22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/1

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/3

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/4

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/5

1.

Patariamasis komitetas pritaria Europos Komisijai dėl aptariamos produkto rinkos apibrėžties, todėl nebūtina nustatyti,

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad geografinė atitinkamo produkto rinka apima visą pasaulį.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad bent jau nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. Intel užėmė dominuojančią padėtį rinkoje.

4.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad Intel piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje:

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad Intel piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, suteikdama nuolaidas HP, Acer ir Lenovo ir taip apribodama prekybos AMD produktais sąlygas.

6.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos įvertinimui, kad skirtingo pobūdžio piktnaudžiavimas, kuris yra dalis ilgalaikės, nuoseklios strategijos, siekiant pašalinti AMD iš rinkos, yra vienas tęstinis pažeidimas.

7.

Patariamasis komitetas sutinka, kad Intel piktnaudžiavimo veiksmai gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai pagal EB sutarties 82 straipsnį ir gali paveikti EEE susitarimo Susitariančių Šalių prekybą pagal EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį.

8.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad Intel turi būti paskirta bauda.

9.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant apskaičiuoti baudą, Intel pažeidimo trukmė yra penkeri metai ir trys mėnesiai.

10.

Patariamasis komitetas rekomenduoja jo nuomonę paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/6

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl bazinio baudos dydžio.

Narių mažuma susilaiko.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad šioje byloje nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į kurias reikėtų atsižvelgti.

3.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl galutinio baudos dydžio.

4.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/7

a)

Po faktų pranešimo 2009 m. sausio 20 d. raštu, Intel paprašė žodinio tam tikrų AMD dokumentų, kuriuos AMD pateikė Komisijai 2008 m. gegužės 28 d. (AMD Delavero dokumentai), nagrinėjimo. 2009 m. sausio 22 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas priminė, kad Intel neturi teisės reikalauti Komisijos ar ją įpareigoti pradėti žodinį nagrinėjimą, kad būtų atsižvelgta į Intel teises į gynybą dėl faktų pranešimo.

Be to, žodinis nagrinėjimas negalėjo vykti vien dėl AMD Delavero dokumentų, kadangi prieiga prie šių dokumentų suteikta pagal prieigos prie bylos dokumentų suteikimo procedūrą Komisijai pateikus papildomo prieštaravimo pareiškimą, kuriuo Intel jau buvo suteikta galimybė pateikti atsakymą ir paprašyti žodinio nagrinėjimo, ir kadangi žodinio nagrinėjimo dalyką apibrėžia prieštaravimo pareiškimas ir (arba) papildomas prieštaravimo pareiškimas, bet ne bylos šalis. Žodinis nagrinėjimas negalėjo būti suteiktas vien išsakyti nuomones dėl atrinktų dokumentų.

b)

2009 m. vasario 5 d. pareiškimu ir 2009 m. vasario 10 d. raštu Intel paprašė žodinio papildomo prieštaravimo pareiškimo nagrinėjimo.

Su žodiniais nagrinėjimais susiję sprendimai, įskaitant sprendimo, kuriuo pateikiamas arba atmetamas prašymas surengti žodinį nagrinėjimą, pateikti pasibaigus nurodytam terminui, kad būtų atsakyta į prieštaravimo pareiškimą, pagal įgaliojimus priklauso bylas nagrinėjančio pareigūno kompetencijai.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/13

(1)

2009 m. gegužės 13 d. Komisija priėmė sprendimą dėl procedūros pagal EB sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį taikymo įmonei „Intel Corporation“. Komisija skelbia Komisijos sprendimo santrauką, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis. Nekonfidenciali sprendimo versija bus skelbiama Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapyje.

(2)

2000 m. spalio 18 d.„Advanced Micro Devices“ (AMD) pateikė Komisijai oficialų skundą pagal Reglamento Nr. 17/62 3 straipsnį, kurį vėliau, ypatingai 2003 m. lapkričio mėn., papildė naujais faktais ir kaltinimais.

(3)

2004 m. gegužės mėn. Komisija pradėjo papildomame skunde nurodytų dalykų tyrimo procedūrą. Atlikdama šį tyrimą 2005 m. liepos mėn. Komisija, padedama kelių nacionalinių konkurencijos tarnybų, pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį atliko patikrinimus keturiose „Intel“ buveinėse Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje, taip pat kelių „Intel“ klientų įmonėse Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(4)

2007 m. liepos 26 d. Komisija parengė prieštaravimo pareiškimą dėl „Intel“ veiksmų, susijusių su penkiais pagrindiniais originalios įrangos gamintojais, t. y. „Dell“, HP, „Acer“, NEC ir IBM. „Intel“ į 2007 m. liepos 26 d. prieštaravimo pareiškimą atsakė 2008 m. sausio 8 d., o 2008 m. kovo 11–12 d. vyko žodinis bylos nagrinėjimas.

(5)

2006 m. liepos 17 d. AMD pateikė skundą Vokietijos nacionalinei konkurencijos tarnybai, kuriame nurodė, kad „Intel“ yra sudariusi antikonkurencinių rinkodaros susitarimų ir vykdo kitą antikonkurencinę veiklą su „Media-Saturn-Holding GmbH“ (MSH), Europos mikroelektroninių prietaisų mažmeninės prekybos įmone. Vokietijos nacionalinė konkurencijos tarnyba apsikeitė informacija su Komisija šiuo klausimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnį.

(6)

Komisija ėmėsi kelių tiriamųjų priemonių dėl atitinkamų AMD pateiktų kaltinimų ir, be kita ko, 2008 m. vasario mėn. atliko patikrinimus keliose Europos mažmeninės prekybos asmeniniais kompiuteriais ir „Intel“ įmonėse. Taip pat keliems pagrindiniams originalios įrangos gamintojams pateikė rašytinius prašymus pateikti informaciją.

(7)

2008 m. liepos 17 d. Komisija parengė papildomą prieštaravimo pareiškimą dėl „Intel“ veiksmų, susijusių su MSH. 2008 m. liepos 17 d. papildomame prieštaravimo pareiškime nurodyti ir „Intel“ veiksmai, susiję su „Lenovo“. Jame taip pat pateikta naujų po 2007 m. liepos 26 d. prieštaravimo pareiškimo Komisijos gautų įrodymų dėl „Intel“ veiksmų, susijusių su kai kuriais 2007 m. liepos 26 d. prieštaravimo pareiškime nurodytais originalios įrangos gamintojais.

(8)

„Intel“, užuot atsakiusi į 2008 m. liepos 17 d. prieštaravimo pareiškimą, kreipėsi į Pirmosios instancijos teismą (PIT) su prašymu, be kita ko, nurodyti Komisijai gauti kelių rūšių papildomų dokumentų iš, be kitų šaltinių, „Intel“ ir AMD privataus bylinėjimosi bylos, iškeltos JAV Delavero valstijoje. „Intel“ dar prašė taikyti laikinąsias priemones ir sustabdyti Komisijos procedūrą laukiant PIT nutarties dėl procedūros taikymo esmės ir suteikti „Intel“ 30 dienų nuo to sprendimo dienos, kad ji galėtų atsakyti į 2008 m. liepos 17 d. papildomą prieštaravimo pareiškimą.

(9)

2008 m. gruodžio 19 d. Komisija nusiuntė „Intel“ raštą, kuriame atkreipė „Intel“ dėmesį į keletą konkrečių įrodymų punktų, kuriais Komisija ketino remtis galimame galutiniame sprendime. „Intel“ į šį raštą iki pratęsto termino, 2009 m. sausio 23 d., neatsakė.

