24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/1

1.

Dar niekada skurdo panaikinimas ir tvarus vystymasis nebuvo tokie svarbūs. Skurdą siekiama panaikinti vis labiau globalizuotame pasaulyje, kuriame nuolat stiprėja tarpusavio priklausomumas; šiomis aplinkybėmis atsirado naujų galimybių, bet ir naujų problemų.

Kova su pasauliniu skurdu nėra tik moralinė pareiga — ji padės kuriant stabilesnį, taikesnį, labiau klestintį ir teisingesnį pasaulį, atspindintį turtingųjų ir skurdesnių šalių tarpusavio priklausomumą. Tokį pasaulį, kuriame netoleruotume, kad kas valandą dėl skurdo mirtų 1200 vaikų ar pasyviai stebėtume, kaip milijardas žmonių bando išgyventi iš mažiau nei vieno dolerio per dieną, o ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija kasmet nusineša daugiau nei 6 milijonų žmonių gyvybes. Vystymosi politika yra ES (1) santykių su visomis besivystančiomis šalimis pagrindas (2).

2.

Vystomasis bendradarbiavimas yra bendra Europos bendrijos (3) ir valstybių narių kompetencijos sritis. Bendrijos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje papildo valstybių narių vykdomą politiką. Besivystančios šalys pirmiausia pačios atsako už savo vystymąsi. Tačiau ir išsivysčiusioms šalims tenka atsakomybė. ES prisiima savo atsakomybę, tiek valstybių narių, tiek Bendrijos lygiu. bendrai veikianti ES yra svarbus veiksnys, skatinantis teigiamus pokyčius. ES teikia daugiau nei pusę pasaulio pagalbos ir yra įsipareigojusi padidinti šią paramą, taip pat pagerinti jos kokybę ir veiksmingumą. ES taip pat yra svarbiausia besivystančių šalių ekonomikos ir prekybos partnerė, besivystančioms šalims, ypač mažiausiai pažengusioms iš jų, teikianti konkrečią prekybinę naudą.

3.

Valstybės narės ir Bendrija yra vienodai įsipareigojusios laikytis bendrųjų principų, gerbti pagrindines vertybes ir daugiašaliu lygiu priimtus vystymosi tikslus. Mūsų koordinavimo ir suderinimo pastangos turi prisidėti didinant pagalbos veiksmingumą. Šiuo tikslu pareiškime „Europos konsensusas dėl vystymosi“, remiantis pastarųjų metų pažanga, pirmą kartą numatoma bendra vizija, skirta ES vystomojo bendradarbiavimo veiklai tiek valstybių narių, tiek Bendrijos lygiu. Ši vizija aptariama pirmoje šio pareiškimo dalyje; antroje dalyje išdėstoma Europos bendrijos vystymosi politika, skirta šiai vizijai įgyvendinti Bendrijos lygiu, išsamiai nurodomi konkrečių veiksmų Bendrijos lygiu prioritetai.

4.

Europos konsensusą dėl vystymosi bendrai priėmė Taryba, Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai, Europos Komisija ir Europos Parlamentas.

5.

Svarbiausias ir visa apimantis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas yra skurdo panaikinimas siekiant tvaraus vystymosi, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą.

6.

Kiti aštuoni Tūkstantmečio vystymosi tikslai yra: panaikinti ypač didelį skurdą ir badą; užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą; skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau teisių moterims; sumažinti vaikų mirtingumą; pagerinti motinų sveikatą; kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis; užtikrinti aplinkosauginį tvarumą ir plėsti pasaulinę partnerystę vystymosi labui.

7.

Mes dar kartą patvirtiname, kad vystymasis yra vienas iš svarbiausių uždavinių, o tvarus vystymasis apima gerą valdymą, žmogaus teises ir politinius, ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus.

8.

ES yra pasiryžusi padėti siekti šių vystymosi tikslų, dėl kurių susitarta pagrindinėse JT konferencijose ir aukščiausio lygio susitikimuose. (5)

9.

Mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui, užtikrinant, kad ES atsižvelgs į visų politikos krypčių, kurios galėtų turėti įtakos besivystančioms šalims, vystomojo bendradarbiavimo tikslus, ir pagal šios politikos kryptis bus remiami ir įgyvendinami vystymosi tikslai.

10.

Teikiant pagalbą vystymuisi toliau bus remiami neturtingi žmonės visose besivystančiose šalyse, įskaitant tiek mažas, tiek vidutines pajamas turinčias šalis. Kad būtų pasiektas darnesnis pasaulio vystymasis, ES toliau teiks pirmenybę mažiausiai išsivysčiusių šalių ir kitų mažas pajamas turinčių šalių rėmimui, tačiau pripažįsta naudą, atsirandančią, kai kiekviena valstybė narė daugiausia savo pagalbos veiksmų skiria toms sritims ir tiems regionams, kuriuose jų lyginamieji pranašumai padeda geriausiai kovoti su skurdu.

11.

Skurdo reiškinys apima visas sritis, kuriose abiejų lyčių žmonės kenčia nepriteklių ir įvairiose visuomenėse bei vietos bendruomenėse laikomi neprisitaikančiais. Pagrindiniai skurdo aspektai apima ekonominius, žmogiškuosius, politinius, socialinius bei kultūrinius ir savigynos gebėjimus. Skurdas susijęs su šiais žmogaus gebėjimais ar sritimis: vartojimu ir maisto užtikrinimu, sveikata, išsilavinimu, teisėmis, galėjimu būti išklausytam, žmonių saugumu, ypač vargingųjų, orumu ir tinkamu darbu. Kova su skurdu gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei vienoda svarba teikiama investicijoms į žmones (visų pirma į sveikatą ir švietimą bei į kovą su ŽIV/AIDS, gamtos išteklių (miškų, vandens, jūros išteklių ir dirvožemio) apsaugą, užtikrinant kaimo pragyvenimo šaltinius ir investuojant į gerovės kūrimą (ypač akcentuojant verslumą, darbo vietų kūrimą, kreditų gavimą, nuosavybes teises ir infrastruktūrą). Teisių suteikimas moterims yra būtinas bet kokiam vystymuisi, todėl lyčių lygybė turėtų būti viena iš svarbiausių visų politikos krypčių strategijų dalis.

12.

Tūkstantmečio vystymosi tikslų darbotvarkė ir skurdo mažinimo ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos aspektai siekiant tvaraus vystymosi apima daug vystomosios veiklos sričių: nuo demokratinio valdymo iki politinių, ekonominių ir socialinių reformų, konfliktų prevencijos, socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir vienodų galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis, švietimu, kultūra, sveikatos apsauga, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, nustatytas Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais Kairo darbotvarkėje, skatinimo, taip pat aplinkosaugą ir tvarų gamtos išteklių valdymą, skurdiesiems regionams palankų ekonomikos augimą, prekybą ir vystymąsi, migraciją ir vystymąsi, maisto užtikrinimą, vaikų teises, lyčių lygybę ir socialinės sanglaudos bei tinkamo darbo skatinimą.

13.

ES partnerystė ir dialogas su trečiosiomis šalimis skatins šias bendras vertybes: pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taiką, demokratiją, gerą valdymą, lyčių lygybę, teisinę valstybę, solidarumą ir teisingumą. ES yra tvirtai įsipareigojusi vykdyti veiksmingą daugiašalį bendradarbiavimą, kai visos pasaulio šalys bendrai atsako už vystymąsi.

14.

ES yra įsipareigojusi ginti šalių partnerių vystymosi strategijų ir programų savarankiškumo principą. Besivystančioms šalims tenka svarbiausia atsakomybė kuriant jų pačių išteklių palankią aplinką sutelkimui, be kita ko, siekiant politikos krypčių suderinamumo ir veiksmingumo. Šių principų laikymasis padės teikti tinkamą pagalbą, patenkinant konkrečius šalies gavėjos poreikius.

15.

ES ir besivystančios šalys kaip partnerės dalijasi atsakomybe ir atskaitomybe už bendras pastangas. ES rems šalių partnerių skurdo mažinimą, vystymosi ir reformos strategijas, grindžiamas Tūkstantmečio vystymosi tikslais, ir prisiderins prie šalių partnerių sistemų ir procedūrų. Teikiant ES paramą ypač svarbūs yra pažangos rodikliai ir reguliarus pagalbos įvertinimas.

16.

ES pripažįsta, kad esminis priežiūros vaidmuo tenka demokratiškai išrinktiems piliečių atstovams. Todėl ji skatins didesnį nacionalinių asamblėjų, parlamentų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą.

17.

Įgyvendinant vystymosi tikslus svarbus vaidmuo tenka dialogui. Vykstant valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų — Tarybos, Komisijos ir Parlamento — politiniam dialogui, atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją, reguliariai vertinamas gero valdymo užtikrinimas, pagarba žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principams, kad būtų pasiektas bendras supratimas ir nustatomos pagalbinės priemonės. Šis dialogas atlieka svarbią prevencinę funkciją ir juo siekiama užtikrinti šių principų laikymąsi. Politinis dialogas taip pat bus skirtas kovos su korupcija, neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis problemoms spręsti.

18.

