I PRIEDAS

Dekretas dėl galimybės patekti į vietoves Hinderplaat, Bollen van de Ooster, Bollen van het Nieuwe Zand apribojimo

2008 m. gegužės 13 d.

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras

Galimybės patekti į gamtines zonas, priklausančias Voordelta„Natura 2000“ teritorijai, apribojimas pagal 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnį.

ĮVADAS

1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo (1) 20 skirsnio 1 poskirsnyje numatyta, kad provincijos valdžios institucijos gali apriboti galimybę patekti į 10 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtus saugomus gamtos draustinius; nustatytas teritorijas, kaip apibrėžta 10a skirsnio 1 poskirsnyje, ir kitas teritorijas, kurių nustatymas yra svarstomas, kaip apibrėžta 12 skirsnyje, arba į tokių teritorijų dalis tiek, kiek tai būtina siekiant apsaugoti minėtos teritorijos ekologinę vertę.

1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnio 2 poskirsnyje numatyta, kad 1 poskirsnyje apibrėžti įgaliojimai priklauso Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministrui pritarus kitam ministrui, jei 1 poskirsnyje apibrėžta teritorija ar jos dalis yra valdoma to ar kitų ministrų arba priklauso jų jurisdikcijai.

Šis dekretas turi būti įgyvendinamas pritarus Transporto, viešųjų darbų ir vandens valdymo ministrui. Galiojančiame Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos regiono reikalų mandate (2) numatyta, kad šios ministerijos Pietų regiono direktorius yra įgaliotas priimti šį sprendimą Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministro vardu.

Galimybę patekti į dalį Voordelta„Natura 2000“ (toliau – Voordelta) teritorijai priklausančių plotų apriboti būtina, siekiant apsaugoti esamą ir būsimą ekologinę teritorijos vertę. Tokių patekimo galimybės apribojimų nustatymo pagrindas yra Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekretas (2008 m. vasario 19 d., Nr. DRZO/2008-113), kalbant apie Voordelta„Natura 2000“ teritorijos tikslų įgyvendinimą, bei kompensacinės prievolės, nurodytos licencijoje pagal Gamtos apsaugos įstatymą (2008 m. balandžio 17 d., Nr. DRZW/2008-1670), kuri buvo išduota „Maasvlakte 2“ statybai ir eksploatavimui. Daugiau informacijos šiuo klausimu pateikta prie šio dekreto pridedamame bendrame aiškinamajame rašte.

Šiuo dekretu konkrečiai reglamentuojamas galimybės patekti į toliau nurodytas teritorijas apribojimas. Patekimo galimybės specialios išimtys jokiu būdu nesumažina jokių licencijavimo reikalavimų, kaip apibrėžta 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19 d skirsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos išimtys, apibrėžtos pagal 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19d skirsnio 2 poskirsnį (valdymo planą atitinkantys projektai ar veikla).

DEKRETAS

1 skirsnis

Galimybė patekti į Voordelta teritorijoje esantį Hinderplaat, kaip pažymėta prie šio dekreto pridedamame žemėlapyje, turi būti apribota.

Ribota galimybė patekti į Hinderplaat visus metus taikoma visoms veiklos rūšims, išskyrus išvardytąsias toliau.

Organizuotos kelionės baidarėmis

Nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. leidžiama iš viso dešimt organizuotų kelionių baidarėmis (kajakais); per vieną dieną leidžiamos daugiausia dvi tokios kelionės. Be to, taikomos tokios papildomos sąlygos:

—	į teritoriją patekti leidžiama tik grupei (daugiausia šešiolikos asmenų), kuriai vadovauja sertifikuotas kelionės gidas arba instruktorius, priklausantis NKB (Olandijos baidarių asociacijai) arba TKBN (Olandijos baidarių turizmo asociacijai),

—	išsilaipinti potvynių užliejamose lygumose draudžiama. Privalu laikytis ne mažesniu kaip 250 metrų atstumu nuo besiilsinčių ruonių,

—	ekskursijos turi būti įregistruotos „Handhaving Voordelta“ registracijos centre ne vėliau kaip prieš 48 valandas (minėtos organizacijos žino telefono numerį).

Tralavimas

Tralavimas laivu, kurio variklio galia mažesnė nei 191 kW (260 AG), leidžiamas nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d., atsižvelgiant į priimant šį dekretą turimus tokios veiklos leidimus. Ši nuostata taikoma dviem laivams, t. y. laivams OD 2 ir SL 22. Tolesnis naudojimas leidžiamas tik laikantis tokių sąlygų:

—	privalu išlaikyti ne mažesnį kaip 250 m atstumą nuo potvynių užliejamų lygumų,

—	didžiausias leidžiamas greitis yra 7 mazgai (13 km/val.),

—	siekiant užtikrinti reikalavimų vykdymą, abiejuose laivuose turi būti sumontuota tinkama buvimo vietos nustatymo įranga.

Žvejyba užmetamais tinklais

Žvejyba užmetamais tinklais (naudojant žiauninius arba pinkliuosius tinklus) leidžiama visus metus, atsižvelgiant į šio dekreto priėmimo metu turimus tokios veiklos leidimus. Ši nuostata taikoma vienam laivui, t. y. laivui Goeree 47. Tolesnis naudojimas leidžiamas tik laikantis tokių sąlygų:

—	privalu išlaikyti ne mažesnį kaip 150 m atstumą nuo potvynių užliejamų lygumų. Prieš paprastųjų ruonių žindymo laikotarpį, jo metu ir po jo (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.) nuo potvynių užliejamų lygumų privalu išlaikyti ne mažesnį kaip 250 m atstumą,

—	didžiausias leidžiamas greitis yra 7 mazgai (13 km/val.),

—	siekiant užtikrinti reikalavimų vykdymą, laive turi būti sumontuota tinkama buvimo vietos nustatymo įranga.

Skrydžiai sraigtasparniu ir pramoginiai skrydžiai mažu orlaiviu

Skrydžiai sraigtasparniu virš šios teritorijos leidžiami tik tuo atveju, jei skrendama ne žemiau kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukštyje.

Skrydžiai parasparniu ir skraidykle virš šios teritorijos griežtai draudžiami.

Visų kitų pramoginės aviacijos formų (motorinių ir nemotorinių) atveju ši teritorija laikoma „gamtos apsaugos zona“, kaip numatyta šiai kategorijai taikomame bendrosios aviacijos elgesio kodekse „Verantwoord Vliegen“ („Atsakingas skraidymas“)  (3), kuriame nurodyta, kad virš šių teritorijų skrydžių reikėtų, kai įmanoma, vengti. Jei skrydis virš šių teritorijų yra neišvengiamas, turi būti laikomasi ne žemesnio kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukščio, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma saugumo sumetimais.

2 skirsnis

Galimybė patekti į Voordelta teritorijoje esantį, prie šio dekreto pridėtame žemėlapyje nurodytą Bollen van de Ooster, turi būti apribota.

Ribota galimybė patekti į Bollen van de Ooster taikoma visus metus mažesnėje, žemėlapyje pažymėtoje vasaros poilsio zonoje. Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. ribota galimybė patekti į teritoriją taikoma didesnėje žemėlapyje nurodytoje žiemos poilsio zonoje.

Ribota galimybė patekti į Bollen van de Ooster taikoma visoms veiklos rūšims, išskyrus išvardytąsias toliau.

Komercinė ir poilsinė laivyba koridoriumi

Laivyba per žiemos poilsio zoną nurodytu koridoriumi gali būti vykdoma ne didesniu kaip 7 mazgų (13 km/val.) greičiu. Tačiau plaukti koridoriumi banglente ar burlaiviu draudžiama.

Plaukimas baidare, banglente ir burlaiviu

Plaukimas baidare (kajakais), banglente ar burlaiviu pridėtame žemėlapyje nurodytos poilsio zonos šiaurės rytų dalyje (žr. 5 skirsnį) visus metus.

Patekti į potvynių užliejamas lygumas šioje poilsio vietos dalyje vien minėtų sporto šakų tikslais taip pat leidžiama.

Skrydžiai sraigtasparniu ir pramoginiai skrydžiai mažu orlaiviu

Skrydžiai sraigtasparniu virš šios teritorijos leidžiami tik tuo atveju, jei skrendama ne žemesniame kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukštyje.

Skrydžiai parasparniu ir skraidykle virš šios teritorijos griežtai draudžiami.

Visų kitų pramoginės aviacijos formų (motorinių ir nemotorinių) atveju ši teritorija laikoma „gamtos apsaugos zona“, kaip numatyta šiai kategorijai taikomame bendrosios aviacijos elgesio kodekse „Verantwoord Vliegen“ („Atsakingas skraidymas“), kuriame nurodyta, kad virš šių teritorijų skrydžių reikėtų, kai įmanoma, vengti. Jei skrydis virš šių teritorijų yra neišvengiamas, turi būti laikomasi ne žemesnio kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukščio, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma saugumo sumetimais.

3 skirsnis

Galimybė patekti į Voordelta teritorijoje esantį, prie šio dekreto pridėtame žemėlapyje nurodytą Bollen van het Nieuwe Zand, turi būti apribota.

Galimybė patekti į Bollen van het Nieuwe Zand ribojama tik nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 1 d.

Ribota galimybė patekti į Bollen van het Nieuwe Zand taikoma visoms veiklos rūšims, išskyrus išvardytąsias toliau.

Skrydžiai sraigtasparniu ir pramoginiai skrydžiai mažu orlaiviu

Skrydžiai sraigtasparniu virš šios teritorijos leidžiami, tik jei skrendama ne žemesniame kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukštyje.

Skrydžiai parasparniu ir skraidykle virš šios teritorijos draudžiami.

Visų kitų pramoginės aviacijos formų (motorinių ir nemotorinių) atveju ši teritorija laikoma „gamtos apsaugos zona“, kaip numatyta šiai kategorijai taikomame bendrosios aviacijos elgesio kodekse „Verantwoord Vliegen“ („Atsakingas skraidymas“), kuriame nurodyta, kad virš šių teritorijų skrydžių reikėtų, kai įmanoma, vengti. Jei skrydis virš šių teritorijų yra neišvengiamas, turi būti laikomasi ne žemesnio kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukščio, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma saugumo sumetimais.

4 skirsnis

Remiantis 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnio 4 poskirsniu, 1–3 skirsniuose nurodyti patekimo galimybės apribojimai netaikomi toliau nurodytai veiklai.

Būtinų valstybinių užduočių vykdymas

Buvimas visus metus, vyriausybei ar vyriausybės vardu vykdant užduotis ir naudojant laivą, transporto priemonę ar orlaivį arba jų nenaudojant tiek, kiek tai būtina siekiant apsaugoti, prižiūrėti, žymėti, stebėti, tikrinti ar nustatyti buvimo vietą ir vykdyti karinę veiklą.

Kabelių ir vamzdynų priežiūra

Kabelių ir vamzdynų priežiūros darbai vykdomi nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. Galimybė patekti į teritoriją kitu nei šis laikotarpiu suteikiama tik neatidėliotinu atveju, jei taip nusprendžia kompetentinga institucija.

5 skirsnis

1.   Vietovės, į kurias patekimo galimybė apribojama šiuo dekretu, yra nurodytos pridėtame žemėlapyje „Toegangsbeperkingsbesluit Hinderplaat, Bollen van de Ooster en Bollen van het Nieuwe Zand“ (Dekretas dėl patekimo galimybės apribojimo, taikomas Hinderplaat, Bollen van de Ooster ir Bollen van het Nieuwe Zand), ir tiksliai apibrėžtos koordinatėmis.

2.   Sausumoje ir vandenyse teritorijos, į kurią galimybė patekti apribota, ribos gali būti nurodytos riboženkliais ir plūdurais.

3.   Su 1 poskirsnyje nurodytais žemėlapiais ir kitais priedėliais galima susipažinti per šešias savaites nuo paskelbimo dienos Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos Pietinio regiono reikalų direktorato biuruose, esančiuose Keisersgracht 5, Eindhovene, darbo metu – pirmadienį–penktadienį nuo 9 iki 17 val.