(10)

2009 m. sausio 27 d. PIT pirmininkas atmetė „Intel“ prašymą dėl laikinųjų priemonių ir prašymą pratęsti atsakymo į 2008 m. liepos 17 d. papildomą prieštaravimo pareiškimą terminą.

(11)

Po PIT pirmininko įsakymo „Intel“2009 m. vasario 5 d. pateikė svarų rašytinį pareiškimą, į kurį taip pat įtraukė pastabas dėl papildomo 2008 m. liepos 17 d. prieštaravimo pareiškimo. Komisijos tarnybos išnagrinėjo atitinkamus pavėluoto „Intel“ pareiškimo argumentus, nepaisydamos to, kad „Intel“ turėjo daugybę galimybių atsakyti į 2008 m. liepos 17 d. papildomą prieštaravimo pareiškimą iki pirmojo termino, t. y. 2008 m. spalio 17 d.

(12)

2009 m. vasario 10 d.„Intel“ raštu kreipėsi į bylą nagrinėjantį pareigūną ir paprašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą dėl 2008 m. liepos 17 d. papildomo prieštaravimo pareiškimo. Bylą nagrinėjantis pareigūnas raštu atsakė 2009 m. vasario 17 d., atmesdamas „Intel“ prašymą.

(13)

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamasis komitetas 2009 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. vieningai priėmė palankią nuomonę.

(14)

Produktai, dėl kurių priimtas sprendimas, – tai x86 architektūros centriniai procesoriai (angl. CPU). Centrinis procesorius yra svarbiausias bet kurio kompiuterio komponentas (ir pagal kompiuterio darbą, ir pagal sistemos kainą). Jis dažnai vadinamas kompiuterio „smegenimis“. Centrinių procesorių gamybai reikalinga brangi aukštųjų technologijų įranga.

(15)

Kompiuteriuose naudojamus centrinius procesorius galima suskirstyti į dvi grupes: x86 architektūros centriniai procesoriai ir centriniai procesoriai be x86 architektūros. x86 architektūra yra „Intel“ sukurtas jos gaminamų centrinių procesorių standartas. Jie veikia ir su „Windows“, ir su „Linux“ operacinėmis sistemomis. „Windows“ pirmiausia yra susijusi su x86 instrukcijų rinkiniu. Iki 2000 m. buvo keli x86 centrinių procesorių gamintojai. Tačiau dauguma šių gamintojų pasitraukė iš rinkos. Nuo 2000 m. „Intel“ ir AMD iš esmės yra vienintelės dvi įmonės, tebegaminančios x86 centrinius procesorius.

(16)

Komisija, atlikusi tyrimą, padarė išvadą, kad atitinkama produkto rinka nėra didesnė nei x86 centrinių procesorių rinka. Sprendime neatsakyta į klausimą, ar, apibrėžiant atitinkamą produkto rinką, ją galima suskaidyti į staliniams kompiuteriams, nešiojamiems kompiuteriams ir tarnybinių stočių kompiuteriams (serveriams) skirtų x86 centrinių procesorių rinkas, nes atsižvelgiant į „Intel“ rinkos dalį pagal bet kurią apibrėžtį, išvada dėl dominavimo lieka tokia pati.

(17)

Nustatyta, kad geografinė rinka yra pasaulinė.

(18)

Per 10 metų laikotarpį, dėl kurio priimamas sprendimas (1997–2007 m.), „Intel“ visą laiką užėmė labai didelę rinkos dalį – daugiau kaip arba apie 70 % rinkos.

(19)

Be to, yra didelių kliūčių patekti į x86 centrinių procesorių rinką ir joje plėstis. Šias kliūtis lemia moksliniams tyrimams ir plėtrai reikalingos investicijos, intelektinė nuosavybė ir gamybos priemonės, reikalingos x86 centriniams procesoriams gaminti. Stipri „Intel“ prekių ženklo padėtis („privaloma turėti“) ir dėl to atsiradusi produkto diferenciacija taip pat yra kliūtis patekti į rinką. Nustatytos didelės kliūtys patekti į rinką ir joje plėstis sutampa su stebimos rinkos struktūra, kurioje visi „Intel“ konkurentai, išskyrus AMD, paliko rinką arba užima nereikšmingą jos dalį.

(20)

Atsižvelgiant į „Intel“ rinkos dalis ir kliūtis pateikti į rinką ir joje plėstis, Sprendime daroma išvada, kad bent jau laikotarpiu, dėl kurio priimamas sprendimas (2002 m. spalio mėn.–2007 m. gruodžio mėn.) „Intel“ užėmė dominuojančią padėtį rinkoje.

(21)

Sprendime aptariami du „Intel“ veiksmų, susijusių su jos prekybos partneriais, tipai: sąlyginės nuolaidos ir vadinamieji tiesioginiai apribojimai.

(22)

„Intel“ suteikė pagrindiniams originalios įrangos gamintojams nuolaidų iškeldama sąlygą, kad jie nupirks visas arba beveik visas jiems reikalingas prekes iš Intel. Taip nutiko šiais atvejais:

(23)

Taip pat „Intel“ skyrė išmokų „Media Saturn Holding“ (MSH), didžiausiai Europos mažmeninės prekybos asmeniniais kompiuteriais įmonei, iškeldama sąlygą, kad MSH prekiaus asmeniniais kompiuteriais tik su „Intel“ įranga. Šios išmokos pagal poveikį prilygsta sąlyginėms nuolaidoms originalios įrangos gamintojams.

(24)

EB Teisingumo Teismas atitinkamai nusprendė, kad „įmonė, kuri užima dominuojančią padėtį rinkoje ir saisto pirkėjus – net jei tai daro jų pačių prašymu – įpareigodama arba gaudama jų pažadą pirkti visas arba beveik visas reikalingas prekes tik iš tos įmonės, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, kaip apibrėžta EB sutarties 82 straipsnyje, nepaisant to, ar atitinkamas įpareigojimas yra nustatytas be kitų sąlygų, ar jis prisiimamas siekiant gauti nuolaidą. Tas pat galioja, jei tokia įmonė, nesusaistydama pirkėjų formaliais įsipareigojimais, pagal su tais pirkėjais sudarytų susitarimų sąlygas arba vienašališkai taiko lojalumo nuolaidų sistemą, t. y. taiko nuolaidas su sąlyga, kad pirkėjai visas arba beveik visas jiems reikalingas prekes, nepaisant to, ar jų kiekis yra didelis ar mažas, pirks tik iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės.“ (1)

(25)

Sprendime padaryta išvada, kad „Intel“ suteiktos sąlyginės nuolaidos yra lojalumo nuolaidos, kurios atitinka precedentinės bylos Hoffmann-La Roche sąlygas. Dėl „Intel“ sąlyginių išmokų MSH sprendime nustatyta, kad ekonominis šių išmokų mechanizmas prilygsta sąlyginėms nuolaidoms originalios įrangos gamintojams. Todėl sprendime daroma išvada, kad jos taip pat atitinka precedentinės bylos Hoffmann-La Roche sąlygas.

(26)

Taip pat verta paminėti, kad iš esmės nebuvo aišku, kokia tiksliai nuolaidų arba išmokų dalis būtų buvusi prarasta, jei (daugiau) prekių būtų buvę perkama iš „Intel“ konkurento AMD. Manoma, kad ta dalis būtų buvusi nemaža ir neproporcinga iš AMD pirktam prekių skaičiui. Be to, galėjo būti, kad panaikintas nuolaidas „Intel“ būtų skyrusi konkuruojantiems originalios įrangos gamintojams. Todėl dėl tokių nuolaidų originalios įrangos gamintojų ir MSH laisvė rinktis įmonės AMD tiekiamus centrinius procesorius buvo ribojama.

