(1)

Būtinumas parengti vietinio eismo per sieną taisykles siekiant konsoliduoti Bendrijos teisinį pagrindą išorinių sienų klausimais buvo pabrėžtas Komisijos komunikate „Siekiant integruoto Europos Sąjungos valstybių narių išorinių sienų valdymo“. 2002 m. birželio 13 d. šį būtinumą patvirtino Taryba, patvirtinusi „Europos Sąjungos valstybių narių išorinių sienų valdymo planą“, kuriam vėliau 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijoje pritarė Europos Vadovų Taryba.

(2)

Išsiplėtusios Bendrijos labui reikia užtikrinti, kad sienos su kaimyninėmis šalimis nebūtų kliūtis prekybai, socialiniams ir kultūriniams mainams ar regioniniam bendradarbiavimui. Dėl to turėtų būti sukurta veiksminga vietinio eismo per sieną sistema.

(3)

Vietinio eismo per sieną režimas yra išimtis iš bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių pasienio kontrolę asmenų, kertančių Europos Sąjungos valstybių narių išorines sienas, kaip nustatyta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančiu taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (2).

(4)

Bendrija turėtų nustatyti kriterijus ir sąlygas, kurių turi būti laikomasi sudarant palankesnes sąlygas pasienio gyventojams kirsti išorines sausumos sienas naudojantis vietinio eismo per sieną režimu. Tokie kriterijai ir sąlygos turėtų užtikrinti, kad palengvintas sienos kirtimas bona fide pasienio gyventojams, turintiems teisėtų priežasčių dažnai kirsti išorinę sausumos sieną, būtų suderintas su būtinumu užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, taip pat galimoms grėsmėms saugumui, kurias kelia nusikalstama veikla.

(5)

Paprastai siekiant išvengti piktnaudžiavimo, vietinio eismo per sieną leidimas turėtų būti išduodamas tik asmenims, kurie pasienio regione teisėtai gyveno bent vienerius metus. Dvišaliais susitarimais, sudarytais tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių, gali būti numatomas ilgesnis gyvenimo šalyje laikotarpis. Išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, susijusiais su nepilnamečiais, šeiminės padėties pokyčiais ar žemės paveldėjimu, minėtuose dvišaliuose susitarimuose taip pat gali būti numatytas trumpesnis gyvenimo šalyje laikotarpis.

(6)

Vietinio eismo per sieną leidimai turėtų būti išduodami pasienio gyventojams, nesvarbu, ar jiems taikomas vizos reikalavimas pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (3). Todėl šis reglamentas turėtų būti skaitomas kartu su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 (4), iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, kuris skirtas pasienio gyventojus, besinaudojančius šiuo reglamentu įsteigtu vietinio eismo per sieną režimu, atleisti nuo reikalavimo turėti vizą. Todėl šis reglamentas gali įsigalioti tik kartu su minėtu iš dalies keičiančiu reglamentu.

(7)

Bendrija turėtų nustatyti konkrečius vietinio eismo per sieną leidimo išdavimo pasienio gyventojams kriterijus ir sąlygas. Šie kriterijai ir sąlygos turėtų atitikti atvykimo sąlygas, taikomas pasienio gyventojams, kertantiems išorinę sausumos sieną naudojantis vietinio eismo per sieną režimu.

(8)

Vietinio eismo per sieną taisyklių nustatymas Bendrijos lygiu neturėtų paveikti laisvo judėjimo teisės, kuria naudojasi Sąjungos piliečiai ir jų šeimų nariai, taip pat jai lygiaverčių teisių, kuriomis naudojasi trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimų nariai pagal Bendrijos ir jos valstybių narių – vienos susitarimų šalies – ir atitinkamų trečiųjų šalių – kitos susitarimų šalies – sudarytus susitarimus. Tačiau kai pagal vietinio eismo per sieną režimą pasienio gyventojams palengvintas sienos kirtimas reiškia mažiau sistemingą kontrolę, toks palengvinimas turėtų būti savaime taikomas visiems asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise ir gyvena atitinkamoje pasienio teritorijoje.

(9)

Kad vietinio eismo per sieną režimas būtų taikomas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti arba prireikus sudaryti dvišalius susitarimus su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytas taisykles.