6 skirsnis

Šis dekretas turi būti paskelbtas „Staatscourant“ (Vyriausybės leidinyje). Prie šio dekreto pridedamą aiškinamąjį memorandumą reikia skaityti kartu su įsakymu.

Prieštaravimai

Suinteresuotosios šalys gali raštu pateikti prieštaravimą dėl šio dekreto pagal Bendrosios administracinės teisės įstatymo nuostatas. Tokie prieštaravimo pranešimai turėtų būti pateikti per šešias savaites nuo įsakymo paskelbimo „Staatscourant“ (Vyriausybės leidinyje) tokiu adresu:

Minister of Agriculture, Nature and Food Quality

Dienst Regelingen

Afdeling Recht & Rechtsbescherming

A.D. 20401

2500 EK The Hague

The Netherlands

Prieštaravimo pranešimai turėtų būti pasirašyti ir juose turėtų būti pateikta mažiausiai tokia informacija:

a)	prieštaravimą teikiančios šalies vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

b)

data;

c)	dekreto, dėl kurio teikiamas prieštaravimas, apibūdinimas ir

d)	prieštaravimo pagrindai.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

„Natura 2000“ teritorijos

Voordelta teritorijoje aptinkama ekologiniu požiūriu ypač vertinga augalija ir gyvūnija. Dėl šios priežasties, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis, minėta sritis buvo priskirta „Natura 2000“ teritorijoms. Nyderlandai privalo nustatyti ir palaikyti tam tikrų rūšių ir jų buveinių „gerą apsaugos būklę“. Laukinės gamtos apsauga teisiškai reglamentuojama Augalijos ir gyvūnijos įstatymu, o apsaugos zonos – 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymu. 1998 m. Gamtos apsaugos įstatyme reikalaujama, kad būtų parengtas valdymo planas visoms „Natura 2000“ teritorijoms.

Ekologiniu požiūriu ypač vertinga augalija ir gyvūnija randama visoje Voordelta teritorijoje, tačiau didžiausia jos įvairovė yra šiaurinėje teritorijos pusėje, todėl apsaugos priemonės yra veiksmingiausios, jei jos taikomos šiose šiaurinėse zonose.

„Maasvlakte 2“ kompensacinė ataskaita

„Natura 2000“Voordelta teritorijoje įrengus „Maasvlakte 2“, iš dalies dėl to, kad „Natura 2000“ teritorijos plotas sumažės 2 455 hektarais, bus prarasta ekologiniu požiūriu vertingos augalijos ir gyvūnijos. Pagrindiniame erdvinio planavimo sprendime „Roterdamo pagrindinio uosto plėtra 2006 m.“ (toliau – PEPS) nurodyta, kad šis nuostolis bus kompensuotas kitoje Voordelta dalyje sukuriant apsaugos zoną, kurioje galėtų būti nustatyti naudojimo apribojimai. PEPS taip pat teigiama, kad naudojimo apribojimai ir kitos priemonės padės padidinti apsaugos zonos ekologinę vertę. Buvo atsižvelgta į ekologinius poreikius ir jie palyginti su apribojimų, kurie turėtų būti nustatyti žmogaus veiklai, mastu, ypač atsižvelgiant į dabartinį naudojimą (vykdomą žmonių ar kitokį).

Pagal Gamtos apsaugos įstatymą išduotoje licencijoje statyti ir eksploatuoti „Maasvlakte 2“ yra numatyta kompensacinė prievolė, susijusi su buveinės tipu 1110 bei daugeliu paukščių rūšių.

Priemonės

Trumpuoju laikotarpiu svarbu apriboti galimybę patekti į tam tikrus Voordelta plotus, kad būtų galima laiku kompensuoti „Maasvlakte 2“ statybos ir eksploatavimo poveikį ir toliau stebėti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete nurodytos ekologiniu požiūriu vertingos augalijos ir gyvūnijos apsaugą ir išsaugojimą.

Voordelta teritorijoje taikomos priemonės bus įtrauktos ir į Voordelta valdymo planą. Kol šis valdymo planas neįsigaliojo, ir toliau visiškai taikomas 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19d skirsnis. Šiuo dekretu siekiama tik reguliuoti ir riboti galimybę patekti į tam tikrus plotus. Jame nenumatyta galimybė atleisti nuo licencijavimo reikalavimų, jei tokie yra numatyti kuriuose nors galiojančiuose teisės aktuose.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentas ir atitinkamas vertinimas (atliktas rengiant Voordelta valdymo planą) yra pagrindas, kuriuo remiamasi patekimo galimybės apribojimo dekretuose. Vertinimai bus įtraukti ir į Voordelta valdymo planą. Valdymo planu ir patekimo galimybės apribojimo dekretu siekiama apsaugoti saugomus gamtos išteklius, kompensuoti dėl „Maasvlakte 2“ statybos prarastus saugomus gamtos išteklius ir, neperžengiant šios gamtos apsaugos ribų, atsižvelgti į išteklių naudotojų pramoginiais tikslais, turizmo bei žuvininkystės interesus.

Remiantis stebėjimu ir vertinimu, valdymo priemonės, pavyzdžiui, šie patekimo galimybės apribojimai, prireikus bus koreguojamos.

Aiškinamasis raštas dėl patekimo galimybės apribojimų

Hinderplaat

Hinderplaat – svarbi gagų poilsio ir maitinimosi zona. Šios paukščių rūšies apsaugos tikslai nurodyti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete.

Šiame plote yra su giliais kanalais susijungiančių ir paprastiesiems ruoniams svarbių potvynių užliejamų lygumų. Paprastųjų ruonių aplinkos gerinimo tikslai nurodyti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete.

Visos potvynių užliejamos lygumos šioje teritorijoje yra itin svarbios margasnapių ir upinių žuvėdrų poilsio vietos. Ir šių paukščių rūšių apsaugos tikslai buvo nurodyti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete. Pagal Gamtos apsaugos įstatymą išduotoje licencijoje statyti ir eksploatuoti „Maasvlakte 2“ nustatytos su šiomis rūšimis susijusios kompensacinės prievolės.

Bollen van de Ooster

Bollen van de Ooster – svarbi paukščių apsaugos zona ir svarbi juodųjų ančių (pakrančių zonos) bei margasnapių ir upinių žuvėdrų (potvynių užliejamos lygumos) poilsio bei maitinimosi zona. Ir šių paukščių rūšių apsaugos tikslai buvo nurodyti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete. Pagal Gamtos apsaugos įstatymą išduotoje licencijoje statyti ir eksploatuoti „Maasvlakte 2“ nustatytos su šiomis rūšimis susijusios kompensacinės prievolės.

Ši teritorija ypač svarbi ir saugant paprastuosius ruonius, kurie daugiausia gyvena pietinėje potvynių užliejamų lygumų pusėje. Ir paprastųjų ruonių aplinkos gerinimo tikslai nustatyti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete.

Bollen van het Nieuwe Zand

Bollen van het Nieuwe Zand yra viena svarbiausių ir pagrindinė juodųjų ančių poilsio ir maitinimosi zona. Ir šių paukščių rūšių apsaugos tikslai buvo nustatyti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete. Pagal Gamtos apsaugos įstatymą išduotoje licencijoje statyti ir eksploatuoti „Maasvlakte 2“ nustatyta su šia rūšimi susijusi kompensacinė prievolė.

„Natura 2000“ tikslai

Paprastieji ruoniai

Praėjusio amžiaus pradžioje deltoje gyveno maždaug dešimt tūkstančių paprastųjų ruonių. Prieš penkiasdešimt metų dėl taršos, medžioklės ir deltoje vykdomų darbų, paveikusių jų buveines, jų skaičius sumažėjo iki vos kelių dešimčių individų. Pastaraisiais metais jų skaičius deltos teritorijoje padidėjo iki daugiau kaip šimto gyvūnų, iš kurių 50 % gyvena Voordelta teritorijoje.

Paprastieji ruoniai poilsiui renkasi Hinderplaat, Bollen van de Ooster (Aardappelenbult) ir Verklikkerplaat vietoves, tačiau Voordelta teritorijoje jie veisiasi nepakankamai. Lygumose nepakanka tylos ir ramybės, kad jie galėtų atsivesti jauniklių, juos žindyti ir auginti. Tam itin svarbi tyla ir ramybė visus metus, o svarbiausias laikotarpis – prieš jauniklių žindymą, jo metu ir po jo nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Priemonėmis, kuriomis ribojama galimybė patekti į ruonių poilsio zonas, kurios yra Voordelta teritorijoje esančiose Hinderplaat, Bollen van de Ooster ir Verklikkerplaat vietovėse, siekiama, kad visoje deltoje gyventų bent du šimtai paprastųjų ruonių. Čia jie galės auginti savo jauniklius ir taip bus pasiekti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete nurodyti tikslai.

Gagos

Gagos Voordelta teritorijoje iš esmės pasirodo tik žiemą, tačiau nedidelės jų grupės čia gyvena ir visą vasarą. Gagų visuomet galima aptikti sekliose, nuošaliose Hinderplaat ir Bollen van de Ooster vietose. Gagų skaičius kiekvienais metais yra skirtingas ir priklauso nuo kasmet besikeičiančio vėžiagyvių skaičiaus toje teritorijoje. Gagų populiacija Voordelta teritorijoje sunkiai išgyvena, nes dėl komercinės vėžiagyvių žvejybos sumažėjo maisto atsargų ir trukdo didėjantys poilsiautojų srautai. Nors „Maasvlakte 2“ statyba ir eksploatavimas šiai rūšiai didelio poveikio nedarys, iš tiesų priemonės yra gyvybiškai svarbios, nes visoje šalyje apsaugos būklė labai prasta. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti galimybę gagų populiacijoms pasilikti Voordelta teritorijoje, turi būti apribota galimybė patekti į teritoriją, esančią tiesiai į rytus nuo Hinderplaat.

„Maasvlakte 2“ kompensacinės priemonės

Margasnapės ir upinės žuvėdros

Margasnapės ir upinės žuvėdros peri už Voordelta teritorijos ribų, šalia esančiose „Natura 2000“ teritorijose. Jos maitinasi smulkiomis žuvimis, kurias gaudo nardydamos sekliose pakrantėse šalia jau aprašytų smėlėtų krantų (buveinės tipas 1110). Pastačius „Maasvlakte 2“ bus prarasti netoli jų perėjimo kolonijų esantys maisto šaltiniai. Daugiau įtakos tai turės vasaros laikotarpiu, kai šių paukščių skraidymo plotas yra ribotas, nes jų laukia jaunikliai.

Šiuo metu purvo lygumose, kuriomis Voordelta teritorijoje naudojasi paukščiai, trūksta ramybės ir tylos. Patekimo galimybės apribojimo priemonės skirtos sukurti ramesnę aplinką vasaros laikotarpiu Voordelta potvynių užliejamose lygumose, esančiose Hinderplaat ir Bollen van de Ooster, todėl margasnapės ir upinės žuvėdros galės geriau naudoti tas vietas kaip jauniklių poilsio vietą ir lengviau pasiekti jūroje esančius maisto išteklius.

Juodosios antys

Juodosios antys yra migruojantys paukščiai, atskrendantys į Voordelta žiemos mėnesiais. Ši rūšis daugiausiai aptinkama į pietryčius nuo Bollen van de Ooster esančiose pakrančių zonose ir Bollen van het Nieuwe Zand teritorijoje bei aplink ją. Vasaros mėnesiais mažiau juodųjų ančių lieka Voordelta teritorijoje ir joje meta plunksnas.

Juodosios antys minta vėžiagyviais, kuriuos randa sekliuose pakrantės vandenyse ir kurių iš dalies sumažės pastačius „Maasvlakte 2“. Priemonės, kuriomis ribojama galimybė patekti į Bollen van de Ooster pakrantės zonas (ir Bollen van het Nieuwe Zand), skirtos išsaugoti atitinkamą maisto išteklių lygį ir galimybę jais pasinaudoti. Jos turėtų kompensuoti galimą šios rūšies maitinimosi teritorijos praradimą aplink „Maasvlakte 2“.