(27)

Nuolaidas ir išmokas, kurias „Intel“ suteikė pagrindiniams originalios įrangos gamintojams ir MSH, taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į didėjančią konkurencijos grėsmę, kurią kėlė AMD. Šiuo atžvilgiu iš sprendimo matyti, kad originalios įrangos gamintojų, IT vadovų ir „Intel“ nuomone, AMD produktai pasižymėjo daugeliu teigiamų naujoviškų savybių ir buvo perspektyvi alternatyva „Intel“ produktams. Nors sprendime galutinai nesprendžiama dėl atitinkamų „Intel“ ir AMD produktų techninių veikimo savybių, originalios įrangos gamintojų pateikti pareiškimai ir to meto dokumentai rodo, kad, originalios įrangos gamintojų manymu, AMD x86 centriniai procesoriai galėjo patenkinti bent jau dalį jų prekių poreikio.

(28)

Be to, kad iš Komisijos sprendimo galima daryti išvadą, jog tenkinamos precedentinės bylos sąlygos, rodančios, kad piktnaudžiavimo esama, sprendime atliekama ekonominė analizė rodo, kad nuolaidos gali užkirsti kelią konkurentui, kurio veikla būtų tokia pat veiksminga, kaip „Intel“, bet jis neužimtų dominuojančios padėties. Iš esmės, atliekant tyrimą yra vertinama, už kokią kainą taip pat veiksmingai kaip „Intel“ dirbantis konkurentas turėtų siūlyti centrinius procesorius, kad originalios įrangos gamintojams atlygintų visas prarastas „Intel“ nuolaidas.

(29)

Ši vienodai veiksmingo konkurento analizė yra hipotetinis tyrimas ta prasme, kad analizuojama, ar konkurentui, kuris veikia taip pat veiksmingai kaip „Intel“, bet nori pasiūlyti produktą, kuriuo būtų prekiaujama ne taip plačiai kaip „Intel“, būtų užkirstas kelias į rinką. Ši analizė iš esmės atliekama neatsižvelgiant į tai, ar AMD faktiškai galėjo patekti į rinką.

(30)

Atliekant analizę atsižvelgta į tris veiksnius: ginčytina rinkos dalis (pirkėjo poreikiai, kuriuos bet kuriuo laikotarpiu realiai galima patenkinti perkant iš naujo konkurento), atitinkamas laikotarpis (ne daugiau kaip vieneri metai) ir atitinkamas perspektyvios kainos matas (vidutinės išvengiamos sąnaudos). Jei „Intel“ nuolaidų sistema reiškia, kad, atsižvelgiant į ginčytiną dalį, vienodai veiksmingas konkurentas turi siūlyti savo produktus už mažesnę kainą nei perspektyvios „Intel“ kainos matas, kad atlygintų originalios įrangos gamintojams prarastą „Intel“ nuolaidą, tai nuolaida galėjo užkirsti kelią vienodai veiksmingam konkurentui patekti į rinką. Taip iš galutinių vartotojų būtų atimta galimybė rinktis iš skirtingų produktų, kuriuos originalios įrangos gamintojas kitu atveju būtų nusprendęs siūlyti, jeigu būtų galėjęs spręsti tik pagal „Intel“ ir jos konkurentų siūlomas atitinkamas produktų savybes ir vieneto kainą.

(31)

Atlikta tokia pati „Intel“ išmokų MSH analizė. Analizuojant, ar šios išmokos gali užkirsti kelią vienodai veiksmingam konkurentui, taip pat atsižvelgta į tai, kad šios išmokos mokamos kitoje tiekimo sistemos grandyje ir kad jos papildo poveikį, kurį daro sąlyginės nuolaidos originalios įrangos gamintojams.

(32)

Sprendime taip pat nurodoma, kad kai kurie originalios įrangos gamintojai, visų pirma „Dell“ ir HP, yra strategiškai svarbesni už kitus, nes gali padėti centrinių procesorių gamintojui patekti į rinką. Juos nuo kitų originalios įrangos gamintojų skiria trys pagrindiniai kriterijai: i) rinkos dalis; ii) tvirta padėtis pelningesnėje rinkos dalyje; ir iii) gebėjimas įtvirtinti naują centrinį procesorių rinkoje. Dėl to smulkesni originalios įrangos gamintojai negali taip kaip HP ir „Dell“ įtvirtinti rinkoje naujų centrinių procesorių, ypatingai verslo sektoriui skirtoje nišoje, kuri yra pelningiausia.

(33)

Remiantis Komisijos surinktais įrodymais padaryta išvada, kad „Intel“ sąlyginės nuolaidos ir išmokos skatino pagrindinių originalios įrangos gamintojų ir pagrindinių mažmeninės prekybos įmonių lojalumą – viena kitą papildydamos tokios priemonės gerokai sumažino konkurentų galimybes konkuruoti remiantis savo x86 centrinių procesorių pranašumais. Taigi „Intel“ antikonkurenciniai veiksmai sumažino vartotojų galimybes rinktis, sumažėjo paskatų diegti naujoves.

(34)

Siekdama pateisinti savo nuolaidų sistemas „Intel“ pateikė dvejopus argumentus: i) kad taikydama nuolaidas „Intel“ tik reagavo į kainų konkurenciją iš konkuruojančių įmonių, todėl konkurencijos principo laikėsi; ir ii) kad nuolaidų kiekvienam originalios įrangos gamintojui sistema buvo būtina, norint pasiekti svaraus efektyvumo centrinių procesorių gamyboje. Dėl pastarojo argumento „Intel“ nurodė, kad savo nuolaidoms taikydama išimtinumo reikalavimus, pasiekė keturių svarbių efektyvumo tikslų: sumažino kainas, įtvirtino masto ekonomiką, sutaupė kitų lėšų ir padidino gamybos našumą, taip pat pasidalijo riziką ir padidino rinkodaros veiksmingumą. Be to, „Intel“ nurodė, kad nuolaidoms taikomos sąlygos buvo būtinos šiems efektyvumui tikslams pasiekti, o jų poveikis konkurencijai buvo nedidelis, nes AMD tiriamuoju laikotarpiu augo.

(35)

Komisija išnagrinėjo šiuos argumentus ir išanalizavo, kiek „Intel“ veiksmai būtų tinkami ir proporcingi, siekiant „Intel“ nurodytų efektyvumo tikslų. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad „Intel“ argumentai dėl objektyvaus pateisinimo nėra tinkami, nes jie pateikti daugiau dėl veiksmų, kuriems Komisija neprieštaravo (t. y. kainų mažinimo ir (arba) nuolaidų suteikimo), o ne dėl veiksmų, kuriems Komisija prieštaravo (t. y. kainų mažinimui ir (arba) nuolaidoms taikomų sąlygų), ir kad nei vienas iš argumentų dėl efektyvumo nėra pakankamas nagrinėjamų veiksmų pagrindimas.

(36)

Sprendime daroma išvada, kad „Intel“ suteiktos sąlyginės nuolaidos „Dell“, HP, NEC ir MSH yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal Sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį.