ES remia aktyvų visų suinteresuotų subjektų dalyvavimą šalių vystyme ir ragina visas visuomenės dalis dalyvauti. Pilietinė visuomenė, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius, pavyzdžiui, profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir privatų sektorių, nevyriausybines organizacijas ir kitus šalių partnerių nevalstybinius subjektus, atlieka ypač svarbų vaidmenį skatinant demokratiją, socialinį teisingumą ir žmogaus teises. ES dar labiau rems nevalstybinių veikėjų gebėjimų kūrimą, kad išaugtų jų įtaka vystymosi procesui ir būtų tęsiamas politinis, socialinis bei ekonominis dialogas. Svarbus Europos pilietinės visuomenės vaidmuo taip pat bus pripažintas; šiuo tikslu ES teiks ypatingą dėmesį žmonių supažindinimui su vystymosi problemomis ir sieks, kad ES piliečiai daugiau žinotų apie šią sritį.

19.

Lyčių lygybės ir moterų teisių skatinimas yra svarbus ne tik pats savaime; kaip pagrindinė žmogaus teisė ir socialinio teisingumo klausimas, jis būtinas siekiant visų Tūkstantmečio vystymosi tikslų, taip pat įgyvendinant Pekino veiksmų platformą, Kairo veiksmų programą ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims. Todėl ES būtinai įtrauks svarbų lyčių aspektą į visas savo politikos kryptis ir praktikos rūšis, susijusias su besivystančiomis šalimis.

20.

ES labiau reaguos į problemiškų partnerių ir silpnų valstybių, kuriose skurdžiomis sąlygomis gyvena trečdalis pasaulio žmonių, problemas. ES dės daugiau pastangų, kad užkirstų kelią konfliktams (6) ir šalių susilpnėjimui, remdama valdymo reformas, teisinę valstybę bei kovos su korupcija priemones ir padėdama kurti gyvybingas valstybės institucijas, kad jos galėtų atlikti svarbiausias pagrindines funkcijas ir patenkinti savo piliečių poreikius. ES kiek galėdama stengsis padėti silpnoms šalims stiprinti jų gebėjimus naudodamasi valstybinėmis struktūromis ir strategijomis. ES pasisako už tai, kad net ir sudėtingiausiose situacijose būtų stengiamasi užkirsti kelią valstybių, nebepajėgiančių atlikti savo funkcijų, atsiradimui.

21.

Pereinamuoju laikotarpiu ES skatins neatidėliotinos pagalbos, atkūrimo ir ilgalaikio vystymosi sąsajas. Įveikus krizę, vystomojoje veikloje bus vadovaujamasi integruotomis perėjimo laikotarpio strategijomis, kuriomis siekiama atkurti institucinius gebėjimus, svarbiausias infrastruktūras ir socialines paslaugas, gerinti maisto užtikrinimą, užtikrinti pabėgėlių, perkeltųjų asmenų problemų tvarius sprendimus ir piliečių saugumą. ES prisidės prie daugiašalių pastangų, įskaitant JT taikos stiprinimo komisijos veiklą, ir stengsis, kad būtų vėl taikomi savarankiškumo ir partnerystės principai.

22.

Kai kurias besivystančias šalis yra ypač lengvai pažeidžiamos gamtos katastrofų, klimato pokyčių, gamtos nuniokojimo ir išorės ekonomikos sukrėtimų. Valstybės narės ir Komisija rems katastrofų prevenciją ir šių šalių pasirengimą tokiais atvejais pajėgiau reaguoti į ištikusias problemas.

23.

Vystymasis tebėra ilgalaikis įsipareigojimas. ES priėmė tvarkaraštį, kuriame numatoma, kad valstybės narės iki 2015 m. vystymosi pagalbą padidins iki 0,7 % BNP ir sieks, kad iki 2010 m. (7) tarpinis kolektyvinis tikslas būtų 0,56 % bei ragina partnerius prisidėti. Įvykdžius šiuos įsipareigojimus kasmetinė ES pagalba 2010 m. padvigubėtų ir sudarytų daugiau nei 66 milijardus. Be to, turėtų būti apsvarstytas tolesnis skolos mažinimas, taip pat naujoviški finansavimo šaltiniai, kad turimi šaltiniai būtų tvariai ir prognozuojamai didinami. Mažiausiai pusė šio pagalbos padidinimo bus skirta Afrikai, tačiau visapusiškai atsižvelgiant į atskirų valstybių narių paramos vystymuisi prioritetus. Ištekliai bus objektyviai ir skaidriai paskirstyti, atsižvelgiant į šalių gavėjų poreikius ir veiklą bei konkrečias situacijas.

24.

Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų pirmenybė ir toliau bus teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir kitoms mažas pajamas turinčioms šalims, kas matyti iš didelės ES pagalbos dalies skyrimo šioms šalims. (8) ES ir toliau įsipareigoja remti vidutines pajamas turinčių šalių vystymąsi, ypač mažiausias pajamas turinčias šalis, didžiausią paramą vystymuisi visose besivystančiose šalyse skiriant įvairialypiams skurdo mažinimo aspektams ir siekiant tvaraus vystymosi. Ypatingas dėmesys bus skiriamas silpnoms valstybėms ir mažiausiai pagalbos gavusioms šalims.

25.

ES teiks ne tik didesnę, bet ir geresnę pagalbą. Sumažinus pagalbos gavimo sandorių išlaidas, bus pagerintas bendras poveikis. ES stengsis kartu su kitais vystymosi partneriais gerinti pagalbos kokybę ir poveikį, taip pat donorų praktiką, ir padės mūsų šalims partnerėms veiksmingiau naudotis išaugusia pagalba. ES įgyvendins Pagalbos veiksmingumo (9) įsipareigojimus ir stebės jų vykdymą visose besivystančiose šalyse, įskaitant konkrečių tikslų numatymą 2010 m. Šiuo požiūriu nacionalinis savarankiškumas, donorų veiksmų koordinavimas ir suderinimas pradiniame etape, prisiderinimas prie šalių gavėjų sistemų ir orientavimasis į veiklos rezultatus yra esminiai principai.

26.

Pagalba vystymuisi gali būti teikiama įvairiomis priemonėmis, kurios gali būti ir papildomojo pobūdžio (pagalba projektams, parama tam tikrų sektorių programoms, parama sektoriniam ar bendrajam biudžetui, humanitarinė pagalba ir parama krizių prevencijos srityje, parama pilietinei visuomenei ir pasitelkiant ją, normų, standartų ir teisės aktų suderinimas ir t.t.), atsižvelgiant į tai, kas geriausiai tiktų kiekvienai šaliai. Kur leidžia sąlygos, turėtų būti teikiama dar didesnė pagalba bendrajam ar sektoriniam biudžetui, siekiant stiprinti savarankiškumą, paremti partnerių nacionalinę atskaitomybę ir procedūras, finansuoti nacionalines skurdo mažinimo strategijas (įskaitant sveikatos apsaugos ir švietimo biudžetų valdymo išlaidas) ir skatinti sveiką bei skaidrų valstybės finansų valdymą.

27.

Kad galėtų veiksmingai planuoti, šalims partnerėms reikia stabilios pagalbos. Todėl ES yra įsipareigojusi rasti geriau planuojamus ir patikimesnius pagalbos teikimo būdus.

28.

Skolos mažinimas taip pat padeda planuoti finansavimą. ES yra įsipareigojusi rasti išeičių, kaip sumažinti nepakeliamą skolos naštą, ypač didelius daugiašalius įsiskolinimus turinčioms neturtingoms šalims, o prireikus ir tinkamais atvejais — ir išorės sukrėtimams neatsparioms šalimis bei šalims, kuriose ką tik baigėsi konfliktas.

29.

ES skatins tolesnį pagalbos, ypač pagalbos maisto produktais, kuri viršija esamas OECD rekomendacijas, atsiejimą.

30.

Atsižvelgdamos į Sutartį, Bendrija ir valstybės narės gerins savo veiklos koordinavimą ir papildomumą. Geriausias būdas užtikrinti papildomumą — atsižvelgti į šalių partnerių prioritetus šalių ir regionų lygiu. ES spartins koordinavimą ir derinimą. (10) ES ragina šalis partneres pačioms vadovauti jų vystymosi procesui ir remti aktyvų donorų dalyvavimą nacionalinėse suderinimo darbotvarkėse. Tam tikrais atvejais ES sukurs lanksčius veiksmų planus, nustatančius, kaip valstybės narės galėtų prisidėti prie šalių derinimo planų ir pastangų.

31.

ES skatins geresnės donorų veiklos koordinavimą ir papildomumą dalyvaudama bendrose daugiametėse programose, kurios yra grindžiamos šalių partnerių skurdo mažinimo ar lygiavertėmis strategijomis, pačių šalių biudžeto sudarymo procesais ir bendrais įgyvendinimo mechanizmais, įskaitant bendras analizes, bendrus donorų veiksmus ir naudojimąsi bendro finansavimo susitarimais.

32.

ES imsis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant Paryžiaus deklaracijos įsipareigojimus dėl pagalbos teikimo gerinimo ir šiuo tikslu prisiėmė keturis papildomus įsipareigojimus: teikti paramą, skirtą gebėjimų kūrimui pagal suderintas programas, kuriose didesniu mastu turėtų būti sudaromi daugelio donorų susitarimai; 50 % vyriausybių tiekiamos pagalbos kitoms vyriausybėms teikti per šalių sistemas, įskaitant biudžetui ar įvairiems sektoriams teikiamos paramos procentinės dalies indekso padidinimą; vengti steigti naujus projekto įgyvendinimo padalinius; 50 % sumažinti nekoordinuojamų veiksmų skaičių.