Laukinė gamta itin jautriai reaguoja į pramogautojų vandenyje ir laivų eismo keliamą triukšmą ir sąmyšį. Žiemos mėnesiais užtikrinus tylą ir ramybę tose vietovėse, kuriose šios rūšies paukščiai gausiai ieško maisto ir ilsisi, tikimasi, kad visoje Voordelta teritorijoje gali būti išlaikytos juodosioms antims tinkamos ir ne prastesnės nei iki „Maasvlakte 2“ statybos sąlygos. Vasaros mėnesiais pakanka trumpesnio vasaros poilsio laikotarpio.

ŽEMĖLAPIAI

---

(1)  Galioja nuo paskelbimo „Staatsblad 2005“ (Įstatymų, įsakymų ir dekretų biuletenis, 2005 m.), p. 473.

(2)  „Staatscourant 2006“ (Vyriausybės leidinys, 2006 m.), Nr. 91.

(3)  Elgesio kodeksas „Verantwoord Vliegen“ („Atsakingas skraidymas“), Nyderlandų karališkoji aeronautikos asociacija (RNAA), 2004 m.

II PRIEDAS

Dekretas dėl galimybės patekti į jūros dugno apsaugos teritoriją apribojimo

2008 m. gegužės 13 d.

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras

Galimybės patekti į gamtines zonas, priklausančias „Natura 2000“Voordelta teritorijai, apribojimas pagal 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnį.

ĮVADAS

1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo (1) 20 skirsnio 1 poskirsnyje numatyta, kad provincijos valdžios institucijos gali apriboti galimybę patekti į 10 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtus saugomus gamtos draustinius; nustatytas teritorijas, kaip apibrėžta 10a skirsnio 1 poskirsnyje, ir kitas teritorijas, kurių nustatymas yra svarstomas, kaip apibrėžta 12 skirsnyje, arba į tokių teritorijų dalis tiek, kiek tai būtina siekiant apsaugoti minėtos teritorijos ekologinę vertę.

1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnio 2 poskirsnyje numatyta, kad 1 poskirsnyje apibrėžti įgaliojimai priklauso Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministrui pritarus kitam ministrui, jei 1 poskirsnyje apibrėžta teritorija ar jos dalis yra valdoma to ar kitų ministrų arba priklauso jų jurisdikcijai.

Šis dekretas turi būti įgyvendinamas pritarus Transporto, viešųjų darbų ir vandens valdymo ministrui. Galiojančiame Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos Regiono reikalų mandate (2) numatyta, kad šios ministerijos Pietų regiono direktorius yra įgaliotas priimti šį sprendimą Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministro vardu.

Galimybę patekti į kelis Voordelta „Natura 2000“ (toliau – Voordelta) teritorijai priklausančius plotus riboti būtina, siekiant apsaugoti esamą ir būsimą ekologinę teritorijos vertę. Tokių patekimo galimybės apribojimų nustatymo pagrindas yra Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekretas (2008 m. vasario 19 d., Nr. DRZO/2008-113), kalbant apie Voordelta „Natura 2000“ teritorijos tikslų įgyvendinimą, bei kompensacinės prievolės, nurodytos licencijoje pagal Gamtos apsaugos įstatymą (2008 m. balandžio 17 d., Nr. DRZW/2008-1670), kuri buvo išduota „Maasvlakte 2“ statybai ir eksploatavimui. Daugiau informacijos šiuo klausimu pateikta prie šio dekreto pridedamame bendrame aiškinamajame rašte.

Šiuo dekretu konkrečiai reglamentuojamas galimybės patekti į toliau nurodytas teritorijas apribojimas. Patekimo galimybės specialios išimtys jokiu būdu nesumažina jokių licencijavimo reikalavimų, kaip apibrėžta 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19 d skirsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos išimtys, apibrėžtos pagal 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19d skirsnio 2 poskirsnį (valdymo planą atitinkantys projektai ar veikla).

DEKRETAS

1 skirsnis

Galimybė patekti į Voordelta teritorijoje esančią jūros dugno apsaugos teritoriją, kaip pažymėta prie šio dekreto pridėtame žemėlapyje, turi būti apribota plačiažiočiu tralu žvejojančiam laivui, kurio variklio galia didesnė kaip 191 kW (260 AG).

Patekimo galimybė ribojama visus metus.

2 skirsnis

1.	Teritorija, į kurią patekti šiuo dekretu apribota galimybė, nurodyta pridėtame žemėlapyje „Toegangsbeperkingsbesluit bodembeschermingsgebiet Voordelta“ (patekimo galimybės apribojimo dekretas – Voordelta jūros dugno apsaugos teritorija), ir tiksliai apibrėžta koordinatėmis.

2.

Su 1 poskirsnyje nurodytais žemėlapiais ir kitais priedėliais galima susipažinti per šešias savaites nuo paskelbimo dienos Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos Pietinio regiono reikalų direktorato biuruose, esančiuose Keisersgracht 5, Eindhovene, darbo metu – pirmadienį–penktadienį nuo 9 iki 17 val.

3 skirsnis

Šis dekretas turi būti paskelbtas „Staatscourant“ (Vyriausybės leidinyje). Prie šio dekreto pridėtą aiškinamąjį memorandumą reikia skaityti kartu su įsakymu.

Prieštaravimai

Suinteresuotosios šalys gali raštu pateikti prieštaravimą dėl šio dekreto pagal Bendrosios administracinės teisės įstatymo nuostatas. Tokie prieštaravimo pranešimai turėtų būti pateikti per šešias savaites nuo įsakymo paskelbimo „Staatscourant“ (Vyriausybės leidinyje) tokiu adresu:

Minister of Agriculture, Nature and Food Quality

Dienst Regelingen

Afdeling Recht & Rechtsbescherming

A.D. 20401

2500 EK The Hague

The Netherlands

Prieštaravimo pranešimai turėtų būti pasirašyti ir juose turėtų būti pateikta mažiausiai tokia informacija:

a)	prieštaravimą teikiančios šalies vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

b)

data;

c)	dekreto, dėl kurio teikiamas prieštaravimas, apibūdinimas ir

d)	prieštaravimo pagrindai.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

„Natura 2000“ teritorijos

Voordelta teritorijoje aptinkama ekologiniu požiūriu ypač vertinga augalija ir gyvūnija. Dėl šios priežasties, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis, minėta sritis buvo priskirta „Natura 2000“ teritorijoms. Nyderlandai privalo nustatyti ir palaikyti tam tikrų rūšių ir jų buveinių „gerą apsaugos būklę“. Laukinės gamtos apsauga teisiškai reglamentuojama Augalijos ir gyvūnijos įstatymu, o apsaugos zonos – 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymu. 1998 m. Gamtos apsaugos įstatyme reikalaujama, kad būtų parengtas valdymo planas visoms „Natura 2000“ teritorijoms.

Ekologiniu požiūriu ypač vertinga augalija ir gyvūnija randama visoje Voordelta teritorijoje, tačiau didžiausia jos įvairovė yra šiaurinėje teritorijos pusėje, todėl apsaugos priemonės yra veiksmingiausios, jei jos taikomos šiose šiaurinėse zonose.

„Maasvlakte 2“ kompensacinė ataskaita

Voordelta„Natura 2000“ teritorijoje įrengus „Maasvlakte 2“, bus prarasta ekologiniu požiūriu vertingos augalijos ir gyvūnijos, nes „Natura 2000“ teritorijos plotas sumažės 2 455 hektarais. Pagrindiniame erdvinio planavimo sprendime „Roterdamo pagrindinio uosto plėtra 2006 m.“ (toliau – PEPS) nurodyta, kad šis nuostolis bus kompensuotas kitoje Voordelta dalyje sukuriant apsaugos zoną, kurioje galėtų būti nustatyti naudojimo apribojimai.

PEPS taip pat teigiama, kad naudojimo apribojimai ir kitos priemonės padės padidinti saugomos teritorijos ekologinę vertę. Buvo atsižvelgta į ekologinius poreikius ir jie palyginti su apribojimų, kurie turėtų būti nustatyti žmogaus veiklai, mastu, ypač atsižvelgiant į dabartinį naudojimą (vykdomą žmonių ar kitokį).

Pagal Gamtos apsaugos įstatymą išduotoje licencijoje statyti ir eksploatuoti „Maasvlakte 2“ yra numatyta kompensacinė prievolė, susijusi su buveinės tipu 1 110 bei daugeliu paukščių rūšių.

Priemonės

Trumpuoju laikotarpiu svarbu apriboti galimybę patekti į tam tikrus Voordelta plotus, kad būtų galima laiku kompensuoti „Maasvlakte 2“ statybos ir eksploatavimo poveikį ir toliau stebėti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete nurodytos ekologiniu požiūriu vertingos augalijos ir gyvūnijos apsaugą ir išsaugojimą.

Voordelta taikomos priemonės bus įtrauktos ir į Voordelta valdymo planą. Kol šis valdymo planas neįsigaliojo, ir toliau visiškai taikomas 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19d skirsnis. Šiuo dekretu siekiama tik reguliuoti ir riboti galimybę patekti į tam tikras sritis. Jame nenumatyta galimybė atleisti nuo licencijavimo reikalavimų, jei tokie numatyti kuriuose nors galiojančiuose teisės aktuose.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentas ir atitinkamas vertinimas (atliktas rengiant Voordelta valdymo planą) sudaro pagrindą, kuriuo remiamasi patekimo galimybės apribojimo dekretuose. Vertinimai bus įtraukti ir į Voordelta valdymo planą. Valdymo planu ir patekimo galimybės apribojimo dekretu siekiama apsaugoti saugomus gamtos išteklius, kompensuoti dėl „Maasvlakte 2“ statybos prarastus saugomus gamtos išteklius ir, neperžengiant šios gamtos apsaugos ribų, atsižvelgti į išteklių naudotojų pramoginiais tikslais, turizmo bei žuvininkystės interesus.

Remiantis stebėjimu ir vertinimu, valdymo priemonės, pavyzdžiui, šie patekimo galimybės apribojimai, prireikus bus koreguojamos.

Aiškinamasis raštas dėl patekimo galimybės apribojimų

„Maasvlakte 2“ kompensacinės priemonės

Buveinės tipas 1 110 (pastovūs seklių pakrantės vandenų smėlėti krantai)

Daug sausumos gyvūnų ir žuvų rūšių gyvena potvynių užliejamų lygumų smėlėtose pakrantėse, kurias apsemia tai gėlas, tai sūrus vanduo. Šios deltos zonos yra svarbi paukščių ir ruonių maitinimosi vieta, todėl taip svarbu jas apsaugoti. Iš viso Voordelta teritorijoje dėl Roterdamo uosto plėtros ir „Maasvlakte 2“ įrengimo bus prarasta 2 455 hektarai šios rūšies buveinės. Netekus šio sausumos ploto, dalis dirvožemio augalijos (biomasė), kuri būtų tapusi žuvų ir paukščių maistu, išnyks.

Kadangi seklių pakrančių vandenų smėlėtų krantų jokioje kitoje vietoje sukurti neįmanoma, imamasi priemonių pagerinti panašių jūros dugno dalių kokybę kitose Voordelta teritorijos dalyse, kad jose galėtų maitintis paukščiai ir žuvys. Tuo siekiama saugomoje zonoje padidinti biomasę, kuri taptų paukščių ir žuvų maisto šaltiniu, kad Voordelta teritorijoje būtų išsaugotas bendras pastovus biomasės lygis, panašus į buvusį iki „Maasvlakte 2“ statybos. Tai padės kompensuoti „Maasvlakte 2“ statybos ir eksploatavimo poveikį.

Grynasis saugomos zonos plotas sudaro 24 550 hektarų, t. y. jis dešimt kartų didesnis už prarasimą plotą. Šis santykis 10 buvo gautas remiantis ekspertų vertinimais ir esamais tyrimų duomenimis, iš kurių buvo matyti, kad, apribojus naudojimąsi teritorija bent 10 %, dėl biomasės augimo gali pagerėti dirvožemio kokybė. Remiantis šiuo ekspertų vertinimu ir tolesniais tyrimais, PEPS 1 skirsnyje buvo nustatyta, kad jūros rezervas (šiame dekrete vadinamas apsaugos zona) būtų tinkamiausia priemonė kompensuoti „Maasvlakte 2“ statybos ir eksploatavimo poveikį. Vėlesni moksliniai tyrimai parodė, kad norint pasiekti šį tikslą, pakanka uždrausti į šią apsaugos zoną įplaukti plačiažiočiais tralais žvejojantiems traleriams, kurių variklio galia didesnė kaip 191 kW (260 AG). Dekretas dėl patekimo galimybės apribojimo grindžiamas šiomis išvadomis.