(37)

„Intel“ pagrindiniams originalios įrangos gamintojams skyrė išmokų iškeldama sąlygą, kad šie originalios įrangos gamintojai produktus su AMD įranga diegs vėliau arba visai nediegs ir (arba) nustatė produktų su AMD įranga platinimo apribojimų. Taip nutiko šiais atvejais:

(38)

Irish Sugar byloje Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dominuojanti įmonė, susitardama „su viena didmeninės prekybos įmone ir viena mažmeninės prekybos įmone keistis konkuruojančiais mažmeniniais cukraus produktais, t. y. keisti 1 kilogramą „Eurolux“ cukraus pakuotėse, kurį pagamino„Compagnie française de sucrerie“, į savo produktą“, piktnaudžiavo savo padėtimi (2). Pasinaudodama tuo mainų sandėriu dominuojanti įmonė užkirto kelią konkurento prekių ženklui dalyvauti rinkoje, nes mažmeninės prekybos įmonės nebeturėjo cukraus su „Eurolux“ prekių ženklu atsargų, jo atsargos buvo pakeistos dominuojančios įmonės cukrumi. Šiuo atžvilgiu PIT padarė išvadą, kad „ieškovas nurodytomis aplinkybėmis keisdamas produktus rinkoje, kurioje jam tenka daugiau kaip 80 proc. visų pardavimų, susilpnino konkurencijos struktūrą, kuri galėjo būti sukurta Airijos mažmeninės prekybos cukrumi rinkoje, jeigu joje būtų pasirodęs naujas produktas, cukrus su „Eurolux“ prekių ženklu (3)“.

(39)

Sprendime daroma išvada, kad „Intel“ veiksmai tiesiogiai pakenkė konkurencijai. Produkto, kurį tiekėjas aktyviai planavo pateikti į rinką, pristatymas buvo atidėtas arba buvo sukurti apribojimai jam patekti į rinką. Todėl galiausiai buvo apribota vartotojų galimybė rinktis, kurią jie kitu atveju būtų turėję. „Intel“ veiksmai nėra įprasta konkurencija dėl pranašumo. Be to, „Intel“ išmokos originalios įrangos gamintojams, kad šie atidėtų produktų su AMD procesoriais pristatymą į rinką, jų visai nepristatytų arba kitokie šių produktų platinimo apribojimai nebuvo susiję su jokiu teisėtu objektyviu pagrindimu ar efektyvumu.

(40)

Sprendime nustatyta, kad „Intel“ veiksmai, susiję su konkrečiais pirmiau nurodytais originalios įrangos gamintojais ir įmone MSH, yra piktnaudžiavimas pagal EB sutarties 82 straipsnį, šie konkretūs piktnaudžiavimo atvejai taip pat yra bendros strategijos dalis, kuria siekiama užkirsti įmonei AMD, vieninteliam didžiausiam „Intel“ konkurentui, kelią į x86 centrinių procesorių rinką. Todėl konkretūs piktnaudžiavimo atvejai yra vienas EB sutarties 82 straipsnio pažeidimas.

(41)

Sprendime taip pat nurodoma, kad „Intel“ veikla, kuri buvo vykdoma bendrai dviem platinimo sistemos lygiais (pagrindinių originalios įrangos gamintojų ir pagrindinių mažmeninės prekybos įmonių lygiu) turi būti vertinama atsižvelgiant į didėjančią konkurencijos grėsmę, kurią kėlė AMD. „Intel“ veiksmai papildė vienas kitą, nes jie kliudė konkurentams patekti į rinką ir taip gerokai sumažino jų galimybes konkuruoti remiantis savo centrinių procesorių pranašumais. Dėl to galutiniams vartotojams buvo dirbtinai trukdoma rinktis kompiuterius ne su „Intel“ įranga atsižvelgiant į jų pranašumus (centrinių procesorių kainą ir kokybę).

(42)

Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat primena precedentinę bylą, kurioje nurodoma, kad „kai viena arba daugiau dominuojančią padėtį užimančių įmonių faktiškai taiko praktiką, kuria siekia pašalinti konkurentą, to, kad siektas rezultatas nepasiektas, nepakanka, tad ta praktika nebūtų įvertinta kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal Sutarties 86 straipsnį (dabartinį 82 straipsnį)“ (4).

(43)

Sprendime nustatyta, kad „Intel“ nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. įgyvendindama strategiją, kurios tikslas – užkirsti kelią konkurentams į x86 centrinių procesorių rinką, vykdė vieną tęstinį Sutarties 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą ir taip pažeidė Sutarties 82 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį.

(44)

„Intel Corporation“ už šį pažeidimą nustatyta 1 060 000 000 EUR bauda.

(45)

„Intel Corporation“ privalo nedelsdama nutraukti pažeidimą ir nesiimti jokio veiksmo ar veiksmų, turinčių tokį patį arba jam prilygstantį poveikį.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/18

1 pastaba:

Paprastai atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais ši data gali būti ir kita.

2.1 pastaba:

Naujojo (arba iš dalies pakeisto) standarto ir pakeisto standarto taikymo sritis yra ta pati. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

2.2 pastaba:

Naujojo standarto taikymo sritis yra platesnė nei pakeisto standarto. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

2.3 pastaba:

Naujojo standarto taikymo sritis yra siauresnė nei pakeisto standarto. Produktų, kuriems taikomas naujasis standartas, atveju nurodytą dieną (iš dalies) pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų. Prielaidai, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų, nustatytų produktams, kuriems vis dar taikomas (iš dalies) pakeistas standartas, bet kuriems netaikomas naujasis standartas, tai poveikio neturi.

3 pastaba:

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujasis cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas (3 skiltis) susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naująjį cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

—

Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos įstaigos, kurių sąrašas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB, priede.

—

Žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Bendrijos kalbomis.

—

Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas.

—

CEN: Avenue Marnix 17, 1000 Brussels, BELGIUM. Tel. +32 25500811. faks. +32 25500819 (http://www.cen.eu),

—

CENELEC: Avenue Marnix 17, 1000 Brussels, BELGIUM. Tel. +32 25196871. faks. +32 25196919 (http://www.cenelec.eu),

—

ETSI: 650 route des Lucioles, 06921 Sophia Antipolis, FRANCE. Tel. +33 492944200. faks. +33 493654716 (http://www.etsi.eu).

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/20

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad veikla, apie kurią pranešta, yra įmonių koncentracija, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (Susijungimų reglamentas) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad jos jurisdikcija nustatyta 2008 m. gegužės 16 d. sprendime, pateiktame remiantis Susijungimų reglamento 22 straipsnio 3 dalimi, Ispanijos ir Vokietijos konkurencijos institucijoms perdavus klausimo svarstymą pagal 22 straipsnio 1 dalį.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad norint įvertinti dabartinę koncentraciją, reikia atsižvelgti į šias susijusias produktų rinkas:

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad norint įvertinti dabartinę koncentraciją:

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad siūloma koncentracija sukeltų vienašališkus padarinius EEE masto sočiosios techninės benzenkarboksirūgšties rinkoje, todėl bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje būtų itin apribota veiksminga konkurencija.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad siūloma koncentracija nesukels vienašališkų padarinių natrio benzenkarboksilato rinkoje, nepaisant jos geografinės apibrėžties, dėl kurių bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje būtų itin apribota veiksminga konkurencija.

7.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad siūloma koncentracija nesukels koordinuojamų padarinių natrio benzenkarboksilato rinkoje, dėl kurių bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje būtų itin apribota veiksminga konkurencija.

8.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad susijungęs subjektas galės veikti ribotai ir neturės paskatos neatsižvelgti į konkurentus EEE masto dibenzenkarboksilato plastifikatorių vartotojų rinkoje, todėl siūloma koncentracija šiai vartotojų rinkai neturės jokio neigiamo poveikio.

9.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad šalių pateiktų įsipareigojimų, t. y. visos skystosios benzenkarboksirūgšties ir dviejų sočiosios benzenkarboksirūgšties vartotojų produktų bei natrio benzenkarboksilato pardavimo, užtenka panaikinti abejones dėl konkurencijos, kurios iškilo dėl koncentracijos sočiosios techninės benzenkarboksirūgšties rinkoje EEE mastu.

