Komisijos pranešimas

Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių griežtos apsaugos pagal Buveinių direktyvą gairės

Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių

griežtos apsaugos pagal Buveinių direktyvą

gairės

TURINYS

PRATARMĖ     4

1. APLINKYBĖS     6

2. 12 STRAIPSNIS     8

2.1. Bendrosios teisinės aplinkybės    8

2.2. Griežtos apsaugos sistemai būtinos priemonės    11

2.2.1.    Priemonės, skirtos griežtos apsaugos sistemai sukurti ir

   veiksmingai įgyvendinti    11

2.2.2.    Priemonės, kuriomis užtikrinama palanki apsaugos būklė    13

2.2.3.    Priemonės, susijusios su 12 straipsnyje apibūdintomis situacijomis    15

2.2.4.    12 straipsnio 1 dalies a–d punktų nuostatos, susijusios su

   vykdoma veikla    18

2.3. Konkrečios apsaugos nuostatos pagal 12 straipsnį    24

2.3.1.    Tyčinis į IV priedo a dalį įrašytų rūšių

   individų gaudymas arba žudymas    24

2.3.2.    Tyčinis į IV priedo a dalį įrašytų rūšių trikdymas,

   ypač veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo,

   žiemos miego ir migracijos metu    26

2.3.3.    Tyčinis kiaušinių gamtoje naikinimas ar rinkimas    29

2.3.4.    Veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų

   pažeidimas arba sunaikinimas    29

2.3.5.    Laikymas, transportavimas ir pardavimas ar mainymas ir

   siūlymas parduoti ar mainyti gamtoje sugautus egzempliorius    40

2.3.6.    Į IV priedo a dalį įrašytų rūšių

   atsitiktinio sugavimo ir žudymo stebėsenos sistema    40

3. 16 STRAIPSNIS    44    

3.1. Bendrosios teisinės aplinkybės    45    

3.1.1.    Prievolė užtikrinti visapusišką, aiškų ir tikslų

   16 straipsnio perkėlimą į nacionalinės teisės aktus    45

3.1.2.    Tinkamas bendras nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas    46

3.2 Atidžiai kontroliuojama leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas sistema: 3 patikrinimai    48    

3.2.1.    Vienos iš 16 straipsnio 1 dalies a–e punktuose

   nurodytų priežasčių įrodymas (1 patikrinimas)    50

3.2.2.    Priimtinos alternatyvos nebuvimas (2 patikrinimas)    61

3.2.3.    Nukrypti leidžiančios nuostatos poveikis apsaugos būklei (3 patikrinimas)    64

3.3 Papildomi aspektai    67    

3.3.1.    Rūšių išsaugojimo veiksmų planų reikšmė    68

3.3.2.    Planų ar projektų poveikio vertinimas ir rūšių

   apsauga    69

3.3.3.    Kompensavimo priemonių reikšmė    70

3.3.4.    Kelioms rūšims taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos    71

3.3.5.    „Laikinas pobūdis“: į IV priedą įrašytų rūšių kolonijų kūrimasis

   teritorijose, kuriose vykdomi plėtros darbai    71

3.4. Nukrypti leidžiančių nuostatų stebėsena ir ataskaitų teikimas    73    

3.4.1.    Nukrypti leidžiančių nuostatų poveikio stebėsena    73

3.4.2.    Prievolės teikti ataskaitas pagal 16 straipsnio 2 ir 3 dalis    74

I priedas. Nuorodos į Teisingumo Teismo bylas    76

II priedas. Gyvūnų rūšių, kurioms taikomi II, IV ir V priedai, sąrašas    78

III priedas. Buveinių direktyvos 12 straipsnio įgyvendinimas.

   Su vilkais susijęs pavyzdys    91

   

PRATARMĖ

Kodėl griežtos gyvūnų rūšių apsaugos gaires reikia atnaujinti?

Pirmosios Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių griežtos apsaugos pagal Buveinių direktyvą gairės 1 paskelbtos 2007 m. Jo paskirtis – padėti geriau suprasti rūšių apsaugos nuostatas ir vartojamų terminų specifiką.

Atlikusi ES gamtos apsaugos direktyvų (2014–2016 m.) tinkamumo patikrą, Europos Komisija priėmė Veiksmų planą dėl gamtos, žmonių ir ekonomikos 2 , siekdama skatinti geresnį, pažangesnį ir ekonomiškai efektyvesnį direktyvų įgyvendinimą. Šiame veiksmų plane numatytas 1-as veiksmas yra šių gairių atnaujinimas. Nuspręsta, kad tai buvo būtina atsižvelgiant į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimus ir siekiant suderinamumo su platesniais socialiniais ir ekonominiais tikslais.

Dabartinės gairės yra šio peržiūros proceso rezultatas. Jose atsižvelgiama į praktinę patirtį, įgytą per daugybę metų nuo pirmosios gairių versijos paskelbimo dienos įgyvendinant Buveinių direktyvos rūšių apsaugos nuostatas.

Gairių paskirtis

Šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama iš Buveinių direktyvos 12 ir 16 straipsnių kylančioms prievolėms. Šiomis nuostatomis nustatoma griežta į direktyvos IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių apsaugos sistema kartu leidžiant apibrėžtomis sąlygomis taikyti nuo šių prievolių nukrypti leidžiančias nuostatas. Dokumentas iš esmės yra pagrįstas atitinkamais ESTT sprendimais ir įvairiose valstybėse narėse nustatytų rūšių apsaugos sistemų pavyzdžiais.

Dokumentas skirtas nacionalinėms, regioninėms ir vietos institucijoms, už apsaugą atsakingoms įstaigoms ir kitoms organizacijoms, atsakingoms už Buveinių direktyvos įgyvendinimą arba dalyvaujančioms ją įgyvendinant, taip pat suinteresuotiesiems subjektams. Juo siekiama padėti išvardytiems subjektams nustatyti veiksmingus ir pragmatiškus nuostatų taikymo būdus kartu visapusiškai laikantis teisinės sistemos. Dėl įvairių dokumento projektų buvo konsultuojamasi su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir buvo atsižvelgta į jų pastabas.

Gairių apribojimai

Šiose gairėse aprašoma, kaip Komisija supranta atitinkamas direktyvos nuostatas, tačiau pačios gairės neturi teisės akto galios; jose nenustatytos jokios naujos taisyklės, bet pateikiamos galiojančių taisyklių taikymo gairės. Kompetenciją autoritetingai aiškinti ES teisę turi tik ESTT.

Gairės, kurios vėliau bus nuolat atnaujinamos, turėtų būti skaitomos atsižvelgiant į bet kokią naują jurisprudenciją šia tema, taip pat į patirtį, susijusią su 12 ir 16 straipsnių įgyvendinimu valstybėse narėse.

Dokumento struktūra

Dokumentą sudaro trys pagrindiniai skyriai. 1 skyriuje nagrinėjama rūšių apsaugos vieta atsižvelgiant į bendrą Buveinių direktyvos struktūrą. 2 skyriuje išsamiau analizuojamos atitinkamos direktyvos 12 straipsnio teisinės nuostatos. 3 skyriuje nagrinėjamos galimybės taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 16 straipsnį.

Pagrindiniai aspektai, susiję su analizėmis, apibendrinami (pasviruoju šriftu) kiekvieno skirsnio pradžioje. I priede pateiktos išsamios nuorodos į visame tekste cituojamas Teisingumo Teismo bylas. II priede pateiktas gyvūnų rūšių, kurioms taikomos rūšių apsaugos nuostatos, sąrašas. III priede pateikiamas pavyzdys apie vilkus, kuriame paaiškinama, kaip taikyti gaires.

1.APLINKYBĖS

1.1 Rūšių apsauga pagal Direktyvą 92/43/EEB

(1-1)    2 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras Buveinių direktyvos tikslas – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje.

Pagal 2 straipsnio 2 dalį priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, „turi palaikyti ar atstatyti gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę“. 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikant šias priemones „atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas“ 3 .

Todėl pagrindinis Buveinių direktyvos tikslas yra palaikyti arba atkurti palankią visų Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę. Direktyvos 1 straipsnio i punkte pateikiama sąvokos rūšių „palanki apsaugos būklė“ apibrėžtis 4 .

(1-2)    Siekiant šio tikslo, direktyvoje nustatyti du pagrindiniai nuostatų rinkiniai. Pirmasis rinkinys yra susijęs su natūralių buveinių ir rūšių buveinių išsaugojimu (3–11 straipsniai), o antrasis – su rūšių apsauga (12–16 straipsniai).

(1-3)    Rūšių apsaugos nuostatos (12–16 straipsniai) taikomos visam natūraliam paplitimo arealui valstybėse narėse – ir tinklo „Natura 2000“ teritorijose, ir už jų ribų. Šios nuostatos papildo tinklo „Natura 2000“ teritorijas reglamentuojančias nuostatas, kurios yra orientuotos į natūralių buveinių apsaugą ir pagrindines saugomų rūšių buveinių teritorijas, išvardytas direktyvos II priede.

(1-4)    Direktyva įpareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tačiau valstybėms narėms paliekama teisė rinktis, kaip ir kokiais metodais bus siekiama to rezultato. Suformuotoje jurisprudencijoje paaiškinta, kad teisės aktai į nacionalinę teisę turi būti perkeliami aiškiai ir tiksliai, sąžiningai ir išlaikant neabejotiną privalomą galią (žr. ESTT sprendimus C-363/85, C-361/88, Sprendimo C-159/99 32 punktą, Sprendimo C-415/01 21 punktą, Sprendimą C-58/02?, Sprendimo C-6/04 21, 25 ir 26 punktus, Sprendimo C-508/04 80 punktą).

(1-5) Aiškinant ir taikant direktyvos nuostatas, taip pat reikėtų atsižvelgti į atsargumo principą, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje, kuriuo siekiama užtikrinti aukštesnio lygio aplinkos apsaugą priimant prevencinius sprendimus tuo atveju, kai kyla rizika.

(1-6)    Taip pat svarbu pažymėti, kad direktyvos nuostatos dėl rūšių apsaugos turi būti įgyvendinamos laikantis kiekvienai rūšiai pritaikyto požiūrio. Todėl valstybės narės, nuspręsdamos, kokius veiksmus įgyvendinti, visada turėtų atsižvelgti į numatytą tikslą, atitinkamas rūšis ir su kiekvienu atveju susijusias aplinkybes.

(1-7)    Šių lankstumo ir proporcingumo nuostatų nereikėtų suprasti netinkamai. Jomis nesumažinamos valstybių narių prievolės veikti veiksmingai, tačiau vietoje to institucijoms suteikiama pakankamai erdvės veiksmų laisvei, siekiant pritaikyti savo įgyvendinimo būdą prie konkrečių aplinkybių (ne tik atsižvelgiant į apsaugos būklę, bet ir socialinius, ekonominius ir kultūrinius aspektus).

(1-8) Pasak Teisingumo Teismo, „Buveinių direktyvos 12, 13 ir 16 straipsniai bendrai sudaro vientisą sistemą, tad bet koks direktyvai prieštaraujantis nukrypimas nuo rūšių apsaugos nuostatų pažeistų ir 12 arba 13 straipsniuose įtvirtintus draudimus bei taisyklę, kad leidimai nukrypti gali būti suteikti pagal tos pačios direktyvos 16 straipsnį“ 5 . Teisingumo Teismas taip pat paaiškino, kad „direktyvos 12−14 straipsniai ir 15 straipsnio a ir b punktai bendrai sudaro vientisą normų, kurios įpareigoja valstybes nares nustatyti griežtos aptariamų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos režimą, sistemą“ 6 . Nepaisant to, kokio požiūrio laikomasi įgyvendinant šias nuostatas, juo turi būti paisoma bendro direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti biologinę įvairovę ir palaikyti arba atkurti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių būklę.

Natūralus rūšių ir buveinių paplitimo arealas yra dinamiška koncepcija

(1-9) Natūraliu paplitimo arealu apytiksliai apibūdinamos erdvinės ribos, kuriose galima rasti buveinę arba rūšis. Tai nėra tapatu tikslioms vietoms (faktiškai užimti plotai) arba nuolatinio buveinių, rūšių ar porūšių buvimo teritorijai. Tokios faktinės vietos arba teritorijos rūšių natūralaus paplitimo areale gali būti fragmentiškos arba atskiros (t. y. buveinės ir rūšys gali būti nevienodai pasiskirsčiusios). Paaiškėjus, kad toks atskyrimas atsirado savaime, t. y. dėl ekologinių veiksnių, izoliuotų vietų nereikėtų aiškinti kaip nuolatinio natūralaus paplitimo arealo. Pavyzdžiui, kalbant apie Alpių rūšis, paplitimo arealas gali būti Alpės ir Pirėnai, bet ne tarp šių kalnų esančios žemumos. Tačiau natūralus paplitimo arealas apima teritorijas, kurios nėra naudojamos nuolat: pvz., migruojančių rūšių paplitimo arealas apima visas sausumos ar vandens teritorijas, kuriose migruojančios rūšys apsigyvena, laikinai apsistoja, kerta arba virš kurių skrenda bet kuriuo savo įprastos migracijos metu 7 .

(1-10) Natūralaus paplitimo arealas yra ne statiškas, o dinamiškas: jis gali didėti ir plėstis. Natūralaus paplitimo arealas gali būti vienas buveinių arba rūšių būklės vertinimo aspektas. Jeigu natūralaus paplitimo arealas yra nepakankamo dydžio, kad jame ta buveinė arba rūšis galėtų būti ilgą laiką, valstybių narių prašoma apibrėžti apytikslę arealo vertę, kuria būtų sudarytos geros sąlygos, ir dirbti šia kryptimi, pvz., skatinant dabartinio arealo plitimą.

(1-11) Jeigu rūšys arba buveinės pačios savaime plinta į naują arealą arba teritoriją, arba jei rūšys buvo reintrodukuotos į savo ankstesnį natūralų paplitimo arealą (pagal Buveinių direktyvos 22 straipsnio taisykles), ši teritorija turi būti laikoma natūralaus paplitimo arealo dalimi. Panašiai, atkuriant arba atgaivinant ar valdant buveinių plotą ir tam tikrą žemės ūkio ir miškininkystės praktiką galima prisidėti prie buveinių arba rūšių natūralaus paplitimo arealo plitimo. Tačiau gyvūnų rūšių individai arba sulaukėjusios populiacijos, kurias žmogus tyčia arba atsitiktinai introdukavo vietose, kuriose jų natūraliai niekada nebuvo arba kuriose jos savaime neplistų artimiausioje ateityje, turėtų būti laikomi nepriklausančiais savo natūralaus paplitimo arealams ir tai reiškia, kad jiems direktyva netaikoma.

2. 12 STRAIPSNIS

12 straipsnio tekstas

12 straipsnis 1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų [natūralaus] paplitimo areale sistemą, draudžiančią: a) bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje; b) šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu; c) tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje; d) pažeisti ar naikinti veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietas. 2. Valstybės narės draudžia laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti gamtoje sugautus šių rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo pagauti prieš įgyvendinant šią direktyvą. 3. Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 2 dalyje nurodytas draudimas galioja visiems gyvūnų, kuriems šis straipsnis taikomas, gyvenimo etapams. 4. Valstybės narės sukuria į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių atsitiktinio gaudymo ar žudymo stebėjimo sistemą. Atsižvelgdamos į surinktą informaciją valstybės narės imasi kitų būtinų tyrimo ir apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad atsitiktinis gaudymas ar žudymas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims.

(2-1)    12 straipsnyje aptariama į IV priedo a dalį įrašytų rūšių apsauga. Straipsnis taikomas visiems ES rūšių natūralaus paplitimo arealams ir juo siekiama šalinti būtent jiems, o ne juose esančioms buveinėms kylančias tiesiogines grėsmes, išskyrus 12 straipsnio 1 dalies d punktą.

(2-2)    Į IV priedo a dalį įrašytos pačios įvairiausios rūšys: pradedant stambiais plačiai paplitusiais stuburiniais gyvūnais, baigiant mažais bestuburiais, paplitusiais labai mažuose gimtuosiuose arealuose. Kai kurios rūšys taip pat yra įrašytos į II priedą, todėl joms taikomos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti jų buveines specialiose saugomose teritorijose (3–10 straipsniai). Tačiau kitos rūšys yra įrašytos tik į IV priedo a dalį ir tai reiškia, kad dėl jų 12 straipsnyje (gyvūnų rūšys) ir 13 straipsnyje (augalų rūšys) numatytos pagrindinės nuostatos, padedančios siekti direktyvos 2 straipsnyje nurodyto apsaugos tikslo.

(2-3)    Prieš pradedant išsamiai nagrinėti 12 straipsnio nuostatas, verta prisiminti kai kurias ESTT išplėtotas bendrąsias teisines aplinkybes.

2.1. Bendrosios teisinės aplinkybės

(2-4)    Veiksmingam Buveinių direktyvos 12 straipsnio įgyvendinimui būtina, kad valstybės narės jį į nacionalinę teisę perkeltų visapusiškai, aiškiai ir tiksliai. Pagal suformuotą jurisprudenciją „[d]irektyvų nuostatos yra teisiškai privalomos ir neginčijamos ir turi būti vykdomos atsižvelgiant į teisinio apibrėžtumo reikalavimams patenkinti būtiną specifiškumą, tikslumą ir aiškumą“ 8 .

(2-5) Pasak Teisingumo Teismo, „[n]ors perkeliant direktyvą į vidaus teisę jos turinio nebūtina formaliai ir pažodžiui perkelti į aiškias ir specialias teisės normas ir, atsižvelgiant į jos turinį, gali pakakti bendro teisinio konteksto, jis turi iš tikrųjų pakankamai aiškiai ir tiksliai užtikrinti visišką direktyvos taikymą“ 9 . Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad, siekiant įvykdyti teisinio tikrumo reikalavimą, asmenų teisinė padėtis turėtų būti aiški ir tiksli, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis ir, kai tinkama, ginti jas nacionaliniuose teismuose 10 .

Teisės aktuose gali būti numatyti įvairių formų skirtingų rūšių apribojimai. Vis dėlto, nepaisant apribojimo formos, jis turi būti pakankamai aiškus, tikslus ir griežtas. Pavyzdžiui, draudime naudoti pesticidus, kai jie gali sukelti didelių žalingų padarinių gamtinei pusiausvyrai, pakankamai aiškiai, tiksliai ir griežtai nenurodytas poreikis drausti pažeisti saugomų gyvūnų rūšių veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietas, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalies d punkte 11 .

(2-6)    Bet kokios nuostatos, kuriomis nustatoma griežta apsaugos sistema, turėtų būti susijusios būtent su į IV priedą įrašytomis rūšimis ir atitikti visus 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teisingumo Teismas 12 šio klausimo svarbą pabrėžė sprendime Caretta caretta (didžiagalvis jūrinis vėžlys). Teisingumo Teismui paprašius įvardyti Graikijos teisinėje sistemoje galiojančias nuostatas, kurios, jos manymu, atitiko 12 straipsnyje išvardytus reikalavimus, „Graikijos vyriausybė paprasčiausiai pateikė įvairių įstatymų, reglamentų ir administracinių priemonių sąrašą nenurodydama jokių konkrečių nuostatų, kuriomis būtų galima užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą“.

Atsižvelgdamas į konkretų 12 straipsnio pobūdį, Teisingumo Teismas nusprendė, kad bendro pobūdžio teisės aktų arba administracinės nuostatos, pvz., nacionalinės teisės aktuose paprasčiausiai atkartojant 12 straipsnio formuluotę, ne visada reiškia rūšių apsaugos reikalavimų įvykdymą arba garantuotą veiksmingą 12 straipsnio įgyvendinimą. Formalus 12 straipsnio perkėlimas į nacionalinės teisės aktus pats savaime nėra pakankamas, kad būtų garantuotas jo veiksmingumas. Jį turi papildyti papildomos įgyvendinimo nuostatos, siekiant užtikrinti griežtą apsaugą, pagrįstą konkrečiomis aplinkybėmis ir specifinėmis problemomis bei grėsmėmis, su kuriomis susiduria į IV priedą įrašytos rūšys arba rūšių grupės.

(2-7)    Perkeldamos direktyvą į nacionalinę teisę, valstybės narės privalo paisyti direktyvoje vartojamų terminų ir koncepcijų prasmės, kad užtikrintų vienodą jos aiškinimą ir taikymą 13 . Tai taip pat reiškia, kad nacionalinėmis perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis turėtų būti garantuojamas visapusiškas direktyvos taikymas nepakeičiant jos sąlygų, nenumatant atrankinio jos nuostatų taikymo ar nenustatant papildomų sąlygų ar nukrypti leidžiančių nuostatų, nenumatytų direktyvoje 14 .

Kaip pastebėjo Teisingumo Teismas, „perkėlimo tikslumas ypač svarbus tokiu atveju, koks yra šioje byloje, t. y., kai atitinkamoms valstybėms narėms patikėta valdyti bendrą palikimą savo teritorijoje <...>. Kaip matyti, pagal Buveinių direktyvą, kuri įtvirtina kompleksines ir technines taisykles aplinkos teisėje, valstybės narės privalo prižiūrėti, kad jų teisės aktai, skirti užtikrinti direktyvos perkėlimą, būtų aiškūs ir tikslūs“ 15 .

Pavyzdžiui, į nacionalinę teisę perkeliant 12 straipsnio 1 dalies d punktą draudžiant tik pažeisti arba naikinti veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietas, kurios yra „aiškiai pastebimos“ arba „puikiai žinomos ir nustatytos“, arba draudžiant tik tyčia pažeisti arba naikinti veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietas 16 , laikomas pakeičiančiu 12 straipsnio 1 dalies d punkto esmę ir ribojančiu jo taikymo sritį. Pagal šią nuostatą reikalaujama, kad valstybės narės draustų tyčia ar kitaip naikinti visas, o ne tik gerai žinomas veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietas. Pagal ją teisėtiems veiksmams taip pat netaikomas 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas draudimas. Todėl šios rūšies perkėlimas į nacionalinę teisę yra nesuderinamas su 12 straipsnio 1 dalies d punktu, nes juo nedraudžiama tyčia arba kitaip naikinti visų veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų.

(2-8)    Be to, „pagal Sutarties 189 straipsnį vien administracinės priemonės, kurias dėl jų pobūdžio valstybės panorėjusios gali pakeisti, negali būti laikomos tinkamu valstybių narių įsipareigojimų, kuriems direktyva yra skirta, vykdymu“ 17 . Kitoje Teisingumo Teismo byloje šis sprendimas buvo dar kartą patvirtintas 18 . Vien nacionalinės teismų praktikos buvimas be jokios konkrečios teisinės nuostatos negali būti laikomas tinkamu prievolės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę įgyvendinimu. Kita vertus, „net jei taikomi teisės aktai yra suderinami su Bendrijos teise, įsipareigojimų neįvykdymas gali atsirasti dėl administracinės praktikos, kuri pažeidžia Bendrijos teisę, netgi jeigu patys taikomi nacionalinės teisės aktai atitinka Bendrijos teisę“ 19 .

2.2. Griežtos apsaugos sistemai būtinos priemonės

(2-9)    Pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi „reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos“ jų natūralaus paplitimo areale sistemą. Šiuo atveju kyla keletas klausimų dėl tam tikrų vartojamų terminų apibrėžties. Direktyvoje aiškiai nustatomi draudimai, tačiau, pvz., išsamiai neapibrėžiama, ką reiškia „reikiamos“ priemonės arba griežtos apsaugos „sistema“.

(2-10) Todėl svarbu priminti, kad aiškinant ir įgyvendinant 12 straipsnio 1 dalies a–d punktus reikėtų atsižvelgti į direktyvos 2 straipsnyje nustatytą tikslą. Todėl direktyva valstybėms narėms suteikiama tam tikra veiksmų laisvė nustatant į IV priedą įrašytų rūšių griežtos apsaugos „sistemą“. Tačiau šiems diskreciniams įgaliojimams taikomi apribojimai, kurie turi atitikti įvairius toliau išvardytus minimalius reikalavimus.

2.2.1.Priemonės, skirtos griežtos apsaugos sistemai sukurti ir veiksmingai įgyvendinti

(2-11)    Siekiant visapusiškai ir veiksmingai taikyti 12 straipsnį, reikia, viena vertus, sukurti nuoseklią teisinę sistemą, t. y. priimti konkrečius įstatymus, reglamentus arba administracines priemones, siekiant veiksmingai uždrausti 12 straipsnyje nurodytą veiklą, ir, antra vertus, vietoje taikyti konkrečias priemones, susijusias su šių nuostatų užtikrinimu, kad būtų apsaugotos į IV priedą įrašytos rūšys. Ši dviguba apsauga yra labai svarbi taikant 12 straipsnį.

Šį požiūrį Teisingumo Teismas patvirtino sprendimuose C-103/00 (dėl Caretta caretta apsaugos Zakinto saloje 20 ), C-518/04 (dėl Vipera schweizeri apsaugos Milo saloje 21 ), C-183/05 (dėl kelių į IV priedą įrašytų rūšių apsaugos Airijoje 22 ), C-383/09 (dėl Cricetus cricetus apsaugos Prancūzijoje 23 ) ir C-504/14 (dėl Caretta caretta apsaugos Kiparisijos areale 24 ).

(2-12) Todėl pagal 12 straipsnio 1 dalį reikalaujama sukurti ir įgyvendinti griežtos apsaugos sistemą, kuria veiksmingai uždraudžiama joje išvardyta veikla. Taigi dėl tinkamos griežtos į IV priedą įrašytų rūšių apsaugos sistemos reikia nustatyti nuoseklių ir koordinuotų prevencinio pobūdžio priemonių rinkinį. Šią nuostatą, kai tinkama, taip pat reikėtų taikyti tarpvalstybiniam kaimyninių valstybių narių bendradarbiavimui, būtent kai jose yra ta pati bendra saugomų rūšių populiacija.

Sprendime Cricetus cricetus (C-383/09) Teisingumo Teismas paskelbė, kad perkeliant nuostatą į nacionalinę teisę pagal 12 straipsnio 1 dalį, be išsamios teisės aktų sistemos patvirtinimo, taip pat reikia įgyvendinti konkrečias ir specifines apsaugos priemones ir priimti nuoseklias ir koordinuotas prevencines priemones 25 (taip pat žr. sprendimus C‑518/04 26 ir C‑183/05 27 ). Todėl tokia griežtos apsaugos sistema turi sudaryti sąlygas veiksmingai išvengti į Buveinių direktyvos IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų pažeidimo ar sunaikinimo (žr. Sprendimą C‑103/00 28 ).