ŽEMĖLAPIS

---

(1)  Galioja nuo paskelbimo „Staatsblad 2005“ (Įstatymų, įsakymų ir dekretų biuletenis, 2005 m.), p. 473.

(2)  „Staatscourant 2006“ (Vyriausybės leidinys, 2006 m.), Nr. 91.

III PRIEDAS

Dekretas dėl galimybės patekti į Verklikkerplaat ir Slikken van Voorne apribojimo

2008 m. gegužės 13 d.

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras

Galimybės patekti į gamtines zonas, priklausančias Voordelta„Natura 2000“ teritorijai, ribojimas pagal 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnį.

ĮVADAS

1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo (1) 20 skirsnio 1 poskirsnyje numatyta, kad provincijos valdžios institucijos gali apriboti galimybę patekti į 10 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtus saugomus gamtos draustinius; nustatytas teritorijas, kaip apibrėžta 10a skirsnio 1 poskirsnyje, ir kitas teritorijas, kurių nustatymas yra svarstomas, kaip apibrėžta 12 skirsnyje, arba į tokių teritorijų dalis tiek, kiek tai būtina siekiant apsaugoti minėtos teritorijos ekologinę vertę.

1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnio 2 poskirsnyje numatyta, kad 1 poskirsnyje apibrėžti įgaliojimai priklauso Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministrui pritarus kitam ministrui, jei 1 poskirsnyje apibrėžta teritorija ar jos dalis yra valdoma to ar kitų ministrų arba priklauso jų jurisdikcijai.

Šis dekretas turi būti įgyvendinamas pritarus Transporto, viešųjų darbų ir vandens valdymo ministrui. Galiojančiame Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos Regiono reikalų mandate (2) numatyta, kad šios ministerijos Pietų regiono direktorius yra įgaliotas priimti šį sprendimą Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministro vardu.

Galimybę patekti į kelis Voordelta „Natura 2000“ (toliau – Voordelta) teritorijai priklausančius plotus riboti būtina, siekiant apsaugoti esamą ir būsimą ekologinę teritorijos vertę. Tokių patekimo galimybės apribojimų nustatymo pagrindas yra Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekretas (2008 m. vasario 19 d., Nr. DRZO/2008-113), kalbant apie Voordelta „Natura 2000“ teritorijos tikslų įgyvendinimą, bei kompensacinės prievolės, nurodytos licencijoje pagal Gamtos apsaugos įstatymą (2008 m. balandžio 17 d., Nr. DRZW/2008-1670), kuri buvo išduota „Maasvlakte 2“ statybai ir eksploatavimui. Daugiau informacijos šiuo klausimu pateikta prie šio dekreto pridedamame bendrame aiškinamajame rašte.

Šiuo dekretu konkrečiai reglamentuojamas galimybės patekti į toliau nurodytas teritorijas apribojimas. Patekimo galimybės specialios išimtys jokiu būdu nesumažina jokių licencijavimo reikalavimų, kaip apibrėžta 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19 d skirsnyje, išskyrus tuos atvejus, kai taikomos išimtys, apibrėžtos pagal 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19d skirsnio 2 poskirsnį (valdymo planą atitinkantys projektai ar veikla).

DEKRETAS

1 skirsnis

Galimybė patekti į Verklikkerplaat vietovę, kaip pažymėta prie šio dekreto pridėtame žemėlapyje, turi būti apribota.

Galimybė patekti į Verklikkerplaat ribojama visus metus.

Galimybė patekti ribojama visoms veiklos rūšims, išskyrus išvardytąsias toliau.

Skrydžiai sraigtasparniu ir pramoginiai skrydžiai mažu orlaiviu

Skrydžiai sraigtasparniu virš šios teritorijos leidžiami tik tuo atveju, jei skrendama ne žemiau kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukštyje.

Skrydžiai parasparniu ir skraidykle virš šios teritorijos draudžiami.

Visų kitų pramoginės aviacijos formų (motorinių ir nemotorinių) atveju ši teritorija laikoma „gamtos apsaugos zona“, kaip numatyta šiai kategorijai taikomame bendrosios aviacijos elgesio kodekse „Verantwoord Vliegen“ („Atsakingas skraidymas“) (3), kuriame nurodyta, kad skrydžių virš šių teritorijų reikėtų, kai įmanoma, vengti. Jei skrydis virš šių teritorijų yra neišvengiamas, turi būti laikomasi ne žemesnio kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukščio, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma saugumo sumetimais.

2 skirsnis

Galimybė patekti į Voordelta teritorijoje esančią Slikken van Voorne vietovę, kaip pažymėta prie šio dekreto pridėtame žemėlapyje, turi būti apribota.

Galimybė patekti į Slikken van Voorne ribojama visus metus.

Patekimo galimybė neribojama toliau išvardytai veiklai.

Žvejyba gaubiamuoju tinklu

Žvejyba gaubiamuoju tinklu leidžiama visus metus, jei laikomasi toliau nurodytų sąlygų. Šios nuostatos taikomos vienam laivui, t. y. Tholen 5:

Turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo saugių poplūdžio zonų ir jūros užliejamų dumblėtų seklumų.

Siekiant užtikrinti reikalavimų vykdymą, žvejybos laive turi būti sumontuota tinkama buvimo vietos nustatymo įranga.

Skrydžiai sraigtasparniu ir pramoginiai skrydžiai mažu orlaiviu

Skrydžiai sraigtasparniu virš šios teritorijos leidžiami tik tuo atveju, jei skrendama ne žemiau kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukštyje.

Skrydžiai parasparniu ir skraidykle virš šios teritorijos griežtai draudžiami.

Visų kitų pramoginės aviacijos formų (motorinių ir nemotorinių) atveju ši teritorija laikoma „gamtos apsaugos zona“, kaip numatyta šiai kategorijai taikomame bendrosios aviacijos elgesio kodekse „Verantwoord Vliegen“ („Atsakingas skraidymas“), kuriame nurodyta, kad virš šių teritorijų skrydžių reikėtų, kai įmanoma, vengti. Jei skrydis virš šių teritorijų yra neišvengiamas, turi būti laikomasi ne žemesnio kaip 1 000 pėdų (apie 300 m) aukščio, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma saugumo sumetimais.

3 skirsnis

Remiantis 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 20 skirsnio 4 poskirsniu, 1 skirsnyje nurodyti patekimo galimybės apribojimai netaikomi toliau nurodytai veiklai.

Būtinų valstybinių užduočių vykdymas

Buvimas visus metus, vyriausybei ar vyriausybės vardu vykdant užduotis ir naudojant laivą, transporto priemonę ar orlaivį arba jų nenaudojant tiek, kiek tai būtina siekiant apsaugoti, prižiūrėti, žymėti, stebėti, tikrinti ar nustatyti buvimo vietą ir vykdyti karinę veiklą.

Kabelių ir vamzdynų priežiūra

Kabelių ir vamzdynų priežiūros darbai vykdomi nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. Galimybė patekti į teritoriją kitu nei šis laikotarpiu suteikiama tik neatidėliotinu atveju, jei taip nusprendžia kompetentinga institucija.

4 skirsnis

1.   Vietovės, į kurias patekti galimybė ribojama šiuo dekretu, yra nurodytos pridėtame žemėlapyje „Toegangelijkheidsbesluit Verklikkerplaat en Slikken van Voorne“(Patekimo galimybės apribojimo dekretas, taikomas Verklikkerplaat ir Slikken van Voorne), ir tiksliai apibrėžtos koordinatėmis.

2.   Sausumoje ir vandenyse teritorijos, į kurią galimybė patekti apribota, ribos gali būti nurodytos riboženkliais ir plūdurais.

3.   Su 1 poskirsnyje nurodytais žemėlapiais ir kitais priedėliais galima susipažinti per šešias savaites nuo paskelbimo dienos Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos Pietinio regiono reikalų direktorato biuruose, esančiuose Keisersgracht 5, Eindhovene, darbo metu – pirmadienį–penktadienį nuo 9 iki 17 val.

5 skirsnis

Šis dekretas turi būti paskelbtas „Staatscourant“ (Vyriausybės leidinyje). Prie šio dekreto pridėtą aiškinamąjį memorandumą reikia skaityti kartu su įsakymu.

Prieštaravimai

Suinteresuotosios šalys asmenys gali raštu pateikti prieštaravimą dėl šio dekreto pagal Bendrosios administracinės teisės įstatymo nuostatas. Tokie prieštaravimo pranešimai turėtų būti pateikti per šešias savaites nuo įsakymo paskelbimo „Staatscourant“ (Vyriausybės leidinyje) tokiu adresu:

Minister of Agriculture, Nature and Food Quality

Dienst Regelingen

Afdeling Recht & Rechtsbescherming

A.D. 20401

2500 EK The Hague

The Netherlands

Prieštaravimo pranešimai turėtų būti pasirašyti ir juose turėtų būti pateikiama mažiausiai tokia informacija:

a)	prieštaravimą teikiančios šalies vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

b)

data;

c)	dekreto, dėl kurio teikiamas prieštaravimas, apibūdinimas ir

d)	prieštaravimo pagrindai.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

„Natura 2000“ teritorijos

Voordelta teritorijoje aptinkama ekologiniu požiūriu ypač vertinga augalija ir gyvūnija. Dėl šios priežasties, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis, minėta sritis buvo priskirta „Natura 2000“ teritorijoms. Nyderlandai privalo nustatyti ir palaikyti tam tikrų rūšių ir jų buveinių „gerą apsaugos būklę“. Laukinės gamtos apsauga teisiškai reglamentuojama Augalijos ir gyvūnijos įstatymu, o apsaugos zonos – 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymu. 1998 m. Gamtos apsaugos įstatyme reikalaujama, kad būtų parengtas valdymo planas visoms „Natura 2000“ teritorijoms.

Ekologiniu požiūriu ypač vertinga augalija ir gyvūnija randama visoje Voordelta teritorijoje, tačiau didžiausia jos įvairovė yra šiaurinėje teritorijos pusėje, todėl apsaugos priemonės yra veiksmingiausios, jei jos taikomos šiose šiaurinėse zonose.

„Maasvlakte 2“ kompensacinė ataskaita

Voordelta „Natura 2000“ teritorijoje įrengus „Maasvlakte 2“, iš dalies dėl to, kad „Natura 2000“ teritorijos plotas sumažės 2 455 hektarais, bus prarasta ekologiniu požiūriu vertingos augalijos ir gyvūnijos. Pagrindiniame erdvinio planavimo sprendime „Roterdamo pagrindinio uosto plėtra, 2006 m.“ (toliau – PEPS) nurodyta, kad šis nuostolis bus kompensuotas kitoje Voordelta teritorijos dalyje sukuriant apsaugos zoną, kurioje galėtų būti nustatyti naudojimo apribojimai. PEPS taip pat teigiama, kad naudojimo apribojimai ir kitos priemonės padės padidinti saugomos teritorijos ekologinę vertę. Buvo atsižvelgta į ekologinius poreikius ir jie palyginti su apribojimų, kurie turėtų būti nustatyti žmogaus veiklai, mastu, ypač atsižvelgiant į dabartinį naudojimą (vykdomą žmonių ar kitokį).

Pagal Gamtos apsaugos įstatymą išduotoje licencijoje statyti ir eksploatuoti „Maasvlakte 2“ yra numatyta kompensacinė prievolė, susijusi su buveinės tipu 1 110 bei daugeliu paukščių rūšių. Svarstomu dekretu dėl patekimo galimybės apribojimo kompensacinių priemonių būtų imamasi papildomai prie „Natura 2000“ nustatytų tikslų.