(10)

Šis reglamentas neturi poveikio specialioms taisyklėms, taikomoms Seutai ir Melilai, kaip nurodyta Ispanijos Karalystės deklaracijoje dėl Seutos ir Melilos miestų Baigiamajame akte, pridedamame prie Susitarimo dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, pasirašyto 1990 m. birželio 19 d. Šengene (5).

(11)

Pasienio gyventojams, kurie piktnaudžiauja šiuo reglamentu nustatytu vietinio eismo per sieną režimu, valstybės narės turėtų taikyti nacionalinės teisės numatytas sankcijas.

(12)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos turėtų būti pridėti teisės aktų pasiūlymai.

(13)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(14)

Kadangi šio reglamento tikslas, būtent nustatyti vietinio eismo per sieną režimo prie išorinių sausumos sienų nustatymo kriterijus ir sąlygas, turi tiesioginį poveikį Bendrijos acquis dėl išorinių sienų ir jo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(15)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti. Turint omenyje, kad šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties Trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal to protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos turėtų nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje.

(16)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibūdinta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (6), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai (7).

(17)

Šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (8) nedalyvauja. Dėl to Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma bei neprivalo jo taikyti.

(18)

Šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9) nedalyvauja. Dėl to Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti.

(19)

Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibūdinta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte, skaitomame kartu su Sprendimo 2004/849/EB (10) 4 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimo 2004/860/EB (11) 4 straipsnio 1 dalimi, nurodytai sričiai.

(20)

Šio reglamento 4 straipsnio b punktas ir 9 straipsnio c punktas yra Šengeno acquis pagrindu priimamos ar kitaip su juo susijusios nuostatos, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje,

a)

ilgalaikio buvimo;

b)

galimybės imtis ekonominės veiklos ir vertimosi ja;

c)

muitų ir mokesčių klausimų.

1)

išorinė sausumos siena – tai bendra sausumos siena tarp valstybės narės ir kaimyninės trečiosios šalies;

2)

pasienio teritorija – tai teritorija, esanti ne daugiau 30 kilometrų atstumu nuo valstybės sienos. Suinteresuotos valstybės savo dvišaliuose susitarimuose, kaip numatyta 13 straipsnyje, nurodo vietinio administravimo rajonus, kurie yra laikomi pasienio teritorija. Jei kurio nors tokio rajono dalis yra daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų atstumu nuo sienos linijos, ji vis tiek turi būti laikoma pasienio teritorijos dalimi;

3)

vietinis eismas per sieną – tai pasienio gyventojų judėjimas reguliariai kertant išorinę sausumos sieną, siekiant būti pasienio teritorijoje dėl, pavyzdžiui, socialinių, kultūrinių, pagrįstų ekonominių priežasčių ar dėl šeimos ryšių ir šiame reglamente nustatytų terminų neviršijantį laikotarpį;

4)

asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise – tai:

5)

trečiosios šalies pilietis – tai asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, ir kuriam netaikomas 4 punktas;

6)

pasienio gyventojai – tai trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra teisėtai išgyvenę valstybės narės kaimyninės šalies pasienio teritorijoje 13 straipsnyje numatytuose dvišaliuose susitarimuose nurodytą laikotarpį, kuris yra ne trumpesnis kaip vieneri metai. Tačiau išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais, numatytais dvišaliuose susitarimuose, trumpesnis nei vienerių metų gyvenimo šalyje laikotarpis taip pat gali būti laikomas pakankamu;

7)

vietinio eismo per sieną leidimas – tai III skyriuje nurodytas specialus dokumentas, leidžiantis pasienio gyventojams kirsti išorinę sausumos sieną pagal vietinio eismo per sieną režimą;

8)

Šengeno konvencija – tai Konvencija, įgyvendinanti 1985 m. birželio 14 d. Šengene pasirašytą Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo susitarimą dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo (13).

a)

turi vietinio eismo per sieną leidimą ir, jei to reikalaujama 13 straipsnyje nurodytuose dvišaliuose susitarimuose, galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus;

b)

nėra asmenys, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo įvestas perspėjimas neįsileisti tų asmenų;

c)

nėra laikomi keliančiais grėsmę kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, ir ypač jei valstybių narių nacionalinėse duomenų bazėse neįvestas perspėjimas neįsileisti dėl tų pačių priežasčių.