33.

ES pasinaudos naujų valstybių narių patirtimi (pavyzdžiui, pereinamojo laikotarpio valdymu) ir padės stiprinti šių šalių kaip naujų donorių vaidmenį.

34.

ES įsipareigoja vykdyti šią darbotvarkę glaudžiai bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis, kitais dvišaliais vystomosios veiklos partneriais ir daugiašaliais dalyviais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, kad būtų išvengta pastangų dubliavimo, o bendras pagalbos poveikis ir veiksmingumas būtų kuo didesnis. ES stengsis, kad besivystančios šalys būtų geriau išklausytos tarptautinėse institucijose.

35.

ES yra tvirtai pasiryžusi įvairiose srityse imtis veiksmų, skatinančių politikos suderinamumą vystymosi labui. (11) Svarbu, kad ir su vystomąja veikla nesusijusiose politikos srityse būtų remiamas besivystančiųjų šalių pastangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. ES atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus visose savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims. Kad šie įsipareigojimai būtų įvykdyti, ES stiprins visų lygių procedūras, priemones ir mechanizmus politikos suderinamumo vystymosi labui srityje, taip pat užtikrins pakankamus išteklius ir keisis geriausios praktikos pavyzdžiais. Tai yra papildomas svarbus ES indėlis siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

36.

ES ypač remia skubų, plataus užmojo ir skurstantiems palankų Dohos plėtros derybų raundo užbaigimą bei ES ir AKR ekonominės partnerystės susitarimus. Besivystančios šalys turėtų savo prekybos politiką nustatyti ir reformuoti atsižvelgdamos į bendresnius nacionalinius vystymosi planus. Mes teiksime papildomą paramą, skirtą šalių prekybos gebėjimams stiprinti. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mažiausiai išsivysčiusioms ir labiausiai pažeidžiamoms šalims. ES tęs tinkamai suplanuotą rinkos atvėrimą, ypač besivystančioms šalims svarbiems eksporto produktams, grindžiamą atvira, bešališka, teisinga ir taisyklėmis pagrįsta daugiašale prekybos sistema, kurioje atsižvelgiama į silpnesnių šalių interesus ir rūpesčius. ES spręs specialių ir diferencijuotų sąlygų bei preferencijų panaikinimo klausimą, kad paskatintų išsivysčiusių ir besivystančių šalių prekybą bei besivystančiųjų šalių tarpusavio prekybą. Dar prieš Dohos derybų raundo pabaigą ir apskritai ES toliau sieks, kad išsivysčiusios šalys leistų mažiausių pajamų šalims be mokesčių ir kvotų patekti į jų rinką. Pagal reformuotą bendrą žemės ūkio politiką ES iš esmės sumažins prekybos iškraipymus, susijusius su pagalbos žemės ūkio sektoriui priemonėmis, ir padės besivystančioms šalims žemės ūkio vystymo srityje. Atsižvelgdama į vystymosi poreikius, ES remia EPS įgyvendinimo asimetrijos ir lankstumo tikslus. ES toliau kreips ypatingą dėmesį šalių, su kuriomis Bendrija yra sudariusi ar sudarys dvišalius žvejybos susitarimus, vystymosi tikslams.

37.

Nesaugumas ir smurtiniai konfliktai bene labiausiai trukdo siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Saugumas ir vystymasis yra ES santykių su trečiosiomis šalimis svarbūs papildomi aspektai. Šių aspektų konkretus įgyvendinimas padeda kurti saugią aplinką ir nutraukia užburtą skurdo, karo, aplinkos niokojimo ir silpnų ekonominių, socialinių bei politinių struktūrų ratą. ES, atsižvelgdama į atitinkamą Bendrijos ir valstybių narių kompetenciją, stiprins savo ginklų eksporto kontrolę, siekdama išvengti, kad ES pagaminti ginklai būtų panaudoti prieš civilius gyventojus ar siekiant paaštrinti esamą įtampą, ar konfliktus besivystančiose šalyse, ir imsis konkrečių priemonių nekontroliuojamam šaulių ir lengvųjų ginklų platinimui mažinti remdamasi Europos strategija dėl kovos su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais bei jų amunicija. ES taip pat tvirtai remia pareigą ginti gyventojus. Mes negalime pasyviai stebėti genocido, karo nusikaltimų, etninių valymų ar kitų sunkių tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų. ES rems regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmenį tarptautinės taikos ir saugumo stiprinimo procese, įskaitant jų gebėjimą koordinuoti donorų paramą konfliktų prevencijos srityje.

38.

ES prisidės stiprinant globalizacijos socialinį aspektą, skatinant užimtumą ir užtikrinant tinkamą darbą visiems. Remdami konkrečias priemones, skirtas didinti indėlį mažinant skurdą, įskaitant paprastesnius piniginių perlaidų būdus ir kvalifikuotų asmenų „protų nutekėjimo“ ribojimą, sieksime, kad migracija taptų teigiamu vystymosi veiksniu. ES vadovaus pastangoms pasauliniu mastu siekiant sustabdyti netausojančio vartojimo ir gamybos tendencijas. Padėsime besivystančioms šalims įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus ir remsime neturtingoms šalims palankias su aplinkosauga susijusias iniciatyvas. ES dar kartą patvirtina esanti pasiryžusi kovoti su klimato kaita.

39.

ES veiksmai vystymosi srityje sutelkti į skurdo panaikinimą siekiant tvaraus vystymosi labai prisideda prie globalizacijos proceso naudos optimizavimo ir teisingesnio išlaidų pasidalinimo besivystančiose šalyse, siekiant pasaulinės taikos ir stabilumo, bei nelygybės, dėl kurios kyla pagrindiniai sunkumai mūsų pasaulyje, mažinimo. Vienas sunkiausių uždavinių, kurio šiandien turi imtis tarptautinė bendruomenė, yra užtikrinti, kad globalizacija būtų teigiamas reiškinys visai žmonijai.

40.

Skurdo mažinimas ir tvaraus vystymosi skatinimas jau savaime yra tikslai. Siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų taip pat remiama tiek bendra, tiek individuali ilgalaikė taika ir stabilumas. Be taikos ir saugumo negalimas vystymasis ir skurdo panaikinimas, o be vystymosi ir skurdo panaikinimo nebus tvarios taikos. Vystymasis taip pat yra veiksmingiausias ilgalaikį poveikį turintis atsakas priverstinei ir neteisėtai migracijai bei prekybai žmonėmis. Vystymasis vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant tausojančios gamybos ir vartojimo tendencijas, kurios ribotų žalingas augimo pasekmes aplinkai.

41.

Bendrijos politika vystomojo bendradarbiavimo srityje papildo valstybių narių vykdomos politikos kryptis (13).

42.

Bendrijos vystymosi politikos pirminis tikslas — skurdo panaikinimas siekiant tvaraus vystymosi, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą, taip pat demokratijos, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimas, kaip apibrėžta I dalyje. Bendrijos lygiu šių tikslų bus siekiama visose besivystančiose šalyse ir jie bus taikomi visų Bendrijos bendradarbiavimo strategijų su trečiosiomis šalimis pagalbos vystymuisi aspektui.

43.

Bendrija taikys visus I dalyje apibrėžtus principus, įskaitant pagalbos veiksmingumo principus: nacionalinį savarankiškumą, partnerystę, koordinavimą, reguliavimą, suderinimą su gaunančiosios šalies sistemomis ir orientavimąsi į rezultatus.

44.

Bendrija taip pat skatins politikos suderinamumą vystymosi labui, siekdama užtikrinti, kad Bendrija atsižvelgtų į vystomojo bendradarbiavimo tikslus įgyvendindama politiką tokiose srityse, kurios gali daryti įtaką besivystančioms šalims.

45.

Vykdydama veiklą Bendrija laikysis požiūrio, kad reikia labiau integruoti kompleksinius klausimus, nurodytus 3.3 skyriuje „Integravimo požiūrio stiprinimas“.

46.

Neviršydama pagal Sutartį jai suteiktos kompetencijos, Komisija atlieka aktyvų vaidmenį vystymosi srityje. Didelės reikšmės turi jos veikimas visame pasaulyje, skatinimas politiką suderinti vystymosi labui, specifinė kompetencija ir profesinė patirtis, turima iniciatyvos teisė Bendrijos lygiu, vaidmuo supaprastinant koordinavimą ir derinimą bei jos supranacionalinis pobūdis. Bendrija išsiskiria turimais lyginamaisiais pranašumais ir pridėtine verte, papildančia valstybių narių ir kitų tarptautinių pagalbos teikėjų dvišalę politiką.

47.

Bendrijos vardu Komisija sieks suteikti pridėtinę vertę vykdydama toliau išvardytas funkcijas.

48.

Visų pirma, Komisija veikia visame pasaulyje. Komisija, kaip vystymosi partnerės, veikla apima daugiau šalių nei didžiausia valstybė narė, o kai kuriais atvejais yra vienintelė iš esmės aktyvi partnerė ES. Ji turi bendrą prekybos politiką, bendradarbiavimo programas, apimančias praktiškai kiekvieną besivystančią šalį ir regioną, bei kartu su valstybėmis narėmis veda politinį dialogą. Komisijai padeda didelis delegacijų tinklas. Tai sudaro sąlygas reaguoti į labai įvairias situacijas, taip pat ir pažeidžiamose šalyse, iš kurių valstybės narės yra pasitraukusios.