Narių mažuma susilaiko.

10.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad visiškai įgyvendinus šalių pateiktus įsipareigojimus, siūlomas sandoris itin neapriboja veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje, ypač dėl dominuojančios padėties sukūrimo arba sustiprinimo srityje, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje bei 10 straipsnio 2 dalyje, todėl galima daryti išvadą, kad siūloma koncentracija turėtų būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu.

Narių mažuma susilaiko.

11.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/22

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/24

(1)

Ši byla susijusi su pranešimu apie siūlomą koncentraciją, kurį Komisija gavo 2008 m. birželio 17 d. po to, kai remiantis Susijungimų reglamento 22 straipsnio 1 dalimi buvo pateiktas prašymas perduoti klausimo svarstymą: įmonė „Arsenal Capital Partners“ (toliau – „Arsenal“, JAV) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „DSM Special Products B.V.“ (toliau – „DSP“, Nyderlandai), kuri yra „Royal DSM N.V.“ (toliau – „DSM“, Nyderlandai) patronuojamoji įmonė, kontrolę.

(2)

Šioje byloje Komisijos jurisdikcija pagrįsta 2008 m. balandžio 2 d. Ispanijos konkurencijos institucijos pateiktu prašymu perduoti klausimo svarstymą pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnio 1 dalį. 2008 m. balandžio 28 d. prie prašymo prisijungė Vokietijos konkurencijos institucija. 2008 m. gegužės 16 d. sprendimu, kuris pranešančiajai šaliai buvo perduotas 2008 m. gegužės 29 d., Komisija prašymą priėmė.

(3)

„Arsenal“ yra privataus kapitalo įmonė, kuri kontroliuoja įmonę „Velsicol Chemical Corporation“ (toliau – „Velsicol“, Estija) per jai priklausantį „Arsenal Capital Partners QP“ fondą. „Velsicol“ gamina plastifikatorius, maisto priedus ir tarpinius pramonės produktus. Tai vienintelė „Arsenal“ verslo veikla sektoriuje, kurį apima sandoris.

(4)

„DSP“, patronuojamoji „DSM“ įmonė, gamina maisto priedus ir tarpinius pramonės produktus.

(5)

„Velsicol“ ir „DSP“ užsiima benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato gamyba ir tiekimu. „Velsicol“ taip pat gamina benzenkarboksilato plastifikatorius, t. y. benzenkarboksirūgšties vartotojų rinkai skirtą produktą, Europos ekonominėje erdvėje (Estija), Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje. Kinijoje „Velsicol“ šį produktą gamina bendroje įmonėje su „Wuhan Youji Industries Company Limited“ (toliau – „Wuhan“, Kinija), didžiausia šalių benzenkarboksirūgšties gamybos konkurente Kinijos rinkoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose plastifikatorių gamybai „Velsicol“ perka benzenkarboksirūgštį iš „Emerald Kalama Chemical LLC“ (toliau – „Emerald“, Jungtinės Amerikos Valstijos), kuri yra vienintelė Šalių benzenkarboksirūgšties, natrio benzenkarboksilato ir benzenkarboksilato plastifikatorių gamybos konkurentė JAV.

(6)

Vykdydama šią veiklą įmonė „Arsenal“ įsigijo įmonės „DSP“ kontrolę. „DSP“ yra visiškai pavaldi įmonei „DSM“, pardavėjai. Sandorį, kuris susijęs su bazinių chemikalų gamyba, sudaro įmonės „Arsenal“ įsigytos visos (100 %) įmonės „DSP“ akcijos.

(7)

Tačiau „VevoVitall“ prekinis ženklas tebepriklausys „DSM Nutritional Products“ (toliau – „DNP“, Nyderlandai), „DSM“ grupei pavaldžiai įmonei. Pagal tiekimo susitarimą, kurį 2008 m. vasario 5 d. pasirašė „DNP“ ir „DSP“, „DSP“ tebegamins ir tebepardavinės „VevoVitall“ produktus įmonei „DNP“. „VevoVitall“ – tai prekės ženklas, suteiktas labai grynai benzenkarboksirūgščiai, naudojamai gyvulių pašaruose; šiuo metu šis prekės ženklas saugomas įmonei „DSP“ priklausančiu patentu.

(8)

Kadangi sandoriu „Arsenal“ įgis visišką įmonės „DSP“ kontrolę, įsigydama jos visą akcijų kapitalą, tai sudaro koncentraciją, kaip tai apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

(9)

Sandoris susijęs su sočiosios techninės benzenkarboksirūgšties, natrio benzenkarboksilato ir benzenkarboksilato plastifikatorių gamyba. Šie produktai gaminami įvedant skystąją benzenkarboksirūgštį. Sandorio šalys yra vienintelės skystosios techninės benzenkarboksirūgšties, sočiosios techninės benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato gamintojos EEE. „Velsicol“ taip pat gamina benzenkarboksilato plastifikatorius EEE.

(10)

Nors „DSP“ ir „Velsicol“ gamina skystąją techninę benzenkarboksirūgštį, sočiąją techninę benzenkarboksirūgštį ir natrio benzenkarboksilatą atitinkamose gamyklose Roterdame ir Estijoje, sandorio šalių veikla sutampa tik sočiosios benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato gamybos srityse, kadangi skystąją benzenkarboksirūgštį „Velsicol“ gamina tik bendrovės reikmėms.

(11)

Neprieštaraudama pranešančiosios šalies pareiškimui, Komisija nusprendė, kad techninė benzenkarboksirūgštis sudaro atskirą produkto rinką, kuri skiriasi nuo aukštesnio grynumo laipsnio benzenkarboksirūgščių, t. y. ypač gryna benzenkarboksirūgštis ir gyvulių pašarams naudojama benzenkarboksirūgštis, atsižvelgiant į ribotą šių produktų paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą. Be to, kalbant apie aukštesnio grynumo laipsnio benzenkarboksirūgštį, šalių rinkos nesutampa, kadangi šį produktą gamina tik „DSP“.

(12)

Komisija taip pat patvirtino pranešančiosios šalies pareiškimą, kad techninę benzenkarboksirūgštį reikėtų smulkiau skirstyti į skystąją ir sočiąją benzenkarboksirūgštį, atsižvelgiant į ribotą šių produktų paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą. Pavyzdžiui, skystosios techninės benzenkarboksirūgšties transportavimas yra labai ribotas, kadangi jai reikia specializuotos transportavimo technologijos, norint, kad ji liktų skysta. Sočioji benzenkarboksirūgštis gaminama naudojant „smulkintuvą“, kuriame skystoji benzenkarboksirūgštis yra kietinama ir pakuojama. Kadangi yra skirtingos techninės benzenkarboksirūgšties formos (skystoji ir sočioji), šiems produktams prižiūrėti ir apdoroti pirkėjai turi turėti skirtingus priežiūros ir apdorojimo įrenginius darbų atlikimo vietose, todėl perėjimas nuo vieno produkto prie kito nėra toks staigus – reikia pritaikyti procesą ir investuoti į įrangą (1).

(13)

Remdamasi minėtomis pastabomis, Komisija padarė išvadą, kad sočioji techninė benzenkarboksirūgštis (toliau – sočioji benzenkarboksirūgštis) sudaro atskirą produkto rinką.

(14)

Pranešančioji šalis pareiškė, kad atitinkama sočiosios benzenkarboksirūgšties rinka apima mažiausiai EEE, JAV ir Aziją, o šie regionai apima beveik visą pasaulinę gamybą. Šis pareiškimas inter alia paremtas tuo, kad tarp skirtingų pasaulio regionų vyksta dideli prekybos srautai.