Sprendime Skydda Skogen (C‑473/19 ir C‑474/19) Teisingumo Teismas patvirtino, kad iš tiesų, norint pasiekti Buveinių direktyvos tikslus, svarbu, kad kompetentingos institucijos galėtų iš anksto numatyti veiklą, kuri būtų žalinga šios direktyvos saugomoms rūšims, ir šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar nagrinėjamos veiklos tikslas yra šių rūšių žudymas, ar trikdymas 29 .

(2-13) Tokia išvada daroma tiesiogiai remiantis sąvoka „griežtos apsaugos sistema“, kartu atsižvelgiama į poreikį nustatyti priimtų priemonių ir 12 straipsnio bei bendrųjų direktyvos tikslų ryšį. Šiomis priemonėmis turi būti prisidedama prie rūšių išsaugojimo ilguoju laikotarpiu arba jų populiacijos jų buveinėse atkūrimo tikslo ir jos turi būti veiksmingai užtikrinamos.

Šis aiškinimas grindžiamas direktyvos 3 30 ir 15 31 konstatuojamosiomis dalimis, kuriose pateikiama nuoroda į žmonių veiklos skatinimą ir valdymo priemones, kurios yra būtinos rūšių palankios būklės palaikymui arba atkūrimui. Pačios konstatuojamosios dalys neturi jokio teisinio poveikio ir niekada negali būti viršesnės už direktyvos nuostatas, tačiau jose pateikiama aiški nuoroda į ketinimus. Taigi, nors Teisingumo Teismas tiesiogiai motyvuodamas sprendimą nesiremia preambule, ji vis tiek dažnai naudojama kaip pagalbinė esminių antrinės teisės aktų nuostatų aiškinimo nuostata 32 .

(2-14) Poreikis imtis konkrečių, nuoseklių ir koordinuotų prevencinio pobūdžio priemonių, siekiant įgyvendinti griežtos į IV priedą įrašytų rūšių apsaugos reikalavimą, nebūtinai reiškia naujų nacionalinių struktūrų ar leidimo procedūrų nustatymą. Pavyzdžiui, dėl projektų, kurie gali daryti poveikį į IV priedą įrašytoms rūšims valstybės narės gali pritaikyti dabartines planavimo procedūras, kad jos atitiktų 12 straipsnio reikalavimus. Tai reiškia, kad poveikio rūšims ir jų veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietoms vertinimas gali būti grindžiamas esamais valstybės narės sprendimų priėmimo procesais įvairiais lygmenimis, įskaitant, pvz., sprendimus dėl žemės paskirties planavimo arba poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl planų ir projektų.

Dėl vykdomos veiklos pažymėtina, kad valstybės narės gali naudoti planavimo procedūras, reglamentus ar geriausios patirties kodeksus (kurie turi būti pakankamai išsamūs ir aiškūs), kaip priemones 12 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Tačiau, kaip paaiškinta 2.3.4 skirsnyje, toks požiūris ir priemonės veikiau papildo, o ne pakeičia oficialią teisinę apsaugą.

2.2.2. Priemonės, kuriomis užtikrinama palanki apsaugos būklė

(2-15)    Aiškinant 12 straipsnį būtina atsižvelgti į Buveinių direktyvos 2 straipsnyje nustatytą tikslą, kuris vienodai taikomas visuose prieduose išvardytoms buveinėms ir rūšims. Todėl pagal 12 straipsnį priimtomis griežtos apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinamas geros visų Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės palaikymas ar atkūrimas arba prie jų prisidedama.

(2-16)    Be to, 12 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 1 straipsnio i punktą, kuriame apibrėžta rūšių palanki apsaugos būklė. Tai reiškia, kad priemonės, kurių reikia imtis, turi būti nustatomos remiantis konkrečiomis kiekvienos situacijos aplinkybėmis ir atsižvelgiant į kiekvienos rūšies specifiką. Pavyzdžiui, rūšių ypatumai, kaip antai jų apsaugos būklė, gali būti priežastis nustatyti konkretesnės arba intensyvesnės apsaugos priemones.

Sprendime Cricetus cricetus (C-383/09, 37 ir 25 punktai) Teisingumo Teismas nurodė, kad įgyvendintos priemonės „nebuvo pakankamos norint užkirsti kelią paprastųjų žiurkėnų veisimosi arba poilsio vietų pažeidimui ar naikinimui“. Teisingumo Teismas manė, kad „nors ir taikomos (2007–2011 m.) atkūrimo plane numatytos [paprastųjų žiurkėnų apsaugai skirtos] priemonės ir įgyvendinami atitinkamų šalių įsipareigojimai, susiję su rūšies apsauga, iki šiol gauti biologiniai rezultatai yra nepakankami, siekiant išsaugoti šią rūšį Prancūzijoje“. Todėl „būtina iš esmės ir sparčiai pagerinti su paprastaisiais žiurkėnais susijusias teisės normas, siekiant per trumpą laikotarpį pasiekti biologinius rezultatus, atskleidžiančius šios rūšies atkūrimą“. Tai reiškia, kad griežtos apsaugos sistema turi būti pritaikyta prie rūšių poreikių ir apsaugos būklės.

2.2.3. Priemonės, susijusios su 12 straipsnyje apibūdintomis situacijomis

(2-17)    Priemonių, kurių imamasi griežtos apsaugos sistemai nustatyti, taikymo sritis ir rūšis apibrėžiamos atsižvelgiant į 12 straipsnio draudimų ir kitų prievolių sąrašą (taip pat žr. 2.3 skirsnį toliau). Todėl priemonės, kurių imamasi, turi būti susijusios su veiksmais, kurie kelia grėsmę pačioms rūšims (12 straipsnio 1 dalies a–c punktai, 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys) arba apibrėžtiems jų buveinių aspektams (12 straipsnio 1 dalies d punktas). 12 straipsnio 1 dalis pati savaime arba kartu su 2 straipsniu nereiškia prievolės valstybėms narėms imtis aktyvių buveinių valdymo priemonių 34 ; šiuo atveju paprasčiausiai reikalaujama, kad priemonėmis būtų veiksmingai uždrausta visa 12 straipsnio 1 dalyje išvardyta veikla. Be to, pagal 12 straipsnio 4 dalį „valstybės narės imasi kitų būtinų tyrimo ir apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad atsitiktinis gaudymas ar žudymas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims“.

(2-18) Įvairių rūšių priemonių gali prireikti imtis dėl skirtingų į IV priedą įrašytų rūšių ir įvairių situacijų. Priemonės gali skirtis priklausomai nuo įvairių ekologinių rūšims keliamų reikalavimų ir konkrečių problemų bei grėsmių, kylančių rūšims arba rūšių grupėms. Nacionalinės valdžios institucijos privalo apibrėžti priemones, kurios yra būtinos siekiant veiksmingai įgyvendinti 12 straipsnio 1 dalies draudimus ir užtikrinti griežtą rūšių apsaugą.

(2-19) Todėl valstybės narės teisės aktuose privalo nustatyti draudimą (pagal 12 straipsnio 1 dalį) ir veiksmingai užtikrinti bei įgyvendinti tą draudimą, kuris apima prevencines priemones (pvz., informuotumo apie vietoje galiojančius draudimus didinimas, stebėsena ir pan.). Iš 12 straipsnio ir 1 straipsnio i punkto formuluotės ir iš palankios apsaugos būklės „palaikymo“ tikslo taip pat akivaizdu, kad valstybės narės yra saistomos prievolių pagal 12 straipsnį, net ir tuomet, kai nėra patvirtintas koks nors rūšių skaičiaus sumažėjimas arba faktiškai nepasireiškė saugomų rūšių išnykimo rizika 35 . Net jeigu rūšių apsaugos būklė yra palanki ir tikėtina, kad ji tokia išliks artimiausioje ateityje, valstybės narės taip pat turėtų imtis prevencinių priemonių rūšių apsaugai nuo 12 straipsnyje išvardytos veiklos.

Iš tiesų Teisingumo Teismas paaiškino, kad „pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktus numatyta apsaugos sistema nėra įgyvendinama tik tada, kai kyla rizika, kad atitinkama veikla turės neigiamų pasekmių atitinkamų gyvūnų rūšies apsaugos būklei“ 36 ir „pagal minėtą nuostatą užtikrinama apsauga taikoma ir tada, kai rūšių apsaugos būklė tampa palanki“ 37 . Be to, „atsižvelgiant į tai, jog šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos apsaugos sistemos įgyvendinimas nepriklauso nuo atitinkamos rūšies individų skaičiaus, jis negali <...> priklausyti nuo neigiamų pasekmių šios rūšies apsaugos būklei rizikos  38 .

(2-20)    Šiam požiūriui pritarta bylose C-103/00, C-518/04, C-183/05 ir C-383/09, kuriose Teisingumo Teismas pabrėžė taikomų priemonių prevencinio pobūdžio svarbą 39 . Teisingumo Teismas nepritarė Graikijos vyriausybės argumentui, kad, siekiant parodyti griežtos Caretta caretta apsaugos nebuvimą, reikėjo įrodyti sumažėjusį lizdų skaičių. Pasak Teisingumo Teismo, „faktas, iš kurio nematyti, kad tos rūšies lizdų skaičius per pastaruosius 15 nesumažėjo, pats savaime nėra priežastis abejoti šia išvada“, t. y. griežtos Caretta caretta apsaugos sistemos nebuvimu.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės, į nacionalinę teisę perkeldamos 12 straipsnį, privalo ne tik nustatyti išsamią teisės aktų sistemą, bet ir įgyvendinti su tuo susijusias praktines ir konkrečias apsaugos priemones ir kad griežtos apsaugos sistema suponuoja poreikį priimti nuoseklias ir koordinuotas prevencinio pobūdžio priemones 40 . Todėl tokia griežtos apsaugos sistema turi sudaryti sąlygas veiksmingai išvengti į Buveinių direktyvos IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų pažeidimo ar sunaikinimo (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑103/00, 2002, Rink. p. I‑1147, 39 punktą).

(2-21)    Toks požiūris taip pat grindžiamas SESV 191 straipsniu, pagal kurį „Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio“, ir atsargumo principu, taip pat principu, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų. Prevencinėmis priemonėmis numatomos ir šalinamos grėsmės ir rizika, kuri gali kilti rūšims. Todėl dėl kai kurių rūšių prevencinės priemonės taip pat gali būti priskiriamos „reikiamoms priemonėms“, kad būtų nustatyta griežta apsaugos sistema.

2.2.4. 12 straipsnio 1 dalies a–d punktų ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios su vykdoma veikla

(2-22) Nors apsaugos taisyklių taikymas gali būti aiškiai susijęs su projekto patvirtinimo procedūromis (pvz., statybos ir infrastruktūros projektai), jų taikymas pasikartojančiai ir plačiai paplitusiai veiklai, pvz., žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės 43 veiklai, gali būti sudėtingesnis klausimas.

Direktyva vis tiek taikoma šiai veiklai. Iš tiesų ESTT paaiškino, kad Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktų draudimai gali būti taikomi veiklai, pvz., miško eksploatavimo veiklai arba žemės panaudojimui, kurios aiškus tikslas yra kitas nei gyvūnų rūšių gaudymas ar žudymas, trikdymas arba tyčinis kiaušinių sunaikinimas arba rinkimas 44 . Pagal analogiją tą patį galima pasakyti apie Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą draudimą.

Todėl valstybės narės privalo užtikrinti prievolių, susijusių su į IV priedą įrašytų rūšių apsauga, laikymąsi taip pat ir vykdomos veiklos metu. Tai nebūtinai reiškia poreikį nacionaliniu lygmeniu nustatyti naują struktūrą arba leidimų išdavimo procedūras. Valstybės narės greičiausiai turės nustačiusios planavimo procedūras, reglamentus arba geriausios patirties kodeksus, kurie turėtų būti pritaikyti taip, kad į juos būtų įtrauktos 12 straipsnio nuostatos. Vis dėlto, nepriklausomai nuo požiūrio, kuriuo remiantis nusprendžiama 12 straipsnio reikalavimus taikyti vykdomai veiklai (naujo mechanizmo sukūrimas arba esamų mechanizmų pritaikymas), valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų tinkamai įvykdyti griežtos apsaugos reikalavimai. Kadangi žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė šiuo požiūriu yra gana skirtingos sritys, kiekviena jų toliau aptariama atskirai.

(2-23)    Kalbant apie žemės ūkį 45 pažymėtina, kad įvairios valstybės narės nusprendė taikyti prevencines priemones, kad užtikrintų 12 straipsnio laikymąsi. Tai, pvz., gali apimti pakankamai išsamių ir aiškių gairių ir elgesio kodeksų (net jeigu jie nėra teisiškai privalomi) rengimą. Verta pažymėti, kad pagrindinės ūkininkavimo praktikos taisyklės dažnai apima tam tikrų kraštovaizdžio ypatumų, pvz., gyvatvorių, vandens telkinių ir pan., apsaugą, nes tai taip pat gali būti į IV priedą įtrauktų rūšių buveinės. Tačiau atitinkamų rūšių paplitimo arealas yra labai platus, o kai kuriais atvejais valstybės narės nustatė, kad tinkama parengti išsamesnes su konkrečiomis rūšimis susijusias gaires.

Pagal direktyvą vis tiek reikalaujama, kad toks požiūris ir priemonės veikiau papildytų, o ne pakeistų oficialią teisinę apsaugą, t. y. jeigu šių priemonių (pvz., elgesio kodeksų, geriausios patirties) nepaisoma arba jos tinkamai neįgyvendinamos, turi būti nustatytos teisinės procedūros, kurios padėtų veiksmingai užtikrinti griežtos rūšių apsaugos sistemą pagal 12 straipsnį.

(2-24)    Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad saugomų rūšių atsiradimas žemės ūkio paskirties žemėje dažnai yra įprastos žemės naudojimo ir ūkininkavimo praktikos, kuri paprastai yra ekstensyvaus pobūdžio, rezultatas. Jeigu žemės ūkio naudojimo praktika yra aiškiai palanki atitinkamos rūšies apsaugos būklei, akivaizdu, kad reikėtų skatinti toliau taikyti tokią praktiką. Be 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, atsitiktinis saugomų gyvūnų rūšių sugavimas arba nužudymas, susijęs su tokia vykdoma veikla, turėtų būti stebimas ir vertinamas pagal 12 straipsnio 4 dalį.

(2-25)    12 straipsnio taikymas miškininkystei kai kuriais atžvilgiais yra sudėtingesnis, nes labiau tikėtina, kad kertami medžiai patys yra į IV priedą įrašytų rūšių buveinės (veisimosi (perėjimo) arba poilsio vieta). Konkretūs sektoriaus ypatumai, t. y. ilgi gamybos ciklai, taigi ir ilgalaikio planavimo poreikis, dar labiau apsunkina konkrečias problemas, susijusias su rūšių apsauga miškuose.

Ieškant tvarios miškotvarkos praktikos, kuri yra suderinama su apsaugos reikalavimais, įvairiose valstybėse narėse šiam klausimui spręsti parengti įvairiausi požiūriai. Dabartiniai metodai yra skirtingi – pradedant miškų planavimu ir išankstiniu miškotvarkos planų patvirtinimu arba bendraisiais elgesio kodeksais, baigiant išankstiniu pranešimu apie pasiūlymus kirsti, kad aplinkos apsaugos institucijos galėtų įsikišti, jeigu tokia veikla gali būti susijusi su saugomų rūšių populiacijomis.

Kaip ir žemės ūkio praktikos atveju, šiais prevenciniais metodais galima užtikrinti atitinkamų rūšių apsaugą, jeigu apie juos veiksmingai pranešama ir jei jie įgyvendinami gera valia ir skiriant pakankamai išteklių. Ekonominės paskatos gali būti naudingos skatinant tokį metodą, kaip tai yra miškų sertifikavimo schemų atveju, dėl kurių gali prireikti laikytis tam tikrų aplinkos apsaugos nuostatų, įskaitant nuostatas dėl biologinės įvairovės ir rūšių apsaugos. Žinoma, metodus gali prireikti pritaikyti, kad jie atitiktų į IV priedą įrašytų rūšių apsaugos reikalavimus. Tačiau tokie metodai nesuteikia absoliučios garantijos, išskyrus atvejus, kai visapusiški išankstiniai miškotvarkos planai yra privalomi, todėl jie (kaip nurodyta pirmiau) turi būti patvirtinti laikantis vykdytino teisinės apsaugos režimo.

 (2-26) Miškininkystės priemonės taip pat turėtų atitikti 12 straipsnį, jeigu jos buvo suplanuotos siekiant išvengti visų pirma 12 straipsnyje nurodytų situacijų susidarymo. Tinkamas prevencinis metodas galėtų padėti išvengti prieštaravimų 12 straipsnio draudimams, jeigu pagal jį draudimas nebūtų taikomas jokiai žalingai miškininkystės praktikai tuo atveju, kai rūšys yra labiausiai pažeidžiamos, pvz., perėdamos (veisdamosi). Ne dauginimosi sezono metu pagal 12 straipsnį reikalingas priemones reikėtų nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis rūšių ekologiniais poreikiais, idealiausiu atveju atsižvelgiant į miškotvarkos planus 46 ir siekiant išvengti bet kokio veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų pažeidimo ar sunaikinimo.

ESTT paaiškino, kad miško eksploatavimo veikla turėtų būti grindžiama prevenciniu metodu, kuriame atsižvelgiama į atitinkamų rūšių apsaugos poreikius ir kuris planuojamas bei vykdomas taip, kad nebūtų pažeisti Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatyti draudimai kartu atsižvelgiant, kaip matyti iš direktyvos 2 straipsnio 3 dalies, į ekonominius, socialinius, kultūrinius, regioninius ir vietos reikalavimus 47 . Pagal analogiją tą patį galima pasakyti apie Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą draudimą.

(2-27) Kitas pasikartojančios veiklos pavyzdys yra viešos infrastruktūros priežiūra. Priežiūros priemonės gali būti sukurtos taip, kad padėtų išsaugoti ir sujungti griežtai saugomų rūšių, pvz., vikriojo driežo (Lacerta agilis), gyvenančio prie geležinkelio linijų (pvz., atidi pakelių krūmynų, geležinkelio balasto ir upių augalijos priežiūra), buveines. Valstybės narės gali parengti gerosios praktikos gaires dėl tokių priežiūros priemonių, kad padėtų užtikrinti Buveinių direktyvoje nustatytų reikalavimų laikymąsi.

(2-28) Valstybės narės taip pat gali naudoti savanoriškas priemones, pvz., sutartis dėl miško, aplinkos ir klimato paslaugų ir miško apsaugos pagal bendrą žemės ūkio politiką, ir taip prisidėti prie 12 straipsnio nuostatų įgyvendinimo. Tokios priemonės gali padėti sėkmingai derinti prevencinį požiūrį su (savanorišku) aktyviu buveinių valdymu. Vis dėlto šios priemonės gali tik papildyti oficialią teisinę apsaugą, o ne ją pakeisti.

(2-29) 12 straipsnį taikant žuvininkystei turi būti reguliuojama žvejybos veikla, siekiant užkirsti kelią tokiam neigiamam poveikiui griežtai saugomoms rūšims, kaip jų nerštaviečių ar poilsio vietų pažeidimas, tyčinis šių rūšių gaudymas ar žudymas arba jų priegauda žvejybos įrankiuose. Būtinas prevencines priemones būtų galima taikyti imantis planavimo veiksmų, pvz., parengiant žuvininkystės valdymo planus arba išduodant žvejybos licencijas, kuriose nurodomi konkretūs reikalavimai. Siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą apsaugą, šios priemonės turėtų būti pagrįstos tinkamomis žiniomis apie tam tikrų tipų žvejybos įrankių keliamą riziką. Be to, ypatingą dėmesį reikėtų skirti sritims, kuriose kyla rizika, kad dėl sąveikos atsiras atsitiktinė prieglauda.

Kadangi jūros biologinių išteklių apsauga yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija pagal bendrą žuvininkystės politiką, būtinos priemonės turi būti įgyvendinamos naudojantis šia politine sistema. Pagrindinės taikomos taisyklės išdėstytos Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, kuris taikomas ekosistema pagrįstam požiūriui į žuvininkystės valdymą, siekiant riboti poveikį aplinkai ir užtikrinti aplinkos srities teisės aktų nuoseklumą. Įgyvendinant būtinas prevencines priemones, pvz., numatytas „techninių priemonių reglamente“ (Reglamentas (ES) 2019/1241 49 ), galima naudoti įvairias žuvininkystės valdymo priemones.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į regionalizacijos proceso pagal reglamentą sistemą, privalo Komisijai pateikti bendras rekomendacijas priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytos būtinosios priemonės. Paprastai valstybės narės gali taikyti būtinas taisykles ir prevencines priemones žvejybos laivams, plaukiantiems su jų vėliava. Dėl kitų laivynų, žvejojančių valstybių narių jūros teritorijoje, priemones reikia įgyvendinti Komisijai priimant deleguotuosius aktus. Pagal Reglamentą 1380/2013 valstybės narės tam tikromis sąlygomis, siekdamos sumažinti rūšims kylančią rimtą grėsmę, gali priimti visiems laivams taikomas neatidėliotinas priemones. Jos taip pat gali priimti neatidėliotinas priemones, galiojančias 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje ir tam tikromis sąlygomis taikomas visiems laivams.

Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis dabartinėmis žiniomis, priegauda yra viena pagrindinių aplinkybių, darančių spaudimą saugomoms jūrų rūšims, visų pirma banginių šeimos gyvūnams, vėžliams ir jūrų paukščiams, labai svarbi priimti ir įgyvendinti veiksmingas prevencines priemones, susijusias su dabartine žvejybos veikla. Šiuo tikslu turėtų būti naudojami prieinami bendros žuvininkystės politikos mechanizmai, konkrečiau, techninių priemonių reglamentas (Reglamentas (ES) 2019/1241). Prevencinės priemonės, pvz., gali apimti tam tikrų žvejybos įrankių tipų pakeitimus arba jiems taikomus apribojimus, erdvinį / laikiną žvejybos veiklos reguliavimą (pvz., visišką draudimą naudoti tam tikros rūšies žvejybos įrankį rajone, kuriame toks įrankis kelia grėsmę tame rajone esančių rūšių apsaugos būklei arba grėsmę jų buveinėms) arba alternatyvių įrankių kūrimą.

 

(2-30)    Bendra išvada, kurią galima padaryti remiantis šiame skirsnyje pateikta informacija, yra ta, kad vykdoma veikla idealiausiu atveju turėtų būti vykdoma taip, kad visų pirma būtų išvengta kylančių konfliktų su rūšių apsaugos nuostatomis. Toks požiūris taip pat yra pranašus tuo, kad gali padėti apsaugoti veiklą vykdantį asmenį (t. y. nuo patraukimo atsakomybėn), jeigu tas asmuo laikosi šių priemonių. Šiuo tikslu galima pasinaudoti tokiais įrankiais kaip planavimo priemonės, išankstinio sutikimo sistemos, elgesio kodeksai ir praktinė informacija arba gairės. Tokios priemonės turėtų:

a)priklausyti „reikalingoms priemonėms“, kurios yra būtinos pagal 12 straipsnį siekiant „sukurti ir įgyvendinti veiksmingą griežtos apsaugos sistemą“;

b)apimti griežtos apsaugos reikalavimus;

c)padėti užtikrinti, kad imantis bet kokių žalingų veiksmų būtų visapusiškai atsižvelgiama į atitinkamų rūšių arba populiacijos apsaugos poreikius, ir jas turi papildyti griežtos apsaugos teisinė sistema, kuria užtikrinamas reguliavimo institucijų vykdymo užtikrinimas reikalavimų nesilaikymo atveju (paisoma teisinio tikrumo aspektų), ir

d)padėti apibrėžti tinkamus priežiūros lygius (kurių reikalaujama pagal direktyvos 11 straipsnį) ir tai, kaip ją reikėtų finansuoti.

2.3.Konkrečios apsaugos nuostatos pagal 12 straipsnį

2.3.1. Tyčinis į IV priedo a dalį įrašytų rūšių egzempliorių gaudymas arba žudymas

(2-31)    Pagal 12 straipsnio 1 dalies a punktą draudžiama bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti 50 į IV priedo a dalį įrašytų rūšių egzempliorius gamtoje. Pagal 12 straipsnio 3 dalį šis draudimas taikomas visiems gyvūnų gyvenimo etapams. Pagal 1 straipsnio m punktą „egzempliorius reiškia bet kurį į IV ir V priedus įtrauktos rūšies gyvą arba negyvą gyvūną ar augalą, bet kurią jo dalį ar išvestinį produktą, taip pat bet kokias kitas prekes, kurios pagal dokumentus, pakuotę, žymėjimą ar etiketę arba kitas aplinkybes yra tų rūšių gyvūnų ar augalų dalys ar išvestiniai“.

(2-32)    Sprendime Caretta caretta, C-103/00 (37 punktas) Teisingumo Teismas dėl „tyčios“ elemento pastebėjo, kad: „perėjimo paplūdimiuose buvo draudžiama naudoti mopedus ir juose buvo pastatyti informaciniai stendai, kuriuose nurodyta, kad paplūdimiuose esama vėžlių lizdų. Jūros teritorijos prie Gerako ir Dafnės salų buvo priskirtos absoliučios apsaugos zonomis, kuriose pastatyti specialūs informaciniai stendai.“ Pasak Teisingumo Teismo, tai, kad, nepaisant visuomenei prieinamos informacijos apie poreikį apsaugoti šias teritorijas, žmonės paplūdimyje važinėjo mopedais, o aplinkiniuose jūros vandenyse – plaukiojo vandens dviračiais ir mažais laiveliais 51 , reiškė tyčinį vėžlių trikdymą jų perėjimo laikotarpiu, kaip nustatyta 12 straipsnio 1 dalies b punkte. Taigi, atrodo, kad Teisingumo Teismas „sąvoką „tyčia“ aiškina sąmoningo susitaikymo su pasekmėmis prasme“ 52 .