49.

Antra, valstybėms narėms remiant, Komisija užtikrina politikos suderinamumą vystymosi labui Bendrijos veiksmuose (14), pirmiausia tada, kai Bendrijos politika turi reikšmingo poveikio besivystančioms šalims, pavyzdžiui, prekybos, žemės ūkio, žuvininkystės ir migracijos politikos srityse, bei skatina šio principo laikytis daugiau sričių. Remdamasi turima patirtimi ir išimtine kompetencija prekybos srityje, Bendrija turi lyginamųjų pranašumų teikdama paramą šalims partnerėms įtraukti prekybos klausimus į nacionalines vystymosi strategijas ir visomis progomis remti regioninį bendradarbiavimą.

50.

Trečia, Komisija skatina laikytis geriausios praktikos vystymosi srityje. Komisija kartu su valstybėmis narėmis skatins Europoje debatus dėl vystymosi ir skatins laikytis geriausios praktikos vystymosi srityje, pavyzdžiui, tiesioginės biudžeto paramos ir atitinkamais atvejais pagalbos sektoriams, pagalbos atsiejimo, rezultatais grindžiamo požiūrio ir dekoncentruoto pagalbos įgyvendinimo. Stiprindama analitinius gebėjimus ji galėtų tapti intelektualiniu centru kai kurias vystymosi klausimais.

51.

Ketvirta, Komisija padeda supaprastinti koordinavimą ir derinimą. Komisija vaidins aktyvų vaidmenį įgyvendindama Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir bus viena iš varomųjų jėgų skatinant, kad ES laikytųsi Paryžiuje duotų įsipareigojimų dėl savarankiškumo, suderinimo, derinimo rezultatų ir tarpusavio atskaitomybės. Komisija toliau skatins koordinavimą, papildomumą ir nuoseklumą, kuriais ES prisidės prie bendresnių tarptautinių pagalbos veiksmingumo tikslų. Bendrija taip pat rems geresnį pagalbos nelaimės atveju koordinavimą ir pasirengimą ją teikti, remiantis esamomis tarptautinėmis sistemomis bei mechanizmais ir vadovaujančiu JT vaidmeniu užtikrinant koordinavimą tarptautiniu mastu.

52.

Penkta, Komisija vykdo veiklą srityse, kuriose ypatingos reikšmės turi dydis ir kritinė masė.

53.

Šešta, Bendrija skatins demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, gerą valdymą ir tarptautinės teisės laikymąsi, ypatingą dėmesį skirdama skaidrumui ir kovai su korupcija. Komisijos patirtis skatinant demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms ir šalies rekonstrukciją yra teigiama ir bus toliau gilinama.

54.

Septinta, įgyvendinant pilietinės visuomenės dalyvavimo principą, Komisiją rems Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kurio vaidmuo — sudaryti sąlygas dialogui su suinteresuotais vietos ekonominiais ir socialiniais partneriais.

55.

Be to, Bendrija siekia skatinti tarpusavio priklausomybės supratimą bei Šiaurės ir Pietų solidarumą. Šiuo tikslu Komisija kreips ypatingą dėmesį į ES piliečių supažindinimą su vystymosi problemomis ir jų švietimą šiais klausimais.

56.

Vystymosi tikslai, principai ir įsipareigojimai taikyti pagalbos veiksmingumo principus (15) turi būti taikomi visiems vystomojo bendradarbiavimo aspektams. Visose besivystančiose šalyse Bendrija naudos veiksmingiausias priemones ir metodus siekdama sumažinti skurdą ir užtikrinti tvarų vystymąsi.

57.

Bendrija vystomąjį bendradarbiavimą įgyvendina būtinai atsižvelgdama į konkrečią šalį ar regioną ir jį pritaiko pagal kiekvieną šalį partnerę ar regioną partnerį, atsižvelgdama į jų pačių poreikius, strategijas, prioritetus ir išteklius. Diferencijuoti yra būtina, turint omeny partnerių ir kylančių sunkumų įvairovę.

58.

Vystymosi tikslai patys savaime yra tikslai. Vystomasis bendradarbiavimas yra viena iš svarbiausių daugelio išorės veiksmų, kurie visi yra svarbūs ir turėtų būti suderinti, remtų vienas kitą, o netarnautų vienas kitam, sudėtinių dalių. Šalies, regiono ir teminiai strategijos dokumentai yra Komisijos planavimo įrankiai, kurie vienu metu nustato politikos krypčių įvairovę ir užtikrina jų tarpusavio suderinamumą.

59.

Pagalba vystymuisi gali būti teikiama įvairiomis priemonėmis, kurios gali būti ir papildomojo pobūdžio (pagalba projektams, parama tam tikrų sektorių programoms, parama iš sektorių ar bendrojo biudžeto, humanitarinė pagalba ir parama krizių prevencijos srityje, parama pilietinei visuomenei ir per ją, normų, standartų ir teisės aktų suderinimas ir t.t.), atsižvelgiant į tai, kas šaliai atneštų didžiausią naudą.

60.

Skurdo panaikinimas yra svarbus tiek vidutines, tiek mažas pajamas turinčiose šalyse partnerėse. Mažas pajamas turinčios šalys ir mažiausiai išsivysčiusios šalys susiduria su didžiuliais sunkumais siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Parama mažas pajamas turinčioms šalims remsis skurdo mažinimo strategijomis, deramą dėmesį skiriant pagrindinių paslaugų užtikrinimui ir galimybei jas gauti, ekonominiam įvairinimui, maisto saugai ir demokratinio valdymo bei institucijų gerinimui.

61.

Parama vidutines pajamas turinčioms šalims tai pat yra svarbi siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Daugelis mažesnes vidutines pajamas turinčių šalių susiduria su tokios pačios rūšies sunkumais kaip ir mažas pajamas turinčios šalys. Didelė pasaulio vargšų dalis gyvena šiose šalyse ir daug jų susiduria su akivaizdžia nelygybe bei silpnu valdymu, o tai kelia grėsmę pačių šalių vystymosi proceso tvarumui. Todėl Bendrija toliau teikia pagalbą vystymuisi, atsižvelgdama į šalių skurdo mažinimo ar panašias programas. Daug vidutines pajamas turinčių šalių vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant politinius, saugumo ir prekybos klausimus, gamindamos ir saugodamos bendras viešąsias gėrybes bei veikdamos kaip regioninio stabilumo užtikrintojos. Bet jas taip pat gali sukrėsti vidaus ir išorės sukrėtimai arba jos šiuo metu atsigauna ar kenčia nuo konfliktų.

62.

Pasirengimo narystei politika, kiek ji susijusi su besivystančiomis šalimis, siekiama remti šalių kandidačių ar kandidatės statuso siekiančių šalių perspektyvas tapti narėmis, o Europos kaimynystės politika siekiama kurti ypatingą partnerystę su kaimyninėmis šalimis, priartinant jas prie Sąjungos ir suteikiant joms galimybę dalyvauti Bendrijos vidaus rinkoje, kartu remiant dialogo vedimą, reformas ir socialinį bei ekonominį vystymąsi. Nors vykdant šias politikos kryptis aiškus yra integracijos tikslas, jas įgyvendinant paprastai atsižvelgiama ir į svarbius vystymosi aspektus. Skurdo mažinimas ir socialinio vystymosi tikslų siekimas padėtų kurti labiau klestinčias, teisingesnes ir todėl stabilesnes visuomenes pirmiausia besivystančiose šalyse. Priemonės, kurios gali suteikti techninę ir finansinę pagalbą remiant šias politikos kryptis, apims, atitinkamais atvejais, geriausią praktiką vystymosi srityje skatinant veiksmingą valdymą ir įgyvendinimą. Politikos kryptis, kuriomis vadovaujamasi imantis šių priemonių, bus įgyvendinamos pagal platesnę struktūrą, išdėstytą Europos kaimynystės politikos ir Pasirengimo narystei politikos dokumentuose, bei sudarys neatsiejamą platesnių Bendrijos išorės veiksmų dalį.

63.

Naujoji siūloma pagal konkrečią politikos sritį įgyvendinamų ir horizontaliųjų priemonių sandara (16) Bendrijos teikiamai pagalbai gali suteikti tinkamą struktūrą siekiant reaguoti į įvairias situacijas ir aplinkybes. Todėl teminės programos, lyginant su geografinėmis programomis, yra pagalbinės, papildomos ir apibūdinamos pagal jų atskirą pridėtinę vertę.

64.

Pagal geografines ir temines programas skiriant lėšas ir vėliau peržiūrint jų naudojimą bus vadovaujamasi standartiniais, objektyviais ir skaidriais lėšų skyrimo kriterijais, grindžiamais poreikių ir pažangos analize. Bus atsižvelgiama į konkrečius sunkumus, kuriuos patiria krizių ištiktos, konfliktus patiriančios ar į nelaimes linkusios šalys, bei į skirtingų programų specifiką.

65.