(15)

Komisijos rinkos tyrimas parodė, kad priešingai, nei teigia pranešančioji šalis, sočiosios benzenkarboksirūgšties rinka apima visą EEE dėl šių priežasčių: i) sočiosios techninės benzenkarboksirūgšties rinkoje Europos ekonominėje erdvėje labiausiai dominuoja gamintojai, įsikūrę Europos ekonominėje erdvėje, o iš Kinijos ir JAV importuojamas tik nedidelis jos kiekis, ir ši padėtis nesikeitė mažiausiai pastaruosius devynerius metus; ii) transporto išlaidos ir 6,5 % muito tarifas sudaro svarbias kliūtis gamintojams ne iš Europos; iii) pirkėjų manymu, Kinijoje gaminamos benzenkarboksirūgšties kokybė yra bloga lyginant su EEE gamintojų produkcija; iv) kainos skirtinguose regionuose, t. y. EEE, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, nevienodėja, kaip to galima būtų tikėtis platesnės pasaulinės rinkos atveju. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atitinkama geografinė sočiosios benzenkarboksirūgšties rinka apima EEE.

(16)

Pranešančioji šalis pareiškė, kad į atitinkamą natrio benzenkarboksilato produkto rinką reikėtų įtraukti kalio benzenkarboksilatą, kalcio benzenkarboksilatą ir sorbatus. Tyrimu nustatyta, kad mažiausioje įmanomoje natrio benzenkarboksilato rinkoje sandoriu konkurencijos problemų nesukeliama. Todėl Komisija klausimu, ar kalcio benzenkarboksilatas ir kalio benzenkarboksilatas priklauso tai pačiai produkto rinkai kaip natrio benzenkarboksilatas, galutinės išvados nepateikia. Tačiau, kalbant apie sorbatus ir atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Komisija mano, kad natrio benzenkarboksilatas priklauso kitai rinkai nei sorbatai.

(17)

Pranešančioji šalis pareiškė, kad atitinkama natrio benzenkarboksilato rinka apima mažiausiai EEE, JAV ir Azijos gamintojus, kurie apima beveik visą pasaulinę gamybą.

(18)

Komisijos tyrimo rezultatai nėra galutiniai: nors yra keletas faktorių, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad yra EEE apimanti rinka, yra ir tokių faktorių, kuriais remiantis galima manyti, kad rinka yra platesnė nei EEE. Tačiau, kadangi sandoriu nesukeliama konkurencijos problemų net mažiausioje įmanomoje EEE apimančioje rinkoje, Komisija klausimu, ar geografinė rinka yra didesnė nei EEE, galutinės išvados nepateikia.

(19)

Pranešančioji šalis pareiškė, kad visus plastifikatorius (įskaitant, pavyzdžiui, ftalato, polimerinius, trimelito, epoksi arba benzoato plastifikatorius) reikėtų priskirti vienai vieno produkto rinkai, kadangi daugelį plastifikatorių galima būtų pakeisti kitu plastifikatoriumi, patenkančiu į kitą kategoriją. Kadangi pranešančioji šalis gamina benzenkarboksilato plastifikatorius, Komisija vertino, ar benzenkarboksilato plastifikatoriai yra didesnės plastifikatorių rinkos dalis, ar sudaro atskirą rinką.

(20)

Komisijos tyrimo rezultatai parodė, kad techniškai benzenkarboksilato plastifikatorių pakeisti negalima visais kitais plastifikatoriais, bet tik ribota jų dalimi (taip vadinamais ftalato plastifikatoriais). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ftalatams dėl jų toksiškumo taikomi nauji ES reglamentai, yra tik keletas taikymo sričių (pvz., PVC grindų danga), kuriose ftalatai ir benzenkarboksilato plastifikatoriai keičiami. Todėl Komisija padarė išvadą, kad benzenkarboksilato plastifikatoriai sudaro atskirą produkto rinką.

(21)

Yra įvairių benzenkarboksilato plastifikatorių produkto tipų, pavyzdžiui, monobenzenkarboksilatai, dibenzenkarboksilatai, tribenzenkarboksilatai, tetrabenzenkarboksilatai ir kitokių benzenkarboksilatų junginiai. Dauguma „Velsicol“ gaminamų plastifikatorių produktų patenka į dibenzenkarboksilato plastifikatorių kategoriją.

(22)

Geografinei dibenzenkarboksilato plastifikatorių rinkai taikomi lygiai tokie patys suvaržymai kaip ir benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato rinkoms, pavyzdžiui, transporto kainos ir muitų tarifai. Transporto išlaidos siekia maždaug 8–10 % produkto, gabenamo tarp JAV ir Europos, kainos. Dibenzenkarboksilato plastifikatoriams, įvežamiems į EEE, tokiems kaip benzenkarboksirūgštis ir natrio benzenkarboksilatas, taikomas 6,5 % muitų tarifas.

(23)

Be to, JAV gamintojas „Emerald“ yra vienintelis „Velsicol“ konkurentas ne iš EEE, kuris eksportuoja dibenzenkarboksilato plastifikatorius į EEE, ir šiuo metu jo užimama rinka sudaro [5–10] % (2). Iš Kinijos į EEE šis produktas neeksportuojamas.

(24)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dibenzenkarboksilato plastifikatorių rinka apima EEE ir konkurencinis suvaržymas, kurį sudaro JAV gamintojas „Emerald“, yra labai ribotas.

(25)

Pagrindiniai sočiosios benzenkarboksirūgšties gamintojai pasaulyje yra „Velsicol“, „DSP“, „Emerald“ (JAV) ir „Wuhan“ (Kinija). Taip pat veikia keletas mažesnių Kinijos gamintojų. Tačiau, kaip nurodyta toliau, „Velsicol“ ir „DSP“ yra vieninteliai patikimi benzenkarboksirūgšties tiekėjai EEE. 2007 m. sandorio Šalys ir jų konkurentės sočiosios benzenkarboksirūgšties tiekimo rinką EEE viduje pasiskirstė taip:

Benzenkarboksirūgšties rinkos pasidalijimas EEE 2007 m. (prekybos rinka)

(26)

Prieš sudarant sandorį „DSP“ ir „Velsicol“ yra vieninteliai du EEE įsikūrę sočiosios benzenkarboksirūgšties gamintojai, kurie jau užima labai daug rinkos. EEE neįsikūrę gamintojai į EEE eksportuoja tik labai nedidelį benzenkarboksirūgšties kiekį ir taip buvo pastaruosius devynerius metus.

(27)

Po sandorio naujasis subjektas turėtų beveik monopolinę padėtį, kadangi jam bendrai priklausytų rinkos dalis, EEE siekianti 90–100 %, tuo tarpu kitiems gamintojams, tokiems kaip „Emerald“ (JAV) ir „Wuhan“ (Kinija), priklausytų labai nedidelė dalis.

(28)

Rinkos tyrimu patvirtinta, kad sandorio šalys tarpusavyje yra artimiausi konkurentai, sprendžiant pagal tai, kad dėl Kinijos produktų kokybės pirkėjai išreiškia susirūpinimą, ir pagal tai, kad Kinijos arba JAV gamintojų Europos ekonominėje erdvėje yra labai nedaug. Todėl sandoriu būtų panaikinami svarbūs konkurencijos suvaržymai, kuriuos sandorio šalys anksčiau viena kitai sudarė.