(2-33)    Sprendime C-221/04 53 Teisingumo Teismo motyvai buvo konkretesni. Toje byloje Komisija pareiškė ieškinį Teisingumo Teismui, nes dėl Kastilijos ir Leono institucijų išduoto leidimo naudoti spąstus keliuose privačiuose medžioklės plotuose, Ispanija nesilaikė 12 straipsnio 1 dalies a punkto ūdrų (Lutra lutra) apsaugos atžvilgiu. Teisingumo Teismas priminė Sprendimo Caretta caretta išvadas ir nurodė, jog tam, kad „būtų įvykdyta direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta sąlyga dėl tyčinio veikos pobūdžio, turi būti įrodyta, jog veiką įvykdęs asmuo norėjo sugauti saugomos gyvūnų rūšies individą arba jį nužudyti ar bent jau pripažino, kad yra tokio sugavimo arba nužudymo galimybė“ 54 .

Teisingumo Teismas tai panaudojo kaip „būtiną kriterijų“ ir toje byloje nustatė, kad ginčijamas leidimas buvo susijęs su lapėmis ir atitinkamai juo nebuvo ketinama leisti gaudyti ūdrų. Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad ūdrų buvimas teritorijoje nebuvo oficialiai įrodytas, taigi nebuvo nustatyta, kad Ispanijos institucijos žinojo, jog, išduodamos ginčijamus leidimus medžioti lapes, jos sukėlė pavojų ūdroms. Taigi, Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad būtini kriterijai, ‑ reikalingi siekiant nustatyti, jog buvo tyčia gaudomi ar žudomi saugomoms gyvūnų rūšims priklausantys egzemplioriai, ‑ nebuvo įvykdyti 55 .

Sprendime C-340/10 Teisingumo Teismas pareiškė, kad Kipras neįvykdė savo prievolių pagal 12 straipsnio 1 dalį leisdamas vykdyti veiklą, kuria buvo rimtai sutrikdytos Paralimnio ežero ekologinės savybės, ir nesiimdamas apsaugos priemonių, būtinų Natrix natrix cypriaca (Kipro geltonskruostis žaltys) populiacijai išsaugoti, taip pat nesiimdamas būtinų priemonių, kuriomis būtų nustatyta ir taikoma griežtos tų rūšių apsaugos sistema.

(2-34)    Remiantis Teisingumo Teismo požiūriu sprendimuose C-103/00 ir C-221/04, „tyčiniai“ veiksmai turi būti suprantami kaip veiksmai, kuriuos atliko asmuo, žinantis, kad dėl šių veiksmų bus pagautos ar nužudytos į IV priedą įrašytos rūšys, arba sąmoningai sutinkantis su tokios nusikalstamos veikos padarymo galimybe.

Kitaip tariant, nuostata taikoma ne tik asmeniui, kuris tikrai ketina pagauti ar nužudyti saugomos rūšies egzempliorių, bet ir asmeniui, kuris yra pakankami informuotas ir žino apie pasekmes, kurias greičiausiai sukels jo veiksmai ir vis tiek atlieka egzempliorių sugavimo arba nužudymo veiksmą (pvz., nepageidaujamas, bet priimtinas šalutinis poveikis) (sąlyginė tyčia).

Nacionalinės institucijos, pasinaudodamos visomis tinkamomis priemonėmis, turėtų aktyviai skleisti informaciją apie saugomų rūšių paplitimą ir apie visas galiojančias jų apsaugos taisykles. Šiuo atveju paminėtinas pavyzdys – Caretta caretta byloje nurodyti informaciniai stendai paplūdimiuose, kuriuose informuojama apie vėžlių lizdus paplūdimiuose.

(2-35)    Šis informacijos poreikis taip pat yra labai svarbus dėl rūšių, kurios atsitiktinai pagaunamos vykdant žvejybos veiklą, kurios metu pažeidžiamos žvejybos taisyklės. ES priėmė tam tikras taisykles, kad apsaugotų banginių šeimos gyvūnus nuo sugavimo ir nužudymo žvejybos įrankiais. Reglamentu 2019/1241 tam tikriems laivams draudžiama naudoti tam tikros rūšies žvejybos įrankius konkrečiuose rajonuose kartu nenaudojant aktyvių akustinių atgrasymo prietaisų, kurie gali užkirsti kelią uostuose esančių delfinų įsipainiojimui į žvejybos tinklus (taip pat žr. 2.3.6 skirsnį). Tokiais atvejais valstybės narės privalo ne tik užtikrinti, kad jos veiksmingai kontroliuos ir užtikrins akustinių atgrasymo prietaisų naudojimą, bet ir tai, kad apie šią prievolę būtų išsamiai informuoti žvejai.

2.3.2. Tyčinis į IV priedo a dalį įrašytų rūšių trikdymas, ypač jų veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu

(2-36)    Pagal 12 straipsnio 1 dalies b punktą draudžiama tyčia trikdyti į IV priedą įrašytas rūšis, visų pirma veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos laikotarpiais, kai šios rūšys yra labiausiai pažeidžiamos 57 . 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis draudimas taikomas visiems rūšių gyvenimo etapams.

2.3.2.a) Tyčinis trikdymas

(2-37)    Sąvoka „trikdymas“ neapibrėžta nei Buveinių direktyvos 12 straipsnyje, nei 1 straipsnyje 58 . Nuostata nėra aiškiai apribota „reikšmingais“ trikdymais, kaip tai yra direktyvos 6 straipsnio 2 dalies atveju, tačiau nuostatos taikymo sritis turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą direktyvos tikslą.

Kaip jau minėta, Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatytas apsaugos režimas nėra įgyvendinamas „tik tada, kai kyla rizika, kad atitinkama veikla turės neigiamų pasekmių atitinkamų gyvūnų rūšies apsaugos būklei“ 59 ir „ir „pagal minėtą nuostatą užtikrinama apsauga taikoma ir tada, kai rūšių apsaugos būklė tampa palanki“ 60 .

Akivaizdu, kad bet kokia tyčinė veikla, kuria rūšys trikdomos tiek, kad tai gali turėti įtakos išgyvenimo galimybėms, sėkmingam veisimuisi arba reprodukciniams pajėgumams arba dėl kurio sumažėja užimamas arealas arba rūšys perkeliamos arba išstumiamos į kitus arealus, turėtų būti laikomos „trikdymu“ pagal 12 straipsnio nuostatas.

(2-38) Atsižvelgiant į jų specifinę vystymosi raidą (visų pirma į jų reprodukcinę strategiją arba judumą) ir dažnai sudėtingą kai kurių gyvūnų socialinę sąveiką, individų trikdymas dažnai gali turėti pasekmių populiacijos lygmeniu. Pavyzdžiui, taip būtų tuo atveju, jeigu būtų trikdoma nėščia patelė arba motina, kuri yra stambus, ilgai gyvenantis, ypač judrus ir mažo vislumo gyvūnas, pvz., jūrų žinduolis, būtų atskiriama nuo jauniklio.

(2-39) Paprastai trikdymo intensyvumas, trukmė ir pasikartojimo dažnumas yra svarbūs trikdymo poveikio rūšims vertinimo parametrai. Įvairių rūšių jautrumas ir atsakas į tos pačios rūšies trikdymą bus skirtingas ir į tai reikia atsižvelgti. Vienoms rūšims trikdymą sukeliantys veiksniai gali netrikdyti kitų rūšių. Be to, tam tikros rūšies atskiro individo jautrumas gali būti skirtingas, priklausomai nuo sezono arba tam tikrų jo gyvenimo ciklo laikotarpių (pvz., veisimosi laikotarpio).

12 straipsnio 1 dalies b punkte atsižvelgiama į šią galimybę pažymint, kad tyčinis trikdymas turėtų būti draudžiamas, visų pirma jautriais veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos laikotarpiais. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad trikdymas (pvz., dėl triukšmo, šviesos) nebūtinai visada daro tiesioginį poveikį rūšių fiziniam neliečiamumui. Jis taip pat gali turėti netiesioginį neigiamą poveikį rūšims (pvz., priversdamas jas išeikvoti daug energijos pabėgimui: pvz., per žiemos miegą sutrikdytų šikšnosparnių temperatūra pakyla ir jie išskrenda, todėl mažiau tikėtina, kad jie išgyvens žiemos metu praradę dideles energijos išteklių atsargas).

(2-40) Todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Kompetentingos institucijos turi atidžiai išnagrinėti trikdymo, kuris turi būti laikomas žalingu, lygį, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamų rūšių ypatumus ir padėtį, kaip paaiškinta pirmiau. Pavyzdžiui, nuolatinis banginių šeimos gyvūnų trikdymas iš banginių stebėjimo laivų galėtų sukelti didelį poveikį atskiriems egzemplioriams, įskaitant neigiamas pasekmes vietos populiacijai. Kita vertus, pavieniai trikdymo atvejai, kurie vargu ar turės neigiamą poveikį konkrečiam gyvūnui arba vietos populiacijai, pvz., vilko atbaidymas nuo patekimo į avių aptvarą siekiant užkirsti kelią žalai, neturėtų būti laikomas trikdymu pagal 12 straipsnį.

(2-41) Trikdymas taip pat turi būti „tyčinis“, kad jam būtų taikomas 12 straipsnio 1 dalies b punktas (sąvokos „tyčia“ apibrėžtis pateikta 2.3.1 skirsnyje). Vėlgi Sprendime Caretta caretta, C-103/00, Teisingumo Teismas analizavo kiekvieną įvairią veiklą, vykdomą perėjimo paplūdimiuose, siekdamas nustatyti šios veiklos ir rūšies trikdymo priežastinį ryšį. Jis visų pirma nustatė, kad važinėjimas mopedais Caretta caretta perėjimo paplūdimyje galėjo trikdyti šią rūšį iš esmės dėl triukšmo sukeliamų nepatogumų, ypač kiaušinių dėjimo, inkubacijos ir perėjimo laikotarpiu ir kai jauni vėžliai ropojo į jūrą. Mažų laivų buvimas netoli perėjimo paplūdimių taip pat kėlė grėsmę vėžlių gyvybėms ir gerovei. Teisingumo Teismo manymu, to pakako, kad pagal 12 straipsnio 1 dalies b punktą tai būtų laikoma tyčinių atitinkamų rūšių trikdymu jų perėjimo laikotarpiu.

   

2.3.2.b    Veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos laikotarpiai

(2-42)    Veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos laikotarpiai rūšių trikdymo požiūriu laikomi ypač jautriais laikotarpiais. Tačiau šios sąvokos Buveinių direktyvoje neapibrėžtos. Kadangi direktyvos IV priedo a dalyje nustatytos pačios įvairiausios rūšys, kurios ekologiniu, biologiniu ir elgsenos požiūriu yra labai skirtingos, vėlgi, apibrėžiant veisimosi (perėjimo), jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos laikotarpius, būtina laikytis kiekvienai rūšiai taikomo požiūrio (jei šie laikotarpiai apskritai taikomi).

(2-43)    12 straipsnio tikslais turėtų būti taikomos toliau išvardytų terminų apibrėžtys.

– Veisimosi (perėjimo) ir jauniklių auginimo laikotarpis. Šis laikotarpis gali apimti (kai taikytina) viliojimą, poravimąsi, lizdų sukimo arba perimviečių ar gimdymo vietų pasirinkimą, gimdymą arba kiaušinių dėjimą arba palikuonių gamybą, jei dauginimasis nelytinis, kiaušinių vystymąsi ir perinimą, ir jauniklių auginimą.

– Žiemos miego laikotarpis. Žiemos miegas – tai laikotarpis, kai gyvūnas paprastai žiemos laikotarpiu tampa neaktyviu ir išlieka miego, snaudimo ar poilsio būsenoje. Tokioje būsenoje gyvūno temperatūra paprastai yra mažesnė, o jo pulsas ir kvėpavimas yra sulėtėję. Žiemos miegas sudaro sąlygas gyvūnams išgyventi sudėtingas sąlygas naudojant mažiau energijos, palyginti su aktyviu laikotarpiu (pvz., kai kurie šikšnosparniai, graužikai, varliagyviai arba ropliai).

– Migracijos laikotarpis. Migracija – tai periodinis rūšių judėjimas iš vienos vietos į kitą, kai tai yra jų natūrali gyvenimo ciklo dalis, išskyrus atvejus, kai migruojama dėl sezoninių arba maisto tiekimo pokyčių.

2.3.3. Tyčinis kiaušinių gamtoje naikinimas ar rinkimas

(2-44)    Pagal 12 straipsnio 1 dalies c punktą draudžiama tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje.

2.3.4. Veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų pažeidimas ar naikinimas

(2-45)    12 straipsnio 1 dalies d punktas yra savarankiška nuostata. Kitaip nei kiti 12 straipsnyje nustatyti draudimai, ji nėra tiesiogiai susijusi su egzemplioriais, bet ja veikiau siekiama apsaugoti svarbius jų buveinių elementus, nes pagal ją draudžiama pažeisti ar naikinti veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietas. Be to, 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose vartojama sąvoka „tyčia“, tačiau to negalima pasakyti apie d punktą.

2.3.4.a    Pasekmės, kurios atsiranda 12 straipsnio 1 dalies d punkte nevartojant sąvokos „tyčia“

(2-46)    Pagal 12 straipsnio 1 dalies a–c punktus draudžiami tik tyčiniai veiksmai ir jiems būtina užkirsti kelią, tuo tarpu pagal d punktą tyčinis veiksmas nėra būtina išankstinė sąlyga 65 . Pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą reikalaujama, kad visi veiksmai, dėl kurių pažeidžiamos arba sunaikinamos veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietos, turi būti uždrausti, nepaisant to, ar jie padaromi tyčia, ar ne 66 .

Teisingumo Teismas dar kartą patvirtino, kad „Bendrijos teisės aktų leidėjas, kitaip nei direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose, išvardytų veiksmų neapribodamas direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktu draudžiamais tyčiniais veiksmais, išreiškė savo valią suteikti veisimosi ir poilsio vietoms didesnę apsaugą nuo veiksmų, kurie gali jas pažeisti arba naikinti. Atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos tikslus, kuriuos siekiama įgyvendinti direktyva, jokiu būdu nėra neproporcinga tai, kad 12 straipsnio 1 dalies d punkte numatytas draudimas neapribojamas tyčiniais veiksmais“ 67 .

(2-47)    Baudžiamojoje teisėje daromas skirtumas tarp sąmoningų ar tyčinių ir netyčinių veiksmų. Sąvoka „tyčia“ taip pat apima situacijas, kai rezultato nėra siekiama tiesiogiai, tačiau asmuo privalėjo atsižvelgti į pasekmes, kurias galėjo sukelti veiksmas. Iš to aiškiai matyti, kad d punkte praleidžiant žodį „tyčia“ buvo siekiama į šios nuostatos taikymo sritį taip pat įtraukti netyčinius veiksmus, susijusius su pažeidimu arba sunaikinimu. Taip šiai nuostatai suteikiama konkreti ypatybė: turi būti veiksmingai uždrausti visi veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų pažeidimo ar sunaikinimo atvejai, t. y. jų turi būti vengiama.

(2-48)    Tačiau tai nereiškia, kad pagal direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktą reikia imtis aktyvių buveinių valdymo priemonių (pvz., aktyviai valdyti pievą, kurioje veisiasi drugeliai). Vis dėlto, siekiant apsaugoti veisimosi ar poilsio vietas nuo pažeidimo ar sunaikinimo, paprasto draudimo teisiniame tekste nepakanka ir jį turi papildyti tinkamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas, įskaitant prevencines priemones. Pagal griežtą apsaugos sistemą valstybės narės turėtų numatyti grėsmes, kurios dėl žmogaus veiksmų gali kilti teritorijoms, ir imtis priemonių, siekdamos užtikrinti, kad subjektai, kurie galėtų padaryti nusikalstamą veiką (tyčia arba ne) būtų informuoti apie galiojantį draudimą ir atitinkamai veikti.

(2-49) Pirmajame Sprendime Caretta caretta 68 Teisingumo Teismas pareiškė, kad pastatų buvimas paplūdimyje, kurį rūšis naudojo perėjimui, sukėlė perėjimo vietos pažeidimą ar sunaikinimą pagal direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktą 69 . Svarbu tai, kad Teisingumo Teismas nereikalavo, jog šie pastatai būtų „neteisėti“. Vien faktas, kad pastatai buvo pastatyti paplūdimyje ir jie sukėlė pažeidimą ar sunaikinimą, buvo pagrindinis Teisingumo Teismo argumentas. Todėl pastatų statyba paplūdimyje, kuris klasifikuojamas kaip „absoliuti apsaugos zona“, ypač tuo atveju, kai paplūdimyje „buvo pastatyti specialūs informaciniai stendai“, yra pakankamos aplinkybės 12 straipsnio 1 dalies d punkto pažeidimui konstatuoti.

(2-50) Sprendime C-441/17 (dėl tam tikrų į IV priedą įrašytų vabalų saprofitų rūšių – Buprestis splendens, Cucujus cinnaberinus, Phryganophilus ruficollis ir Pytho kolwensis – apsaugos Lenkijos Belovežo girioje) 70  Teisingumo Teismas taip pat paaiškino, kad Buveinių direktyvos 12 straipsnio draudimai taikomi nepaisant rūšių egzempliorių, kuriems taikoma griežta apsauga, skaičiaus. Visai neseniai Teisingumo Teismas pakartojo, kad „tos direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytos apsaugos sistemos įgyvendinimas nepriklauso nuo atitinkamų rūšių egzempliorių skaičiaus“ 71 . Kitaip tariant, faktas, kad rūšys gali būti plačiai paplitusios atitinkamoje vietovėje ir kad jos išlikimui nekyla grėsmė, nesušvelnina prievolių, susijusių su griežta rūšių apsauga. Į tokias aplinkybes veikiau reikėtų atsižvelgti taikant nukrypti leidžiančių nuostatų procesą. Priešingas scenarijus taip pat yra teisingas, t. y. faktas, kad vietovė yra veisimosi (perėjimo) teritorija arba poilsio vieta tik vienam arba keletui į IV priedo a dalį įrašytų rūšių individų, nesumažina prievolės apsaugoti šią vietovę nuo veiksmų, kurie galėtų ją pažeisti arba sunaikinti.

(2-51)    Kita vertus, pasitaikys atvejų, kai natūralių buveinių būklė pablogėja savaime (įskaitant natūralias pasekmes, kurios atsiranda nutraukus tam tikrą žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdą, pvz., žemės ūkio veiklos vykdymas) arba ją sukelia nenumatyti įvykiai, todėl buveinė nebetinkama tam tikrų rūšių veisimuisi (perėjimui) arba poilsiui. Šiuo atveju, kai nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie būtų išprovokavę veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietų pažeidimą arba sunaikinimą, tačiau tai įvyko dėl gamtinių priežasčių, 12 straipsnio 1 dalies d punktas netaikomas 72 .

2.3.4.b)    Veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietų nustatymas

(2-52)    Atsižvelgiant į direktyvos tikslą, veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietos turi būti griežtai saugomos, nes jos yra esminės gyvūnų gyvenimo ciklui ir labai svarbūs rūšies visos buveinės elementai 74 , reikalingi jos išgyvenimui. Jų apsauga yra tiesiogiai susijusi su rūšių apsaugos būkle. Todėl 12 straipsnio 1 dalies d punktas turėtų būti suprantamas kaip nuostata, kuria siekiama apsaugoti veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietų ekologinę funkciją. Todėl 12 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad tokios teritorijos ir vietos neturi būti pažeistos arba sunaikintos dėl žmonių veiklos ir kad jos toliau galėtų atlikti visas funkcijas, kurios yra reikalingos sėkmingam konkretaus gyvūno veisimuisi (perėjimui) ar poilsiui.

(2-53) Byloje C-383/09 generalinė advokatė J. Kokott „perėjimo (veisimosi) ir poilsio“ vietas aiškino kaip apimančias ne tik urvus, bet ir aplinkines buveines. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad prievolės pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą neįvykdomos ne tik dėl tiesioginio urvų sunaikinimo, bet ir dėl urbanizacijos procesų ir kultūrų struktūros pokyčių didesnėse teritorijose 75 .

(2-54) Todėl iš 12 straipsnio 1 dalies d punkto galima daryti išvadą, kad tokios perėjimo (veisimosi) ir poilsio vietos taip pat turi būti saugomos tais atvejais, kai naudojamos tik retkarčiais arba net yra apleidžiamos 76 , tačiau kai yra pagrįsta didelė tikimybė, kad atitinkama rūšis grįš šias teritorijas ir vietas. Jeigu, pvz., daugybė šikšnosparnių tam tikrą urvą kasmet naudoja žiemos miegui (nes rūšys turi įprotį kasmet grįžti į tą pačią žiemos poilsio vietą), šio urvo, kaip žiemos miego vietos, funkcija taip pat turėtų būti saugoma vasarą, kad šikšnosparniai galėtų ja vėl pasinaudoti žiemą.

(2-55)    Bendruosius veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietų nustatymo kriterijus nustatyti sudėtinga, nes IV priedo a dalyje išvardytos rūšys apima įvairius taksonus su daugybe skirtingų vystymosi raidos ypatumų. Neįmanoma pateikti griežtos sąvokos „veisimosi (perėjimo) vieta“ arba „poilsio vietos“ apibrėžties, kuri bus taikoma visiems taksonams. Todėl bet kuriuo atveju aiškinant sąvokas „veisimosi (perėjimo) vietos“ arba „poilsio vietos“, būtina atsižvelgti į šią įvairovę ir paisyti įvairių dominuojančių sąlygų. Toliau apibūdintomis bendrosiomis sąlygomis šiuo atžvilgiu siekiama pateikti tam tikras rekomendacijas ir jos yra pagrįstos prielaida, kad atitinkamas vietas galima identifikuoti ir pagrįstai atriboti. Jas siekiama naudoti kaip kontrolinio sąrašo elementus, į kuriuo reikia atsižvelgti, nes ne visi šie elementai bus taikomi visoms rūšims. Šiuo atveju taip pat galima nustatyti su rūšimis susijusias žinių spragas. Kituose skirsniuose abi apibrėžtys aptariamos išsamiau, nors praktikoje jos dažnai bus tarpusavyje susijusios ir sutaps, taigi jas galima nagrinėti kartu.

(2-56)    12 straipsnio tikslais turėtų būti taikomos toliau išvardytų terminų apibrėžtys.

·Perėjimo (veisimosi) vietos

Perėjimas (veisimasis) šiuo atveju apibūdinamas kaip poravimasis, jauniklio atsivedimas (įskaitant kiaušinių dėjimą) arba palikuonių atsiradimą, jei dauginimasis nelytinis. Šiuo atveju veisimosi (perėjimo) vieta apibrėžiama kaip plotai, reikalingi poravimuisi ir atsivedimui, ir apima greta lizdo arba atsivedimo vietos esančius plotus, kai palikuonys nuo jų yra priklausomi. Kai kurių rūšių veisimosi (perėjimo) vietai taip pat priklausys susijusios struktūros, reikalingos teritorijai pažymėti ir ginti. Jeigu rūšys dauginasi nelytiniu būdu, veisimosi (perėjimo) vieta apibrėžiama kaip palikuonių atsiradimui reikalingas plotas. Reguliariai, t. y. kelis kartus metuose arba kas kelerius metus, naudojamos veisimosi (perėjimo) vietos turi būti saugomos net ir tai atvejais, kai jos nėra užimtos.

Todėl veisimosi (perėjimo) vieta gali apimti plotus, reikalingus:

1.viliojimui,

2.poravimuisi,

3.lizdo sukimui arba kiaušinių dėjimo ar atsivedimo vietos parinkimui,

4.vietoms, kurios naudojamos atsivedimui arba kiaušinių dėjimui arba palikuonių atsiradimui, jei dauginimasis nelytinis,

5.perinimo ir išsiperėjimo vietoms,

6.lizdavietėms arba atsivedimo vietoms, kai jas užima nuo tos vietos priklausomi jaunikliai, ir

7.platesnėms buveinėms, reikalingoms, kad reprodukcija yra sėkminga, įskaitant maitinimosi vietas.

·Poilsio vietos

Poilsio vietos šiuo atveju apibrėžiamos kaip plotai, turintys esminę reikšmę gyvūnams arba gyvūnų grupei tuo metu, kai jie nėra aktyvūs. Jeigu rūšiai būdingas nejudrumo laikotarpis, poilsio vieta apibrėžiama kaip vieta, prie kurios prisirišama. Poilsio vietos apima gyvūnų sukurtas struktūras, kurios funkcionuoja kaip poilsio vietos, pvz., landos, urvai arba slėptuvės. Reguliariai, t. y. kelis kartus metuose arba kas kelerius metus, naudojamos poilsio vietos turi būti saugomos net ir tai atvejais, kai jos nėra užimtos.

Išgyvenimui esminę reikšmę turinčios poilsio vietos gali apimti vieną arba daugiau struktūrų ir buveinių požymių, kurios reikalingos:

1.termoreguliavimo elgsenai, pvz., Lacerta agilis (vikrusis driežas);

2.poilsiui, miegui ar jėgų atgavimui, pvz., Nyctalus leisleri (mažasis nakviša) landos;

3.pasislėpimui, apsaugai arba prieglobsčiui, pvz., Macrothele calpeiana urvai, ir

4.žiemos miegui, pvz., šikšnosparnių įmygio vietos ir Muscardinus avellanarius (lazdyninė miegapelė) slėptuvės.

(2-57)    Norint tinkamai įgyvendinti 12 straipsnio 1 dalies d punktą, reikia gerai išmanyti ekologiją (biologija, buveinės, populiacijos dydis, pasiskirstymas ir dinamika) ir rūšies elgseną (gyvenimo ciklas, organizacija, rūšių sąveika populiacijos viduje ir tarp rūšių).