Priemonės

Trumpuoju laikotarpiu svarbu apriboti galimybę patekti į tam tikras Voordelta vietoves, kad būtų galima laiku kompensuoti „Maasvlakte 2“ statybos ir eksploatavimo poveikį ir toliau stebėti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete nurodytos ekologiniu požiūriu vertingos augalijos ir gyvūnijos apsaugą ir išsaugojimą.

Voordelta taikomos priemonės bus įtrauktos ir į Voordelta valdymo planą. Kol šis valdymo planas neįsigaliojo, ir toliau visiškai taikomas 1998 m. Gamtos apsaugos įstatymo 19d skirsnis. Šiuo dekretu siekiama tik reguliuoti ir riboti galimybę patekti į tam tikras sritis. Jame nenumatyta galimybė atleisti nuo licencijavimo reikalavimų, jei tokie numatyti kuriuose nors galiojančiuose teisės aktuose.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentas ir atitinkamas vertinimas (atliktas rengiant Voordelta valdymo planą) sudaro pagrindą, kuriuo remiamasi patekimo galimybės apribojimo dekretuose. Vertinimai bus įtraukti ir į Voordelta valdymo planą. Valdymo planu ir patekimo galimybės apribojimo dekretu siekiama apsaugoti saugomus gamtos išteklius, kompensuoti dėl „Maasvlakte 2“ statybos prarastus saugomus gamtos išteklius ir, neperžengiant šios gamtos apsaugos ribų, atsižvelgti į išteklių naudotojų pramoginiais tikslais, turizmo bei žuvininkystės interesus.

Remiantis stebėjimu ir vertinimu, valdymo priemonės, pavyzdžiui, šios patekimo galimybės apribojimai, prireikus bus koreguojamos.

Aiškinamieji raštai dėl patekimo galimybės apribojimų

Slikken van Voorne vietovė yra svarbi saugant įvairias joje gyvenančias paukščių rūšis (apytikriai dvidešimt rūšių, iš kurių dauguma – antys ir ilgakojai balų paukščiai), kurių apsaugos tikslai nustatyti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete.

Verklikkerplaat yra itin svarbi zona saugant paprastuosius ruonius.

„Natura 2000“ tikslai

Ilgakojai balų paukščiai ir antys

Įvairios garnių ir ančių rūšys, tokios kaip jūrinė šarka ir pilkoji antis, Voordelta teritorijoje esančioje Slikken van Voorne vietovėje ilsisi ir ieško maisto. Voordelta tampa vis svarbesnė jų tolesniam egzistavimui, nes kitur mažėja buveinės, pavyzdžiui, Oosterschelde smėlio pakrantės, kuriose šie migruojantys paukščiai ilsisi ir maitinasi.

Pramogų organizavimas tiesioginėje jų kaimynystėje – ir pajūryje, ir vandenyje, trukdo šiems paukščiams, nes jie itin jautriai reaguoja į triukšmą ir staigius judesius. Ši problema tampa vis rimtesnė, nes pramogų sezonas vis ilgėja. Priemonės, kuriomis ribojama galimybė patekti į Slikken van Voorne, skirtos siekti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete nurodytų ančių ir ilgakojų balų paukščių apsaugos tikslų.

Paprastieji ruoniai

Praėjusio šimtmečio pradžioje deltoje gyveno maždaug dešimt tūkstančių paprastųjų ruonių. Prieš penkiasdešimt metų dėl taršos, medžioklės ir deltoje vykdomų darbų, paveikusių jų buveines, jų skaičius sumažėjo iki vos kelių dešimčių individų. Pastaraisiais metais jų skaičius deltos teritorijoje padidėjo iki daugiau kaip šimto gyvūnų, iš kurių 50 % gyvena Voordelta teritorijoje.

Paprastieji ruoniai poilsiui renkasi Hinderplaat, Bollen van de Ooster (Aardappelenbult) ir Verklikkerplaat vietovėse esančias potvynių užliejamas lygumas, tačiau Voordelta teritorijoje jie veisiasi nepakankamai. Lygumose nepakanka tylos ir ramybės, kad jie galėtų atsivesti jauniklių, juos žindyti ir auginti. Tam itin svarbi tyla ir ramybė visus metus, o svarbiausias laikotarpis – prieš jauniklių žindymą, jo metu ir po jo nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Priemonėmis, kuriomis ribojama galimybė patekti į ruonių poilsio vietas, kurios yra Voordelta teritorijoje esančiose Hinderplaat, Bollen van de Ooster ir Verklikkerplaat vietovėse, siekiama, kad visoje deltoje gyventų bent du šimtai paprastųjų ruonių. Čia jie galės auginti savo jauniklius ir taip bus pasiekti Voordelta nustatymo atitinkama teritorija dekrete nurodyti tikslai.

ŽEMĖLAPIAI

---

(1)  Galioja nuo paskelbimo „Staatsblad 2005“ (Įstatymų, įsakymų ir dekretų biuletenis, 2005 m.), p. 473.

(2)  „Staatscourant 2006“ (Vyriausybės leidinys, 2006 m.), Nr. 91.

(3)  Elgesio kodeksas „Verantwoord Vliegen“ („Atsakingas skraidymas“), Nyderlandų karališkoji aeronautikos asociacija (RNAA), 2004 m.

PRIEDAS

VANDENS KATEGORIJA: Upės

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Alpinė

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Upių apibūdinimas	Nuotėkio baseinas (km2)	Altitudė ir geomorfologija	Šarmingumas	Nuotėkio režimas
R–A1	Nuo mažų iki vidutinių, aukštai iškilusios virš jūros lygio, kalkinės	10–1 000	800–2 500 m (nuotėkio baseinas), rieduliai/gargždas	Didelis (bet ne itin didelis) šarmingumas
R–A2	Nuo mažų iki vidutinių, aukštai iškilusios virš jūros lygio, silicinės	10–1 000	500–1 000 m (didžiausia nuotėkio baseino altitudė –3 000 m, vidutinė 1 500 m), rieduliai	Nekalkingas (granitinis, metamorfinis) šarmingumas nuo vidutinio iki žemo	Snieginis–ledyninis nuotėkio režimas

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas R–A1:	Vokietija, Austrija, Prancūzija, Italija, Slovėnija
Tipas R–A2:	Austrija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Slovėnija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementai: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipas R–A1
Austrija	Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (Blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso verčių)	0,80	0,60
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,93	0,79
Vokietija	PERLODES – Bewertungsverfahren von Fließgewässern auf Basis des Makrozoobenthos	0,80	0,60
Italija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,97	0,73
Slovėnija	Slovėnijos dugno bestuburių vertinimo sistema: Multimetrinis indeksas (Hidromorfologija/Bendra	0,80	0,60
Tipas R–A2
Austrija	Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (Blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso įverčių)	0,80	0,60
Prancūzija (Alpės)	Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,93	0,71
Prancūzija (Pirėnai)	Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,94	0,81
Italija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,95	0,71
Ispanija	Iberijos BMWP/balų sistema/(IBMWP)	0,83	0,53

Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas (dugno nuosėdų augmenija)

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipas R–A1
Austrija	Multimetrinis metodas, susidedantis iš 3 modulių/rodiklių (trofinis indeksas, saprobinis indeksas, etaloninės rūšys)	0,87	0,56
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,86	0,71
Vokietija	Deutsches Bewertungsverfahren für Makrophyten und Phytobenthos (PHYLIB)	0,73	0,54
Slovėnija	Multimetrinis metodas, susidedantis iš 2 modulių/rodiklių	0,80	0,60
Tipas R–A2
Austrija	Multimetrinis metodas, susidedantis iš 3 modulių/rodiklių (trofinis indeksas, saprobinis indeksas, etaloninės rūšys)	0,87	0,56
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,86	0,71
Ispanija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) (Lenoir &Coste, 1996 m.)	0,94	0,74

VANDENS KATEGORIJA: Upės

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Centrinė/Baltijos

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Upių apibūdinimas	Nuotėkio baseinas (km2)	Altitudė ir geomorfija	Šarmingumas (meq/l)
R–C1	Mažos, žemumų, silicinės, smėlis	10–100	Žemuma, kurioje vyrauja smėlio substratas (mažų dalelių dydžio), 3–8 m (krantų apriboto) pločio	> 0,4
R–C2	Mažos, žemumų, silicinė uoliena	10–100	Žemuma, uoliena 3–8 m (krantų apriboto) pločio	< 0,4
R–C3	Mažos, vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, silicinės	10–100	Vidutinis aukštis virš jūros lygio, uoliena (granito) – žvyro substratas, 2–10 m (krantų apriboto) pločio	< 0,4
R–C4	Vidutinio dydžio, žemumų, mišrios	100–1 000	Žemuma, smėlio–žvyro substratas, 8–25 m (krantų apriboto) pločio	> 0,4
R–C5	Didelės, žemumų, mišrios	1 000—10 000	Žemuma, ūsorių zona, įvairus greitis, didžiausia altitudė nuotėkio baseine: 800 m, > 25 m (krantų apriboto) pločio	> 0,4
R–C6	Mažos, žemumų, kalcinės	10–300	Žemuma, žvyro substratas (klintys), 3–10 m (krantų apriboto) pločio	> 2

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas R–C1:	Belgija (Flandrija), Vokietija, Danija, Prancūzija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas R–C2:	Ispanija, Prancūzija, Airija, Portugalija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas R–C3:	Austrija, Belgija (Valonija), Čekija, Vokietija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Prancūzija, Latvija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė
Tipas R–C4:	Belgija (Flandrija), Čekija, Vokietija, Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas R–C5:	Čekija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas R–C6:	Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Toliau pateikti rezultatai taikomi visiems pirmiau apibūdintiems tipams.

Šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Austrija	Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso įverčių)	0,80	0,60
Belgija (Flandrija)	Multimetrinis makrobestuburių indeksas, Flandrija (MMIF)	0,90	0,70
Belgija (Valonija)	Indice Biologique Global Normalisé (IBGN) (Norme AFNOR NF T 90 350, 1992 m.) ir „Negalutinis geros būklės apibrėžimas“, Valonijos regiono ministerija (2007)	0,97	0,74
Danija	Danijos upelių gyvūnijos indeksas (DSFI)	1,00	0,71
Vokietija	PERLODES –Bewertungsverfahren von Fließgewässern auf Basis des Makrozoobenthos	0,80	0,60
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,94	0,80
Airija	Kokybės vertinimo sistema (K (Q) vertė)	0,85	0,75
Italija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,96	0,72
Liuksemburgas	Classification Liuksemburgaseoise DCE, Indice Biologique Global Normalisé (IBGN), Norme AFNOR NF T 90 350, 1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2007 m. balandžio 11 d. Nr. 14/07	0,96	0,72
Nyderlandai	KRW–maatlat	0,80	0,60
Lenkija	BMWP (BMWP–PL), patikrintas taikant modifikuotą Margalef’o įvairovės indeksą	0,89	0,68
Ispanija	Šiaurės Ispanijos multimetriniai indeksai	0,93	0,70
Švedija	DJ indeksas (Dahl & Johnson, 2004 m.)	0,80	0,60
Jungtinė Karalystė	Upių bestuburių klasifikavimo priemonė (RICT)	0,97	0,86

Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Tipas	Ekologinės kokybės santykiai
			Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Austrija	Multimetrinis metodas, susidedantis iš 3 modulių/rodiklių (trofinis indeksas, saprobinis indeksas, etaloninės rūšys)	Visi tipai, altitudė < 500 m	0,70	0,42
		Visi tipai, altitudė > 500 m	0,71	0,42
Belgija (Flandrija)	Poveikiui neatsparių ir su poveikiu susijusių titnagdumblių proporcijos (PISIAD)	Visi tipai	0,80	0,60
Belgija (Valonija)	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS) AFNOR norm NF T 90–354 (2000 m.) ir „Negalutinis geros būklės apibrėžimas“, Valonijos regiono ministerija (2007 m.)	Visi tipai	0,93	0,68
Estija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	Visi tipai	0,85	0,70
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	1, 2 ir 4 nacionaliniai tipai	0,93	0,80
		3 nacionalinis tipas	0,92	0,77
Vokietija	Deutsches Bewertungsverfahren für Makrophyten und Phytobenthos (PHYLIB)	R–C1	0,67	0,43
		R–C3	0,67	0,43
		R–C4	0,61	0,43
		R–C5	0,73	0,55
Airija	Titnagdumblių trofinio indekso patikslinta versija (TDI)	Visi tipai	0,93	0,78
Liuksemburgas	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	Visi tipai	0,85	0,70
Nyderlandai	KRW Maatlat	Visi tipai	0,80	0,60
Ispanija	Titnagdumblių multimetrinis (MDIAT)	Visi tipai	0,93	0,70
Švedija	Švedijos vertinimo metodai, Švedijos EPA (aplinkos apsaugos agentūrų) reglamentai (NFS 2008:1), pagrįsti Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	Visi tipai	0,89	0,74
Jungtinė Karalystė	Upių ekologinės būklės vertinimas pagal titnagdumblius (DARES)	Visi tipai	0,93	0,78