(29)

Komisijos rinkos tyrimas parodė, kad be to, jog EEE gamintojai užima labai didelę rinkos dalį, jiems taip pat palankios svarbios kliūtys, pavyzdžiui, muitų tarifai ir transporto kainos, dėl kurių Kinijos ir JAV konkurentams apribojamas patekimas į EEE rinką arba plėtra joje. JAV ir Kinijos produktų atveju patiriamos papildomos transporto išlaidos ir taikomi papildomi tarifai, kurie sudaro maždaug 10–15 % sočiosios benzenkarboksirūgšties kainos.

(30)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad labai mažai tikėtina, jog JAV ir Kinijos benzenkarboksirūgšties gamintojai labai padidintų savo pardavimus EEE, tuo atveju, jei susijungęs subjektas nuspręstų padidinti kainas arba apriboti gamybos apimtis EEE.

(31)

Tai, kad EEE gamintojams trūksta „Wuhan“ ir „Emerald“ sudaromo konkurencinio spaudimo, geriausiai matoma iš pavyzdžio, kai nė vienas iš šių gamintojų nepadidino savo pardavimų EEE tada, kai 2007 m. ir 2008 m. pradžioje dėl tuo pačiu metu vykusių ir neįprastai ilgų dviejų EEE gamintojų gamyklų uždarymų remontui benzenkarboksirūgšties rinkos sąlygos buvo ypač suvaržytos. Atvirkščiai, „Wuhan“ pakėlė savo benzenkarboksirūgšties kainas. Atitinkamai po sandorio sudarymo konkurentų naudojami konkurenciją varžantys veiksniai atrodo labai riboti, todėl abejotina, kad susijungusio subjekto konkurentai galėtų kliudyti didinti kainas EEE.

(32)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad siūlomas sandoris sudarytų dideles kliūtis veiksmingai konkurencijai Europos ekonominės erdvės sočiosios benzenkarboksirūgšties rinkoje.

(33)

Kadangi šalių natrio benzenkarboksilato gamybos ir tiekimo veikla horizontaliai sutampa, susijungęs subjektas taptų vieninteliu natrio benzenkarboksilato gamintoju EEE, kuriam priklausytų [60–70] % rinkos, tuo tarpu maždaug [30–40] % būtų Kinijos gamintojų rankose.

(34)

Atrodo, kad Kinijos gamintojų rinkos dalis yra žymus suvaržymas, kuriuo būtų galima riboti susijungusį subjektą po sandorio sudarymo, jei jis ketintų padidinti kainas virš konkurencijos lygio. Geriausiai tai atsispindi abiejų sandorio šalių procentinio bendrojo pelno vystymosi dokumentuose Europos ekonominėje erdvėje (į juos galima pažvelgti, kaip į konkurencijos laipsnio matą rinkoje), iš kurių matosi, kad pelnas nuolat mažėjo, tuo tarpu Kinijos natrio benzenkarboksilato eksportas didėjo.

(35)

Galiausiai, neišnaudoti Kinijos gamintojų, ypač „Wuhan“, pajėgumai rodo, kad „Wuhan“ būtų pajėgi tiekti daugiau produkcijos į EEE, jei susijungęs subjektas padidintų natrio benzenkarboksilato kainas virš konkurencijos lygio.

(36)

Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendė, kad, sudarius sandorį Europos ekonominėje erdvėje, bendrai veikiančio subjekto galimybę ir paskatą vieningai padidinti kainas virš konkurencinio lygio labiausiai suvaržytų natrio benzenkarboksilato importas iš Kinijos bei grėsmė, kad importas iš Kinijos gali didėti. Todėl Komisija nusprendė, kad siūlomas sandoris nebus didelė kliūtis veiksmingai konkurencijai natrio benzenkarboksilato rinkoje, nepaisant, ar geografinė šios rinkos aprėptis yra EEE, ar ji apima visą pasaulį.

(37)

Komisija taip pat tyrė, ar siūlomu sandoriu galima sukurti arba sustiprinti bendrą dominuojančią poziciją natrio benzenkarboksilato rinkoje, ir nustatė, kad tokios sandorio pasekmės nėra tikėtinos. Taip yra todėl, kad Kinijos gamintojai 1999–2007 m. apyvartą Europos ekonominėje erdvėje padidino 400 % ir šiuo metu tai sudaro apie [25–45] % EEE rinkos. Todėl vykdant kokią nors koordinavimo programą reikėtų, kad, be susijungusio subjekto ir JAV gamintojo, dalyvaujančių bet kokioje koordinavimo programoje, joje dalyvautų ir Kinijos gamintojai; atrodo, kad tai dar labiau padidintų Kinijos eksportą į EEE, prisimenant, kad Kinijos eksportuotojai per pastaruosius devynerius metus sugebėjo savo rinkos dalį padidinti iki 35 %.

(38)

Tad lieka klausimas, ar Kinijos gamintojams būtų pelninga prisijungti prie koordinavimo programos. Kadangi Kinijos gamintojai per pastaruosius devynerius metus sugebėjo 400 % padidinti eksportą į EEE, abejotina, kad jų elgesys pasikeistų po sandorio. Be to, svarbu pažymėti, kad Kinijoje yra keturi gamintojai, todėl bet kokiai koordinavimo programai reikėtų jų daugumos (galbūt visų) dalyvavimo, kadangi atrodo, jog Kinijoje yra didelių neišnaudotų pajėgumų.

(39)

Taigi, Komisijos galutinė išvada – įmonei „Velsicol“ įsigijus įmonę „DSP“ natrio benzenkarboksilato gamintojams nebūtų sukurta ar sustiprinta paskata koordinuoti savo veiksmus.

(40)

Benzenkarboksirūgštis yra pagrindinė dibenzenkarboksilato plastifikatorių sudedamoji dalis, kadangi norint pagaminti vieną toną dibenzenkarboksilato plastifikatorių reikia 0,75 tonos benzenkarboksirūgšties. Benzenkarboksirūgščiai pakaitalų nėra, todėl susijungęs subjektas būtų vienintelis skystosios benzenkarboksirūgšties gamintojas EEE ir užimtų [90–100] % sočiosios benzenkarboksirūgšties rinkos. Visi plastifikatorių gamintojai šiuo metu yra sudarę ilgalaikes skystosios benzenkarboksirūgšties tiekimo sutartis su vienu iš keturių gamintojų („Ferro“), kuris neseniai pasiūlė naują ilgalaikę skystosios benzenkarboksirūgšties tiekimo sutartį.

(41)

Komisija padarė išvadą, kad susijungusiam subjektui turint tolygią rinkos įtaką benzenkarboksirūgšties tiekimo srityje su savo konkurentais vartotojų rinkoje, galimybė, kad jis neatsižvelgs į konkurentus vartotojų rinkoje būtų ribota, kadangi sudarytos ilgalaikės sutartys.

(42)

Dar nesudarius sandorio „DSP“ nekonkuruoja su benzenkarboksilato plastifikatorių gamintojais ir turi paskatą šiems gamintojams tiekti benzenkarboksirūgštį tokia kaina, kuri yra pakankamai konkurencinga, kad įmonė galėtų išlikti rinkoje. Įmonei „Velsicol“ įsigijus įmonę „DSP“ pastarosios paskata pasikeistų, kadangi „DSP“ taptų vertikalios integracijos įmonės, tiekiančios benzenkarboksirūgštį, dalimi, tačiau taip pat gamintų dibenzenkarboksilato plastifikatorius. Todėl įmonių „DSP“ ir (arba) „Velsicol“ paskata neatsižvelgti į savo konkurentus vartotojų rinkoje priklausytų nuo tokio neatsižvelgimo strategijos pelningumo.

