikę vizą, turėtų galėti vykti į kitas valstybes nares trims mėnesiams per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir leidimo gyventi turėtojas. Šis reglamentas nedaro poveikio taisyklėms dėl ilgalaikių vizų išdavimo sąlygų.

(5)

Pagal dabartinę valstybių narių praktiką šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatoma pareiga išduoti ilgalaikes vizas vienoda forma, nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95 (4).

(6)

Taisyklės dėl duomenų tikrinimo Šengeno informacinėje sistemoje ir konsultavimosi su kitomis valstybėmis narėmis, kai tvarkant prašymą išduoti leidimą gyventi gaunamas perspėjimas, taip pat turėtų būti taikomos tvarkant prašymus išduoti ilgalaikę vizą. Todėl ilgalaikę vizą turinčio asmens judėjimo kitose valstybėse narėse laisvė neturėtų kelti papildomos grėsmės valstybių narių saugumui.

(7)

Šengeno konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Šiuo reglamentu nesiekiama valstybių narių atgrasinti nuo leidimų gyventi išdavimo ir jis neturėtų turėti įtakos valstybių narių įsipareigojimui išduoti leidimus gyventi konkrečių kategorijų trečiųjų šalių piliečiams, kaip numatyta kitose Sąjungos priemonėse, visų pirma: Direktyvoje 2005/71/EB (5), Direktyvoje 2004/114/EB (6), Direktyvoje 2004/38/EB (7), Direktyvoje 2003/109/EB (8) ir Direktyvoje 2003/86/EB (9).

(9)

Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (10) valstybės narės teritorijoje nelegaliai esantys trečiųjų šalių piliečiai, turintys kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi arba kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti, pvz., ilgalaikę vizą, turėtų būti įpareigoti nedelsiant vykti į tos kitos valstybės narės teritoriją.

(10)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti taisykles dėl ilgalaikę vizą turinčių asmenų judėjimo laisvės, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

(11)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jis turėtų būti taikomas laikantis valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tarptautine apsauga ir negrąžinimu.

(12)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (11), patenkančios į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (12) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį.

(13)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (13), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (14) 3 straipsniu.

(14)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/261/EB (15) 3 straipsniu.

(15)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę.

(16)

Šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (16), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(17)

Šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (17), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

(18)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje.

(19)

Šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

1.

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

1.   Vizos ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui (ilgalaikės vizos) yra nacionalinės vizos, kurias išduoda viena iš valstybių narių pagal savo nacionalinę arba Sąjungos teisę. Tokios vizos išduodamos naudojant vienodą vizų formą, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95 (18), kurioje raide „D“ nurodoma vizos kategorija. Formos pildomos pagal atitinkamas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (19), VII priedo nuostatas.

2.   Ilgalaikės vizos galiojimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai. Jeigu valstybė narė užsieniečiui leidžia pasilikti ilgiau kaip vienerius metus, ilgalaikė viza prieš pasibaigiant jos galiojimo laikui pakeičiama leidimu gyventi.

2.

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

2.

4 dalies a punktas pakeičiamas taip: