KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo)

Iniciatyvos pavadinimas

Būsimo jungtinio Europos laipsnio planas kartu su rekomendacijomis dėl kokybės užtikrinimo ir patrauklios akademinės karjeros aukštojo mokslo srityje.

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato Aukštojo mokslo skyrius (EAC B.1)

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui kartu su dviem pasiūlymais dėl Tarybos rekomendacijų.

Orientacinės datos

2024 m. I ketv.

Papildoma informacija

Aukštojo mokslo iniciatyvos | Europos švietimo erdvė (europa.eu)

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

Dokumente „Sąjungos padėtis 2023 m. Ketinimų raštas“ pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, kad jungtinis Europos laipsnis yra vienas svarbiausių 2024 m. prioritetų. Šis klausimas taip pat įtrauktas į 2024 m. Komisijos darbo programą.

Ši iniciatyva prisidės kuriant Europos švietimo erdvę. Tai viena iš pagrindinių 2022 m. priimtų Europos universitetų strategijos ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo, siekiant veiksmingai bendradarbiauti, iniciatyvų.

Komisija priims komunikatą dėl jungtinio Europos laipsnio plano, kuriame bus išdėstyti tikslai ir galimi jungtinio Europos laipsnio sudarymo būdai. Prie jo bus pridėtos dvi pagrindinės sudedamosios dalys: pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemos ir pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl patrauklios ir tvarios karjeros aukštojo mokslo srityje. Šis kvietimas teikti informaciją susijęs su šiomis trimis iniciatyvomis.

Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva

Šia iniciatyva siekiama spręsti bendros Europos lygmens jungtinių laipsnių programų rengimo, vykdymo ir skyrimo sistemos trūkumo problemą. Nors universitetai rengia vis daugiau bendrų programų, kad sujungtų vienas kitą papildančius privalumus, kurių pavienės institucijos negali pasiūlyti, tik nedaugeliu atveju pasiūlomas jungtinis laipsnis. Tyrimas „Jungtiniai laipsniai įgyvendinant programos „Erasmus+“ Erasmus Mundus veiksmą“ (angl. Implementing joint degrees in the Erasmus Mundus action of the Erasmus+ programme) (2020 m.) rodo, kad jungtinius laipsnius suteikti pavyksta tik pagal trečdalį Erasmus Mundus jungtinių magistrantūros studijų programų. Tai siejama su kylančiais sunkumais ir didele administracine našta, visų pirma dėl nepakankamo nacionalinių teisės aktų suderinamumo. Kuo daugiau šalių dalyvauja, tuo procesas tampa sudėtingesnis. 40 pirmųjų Europos universitetų aljansų, remiamų pagal programą „Erasmus+“, pirmuoju bandomuoju etapu sukūrė apie 160 naujų jungtinių bakalauro ir magistrantūros laipsnių programų. Tačiau dėl nesuderinamų nacionalinių administracinių taisyklių ar teisės aktų (nesvarbu, ar tai susiję su ECTS skaičiumi, apribojimais dėl daugiakalbystės, mokymosi internetu, tarpdalykinių metodų ar su skirtingais akreditavimo reikalavimais) dalyvauti gali ne visi aljansų nariai. Iš 9 partnerių aljanse maždaug 5 negali dalyvauti jungtinėse programose, todėl dėl pirmiau išvardytų apribojimų jie taip pat negali suteikti jungtinių laipsnių.

Tokias problemas būtų galima išspręsti nustatant bendrus europinius kriterijus, kurie leistų suderinti tarpvalstybinius ir novatoriškus jungtinių laipsnių programų elementus. Valstybės narės ir jų aukštojo mokslo įstaigos turėtų galimybę šalia nacionalinių mokslo laipsnių savanorišku pagrindu ir remdamosi šiais europiniais kriterijais teikti tokius jungtinius Europos laipsnius. Būtų ne tik mažinamas biurokratizmas; kartu bendras tokios sistemos kūrimo procesas galėtų būti panaudotas kaip inovacijų skatinimo priemonė, kuri yra esminė aukštojo mokslo ir Europos švietimo erdvės modernizavimo ypatybė.