a)

leidimo turėtojo vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė bei gyvenamoji vieta;

b)

leidimą išdavusi institucija, išdavimo data ir galiojimo laikas;

c)

pasienio teritorija, kurioje leidimo turėtojui leidžiama judėti;

d)

galiojančio kelionės dokumento (-ų), leidžiančio (-ų) jo turėtojui kirsti išorines sienas, kaip numatyta 9 straipsnio a punkte, numeris (-iai).

a)

turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jiems kirsti išorines sienas, kaip apibrėžta Šengeno konvencijos 17 straipsnio 3 dalies a punkte;

b)

pateikia dokumentus, įrodančius jų, kaip pasienio gyventojų, statusą ir teisėtas priežastis dažnai kirsti išorinę sausumos sieną naudojantis vietinio eismo per sieną režimu;

c)

nėra asmenys, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje buvo įvestas perspėjimas neįsileisti;

d)

nėra laikomi keliančiais grėsmę kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, ir ypač jei valstybių narių nacionalinėse duomenų bazėse nėra įvestas perspėjimas neįsileisti dėl tų pačių priežasčių.

a)

įsteigia specialius sienos kirtimo punktus, skirtus tik pasienio gyventojams;

b)

rezervuoja specialias eismo juostas pasienio gyventojams įprastiniuose sienos kirtimo punktuose;

c)

atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir kai išskirtinai yra ypatingo pobūdžio reikmė, leidžia pasienio gyventojams kirsti savo sieną ne tose vietose, kuriose yra nustatyti išorinės sausumos sienos kirtimo punktai, o kitose nustatytose vietose, ir ne tomis valandomis, kurios yra juose nustatytos.

a)

be informacijos, kurios reikalaujama 7 straipsnio 3 dalyje, vietinio eismo per sieną leidime išsamiai nurodoma, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis gali būti kertama išorinė sausumos siena;

b)

susijusi valstybė narė atsitiktine tvarka tikrina ir reguliariai stebi eismą per sieną siekdama užkirsti kelią neleistino sienos kirtimo atvejams.

(1)

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 539/2001 (1) I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis ir dabar, ir vėliau turėtų atitikti to reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus kriterijus. Kai kurios trečiosios šalys turėtų būti perkeltos iš vieno priedo į kitą, visų pirma dėl nelegalios migracijos ir viešosios tvarkos politikos.

(2)

Bolivija turėtų būti perkelta į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedą. Turėtų būti nustatyta tokia vizų režimo taikymo Bolivijos piliečiams pradžios data, kad valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos laiku denonsuoti savo dvišalius susitarimus su Bolivija ir imtis administracinių bei organizacinių priemonių, reikalingų minėtam vizų režimui įvesti.

(3)

Antigvą ir Barbudą, Bahamas, Barbadosą, Mauricijų, Sent Kitsą ir Nevį bei Seišelius reikėtų perketi į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą.

Šių šalių piliečiams nereikėtų pradėti netaikyti vizų režimo tol, kol nebus sudaryti Europos bendrijos ir kiekvienos iš šių šalių dvišaliai susitarimai dėl vizų režimo netaikymo.

(4)

Abu Reglamento (EB) Nr. 539/2001 priedai turėtų būti išsamūs. Šiuo tikslu į kiekvieną Reglamento (EB) Nr. 539/2001 priedą reikia įterpti eilutę dėl vizų režimo, kurį valstybės narės turi taikyti tam tikrų kategorijų asmenims, kuriems kai kurios valstybės narės taikė vizų režimą, o kitos netaikė, nustatymo. Įvairios „britų“, kurie pagal Bendrijos teisę nėra Jungtinės Karalystės piliečiai, kategorijos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedą, o Britanijos piliečiai (užjūrio) – į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą.

(5)

Valstybės narės gali nustatyti išimtis dėl vizų režimo asmenims, turintiems tam tikrus kitokius nei įprasti pasus. Būtina aiškiau įvardyti, kokie tai pasai. Jeigu taikomos šios vizų režimo išimtys, Reglamente (EB) Nr. 539/2001 taip pat reikia pateikti nuorodą į taikytinas procedūras.

(6)

Valstybės narės gali netaikyti vizų režimo pabėgėlio statusą turintiems asmenims, visiems asmenims be pilietybės, kurių padėtį reglamentuoja 1954 m. rugsėjo 28 d. Konvencija dėl asmenų be pilietybės statuso arba kuriems ši konvencija netaikoma, ir mokyklos ekskursijose dalyvaujantiems moksleiviams, kai šių kategorijų asmenys gyvena II priedo sąraše nurodytoje trečiojoje šalyje.