Poreikių kriterijai — tai gyventojai, pajamos per capita ir skurdo mastas, pajamų pasiskirstymas ir socialinio išsivystymo lygis; pažangos kriterijai — tai pažanga politine, ekonomine ir socialine prasme, pažanga siekiant užtikrinti gerą valdymą bei veiksmingas pagalbos naudojimas, ir ypač būdai, kaip šalis naudoja vystymuisi skirtus ribotus išteklius, pradedant nuo jos pačios išteklių.

66.

Vystymosi politikoje turi atsispindėti lėšų pasiskirstymas, atsižvelgiant į tokių išteklių poveikį skurdo mažinimui. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas padėčiai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir kitose mažas pajamas turinčiose šalyse, laikantis požiūrio, kuris taip pat apima šalių partnerių vyriausybių pastangas sumažinti skurdą ir šalių pažangą bei jų gebėjimus įsisavinti lėšas. Mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažai pajamų turinčioms šalims turėtų būti teikiamas prioritetas bendrai skirstant lėšas. Bendrija turėtų rasti būdų, kaip geriau atsižvelgti į neturtingiausias šalis, ypatingą dėmesį skiriant Afrikai. Tinkamas dėmesys bus skiriamas vidutines pajamas turinčioms šalims, ypač mažesnes vidutines pajamas turinčioms šalims, kurių dauguma susiduria su panašiais sunkumais kaip ir mažas pajamas turinčios šalys.

67.

Rengdama konkrečiai šaliai ar regionui skirtas programas, Bendrija vadovausis pagalbos sutelkimo principu. Tai — esminis aspektas, siekiant užtikrinti pagalbos veiksmingumą. Bendrija taikys šį principą visose konkrečiai šaliai ar regionui skirtose programose. Tai reiškia, kad Bendrijos pagalbos planavimo proceso metu bus atrinktas labai ribotas skaičius veiklos sričių ir pastangos nebus per smulkiai išsklaidytos daugybėje sektorių. Ši atranka vyks šalių ir regionų lygiu, kad būtų laikomasi prisiimtų įsipareigojimų partnerystės, savarankiškumo ir derinimo klausimais.

68.

Šie prioritetai bus nustatyti skaidraus ir išsamaus dialogo su šalimis partnerėmis būdu, remiantis bendra analize ir tokiu būdu, kad būtų papildoma kitų donorų teikiama pagalba, pirmiausia valstybių narių. Rengiant programas turėtų būti sudaromos sąlygos tam tikram lankstumui, kad taip pat būtų galima greitai reaguoti į nenumatytus poreikius.

69.

Pagal derinimo darbo programą pagalbos teikėjai turi dirbti kartu, remdami šalių partnerių bendrąją ir sektorių politiką. Imdamasi vadovaujančio vaidmens rengiant visų pagalbos teikėjų paramos konkrečiai šaliai daugiametes programas ir koordinuodama šį darbą, Bendrija rems šalis partneres. Į Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimą nukreiptos skurdo mažinimo strategijos arba lygiavertės nacionalinės strategijos turi būti šio darbo pradžia.

70.

Ypatingas Bendrijos vaidmuo ir lyginamieji pranašumai prisideda Bendrijai teikiant paramą tam tikrose srityse, kuriose ji turi lyginamųjų pranašumų. Todėl Komisija toliau plėtos savo patirtį ir gebėjimus šiose srityse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas būtinų gebėjimų stiprinimui ir profesionalumo didinimui šalies lygiu, atsižvelgiant į dekoncentravimo procesą ir šalių partnerių savarankiškumą.

71.

Reaguodama į šalių partnerių išreikštus poreikius, Bendrija aktyviai veiks toliau nurodytose srityse, kurių dalis bus laikoma jos lyginamuoju pranašumu.

72.

Bendrija padės besivystančioms šalims prekybos ir regioninės integracijos srityse skatindama teisingą ir ekologiškai tvarų augimą, sklandžią ir palaipsninę integraciją į pasaulio ekonomiką ir siedama prekybą ir skurdo mažinimo ar lygiavertes strategijas. Šios srities prioritetai — institucijų ir gebėjimų stiprinimas siekiant sukurti ir veiksmingai įgyvendinti patikimos prekybos ir integracijos politiką bei remti privatųjį sektorių, kad būtų pasinaudota naujomis prekybos galimybėmis.

73.

Konkretūs veiksmai labai priklausys nuo šalių partnerių savybių. Neturtingiausioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir mažoms, neturinčioms prieigos prie jūros ir šalims, esančioms salose, reikia, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas pasiūlai ir privačiojo sektoriaus konkurencingumo didinimui.

74.

Kliūtys prekybai dažnai yra didesnės tarp pačių besivystančių šalių. Regioninė integracija šias kliūtis gali sumažinti. AKR šalių atveju tai taip pat padeda rengti Ekonominės partnerystės susitarimus. Daugeliui šalių, ypač toms, kurioms ES yra didžiausia prekybos ir investicijų partnerė, ES vienos bendros rinkos teisės aktų suderinimas yra labai naudingas.

75.

Bendrija rems savo šalių partnerių pastangas, kurių jos imsis siekdamos įtraukti aplinkosaugos klausimus į vystymosi politiką ir padės didinti jų gebėjimus įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus. Bendrija ypatingą dėmesį skirs tausojantį gamtos išteklių valdymą ir jų apsaugą užtikrinančioms iniciatyvoms, įskaitant gamtos išteklius kaip pajamų šaltinį, ir kaip būdą užtikrinti ir kurti darbo vietas, kaimo pajamų šaltinius bei prekes ir paslaugas aplinkosaugos srityje. Šiuo tikslu ji skatins ir rems nacionalines bei regionines strategijas; ji taip pat dalyvaus Europos ar pasaulio organizacijų veikloje ir įgyvendinant Europos ar pasaulio iniciatyvas bei jas rems. Didesnė parama Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimui padės sustabdyti biologinės įvairovės netekimą ir skatins biosaugą bei biologinės įvairovės tvarų valdymą. Kontroliuodama dykumėjimą ir tausojantį žemės valdymą, Bendrija sutelks dėmesį į Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu įgyvendinimą, į besivystančių šalių strategijas veiksmingai įtraukdama tausojančio žemės valdymo klausimus. Siekdama tausojančio miškų valdymo, Bendrija rems pastangas dedamas kovojant su neteisėta medienos ruoša ir ypatingą dėmesį skirs miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) įgyvendinimui.

76.

Spręsdama klimato kaitos klausimus Bendrija telks pastangas įgyvendinant ES klimato kaitos veiksmų planą remdamasi vystomuoju bendradarbiavimu, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Didžiausia Bendrijos pagalbos mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salose esančioms valstybėms dalis bus skiriama prisitaikymui prie neigiamų klimato kaitos padarinių. Ji taip pat sieks skatinti cheminių medžiagų ir atliekų tvarų valdymą, pirmiausia atsižvelgiant į jų ryšius su sveikatos problemomis.

77.

Bendrija skatins laikytis tausojančio požiūrio į sektorių politiką transporto srityje. Ši pozicija bus grindžiama šalies partnerės savarankiškumo principais ir prioritetų nustatymu vadovaujantis skurdo mažinimo ar lygiavertėmis strategijomis, siekiant patenkinti šalių partnerių poreikius, užtikrinant transporto saugą, prieinamumą ir veiksmingumą bei kuo labiau sumažinant neigiamus padarinius aplinkai. Transporto tiekimui taikoma strategija yra tvari ekonominiu, finansiniu, aplinkosaugos ir instituciniu požiūriu.

78.

Neviršydama turimo biudžeto Bendrija reaguos į augančią paklausą, ypač Afrikos valstybėse, padidinti pagalbos teikėjų skiriamą finansavimą infrastruktūrai, įskaitant ekonominę infrastruktūrą, remiant pastangas sumažinti skurdą. Bendrija teiks paramą įvairiais lygiais. Bus pradedama pagrindinę pagalbos dalį skiriant nacionaliniu lygiu, padedant šalims partnerėms įgyvendinti strategijas užtikrinant optimalią pusiausvyrą tarp investavimo ir priežiūros. Regioniniu ir žemynų lygiu Bendrija pradės infrastruktūros partnerystę, pagal kurią bus dirbama kartu su regioninėmis ekonominėmis bendrijomis ir kitais pagrindiniais parneriais, įskaitant privatųjį sektorių. Bus remiama partnerystė su privačiuoju sektoriumi.

79.

Bendrija taip pat rems didesnį informacinių ir ryšių technologijų naudojimą siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį. Ji taip pat padidins savo paramą su vystymusi susijusiems moksliniams tyrimams.

80.

Bendrijos „integruoto vandens išteklių valdymo“ politikos programa siekiama užtikrinti pakankamą geros kokybės geriamojo vandens tiekimą, tinkamas sanitarines ir higienos sąlygas kiekvienam žmogui, laikantis Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir Johanesburge nustatytų tikslų. Be to, ja siekiama nustatyti visų vandens išteklių ilgalaikės apsaugos sistemą, siekiant užkirsti kelią tolesniam padėties blogėjimui ir skatinti tausojantį vandens naudojimą.

81.

ES vandens iniciatyva prisidedama prie šių politinių tikslų įgyvendinimo. Pagrindiniai jos aspektai yra šie: sustiprinti politinį įsipareigojimą veikti; didinti vandens ir sanitarinių sąlygų problemų svarbą skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi srityje; skatinti geresnius vandens ūkio tvarkymo būdus; skatinti regioninį ir vietinį bendradarbiavimą vandentvarkos klausimais; ir ieškoti papildomo finansavimo.

82.

Didelė besivystančių šalių gyventojų dalis negali naudotis moderniomis energijos tiekimo paslaugomis ir priklauso nuo neefektyvių ir brangių vietinių energijos tiekimo sistemų. Todėl Bendrijos politika pagrindinį dėmesį skiria patikimos institucijų ir finansinės aplinkos rėmimui, sąmoningumo didinimui, gebėjimų stiprinimui ir lėšų rinkimui, siekiant pagerinti prieigą prie modernių, prieinamų, tvarių, veiksmingų ir švarių (įskaitant atsinaujinančius) energijos šaltinių, įgyvendinant ES energetikos iniciatyvą bei kitas tarptautines ir nacionalines iniciatyvas. Taip pat bus siekiama remti pažangias technologijas energetikos ir transporto srityse.

83.

Žemės ūkio ir kaimo plėtra lemia skurdo mažinimą ir augimą. Siekdama, kad vėl būtų pradėta investuoti šiose srityse, Bendrija rems šalių vykdomą, dalyvavimu grindžiamą, decentralizuotą ir ekologiškai tvarų teritorinį vystymąsi, kuriame dalyvautų naudos gavėjai nustatydami investicijų prioritetus ir valdydami išteklius, siekiant remti vietos vystymosi grupių atsiradimą, tuo pačiu atsižvelgiant į ekosistemų pajėgumus. Kad rezultatai būtų tvarūs, labai svarbu skatinti nuoseklią ir remiančią politinę aplinką visais lygiais.

84.

Bendrija toliau sieks pagerinti maisto saugą tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Ji rems strategijų įgyvendinimą nuolat pažeidžiamose šalyse. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas prevencijai, minimaliai socialinei apsaugai, galimybių naudotis ištekliais gerinimui, mitybos kokybei ir gebėjimų vystymui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pereinamojo laikotarpio situacijoms ir pagalbos ypatingais atvejais veiksmingumui.

85.

Žemės ūkio srityje Bendrija pagrindinį dėmesį skirs galimybei naudotis ištekliais (žeme, vandeniu, finansais), tvariam gamybos intensyvinimui (atitinkamais atvejais ir pirmiausia mažiausiai išsivysčiusiose šalyse), konkurencingumui regioninėse ir tarptautinėse rinkose ir rizikos valdymui (nuo pagrindinių produktų priklausančiose šalyse). Kad technologijų vystymasis būtų palankus besivystančioms šalims, Bendrija teiks paramą moksliniams tyrimams žemės ūkio srityje pasaulio mastu.

86.

Parama žmogaus teisių apsaugos, gero valdymo ir demokratizacijos srityse yra esminė mažinant skurdą ir siekiant tvaraus vystymosi (17). Visi žmonės turėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis pagal tarptautinius susitarimus. Šiuo pagrindu Bendrija skatins pagarbą visų žmonių žmogaus teisėms bendradarbiaudama ir su valstybėmis, ir su šalių partnerių nevalstybiniais subjektais. Bendrija aktyviai sieks propaguoti žmogaus teises, kurios yra šalyse vykstančio dalyvavimu pagrįsto dialogo valdymo klausimais sudėtinė dalis. Geram valdymui skatinti reikia pragmatiško požiūrio, pagrįsto konkrečiu kiekvienos šalies kontekstu. Bendrija aktyviai skatins šalyse vykstantį dalyvavimu pagrįstą dialogą valdymo klausimais tokiose srityse kaip kova su korupcija, valstybinio sektoriaus reforma, galimybė kreiptis į teismus ir teismų sistemos reforma. Tai būtina kuriant pačių šalių skatinamas reformų programas užtikrinant atskaitomybę ir institucinę aplinką, kurioje laikomasi žmogaus teisių, demokratijos principų ir teisinės valstybės principų.

87.

Siekdama gerinti pačių šalių skatinamų reformų teisėtumą ir atskaitomybę, Bendrija skatins aukšto lygio politinius įsipareigojimus vykdyti šias reformas. Tai darydama, ji taip pat rems decentralizavimą ir vietos valdžios institucijas, parlamentų vaidmens stiprinimą, skatins skurstančių žmonių saugumą ir nacionalinių procesų, kuriais siekiama užtikrinti laisvus, teisingus ir skaidrius rinkimus, stiprinimą. Bendrija propaguos demokratinio valdymo principus finansų, mokesčių ir teismų srityse.

88.

Paramos ekonominėms ir institucinėms reformoms, taip pat skurdo mažinimo strategijų srityje, Bendrija ir toliau vaidins pagrindinį vaidmenį, derindama veiksmus su Breton Vudso institucijomis, aktyviai dalyvaudama dialoge ir teikdama finansinę pagalbą šiose programose dalyvaujančioms vyriausybėms. Bendrija ir toliau atidžiai stebės reformų poveikį ekonomikos augimo, verslo klimato gerinimo, makroekonominio stabilumo ir poveikio skurdo mažinimui srityse. Dialogo metu daugiausia dėmesio skirdama rezultatams, Bendrija skatins tikrą šalių savarankiškumą reformų srityje. Ypač daug dėmesio taip pat bus skiriama valstybės finansų valdymo — pagrindinio kovos su korupcija ir valstybės išlaidų veiksmingumo skatinimo elemento — gerinimo klausimui.

89.

Bendrija, atsižvelgdama į atitinkamą savo institucijų kompetenciją, plėtos visa apimantį prevencinį požiūrį valstybių silpnumo, konfliktų, stichinių nelaimių ir kitų krizių srityse. Tai darydama, Bendrija parems šalių partnerių ir regioninių organizacijų pastangas stiprinti išankstinio įspėjimo sistemas ir demokratinį valdymą bei institucinių gebėjimų kūrimą. Glaudžiai bendradarbiaudama ir derindama veiklą su esamomis Tarybos struktūromis, Bendrija taip pat gerins savo pajėgumą atpažinti ankstyvus šalių silpnumo požymius tobulindama su kitais donorais atliekamą bendrą analizę, taip pat kartu su jais bendrai stebėdama ir vertindama problemiškas, silpnas ir savo funkcijų nebeatliekančias valstybes. Visoje programavimo veikloje ji aktyviai įgyvendins OECD gerų tarptautinių santykių su silpnomis valstybėmis principus.

90.

Sudėtingos partnerystės, silpnų arba savo funkcijų nebeatliekančių valstybių atvejais skubiausi Bendrijos prioritetai bus teikti pagrindines paslaugas bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir JT organizacijomis. Bendrijos įsipareigojimų ilgalaikė vizija — vykdant partnerystę su atitinkama šalimi didinti jos savarankiškumą ir toliau kurti teisėtas, veiksmingas bei tvirtas valstybines institucijas ir aktyvią bei organizuotą pilietinę visuomenę.

91.

Bendrija toliau kurs visa apimančius planus, skirtus šalims, kuriose yra didelis konfliktų pavojus; jie turėtų apimti politikos sritis, kurios gali padidinti arba sumažinti konflikto pavojų.

92.

Ji toliau rems konfliktų prevenciją bei sprendimą ir taikos kūrimą, kovodama su smurtinių konfliktų pirminėmis priežastimis, įskaitant skurdą, nualinimą, išnaudojimą ir nelygybę skirstant žemę bei gamtos išteklius ir jais naudojantis, silpną valdymą, žmogaus teisių pažeidimus ir lyčių nelygybę. Ji taip pat skatins dialogą, dalyvavimą ir susitaikymą siekiant palaikyti taiką ir išvengti smurto protrūkių.

93.

Bendrijos žmogiškojo išsivystymo politikos struktūra sveikatos, švietimo, kultūros ir lyčių lygybės srityje siekiama gerinti žmonių gyvenimą pagal Tūkstantmečio plėtros tikslus vykdant veiklą pasaulio bei šalių lygiu. Šioje srityje bus vadovaujamasi investavimo į žmones ir jų vertinimo principu, lyčių lygybės ir vienodų sąlygų skatinimu.

94.

Tūkstantmečio plėtros tikslai negali būti pasiekti be pažangos siekiant tikslo užtikrinti visuotinę lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, kaip išdėstyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais Kairo darbotvarkėje. Siekiant pasipriešinti siaubingam ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos poveikiui besivystančiose šalyse, remiantis Europos veiksmų programa bus parengtas bendrų ES veiksmų planas. Bendrija rems strategijų, skirtų seksualinei bei reprodukcinei sveikatai ir teisėms propaguoti, visišką įgyvendinimą ir susies kovą su ŽIV/AIDS su parama reprodukcinės bei seksualinės sveikatos ir teisių srityje. Bendrija taip pat spręs ypatingos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų žmogiškųjų išteklių trūkumo krizės, teisingo sveikatos priežiūros finansavimo ir sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo klausimus, siekdama skatinti geresnius rezultatus sveikatos srityje, taip pat užtikrinti, kad skurstantys žmonės galėtų įsigyti vaistus už prieinamą kainą.

95.

Su Tūkstantmečio plėtros tikslais susiję veiksmingumo rodikliai bus patobulinti, kad sektorių ir biudžeto parama būtų geriau susieta su pažanga siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, taip pat siekiant užtikrinti pakankamą sveikatos apsaugos ir švietimo finansavimą.