Veisimosi (perėjimo) vietų ir poilsio vietų pavyzdžiai

	Veisimosi (perėjimo) vieta	Poilsio vieta
Triturus cristatus (skiauterėtasis tritonas)	Poravimuisi naudojamame tvenkinyje yra pavienių patinų teritorijos, kuriose vyksta viliojimas ir poravimasis. Kiaušiniai dedami pavieniui ant virš vandens kyšančių augalų ir bręsta 12–18 dienų. Iš kiaušinių išsirita ir laisvai plaukioja lervos. Taigi, tvenkinys yra perėjimo (veisimosi) vieta.	Gyvenimo sausumoje etapo metu T. cristatus nuo dienos šviesos slepiasi prie akmenų, medžiuose esančiose landose ir rąstuose. Panašias slėptuves jie taip pat naudoja žiemos miego laikotarpiais (šaltuose regionuose) arba vasaros įmygio metu (karštuose regionuose). Gyvenimo vandenyje etapo metu, suaugusieji ir lervos kaip prieglobstį naudoja vegetaciją po vandeniu ir virš vandens. T. cristatus plinta gretimuose vandens telkiniuose. Sveikos T. cristatus populiacijos naudojasi įvairiais vandens telkiniais ir migruoja tarp jų, taip plėsdami savo vientisą antžeminę buveinę. Individai nuo savo gimtojo vandens telkinio gali nutolti apytiksliai 1 km. Todėl T. cristatus poilsio vietos yra tvenkiniai, kuriuose jie gyvena, ir gretima antžeminė buveinė, kuria jie naudojasi gyvenimo sausumoje metu.
Nyctalus Leisleri (mažasis nakviša)	Veisimosi (perėjimo) laikotarpiu patinai gyvena atskirai nuo patelių. Patinai rudenį medžių drevėse įrengia poravimosi vietas. Poruojamasi vėlai rudenį ir patelėse vaisius susiformuoja iki pavasario. Jaunikliai gimsta patelės landoje ir yra nuo jos priklausomi iki vasaros laikotarpio, kai yra atjunkomi. Todėl veisimosi (perėjimo) vietos ir patelių poilsio vietos yra veisimosi (perėjimo) vietos. Griežtai taikant apibrėžtį, praleidžiamos žiemos miego landos, kurios patenka į 12 straipsnio 1 dalies d punkto „poilsio vietų“ apibrėžtį.	Žiemos miegas N. leisleri yra dažniausiai medyje gyvenantis šikšnosparnis, kuris žiemą miega žiemos miegu. Žiemą jie lindi medžių drevėse, pastatuose, o kartais urvuose ir tuneliuose, kuriuose yra tinkamas mikroklimatas. Jie taip pat naudoja dirbtinius poilsio inkilus. Parkuose ir miestų teritorijose, taip pat lapuočių ir spygliuočių miškuose rastos landos medžiuose. Šios landos turi būti gana netrikdomose vietos, nes iš žiemos miego pažadinti šikšnosparniai išnaudoja vertingus energijos išteklius, kurių negali pakeisti žiemą. Dienos landos jų aktyviu laikotarpiu (pavasarį) taip pat yra labai svarbios visoms šikšnosparnių rūšims, todėl šviesiu paros metu jų iš esmės negalima trikdyti landose, esančiose senų medžių ir pastatų angose ir plyšiuose. Priklausomai nuo buvimo vietos, kolonija gali naudoti keletą vasaros landų keletą kartų iš eilės, o didesnės kolonijos gali būti naudojamos kaip patelių landos, o patinėliai gyvena atskirai arba mažomis grupėmis. Migracija Žinoma, kad N. leisleri migruoja kai kuriose Europos arealo dalyse: Vokietijoje žieduoti individai rasti žiemojantys Prancūzijoje ir Šveicarijoje (2003 m. nacionalinė ataskaita 77 ). Tikslūs migracijos būdai nėra žinomi. Tačiau, atrodo, kad kitos populiacijos yra sėslesnės, nes jų patelių ir žiemos landos yra toje pačioje vietoje. N. leisleri naudojamos landos poilsiui dienos metu ir žiemos miegui yra poilsio vietos.

	Veisimosi (perėjimo) vieta	Poilsio vieta
Maculinea arion (juodataškis melsvys)	M. arion reikalinga vieta, kurioje auga jo lervų maistui reikalingi augalai (Thymus rūšis), kurie yra lervų prieglobsčio ir maisto šaltinis (Myrmica skruzdžių lizdai), ir kurioje jie užbaigia savo vystymąsi. Kiaušiniai dedami Thymus gėlės pumpure, kuriame jie minta ir vystosi. Tam tikrame etape lerva iškrenta iš augalo ir privilioja skruzdę, kad ši ją paimtų ir nuneštų į skruzdžių lizdą. Lerva toliau vystosi skruzdėlyne ir medžioja skruzdžių lervas. Lerva lėliukės stadiją pasiekia lizde ir suauga vasaros pradžioje. M. arion perėjimo vieta bus Thymus rūšies augalai, esantys netoli suaugusiųjų pasirodymo vietos, o Myrmica skruzdžių lizdo vieta – tai vieta, kurioje vystosi lerva ir lėliukė.	Šios rūšys neturi aiškiai apibrėžtų poilsio vietų, išskyrus vietas, kurios yra reikalingos lervų vystymuisi ir vystymuisi į lėliukę. Šiems gyvenimo etapams taikoma kairėje pateikta veisimosi (perėjimo) vietos apibrėžtis.
Osmoderma eremita (niūriaspalviai auksavabaliai)	Poilsio ir veisimosi (perėjimo) vietos O. eremita atveju iš esmės sutampa. Ši vabalo saprofito rūšis didžiąją savo gyvenimo dalį gyvena brandžių lapuočių, paprastai tai yra Quercus rūšis, supuvusiose ertmėse. Didelė dalis individų nepalieka medžio, kuriame gimė. Poruojamasi podirviniame sluoksnyje, kuriame giliai dedami kiaušinėliai. Vystymasis nuo kiaušinėlio padėjimo iki vabzdžio trunka keletą metų. Lėliukė vystosi rudenį; suaugusio vabzdžio stadija pasiekiama pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Daugybę brandžių ir iš esmės tuščiavidurių lapuočių, paprastai Quercus species, kurių šerdis išpuvus, O. eremita naudoja kaip poilsio vietą.

(2-58)    Iš Triturus cristatus rūšies pavyzdžio (žr. pirmiau pateiktą langelį) matyti, kad kai kurių rūšių, kurių gimtasis arealas yra mažas, veisimosi ir poilsio vietos gali sutapti. Tokiais atvejais svarbu apsaugoti funkciškai gyvybingą ir nuoseklią rūšių vietą, kuri apima jos poilsio ir veisimosi vietas ir kitas teritorijas, kurios laikomos būtinomis veisimosi ir (arba) poilsio vietos ekologinei funkcijai išlaikyti. Tokios rūšies „vietos“ populiacijos apibrėžimas galėtų būti naudingas apibrėžiant tokią teritoriją.

(2-59)    Taip pat reikia apsvarstyti, kaip elgtis su plačiai paplitusiomis rūšimis pagal 12 straipsnį. Konkreti problema, kurią kelia plačiai paplitusios rūšys, jau pripažįstama direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju gali būti patartina apriboti veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietos apibrėžtį vietos lygmeniu, kad ją būtų galima aiškiai apriboti: pvz., šikšnosparnių landos, lokių žiemos guolis arba ūdros giraitė, arba kitos teritorijos, kurias galima aiškiai nustatyti kaip svarbias veisimuisi ar poilsiui.

(2-60)    Sprendime Caretta caretta Teisingumo Teismas nepateikė jokios rūšių perėjimo (veisimosi) ir poilsio vietų apibrėžties ir vadovavosi konkrečiu požiūriu į kiekvieną atvejį / rūšį. Šioje byloje Teisingumo Teismas pabrėžė Lagano įlankos svarbą, kuri yra „gyvybiškai svarbus saugomos rūšies Caretta caretta perėjimo regionas 78 . Šiai teritorijai buvo būdingi fiziniai ir biologiniai veiksniai, turintys esminę reikšmę rūšies reprodukcijai (jūros teritorija ir paplūdimiai, kuriuose sukami lizdai). Bendrą veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietų apibrėžtį sudėtinga nustatyti dėl didelių rūšių ekologinių ypatumų skirtumų. Reikia atsižvelgti į naujausias žinias apie rūšių ekologiją ir elgesį.

2.3.4.c) „Pažeidimo“ koncepcija

(2-61)    „Pažeidimo“ koncepcija neapibrėžta nei Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte, nei 1 straipsnyje, nors ši sąvoka taip pat vartojama kitose direktyvos nuostatose (pvz., 6 straipsnio 2 dalis).

(2-62)    Apskritai pažeidimą galima apibrėžti kaip fizinį blogėjimą, darantį poveikį buveinei (šiuo atveju – veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietai). Kitaip nei pažeidimas, blogėjimas gali atsirasti lėtai ir laipsniškai ir sumažinti teritorijos arba vietos funkcionalumą. Todėl pažeidimas negali iš karto sukelti teritorijos arba vietos funkcionalumo praradimą. Tačiau tai turėtų neigiamą poveikį funkcionalumui atsižvelgiant į esamų ekologinių elementų kokybę ir kiekį, ir dėl šios priežasties vieta gali būti visiškai sunaikinta. Dėl didelės į IV priedo a punktą įtrauktų rūšių įvairovės konkrečios veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietos pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.

(2-63)    Bandant išsiaiškinti priežastis, dėl kurių buvo pažeista ar net prarasta veisimosi (perėjimo) arba poilsio funkcija, arba jų išvengti, svarbu nustatyti aiškų priežastinį ryšį tarp vieno ar kelių žmogaus vykdomų veiksmų ir veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietos pažeidimo ar sunaikinimo. Akivaizdu, kad pažeidimo priežastys gali būti vidinės arba išorinės ir netgi šiek tiek nutolusios nuo nagrinėjamos veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietos. Todėl tokias priežastis ir veiklą reikia kontroliuoti taip, kad pažeidimo ar sunaikinimo būtų galima išvengti. Institucijos atitinkamų veiksmų galės imtis ir tolesnio arba būsimo pažeidimo ar sunaikinimo galės išvengti tik susidariusios aiškų vaizdą apie priežastis.

(2-64) Todėl veiklos, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiama arba sunaikinama saugomos rūšies buveinė gali reikšti 12 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kaip Teisingumo Teismas pripažino Sprendime C-340/10. Šiame sprendime Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad perteklinė vandens gavyba ir kita žalinga veikla netoli Paralimnio ežero galėjo turėti pastebimą neigiamą poveikį Kipro geltonskruosčio žalčio ir buveinei ir šios rūšies apsaugai, visų pirma sausros metais. Toleruodamas šios rūšies operaciją, Kipras neįvykdė savo prievolių pagal 12 straipsnio 1 dalį.

(2-65)    Siekiant apibrėžti ribas, susijusias su „pažeidimu“, būtina atlikti viso 12 straipsnio 1 dalies d punkto analizę. 12 straipsnio paskirtis – nustatyti griežtą į IV priedo a dalį įrašytų rūšių apsaugą. Aiški veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietų apsauga kartu su pačių rūšių apsauga nenustatant „tyčios“ elemento, parodo šioms vietoms pagal direktyvą suteikiamą svarbą. Ši konkreti apsauga nuo veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietų pažeidimo ar sunaikinimo, savaime suprantama, yra susijusi su esminėmis šių vietų funkcijomis, kuriose toliau turi būti visi konkretaus gyvūno (arba gyvūnų grupės) perėjimui ar poilsiui reikalingi elementai.

(2-66)    Veiklos, dėl kurios gali būti padarytas pažeidimas pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą:

-Skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) arba kitų griežtai saugomų varliagyvių nerštaviečių užėmimas, taip (iš esmės) susilpninant jų, kaip veisimosi vietos, funkciją.

-Žiurkėno urvo, kaip veisimosi ir poilsio vietos, dalių funkcijos pažeidimas dėl gilaus arimo.

-Inžinerijos darbai ties upės pakrante, kuri yra atlantinio eršketo (Acipenser sturio) arba kitų griežtai saugomų žuvų rūšių poilsio vieta ir nerštavietė.

-Žemės sausinimas arba kita veikla, dėl kurios pasikeičia hidrologija, kuri smarkiai pažeidžia buveinės ekologinius ypatumus ir daro poveikį Natrix natrix cypriaca (Kipro geltonskruostis žaltys, žr. 2.33 skirsnį).

-Mirusių ar mirštančių medžių, kurie yra svarbios tam tikrų į IV priedą įrašytų griežtai saugomų vabalų saprofitų rūšių 79 (Buprestis splendens, Cucujus cinnaberinus, Phryganophilus ruficollis ir Pytho kolwensis), kirtimas / išvežimas.

-Namų, poilsiaviečių, kelių ir kitų infrastruktūros objektų statyba, taip pat šviesos tarša arba žvejybos veikla didžiagalvio jūrinio vėžlio (Caretta caretta) perėjimo vietose arba netoli jų 80 .

2.3.4.d) Priemonės, kuriomis užtikrinama nuolatinė veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietų ekologinė funkcija

(2-67) Priemonės, kurios naudojamos siekiant užtikrinti nuolatinę ekologinę funkciją (toliau – NEF priemonės), yra prevencinės priemonės, skirtos kuo labiau sumažinti ar net panaikinti veiklos neigiamą poveikį saugomų rūšių veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietoms. Tačiau tai gali būti ir platesnio masto priemonės, kuriose numatyti veiksmai, padedantys aktyviai gerinti tam tikrą veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietą, kad jos ekologinė funkcija bet kuriuo metu nesuprastėtų arba nebūtų prarasta. Tai, pvz., galėtų apimti teritorijos praplėtimą arba naujų buveinių kūrimą veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietoje arba turinčių tiesioginį funkcinį ryšį su tokiomis vietomis, siekiant išlaikyti jų funkcionalumą. Ekologinės funkcijos, susijusios su tokiomis atitinkamoms rūšims skirtomis priemonėmis, išlaikymas arba pagerinimas, žinoma, turi būti aiškiai įrodytas.

(2-68)    Tokios priemonės gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai yra nustatyta leidimo išdavimo arba planavimo tvarka, pagrįsta oficialiomis procedūromis, ir kai kompetentingos institucijos gali įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietos funkcijai išsaugoti, yra pakankamos. NEF priemonės gali būti alternatyva, kai veikla gali daryti poveikį tik veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietos dalims. Jeigu veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietos dydis dėl NEF Priemonių vis tiek išliks bent jau toks pat (arba didesnis) ir ji išliks tokios pat (arba geresnės) kokybės atitinkamai rūšiai, vietos funkcija, kokybė arba vientisumas nebus pažeisti. Labai svarbu išlaikyti arba pagerinti nuolatinę vietos ekologinę funkciją. Todėl svarbu stebėti NEF priemonių efektyvumą.

(2-69)    Pagal atsargumo principą, jeigu pasiūlytomis priemonėmis (pvz., projekto vystytojo pasiūlytos su projektu susijusios priemonės) negarantuojama nuolatinė vietos ekologinė funkcija, jos neturėtų būti laikomos derančiomis su 12 straipsnio 1 dalies d punktu. Tam, kad būtų laikomasi 12 straipsnio 1 dalies d punkto, būtinas aukštas užtikrintumo, kad priemonės padės išvengti bet kokio pažeidimo arba sunaikinimo, laipsnis, be to, priemonės turi būti nustatytos laiku ir būti tinkamos formos, kad būtų išvengta bet kokio pažeidimo arba sunaikinimo. Sėkmės tikimybė turi būti vertinama remiantis objektyvia informacija ir atsižvelgiant į atitinkamos vietos ypatumus ir konkrečias aplinkos sąlygas.

(2-70) Tinkamos NEF priemonės, padedančios užtikrinti, kad vietos funkcija, kokybė arba vientisumas nebus pažeistas, apskritai turės teigiamą poveikį atitinkamos rūšies apsaugai.

(2-71)    NEF priemonės galėtų būti sudedamąja veiklos arba projekto specifikacijos dalis; jos taip pat galėtų būti tarp prevencinių priemonių, kurių imamasi pagal griežtą apsaugos sistemą siekiant laikytis 12 straipsnio 1 dalies d punkto.

(2-72)    Remiantis veisimosi ir poilsio vietų apibrėžtimi (žr. 2.3.4.b skirsnį), pirmiau aprašytas metodas, atrodo, yra ypač svarbus sprendžiant su gyvūnais, kurių gimtasis paplitimo arealas yra nedidelis, susijusius klausimus, kai veisimosi ar poilsio vietos atskiriamos kaip „funkciniai vienetai“ (t. y. naudojamas platesnis požiūris). Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad valstybė narė privalo nuosekliai apibrėžti atitinkamų rūšių veisimosi ir poilsio vietų sąvoką, taigi ir užtikrinti jų apsaugą visoje savo teritorijoje.

(2-73)    NEF priemonės skiriasi nuo kompensavimo priemonių tiesiogine prasme (įskaitant kompensavimo priemones pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį). Kompensavimo priemonėmis siekiama kompensuoti konkrečias neigiamas pasekmes rūšims ir tai reiškia, kad veisimosi (perėjimo) arba poilsio vieta yra arba buvo pažeista ar sunaikinta. Taip nėra NEF priemonių atveju, kuriomis užtikrinama, kad veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų nuolatinė ekologinė funkcija išliktų visiškai nesugadinta (kiekybiniais ir kokybiniais terminais) po to, kai buvo įvykdyta veikla. Jeigu veisimosi (perėjimo) arba poilsio vieta pažeidžiama arba sunaikinama, nukrypti leidžianti nuostata pagal 16 straipsnį visada yra reikalinga, kai įvykdomos tuo tikslu nustatytos sąlygos. 3.2.3.b skirsnyje nagrinėjamas kompensavimo priemonių naudojimas pagal 16 straipsnį.

2.3.5.Laikymas, transportavimas ir pardavimas ar mainymas ir siūlymas parduoti ar mainyti gamtoje sugautus egzempliorius

(2-74)    Dėl į IV priedo a dalį įrašytų rūšių 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Valstybės narės draudžia laikyti, transportuoti, parduoti ar mainyti, siūlyti parduoti ar mainyti gamtoje sugautus šių rūšių egzempliorius, išskyrus tuos, kurie teisėtai buvo pagauti prieš įgyvendinant šią direktyvą.“ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose ir 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti draudimai taikomi visais į IV priedo a punktą įrašytų rūšių gyvenimo etapais.

2.3.6.Atsitiktinio į IV priedo a dalį įrašytų rūšių sugavimo ir žudymo stebėsenos sistema

(2-75) Pagal 12 straipsnio 4 dalį reikalaujama sukurti atsitiktinio į IV priedo a dalį įrašytų rūšių sugavimo ir žudymo stebėsenos sistemą. Stebėsenos sistema turi būti pakankamai griežta, kad būtų galima gauti patikimų duomenų apie visos veiklos, kuri galėtų kelti atsitiktinio atitinkamos rūšies sugavimo ir nužudymo riziką, poveikį. Remiantis surinkta informacija, turi būti įmanoma pateikti patikimus atsitiktinio sugavimo ir nužudymo įverčius, kurie kartu su jų apsaugos būklės priežiūros rezultatais, padėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar reikia imtis apsaugos priemonių siekiant užtikrinti, kad atitinkamai rūšiai nebūtų daromas reikšmingas neigiamas poveikis.

Tai, pvz., gali būti banginių šeimos gyvūnų arba jūrinių vėžlių priegaudos naudojant žvejybos įrankius arba jų nužudymo susidūrus su laivais stebėsena, šikšnosparnių žūčių vėjo jėgainėse stebėsena arba žūčių keliuose stebėsena (pvz., roplių žūtys pavasario migracijos metu). Sprendime C-308/08 Teisingumo Teismas nagrinėjo 12 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo klausimą dėl Iberijos lūšies (Lynx pardinus) Andalūzijoje ir atkreipė dėmesį į atsitiktinio Iberijos lūšies nužudymo keliuose stebėsenos sistemą (žr. toliau pateiktą langelį).

(2-76) Sisteminė stebėsena ir patikimų duomenų apie atsitiktinį sugavimą ir nužudymą rinkimas yra esminė būtinoji sąlygas veiksmingoms apsaugos priemonėms įgyvendinti. Pavyzdžiui, priegaudos naudojant žvejybos įrankius stebėsenos sistema gali būti grindžiama valstybių narių duomenimis, surinktais naudojant žuvininkystės duomenų rinkimo sistemą 82 . Reglamente 2017/1004 nustatytos biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų, susijusių su žuvininkystės sektoriumi, rinkimo, valdymo ir naudojimo taisyklės, kuriomis prisidedama prie bendros žuvininkystės politikos ir aplinkos teisės aktų tikslų. Šiuolaikinės kontrolės technologijos, pvz., nuotolinės elektroninės stebėsenos (angl. REM) priemonės, kuriose naudojama apsauginė vaizdo stebėjimo sistema ir jutikliai, turi didelį potencialą. Naujausios tendencijos dirbtinio intelekto srityje gali palengvinti automatinę didelio REM duomenų kiekio peržiūrą. Tokios kontrolės priemonės yra ekonomiškai efektyvios ir perspektyvios, ir jomis institucijos gali naudotis, kad stebėtų pažeidžiamų rūšių atsitiktinius sugavimus ir už juos atsiskaitytų. Tokios REM priemonės vis dažniau naudojamos visame pasaulyje kaip įvairius su žuvininkyste susijusius klausimus padedantis spręsti sprendimas tais atvejais, kai ekonomiškai efektyvi nuolatinė stebėsena yra reikalinga duomenų rinkimo ir kontrolės bei vykdymo užtikrinimo tikslais.

Valstybės narės yra įpareigotos parengti nacionalinius darbo planus pagal daugiametę ES duomenų rinkimo programą. Tokia 2020–2021 m. laikotarpio programa buvo priimta Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2019/910 ir Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/909. Programoje nustatyta prievolė rinkti duomenis apie visus atsitiktinius visų paukščių, žinduolių, roplių ir žuvų, saugomų pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautinius susitarimus, sugavimus. Duomenis dėl visų rūšių žuvų ir laivų privaloma rinkti per mokslinio stebėjimo keliones žvejų laivuose arba tai turi daryti patys žvejai laivo registracijos žurnaluose.

Jeigu duomenys, surinkti per stebėjimo keliones, nepadeda susidaryti tinkamų įžvalgų apie atsitiktinius sugavimus galutinių naudotojų poreikiams, valstybės narės privalo įgyvendinti kitą metodiką, pvz., laivuose naudoti nuotolinę elektroninę stebėseną (REM) kameromis, kuriomis įrašomas žvejybos įrankio ištraukimas ir laimikis. Duomenų rinkimo metodai ir kokybė turi būti tinkama atsižvelgiant į numatytus tikslus ir turėtų būti grindžiami geriausia patirtimi bei susijusia metodika, kurią rekomendavo atitinkamos mokslinės įstaigos. Jie turėtų būti taikomi didesnėje laivyno dalyje, kad būtų galima patikimai įvertinti priegaudą. Duomenų apie atsitiktinį pagal atitinkamus reglamentus ir direktyvas saugomų ir pažeidžiamų rūšių sugavimą rinkimas ir atitinkamų apsaugos priemonių įgyvendinimas turi būti vykdomas užtikrinant glaudų tarpsektorinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą, užtikrinant taisyklių vykdymą ir tinkamą paramą žvejams, taip pat žvejų teikiamą paramą.

(2-77) Dėl plačiai paplitusių rūšių, pvz., banginių šeimos gyvūnų, kurie juda valstybių narių vandenyse, bendradarbiavimas su kitomis rūšies natūralaus arealo paplitimo šalimis yra labai svarbus, nes stebėsena ir priemonės yra susijusios su įvairių šalių žvejybos laivais. Todėl naudinga atkreipti dėmesį į tai, kad 12 straipsnyje nustatytos prievolės yra bendra valstybių narių atsakomybė. Šį požiūrį patvirtina pirmiau minėtų nuostatų formuluotė ir viršvalstybinis direktyvos tikslas, t. y. apsaugoti Bendrijos intereso rūšis ir buveines visame jų natūralaus paplitimo areale, taip pat pareiga pagal Sutartį lojaliai bendradarbiauti. Todėl, nors pirminė pareigą įgyvendinti 12 straipsnį tenka valstybei narei, kurioje glaudžiasi rūšis, kitos valstybės narės privalo bendradarbiaut, jeigu tai yra būtina siekiant laikytis jų teisinių pareigų. Tai gali būti taikoma tiek apsaugos priemonių stebėsenai, tiek jų įgyvendinimui.

(2-78) Atsižvelgdamos į per stebėsenos sistemą surinktą informaciją, valstybės narės privalo imtis kitų būtinų tyrimo ir apsaugos priemonių, reikalingų užtikrinti, kad atsitiktinis gaudymas ar žudymas neturėtų reikšmingos neigiamos įtakos atitinkamoms rūšims. Todėl labai svarbu turėti patikimos informacijos apie rūšies populiaciją, paplitimo arealą ir apsaugos būklę, nes ji reikalinga norint visapusiškai įgyvendinti priežiūrą, kaip reikalaujama pagal direktyvos 11 straipsnį.

(2-79) Nors 12 straipsnio 4 dalyje neapibrėžtas „reikšmingas neigiamas poveikis“ 83 , galima suprasti, kad jis apima išsamų atsitiktinio sugavimo ir nužudymo poveikio rūšies subpopulacijoms ir populiacijoms būklės nagrinėjimą, ir galiausiai jos palankios apsaugos būklės pasiekimui arba palaikymui. Poveikio reikšmingumas turės būti įvertintas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į rūšies vystymosi raidą, neigiamo poveikio rimtumą ir trukmę ir apsaugos būklę bei su atitinkama rūšimi susijusią tendenciją. Pavyzdžiui, poveikis gali būti laikomas reikšmingu, jeigu rūšies apsaugos būklė yra bloga ir dėl atsitiktinio sugavimo ir nužudymo skaičiai toliau mažėja, ypač jei tai daro poveikį ateities atsigavimo perspektyvoms. Poveikis taip pat laikomas reikšmingu, jei reguliariai atsitiktinai sugaunamų ir nužudomų gyvūnų skaičius yra didelis ir jei tai galėtų daryti poveikį atitinkamos rūšies subpopuliacijai arba vietos populiacijai. Jeigu trūksta duomenų apie apsaugos būklę ir (arba) faktinį sugavimo ir nužudymo lygį, reikėtų taikyti atsargumo principą.

(2-80) Kita veikla, kuri gali sukelti griežtai saugomų jūros rūšių atsitiktinį nužudymą, yra jūrų eismas, visų pirma gyvūnams susiduriant su laivais (susidūrimas su laivais). Valstybės narės galėtų apsvarstyti įvairias prevencines priemones, įskaitant laivų greičio mažinimą arba eismo maršrutų pakeitimą. Šios priemonės paprastai turės būti įgyvendintos laikantis Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) taisyklių. Priklausomai nuo pasiūlytų priemonių taikymo srities ir jų poveikio įprastam jūrų eismui, ir pagal Direktyvą 2002/59/EB, šias priemones gali prireikti įgyvendinti ES laikantis TJO rekomendacijų.