Šia iniciatyva reaguojama ne tik į aukštojo mokslo institucijų, bet ir studentų bei darbdavių raginimą suteikti daugiau matomumo ir pripažinti aukšto lygio įgūdžius ir gebėjimus, įgytus pagal kokybiškas jungtinių laipsnių programas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas judumui mokymosi ir profesiniais tikslais.

Darbas dėl bendro Europos mokslo laipsnio įgyvendinimo yra susijęs su dviem konkrečiais klausimais dėl kokybės užtikrinimo ir akademinės karjeros patrauklumo.

Daugelyje valstybių narių taikomas kokybės užtikrinimo reglamentavimo būdas sudaro kliūtis glaudžiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui rengiant jungtinių laipsnių programas ir kitą bendrą švietimo veiklą. Be to, viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių aukštojo mokslo institucijos automatiškai nepripažįsta kvalifikacijos ir mokymosi užsienyje laikotarpių, yra pasitikėjimo kitų institucijų kokybės užtikrinimo procesais trūkumas– tai parodė 2023 m. ataskaita dėl automatinio tarpusavio pripažinimo.

Tam, kad Europos aukštojo mokslo institucijos klestėtų ir būtų glaudžiai bendradarbiaujama tarpvalstybiniu mastu, būtinai reikia aukštos kvalifikacijos akademinių darbuotojų. Kuriant bendrus švietimo pasiūlymus, pavyzdžiui, jungtinių laipsnių programas arba novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus, reikia daug akademinės bendruomenės atstovų pastangų ir atsidavimo. Tačiau šios pastangos vis dar nėra tinkamai įvertinamos ir pripažįstamos siekiant karjeros raidos ir paaukštinimo. Vis dar neužtikrinamas lygiavertis požiūris į dėstymo bei kitą veiklą, pavyzdžiui, pilietinį dalyvavimą, ir mokslinius tyrimus. Tai reikšminga kliūtis norint plėtoti bendrą inovatyvią švietimo veiklą, įskaitant jungtines Europos laipsnių programas.

Nesiėmus naujų ES veiksmų, glaudus bendradarbiavimas aukštojo mokslo srityje ir toliau bus ribotas, o tai bus kliūtis kuriant Europos švietimo erdvę ir sėkmingai įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Europos universitetų aljansai. Tai sumažins ES aukštojo mokslo sektoriaus konkurencingumą ir patrauklumą pasauliniu mastu.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Teisinis pagrindas

Ši iniciatyva grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsniais.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Šia iniciatyva bus skatinama, remiama ir papildoma valstybių narių veikla skatinant ir palengvinant tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje, kartu pripažįstant bendrą valstybių narių atsakomybę už savo švietimo sistemas. Tai atitinka subsidiarumo principą ir Sutartyje numatytą ES vaidmenį švietimo politikoje. Valstybės narės susiduria su bendrais iššūkiais, susijusiais su jungtinių tarpvalstybinių švietimo programų kūrimu, kokybės užtikrinimo ir pripažinimo procesais ir patrauklių bei lanksčių karjeros galimybių aukštojo mokslo srityje kūrimu. Kadangi tai susiję su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, būtini ES veiksmai, nes valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali šių kliūčių pašalinti. ES lygmens veiksmų pridėtinė vertė – galimybė skatinti glaudesnį tarpvalstybinį aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą visoje ES.