96.

Bendrija siekia prisidėti prie „Švietimo visiems“. Švietimo srities prioritetai — kokybiškas pradinis lavinimas bei profesinis mokymas ir nelygybės problemų sprendimas. Ypač daug dėmesio bus skiriama mergaičių mokymo skatinimui ir jų saugumui mokykloje. Bus teikiama parama nacionalinių sektoriaus planų rengimui ir įgyvendinimui, taip pat dalyvavimui regioninėse ir pasaulinėse švietimo srities teminėse iniciatyvose.

97.

Skurdo panaikinimo srityje Bendrija siekai užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir kovoti su visų grupių diskriminacija. Ji skatins socialinį dialogą ir apsaugą, visų pirma spręsdama lyčių nelygybės, čiabuvių teisių klausimus ir siekdama apsaugoti vaikus nuo prekybos žmonėmis, ginkluotų konfliktų, blogiausių vaikų darbo formų bei diskriminacijos ir pagerinti neįgalių asmenų padėtį.

98.

Bus remiamos socialinės ir fiskalinės politikos kryptys, kuriomis skatinamas nešališkumas. Prioritetiniai veiksmai apims paramą socialinio draudimo ir mokesčių reformoms, įmonių socialinę atsakomybę, skurstantiems palankų augimą ir užimtumą.

99.

Užimtumas yra esminis veiksnys, galintis padėti pasiekti aukštą socialinės sanglaudos lygį. Bendrija skatins investicijas, kuriomis sukuriamos naujos darbo vietos ir remiama žmogiškųjų išteklių plėtra. Todėl Bendrija propaguos tinkamo darbo užtikrinimą visiems pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbotvarkę.

100.

Tam tikriems klausimams reikia daugiau nei konkrečių priemonių ir politikos; jiems taip pat reikia integravimo požiūrio, nes jie susiję su visoms iniciatyvoms taikomais bendrais principais ir reikia, kad juos sprendžiant dalyvautų daug sektorių.

101.

Vykdydama visą veiklą, Bendrija sieks dar labiau integruoti šiuos kompleksinius klausimus: žmogaus teisių, lyčių lygybės, demokratijos, gero valdymo, vaikų ir čiabuvių teisių, konfliktų prevencijos, aplinkosauginio tvarumo ir kovos su ŽIV/AIDS skatinimą. Šie kompleksiniai klausimai yra tikslai, bet kartu ir gyvybiškai svarbūs veiksniai stiprinant bendradarbiavimo poveikį ir tvarumą.

102.

Komisija atnaujins šį požiūrį, sistemingai ir strategiškai naudodamasi visais turimais ištekliais (18). Visų pirma ji užtikrins, kad jos tarnybos išplėtotų šiai politikai įgyvendinti būtinus gebėjimus. Ji suintensyvins dialogą su šalimis partnerėmis, kad paskatintų šių klausimų integravimą į nacionalines politikos kryptis ir skurdo mažinimo strategijas. Ji taip pat sudarys palankesnes sąlygas patirties ir techninės pagalbos tinklų kūrimui.

103.

Demokratija, geras valdymas, žmogaus teisės ir vaikų teisės bus propaguojami vykdant partnerystę su visomis šalimis, gaunančiomis Bendrijos paramą vystymuisi. Šie klausimai šalims ir regionams skirtų strategijų dokumentais turėtų būti sistemingai įtraukiami į Bendrijos vystymuisi skirtas priemones. Siekiant apsaugoti čiabuvių teises vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, pagrindinis principas — užtikrinti visokeriopą jų dalyvavimą ir atitinkamų bendruomenių laisvą išankstinį sutikimą, duodamą gavus visą reikiamą informaciją.

104.

Vyrų ir moterų lygybė bei aktyvus abiejų lyčių dalyvavimas visose socialinės pažangos srityse yra skurdo mažinimo būtinos išankstinės sąlygos. Lyčių aspektas turi būti glaudžiai siejamas su skurdo mažinimu, socialiniu bei politiniu vystymusi bei ekonominiu augimu ir integruojamas į visus vystomojo bendradarbiavimo aspektus. Lyčių lygybė bus propaguojama remiant lygias teises, vienodas galimybes naudotis ištekliais ir vienodą jų kontrolę, taip pat galimybes pareikšti savo nuomonę politikos ir ekonomikos srityse.

105.

Bendrija rems šalių partnerių (vyriausybių ir pilietinės visuomenės) pastangas įtraukti į vystymąsi aplinkos apsaugos klausimus, taip pat ir įgyvendinant daugiašalius aplinkosaugos susitarimus (19). Ji taip pat padės didinti jų gebėjimus šioje srityje. Kad būtų skatinamas tvarus vystymasis, nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos kryptis turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugą.

106.

Visose šalyse kova su ŽIV/AIDS laikoma pastangomis, vienijančiomis sektorius ir institucijas. Tebėra poreikis integruoti kovą su ŽIV/AIDS į daugelį tiesiogiai su šiuo klausimu nesusijusių veiklos sričių ir į konkrečių sektorių rėmimo darbo programas.

107.

Komisija toliau prisidės prie pasaulinių iniciatyvų, aiškiai susijusių su Tūkstantmečio plėtros tikslais ir bendromis viešosiomis gėrybėmis. Pasaulinės iniciatyvos ir pasaulio fondai yra galingos priemonės naujoms politinėms priemonėms įdiegti ar esamoms priemonėms sustiprinti, jei jų mastas yra nepakankamas. Jie gali ugdyti visuomenės sąmoningumą ir užtikrinti jos paramą veiksmingiau, nei įprastinės pagalbos įstaigos. Tokia pagalba turėtų būti derinama su nacionalinėmis strategijomis, ja turėtų būti prisidedama prie dialogo su šalimis ir siekiama integruoti fondus į jų biudžeto ciklus.

108.

Pasaulinių iniciatyvų ir pasaulio fondų pridėtinė vertė turės būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, Komisijai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir prireikus su Europos Parlamentu dėl biudžetinių nuostatų. Komisija parengs kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl Bendrijos dalyvavimo pasaulio fonduose ir įnašų į juos. Ji teiks pirmenybę iniciatyvoms, padedančioms pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslus ir sudaryti geresnes sąlygas naudotis bendromis viešosiomis gėrybėmis.

109.

Komisija ir valstybės narės parengs atnaujinamą darbo programą 2005 m. gegužės mėn. Tarybos išvadoms dėl politikos nuoseklumo vystymosi labui įgyvendinti. Darbo programoje bus pasiūlyti veiklos prioritetai, apibrėžti Tarybos, valstybių narių ir Komisijos vaidmenys bei jų pareigos, nurodytas veiksmų eiliškumas ir pateikiami tvarkaraščiai, siekiant užtikrinti, kad vykdant su pagalba nesusijusią politiką būtų galima padėti besivystančioms šalims pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Komisija sustiprins esamas priemones, visų pirma poveikio įvertinimo priemonę, ir daugiau konsultuosis su besivystančiomis šalimis formuluodama ir įgyvendinama politiką bei prireikus svarstydama naujas politikos kryptis siekiant užtikrinti didesnį politikos nuoseklumą vystymosi labui.

110.

Nepaisant pažangos vykdant kitus įsipareigojimus dėl politikos nuoseklumo vystymosi labui, bus skiriama ypač daug dėmesio įsipareigojimams ir veiksmams migracijos srityje. Todėl Komisija sieks įtraukti migracijos ir pabėgėlių klausimus į šalims ir regionams skirtas strategijas bei partnerystes su suinteresuotomis šalimis ir skatinti migracijos bei vystymosi sąveiką, kad migracija taptų teigiamu vystymosi veiksniu. Ji rems besivystančių šalių migracijos srautų valdymo politiką, taip pat jų pastangas kovoti su prekyba žmonėmis, siekdama užtikrinti, kad būtų gerbiamos migrantų žmogaus teisės.

111.

Bendrija turi daug priemonių, kuriomis įgyvendina pagalbą vystymuisi ir kurios įgalina ją įvairiomis aplinkybėmis patenkinti įvairius poreikius. Šiomis priemonėmis galima naudotis visose geografinėse ir teminėse programose ir jos atspindi tikrą Bendrijos pridėtinę vertę.

112.

Bendrijos parama — nesvarbu, ar tai parama, skirta projektui, sektorinei programai, sektoriui ar bendrajam biudžetui — turėtų būti naudinga šalių partnerių skurdo mažinimo ar lygiavertėms strategijoms. Sprendimai dėl tinkamiausių Bendrijos pagalbos teikimo sąlygų kiekvienai šaliai bus priimami programavimo etape, kuris turi būti vis labiau derinamas su sektorių politikos krypčių sudarymo procesais ir nacionalinių biudžetų įgyvendinimu.

113.

Jei leis aplinkybės, remiant ekonomines ir fiskalines reformas ir skurdo mažinimo strategijų įgyvendinimą pirmenybė bus teikiama paramai biudžetui, skirtai konkretiems sektoriams arba bendrai valstybės išlaidų programai. Ji įgalins šalis gavėjas spręsti veiklos biudžeto augimo klausimus, skatins nacionalinių politikos krypčių suderinimą ir reguliavimą, padės sumažinti sandorių išlaidas ir paskatins rezultatais pagrįstus požiūrius. Tokioms programoms paprastai reikės tarptautinių finansų įstaigų paramos, su kuria bus derinama Bendrijos parama. Papildomo Bendrijos įnašo pridėtinė vertė ir bet kokios papildomos sąlygos turėtų būti aiškiai nustatytos. Šalių gavėjų finansinio valdymo gebėjimai bus stiprinami ir atidžiai stebimi.