(2-81) Tam tikra karinė veikla, visų pirma aktyviųjų hidrolokatorių naudojimas jūros aplinkoje arba nesprogusių šaudmenų išvertimas ar sunaikinimas galėtų tapti pažeidžiamų rūšių, pvz., banginių šeimos gyvūnų, nužudymo priežastimi. Karinei veiklai netaikoma 12 straipsnio nuostatų išimtis, todėl įvairių valstybių narių karinės jūrų pajėgos parengė politines iniciatyvas dėl karinių hidrolokatorių naudojimo, atsižvelgdamos į poreikį kuo labiau sumažinti galimą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, jeigu su šiais hidrolokatoriais susijusi veikla yra ribojama, gali būti nustatytos atsargumo zonos. Tai reikėtų daryti laikantis galiojančių tarptautinių teisės aktų, kurie iš esmės reglamentuojami pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės sistemą, įskaitant konkrečias nuostatas, susijusias su konkrečiomis karo laivų teisėmis ir pareigomis.

3. 16 STRAIPSNIS

16 straipsnio tekstas

1. Jei nėra kitos priimtinos alternatyvos, ir nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų palankią apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale, valstybės narės gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsnių bei 15 straipsnio a ir b punktų: a) siekdamos apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines; b) siekdamos išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims; c) atsižvelgdamos į visuomenės sveikatą ir saugą arba dėl kitų įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes; d) mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atstatymo ir reintrodukcijos bei dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą; e) siekdamos griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos. 2. Kas dveji metai valstybės narės Komisijai pateikia Komiteto nustatytos formos ataskaitą apie nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas pagal 1 dalį. Gavusi ataskaitą, Komisija ne vėliau kaip per 12 mėnesių Komitetui pateikia savo nuomonę apie tas nukrypti leidžiančias nuostatas ir apie tai praneša Komitetui. 3. Ataskaitose nurodoma: a) rūšys, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, ir jų taikymo priežastys, nurodant rizikos pobūdį ir, jei tikslinga, atmestas alternatyvas bei naudotus mokslinius duomenis; b) leidžiami gyvūnų rūšių gaudymo ar žudymo būdai, priemonės ir metodai bei jų naudojimo priežastys; c) aplinkybės, kada ir kur tokios nukrypti leidžiančios nuostatas buvo leista taikyti; d) institucija, kuriai suteikti įgaliojimai skelbti ir tikrinti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir spręsti, kokie būdai, priemonės ar metodai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kokios žinybos gali juos naudoti bei kokie asmenys turi vykdyti šią užduotį; e) naudojamos priežiūros priemonės ir gauti rezultatai.

(3-1)    Direktyvos 16 straipsnyje numatyta galimybė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, įskaitant galimybę nukrypti nuo griežtos gyvūnų rūšių apsaugos sistemos pagal 12 straipsnį.

(3-2)    Pagal 16 straipsnį nukrypti leidžiančias nuostatas galima taikyti ribotai, atsižvelgiant į 12 straipsnyje nustatytus apribojimus ir draudimus. Nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti pagrįstos ne tik atsižvelgiant į bendrą direktyvos tikslą, bet ir į tris konkrečias sąlygas (žr. 3.2 skirsnį).

(3-3)    Neįvykdžius kurios nors iš šių sąlygų, nukrypti leidžianti nuostata nebegalioja. Todėl valstybių narių institucijos privalo atidžiai išnagrinėti visus bendruosius ir konkrečius reikalavimus ir tik tuomet leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

3,1. Bendrosios teisinės aplinkybės

3.1.1. Prievolė užtikrinti visapusišką, aiškų ir tikslų 16 straipsnio perkėlimą į nacionalinės teisės aktus

(3-4)    Kompetentingos institucijos, perkeldamos 16 straipsnį į nacionalinę teisę, privalo garantuoti nukrypti leidžiančių nuostatų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad direktyva įpareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tačiau valstybėms narėms paliekama teisė rinktis, kaip pasiekti tą rezultatą. Tačiau Teisingumo Teismas nustatė šios veiksmų laisvės ribas. Todėl į nacionalinę teisę perkeliant 16 straipsnio nukrypti leidžiančių nuostatų sistemą būtina laikytis visų pagrindinių ES teisės principų ir įvairių reikalavimų, kaip paaiškinta toliau.

(3-5)    Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad 84 „direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę nebūtinai reiškia, kad jos nuostatos būtų formaliai ir aiškiai pažodžiui perkeltos į konkretų teisės aktą. Bendrosios teisinės aplinkybės, priklausomai nuo direktyvos turinio, gali būti pakankamos tikslui pasiekti, jeigu jomis iš tiesų garantuojamas visapusiškas ir pakankamai aiškus ir tikslus direktyvos taikymas“. Vien administracinės nuostatos, kurias, atsižvelgiant į jų pobūdį, valdžios institucijos gali pakeisti ir kurios nėra tinkamai paskelbiamos, negali būti laikomos tinkamų valstybės narės prievolių pagal SESV ir direktyvą įgyvendinimu 85 .

(3-6) Todėl praktinis 16 straipsnio reikalavimų taikymas nėra oficialaus perkėlimo į nacionalinę teisę pakaitalas. Sprendime C-46/11 Teisingumo Teismas patvirtino, kad tinkamas direktyvos nuostatų įgyvendinimas pats savaime negali suteikti aiškumo ir tikslumo, kuris reikalingas teisinio tikrumo principui įgyvendinti. Be to, vien administracinė praktika negali būti laikoma valstybių narių prievolės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę įgyvendinimu 86 .

(3-7)    Be to, direktyvų nuostatos turi būti įgyvendinamos joms suteikiant neginčijamą privalomą galią, taip pat konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, kiek tai būtina teisinio tikrumo reikalavimams įvykdyti 87 . Teisingumo Teismas aiškiau motyvus išdėstė Sprendime C-339/87 ir nurodė, kad „kriterijai, kuriuos valstybės narės privalo įvykdyti, siekdamos nukrypti nuo direktyvoje nustatytų draudimą, turi būti perkelti į konkrečias nacionalines nuostatas, nes sąžiningas perkėlimas į nacionalinę teisę yra ypač svarbus tuo atveju, kai bendro paveldo valdymas patikimas valstybėms narėms jų atitinkamose teritorijose“. Savo 2005 m. spalio 20 d. Sprendime Teisingumo Teismas šią jurisprudenciją taikė Buveinių direktyvai ir pastebėjo, kad „pagal Buveinių direktyvą, kuri įtvirtina kompleksines ir technines taisykles aplinkos teisėje, valstybės narės privalo prižiūrėti, kad jų teisės aktai, skirti užtikrinti direktyvos perkėlimą, būtų aiškūs ir tikslūs“ 88 .

(3-8)    Teisingumo Teismas dėl Buveinių direktyvos 16 straipsnio nusprendė, kad kriterijai, kuriais remdamosi valstybės narės gali nukrypti nuo direktyvoje nustatytų privalomų draudimų, turi būti vienareikšmiškai atkartoti nacionalinės teisės nuostatose. Tokiu atveju Buveinių direktyvos 16 straipsnis turi būti aiškinamas ribojamai, nes juo tiksliai apibrėžiamos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali nukrypti nuo direktyvos 12–15 straipsnių 89 . Šią poziciją Teisingumo Teismas pakartojo byloje C-46/11 90 .

(3-9) Perkeldamos 16 straipsnį į nacionalinę teisę, valstybės narės privalo paisyti direktyvoje vartojamų terminų ir koncepcijų prasmės, siekdamos užtikrinti vienodą jos aiškinimą ir taikymą 91 . Tai taip pat reiškia, kad nacionalinėmis perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis privaloma garantuoti visapusišką direktyvos taikymą nepakeičiant jos sąlygų ir nenustatant papildomų sąlygų ar nukrypti leidžiančių nuostatų, nenumatytų direktyvoje 92 . Pavyzdžiui, Sprendime C-6/04 93 Teisingumo Teismas nusprendė, kad nukrypti leidžianti nuostata, kuria leidžiama atlikti veiksmus, dėl kurių nužudomos saugomos rūšys ir pažeidžiamos arba sunaikinamos jų perėjimo ir poilsio vietos, jeigu tokie veiksmai yra teisėti ir jų negalima pagrįstai išvengti, „prieštarauja tiek Buveinių direktyvos esmei bei paskirčiai, tiek ir jos 16 straipsnio formuluotei“.

Sprendime C-183/05 94 Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad nukrypti leidžiančių nuostatų sistema pagal Airijos teisės aktus (Laukinės gyvūnijos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies b punktas) buvo nesuderinama su direktyvos 12 ir 16 straipsniais. Pagal Airijos teisės aktus veiksmai, kuriais netyčia kišamasi į laukinių rūšių veisimosi ar poilsio vietas arba jos sunaikinamos, nėra laikomi nusikalstama veika. Pasak Teisingumo Teismo, ši nuostata ne tik neatitinka direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkto, kuriuo tokie veiksmai draudžiami, reikalavimų, nepaisant to, ar jie padaromi tyčia, ar ne, bet ja taip pat išplečiamas direktyvos 16 straipsnyje nustatytas baigtinis sąlygų, kuriomis gali būti leista taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, sąrašas.

(3-10)    Nacionalinėmis nuostatomis būtina užtikrinti, kad visos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos į nacionalinę teisę būtų perkeltos griežtai ir išsamiai, kartu nenustatant atrankinio tik kai kurių nuostatų taikymo tvarkos. Sprendime C-98/03 95 Teisingumo Teismas nustatė, kad Vokietijos teisė (Federalinio gamtos apsaugos įstatymo 43 straipsnio 4 dalis) buvo nesuderinama su 16 straipsniu, nes pagal jį nukrypti leidžiančioms nuostatoms nebuvo taikomos visos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

Sprendime C-508/04 96 Teisingumo Teismas paaiškino, kad „kad nacionalinės nuostatos, kurios leidimų nukrypti nuo direktyvos 12−14 straipsniuose ir 15 straipsnio a ir b punktuose nustatytų draudimų išdavimą sieja ne su visais jos 16 straipsnyje skelbiamais kriterijais ir sąlygomis, bet tik su kai kuriais iš jų, nesukuria šį straipsnį atitinkančios sistemos“. Sprendime C-46/11 Teisingumo Teismas nustatė, kad Lenkijos įstatymas buvo nesuderinama su 16 straipsniu, nes pagal jį nukrypti leidžiančioms nuostatoms nebuvo taikomi visi tame straipsnyje nustatyti kriterijai.

3.1.2. Tinkamas bendras nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas

(3-11) 16 straipsnio nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti naudojamos kraštutiniu atveju 97 . Nacionalinės institucijos, atsakingos už leidimą taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, privalo atsižvelgti į tai, kad nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti aiškinamos ir įgyvendinamos ribotai, kad nebūtų pažeistas bendras direktyvos tikslas ir pagrindinės nuostatos 98 . Sprendime C-6/04 Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad šis principas taip pat taikomas 16 straipsnio atveju 99 . Sprendime C-674/17 ESTT nurodė, kad „Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalimi pagrįsta išimtis gali būti taikoma tik tiksliai ir ad hoc, kad būtų tenkinami specifiniai poreikiai ir reaguojama į konkrečias situacijas“ 100 .

(3-12)    Dėl priemonių, kurių reikia imtis pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnį, buvo atkreiptas dėmesys į poreikį įgyvendinti tinkamas ir veiksmingas priemones, kurios būtų pakankamos ir patikrinamos. Tuo pačiu požiūriu galima vadovautis taikant nukrypti leidžiančių nuostatų schemą. Tinkamai laikantis tokio požiūrio, užtikrinama, kad leidimas taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas neprieštarautų direktyvos tikslui 101 . Sprendime C-6/04 Teisingumo Teismas pareiškė, kad „Buveinių direktyvos 12, 13 ir 16 straipsniai bendrai sudaro vientisą sistemą, tad bet koks direktyvai prieštaraujantis nukrypimas nuo rūšių apsaugos nuostatų pažeistų ir 12 arba 13 straipsniuose įtvirtintus draudimus bei taisyklę, kad leidimai nukrypti gali būti suteikti pagal tos pačios direktyvos 16 straipsnį“.

Paprastai bet kokių sąlygų arba patikrinimų sudėtingumas priklausys nuo nukrypti leidžiančios nuostatos galimo poveikio rūšiai arba populiacijai rimtumo.

(3-13)    Leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą suponuoja, kad nacionalinės institucijos užtikrino visų 16 straipsnio sąlygų laikymąsi. Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad bendras nukrypti leidžiančių nuostatų poveikis nesukeltų pasekmių, kurios prieštarautų 12 straipsnio tikslams ir visai direktyvai 102 .

(3-14) Todėl nukrypti leidžiančių nuostatų naudojimas dažniausiai geriausiai valdomas nacionalinėje apsaugos sistemoje siekiant užtikrinti, kad apskritai bendras nukrypti leidžiančių nuostatų poveikis konkrečiai rūšiai nedarytų žalos palaikant rūšies palankią apsaugos būklę nacionaliniu ir (arba) biogeografiniu lygmeniu valstybėje narėje. Bet kuriuo atveju valstybės narės privalo turėti bendrą vaizdą apie nukrypti leidžiančias nuostatas ir prižiūrėti, kaip jos naudojamos nacionaliniu lygmeniu (ir prireikus taip pat bendrą supratimą apie tarpvalstybinių populiacijų padėtį kaimyninėje šalyje). Priklausomai nuo valstybės narės organizacinės struktūros, tam gali prireikti, kad regioninės arba vietos institucijos išnagrinėtų nukrypti leidžiančių nuostatų poveikį už savo teritorijos.

Sprendime C-342/05 galima rasti pavyzdį, kaip nacionalinė institucija gali reglamentuoti jos teritorijoje leistų taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų naudojimą. Šiuo atveju Teisingumo Teismas paaiškina, kad „[d]ėl aplinkybės, kad sprendimams išduoti leidimus medžioti vilkus taip pat taikoma regiono maksimali leistina gyvūnų, kuriuos galima medžioti visose medžiojamų gyvūnų apsaugos apygardose, riba, konstatuotina, kad ji neturėtų būti traktuojama kaip prieštaraujanti Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 daliai. Iš esmės ši riba, nustatoma atsižvelgiant į gyvūnų, kurie gali būti išnaikinti nesukeliant šios rūšies išnykimo pavojaus, skaičių, yra <...> tik pagrindas medžiojamų gyvūnų apsaugos apygardų institucijoms išduoti leidimą medžioti, jei, be to, įgyvendinamos Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje skelbiamos sąlygos“. 103 Kitaip tariant, įmanoma nustatyti didžiausią rūšių, kurias galima nužudyti, ribą (siekiant išvengti neigiamo poveikio apsaugos būklei), tačiau taip nepašalinamas poreikis, kad kiekviena nukrypti leidžianti nuostata atitiktų visas 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3,2. Atidžiai kontroliuojama leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas sistema: trys patikrinimai

(3-15) 16 straipsnyje nustatyti trys patikrinimai, kuriuos visus būtina atlikti prieš suteikiant leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą:

1) įrodoma, kad egzistuoja viena ar daugiau 16 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų priežasčių arba siekiant sudaryti sąlygas griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos (e punktas),

2) nėra priimtinos alternatyvos ir

3) patikinama, kad nukrypti leidžianti nuostata nekenkia populiacijų palankios apsaugos būklės palaikymui.

Trečias patikrinimas atspindi bendrą Buveinių direktyvos tikslą, t. y. prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugant natūralias buveines ir laukinę gyvūniją bei augaliją (2 straipsnio 1 dalis). Priemonės, kurių imamasi, turi būti sukurtos taip, kad būtų palaikoma ar atkurta gera saugomų laukinės gyvūnijos ir augalijos natūralių buveinių ir rūšių būklė. Jose taip pat turi būti atsižvelgta į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir regioninius bei vietos ypatumus (2 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Prieš atliekant antrą ir trečią patikrinimą, dėl paraiškos turi būti atliktas pirmas patikrinimas. Praktiškai tariant, nėra prasmės nagrinėti priimtinų alternatyvų ir poveikio apsaugos būklei klausimo, jeigu veiksmas neatitinka 16 straipsnio 1 dalies a–e punktų.

(3-16)    Valstybės narės vis tiek privalo užtikrinti, kad būtų atlikti visi trys patikrinimai. Kompetentingos institucijos turi prievolę įrodyti, kad kiekviena nukrypti leidžianti nuostata atitinka visus patikrinimus, kaip Teisingumo Teismas paaiškino Sprendime C-342/05: „Kadangi [16 straipsnio 1 dalis] numato išimtinę tvarką, kurią reikia aiškinti siaurai ir pagal kurią įrodinėjimo, kad yra reikalaujamos sąlygos, našta kiekvieno leidimo nukrypti atveju tenka sprendimą priimančiai valdžios institucijai, valstybės narės turi užtikrinti, kad visi saugomoms rūšims turintys įtakos veiksmai būtų leidžiami tik tiksliai ir tinkamai motyvuotais sprendimais, pagrįstais Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatytais motyvais, sąlygomis ir reikalavimais“ 104 .

Nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pagal 16 straipsnio 1 dalį struktūrinė diagrama

3.2.1.1 PATIKRINIMAS: Įrodoma, kad egzistuoja viena iš 16 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų priežasčių arba siekiant sudaryti sąlygas griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos (16 straipsnio 1 dalies e punktas).

(3-17) Nukrypti leidžiančias nuostatas leidžiama taikyti, nes yra konkreti problema ar situacija, kurią reikia išspręsti. Nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti pagrįstos bent viena 16 straipsnio 1 dalies a, b, c, d ir e punktuose nurodyta galimybe. Konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos, nepagrįstos kuria nors iš šių priežasčių / galimybių, prieštarauja Buveinių direktyvos dvasiai ir tikslui ir 16 straipsnio formuluotei 105 .

Sprendime C-508/04 106 Teisingumo Teismas nusprendė, kad Austrijos teisės aktas nebuvo suderinamas su direktyvos 16 straipsnio 1 dalimi iš dalies dėl to, kad nukrypti leidžianti nuostata pagal Austrijos teisės aktus (t. y. komercinės žemės ūkio arba miškininkystės operacijos, gėrimų gamyba ir įrenginių statyba) nebuvo pagrįsta kuria nors direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje išsamiai nurodyta priežastimi / galimybe.

(3-18)    Leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, siektinas tikslas turi būti nurodytas aiškiai ir tiksliai, be to, nacionalinė institucija privalo, atsižvelgdama į patikimus mokslinius duomenis, nustatyti, kad nukrypti leidžiančios nuostatos yra tinkamos šiam tikslui pasiekti, privalo pagrįsti nurodytą priežastį / galimybę pagal 16 straipsnio 1 dalies a–e punktus ir patikrinti, ar įvykdytos konkrečios sąlygos 107 .

a) Siekiama apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines

(3-19) Pirma priežastis suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą yra laukinės augalijos ir gyvūnijos apsauga ir natūralių buveinių apsauga. 16 straipsnio 1 dalies a punkte nenurodyta nei konkreti gyvūnų, augalų ar natūralių buveinių, kurioms jis taikomas, rūšis, nei grėsmių pobūdis. Atsižvelgiant į bendrąjį direktyvos tikslą, pažeidžiamos, retos, nykstančios arba endeminės rūšys ir natūralios buveinės (pvz., išvardytos Buveinių direktyvos prieduose) greičiausiai pateks į šios priežasties taikymo sritį, kuria būtų veiksmingai siekiama sumažinti atitinkamos rūšies neigiamą poveikį joms. Būtų neįprasta prioritetą teikti paplitusios ir klestinčios rūšies interesams, o ne rūšies, kuri atitinka direktyvos 1 straipsnio g punkto reikalavimus, interesams.

(3-20)    Kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju turėtų išsamiai išnagrinėti, ar Bendrijos intereso buveinės ar rūšies apsaugos interesais galima pateisinti poveikį kitai Bendrijos intereso rūšiai, pvz., kai medžiojamoms rūšims vietos lygmeniu grėsmę gali kelti plėšrūnų rūšis 108 . Prieš apsvarstydama galimybę leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą siekiant apsaugoti medžiojamas rūšis, ji turėtų įvertinti ir pašalinti visas kitas galimas grėsmes (pvz., buveinės pažeidimas, perteklinė medžioklė, trikdymas, vidaus rūšies konkurencija). Vertinimas turėtų apimti rūšies, kuriai galbūt taikoma nukrypti leidžianti nuostata, apsaugos būklę, palyginti su atitinkamos „gyvūnijos, augalijos ir buveinių“ apsaugos būkle, ilgalaikį paveiktos (-ų) populiacijos (-ų) poveikį, ilgalaikį veiksmingumą mažinant grėsmę ir pan. Vertinime reikėtų vadovautis proporcingumo principu: sukelti nepatogumai neturi užgožti siekiamų tikslų.

 b) Siekiama išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės

(3-21) Antroji priežastis suteikti leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą yra siekis išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims. Šioje nukrypti leidžiančioje nuostatoje atsižvelgiama į ekonominius interesus ir, kaip pažymėta, žala, kurios siekiama išvengti, turi būti didelė. Tačiau sąrašas nėra baigtinis; jis gali apimti kitas turto rūšis. Didelė žala yra susijusi su konkrečiais interesais, t. y. dėl jos atsiranda arba galėtų atsirasti inter alia tiesioginių arba netiesioginių ekonominių ir (arba) finansinių nuostolių, sumažėti turto vertė arba gali būti prarastos gamybos žaliavos.

(3-22)    Tačiau kaip Teisingumo Teismas nurodė Sprendime C-46/11, 16 straipsnio 1 dalies b punktu institucijoms neleidžiama nukrypti nuo 12 straipsnyje nustatytų draudimų vien dėl to, kad, laikantis tokių draudimų, būtų priverstinai keičiama žemės ūkio, miškininkystės arba žuvininkystės ūkio veikla. Sprendime C-46/11 Teisingumo Teismas konstatavo, kad 16 straipsnio 1 dalies b punktu neleidžiama nukrypti nuo 12 straipsnio draudimų, remiantis tuo, kad, laikantis šių draudimų, nebūtų leidžiama naudoti technologijų, kurios įprastai taikomos žemės ūkyje, miškininkystėje arba žuvininkystės ūkyje 109 .

(3-23)    Sprendime dėl panašios nukrypti leidžiančios nuostatos procedūros pagal Paukščių direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnį Teisingumo Teismas pabrėžė, kad direktyva sukurta tam, kad būtų išvengta didelės, o ne mažos žalos, t. y. žala turi viršyti tam tikrą dydį 110 . Darytina išvada, kad paprasti nepatogumai ir įprasta verslo rizika negali būti pagrįstos priežastys leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Tai, kas yra laikoma didele žala, reikėtų įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, kilus tokiam klausimui.

(3-24)    Teisingumo Teismas nurodė, kad „Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalis <...> nereikalauja didelės žalos atsiradimo prieš priimant nukrypti leidžiančias nuostatas“ 111 . Kadangi šia nuostata siekiama išvengti didelės žalos, nebūtina, kad pati didelė žala jau būtų padaryta; pakanka didelės žalos atsiradimo tikimybės. Tačiau vien galimybė, kad žala gali atsirasti, nėra pakankama; žalos atsiradimo tikimybė ir jos mastas turi būti dideli. Didelė didelės žalos atsiradimo tikimybė turi būti įrodyta pateikiant pakankamai įrodymų. Taip pat turi būti pakankamai įrodymų, kad didelės žalos rizika iš esmės yra priskirtina rūšims, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ir kad labai tikėtina, jog nesiėmus veiksmų pus padaryta didelė žala. Apie didelės žalos atsiradimo tikimybę turi būti žinoma iš ankstesnės patirties.

(3-25)    Leisdamos taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, valstybės narės privalo galėti įrodyti įrodyti, kad bet koks pagal nukrypti leidžiančią nuostatą naudojamas kontrolės metodas yra veiksmingas ir tvarus išvengiant didelės žalos arba ją ribojant, pvz., konkrečiai orientuotas į vietą ir laiką, kai žala daroma arba gali būti daroma, ir nusitaikant į žalą darančius individus ir pan. Sprendime C-342/05 112 Teisingumo Teismas nusprendė, kad Suomija nesugebėjo įvykdyti savo prievolių pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies b punktą, leisdama prevenciškai medžioti vilkus neįsitikinusi, kad medžioklė padėtų išvengti didelės žalos, apibrėžtos 16 straipsnio 1 dalies b punkte. Vadinasi, nukrypti leidžiančių nuostatų mastas turėtų būti tikslingas, net ir individualaus egzemplioriaus atveju (pvz., viena lokio keliama problema).

(3-26)    Nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su didelės žalos prevencija, iš esmės nustatomos dėl rūšių, kurios daro reikšmingą poveikį įvairiems sektoriams, pvz., stambieji plėšrūnai, Castor fiber ir, mažesne apimtimi, Lutra lutra. Tai yra tipiniai rūšių, kurių buvimas ir plėtra gali sukelti daugybę konfliktų, susijusių su žmonių interesais įvairiose valstybėse narėse, pavyzdžiai. Šiems konfliktams sumažinti gali prireikti parengti išsamias apsaugos strategijas ir, kai įmanoma, pritaikyti žmogaus praktiką, dėl kurios kilo konfliktai, siekiant plėtoti sambūvio kultūrą. Taip pat gali prireikti parengti planus, kurie vietos lygmeniu yra pritaikyti prie konkrečių rūšių ir veiklos, kuriai daromas poveikis, ypatumų, ir kuriuose gali būti numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 16 straipsnio 1 dalies b punktą.