(43)

Komisijos tyrimas parodė, kad susijungęs subjektas neturėtų jokios paskatos neatsižvelgti į nė vieną iš keturių benzenkarboksilato plastifikatorius gaminančių įmonių („Caffaro“, „Ferro“, „Evonik“ ir „Exxon Mobil“), kadangi pelnas, kurį jis gautų benzenkarboksilato plastifikatorių vartotojų rinkoje, būtų daug mažesnis nei nuostoliai skystosios benzenkarboksirūgšties gamintojų rinkoje.

(44)

Kadangi „Velsicol“ ir (arba) „DSP“ turėtų ribotas galimybes neatsižvelgti į jokius savo konkurentus Europos ekonominėje erdvėje ir, bet kokiu atveju, jokių paskatų tai daryti, sandoris neturėtų įtakos vartotojų rinkai.

(45)

2008 m. lapkričio 6 d. pranešančioji šalis pasiūlė žalos atitaisymo priemones, siekiant išspręsti Komisijos išreikštą susirūpinimą dėl sočiosios benzenkarboksirūgšties rinkos. Pranešančioji šalis kaip žalos atitaisymo priemonę pasiūlė parduoti visus Estijos gamykloje esančius sočiosios benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato gamybos pajėgumus ir visą pasaulį apimančius benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato pirkėjų sąrašus. Kalbant apie skystąją benzenkarboksirūgštį, kuri yra pagrindinis sočiosios benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato gamybos įvedinys, pranešančioji šalis pasiūlė toje pačioje Estijos gamykloje sukurti bendrąją įmonę (toliau – BĮ). Kiekvienam BĮ partneriui būtų skirta 50 % dabartinių skystosios benzenkarboksirūgšties gamybos pajėgumų. Nors BĮ bendrai valdytų abu partneriai, pranešančiajai šaliai priklausytų 51 % akcijų, o likusios akcijos priklausytų pirkėjui.

(46)

Didžioji dauguma respondentų (12 iš 15), atsakiusių į Komisijos rinkos tyrimą dėl siūlomų žalos atitaisymo priemonių, manė, kad toks būdas neužtikrintų pardavimo verslo gyvybingumo ir sočiosios benzenkarboksirūgšties rinkoje konkurencija nebūtų atstatyta.

(47)

Didžiausias prieštaravimas buvo išreikštas dėl įsipareigojimų, susijusių su BĮ, kuri skirta skystajai benzenkarboksirūgščiai. Respondentai ypač pabrėžė, kad pranešančioji šalis, turėdama bendrą skystosios benzenkarboksirūgšties, pagrindinio sočiosios benzenkarboksirūgšties gamybos įvedinio, rinkos kontrolę, toliau darytų įtaką sočiosios benzenkarboksirūgšties gamybai. Tikėtina, kad dvipusėje rinkoje tokia struktūrinė parduodamo verslo pirkėjo ir susijungusio subjekto, vienintelių dviejų sočiosios benzenkarboksirūgšties gamintojų EEE, sąsaja trukdytų veiksmingai konkuruoti. Keletas respondentų taip pat išreiškė susirūpinimą, kad i) bendro sprendimų priėmimo principas keltų pavojų kasdieninei įmonės veiklai ir ii) BĮ padidintų skaidrumą sočiosios benzenkarboksirūgšties rinkoje, kadangi pranešančioji šalis žinotų apie savo vienintelės konkurentės Europos ekonominėje erdvėje sąnaudų analizę.

(48)

Be to, keletas respondentų pareiškė, kad pranešančiosios šalies nedomintų didinti pajėgumus Estijos gamykloje (kartu su pirkėju), tačiau ją domintų didinti pajėgumus Roterdame. Taigi, pirkėjui tektų vienašališkai investuoti į gamybos pajėgumus Estijoje ir tokiu būdu patirti visas išlaidas dėl pajėgumų didinimo, kurie, pasak pranešančiosios šalies, turėtų būti ne mažesni nei 20 kilotonų per metus. Respondentai manė, kad pirkėjas nesiimtų tokių investicijų, nebent už tai jis gautų didžiąją dalį BĮ akcijų ir galėtų BĮ valdyti.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, buvo padaryta išvada, kad pirmąjį žalos atitaisymo priemonių paketą, kurį pateikė pranešančioji šalis, rinka atmetė. BĮ struktūra neatrodė tokia, kuria būtų galima užtikrinti parduodamo verslo gyvybingumą, ir rinkoje vyravo bendra nuomonė, kad pranešančioji šalis de facto kontroliuotų sočiosios benzenkarboksirūgšties gamybą. Pirmuoju žalos atitaisymo priemonių pasiūlymu buvo pašalintos kelios dėl sandorio kylančios ir rūpestį keliančios konkurencijos problemos, tačiau ne visos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad pirmojo žalos atitaisymo priemonių paketo priimti negalima.

(50)

2008 m. gruodžio 3 d. įmonė „Arsenal“ pateikė pataisytą žalos atitaisymo priemonių paketą, susidedantį iš skystosios benzenkarboksirūgšties gamyklos, skirtos gamintojų rinkai, pardavimo Estijoje ir dviejų sočiosios benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato gamyklų, skirtų vartotojų rinkai, pardavimo Estijoje kartu perduodant įmonės „Arsenal“ sočiosios benzenkarboksirūgšties ir natrio benzenkarboksilato pirkėjus iš viso pasaulio.

(51)

Trečioji likusi, vartotojų rinkai skirta, gamykla, gaminanti benzenkarboksilato plastifikatorius Estijoje, liktų „Arsenal“ nuosavybe, o jos poreikis gauti skystosios benzenkarboksirūgšties būtų patenkintas sudarius nuolatinę ilgalaikę sutartį su parduodamo verslo pirkėju. Šia ilgalaike sutartimi „Arsenal“ priklausytų 50 % skystosios benzenkarboksirūgšties gamyklos pajėgumų. Pagal tiekimo susitarimą, skystosios benzenkarboksirūgšties kaina būtų nustatyta remiantis dabartinėmis kainomis ir kainodaros formulės indeksu.

(52)

Šiuo antruoju pasiūlymu dėl žalos atitaisymo priemonių būtų išspręstos problemos, svarstytos žalos atitaisymo priemonių rinkos tyrime, ypač svarbu – būtų išspręstas pirmajame įsipareigojimų pakete minimas pirkėjo ir įmonės „Arsenal“ bendrosios įmonės įkūrimo klausimas. Naujajame žalos atitaisymo priemonių pakete nebebūtų pardavimo verslo ir įmonės „Arsenal“ struktūrinės sąsajos (per skystosios benzenkarboksirūgšties BĮ, skirtą gamintojų rinkai). Be to, naujosiomis žalos atitaisymo priemonėmis būtų išspręsta problema, kurią parodė rinkos tyrimo rezultatai, kad kyla abejonių, jog parduodamo turto pirkėjas, priklausydamas BĮ, kurioje jis turėtų tik mažą dalį akcijų, imtųsi plėsti pajėgumus Estijoje.

(53)

Atsižvelgiant į antrąjį „Arsenal“ pateiktą įsipareigojimų paketą sprendime daroma išvada, kad siūloma koncentracija nelabai pakenks veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje.

(54)

Taigi, sprendimu pripažįstama, kad koncentracija suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu pagal EB susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį bei EEE susitarimo 57 straipsnį.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/30

1.

2009 m. rugsėjo 15 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „SNCF-Participations“ (Prancūzija), priklausanti grupei SNCF, ir įmonė „Caisse de Dépôt et de Placement du Québec“ (toliau – CDPQ, Kvebekas) įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonių „Keolis“ ir „Effia“ kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301 arba 22967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5557 – SNCF-P/CDPQ/Keolis/Effia adresu:

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/31