B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai

Jungtinių Europos laipsnių dokumentų rinkinio tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas aukštojo mokslo įstaigoms rengti ir kartu teikti kokybiškesnius bendrus tarpvalstybinius švietimo pasiūlymus, pavyzdžiui, jungtinius laipsnius. Šiais pasiūlymais siekiama suteikti naudos labai įvairioms aukštojo mokslo institucijoms visoje ES, kad jos aktyviau bendradarbiautų tarpvalstybiniu mastu, ypač toms aukštojo mokslo institucijoms, kurios siekia didinti savo tarptautinį matomumą pasaulinėje arenoje. Tikslas – paremti aukštojo mokslo institucijas, kad jos prisitaikytų prie kintančių sąlygų, klestėtų ir glaudžiau bendradarbiaudamos tarpvalstybiniu mastu būsimai europiečių kartai suteiktų ateities poreikiams pritaikytų žinių ir įgūdžių.

Jungtinis Europos laipsnis ne tik suteiktų integruotų ir sklandžių judumo galimybių, bet ir suteiktų studentams galimybę pasirinkti, ką ir kur studijuoti, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir skatinant protų apykaitą visoje Europoje. Jis taip pat padidins visų Europos švietimo sistemų matomumą, kuris leis pritraukti talentingų studentų iš trečiųjų šalių.

Paskirtį atitinkanti Europos kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistema leistų greičiau įgyvendinti kokybiško mokymosi nuostatas, atlikti patikimus ir skaidrius mokymosi vertinimus, sudaryti sąlygas novatoriškai pedagoginei pasiūlai ir ją vertinti, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas glaudesniam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Taip siekiama užtikrinti, kad aukštojo mokslo institucijos galėtų greičiau reaguoti į darbo rinkos ir visuomenės poreikius, pritaikydamos arba kurdamos naują užtikrintos kokybės ir visoje ES automatiškai pripažįstamą tarpvalstybinę švietimo veiklą. Tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, sudarant sąlygas pereiti prie tarpinstitucinio išorės kokybės užtikrinimo ir didinant pripažinimo ir kokybės užtikrinimo sąsajas.

Geresnis akademinių darbuotojų, dalyvaujančių glaudžiai bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu švietimo srityje, vertinimas ir pripažinimas dėl karjeros raidos ir paaukštinimo sustiprins europinį aukštojo mokslo matmenį ir perkels tarpvalstybinį bendradarbiavimą į kitą lygmenį, pavyzdžiui, bus sukurtos bendros tarpvalstybinės programos, pagal kurias suteikiamas jungtinis Europos laipsnis (be kita ko, vykdant Europos universitetų aljansų veiklą). Ši iniciatyva papildo karjeros mokslinių tyrimų srityje sistemą, nes ja remiami akademiniai darbuotojai ir skatinamas įvairios, patrauklios ir tvarios karjeros kelias.

Tikėtinas poveikis

Ši iniciatyva leis paremti aukštojo mokslo institucijas, kad jos prisitaikytų prie kintančių sąlygų, klestėtų ir glaudžiau bendradarbiaudamos tarpvalstybiniu mastu būsimai europiečių kartai suteiktų ateities poreikiams pritaikytų žinių ir įgūdžių. Su jungtiniu Europos laipsniu susijusi veikla leis lengviau įgyvendinti novatoriškus, į studentus orientuotus ir iššūkiais grindžiamus metodus, užtikrinti ryšį su darbo rinka ir parengti studentus žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Tikimasi, kad iniciatyva turės teigiamą poveikį studentams, absolventams, darbdaviams, aukštojo mokslo įstaigoms ir nacionalinėms ir (arba) regioninėms sistemoms visoje Europoje. Plėtojant naujoviškus pedagogikos metodus ir glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir pilietine visuomene, numatomi veiksmai taip pat padės ES kurti aukštos kvalifikacijos ir tarptautiškai mąstančią darbo jėgą, panaudojant tarpvalstybinį švietimą, kuris sudarytų sąlygas augimui, inovacijoms ir verslumui, kartu ugdant stiprų priklausymo Europai jausmą.

Glaudžiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui reikalingos lanksčios ir suderinamos kokybės užtikrinimo sistemos, kurios leistų kelių valstybių narių aukštojo mokslo institucijoms suvienyti jėgas. Palanki aplinka su dinamiška kokybės užtikrinimo ir pripažinimo tvarka, grindžiama Bolonijos proceso priemonėmis, bus pagrindinė priemonė universitetams didinti savo tarptautinį matomumą ir pasinaudoti internacionalizacija kaip viena iš savo strateginių pranašumų pasaulinėje arenoje.

Veikla, kuria siekiama užtikrinti patrauklią ir tvarią karjerą aukštojo mokslo srityje, prisidės prie Europos aukštojo mokslo institucijų klestėjimo. Iniciatyva turės teigiamą poveikį suteikiant akademiniams darbuotojams galimybę įsitraukti į glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą švietimo srityje, kartu apsaugant akademinę laisvę ir pagrindines akademines vertybes.

Būsima stebėsena

Būsimas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais pagal Europos švietimo erdvės strateginę programą suteiks galimybę toliau stebėti pažangą, be kita ko, ateityje teikiant ataskaitas dėl Europos švietimo erdvės.

C. Geresnis reglamentavimas

Poveikio vertinimas

Šį dokumentų rinkinį sudaro Komisijos komunikatas ir du Komisijos pasiūlymai dėl Tarybos rekomendacijų. Kadangi tai nėra pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir valstybėms narėms paliekama autonomija bei suteikiamas lankstumas imantis tolesnių veiksmų, poveikio vertinimas atliekamas nebus.

Konsultacijų strategija

Šiame kvietime teikti informaciją Komisija ragina suinteresuotuosius subjektus pateikti savo nuomonę apie būsimą komunikatą ir rekomendacijas. Taip siekiama iš visų suinteresuotųjų subjektų, nuo aukštojo mokslo sektoriaus iki jų ekosistemų partnerių, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, įmonių ir MVĮ, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų, pilietinės visuomenės, piliečių ir valstybių narių (vietos, regionų ir nacionalinio lygmens valdžios institucijų), surinkti atitinkamus duomenis apie tai, kaip vykdoma veikla, susijusi su jungtiniu Europos laipsniu, poreikius atitinkančios kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemomis ir patrauklia bei tvaria karjera aukštojo mokslo srityje.

Ši iniciatyva taip pat bus grindžiama įvairiomis pastaraisiais metais surengtomis tikslinėmis konsultacijomis su valstybėmis narėmis, universitetais ir studentų asociacijomis, Europos universitetų aljansais ir kitomis aukštojo mokslo srities suinteresuotųjų subjektų organizacijomis ir turimais politikos eksperimentų dėl jungtinio Europos laipsnio ženklo ir aukštojo mokslo institucijų aljansų teisinio statuso rezultatais.

Visos konsultacijų veiklos rezultatus Komisija įtrauks į tarnybų darbinį dokumentą, kuris bus pridėtas prie aukštojo mokslo dokumentų rinkinio.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Konsultacijų tikslas – surinkti informaciją, ekspertines žinias ir nuomones iš visų suinteresuotųjų subjektų, kad būtų gauta solidžios informacijos, kuria bus remiamasi rengiant tris nurodytas iniciatyvas. Komisija išanalizuos suinteresuotųjų subjektų išsakytas nuomones, pozicijas ir idėjas dėl tolesnių veiksmų, siekiant pasiūlyti jungtinius Europos laipsnius, patrauklią bei tvarią karjerą aukštojo mokslo srityje ir sukurti Europos kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemą, ir jomis remsis.

Tikslinė auditorija

Siekiama surinkti atitinkamus atsiliepimus iš visų suinteresuotųjų subjektų– pradedant plačiu aukštojo mokslo sektoriumi, įskaitant akademinės bendruomenės atstovus ir studentus, baigiant jų partneriais, profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, įmonėmis ir MVĮ, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijomis, pilietine visuomene, piliečiais ir valstybėmis narėmis (vietos, regionų ir nacionalinio lygmens valdžios institucijomis).