(3.27) Europos Komisija rėmė įvairius LIFE projektus ir iniciatyvas, kurie padėjo parengti gerosios patirties gaires, skirtas su saugomomis rūšimis susijusiems konfliktams valdyti (pvz., ES žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvio platforma 113 , kuri aprašyta toliau pateiktame langelyje). Konkrečioms rūšims skirtos gairės parengtos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis keliose valstybėse narėse 114 . Kai pagal planą siekiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, patartina išnagrinėti gairėse nurodytas arba kitur pritaikytas priemones, praktiką ir įrankius, siekiant rasti geriausius vietos lygmeniu pritaikytus sprendimus, padedančius sumažinti žalą ir konfliktą, vadovaujantis proporcingumo principu.

c) Atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba dėl kitų įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes

(3-28) Trečia priežastis, dėl kurios galima leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, yra „ įpareigojančios svarbesnio viešojo intereso priežastys“. Ši koncepcija neapibrėžta direktyvoje, tačiau nuostatoje užsiminta apie priežastis, susijusias su viešuoju interesu, pvz., visuomenės sveikata ir saugumu. Tai taip pat apima kitas konkrečiai nenurodytas priežastis, pvz., socialinio ar ekonominio pobūdžio priežastis, priežastis, kurios turi naudingų itin svarbių pasekmių aplinkai ir pan. (sąrašas nėra baigtinis).

(3-29) Kitose ES teisės srityse, kuriose yra panašių koncepcijų, pvz., laisvas prekių judėjimas, Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės priemonės, kuriomis ribojamas judėjimo laisvės principas, pateisinamos įpareigojančiais reikalavimais arba viešuoju interesu. Šiomis aplinkybėmis jis pripažino, kad visuomenės sveikata, aplinkos apsauga ir teisėtų ekonominės ir socialinės politikos tikslų siekimas yra tokie įpareigojantys reikalavimai.

(3-30)    Ta pati koncepcija taip pat naudojama direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje. Iki šiol Teisingumo Teismas nesuformavo jokios jurisprudencijos, kaip aiškinti šią specifinę koncepciją, tačiau galima manyti, kad įpareigojančių aplinkybių plane arba projekte pateikti įrodymai nukrypti leidžiančioms nuostatoms turėtų būti taikomi vienodai. Komisijos 6 straipsnio taikymo gairėse pateikta analizė 116 yra naudinga aiškinant šią koncepciją.

(3-31)    Pirma, iš formuluotės aiškiai matyti, kad tik viešieji interesai, kuriuos skatina viešosios arba privačios įstaigos, gali būti derinami atsižvelgiant į direktyvos apsaugos tikslus. Todėl projektai, kurie visiškai atitinka įmonių arba pavienių asmenų interesus, paprastai nelaikomi susijusiais su viešuoju interesu.

(3-32)    Antra, turi būti pabrėžiamas šio viešojo intereso „įpareigojantis“ pobūdis. Tai reiškia, kad ne kiekvienas socialinio ar ekonominio pobūdžio viešasis interesas yra pakankamai svarbus, ypač, jei jis lyginamas su labai svarbiais interesais, kuriuos gina ši direktyva. Šiuo atveju reikia tinkamai suderinti interesus. Taip pat pagrįsta daryti prielaidą, kad daugeliu atvejų tikėtina, jog viešasis interesas bus įpareigojantis tik jeigu tai yra ilgalaikis interesas: trumpalaikiai interesai gali duoti tik trumpalaikę naudą, kurios nepakaktų ilgalaikiam rūšių apsaugos interesui atsverti.

(3-33)    Kompetentinga institucija kiekvienu atveju privalo išsamiai išnagrinėti „įpareigojantį“ viešojo intereso pobūdį ir nustatyti tinkamą pusiausvyrą su bendru viešuoju interesu, susijusiu su direktyvos tikslų pasiekimu. Atsižvelgiant į 16 straipsnio 1 dalies b punktą, atrodo pagrįsta manyti, kad nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 16 straipsnio 1 dalies c punktą naudojimas nereiškia, kad žmonių sveikatai ar saugai turi būti daroma žala prieš patvirtinant nukrypti leidžiančias priemones. Vis dėlto, naudodamos šią nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybės narės privalo sugebėti, pateikdamos pakankamai įrodymų, įrodyti nukrypti leidžiančios nuostatos ir įpareigojančio viešojo intereso tikslų, kuriais remiamasi, ryšį.

(3-34) Rūšims taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su įpareigojančiais visuomeniniais interesais, gali būti reikalingos rengiant planus arba projektus, darančius poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, kurioms taikomi 6 straipsnio 3–4 dalių reikalavimai. Todėl pagal 6 straipsnį numatytose prevencinėse, švelninimo ir kompensavimo priemonėse taip pat reikėtų atsižvelgti į rūšis, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir supaprastinti 16 straipsnio procedūras ir pagal 6 straipsnį atliekamus vertinimus, taip pat patartina, kai tinkama, supaprastinti nukrypti leidžiančių nuostatų patikrinimą (priimtinų alternatyvių sprendimų ir žalingo poveikio rūšims nebuvimas), kai taikytina, atliekant atitinkamą vertinimą.

d) Mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atstatymo ir reintrodukcijos bei dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą

(3-35)    Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, pvz., galėtų apimti tam tikrų rūšių individų žymėjimą mokslinių tyrimų tikslais (pvz., radijo bangas siunčiančios apykaklės), siekiant geriau suprasti jų elgesį, arba įgyvendinant apsaugos projektus, kuriais siekiama reintrodukuoti rūšis. Akivaizdu, kad mokslinių tyrimų projektuose turi būti svarstomi alternatyvūs metodai. Pavyzdžiui, jeigu mokslinio tyrimo metu nužudomas egzempliorius, reikėtų skatinti panaudoti nužudytų egzempliorių skeletų ir mėginių panaudojimą kitais tikslais 117 . Taip pat būtina įrodyti, kad tokio mokslinio tyrimo tikslas yra svarbesnis už rūšies griežtos apsaugos interesus.

(3-36) Kiaušinių rinkimas, gaudymas ir veisimas nelaisvėje, perkėlimas į kitą vietą ir pan. – visa tai gali būti leidžiama siekiant atkurti pažeistų populiacijų išteklius, padidinti jų genetinę įvairovę arba reintrodukuoti rūšis. Tačiau nors šių nukrypti leidžiančių nuostatų tikslas yra rūšies apsauga, jos gali turėti keletą neigiamų pasekmių, susijusių su ekologiniais, socialiniais ir ekonominiais aspektais ir gyvūnų gerovės aplinkybėmis. Todėl, leidžiant taikyti šios rūšies nukrypti leidžiančias nuostatas, patartina naudoti kokybiškiausius turimus duomenis, mechanizmus, priemones (IUCN reintrodukcijos ir kitų apsaugos perkėlimo gairės 118 ) ir atitinkamą su rūšimis susijusią patirtį, kad būtų padidinta sėkmės tikimybė ir išvengta galimos rizikos reintrodukuotoms ir kitoms rūšims.

Jeigu rūšys, kurių populiaciją reikia atkurti arba reintrodukuoti, yra įrašytos į Buveinių direktyvos IV ir II priedus, o paskirties vietos yra už „Natura 2000“ ribų, institucijos taip pat turėtų įvertinti galimybę / poreikį pagrindines atkurtos arba reintrodukuotos rūšies populiacijos reprodukcijos ir šėrimo vietas paskirti „Natura 2000“ teritorijomis, visų pirma dėl prioritetinių rūšių. Be to, anksčiau galimos reintrodukcijos arba perkėlimo į kitą vietą alternatyvos turėjo būti įvertintos kaip mažiau veiksmingos arba turėjo būti įrodyta, kad jų negalima įgyvendinti kaip priemonių konkretiems ir aiškiai apibrėžtiems apsaugos tikslams, susijusiems su reintrodukcija arba perkėlimu į kitą vietą, pasiekti.

e) Siekiama griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos

(3-37) Penktoji ir paskutinė priežastis leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą yra griežtai kontroliuojant, atrankos būdu ir ribotai imti arba laikyti tam tikrus į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorius.

(3-38) Kitaip nei 16 straipsnio 1 dalies a–d punktų nuostatose, 16 straipsnio 1 dalies e punkte nenurodytas konkretus tikslas, kurio turi būti siekiama naudojant šią nukrypti leidžiančią nuostatą. Vis dėlto, naudojant 16 straipsnio 1 dalies e punktą tikslą vis tiek reikia nurodyti ir jis turi būti visiškai pateisinamas. Tikslas taip pat turi derėti su bendrais direktyvos tikslais. Sprendime C-674/17 ESTT paaiškino, kad „kad tikslai, kuriais grindžiama išimtis, turi būti aiškiai, tiksliai ir pagrįstai nurodyti sprendime dėl išimties taikymo“. Teisingumo Teismas taip pat mano, kad Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalimi pagrįsta išimtis gali būti „taikoma tik konkrečiais ir atskirais atvejais reaguojant į tikslius reikalavimus ir specifines situacijas“ 119 . Todėl akivaizdu, kad leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turi būti siekiama konkretaus tikslo.

(3-39) Sprendime C-674/17 120 ESTT nusprendė, kad „Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalies e punktu grindžiamos išimties tikslo iš esmės negalima painioti su šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalies a–d punktais grindžiamų išimčių tikslais, tad pirmąja minėta nuostata galima grįsti išimtį, tik jei antrosios nuostatos nėra svarbios“ ir kad „Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalies e punktas negali būti bendras teisinis pagrindas taikyti šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies išimtis, nes jei toks būtų, kiti minėtos direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai ir minėta griežtos apsaugos sistema netektų veiksmingumo“.

Todėl 16 straipsnio 1 dalies e punktas nėra bendras teisinis pagrindas nukrypti leidžiančioms nuostatoms numatyti, tačiau jis gali būti taikomas tik jeigu šia nuostata siekiami tikslai nepatenka į 16 straipsnio 1 dalies a–d punktų taikymo sritį. Kitu atveju 16 straipsnio 1 dalies a–d punktų nuostatos ir griežtos apsaugos sistema praras savo veiksmingumą. Šioje konkrečioje byloje ESTT aiškiai nagrinėjo saugomos rūšies brakonieriavimo problemą, kuri, kaip pripažįsta Teisingumo Teismas, yra pagrindinė nykstančios rūšies apsaugos problema. Teisingumo Teismas pripažino, kad iš esmės kova su brakonieriavimu gali būti įvardijama kaip metodas, padedantis palaikyti ar atkurti gerą atitinkamos rūšies apsaugos būklę, taigi toks metodas yra tikslas, kuriam taikomas Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalies e punktas 121 .

(3-40) Iš Sprendimo C-674/17 darytina išvada, kad 16 straipsnio 1 dalies e punktu neapribojamas tikslų, kurių galima teisėtai siekti nukrypti leidžiančia nuostata, intervalas. Be kovos su brakonieriavimu, 16 straipsnio 1 dalies e punktą galima pateisinti kitomis priežastimis, jeigu tos nukrypti leidžiančios nuostatos tikslas atitinka bendrą direktyvos tikslą palaikyti ir atkurti gerą atitinkamos rūšies apsaugos būklę.

Tačiau ESTT Sprendime C-674/17 taip pat nusprendė, kad „nacionalinės valdžios institucija, remdamasi nuosekliais moksliniais duomenimis, prireikus įskaitant ir lyginamuosius duomenis, susijusius su medžioklės populiacijos valdymo tikslais poveikiu vilkų apsaugos būklei, turi patvirtinti hipotezę, kad leidimas medžioti populiacijos valdymo tikslais iš tikrųjų gali sumažinti neteisėtą medžioklę, ir tiek, kad, atsižvelgiant į numatytų išimčių skaičių ir naujausias neteisėtai sumedžiotų gyvūnų skaičiaus prognozes, padarytų bendrą teigiamą poveikį vilkų populiacijos apsaugos būklei“ 122 .

ESTT taip pat pažymėjo, kad „reikia manyti, jog vien to, kad egzistuoja tokia neteisėta veikla kaip brakonieriavimas ar kad kyla sunkumų ją kontroliuoti, neužtenka, kad valstybė narė būtų atleista nuo pareigos užtikrinti saugomų rūšių apsaugą pagal Buveinių direktyvos IV priedą. Atvirkščiai, esant tokiai situacijai, ji turi teikti pirmenybę tokios neteisėtos veiklos griežtai ir veiksmingai kontrolei ir imtis priemonių, kuriomis nepažeidžiami šios direktyvos 12–14 straipsniuose ir 15 straipsnio a ir b punktuose numatyti draudimai“ 123 .

(3-41) Net jeigu įrodyta, kad nukrypti leidžianti nuostata yra pagrįsta teisėtu tikslu, kuris atitinka pirmiau išvardytas sąlygas, ją gali būti leista taikyti tik jei ji atitinka įvairius kitus kriterijus, t. y. ji turi būti susijusi tik su ribotais rūšies egzempliorių skaičiais, ji turi būti taikoma atrankos būdu ir ribotai ir griežtai kontroliuojant 124 . Toliau nagrinėjamas kiekvienas iš šių kriterijų.

·Ribotas skaičius

(3-42)    Tai yra santykinis kriterijus, kurį reikia palyginti su rūšies populiacijos lygiu, jos metinės reprodukcijos ir mirtingumo lygiais ir kuris yra tiesiogiai susijęs su jos apsaugos būkle 125 . Todėl labai svarbu nustatyti individų, kuriuos galima sugauti / laikyti, viršutinę ribą. Sprendime C-674/17 ESTT paaiškino, kad šis skaičius priklauso nuo populiacijos lygio (individų skaičiaus), jos apsaugos būklės ir jos biologinių ypatumų. Pareigą nustatyti „ribotą skaičių“ turi kompetentinga nacionalinė institucija ir ji tai daro remdamasi patikima moksline informacija apie geografinius, klimato, aplinkos ir biologinius duomenis ir atsižvelgdama į reprodukcijos rodiklius bei bendrą metinį mirtingumą dėl natūralių priežasčių ir dėl kitų priežasčių sukeltų nuostolių, pvz., nelaimingų atsitikimų, kitų nukrypti leidžiančių nuostatų (pvz., 16 straipsnio 1 dalies b punktas), taip pat į „dingusius“ individus.

Atsižvelgiant į sugautų gyvūnų skaičių, taip pat turi būti užtikrinta, kad tai nesukeltų reikšmingo neigiamo poveikio atitinkamos populiacijos struktūrai, net jeigu tai savaime nėra žalinga atitinkamos rūšies populiacijų palankios apsaugos būklės išlaikymui natūraliame jų paplitimo areale 126 . Sprendimuose dėl nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti aiškiai paminėtas „ribotas skaičius“ 127 . Ši riba turėtų būti nustatyta populiacijos lygmeniu; tam reikia koordinuoti visus valdymo padalinius, bendrai atsakingus už atitinkamą populiaciją. Dėl plačiai paplitusių stuburinių, kurių populiacijų esama keliose valstybėse narėse, pvz., stambiųjų plėšrūnų, valstybės narės, kuriose yra populiacija, privalo koordinuotai nustatyti bendrą poziciją dėl riboto skaičiaus reikšmės nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo tikslais.

(3-43) Nukrypti leidžiančių nuostatų neturėtų būti leista taikyti, jeigu esama rizikos, kad tokia nuostata galėtų turėti reikšmingą neigiamą kiekybinį arba kokybinį poveikį atitinkamos vietos populiacijos apsaugai (taip pat žr. 3.2.3 skirsnį). Atsižvelgiant į tai, kad visos nukrypti leidžiančios nuostatos bet kuriuo atveju turi atitikti tikslią 16 straipsnio 1 dalies sąlygą netrukdyti „palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų [palankią] apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale“, 16 straipsnio 1 dalies e punkte pateikta aiški nuoroda į „ribotą skaičių“ leidžia daryti prielaidą, kad teisės aktų leidėjas numatė didesnio lygmens apribojimą.

(3-44)    Griežtai saugomų rūšių atveju „riboto skaičiaus“ koncepcija yra daug labiau ribojančio pobūdžio, palyginti su rūšies, kuriai taikomas medžioklės valdymas ir kuri įrašyta į direktyvos V priedo sąrašą, „maksimalia tvaria kvota“ arba „optimaliu tvariu laimikiu“. „Riboto skaičiaus“ sąlyga atitinka apsaugos, kurios direktyvoje siekiama dėl neeksploatuojamų rūšių, laipsnio. Sąlyga yra labiau ribojanti, palyginti su bendra nukrypti leidžiančia nuostata, kuria užtikrinamas atitinkamos rūšies populiacijų palankios apsaugos būklės palaikymas. Todėl ji yra labiau ribojanti, palyginti su „tvariu“ naudojimu, kurio pagal 14 straipsnį reikalaujama dėl į V priedą įrašytų rūšių, taip užtikrinant, kad jų eksploatavimas būtų suderinamas su rūšies palankios apsaugos būklės palaikymu 128 .

(3-45)    „Riboto skaičiaus“ viršutinė riba turėtų būti nustatoma remiantis konkrečiais su kiekviena rūšimi susijusiais kriterijais, nes ji priklauso nuo kiekvienos rūšies ekologinių reikalavimų. Tai gali būti teritorinis pasiskirstymas, buveinių ir kraštovaizdžių fragmentacija, medžiojamų gyvūnų prieinamumas, socialinė rūšių organizacija, grėsmės modeliai ir lygiai, įskaitant ligas, taršą ir teršalus, neteisėtas ir atsitiktines mirtis ir klimato kaitą. Visais atvejais „riboto skaičiaus“ riba „turi būti nustatyta remiantis griežtais moksliniais duomenimis“ 129 .

·Griežtai kontroliuojant, atrankos būdu ir ribotai

(3-46) Iš šio ypatumo aiškiai matyti, kad ES teisės aktų leidėjas ketino nustatyti reikšmingas ribas. Griežtos priežiūros principas reiškia, kad taikant tokio pobūdžio leidžiančias nukrypti nuostatas visuomet turi būti išduodami aiškiai apibrėžti leidimai, kuriuose būtų nurodyti konkretūs asmenys ar asmenų grupės, vieta, laikas ir kiekiai. Sąvoka „ribotai“ patvirtina šį aiškinimą. Ji taip pat reiškia, kad, siekiant užtikrinti nukrypti leidžiančių nuostatų įgyvendinimą ir atitiktį, reikalingos griežtos teritorinės, laikinos ir asmeninės kontrolės priemonės.

(3-47)    Taigi, atrankumo principas reiškia, kad atitinkama veikla šiuo atžvilgiu turi būti ypač specifinė, nukreipta į tam tikrus vienos rūšies individus arba net vieną rūšies lytį arba amžiaus grupę (pvz., tik subrendusius patinus), neįtraukiant visų kitų individų. Šis požiūris patvirtinamas 16 straipsnio 1 dalies e punkte konkrečiai nurodant, kad sugavimas arba laikymas turi būti taikomas tik „tam tikriems individams“. Be to, jis taip pat reiškia, kad tam tikri naudojamo metodo techniniai aspektai turėtų būti tokie, kad, juos patikrinus, būtų galima įrodyti atrankumą.

Sprendime C-674/17 ESTT pabrėžė šį aspektą nuspręsdamas: „Kalbant apie tam tikrų rūšies individų ėmimo ir laikymo atrankos būdu ir ribotais kiekiais sąlygas, reikia pažymėti, kad reikalaujama, jog aptariama išimtis apimtų kuo siauriau, konkrečiau ir veiksmingiau nustatytą individų skaičių, atsižvelgiant į jos tikslą. Taip pat, atsižvelgiant į aptariamos rūšies populiacijos lygį, apsaugos būklę ir biologinius požymius, gali būti būtina išimties taikymą susiaurinti taip, kad ji apimtų ne atitinkamą rūšį arba jos individų tipus ar grupes, o tik konkrečiai nurodytus individus 130 .“

Tame pačiame sprendime paaiškinta sąvoka „griežtai kontroliuojant“: „<...> visų pirma reiškia, kad šios sąlygos ir tai, kaip prižiūrimas jų laikymasis, turi leisti užtikrinti, kad atitinkamų rūšių individų ėmimas arba laikymas būtų atrankinio pobūdžio ir vykdomas ribotais kiekiais. Taigi spręsdama dėl bet kokios šia nuostata pagrįstos išimties taikymo kompetentinga nacionalinė institucija turi įsitikinti, kad tenkinamos joje numatytos sąlygos, ir stebėti jos poveikį a posteriori. Nacionalinės teisės aktai turi užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir laiku kontroliuojamas pagal šią nuostatą priimtų sprendimų dėl išimčių taikymo teisėtumas ir minėtų sprendimų vykdymas, įskaitant juos priimant nustatytų sąlygų, susijusių su vietovėmis, datomis, numatytų individų kiekiu ir tipais, laikymąsi 131 .

(3-48)    „Atrankinio pagrindo“ sąlygoje atkartojamas draudimas pagal 15 straipsnio a punktą dėl neatrankinių į VI priedo a dalį įrašytų rūšių gaudymo ir žudymo priemonių naudojimo ir į IV priedo a dalį įrašytų rūšių sugavimo, gaudymo arba žudymo pagal nukrypti leidžiančias nuostatas. Gaudymas, įskaitant gaudymą spąstais, turi būti atrankinis, kai taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 16 straipsnio 1 dalies e punktą.

3.2.2. 2 PATIKRINIMAS: Priimtinos alternatyvos nebuvimas

(3-49)    Pagal 16 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo įsitikinti, kad nėra jokios priimtinos alternatyvos, ir tik tuomet naudoti nukrypti leidžiančią nuostatą. Tai yra bendra visoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms taikoma sąlyga. Būtent nacionalinės kompetentingos institucijos turi atlikti būtinus palyginimus ir įvertinti alternatyvius sprendimus. Šiems diskreciniams įgaliojimams vis tiek taikoma keletas apribojimų.

(3-50) Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl panašios Paukščių direktyvos 79/409/EEB 132 9 straipsnio nuostatos, visų pirma Sprendimu C-10/96, analizuojant, ar „nėra jokios kitos priimtinos alternatyvos“, galima atsižvelgti į tris dalis: Kokioms problemoms arba kokiai ypatingai padėčiai reikalingas sprendimas? Ar yra kokių nors kitokių sprendimo būdų? Jei taip, ar jais bus išspręsta problema arba pasiūlyta išeitis iš ypatingos padėties, kuriai taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos? Toliau pateiktos pastabos yra pagrįstos ESTT jurisprudencija dėl panašios nukrypti leidžiančios nuostatos pagal Paukščių direktyvos 9 straipsnį ir gali būti taikomos pagal analogiją su 16 straipsniu.

(3-51)    Analizė, ar „nėra jokios kitos priimtinos alternatyvos“ reiškia, kad yra konkreti problema arba situacija ir kad ją reikia išspręsti. Nacionalinės kompetentingos institucijos raginamos šią problemą arba situaciją išspręsti iš prieinamų alternatyvų pasirenkant tinkamiausią, kuri padės užtikrinti geriausią rūšies apsaugą kartu išsprendžiant problemą / situaciją. Siekiant užtikrinti griežtą rūšių apsaugą, alternatyvos turi būti įvertinamos atsižvelgiant į 12 straipsnyje išvardytus draudimus. Pavyzdžiui, jos galėtų būti susijusios su kitomis projektų įgyvendinimo vietomis, skirtingu vystymo mastu arba struktūra, arba alternatyvia veikla, procesais ar metodais.

Pavyzdžiui, vertinant „kitų priimtinų alternatyvų“, kuriomis siekiama užkirsti kelią didelei žalai pasėliams, gyvūnams, miškams, žuvims ir vandeniui arba kitos rūšies nuosavybei, 16 straipsnio 1 dalies b punkto priemonėms buvimą, pirmiausia reikia įgyvendinti arba bent jau rimtai apsvarstyti prevencines žudyti nepritaikytas priemones, suderinamas su 12 straipsnius. Dažniausiai žalos pasėliams arba gyvuliams prevencijos priemonės (pvz., atitinkamų tvorų naudojimas, laukinės gyvūnijos atgrasymo prietaisai, gyvulius saugantys šunys, piemenavimas arba gyvulininkystės valdymo praktikos pakeitimai, taip pat atitinkamos rūšies buveinių būklės gerinimo arba medžiojamų populiacijų skatinimas) gali būti priimtina alternatyva užuot naudojus nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 16 straipsnio 1 dalies b punktą. Kitos prevencinės priemonės, pvz., moksliškai pagrįstos informacijos sklaida siekiant sumažinti konfliktą (pvz., žemės ūkio metodai arba žmogaus elgesys) gali būti priimtinų alternatyvų mirtingumo kontrolei pagal 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nukrypti leidžiančias nuostatas sudedamoji dalis.

(3-52)    Nustatant, ar konkrečiai situacijai esama kito patenkinamo sprendimo, reikėtų įvertinti visus ekologinius, ekonominius ir socialinius privalumus ir trūkumus, kad būtų nustatyta optimali alternatyva konkrečiam atvejui. Analizuojant šiuos privalumus ir trūkumus, reikėtų išnagrinėti galimų sprendimų, taip pat galimybių ir priemonių, kuriomis siekiama panaikinti arba kuo labiau sumažinti bet kokį neigiamą poveikį, potencialias neigiamas pasekmes. Tuomet galutinis rezultatas, atsižvelgiant į problemos sprendimą kartu išvengiant arba kuo labiau sumažinant šalutinį poveikį, turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į nukrypti leidžiančios nuostatos pasekmes ir bendrą direktyvos tikslą.

(3-53) Vėlgi, leisdamos taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kompetentingos nacionalinės institucijos privalo įvertinti, ar nėra jokių priimtinų alternatyvų, kuriomis būtų galima pasiekti siekiamą tikslą, atsižvelgiant visų pirma į kokybiškiausius atitinkamus mokslinius ir techninius įrodymus, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes ir laikantis Buveinių direktyvoje nustatytų draudimų 133 .

(3-54) Pavyzdžiui, Sprendime C-674/17 ESTT nagrinėjo, ar vien neteisėtos veiklos, pvz., brakonieriavimas arba sunkumai, su kuriais susiduriama stebint šią veiklą, buvimas nėra pakankama aplinkybė atleisti valstybę narę nuo jos prievolės saugoti rūšis pagal Buveinių direktyvos IV priedą. Esant tokiai situacijai, ji turi teikti pirmenybę tokios neteisėtos veiklos griežtai ir veiksmingai stebėsenai ir nustatyti priemones, kurios derėtų su šios direktyvos 12–14 straipsniuose ir 15 straipsnio a ir b punktuose numatytais draudimais 134 .

(3-55) Tik tuo atveju, kai įtikinamai įrodoma, kad potencialios alternatyvos nėra priimtinos dėl to, kad jomis negalima išspręsti konkrečios problemos arba ji techniškai neįgyvendinama, ir kai taip pat įvykdomos kitos sąlygos, nukrypti leidžiančios nuostatos naudojimas gali būti pateisinamas.