Vizų režimas jau dabar visiškai netaikomas šių trijų kategorijų asmenims, gyvenantiems Šengeno erdvėje, kai jie atvyksta ar pakartotinai atvyksta į tą erdvę; turėtų būti įvestas vizų netaikymas bendra tvarka šių kategorijų asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje, kuri dar nėra ar dar nėra prisijungusi prie Šengeno erdvės, tais atvejais, kai jie atvyksta pakartotinai atvyksta į bet kurios kitos valstybės narės, kurią saisto Šengeno acquis, teritoriją.

(7)

Atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1931/2006, nustatantį vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiantį Šengeno konvencijos nuostatas (2), reikia nustatyti naują vizų režimo netaikymą asmenims, turintiems pasienio vietinio eismo leidimą.

(8)

Išimtis dėl vizų režimo reglamentuojančios procedūros turėtų visapusiškai atitikti dabartinę praktiką. Kai kurios valstybės narės vizų režimo netaiko Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ginkluotųjų pajėgų nariai, jiems keliaujant NATO ar „Partnerystės taikos labui“ reikalais. Tačiau dėl teisinio tikrumo tame reglamente turėtų būti pateikta nuoroda į šiuos vizų režimo netaikymo atvejus, grindžiamus Bendrijos teisės nereglamentuojamais tarptautiniais įsipareigojimais.

(9)

Dėl vienas paskui kitą padarytų Reglamento (EB) Nr. 539/2001 0 pakeitimų būtina pagerinti jo struktūrą ir padaryti jį aiškesnį; šiuo tikslu vėliau reikėtų parengti naują jo redakciją.

(10)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (3), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį.

(11)

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 nėra privalomas Jungtinei Karalystei ir Airijai. Todėl jos nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra joms privalomas ar taikomas.

(12)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos bei Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, patenkančios Sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant minėtą susitarimą 1 straipsnio B punkte ir 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2004/860/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (5) 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sritį,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 3 straipsnis panaikinamas.

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

5)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

(1)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 980/2005 Baltarusijos Respublika (toliau – Baltarusija) yra Bendrijos bendrųjų tarifų lengvatų sistemos naudos gavėja.

(2)

2003 m. sausio 29 d. Tarptautinė laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija (TLPSK), Europos profesinių sąjungų konfederacija (EPSK) ir Pasaulinė darbo konfederacija (PDK) Komisijai pagal 2001 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2501/2001, numatančio bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (2) – Pareiškimai dėl Tarybos reglamento, numatančio bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., 27 straipsnį pateikė bendrą prašymą atlikti tyrimą dėl tariamų laisvės burtis į asociacijas ir kolektyvinių derybų teisės Baltarusijoje pažeidimų.

(3)

Komisija, konsultuodamasi su Bendrųjų lengvatų komitetu, išnagrinėjo prašymą ir 2003 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą (3) inicijuoti tyrimą. Paskelbus pranešimą (4) suinteresuotųjų šalių buvo prašoma pateikti informaciją.

(4)

Baltarusijos valdžios institucijoms buvo oficialiai pranešta apie tyrimo pradžią. Minėtos institucijos neigė bet kokius Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų Nr. 87 (dėl laisvės burtis į asociacijas ir teisės į organizavimą apsaugos) ir Nr. 98 (dėl teisės organizuoti ir teisės į kolektyvines derybas principų taikymo) pažeidimus.

(5)

Tačiau per tyrimą, kuris buvo vykdomas konsultuojantis su Bendrųjų lengvatų komitetu, Komisijos surinkta informacija patvirtino, kad esama rimtų ir sistemingų laisvės burtis į asociacijas ir teisės į kolektyvines derybas pagal TDO konvencijas Nr. 87 ir Nr. 98 pažeidimų. Be to, Komisija sužinojo, kad TDO nagrinėjo padėtį Baltarusijoje dėl minėtų dviejų konvencijų laikymosi, ir 2003 m. lapkričio mėn. pradėjo savo atitinkamą tyrimą. 2004 m. liepos mėn. parengtoje TDO tyrimo komisijos ataskaitoje pateikiama 12 rekomendacijų dėl konkrečių veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų pagerinta padėtis Baltarusijoje. Buvo reikalaujama, kad Baltarusija šias rekomendacijas įgyvendintų iki 2005 m. birželio 1 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Remdamasi šia informacija ir atliktu tyrimu Komisija manė, kad laikinas preferencinės priemonės panaikinimas buvo pagrįstas.