VANDENS KATEGORIJA: Upės

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Rytų kontinentinė

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Upių apibūdinimas	Ekoregionas	Nuotėkio baseinas (km2)	Altitudė (m)	Geologija	Substratas
R–E1	Karpatai: nuo mažų iki vidutinių, vidutinis aukštis virš jūros lygio	10	10–1 000	500–800	Silicinės	Žvyras ir dideli akmenys
R–E2	Lygumos: vidutinio dydžio, žemuma	11 ir 12	100–1 000	< 200	Mišrios	Smėlis ir dumblas
R–E4	Lygumos: vidutinio dydžio, vidutinis aukštis virš jūros lygio	11 ir 12	100–1 000	200–500	Mišrios	Smėlis ir žvyras

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas R–E1:	Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija
Tipas R–E2:	Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija
Tipas R–E4:	Austrija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipas R–E1, R–E2, R–E4
Slovakija	Slovakijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema	0,80	0,60
Tipas R–E4
Austrija	Austrijos ekologinės upių būklės vertinimo sistema (blogiausias atvejis tarp multimetrinių bendros degradacijos indeksų ir saprobinio indekso verčių)	0,80	0,60

VANDENS KATEGORIJA: Upės

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Viduržemio jūros

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Upių apibūdinimas	Nuotėkio baseinas (km2)	Altitudė (m)	Geologija	Nuotėkio režimas
R–M1	Mažos, vidutinės altitudės, Viduržemio jūros baseino upeliai	10–100	200–800	Mišrus	Labai priklauso nuo sezono
R–M2	Mažos, žemumų, Viduržemio jūros baseino upeliai	10–1 000	< 400	Mišrus	Labai priklauso nuo sezono
R–M4	Mažos (vidutinės), Viduržemio jūros baseino kalnų upokšniai	10–1 000	400–1 500	Nesilicinis	Labai priklauso nuo sezono
R–M5	Mažos, žemumų, laikino pobūdžio	10–100	< 300	Mišrus	Laikinas

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas R–M1:	Prancūzija, Graikija, Italija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija
Tipas R–M2:	Prancūzija, Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija
Tipas R–M4:	Kipras, Prancūzija, Graikija, Italija, Ispanija
Tipas R–M5:	Kipras, Italija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
R–M1
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Global Normalisé (IBGN). Norme AFNOR NF T 90 350 (1992 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/05 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,94	0,81
Graikija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,95	0,71
Italija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,97	0,72
Portugalija	Portugalijos šiaurės bestuburių indeksas, IPtIN	0,92	0,69
Ispanija	IBMWP	0,78	0,48
R–M2
Graikija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,94	0,71
Italija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,94	0,70
Portugalija	Portugalijos šiaurės bestuburių indeksas, IPtIN	0,87	0,66
R–M4
Kipras	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,97	0,73
Graikija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,96	0,72
Italija	STAR interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,94	0,70
Ispanija	IBMWP	0,83	0,51
R–M5
Italija	STAR Interkalibracinis bendrasis metrinis indeksas (STAR_ICMi)	0,97	0,73
Portugalija	Portugalijos pietų bestuburių indeksas, IPtIS	0,98	0,72
Ispanija	IBMWP	0,91	0,55

Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
R–M1
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,93	0,80
Portugalija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,84	0,62
Ispanija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,90	0,67
R–M2
Prancūzija	Classification française DCE Indice Biologique Diatomées (IBD) norme AFNOR NF T 90–354 (2000 m.) ir aplinkraštis MEDD/DE/MAGE/BEMA, 2005 m. liepos 28 d. Nr. 14/5 su pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 13 d.	0,93	0,80
Portugalija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,84	0,62
Ispanija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,93	0,70
R–M4
Ispanija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,91	0,68
R–M5
Portugalija	Europos indeksas (CEE)	0,85	0,64
Ispanija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,95	0,71

VANDENS KATEGORIJA: Upės

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Šiaurinė

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Upių apibūdinimas	Baseino plotas (upės atkarpos)	Altitudė ir geomorfija	Šarmingumas (meq/l)	Organinė medžiaga (mg Pt/l)
R–N1	Mažos, žemumų, silicinės, vidutinio šarmingumo	10–100 km2	< 200 m arba žemiau aukščiausios kranto linijos	0,2–1	< 30 (< 150 Airijoje)
R–N3	Mažos/vidutinio dydžio, žemumų, su daug organinių junginių	10–1 000 km2		< 0,2	> 30
R–N4	Vidutinio dydžio, žemumų, silicinės, vidutinio šarmingumo	100–1 000 km2		0,2–1	< 30
R–N5	Mažos, vidutiniame lygyje virš jūros, silicinės	10–100 km2	Tarp žemumos ir aukštumos	< 0,2	< 30

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas R–N1:	Suomija, Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas R–N3:	Suomija, Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas R–N4:	Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas R–N5:	Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Toliau pateikti rezultatai taikomi visiems pirmiau apibūdintiems tipams

Šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Suomija	Multimetrinė sistema, pirmoji sukurta versija	0,80	0,60
Airija	Kokybės vertinimo sistema (K vertė)	0,85	0,75
Norvegija	Average score per taxon (ASPT)	0,99	0,87
Švedija	DJ indeksas (Dahl & Johnson, 2004 m.)	0,80	0,60
Jungtinė Karalystė	Upių bestuburių klasifikavimo priemonė (RICT)	0,97	0,86

Biologinės kokybės elementas: Fitobentosas

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Toliau pateikti rezultatai taikomi visiems pirmiau apibūdintiems tipams

Šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Suomija	Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,91	0,80
Airija	Titnagdumblių trofinio indekso patikslinta versija (TDI)	0,93	0,78
Švedija	Švedijos vertinimo metodai, Švedijos EPA reglamentai (NFS 2008:1), pagrįsti Indice de Polluosensibilité Spécifique (IPS)	0,89	0,74
Jungtinė Karalystė	Upių ekologinės būklės vertinimas pagal titnagdumblius (DARES)	0,93	0,78

VANDENS KATEGORIJA: Ežerai

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Atlantinė

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Ežerų apibūdinimas	Altitudė (m virš jūros lygio)	Vidutinis gylis (m)	Šarmingumas (meq/l)
LA1/2	Žemumų, negilūs, kalkiniai, maži ir dideli	< 200	3–15	> 1

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:

Airija ir Jungtinė Karalystė

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktono parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Toliau nurodyti rezultatai yra augimo sezono vidutinės vertės ir taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Chlorofilo a koncentracijos (μg/l)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai gero ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
LA1/2	0,55	0,32	4,6—7,0	8,0—12,0

VANDENS KATEGORIJA: Ežerai

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Alpinė

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Ežerų apibūdinimas	Altitudė (m virš jūros lygio)	Vidutinis gylis (m)	Šarmingumas (meq/l)	Ežerų dydis (km2)
L–AL3	Žemumų ar vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, gilūs, nuo vidutinio iki didelio šarmingumo (Alpių poveikis), dideli	50–800	> 15	> 1	> 0,5
L–AL4	Vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, seklūs, vidutinio – didelio šarmingumo (Alpių poveikis), dideli	200–800	3–15	> 1	> 0,5

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:

Tipai L–AL3 ir L–AL4:

Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Slovėnija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktonas: parametrai, rodantys biomasę

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau nurodyti rezultatai yra metinės vidutinės vertės ir taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims. Valstybės narės gali pasirinkti, ką naudoti: chlorofilą a, bendrą biomasę ar abu parametrus.

Chlorofilas a

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Chlorofilo a koncentracijos (μg/l)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
L–AL3	0,70	0,40	2,1—2,7	3,8—4,7
L–AL4	0,75	0,41	3,6—4,4	6,6—8,0

Bendra biomasė

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Bendra biomasė (mm3/l)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
L–AL3	0,60	0,25	0,3—0,5	0,8—1,2
L–AL4	0,64	0,26	0,8—1,1	1,9—2,7

Fitoplanktonas: parametrai, rodantys taksonominę sudėtį ir gausą

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Šalis	Kalibruoti nacionaliniai parametrai	Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Klasės ribos
			Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Austrija Slovėnija	Brettum’o indeksas	L–AL3	0,94	0,83	4,12—4,34	3,64—3,83
		L–AL4	0,94	0,81	3,69—3,87	3,20—3,34
Vokietija	PTSI (Ežerų fitoplanktono taksonų indeksas)	L–AL3	0,60	0,43	1,25	1,75
		L–AL4	0,71	0,56	1,75	2,25
Italija	PTIot (Fitoplanktono taksonų indeksas)	L–AL 3 (Vidutinis gylis < 100m)	0,95	0,89	3,43	3,22
		L–AL4	0,95	0,85	3,37	3,01
	PTIrūšis (Fitoplanktono taksonų indeksas)	L–AL 3 (Vidutinis gylis > 100m)	0,93	0,82	4,00	3,50

Biologinės kokybės elementas: Makrofitai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Austrija Tipas L–AL3 ir L–AL4	Austrijos ežerų vertinimo pagal makrofitus sistema: Austrijos ežerų makrofitų indeksas, 1 modulis	0,80	0,60
Vokietija Tipas L–AL3	Vokietijos makrofitų/fitobentoso vertinimo sistema: 1 modulis	0,78	0,51
Vokietija Tipas L–AL4	Vokietijos makrofitų/fitobentoso vertinimo sistema: 1 + 2 moduliai	0,71	0,47

VANDENS KATEGORIJA: Ežerai

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Centrinė/Baltijos

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Ežerų apibūdinimas	Altitudė (m virš jūros lygio)	Vidutinis gylis (m)	Šarmingumas (meq/l)	Hidrologinis sėdimo laikas (metai)
L–CB1	Žemumų, negilūs, kalciniai	< 200	3–15	> 1	1–10
L–CB2	Žemumų, labai negilūs, kalciniai	< 200	< 3	> 1	0,1–1
L–CB3	Žemumų, negilūs, maži, silicingi (vidutinio šarmingumo)	< 200	3–15	0,2–1	1–10

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipai L–CB1 ir L–CB2:	Belgija, Vokietija, Danija, Estija, Prancūzija, Lietuva, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Jungtinė Karalystė
Tipas L–CB3:	Belgija, Danija, Estija, Prancūzija, Latvija, Lenkija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau nurodyti rezultatai yra augimo sezono vidutinės vertės ir tinka visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims.