114.

Teikiant tiesioginę paramą biudžetui bus laikomasi OECD/DAC geros praktikos gairių dėl paramos biudžetui, visų pirma dėl reguliavimo, veiklos derinimo ir sąlygų. Paramos biudžetui teikimo gairės bus taikomos visoms šalims partnerėms; taip pat bus nustatyti aiškūs rodikliai ir rodiklių stebėsena šios pagalbos priemonės veiksmingumui patikrinti.

115.

Bendrija nuosekliai taikys rezultatais ir veiksmingumo rodikliais pagrįstą požiūrį. Sąlygos vis labiau artėja prie „sutarties“ koncepcijos, pagrįstos abipusiais įsipareigojimais dėl rezultatų, dėl kurių susitariama derybomis.

116.

Svarbi pastarųjų kelių metų naujovė yra mikrofinansavimo metodas. Jis bus toliau plėtojamas, daugiausia dėmesio skiriant gebėjimų kūrimui ir atitinkamą patirtį turinčioms organizacijoms.

117.

Skolos sumažinimas, kurį galima prilyginti netiesioginei paramai biudžetui ir su kuriuo susijusios išlaidos yra mažos, sudaro palankias sąlygas donorų veiksmų koordinavimui bei derinimui ir prireikus tinkamais atvejais galėtų padėti šalims sumažinti jų pažeidžiamumą išorinių sukrėtimų atveju.

118.

Didžioji Bendrijos pagalbos dalis ir toliau bus teikiama daugiausia dotacijų forma, kuri ypač tinka skurdžiausioms šalims ir šalims, kurių skolos grąžinimo galimybės yra ribotos.

119.

Siekiant užtikrinti didžiausią poveikį šalims gavėjoms, turėtų būti sustiprinta Europos Investicijų Banko (EIB) bei kitų finansų įstaigų remiamų programų ir Bendrijos finansuojamų programų sąveika. Dėl investicijų į besivystančių šalių privačias ir valstybines įmones EIB vaidina vis svarbesnį vaidmenį įgyvendinant Bendrijos pagalbą.

120.

Siekdama sustiprinti daugiašalės pagalbos veiksmingumą, Bendrija taip pat sustiprins bendradarbiavimą su JT sistema, tarptautinėmis finansų įstaigomis ir kitoms atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis bei agentūromis, jei toks bendradarbiavimas užtikrina pridėtinę vertę.

121.

Bendrija toliau sieks pažangos nustatydama gaires dėl veiksmų krizių apimtose šalyse arba po krizės, užtikrindama savo išteklių skyrimo tvarkos ir veiksmų sąlygų pritaikymą, stengdamasi greitai bei lanksčiai reaguoti ir numatydama įvairius veiksmus.

122.

2000 m. Komisija pradėjo reformų programą, kurios tikslas — paspartinti Bendrijos išorės pagalbos įgyvendinimą ir pagerinti pagalbos teikimo kokybę. Jos rezultatai: i) geresnis programavimas pagal nuoseklų projektų ciklą, daugiausia dėmesio skiriant skurdo pašalinimui; ii) vieno subjekto — EuropeAid, — atsakingo už pagalbos įgyvendinimą, sukūrimas; iii) užbaigtas decentralizavimo procesas; šiuo metu už pagalbos valdymą atsako 80 delegacijų; iv) žmogiškųjų išteklių sustiprinimas įgyvendinimui paspartinti; v) geresni darbo metodai taikant suderintas ir supaprastintas procedūras, geresnės informacinės sistemos ir geriau parengtas personalas; vi) geresnė kokybė taikant kokybės palaikymo procesą ir stebint skirtingus projekto valdymo etapus; ir galiausiai vii) spartesnis pagalbos įgyvendinimas.

123.

Priemones dar reikia tobulinti ir tai yra daroma. Koordinavimo ir derinimo su kitais donorais darbotvarkė turės didelį ir teigiamą poveikį pagalbos teikimui. Pačioje Sąjungoje Komisija toliau racionalizuos procedūras, sieks tolesnio decentralizavimo perduodant veiklos vykdymą delegacijoms, aiškiau nustatys delegacijų ir centrinių tarnybų ryšius ir tobulins informacines sistemas. Pagal šią sistemą nuo pat pradžios projektų ir programų kokybei bus skiriama daugiau dėmesio vykdant sustiprintą kokybės palaikymo procesą. Tam taip pat reikės kiekvienos šalies partnerės atveju aiškiai sutelkti dėmesį į keletą sričių (ir keletą veiklos rūšių pasirinktose srityse). Įgyvendinant turėtų būti geriau naudojamasi stebėsenos priemonėmis, o baigus programas atlikti įvertinimai turėtų būti aiškiau įtraukiami į tolesnį programavimo ir identifikavimo procesą.

124.

2000 m. Europos bendrijos vystymosi politikos ir jos poveikio Bendrijai įvertinime buvo akcentuota nemažai svarbių dalykų. Tai poreikis apsvarstyti neseniai, pavyzdžiui, JT konferencijose, prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus vystymosi srityje ir pažangą, padarytą geriausios praktikos srityje, pavyzdžiui, paramą biudžetui ir Paryžiaus deklaraciją. Pareiškimui dėl vystymosi politikos taip pat turėtų labiau pritarti visi Komisijos padaliniai, ir jam turėtų būti plačiau pritariama Europos Parlamente. Jis turėtų būti nuosekliai taikomas Bendrijos vystymosi programose visose besivystančiose šalyse. Šia informacija buvo remiamasi susitariant dėl naujo pareiškimo ir į ją bus visokeriopai atsižvelgiama vėliau įgyvendinant EB pagalbą visose besivystančiose šalyse.

125.

Komisija turėtų parengti išmatuojamas užduotis bei tikslus šiai politikai įgyvendinti ir metinėje Europos bendrijos vystymosi politikos įgyvendinimo ataskaitoje reguliariai pagal tai vertinti pažangą.

126.

Komisija užtikrins, kad visos jos tarnybos ir delegacijos, atsakingos už Bendrijos pagalbos vystymuisi programavimą ir įgyvendinimą, naudotųsi šia Europos bendrijos vystymosi politika kaip pagrindine priemone, kurioje išdėstyti Bendrijos tikslai ir principai, taikomi įgyvendinant visų rūšių vystomąjį bendradarbiavimą.

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/20

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/21

The European Medicines Agency

7, Westferry Circus, Canary Wharf

London E14 4HB

United Kingdom

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/25

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/28

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/29

1.

Nuo 2006 m. balandžio 1 d. Graikijos vyriausybė nusprendė pratęsti ir iš dalies pakeisti pagal 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus 4 straipsnio 1 dalies a punktą tam tikrų su viešaja paslauga susijusių įsipareigojimų, nustatytų reguliariosioms oro susisiekimo paslaugoms teikti Graikijos teritorijoje, apie kuriuos buvo skelbta 2002 m. liepos 10 d. Europos bendrijų oficialiajame leidinyje C 164.

2.

3.

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/31

A)

Casa Valenza kraštinė šiaurės rytuose — 75 m kylant iki pakrantės kelio, esanti 116 m aukštyje;

B)

Casa Bonomo kraštinė rytuose, į pietus nuo C.da Kahassa, esanti 165 m aukštyje;

C)

Nenustatyta Dammuso pietinė kraštinė, esanti 516 m aukštyje, o šiaurės vakaruose nuo Casa Pinedo — 780 m aukštyje;

D)

Casa Rizzo kraštinė vakaruose į pietus nuo vidaus periferinio kelio, 250 m aukštyje;

E)

Casa Valenza kraštinė šiaurės vakaruose — 370 m į rytus nuo Cuddie Patite, esanti 370 m aukštyje. Suinteresuotieji subjektai gali pateikti paraišką išduoti leidimą žvalgyti šioje zonoje per 90 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Po šios datos gautos paraiškos bus laikomos nepriimtinomis. Dekretas dėl žvalgymo leidimų išdavimo bus priimtas per šešis mėnesius nuo galutinio leistino konkuruojančių subjektų paraiškų pateikimo termino.

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/32

1.

2006 m. vasario 17 d. Komisija gavo pranešimą apie pasiūlytą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį, kurios metu įmonė „EnBW Energie Baden-Württemberg AG“ (toliau — EnBW, Vokietija), įsigydama akcijų įgyja teisę kontroliuoti įmonę „Stadtwerke Düsseldorf AG“ (toliau — SWD, Vokietija), kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Atitinkamų įmonių veikla yra ši:

3.

Atsižvelgdama į pradinį tyrimą, Komisija laikosi nuomonės, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau ji pasilieka teisę pati priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Atsižvelgiant į Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija prašo suinteresuotąsias trečiąsias šalis jai pateikti galimas pastabas dėl pasiūlytos operacijos.

Pastabas Komisijai reikia pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32-2) 296 43 01, 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4103 — EnBW/SWD šiuo adresu:

24.2.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/33