(6)

2005 m. rugpjūčio 17 d. Komisija nusprendė stebėti ir vertinti padėtį Baltarusijoje, susijusią su darbo teisėmis (5). Į pranešimą apie šešių mėnesių stebėjimo ir tikrinimo laikotarpį (6) buvo įtrauktas pareiškimas dėl Komisijos ketinimo teikti pasiūlymą Tarybai, susijusį su laikinu prekybos lengvatų taikymo nutraukimu, išskyrus jei iki laikotarpio pabaigos Baltarusija būtų prisiėmusi įsipareigojimą imtis būtinų priemonių, siekdama atitikti 1998 m. TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje nustatytus principus, kaip apibrėžta 2004 m. liepos mėn. TDO Tyrimo komisijos ataskaitos dvylikoje rekomendacijų. Baltarusijos valdžios institucijoms buvo oficialiai pranešta apie sprendimą ir paskelbimą.

(7)

Baltarusija neprisiėmė būtino įsipareigojimo nei per šešių mėnesių laikotarpį, skirtą stebėjimui ir vertinimui, nei, kaip nurodyta toliau, per kitus mėnesius. Vietoje to 2006 m. kovo 30 d. Baltarusijos valdžios institucijos pateikė Komisijai pareiškimą dėl padėties, susijusios su laisvės burtis į asociacijas teisėmis Baltarusijoje. Komisija išnagrinėjo pareiškimą, tačiau padarė išvadą, kad jame nebuvo pateikta pakankamai įrodymų dėl įsipareigojimo.

(8)

Tuo tarpu TDO valdyba 2006 m. kovo mėn. priėmė Laisvės burtis į asociacijas komiteto tolesnės veiklos ataskaitą, kurioje buvo pabrėžta, kad padėtis, susijusi su profesinių sąjungų teisėmis Baltarusijoje, iš tiesų blogėja, o Baltarusijos valdžios institucijos buvo paragintos nedelsiant imtis konkrečių priemonių.

(9)

Be to, 2006 m. gegužės 16 d. Komisija gavo Baltarusijos valdžios institucijų pranešimą dėl padėties, susijusios su laisvės burtis į asociacijas teisėmis Baltarusijoje. Kaip ir 2006 m. kovo 30 d. pareiškimo atveju, atidžiai išnagrinėjusi pranešimą Komisija padarė išvadą, kad jame nėra jokio patvirtinimo dėl įsipareigojimo arba įtikinamos informacijos apie tai, kad padėtis būtų pasikeitusi. Šis padėties Baltarusijoje vertinimas buvo pateiktas TDO tarptautinės darbo konferencijos standartų taikymo komiteto 2006 m. birželio mėn. ataskaitoje, kurioje buvo pasmerktas Baltarusijos Vyriausybės nesugebėjimas įgyvendinti rekomendacijų ir pabrėžta, kad siekiant tikros ir apčiuopiamos pažangos būtina imtis skubių veiksmų. Be to, 2006 m. birželio mėn. vykusioje TDO remiamoje Tarptautinėje darbo konferencijoje Baltarusijos nuo 2004 m. liepos mėn. ignoruojamų 12 rekomendacijų neįgyvendinimas buvo įvertintas kaip besitęsiantis neveiklumas. Toks išskirtinis vertinimas yra naudojamas tik labai rimto ir nuolatinio ratifikuotos konvencijos nesilaikymo atvejais.

(10)

Komisija atidžiai išnagrinėjo pastaruoju metu Baltarusijoje įvykusius pokyčius, įskaitant 2006 m. spalio 14 d. Baltarusijos parengtą ir 2006 m. spalio 17 d. Komisijai pateiktą laišką. Laiške nebuvo pranešta apie veiksmingą įsipareigojimą ar pateikta aiškių pagerėjusios padėties įrodymų, o tik dar kartą nurodomi galimi ketinimai, tačiau nepateikiama informacijos apie veiksmingą TDO konvencijų Nr. 87 ir Nr. 98 principų įgyvendinimą. TDO konvencijose Nr. 87 ir Nr. 98 nustatyti principai ir toliau pažeidinėjami.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Baltarusijos kilmės produktams preferencinė priemonė turėtų būti laikinai panaikinta iki kol bus nuspręsta, kad nebėra priežasčių, pateisinančių laikinąjį panaikinimą.