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Chlorofilo a koncentracijos (μg/l)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
L–CB1	0,55	0,32	4,6—7,0	8,0—12,0
L–CB2	0,63	0,30	9,9—11,7	21,0—25,0
L–CB3	0,57	0,31	4,3—6,5	8,0—12,0

Biologinės kokybės elementas: Makrofitai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Toliau nurodyti rezultatai taikomi LCB1 ir LCB2 tipams

Šalis	Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Belgija	Flamandijos makrofitų vertinimo sistema	0,80	0,60
Vokietija	Vokietijos makrofitų vertinimo sistema: etaloninis indeksas	0,75	0,50
Estija	Estijos makrofitų vertinimo sistema	0,80	0,60
Latvija	Latvijos makrofitų vertinimo sistema	0,80	0,60
Nyderlandai	Olandijos makrofitų vertinimo sistema (KRW Maatlat)	0,80	0,60
Jungtinė Karalystė	Jungtinės Karalystės makrofitų vertinimo sistema: LEAFPACS	0,80	0,60

VANDENS KATEGORIJA: Ežerai

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Viduržemio jūros

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Ežerų apibūdinimas	Altitudė (m)	Vidutinis metinis kritulių kiekis (mm) ir T ( oC)	Vidutinis gylis (m)	Šarmingumas (meq/l)	Ežerų gylis (km2)
L–M5/7	Vandens telkiniai, gilūs, dideli, siliciniai, „šlapi plotai“, nuotėkio baseinas < 20 000 km2	0–800	> 800 arba < 15	> 15	< 1	> 0,5
L–M8	Vandens telkiniai, gilūs, dideli, kalkiniai, nuotėkio baseinas < 20 000 km2	0–800	—	> 15	> 1	> 0,5

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas L–M5/7:	Graikija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Rumunija
Tipas L–M8:	Kipras, Graikija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Rumunija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktonas: parametrai, rodantys biomasę

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau nurodyti rezultatai paremti vasaros vidutinėmis vertėmis, eufotiniu gyliu ir taikomi visoms tą patį tipą turinčioms šalims. Valstybės narės gali pasirinkti, ką naudoti: chlorofilą a, bendrą biomasę ar abu parametrus.

Chlorofilas A

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai	Chlorofilo a koncentracijos (μg/l)
	Geros ir vidutinės klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
L–M5/7	0,21	6,7—9,5
L–M8	0,43	4,2—6,0

Bendra biomasė

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai	Bendra biomasė (mm3/l)
	Geros ir vidutinės klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
L–M5/7	0,19	1,9
L–M8	0,36	2,1

Fitoplanktonas: parametrai, rodantys taksonominę sudėtį ir gausą

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau nurodyti rezultatai paremti vasaros vidutinėmis vertėmis, eufotiniu gyliu ir taikomi visoms tą patį tipą turinčioms šalims. Valstybės narės turi naudoti bent vieną iš šių interkalibruotų parametrų (melsvadumblių procentinis kiekis, Catalan indeksas, Med PTI indeksas)

Melsvadumblių procentinis kiekis

Tipas ir šalis	Ekologinės kokybės santykiai	Melsvadumbliai %
	Geros ir vidutinės klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipas L–M5/7
Visos šį tipą turinčios šalys	0,91	9,2
Tipas L–M8
Visos šį tipą turinčios šalys	0,72	28,5

Ekologinės kokybės santykiai, išreikšti EQR = (100 – ribos vertė)/(100 – referencinė vertė)

Catalan indeksas

Tipas ir šalis	Ekologinės kokybės santykiai	Catalan indeksas
	Geros ir vidutinės klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipas L–M5/7
Visos šį tipą turinčios šalys	0,97	10,6
Tipas L–M8
Visos šį tipą turinčios šalys	0,98	7,7

Ekologinės kokybės santykiai, išreikšti EQR = (400 – ribos vertė)/(400 – referencinė vertė)

Med PTI indeksas

Tipas ir šalis	Ekologinės kokybės santykiai	Med PTI
	Geros ir vidutinės klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipas L–M5/7
Visos šį tipą turinčios šalys	0,75	2,32
Tipas L–M8
Visos šį tipą turinčios šalys	0,77	2,38

VANDENS KATEGORIJA: Ežerai

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Šiaurinė

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Ežerų apibūdinimas	Altitudė (m virš jūros lygio)	Vidutinis gylis (m)	Šarmingumas (meq/l)	Spalva (mg Pt/l)
LN1	Žemumų, negilūs, vidutinio šarmingumo, skaidrūs	< 200	3–15	0,2–1	< 30
LN2a	Žemumų, negilūs, vidutinio šarmingumo, skaidrūs	< 200	3–15	< 0,2	< 30
LN2b	Žemumų, gilūs, nedidelio šarmingumo, skaidrūs	< 200	> 15	< 0,2	< 30
LN3a	Žemumų, negilūs, nedidelio šarmingumo, vidutiniškai humusingi	< 200	3–15	< 0,2	30–90
LN5	Vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, negilūs, nedidelio šarmingumo, skaidrūs	200–800	3–15	< 0,2	< 30
LN6a	Vidutiniame aukštyje virš jūros lygio, negilūs, nedidelio šarmingumo, vidutiniškai humusingi	200–800	3–15	< 0,2	30–90
LN8a	Žemumų, negilūs, vidutinio šarmingumo, vidutiniškai humusingi	< 200	3–15	0,2–1	30–90

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:

Tipai LN1, LN2a, LN3a, LN8a:	Airija, Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipai LN2b, LN5 ir LN6a:	Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau nurodyti rezultatai yra augimo sezono vidutinės vertės ir taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Chlorofilo a koncentracijos (μg/l)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba a
LN1	0,50	0,33	5,0—7,0	7,5—10,5
LN2a	0,50	0,29	3,0—5,0	5,0—8,5
LN2b	0,50	0,33	3,0—5,0	4,5—7,5
LN3a	0,50	0,30	5,0—7,0	8,0—12,0
LN5	0,50	0,33	2,0—4,0	3,0—6,0
LN6a	0,50	0,33	4,0—6,0	6,0—9,0
LN8a	0,50	0,33	7,0—10,0	10,5—15,0

Biologinės kokybės elementas: Makrofitai

Interkalibruotų tipų aprašas (tik makrofitų interkalibracija)

Tipas	Ežero apibūdinimas	Šarmingumas (meq/l)	Spalva(mg Pt/l)
101	Nedidelio šarmingumo, skaidrus	0,05—0,2	< 30
102	Nedidelio šarmingumo, humusinis	0,05—0,2	> 30
201	Vidutinio šarmingumo, skaidrus	0,2—1,0	< 30
202	Vidutinio šarmingumo, humusinis	0,2—1,0	> 30
301	Didelio šarmingumo, skaidrus	> 1,0	< 30
302	Didelio šarmingumo, humusinis	> 1,0	> 30

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipai 101, 102, 201 ir 202:	:	Airija, Suomija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas 301:	:	Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė
Tipas 302:	:	Airija, Norvegija, Švedija, Jungtinė Karalystė

Rezultatai: Nacionalinių klasifikavimo sistemų metodų ekologinės kokybės santykiai

Šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Tipas	Ekologinės kokybės santykiai
			Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Airija	Laisvų (neprisitvirtinusių) makrofitų indeksas	Visi interkalibruoti tipai	0,90	0,68
Švedija	Makrofitų trofinis indeksas (Ecke)	Tipas 101	0,98	0,79
		Tipas 102	0,98	0,88
		Tipas 201	0,94	0,83
		Tipas 202	0,96	0,83
Norvegija	Makrofitų trofinis indeksas (Mjelde)	Tipas 101	0,94	0,61
		Tipas 102	0,96	0,65
		Tipas 201	0,91	0,72
		Tipas 202	0,9	0,77
		Tipas 301	0,92	0,69
Jungtinė Karalystė	Jungtinės Karalystės makrofitų vertinimo sistema: LEAFPACS	Visi interkalibruoti tipai	0,80	0,60

VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Baltijos jūros GIG

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Druskingumas	Atvirumas bangavimui	Gylis	Ledo danga (dienos)	Kitos charakteristikos
CW B0	0,5–3	Apsaugota	Negilu	> 150	Vietos Botnijos įlankoje (Šiaurinis kvarkas)
CW B2	3–6	Apsaugota	Negilu	90–150	Vietos Botnijos jūroje
CW B3 a	3–6	Apsaugota	Negilu	~90	Vietos teritorijoje nuo Baltijos jūros pietų Botnijos srities iki Baltijos jūros salų srities ir vakarinės Suomijos įlankos srities
CW B3 b	3–6	Atvira	Negilu	~90
CW B12 a Baltijos jūros rytinė dalis	5–8	Apsaugota	Negilu	—	Vietos Rygos įlankoje
CW B12 b Baltijos jūros vakarinė dalis	8–22	Apsaugota	Negilu	—	Vietos pietinėje Švedijos pakrantėje ir pietvakarinės Baltijos jūros dalies atviroje pakrantėje palei Daniją ir Vokietiją
CW B13	6–22	Atvira	Negilu	—	Vietos palei Estijos, Latvijos ir Lietuvos pakrantę, Lenkijos pakrantėje ir Danijos Bornholmo saloje
CW B 14	6–22	Apsaugota	Negilu	—	Lagūnos
TW B 13	6–22	Atvira	Negilu	—	Tarpiniai vandenys. Vietos palei Lietuvos ir Lenkijos pakrantę

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija:

Tipai CWB0, CWB2, CWB3a, CWB3b:	Suomija, Švedija
Tipas CWB12a:	Estija
Tipas CWB12b:	Vokietija, Danija, Švedija
Tipas CWB13:	Danija, Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija
Tipas CWB14:	Danija, Lenkija
Tipas TWB13:	Lietuva, Lenkija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruota nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
CW B0
Suomija	BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas	0,99	0,59
Švedija	BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna)	0,77	0,31
CW B2
Suomija	BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas	0,95	0,57
Švedija	BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna)	0,76	0,29
CW B3 a
Suomija	BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas	0,89	0,53
Švedija	BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna)	0,76	0,29
CW B3 b
Suomija	BBI – Suomijos sūrokų vandenų dugno bestuburių indeksas	0,90	0,54
Švedija	BQI – Švedijos multimetrinis biologinės kokybės indeksas (minkšto grunto fauna)	0,76	0,29

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau nurodyti rezultatai yra vasaros vidurkis nuo gegužės (birželio) – rugsėjo mėn.

Tipas ir šalis	Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai		Parametrų vertės/ribos Chlorofilas a μg/l
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
CW B0
Visos šalys, turinčios šį tipą	0,76	0,56	1,7 (1,5—1,8)	2,3 (2,0—2,7)
CW B2
Visos šalys, turinčios šį tipą	0,78	0,56	1,8	2,5 (2,3—2,6)
CW B3 a
Apsaugotas Visos šalys, turinčios šį tipą	0,71	0,49	2,4 (2,2—2,6)	3,5 (2,9—4,0)
CW B3 b
Atviras Visos šalys, turinčios šį tipą	0,81	0,68	1,5	1,8
CW B 12 a
Baltijos jūros rytinė dalis Druskingumas 5–8 psu Visos šalys, turinčios šį tipą	0,82	0,66	2,2	2,7
CW B 12 b
Baltijos jūros vakarinė dalis Druskingumas 8–22 psu Visos šalys, turinčios šį tipą	0,92	0,63	1,3 (1,1—1,5)	1,9
CW B 13
Danija, Estija ir Latvija	0,92	0,75	1,3	1,6
CW B 14
Danija	0,82	0,56	1,1	1,6
TW B 13
Visos šalys, turinčios šį tipą	0,90	0,66	4,2	5,8

Biologinės kokybės elementas: Gaubtasėkliai

Gaubtasėkliai: parametras, rodantis gausą (Jūrinio andro Zostera marina gylio riba)

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Tipas ir šalis	Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai		Parametrų vertės (intervalai) Jūrinio andro Zostera marina gylio riba (m)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
CW B 12 b
Danija ir Vokietija Atvira pakrantė	0,90	0,74	8,5 (8,0—9,4)	7 (6,6—7,1)

VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Šiaurės rytinė Atlanto dalis