Tačiau jeigu priemonė yra iš dalies priimtina ir net jeigu ja nesprendžiama problema, tačiau ji vis tiek gali padėti sumažinti arba sušvelninti problemą, ji ir turėtų būti įgyvendinta pirmiausia. Nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su žudymo intervencinėmis priemonėmis, gali būti pateisinamos tik dėl likusios problemos, t. y. panaudojus su žudymu nesusijusias priemones.

(3-56)    Procesas, kurio metu nustatoma, ar kita alternatyva yra nepriimtina, turėtų būti pagrįstas tinkamai dokumentuotu visų prieinamų galimybių vertinimus, įskaitant jų veiksmingumo vertinimą atsižvelgiant į kokybiškiausius prieinamus faktus ir duomenis. Alternatyvų vertinimas turi būti suderintas atsižvelgiant į bendrą tikslą palaikyti arba atkurti gerą atitinkamos Bendrijos intereso rūšies apsaugos būklę (todėl vertinimo metu būtina atsižvelgti į apsaugos būklę, papildomo atsitiktinio arba neteisėto rūšių išvežimo poveikį ir atitinkamos populiacijos perspektyvas). Vertinime taip pat gali būtų atsižvelgiama į išlaidų proporcingumą. Tačiau analizuojant alternatyvius sprendimus ekonominės išlaidos negali būti vienintelis lemiantis veiksnys. Visų pirma priimtini alternatyvūs sprendimai negali būti atmesti iš pat pradžių, remiantis tuo, kad jie kainuos pernelyg brangiai 135 .

(3-57)    Bet kuriuo atveju 16 straipsnio nukrypti leidžiančia nuostata turi būti naudojama kraštutiniu atveju 136 . Esminis bendras bet kurios nukrypti leidžiančios nuostatos sistemos ypatumas yra tai, kad ji turi būti taikoma kartu su kitais direktyvoje nustatytais reikalavimais atsižvelgiant į apsaugos interesą.

(3-58)    To paties požiūrio laikomasi aiškinant sąvoka „priimtina“. Atsižvelgiant į išimtinį nukrypti leidžiančios nuostatos režimo pobūdį ir valstybės narės pareigą pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį padėti ES įvykdyti šias užduotis, nukrypti leidžianti nuostata būtų pateisinama tik objektyviai įrodžius, kad nėra jokio kito priimtino sprendimo 137 .

(3-59)    Generalinė advokatė byloje C-342/05 paaiškino proporcingumo principą ir nurodė, kad 138 „priemonės negalima taikyti, jeigu jos tikslą galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, taikant kitokias priimtinas alternatyvas direktyvos 16 straipsnio 1 dalies prasme“. „<...> kitokia alternatyva yra priimtina ne tik tuomet, jeigu taikant ją lygiai taip pat gerai būtų pasiekiami nukrypimo tikslai, bet ir tuomet, jeigu nukrypimo sukelta žala būtų neproporcinga siekiamiems tikslams ir kitokia alternatyva užtikrintų proporcingumą.“

(3-60)    Atitinkamoje faktinėje situacijoje nustatant, ar alternatyva yra priimtina, būtina remtis objektyviais patikrinamais veiksniais, pvz., mokslinėmis ir techninėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į išimtinį nukrypti leidžiančių nuostatų režimą, nukrypti leidžianti nuostata būtų pateisinama tik objektyviai įrodžius priežastis, dėl kurių prima facie negalima patvirtinti priimtinų sprendimų 139 . Akivaizdu, kad reikalavimas rimtai įvertinti kitas alternatyvas yra pirminės svarbos. Valstybės narės turi ribotus diskrecinius įgaliojimus ir tuo atveju, kai esama kito sprendimo būdo, bet kurie neįtikinami argumentai turės būti įtikinami. Sprendime C-182/02 apibūdintas griežtas požiūris, kurio Teisingumo Teismas laikėsi dėl nukrypti leidžiančių nuostatų pagal Paukščių direktyvą. Siekdamas nustatyti, ar buvo priimtinas sprendimas, Teisingumo Teismas vertino nukrypti leidžiančios nuostatos „poreikį“ ir „tikslą“ 140 .

Šiuo sprendimu patvirtinama, kad svarbu įrodyti, jog esama įtikinamų priežasčių pagrįsti nukrypti leidžiančią nuostatą 141 . Kitas sprendimas negali būti laikomas nepriimtinu vien todėl, kad jis nukrypti leidžiančios nuostatos naudos gavėjams sukeltų daugiau nepatogumų arba lemtų priverstinį elgesio pokytį. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad medžioklės praktikos „giliai įsišaknijusia tradicija“ arba „istorine ir kultūrine tradicija“ pagrįstų argumentų nepakako siekiant pagrįsti nukrypti nuo Paukščių direktyvos leidžiančių nuostatų poreikį 142 . Ta pati logika nukrypti leidžiančioms nuostatoms taikoma pagal Buveinių direktyvą.

(3-61)    Be to, galiausiai atrinktas sprendimas, net jeigu jis yra susijęs su nukrypti leidžiančia nuostata, turi būti objektyviai ribotas tiek, kiek tai būtina konkrečiai problemai arba situacijai išspręsti 143 . Tai reiškia, kad nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti ribotos laiko, vietos ir susijusių egzempliorių skaičiaus atžvilgiu. Poreikis riboti nukrypti leidžiančią nuostatą tiek, kiek tai būtina problemai išspręsti, dar kartą buvo patvirtintas Sprendime C-10/96 dėl panašios Paukščių direktyvos 9 straipsnio nuostatos 144 . Pasak Teisingumo Teismo, su nukrypti leidžiančia nuostata susijęs egzempliorių skaičius turi būti „nustatytas tokio dydžio, kuris yra objektyviai būtinas tam, kad būtų išspręstos šios problemos“. Ši riba skiriasi nuo 16 straipsnio 1 dalies e punkte vartojamos sąvokos „ribotas skaičius“, kuris yra bendra „riba“, galiojanti taikant šią konkrečią nukrypti leidžiančią nuostatą 145 .

3.2.3.3 PATIKRINIMAS: nukrypti leidžiančios nuostatos poveikis apsaugos būklei

(3-62)    Pagal 16 straipsnio 1 dalį nukrypti leidžiančios nuostatos neturi „trukdyti palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų [palankią] apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale“. Įgyvendinant šią nuostatą reikėtų atlikti dviejų žingsnių vertinimą: pirma, siekiant įvertinti konkrečios rūšies populiacijų apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale atitinkamoje valstybėje narėje (ir galbūt už nacionalinių sienų, jeigu populiacijos yra išplitusios į kaimynines šalis), ir, antra, įvertinti nukrypti leidžiančios nuostatos poveikį konkrečios atitinkamos populiacijos arba populiacijų apsaugos būklei. Aiškumo dėlei „populiacija“ šiuo atveju apibrėžiama kaip grupė tos pačios rūšies individų, tuo pat metu gyvenančių apibrėžtoje geografinėje teritorijoje ir (galbūt) tarpusavyje besiveisiančių (t. y. dalijasi bendru genofondu) 146 .

3.2.3.a) Vertinimo mastas

(3-63)    Todėl kyla klausimas dėl lygio, į kurį reikėtų atsižvelgti vertinant, ar nukrypti leidžiančios nuostatos poveikis yra žalingas, neutralus ar galėtų būti teigiamas apsaugant tokios rūšies būklę. Rūšies apsaugos būklė galiausiai turi būti įvertinta atsižvelgiant į visą jos natūralų paplitimo arealą, kaip nustatyta 1 straipsnio i punkte. Rengiant diskusijas su Buveinių komitetu, buvo sutarta, kad ataskaitų teikimo pagal 17 straipsnį tikslais (kartu su 11 straipsniu) apsaugos būklė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į biogeografinį lygį kiekvienoje valstybėje narėje. Tai galiausiai sudarytų sąlygas apibendrinti informaciją dėl visų ES biogeografinių regionų. Todėl rūšies apsaugos būklė atitinkamame valstybės narės biogeografiniame regione yra labai svarbi informacija svarstant galimybę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

(3-64)    Tačiau konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos poveikio vertinimas dažniausiai bus atliekamas žemesniu lygmeniu, palyginti su biogeografiniu regionu, siekiant užtikrinti tokio vertinimo veiksmingumą ekologiniu požiūriu. Naudingas lygmuo galėtų būti (vietos) populiacija. 16 straipsnio formuluotė, kurioje užsimenama apie atitinkamos rūšies populiacijas, patvirtina šį aiškinimą.

Žinoma, požiūrį reikia pritaikyti prie atitinkamos rūšies: bendras plačiai paplitusių stambiųjų plėšrūnų individų žudymo poveikis turės būti vertinamas populiacijos lygmeniu (kai taikytina, tarpvalstybiniu lygmeniu 147 ), o veisimosi (perėjimo) vietos sunaikinimo poveikis gana fragmentuotose varliagyvių buveinėse gali būti geriau įvertinamas atskiros vietos arba metapopuliacijos lygmeniu 148 .

Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti taikomos tinkamai, kad būtų įvykdyti tikslūs reikalavimai ir išspręstos konkrečios situacijos 149 . Vadinasi, vertinimai žemesniais lygmenimis paprastai yra esminiai, nes nukrypti leidžiančios nuostatos turi padėti spręsti konkrečias problemas ir suteikti tinkamus sprendimus. Todėl nukrypti leidžiančias nuostatas turi būti leista taikyti konkrečioje vietoje, ne jos poveikį visų pirma daro vietos lygmeniu. Todėl vertinimas žemesniu lygmeniu turi būti atliekamas atsižvelgiant į padėtį platesniu, pvz., biogeografiniu, tarpvalstybiniu arba nacionaliniu, mastu, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie padėtį.

Savo Sprendime C-674/17 dėl vilkams taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų, ESTT vadovaujasi šiais motyvais, pareikšdamas, kad nacionalinės institucijos prieš leisdamos taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas privalo įvertinti atitinkamos populiacijos apsaugos būklę ir numatomų nukrypti leidžiančių nuostatų poveikį vietos ir valstybės narės teritorijos lygmeniu arba, kai taikytina, atitinkamo biogeografinio regiono, kai valstybės narės sienos išsidėsčiusios keliuose biogeografiniuose regionuose, lygmeniu arba jeigu to reikia atsižvelgiant į rūšies natūralų paplitimo arealą ir, kiek tai įmanoma, tarpvalstybiniu lygmeniu. ESTT paaiškino, kad: „išimties taikymo poveikio vertinimas vietos populiacijos teritorijos lygmeniu paprastai yra būtinas tam, kad būtų nustatytas šios nuostatos poveikis atitinkamos populiacijos apsaugos būklei platesniu mastu. <...> tokios išimties pasekmės gali būti juntamos visų pirma tam tikros vietovės, kuriai skirta ši nuostata. Be to, <...> populiacijos apsaugos būklė nacionaliniu ar biogeografiniu lygmeniu priklauso nuo bendro poveikio, kurį vietovėms daro skirtingos išimtys 150 .“ „Todėl tokios išimties negalima patvirtinti neįvertinus atitinkamos rūšies populiacijų apsaugos būklės ir poveikio, kurį planuojama išimtis gali daryti tiek vietos, tiek šios valstybės narės teritorijos lygmeniu arba tam tikru atveju biogeografinio regiono lygmeniu, kai šios valstybės narės teritorija apima kelis biogeografinius regionus arba kai to reikia dėl natūralaus rūšies paplitimo arealo ir, jei įmanoma, tarpvalstybiniu lygmeniu 151 .“ Tačiau „atliekant šį vertinimą negalima atsižvelgti į atitinkamos populiacijos natūralaus paplitimo arealo dalį, kuri apima tam tikras trečiosios valstybės teritorijos dalis, kai ta valstybė nėra įsipareigojusi griežtai saugoti Europos Sąjungos svarbos rūšis“ 152 .

(3-65) Jeigu institucijai suteikiami įgaliojimai subnacionaliniu lygmeniu leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas (pvz., tokius įgaliojimus suteikia regiono administracija), būtina koordinuoti ir susidaryti bendrą vaizdą bei prižiūrėti nukrypti leidžiančias nuostatas valstybės narės lygmeniu (ir už nacionalinių sienų tarpvalstybinių populiacijų atveju), siekiant išvengti rizikos, kad visos nukrypti leidžiančios nuostatos nesukeltų žalingo poveikio atitinkamos rūšies populiacijų palankiai apsaugos būklei jų (nacionaliniame) natūraliame paplitimo areale (taip pat. žr. 3.1.2).

3.2.3.b)    Nukrypti leidžiančios nuostatos ir poveikis apsaugos būklei

(3-66) Kaip nurodyta taikytinoje ESTT jurisprudencijoje 153 „[p]agal direktyvos 16 straipsnio 1 dalį minėtų populiacijų [palanki] apsaugos būklė jų natūralaus paplitimo areale yra būtina ir išankstinė sąlyga leisti nukrypti nuo jos nuostatų“. Direktyvoje aiškiai nenumatytas nei leidimas taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas rūšims, kurių apsaugos būklė yra bloga, nei galimybė naudoti kompensavimo priemones. Tačiau aiškinant ir įgyvendinant 16 straipsnio 1 dalies nuostatą taip, kad daugiausia dėmesio skiriama bendram palankios apsaugos būklės tikslui, abi koncepcijos gali būti įtrauktos į aiškinimą, jeigu jokiais būdais nepakenkiama šiam tikslui.

(3-67)    Atitinkamos rūšies populiacijų palanki apsaugos būklė jų natūralaus paplitimo areale iš esmės yra būtina sąlyga leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą 154 . Vis dėlto Sprendime C-342/05 Teisingumo Teismas, nustatęs, kad vilko apsaugos būklė Suomijoje nebuvo gera, manė 155 , kad nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su vilkų egzempliorių žudymu, taikymas išlieka įmanomas „išimtiniu atveju“ ir „jeigu tinkamai nustatoma, kad dėl jų nepablogėja tų populiacijų apsaugos būklė arba netrukdoma atkurti jų [palankios] apsaugos būklės“. Riboto tam tikros rūšies gyvūnų skaičiaus žudymas galėtų turėti neigiamos įtakos Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui, būtent palaikyti arba atkurti gerą vilkų populiacijos apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale. Todėl tokia nukrypti leidžianti nuostata atitinkamos rūšies atžvilgiu galėjo būti neutrali. Todėl jeigu atitinkamos rūšies apsaugos būklė yra bloga, nukrypti leidžiančią nuostatą galima leisti taikyti tik jeigu ji yra pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis ir tik jeigu apsaugos būklė nėra pabloginama ir neužkertamas kelias rūšies palankios apsaugos būklės atkūrimui (neutralus poveikis), ir jeigu taip pat įvykdomos visos kitos būtinosios sąlygos pagal 16 straipsnį. Sprendime C-342/05 Teisingumo Teismas nusprendė, kad nukrypti leidžiančias nuostatas atitinkamos nacionalinės institucijos iš tiesų leido taikyti „nesiremdamos rūšies apsaugos būklės įvertinimu, nepateikdamos tikslių ir atitinkamų motyvų dėl kitokių priimtinų alternatyvų ir tiksliai neidentifikuodamos didelę žalą darančių vilkų, kuriuos galima žudyti“. Be to, Teisingumo Teismas pareiškė, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias nustatant „nesiremiama vilkų žudymo, kurį jie leidžia, įtaka šios rūšies populiacijos [palankios] apsaugos būklės palaikymui jos natūralaus paplitimo teritorijoje ir kuriuose nepateikiami tikslūs bei atitinkami motyvai dėl kitokių priimtinų alternatyvų, prieštarauja Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 daliai“ 156 . Sprendime C-674/17 ESTT pažymėjo, kad pirmiau minėtas planuotų nukrypti leidžiančių nuostatų poveikio palankiai apsaugos būklei vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į atsargumo principą 157 . Kitaip tariant „ jei, išnagrinėjus geriausius turimus mokslo duomenis, lieka abejonių, ar tokia išimtis nepakenks palankios atitinkamos nykstančios rūšies populiacijų apsaugos būklės palaikymui ar atkūrimui, valstybė narė turi jos netvirtinti arba netaikyti“ 158 .

Panašaus požiūrio reikėtų laikytis tuo atveju, kai atitinkamos rūšies apsaugos būklė nežinoma. Šiuo atveju būtų neįmanoma nustatyti nukrypti leidžiančios nuostatos poveikio apsaugos būklei, todėl nukrypti leidžiančios nuostatos negalima leisti taikyti.

(3-68)    Akivaizdu, kad kuo blogesnė apsaugos būklė ir tendencijos, tuo mažiau tikėtina, kad nukrypti leidžiančią nuostatą būtų galima pateisinti, išskyrus visiškai išimtines aplinkybes.

Taip pat akivaizdu, kad šio požiūrio į nukrypti leidžiančias nuostatas geriausiai laikomasi aiškioje ir tinkamai parengtoje rūšių apsaugos priemonių sistemoje. Vėlgi (kaip ir apsaugos priemonių atveju) rūšies apsaugos būklė yra pagrindinė aplinkybė, į kurią atsižvelgiama vertinant nukrypti leidžiančias nuostatas ir pateisinant jų naudojimą. Todėl svarbu ne tik atsižvelgti į dabartinę apsaugos būklę, bet ir išnagrinėti, kaip ji keičiasi.

(3-69) Dėl dabartinės paveiktų rūšių apsaugos būklės pažymėtina, kad vietos rūšies populiacijos būklė ir sąlygos tam tikroje geografinėje teritorijoje gali gerokai skirtis nuo bendros valstybės narės biogeografiniame regione (ar net natūraliame paplitimo areale) populiacijos apsaugos būklės. Todėl prieš suteikiant leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą reikėtų žinoti apsaugos būklę visais lygmenimis ir tinkamai ją įvertinti.

(3-70) Nukrypti leidžiančios nuostatos negalima leisti taikyti, jeigu ji bet kuriuo lygmeniu daro žalingą poveikį apsaugos būklei arba rūšių palankios apsaugos būklės pasiekimui. Kitaip tariant, jeigu tikėtina, kad nukrypti leidžianti nuostata darys reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamai populiacijai (arba šios populiacijos perspektyvoms) arba net vietos populiacijai valstybėje narėje, kompetentinga institucija neturėtų leisti jos taikyti. Nukrypti leidžiančios nuostatos galutinis rezultatas atitinkamų rūšių populiacijoms apsaugos būklei turi būti neutralus arba teigiamas.

(3-71) Jeigu duomenys nėra pakankamai tvirti ir patikimi siekiant įrodyti, kad apsaugos būklė yra gera, ir (arba) užtikrinti, kad nukrypti leidžianti nuostata nedarytų neigiamo poveikio apsaugos būklei, reikėtų taikyti atsargumo principą (kuriuo reikalaujama neužtikrintumo atveju pirmenybę teikti apsaugos tikslams) ir neturėtų būti leista taikyti jokių nukrypti leidžiančių nuostatų. Teisingumo Teismas Sprendime C-674/17 nurodė, kad „taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal atsargumo principą, įtvirtintą SESV 191 straipsnio 2 dalyje, jei, išnagrinėjus geriausius turimus mokslo duomenis, lieka abejonių, ar tokia išimtis nepakenks palankios atitinkamos nykstančios rūšies populiacijų apsaugos būklės palaikymui ar atkūrimui, valstybė narė turi jos netvirtinti arba netaikyti“ 159 .

(3-72) Jeigu rūšių būklė ir sąlygos įvairiais geografiniais lygmenimis yra skirtingos, atliekant vertinimą pirmiausia reikėtų nagrinėti vietos populiacijos lygmenį ir paskui nukrypti leidžiančios nuostatos poveikį populiacijai biogeografiniame regione, kartu atsižvelgiant į kitų nukrypti leidžiančių nuostatų bendrą poveikį toms pačioms rūšims, esančioms tame biogeografiniame regione.

3,3.Papildomi aspektai

(3-73)    Vertinant, ar nukrypti leidžianti nuostata galėtų būti žalinga rūšių populiacijos palankios apsaugos būklės palaikymui, visų pirma taip pat reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

a) ar dėl rūšių valstybėje narėje nustatytos, įgyvendintos ir veiksmingai užtikrintos būtinos (tinkamos, veiksmingos ir patikrinamos) priemonės, siekiant užtikrinti jų griežtą apsaugą ir kad jų atžvilgiu būtų pasiekta palanki apsaugos būklė;

b) ar nukrypti leidžianti nuostata nekenkia būtinoms priemonėms, nepadaro jų neveiksmingomis ir ar jos nėra neutralizuojamos;

c) nukrypti leidžiančių nuostatų poveikis (įskaitant kumuliacinį poveikį) yra atidžiai stebimas ir ateičiai išmokstamos pamokos.

3.3.1.Rūšių išsaugojimo veiksmų planų reikšmė

(3-74) Vienas būdas užtikrinti tinkamą nukrypti leidžiančių nuostatų naudojimą, atsižvelgiant į griežtą apsaugos sistemą, būtų parengti ir įgyvendinti išsamius rūšių veiksmų planus arba apsaugos / valdymo planus, net jeigu jų nereikalaujama pagal direktyvą. Planais turėtų būti siekiama apsaugoti rūšis ir atkurti arba palaikyti palankią jų apsaugos būklę. Juose turėtų būti numatytos ne tik būtinosios priemonės pagal 12 straipsnį, bet ir priemonės, kuriomis būtų remiamas arba atkuriamas populiacijos gyvybingumas, jos natūralus paplitimo arealas ir rūšių buveinės. Tuomet planai galėtų būti naudingas pagrindas ir orientacinė sistema suteikiant leidimą taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu leidimas jas taikyti vis dar suteikiamas kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu įvykdytos visos kitos 16 straipsnio sąlygos ir jeigu įrodyta, kad nukrypti leidžianti nuostata nekenkia palaikant atitinkamų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.

(3-75) Pavyzdžiui, nukrypti leidžiančios nuostatos, kuriomis užkertamas kelias rimtai žalai pasėliams arba turtui, gali būti mažiau veiksmingos sprendžiant problemą ilguoju laikotarpiu, jeigu jos įgyvendinamos nepriklausomai nuo bet kurių kitų rūšims skirtų priemonių. Tačiau, jeigu juos papildo įvairios kitos priemonės (t. y. su žudymu nesusijusios priemonės, prevencinės priemonės, paskatos, kompensacijos ir pan.), kurios numatytos rūšies apsaugos / valdymo plane ir yra griežtos apsaugos sistemos sudedamoji dalis, nukrypti leidžiančios nuostatos galėtų būti daug veiksmingesnės. Tokiomis sąlygomis rūšių apsaugos / valdymo planas, jei jis tinkamai įgyvendintas, galėtų būti tinkama leidimų taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas suteikimo sistema, laikantis direktyvos tikslų. Savaime suprantama, kad tokie planai turi būti nuolat atnaujinami atsižvelgiant į geresnes žinias ir stebėsenos rezultatus.

(3-76)    Siekiant nustatyti tinkamą nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo sistemą, rūšių apsaugos / valdymo panai turėtų būti pagrįsti patikima ir naujausia moksline informacija apie rūšių populiacijos būklę ir tendencijas, o pagrindinis tikslas turėtų būti palaikyti arba atkurti rūšių palankią apsaugos būklę (konkrečiai nurodant šiuo tikslu įgyvendintinas sąlygas). Planuose turėtų būti pateiktas patikimas ir išsamus visų susijusių grėsmių ir spaudimo rūšims vertinimas, taip pat esamų mirtingumo lygių analizė atsižvelgiant į natūralias priežastis arba žmogaus sukeltus veiksnius, pvz., neteisėtas žudymas (brakonieriavimas) arba atsitiktinis sugavimas ir žudymas.

(3-77) Remiantis naujausia turima informacija ir patikimais moksliniais vertinimais ir stebėsenos sistemomis, rūšių apsaugos / valdymo planuose tuomet galima nustatyti nuoseklias priemones, kurios turi būti įgyvendintos ir stebimos siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta arba palaikoma atitinkamos populiacijos palanki apsaugos būklė. Tik šiomis aplinkybėmis rūšių apsaugos / valdymo planai galėtų būti tinkama leidimų taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas suteikimo sistema, kuri galiausiai gali padėti supaprastinti leidimo kiekvienai konkrečiai nukrypti leidžiančiai nuostatai suteikimo procedūrą, jeigu taip pat įvykdomos visos būtinosios sąlygos pagal 16 straipsnį.

3.3.2.Planų / projektų poveikio vertinimas ir rūšių apsauga

(3-78) Konkrečių nuostatų ir procedūrų pagal 16 straipsnį taip pat reikia laikytis plano arba projekto atveju, kai jis gali daryti poveikį ES saugomoms rūšims ir jei jam taikomos vertinimo procedūros pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį arba pagal PAV ir SPAV direktyvas. Šiuo atveju dėl planų ir projektų atliekamos poveikio vertinimo procedūros gali būti naudojamos poveikiui reikalavimams pagal 12 straipsnį įvertinti ir patikrinti, ar įvykdytos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 16 straipsnį.

Tai būtų svarbu, pvz., kai statybos darbai ir (arba) projekto įgyvendinimas gali pažeisti arba sunaikinti veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietas, arba sutrikdyti bet kurią į IV priedo a dalį įrašytą ir projekto teritorijoje esančią rūšį.

Šiomis aplinkybėmis būtina įvertinti:

–    ar projekto teritorijoje yra kuri nors iš į Buveinių direktyvos IV priedo a dalį įtrauktų rūšių;

–    ar projekto teritorijoje yra kuri nors iš į Buveinių direktyvos IV priedo a dalį įrašytų rūšių veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietų;

–    ar kuriai nors iš šių rūšių ir (arba) jų veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietoms dėl statybos darbų ir (arba) projekto įgyvendinimo bus daromas poveikis (nužudymas, trikdymas, žala ir pan.) ir, jei taip,

–    ar įgyvendintos 16 straipsnyje nurodytos sąlygos.