(12)

Šis reglamentas turėtų įsigalioti po šešių mėnesių nuo jo priėmimo, nebent iki to laiko bus nuspręsta, kad nebėra priežasčių, pateisinančių laikinąjį nutraukimą,

(1)

Praėjusį dešimtmetį Bendrija nuolat stiprino savo dvišalius santykius su daugeliu pramoninių ir kitų dideles pajamas gaunančių šalių ir teritorijų įvairiuose pasaulio regionuose – visų pirma Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje ir Australazijoje, tačiau taip pat Pietryčių Azijoje ir Persijos įlankos regione. Be to, šie santykiai buvo išplėtoti, kad apimtų su ekonomine bei kitomis sritimis susijusius dalykus ir sritis, kurių vis gausėja.

(2)

Bendrija suinteresuota toliau stiprinti savo santykius su pramoninėmis šalimis ir teritorijomis, kurių politinės, ekonominės bei institucinės struktūros ir vertybės dažnai yra artimos Bendrijai ir kurios yra svarbios dvišalės politikos bei prekybos partnerės, taip pat įtakingos daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyvės. Tai bus svarbus veiksnys stiprinant Europos Sąjungos vaidmenį ir poziciją pasaulyje, tvirtinant daugiašales institucijas bei prisidedant prie pasaulio ekonomikos ir tarptautinės sistemos subalansavimo ir vystymo.

(3)

Europos Sąjunga ir pramoninės bei kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos susitarė stiprinti savitarpio santykius ir bendradarbiauti srityse, kuriose jos turi bendrų interesų, pasitelkiant įvairius dvišalius dokumentus, pavyzdžiui, susitarimus, deklaracijas, veiksmų planus ir kitus panašius dokumentus.

(4)

Remdamasi šiuose dvišaliuose dokumentuose nustatytais principais Bendrija vykdo bendradarbiavimo politiką, kad sukurtų palankią aplinką savo santykiams su tomis šalimis ir teritorijomis palaikyti ir plėtoti. Bendradarbiavimas padės sustiprinti Europos vaidmenį ir jos veiksmų matomumą tose šalyse bei skatinti ekonominius, komercinius, akademinius, kultūrinius ir kitokius mainus bei ryšius tarp įvairiausių skirtingų sričių veikėjų.

(5)

Europos Sąjunga grindžiama demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais. Pagal šį reglamentą Bendrijos veiksmais turėtų būti prisidedama prie bendro tikslo puoselėti ir įtvirtinti šiuos principus šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose, vedant dialogą ir bendradarbiaujant.

(6)

Pagal vieną priemonę vykdomas įvairių dvišalių bendradarbiavimo iniciatyvų su pramoninėmis bei kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis skatinimas sudarys galimybę užtikrinti masto ekonomiją, sąveikos poveikį, didesnį Bendrijos veiksmų veiksmingumą ir matomumą.

(7)

Siekiant šio reglamento tikslų būtina taikyti skirtingus metodus ir bendradarbiauti su šalimis partnerėmis atsižvelgiant į jų ekonominę, socialinę ir politinę situaciją bei į Bendrijos konkrečius interesus, strategijas ir prioritetus.

(8)

Priėmus šį reglamentą būtina panaikinti 2001 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 382/2001 dėl Europos Sąjungos ir Šiaurės Amerikos, Tolimųjų Rytų bei Australazijos industrializuotų šalių bendradarbiavimą ir prekybinius ryšius skatinančių projektų įgyvendinimo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1035/1999 (1).