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Apibūdinimas	Druskingumas (psu) Jūros lygio svyravimas (m) Gylis(m)	Srovės greitis (mazgai) Atvirumas	Maišymosi charakteristikos ir trukmė
NEA1/26a	Atviras vandenynas, atviras arba apsaugotas, smarkiai padidinto druskingumo, seklus	> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30	Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota	Visiškai persimaišę Dienos
NEA1/26b	Uždaros jūros, atviros arba apsaugotos, smarkiai padidinto druskingumo, seklios	> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30	Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota	Visiškai persimaišę Dienos
NEA1/26c	Uždaros jūros, uždaros arba apsaugotos, iš dalies stratifikuotos	> 30 Mažas/vidutinis lygio svyravimas < 1–5 < 30	Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota	Iš dalies stratifikuoti (arba persimaišę) Nuo dienų iki savaičių
NEA1/26d	Skandinavijos pakrantė, atvira arba apsaugota, sekli	> 30 Vidutinis lygio svyravimas < 1 < 30	Nedidelis < 1 Atvira arba iš dalies apsaugota	Iš dalies stratifikuoti Nuo dienų iki savaičių
NEA1/26e	Apvelingo zonos, atviros arba apsaugotos, smarkiai padidinto druskingumo, seklios	> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30	Vidutinis 1–3 Atvira arba apsaugota	Visiškai persimaišę Dienos
NEA3/4	Didelis druskingumas, atvira arba iš dalies apsaugota (Vadenzės įlankos tipas)	Didelis druskingumas 18–30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 < 30	Vidutinis 1–3 Atvira arba iš dalies apsaugota	Visiškai persimaišę Dienos
NEA7	Giliųjų fiordų ir siaurų jūros įlankų sistemos	> 30 Vidutinis lygio svyravimas 1–5 > 30	Nedidelis < 1 Apsaugota	Visiškai persimaišę Dienos
NEA8	Skagerako sąsiauris, vidaus arkos tipo, didelio druskingumo, mažo potvynio, apsaugotas, seklus	Didelis druskingumas 18–30 Mažas lygio svyravimas < 1 < 30	Nedidelis < 1 Apsaugota	Iš dalies stratifikuoti Nuo dienų iki savaičių
NEA9	Fiordas su sekliu slenksčiu prie žiočių, labai gilia maksimalaus gylio vieta centriniame baseine, prasta giluminių vandenų kaita	Didelis druskingumas 18–30 Mažas lygio svyravimas < 1 > 30	Nedidelis < 1 Apsaugota	Iš dalies stratifikuoti Savaitės
NEA10	Skagerako sąsiauris, išorinės arkos tipo, didelio druskingumo, mažo potvynio, atviras, gilus	Didelis druskingumas 18–30 Mažas lygio svyravimas < 1 > 30	Nedidelis < 1 Atvira	Iš dalies stratifikuoti Dienos
NEA11	Tarpiniai vandenys	Mažas druskingumas 0–35 Nuo mažo iki didelio potvynio < 30	Kintantis Apsaugota arba iš dalies apsaugota	Iš dalies arba nuolatos stratifikuoti Nuo dienų iki savaičių

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas NEA1/26a:	Ispanija, Prancūzija, Airija, Norvegija, Jungtinė Karalystė
Tipas NEA1/26b:	Belgija, Prancūzija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė
Tipas NEA1/26c:	Vokietija, Danija
Tipas NEA1/26d:	Danija
Tipas NEA1/26e:	Portugalija, Ispanija
Tipas NEA3/4:	Vokietija, Nyderlandai
Tipas NEA7:	Norvegija, Jungtinė Karalystė
Tipas NEA8:	Danija, Norvegija, Švedija
Tipas NEA9:	Norvegija, Švedija
Tipas NEA10:	Norvegija, Švedija
Tipas NEA11:	Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai, Portugalija, Jungtinė Karalystė

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Šie rezultatai taikomi tik minkštųjų nuosėdų arealams (žemiau potvynio zonos esantys dumblo/smėlio arealai).

Tipas ir šalis	Nacionalinė klasifikavimo sistema	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipai NEA1/26, NEA 3/4 ir NEA 7 (Indeksai, visų pirma reaguojantys į organinių medžiagų koncentracijos padidėjimą ir toksinių medžiagų poveikį minkštųjų nuosėdų arealuose)
Danija	DKI	0,67	0,53
Prancūzija	M–AMBI	0,77	0,53
Vokietija	M–AMBI	0,85	0,70
Airija	IQI	0,75	0,64
Norvegija	NQI	0,92	0,81
Portugalija	P–BAT	0,79	0,58
Ispanija	M–AMBI	0,77	0,53
Jungtinė Karalystė	IQI	0,75	0,64
Tipai NEA1/26 ir NEA3/4 (Indeksai, reaguojantys į įvairaus tipo poveikius įvairiose buveinėse)
Belgija	BEQI	0,80	0,60
Nyderlandai	BEQI	0,80	0,60
Tipai NEA8/9/10
Danija	DKI	0,82	0,63
Norvegija	NQI	0,92	0,81
Švedija	BQI	0,89	0,68

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau pateikti rezultatai taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims. Parametrų vertės išreikštos chlorofilo aμg/l 90-ai procentilei, skaičiuojamai ištisus metus ne mažiau kaip šešerių metų laikotarpiu. Rezultatai yra susiję su geografinėmis vietovėmis, priskirtoms techninėje ataskaitoje aprašytiems tipams.

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Vertės (μg/l 90-ai procentilei)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
NEA1/26a	0,67	0,33	1–5	2–10
NEA1/26b	0,67	0,44	6–10	9–15
NEA1/26c	0,67	0,44	5	7,5
NEA1/26d	0,67	0,50	3	4
NEA1/26e	0,67	0,44	6–8	9–12
NEA8	0,67	0,33	1,5	3
NEA9	0,67	0,33	2,5	5
NEA10	0,67	0,33	3	6

Fitoplanktonas: parametras, rodantis žydėjimą

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Tipas ir šalis	Interkalibruotas nacionalinis parametras	Ekologinės kokybės santykiai		Vertės (ribas viršijančių atskirų taksonų skaičiaus %)
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
NEA1/26a/b, NEA3/4
Belgija
Vokietija
Nyderlandai
Jungtinė Karalystė	Phaeocystis žydėjimai	0,92	0,49	9	17
NEA1/26a/b
Ispanija
Prancūzija
Airija
Jungtinė Karalystė	Taksonų ląstelių skaičius	0,84	0,43	20	39
NEA1/26e
Portugalija
Ispanija	Taksonų ląstelių skaičius	0,83	0,51	30	49

Biologinės kokybės elementas: Didieji dumbliai

Didieji dumbliai: parametras rodo sudėtį

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruotas nacionalinis parametras	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
NEA1/26
Airija	Uolėto kranto sumažinto rūšių sąrašo multimetrinė sistema	0,80	0,60
Norvegija	Uolėto kranto sumažinto rūšių sąrašo multimetrinė sistema	0,80	0,60
Jungtinė Karalystė	Uolėto kranto sumažinto rūšių sąrašo multimetrinė sistema	0,80	0,60
Ispanija	Multimetrinė Sistema CFR	0,81	0,57
Portugalija	Multimetrinė sistema p–MarMAT	0,82	0,64
Airija Jungtinė Karalystė	Oportunistinių didžiųjų dumblių multimetrinė sistema	0,80	0,60
NEA8/9/10
Norvegija Švedija	Giliau potvynio zonos esantys dumbliai (didžiųjų dumblių rūšių gylio ribos)	0,81	0,61

Biologinės kokybės elementas: Gaubtasėkliai

Gaubtasėkliai: parametras, rodantis taksonominę sudėtį ir gausą

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Tipas ir šalis	Interkalibruotas nacionalinis parametras	Ekologinės kokybės santykiai		Parametrų vertės (1)
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
NEA1/26, NEA 3/4, NEA11
Airija JK	Potvynio zonos jūrinio andro gausumas (tankis) ir rūšių sudėties multimetrinis indeksas	0,90	0,70	Netaikomos	Netaikomos
NEA1/26, NEA3/4
Vokietija Airija Nyderlandai Jungtinė Karalystė	Potvynio zonos jūrinis andras (plotas: akrai/klodo dydis)	0,90	0,70	10	30

VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Viduržemio jūros

Rezultatai taikomi tik pakrančių vandenims.

Tipologija parengta tik konkretiems kokybės elementams (žr. toliau).

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Toliau pateikti rezultatai taikomi tik minkštoms nuosėdoms.

Šalis	Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Kipras	Bentix	0,75	0,58
Graikija	Bentix	0,75	0,58
Slovėnija	M–AMBI	0,83	0,62
Ispanija	MEDOCC indeksas	0,73	0,47

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Interkalibruotų tipų aprašas (taikomas tik fitoplanktonui)

Tipas	Apibūdinimas	Tankis (kg/m3)	Vidutinis metinis druskingumas (psu)
Tipas I	Didelį poveikį turi įtekantis gėlas vanduo	< 25	< 34,5
Tipas IIA	Įtekantis gėlas vanduo turi vidutinišką poveikį (žemyno įtaka)	25–27	34,5—37,5
Tipas IIIW	Žemyno pakrantė, kuriai neturi poveikio įtekantis gėlas vanduo (Vakarų baseinas)	> 27	> 37,5
Tipas IIIE	Įtekantis gėlas vanduo neturi poveikio (Rytų baseinas)	> 27	> 37,5

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Tipas I:	Prancūzija, Italija
Tipas IIA:	Prancūzija, Ispanija, Italija, Slovėnija
Tipas IIIW:	Prancūzija, Ispanija, Italija
Tipas IIIE:	Graikija, Kipras

Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę (chlorofilas a)

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Toliau pateikti rezultatai taikomi visoms tuos pačius tipus turinčioms šalims. Parametrų vertės išreikštos chlorofilo aμg/l 90-ai procentilei, skaičiuojamai ištisus metus ne mažiau kaip penkerių metų laikotarpiu. Rezultatai yra susiję su geografinėmis vietovėmis, priskirtoms techninėje ataskaitoje aprašytiems tipams.

Tipas	Ekologinės kokybės santykiai		Vertės (μg/l, 90-ai procentilei)
	Labai geros–geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Tipas IIA	0,80	0,53	2,4	3,6
Tipas IIIW	0,80	0,50	1,1	1,8
Tipas IIIE	0,80	0,20	0,1	0,4

Biologinės kokybės elementas: Didieji dumbliai

Rezultatai: Nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Toliau pateikti rezultatai taikomi uolinių pakrančių viršutinei infralitoralinei zonai (3,5–0,2 m gylis):

Šalis	Interkalibruotos nacionalinės klasifikavimo sistemos	Ekologinės kokybės santykiai
		Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Kipras	EEI – Ekologinio vertinimo indeksas	0,75	0,50
Prancūzija	CARLIT – Litoralinės ir viršutinės sublitoralinės uolinių krantų bendrijų kartografija	0,75	0,60
Graikija	EEI – Ekologinio vertinimo indeksas	0,75	0,50
Slovėnija	EEI – Ekologinio vertinimo indeksas	0,75	0,50
Ispanija	CARLIT–BENTHOS	0,75	0,60

VANDENS KATEGORIJA: Pakrančių ir tarpiniai vandenys

GEOGRAFINĖ INTERKALIBRACINĖ GRUPĖ: Juodosios jūros

Interkalibruotų tipų aprašas

Tipas	Apibūdinimas
CW–BL1	Vidutinis druskingumas, mažas potvynis (< 1 m), seklus (< 30 m), iš dalies atviras, mišrus substratas

Šalys, kuriose atlikta tų pačių tipų interkalibracija

Bulgarija ir Rumunija

REZULTATAI

Biologinės kokybės elementas: Fitoplanktonas

Fitoplanktonas: parametras, rodantis biomasę

Rezultatai: Ekologinės kokybės santykių ir parametrų vertės

Metų laikai	Ekologinės kokybės santykiai		Biomasės vertės (mg/m3)
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Žiema	0,93	0,78	1 770	3 420
Pavasaris	0,93	0,78	3 515	5 690
Vasara	0,93	0,78	1 281	2 526
Ruduo	0,93	0,78	1 840	3 640

Biologinės kokybės elementas: Dugno bestuburiai

Rezultatai: Interkalibruotų nacionalinių klasifikavimo sistemų ekologinės kokybės santykiai

Valstybės narės turi naudoti bent vieną iš interkalibruotų parametrų (Shannon įvairovės indeksą H’, AMBI, M–AMBI)

Kalibruoti nacionaliniai parametrai	Ekologinės kokybės santykiai
	Labai geros ir geros klasės riba	Geros ir vidutinės klasės riba
Shannon įvairovės indeksas H’	0,89	0,69
AMBI	0,83	0,53
M–AMBI	0,85	0,55

---

(1)  Potvynio zonos jūrinio andro vertės, išreikštos prarasto ploto procentine dalimi nuo etaloninio ploto.