(9)

Kadangi šio reglamento tikslų, būtent skatinti tvirtesnį Bendrijos ir pramoninių bei kitų dideles pajamas gaunančių šalių ir teritorijų bendradarbiavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(10)

Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2),

1)

Bendrijos ir šalių partnerių ekonominės, akademinės, mokslo srities subjektų bendradarbiavimo, partnerysčių ir bendrų iniciatyvų skatinimas;

2)

dvišalės prekybos, investicijų srautų ir ekonominių partnerysčių skatinimas;

3)

politinių, ekonominių ir socialinių subjektų bei kitų nevyriausybinių organizacijų dialogo atitinkamuose sektoriuose skatinimas Bendrijoje ir šalyse partnerėse;

4)

žmonių tarpusavio ryšių, švietimo ir mokymo programų bei intelektinių mainų skatinimas ir kultūrų bei civilizacijų tarpusavio supratimo didinimas;

5)

Bendrijos ir šalių partnerių bendradarbiavimo projektų, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų, energetikos, transporto ir aplinkosaugos, įskaitant klimato kaitą, muitų srityse ir finansiniais bei kitais bendro intereso klausimais, skatinimas;

6)

informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą bei jos veiksmų matomumo šalyse partnerėse stiprinimas;

7)

parama konkrečioms iniciatyvoms, įskaitant mokslinį darbą, tyrimus, bandomąsias programas ar bendrus projektus, skirtus veiksmingai ir lanksčiai atsižvelgti į Bendrijos dvišalių santykių su šalimis partnerėmis pokyčių formuluojamus bendradarbiavimo tikslus arba kuriomis siekiama paskatinti tolesnį dvišalių santykių su jomis stiprinimą ir išplėtimą.

a)

šie valstybių narių ir šalių partnerių subjektai ir įstaigos:

b)

šalys partnerės ir jų regionai, institucijos bei decentralizuotos įstaigos;

c)

tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, kai jos padeda siekti šio reglamento tikslų;

d)

valstybių narių ir šalių partnerių ar kitų trečiųjų šalių fiziniai asmenys, kai jie padeda siekti šio reglamento tikslų;

e)

šalių partnerių ir regionų bei Bendrijos įsteigtos jungtinės įstaigos;

f)

Bendrijos institucijos ir įstaigos, tačiau tik tiek, kiek jos įgyvendina 9 straipsnyje nurodytas paramos priemones;

g)

Europos Sąjungos agentūros.

a)

dotacijų susitarimai (įskaitant stipendijas);

b)

viešųjų pirkimų sutartys;

c)

darbo sutartys;

d)

finansavimo susitarimai.

a)

valstybės narės, jų regioninės ir vietos valdžios institucijos, visų pirma jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

b)

šalys partnerės, visų pirma jų viešosios ir pusiau valstybinės agentūros;

c)

tarptautinės organizacijos ir regioninės organizacijos, įskaitant tarptautines ir regionines finansų įstaigas;

d)

bendrovės, įmonės, kitos privačios organizacijos ir verslo įmonės bei kiti nevalstybiniai subjektai;

e)

finansavimą gaunančios šalys partnerės bei kitos 7 straipsnio reikalavimus atitinkančios įstaigos.

—

2007 m. sausio 1 d.,

—

šio reglamento įsigaliojimo diena.

1)

Australija

2)

Bahreinas

3)

Brunėjus

4)

Kanada

5)

Kinijos Taipėjus (7)

6)

Honkongas

7)

Japonija

8)

Korėjos Respublika

9)

Kuveitas

10)

Makao

11)

Naujoji Zelandija

12)

Omanas

13)

Kataras

14)

Saudo Arabija

15)

Singapūras

16)

Jungtiniai Arabų Emyratai

17)

Jungtinės Valstijos

(1)

2001 m. liepos 20 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2001/555/BUSP dėl Europos Sąjungos Palydovų centro įsteigimo (1).

(2)

2006 m. liepos 28 d. pagal tų bendrųjų veiksmų 22 straipsnį generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pateikė bendrųjų veiksmų įgyvendinimo ataskaitą, numatant galimybę juos peržiūrėti.

(3)

2006 m. rugsėjo 22 d. Politinis ir saugumo komitetas (PSK), atlikdamas politinę Centro veiklos priežiūrą, susipažino su ta ataskaita ir rekomendavo, kad Taryba, atsižvelgdama į ataskaitą, iš dalies atitinkamai pakeistų bendruosius veiksmus.

(4)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Bendruosius veiksmus 2001/555/BUSP,

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Misija

1.   Centras, vadovaudamasis Europos saugumo strategija (2), prisideda prie Europos Sąjungos sprendimų priėmimo BUSP, o ypač ESGP srityse, įskaitant Europos Sąjungos krizių valdymo operacijas, pagal 3 ir 4 straipsnius prireikus teikdamas medžiagą, gaunamą analizuojant palydovinius vaizdus kosminius ir papildomus duomenis, įskaitant aerofotografijas, taip pat susijusias paslaugas.

2.   Vykdant šią misiją generalinis sekretorius–vyriausiasis įgaliotinis pagal atitinkamą prašymą ir jeigu Centro pajėgumai leidžia, nurodys Centrui teikti prekes arba paslaugas:

2)

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Direktorius, valdybai patvirtinus, skiria Centro direktoriaus pavaduotoją. Direktoriaus pavaduotojas skiriamas trejų metų laikotarpiui, jo kadencija gali būti pratęsiama dar vienai trejų metų kadencijai. Direktorius yra atsakingas už visų kitų Centro darbuotojų priėmimą į darbą.“

3)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Darbo programa

1.   Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. direktorius parengia kitų metų metinės darbo programos projektą, prie kurio pateikiamas ilgalaikės darbo programos projektas, kuriame nurodomos orientacinės perspektyvos papildomai dvejiems metams, ir pateikia jį Valdybai.

2.   Kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. Valdyba patvirtina metinę ir ilgalaikę darbo programą.“

4)

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Centro įplaukas sudaro valstybių narių, išskyrus Daniją, įnašai pagal bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skalę, užmokestis už suteiktas paslaugas ir kitos įvairaus pobūdžio pajamos.“

5)

12 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Pagal 15 straipsnyje nurodytas Centro finansinių taisyklių gaires už užduočių atlikimo prašymus, pateiktus pagal 2 straipsnio 2 dalį, gali būti imamas išlaidų kompensavimo mokestis.“

6)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Biudžeto procedūra

1.   Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. direktorius pateikia Valdybai metinį Centro biudžeto projektą, kuriame nurodomos kitų finansinių metų administracinės išlaidos, veiklos išlaidos ir tikėtinos įplaukos, taip pat ilgalaikiai orientaciniai išlaidų ir įplaukų skaičiavimai, atsižvelgiant į ilgalaikės darbo programos projektą.

2.   Kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. Centro metinį biudžetą Valdyba patvirtina visais valstybių narių atstovų balsais.

3.   Susidarius neišvengiamoms, išimtinėms ar nenumatytoms aplinkybėms, direktorius Valdybai gali pasiūlyti biudžeto pakeitimo projektą. Valdyba, atsižvelgdama į skubumą, patvirtins biudžeto pakeitimą visais valstybių narių atstovų balsais.“

7)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Komandiravimas

1.   Pagal susitarimą su direktoriumi, ekspertai iš valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų ar agentūrų pareigūnai gali būti komandiruojami į Centrą nustatytam laikotarpiui eiti pareigas Centro organizacinėje struktūroje ir (arba) vykdyti specialias užduotis ir projektus.

2.   Kilus krizei, Centras gali būti pastiprinamas valstybių narių, Komisijos arba Tarybos generalinio sekretoriato komandiruojamais specialistais. Tokių komandiruočių būtinumą ir trukmę nustato generalinis sekretorius–vyriausiasis įgaliotinis konsultuodamasis su Centro direktoriumi.

3.   Direktoriaus pasiūlymu, Valdyba priima su komandiruotėmis susijusias nuostatas.

4.   Personalo nariai nustatytam laikotarpiui, atsižvelgiant į tarnybos poreikius, gali būti komandiruojami eiti pareigas ne Centre, laikantis su Centro personalu susijusių nuostatų.“

8)

Įrašomas šis straipsnis:

„20 a straipsnis

Komisijos dalyvavimas

Komisija visokeriopai dalyvauja Centro darbe. Centras su Komisija sudaro reikalingus administracinius susitarimus ir užmezga reikalingus darbo santykius, siekdamas maksimaliai padidinti sinergiją ir išvengti nereikalingo veiklos dubliavimo keisdamasis profesine patirtimi ir konsultuodamasis tose srityse, kuriose su Centro misija yra susijusi Bendrijos veikla, ir kuriose Centro veikla yra svarbi Bendrijos veiklai.“

9)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Iki 2011 m. liepos 31 d. generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pateikia Tarybai Centro veiklos ataskaitą, prie kurios prireikus pridedamos tinkamos rekomendacijos dėl tolesnės Centro plėtros.“

10)

1 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 1 dalies antras sakinys, 12 straipsnio 5 dalis ir 23 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalys išbraukiamos.