(3-79) Tik atlikus minėtas patikras galima leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 16 straipsnį ir projektas gali būti teisėtai vykdomas (gavus leidimą dėl plėtros). Jeigu, pvz., yra į IV priedo a dalį įrašytos rūšies veisimosi (perėjimo) vieta ir dėl projekto statybos ar eksploatacijos ji bus sunaikinta, leidimas projektui reikštų 12 straipsnio pažeidimą, išskyrus atvejus, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 16 straipsnį ir jeigu įvykdomos leidimo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą sąlygos.

(3-80) Kai tikėtina, kad projektai turės reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms pavieniui arba kartu su kitais planais ar projektais, jiems taikomas atitinkamas vertinimas pagal direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, kurio metu taip pat bus atlikti pirmiau nurodytame sąraše išvardyti patikrinimai, dėl kurio, kai tinkama, imamasi tolesnių veiksmų.

Jeigu projektams 6 straipsnio 3 dalis netaikoma, nes mažai tikėtina, kad jie turės reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, valstybės narės esamas procedūras gali pritaikyti, kad būtų įvykdyti 12 ir 16 straipsnių reikalavimai. Tai reiškia, kad pirmiau pateiktame sąraše išvardyti patikrinimai gali būti integruoti į vertinimus, kurie yra įvairių lygmenų sprendimų procesų valstybėje narėje sudedamoji dalis, įskaitant sprendimus dėl žemės naudojimo planavimo arba aplinkos vertinimo procedūras, susijusias su programomis, planais ir projektais.

Pagrindinis tikslas yra teisingai ir greitai nustatyti projekto poveikį, įskaitant poveikį į Buveinių direktyvos IV priedo a dalį įrašytoms saugomoms rūšims ir jų buveinėms, ir tik tuomet pradėti projektą. Šiuo atveju PAV procedūra gali veikti kaip paskata.

(3-81) Teisinių procedūrų koordinavimas gali padėti išvengti teisinių problemų. Idealiausiu atveju, gavus prašymą dėl sutikimo plėtoti projektą, kuris patenka į PAV direktyvos taikymo sritį, PAV (bent jau tikrinimo etape) pradedamas siekiant išsiaiškinti visas potencialias pasekmes. Todėl nukrypti leidžiančios nuostatos poreikis gali būti nustatytas nedelsiant ir galima įvertinti, ar Buveinių direktyvos 16 straipsnio reikalavimus galima įvykdyti. Jeigu taip, tuomet kartu su nukrypti leidžiančia nuostata reikia duoti sutikimą vystymui. Jeigu projektą reikia pakeisti dėl PAV išvadų, nukrypti leidžianti nuostata gali būti grindžiama pakeistu projektu.

Idealiausiu atveju PAV, atliktas pateikus prašymą dėl atskiro leidimo, apims visas atitinkamas pasekmes aplinkai (įskaitant poveikį į Buveinių direktyvos IV priedo a dalį įrašytoms rūšims ir jų veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietoms), kurias galima pašalinti suteikus leidimą. Pavyzdžiui, tai gali būti daroma nustatant sąlygas, kuriomis sušvelninamos neigiamos pasekmės ir (arba) suteikiamos nukrypti leidžiančios nuostatos tam tikriems įstatymuose nustatytiems draudimams, jeigu jos atitinka nukrypti leidžiančioms nuostatoms taikomas sąlygas.

(3-82) Nors pagal Buveinių direktyvos 12 ir 16 straipsnius per atitinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį arba PAV procedūrą neprivaloma atlikti pirmiau minėtų patikrinimų, tai yra geriausias būdas užtikrinti atitiktį Buveinių direktyvos 12 ir 16 straipsniams. Per PAV procedūrą galima nustatyti, koks su projektu susijęs poveikis daromas į Buveinių direktyvos IV priedą įrašytoms rūšims, taip pat galimas projekto pasekmes atsižvelgiant į bet kokį Buveinių direktyvos 12 straipsnio pažeidimą. Poveikio vertinimo atlikimas, įskaitant įvairias konsultacijas, reikalingas prieš suteikiant leidimą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir leidžiant vystyti projektą, yra geriausias būdas veikti, nes taip palengvinamas sprendimų priėmimo koordinavimas.

3.3.3.Kompensavimo priemonių svarba (nuo 12 straipsnio 1 dalies d punkto nukrypti leidžiančios nuostatos)

(3-83)    Kompensavimo priemones galima numatyti dėl pateisinamų nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių būtent su 12 straipsnio 1 dalies d punktu, t. y. kai pažeidžiamos arba sunaikinamos veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietos. Priklausomai nuo biologijos, ekologijos ir rūšių elgesio, tokios priemonės gali puikiai tikti vienoms, bet ne kitoms rūšims.

Kitaip nei rizikos mažinimo priemonės, kompensavimo priemonės yra nepriklausomos nuo veiklos, kuri sukelia veisimosi (perėjimo) ar poilsio vietos pažeidimą arba sunaikinimą. Tokiomis priemonėmis siekiama kompensuoti konkrečias neigiamas pasekmes veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietai ir ši kompensacija jokiu būdu nedaro žalingo poveikio atitinkamos rūšies apsaugos būklei. Idealiausiu atveju kompensavimo priemonės turėtų derėti su neigiamu poveikiu veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietai, turėtų būti nustatytos ir veiksmingos prieš atsirandant neigiamam poveikiui.

(3-84)     16 straipsnyje apie kompensavimo priemones neužsimenama, todėl jos neprivalomos. Jomis taip pat negalima pateisinti arba kompensuoti 12 straipsnio pažeidimo, tačiau tai gali būti vienas siektinų tikslų, kad būtų užtikrinta atitiktis 16 straipsnio 1 dalies reikalavimui, kad nebūtų jokio žalingo poveikio atitinkamos rūšies apsaugos būklei.

Idealiausiu atveju kompensavimo priemonėmis:

I)konkrečiomis aplinkybėmis (vietos populiacijos lygmeniu) turėtų būti kompensuojama už veiklos neigiamą poveikį rūšių veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietoms;

II)turėtų būti užtikrinama didelė sėkmės tikimybė ir jos turėtų būti pagrįstos geriausia patirtimi;

III)turėtų būti gerinamos rūšių galimybės pasiekti palankią apsaugos būklę;

IV)jos turėtų būti veiksmingos iki veisimosi (perėjimo) arba poilsio vietos pažeidimo arba sunaikinimo arba bent jau prasidėjus pažeidimui arba sunaikinimui.

(3-85)    Taip įgyvendintomis kompensavimo priemonėmis būtų galima garantuoti, kad rūšių veisimosi (perėjimo) ir poilsio vietoms populiacijos ar biogeografiniu lygmeniu nebūtų daromas bendras žalingas poveikis. Tačiau jos nepakeičia ar nesumažina poreikio, kad nukrypti leidžiančios nuostatos pagal 16 straipsnį atitiktų pirmiau minėtus tris patikrinimus. Tai reiškia, kad kompensavimo schemos patvirtinimas negali būti naudojamas siekiant apeiti nukrypti leidžiančios nuostatos poreikį ir poreikį atlikti visus 3.2 skyriuje aprašytus patikrinimus.

3.3.4.Kelioms rūšims taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

(3-86)    Kai kurie projektai (pvz., didelės viešojo intereso infrastruktūros projektai, kaip antai transporto tinklai) gali daryti poveikį daugybei į IV priedą įrašytų rūšių. Šiais atvejais kiekvienai rūšiai daromas poveikis turėtų būti įvertintas ir, remiantis šia informacija bei siekiant atrinkti geriausius sprendimus, reikėtų suformuoti bendro poveikio apžvalgą. Sprendimai taip pat turi atitikti visus tris patikrinimus. Nepakanka paprasčiausiai sąraše pateikti rūšių, kurios gali nukentėti, skaičių papildomai neįvertinant problemų masto ir neatliekant būdų joms išvengti paieškos.

3.3.5.Laikinas pobūdis: į IV priedą įrašytų rūšių kolonijų kūrimasis teritorijose, kuriose vykdomi plėtros darbai

(3-87) Pasitaikys atvejų, kai jau licencijuota žemės plėtojimo veikla (pvz., naujos infrastruktūros, kaip antai kelių, namų ir pan. statyba arba vykdoma karjerų eksploatavimo veikla) padės sukurti geras naujas buveines, kurias kolonizavo į direktyvos IV priedą įrašytos rūšys. Tokie tipiniai gamtos ypatumai, pvz., gavybos vietose, galėtų apimti naujus tvenkinius (kurie yra naudingi varliagyviams ir laumžirgiams), atvirą dirvą, smėlio ir žvyro plotus (kurie pritraukia vabzdžius ir paukščius), pionierines ganyklas (kurios pritraukia vabzdžius ir paukščius), purius skardžius (kurie pritraukia paukščius ir bites) ir prieglobsčio vietų sukūrimą (ropliams, varliagyviams ir vabzdžiams).

Kadangi pagal griežtą apsaugos režimą pagal 12 straipsnį nedaromas skirtumas tarp laikinos (pvz., ne senesnės nei 5–10 metų) arba nuolatinės, dirbtinai ar savaime sukurtos aplinkos, būtina laikyti, kad į IV priedą įrašytai saugomai gyvūno arba augalo rūšiai, kuri pradeda užimti naują vietą dėl leistos žemės plėtojimo veiklos, taip pat visapusiškai taikoma 12 straipsnio nuostatų apsauga.

(3-88) Tokiais atvejais griežto apsaugos režimo pagal 12 straipsnį taikymas gali tapti rimta problema projekto vystytojams ir žemės savininkams, kuriems dėl savo darbo pobūdžio gali prireikti pašalinti šias „laikinas“ buveines, kad būtų galima tęsti darbus, kuriems išduotas leidimas. Pašalinant buveines per projekto parengiamąjį, vykdymo arba baigimo etapą reikia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 16 straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdomos sąlygos (žr. toliau).

Jeigu nėra teisinio tikrumo dėl to, kad atitinkamą teritoriją galima teisėtai naudoti leistinai planuotai veiklai, žemės savininkai arba projekto vystytojai gali norėti užkirsti kelią saugomų rūšių įsiveržimui (pvz., naudodami pesticidus arba žemės įdirbimą) tarpiniu laikotarpiu, kai žemės nėra aktyviai plėtojama, siekiant išvengti papildomos naštos, apribojimų arba ribojimų, susijusių su saugomų rūšių, kurių anksčiau nebuvo jų žemėje, atsiradimu. Tai galėtų būti prarasta galimybė, nes bet kokios laikinos buveinės, kurios priešingu atveju negalėtų atsirasti atitinkamoje teritorijoje, tam tikromis sąlygomis gali būti naudingos siekiant direktyvos tikslų.

(3-89) Siekdami suteikti šį teisinį tikrumą, taigi ir paskatą sudaryti sąlygas kurti arba palaikyti laikinas gamtines teritorijas, vystytojai gali pradiniame planavimo proceso etape prašyti leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 16 straipsnį, kol saugoma rūšis dar nekolonizavo teritorijos, tačiau kai tokios kolonizacijos iš dalies galima tikėtis (taip gali būti, pvz., tuo atveju, kai rūšis jau gyvena gretimose teritorijose). Ši išankstinės nukrypti leidžiančios nuostatos forma sudarytų sąlygas paskiau pašalinti laikinus gamtos ypatumus, laikantis projekto vystymo poreikių. Tačiau tokių nukrypti leidžiančių nuostatų teisiniai standartai negali būti mažesni, palyginti su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikomomis jau atsirandančioms saugomoms rūšims ir jų buveinėms, ir jos vis tiek turi atitikti 16 straipsnyje nustatytas sąlygas. Be kitų klausimų, tai reiškia, kad nukrypti leidžiančiose nuostatose, kurias leista taikyti anksčiau nei faktiškai atsirado kolonizuojančios rūšys arba jų buveinės, turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti konkretūs tikslai, kurių siekiama nukrypti leidžiančia nuostata 160 .

(3-90) Todėl bus svarbu, kad prieš pateikiant prašymą dėl 16 straipsnio nukrypti leidžiančios nuostatos būtų atlikta išsami vietos inventorizacija, kuria siekiama nustatyti visas saugomas rūšis, esančias ne tik projekto teritorijoje, bet ir jo apylinkėse. Tai padės užtikrinti, kad būtų nustatytos visos „nuspėjamos“ į IV priedą įrašytos rūšys, įskaitant jų perteklių ir tikimybę, kad jos kolonizuos projekto teritoriją. Tokiu atveju pagal 16 straipsnį priimtą sprendimą galima naudoti nustatant rūšių buveinės nuolatinės ekologinės funkcijos palaikymo sąlygas tuo atveju, jeigu naują kolonizuotą buveinę projekto teritorijoje prireiktų pašalinti siekiant vykdyti projektą / veiklą, kuriai išduotas leidimas. Tai, pvz., galėtų apimti panašių buveinių sukūrimą ir apsaugą už projekto teritorijos ir rūšių perkėlimą į šias buveines kitoje projekto teritorijos vietoje kartu vykdant ilgalaikę stebėseną. Kaip ir visų kitų nukrypti leidžiančių nuostatų atveju, būtina patikrinti ir fiksuoti teisingą įgyvendinimą.

(3-91) Nukrypti leidžiančios nuostatos, kuriomis sprendžiamos laikino pobūdžio situacijos, kaip aprašyta pirmiau, turi būti objektyviai pateisinamos, remiantis vienu iš 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Viena galimybė – nukrypti leidžiančią nuostatą pagrįsti 16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis priežastimis, kuriomis nukrypti leidžianti nuostata pateisinama siekiant „apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines“. Nuostatos formuluotė neapima vien nukrypti leidžiančių nuostatų, kurias leista taikyti siekiant apsaugoti augalo arba gyvūno rūšį nuo kitų konkuruojančių saugomų rūšių. Formuluotė gali būti aiškinama ir kaip leidžianti taikyti nuo griežto apsaugos režimo nukrypti leidžiančią nuostatą pačios saugomos rūšies labui. Nuostatoje vartojamas žodis „interesas“ suponuoja, kad nukrypti leidžiančioje nuostatoje turi būti numatyta atitinkamos rūšies pridėtinė vertė. Tai reikštų, kad 16 straipsnio 1 dalies a punktą būtų taikomas, jeigu galima įrodyti, kad atitinkamoms rūšims nėra grynosios naudos, kuri būtų įmanoma tik visų pirma leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

(3-92) 16 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta galimybė leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą „dėl <...> įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes“. Nuoroda į „pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes“ galėtų būti aiškinama panašiai kaip ir pirmiau pasiūlyta, atsižvelgiant į siekį „apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines“, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. darant prielaidą, kad nukrypti nuo griežtos rūšies apsaugos režimo leidžiančią nuostatą būtų galima leisti taikyti ir pačios rūšies labui. Tačiau pridėtinė vertė turi būti „pirminės svarbos“, todėl šiuo atveju nustatoma aukštesnė viršutinė riba, palyginti su 16 straipsnio 1 dalies a punktu.

(3-93) Į galimybę naudoti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su laikinomis gamtinėmis teritorijomis, reikėtų atidžiai atsižvelgti projekto planavimo etape, be to, reikėtų atlikti išsamų mokslinį vertinimą dėl saugomų rūšių įsikūrimo vietų įvairiais projekto įgyvendinimo etapais. Planavimo etape reikėtų įvertinti, kaip projekto įgyvendinimo metu ir vėliau būtų galima apsaugoti rūšis, kurios kolonizavo laikinas buveines, tiek, kiek tai įmanoma, pvz., įgyvendinant tinkamas rizikos mažinimo priemones ir remiant perkėlimą į kitą vietą.

(3-94) Sprendimas dėl nukrypti leidžiančios nuostatos vis tiek turi atitikti visus kitus kriterijus, nustatytus 16 straipsnyje (alternatyvų nebuvimas, žalos nebuvimas apsaugos būklei), ir jame turėtų būti iš anksto nustatyti griežti priežiūros ir stebėsenos įsipareigojimai 161 . Šie įsipareigojimai padės užtikrinti, kad laikinos teritorijos vystymas derėtų su prognozuotu saugomų rūšių teritorijoje atsiradimu. Vykdant šį stebėsenos darbą, taip pat būtų gaunami įrodymai, kurie yra reikalingi taikant papildomą nukrypti leidžiančią nuostatą, siekiant atsižvelgti į bet kokias naujas atsiradusias rūšis, kurios iš pradžių nebuvo numatytos.

3,4.Nukrypti leidžiančių nuostatų stebėsena ir ataskaitų teikimas

3.4.1.Nukrypti leidžiančių nuostatų poveikio stebėsena

(3-95) Kompetentingos nacionalinės institucijos privalo ne tik užtikrinti, kad prieš leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą būtų įvykdytos visos nukrypti leidžiančių nuostatų schemos sąlygos, bet ir stebėti nukrypti leidžiančių nuostatų poveikį (ir bet kokių kompensavimo priemonių veiksmingumą) po to, kai ji buvo įgyvendinta 163 . Pagal 16 straipsnio 3 dalies e punktą reikalaujama, kad valstybių narių ataskaitose apie nukrypti leidžiančias nuostatas būtų aiškiai nurodytos „naudotos priežiūros priemonės ir gauti rezultatai“. Tai reiškia, kad jos privalo prižiūrėti ir stebėti leistų taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų įgyvendinimą.

Nukrypti leidžiančių nuostatų poveikio stebėsena taip pat yra reikalinga siekiant patikrinti, ar šios nuostatos buvo teisingai įgyvendintos ir ar jomis pasiektas norimas tikslas, remiantis moksliškai pagrįstais įrodymais, ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad būtų nustatyta bet kokia netyčinė rizika arba žala rūšims, kuri atsirado dėl nukrypti leidžiančios nuostatos įgyvendinimo. Tinkamam nukrypti leidžiančių nuostatų sistemos naudojimui reikalinga, kad sistemos sąlygos būtų tinkamos siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių. Siekiant šio tikslo, stebėsena atlieka pagrindinį vaidmenį.

(3-96) Įgyvendinusios nukrypti leidžiančias nuostatas, nacionalinės institucijos taip pat privalo stebėti bendrą visų dėl kiekvienos rūšies leistų taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų poveikį nacionalinėje teritorijoje, nesvarbu, dėl kokių priežasčių jas buvo leista taikyti, ir patvirtinti pradinį vertinimą, kad nukrypti leidžiančios nuostatos netrukdo palaikyti rūšies populiacijų palankios apsaugos būklės. Akivaizdu, kad į šios stebėsenos rezultatus reikėtų atsižvelgti ateityje priimant bet kokius sprendimus leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

(3-97) Ši stebėsena taip pat galėtų patekti į direktyvos 11 straipsnyje nustatytos bendros prievolės stebėti taikymo sritį. Būtų pagrįsta, jei tokios priežiūros metu būtų paisoma nukrypti leidžiančių nuostatų, įgyvendintų dėl rūšių, kurių atžvilgiu nukrypti leidžiančias nuostatas leidžiama įgyvendinti pakartotinai arba kurių apsaugos būklė yra gera (ir kuriai vis tiek išimtinėmis aplinkybėmis taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos), poveikio (įskaitant bendrą poveikį ir kompensavimo priemonių poveikį). Taip pat būtų pagrįsta, kad priežiūra apima kitų veiksnių (pvz., neteisėto žudymo), kurie gali daryti neigiamą poveikį rūšių apsaugos būklei, stebėseną. Tokie duomenys gali būti naudojami vertinant rūšių apsaugos būklę.

3.4.2.Prievolės teikti ataskaitas pagal 16 straipsnio 2 ir 3 dalis

(3-98) Nukrypti leidžiančios nuostatos taip pat turi atitikti 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytas sąlygas. Teisingumo Teismas Sprendime C-118/94 (byla dėl Paukščių direktyvos) teigė, kad šios oficialios sąlygos „numato griežtus nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo apribojimus ir Komisijai suteikia galimybę vykdyti jų priežiūrą“.

(3-99) Valstybėms narėms nereikia konsultuotis su Komisija prieš pradedant taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, tačiau jos privalo kas dvejus metus teikti Komisijai 16 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. 16 straipsnio 2 dalyje nenustatyti tikslūs šių ataskaitų turiniui taikomi reikalavimai. Tačiau akivaizdu, kad informacija turi būti išsami, faktinė ir apimti visus 16 straipsnio 3 dalyje išvardytus aspektus. Remdamasi ataskaitose apie nukrypti leidžiančias nuostatas pateikta informacija, Komisija privalo turėti galimybę prižiūrėti, kaip valstybėse narėse taikomas 16 straipsnis ir patikrinti jo suderinamumą su direktyva. Jeigu Komisija prieina prie išvados, kad naudojant nukrypti leidžiančias nuostatas pažeidžiami direktyvos reikalavimai, ji turi teisę pradėti prieš atitinkamą valstybę narę pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

(3-100) Dabartinis ataskaitų apie nukrypti leidžiančias nuostatas formatas apima visas ataskaitų teikimo prievoles pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencija) 164 9 straipsnį ir juo siekiama padidinti visais lygmenimis (regioniniu, nacionaliniu, ES) teikiamų ataskaitų veiksmingumą ir panaudojamumą. Dabar Komisija ir valstybės narės naudoja naują ataskaitų teikimo formatą ir naują IT priemonę, vadinamą Buveinių ir paukščių direktyvų nukrypti leidžiančių nuostatų sistema + (HaBiDeS+) 165 .

(3-101) Naujas formatas apima formalias 16 straipsnio 3 dalyje išvardytas sąlygas, kurias reikia įvykdyti ir kurios konkrečiai nustatytos bet kurioje nukrypti leidžiančioje nuostatoje, kurią leista taikyti, taip pat papildomą informaciją (pvz., duomenis, kurie yra naudingi geriau suprantant 16 straipsnio 1 dalies e punkto konkrečių reikalavimų pagrindą, priemones ir metodus, įrodymus, nuorodas į atmestas alternatyvas, įrodymus, kad nukrypti leidžianti nuostata nekenkia populiacijos apsaugos būklei), kuri padeda suprasti kompetentingų institucijų motyvus, susijusius su nukrypti leidžiančios sistemos pagal 16 straipsnį taikymu.

Priedai

I priedas.    Nuorodos į Teisingumo Teismo bylas

II priedas.    Rūšių, kurioms taikomi II, IV ir V priedai, sąrašas

III priedas    Buveinių direktyvos 12 straipsnio įgyvendinimas. Su vilkais susijęs pavyzdys

I PRIEDAS

Nuorodos į Teisingumo Teismo bylas

Su rūšių apsauga susijusios Buveinių direktyvos nuostatos

1969 m. lapkričio 12 d. Sprendimas Stauder prieš Stadt Ulm, C-29/69, ECLI:EU:C:1969:57

1977 m. spalio 27 d. Sprendimas Regina prieš Bouchereau, C-30/77, ECLI:EU:C:1977:172

1979 m. liepos 12 d. Sprendimas Koschniske prieš Raad van Arbeid, C-9/79, ECLI:EU:C:1979:201

1985 m. gegužės 23 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-29/84, ECLI:EU:C:1985:229

1987 m. balandžio 9 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-363/85, ECLI:EU:C:1987:196

1987 m. liepos 8 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-247/85, ECLI:EU:C:1987:339

1987 m. liepos 8 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-262/85, ECLI:EU:C:1987:340

1988 m. vasario 23 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-429/85, ECLI:EU:C:1988:83

1988 m. balandžio 27 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-252/85, ECLI:EU:C:1988:202

1988 m. liepos 7 d. Sprendimas Moksel prieš BALM, C-55/87, ECLI:EU:C:1988:377

1990 m. kovo 15 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-339/87, ECLI:EU:C:1990:119

1990 m. kovo 28 d. Sprendimas dėl baudžiamųjų bylų prieš G. Vessoso ir G. Zanetti, sujungtos bylos C-206 ir 207/88, ECLI:EU:C:1990:145

1991 m. sausio 17 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-157/89, ECLI:EU:C:1991:22

1991 m. vasario 28 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-57/89, ECLI:EU:C:1991:89

1991 m. vasario 28 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-131/88, ECLI:EU:C:1991:87

1991 m. gegužės 30 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-59/89, ECLI:EU:C:1991:225

1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-355/90, ECLI:EU:C:1993:331

1996 m. kovo 7 d. Sprendimas Italija prieš Regione Veneto, C-118/94, ECLI:EU:C:1996:86

1996 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-236/95, ECLI:EU:C:1996:341

1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Ligue royale belge pour la protection des oiseaux and Société d’études ornithologiques prieš Région Wallonne, C-10/96, ECLI:EU:C:1996:504

1999 m. gegužės 19 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-225/97, ECLI:EU:C:1999:252

1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-315/98, ECLI:EU:C:1999:551

2000 m. lapkričio 7 d. Sprendimas First Cooperate Shipping, C-371/98, ECLI:EU:C:2000:600.

2001 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-144/99, ECLI:EU:C:2001:257

2001 m. gegužės 17 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-159/99, ECLI:EU:C:2001:278

2002 m. sausio 30 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-103/00, ECLI:EU:C:2002:60

2003 m. vasario 13 d. Sprendimas Komisija prieš Liuksemburgą, C-75/01, ECLI:EU:C:2003:95

2003 m. spalio 16 d. Sprendimas Ligue pour la protection des oiseaux ir kt. prieš Premier ministre ir Ministre de l'Aménagement du territoire et de l'Environnement, C-182/02, Rink. p. 12105

2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-434/01, ECLI:EU:C:2003:601

2005 m. spalio 20 d., ketvirtadienis Sprendimas Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-6/04, ECLI:EU:C:2005:626

2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Komisija prieš Suomiją, C-344/03, ECLI:EU:C:2005:770

2006 m. sausio 10 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-98/03, ECLI:EU:C:2006:3

2006 m. kovo 16 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-518/04, ECLI:EU:C:2006:183

2006 m. gegužės 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-221/04, ECLI:EU:C:2006:329

2006 m. birželio 8 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-60/05, ECLI:EU:C:2006:378

2006 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-503/06, ECLI:EU:C:2008:279

2007 m. sausio 11 d. Sprendimas Komisija prieš Airiją, C-183/05, ECLI:EU:C:2007:14

2007 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-508/04, ECLI:EU:C:2007:274

2007 m. birželio 14 d. Sprendimas Komisija prieš Suomiją, C-342/05, ECLI:EU:C:2007:341

2010 m. gegužės 20 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-308/08, ECLI:EU:C:2010:281

2011 m. birželio 9 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-383/09, ECLI:EU:C:2011:369

2012 m. sausio 26 d. Sprendimas Komisija prieš Lenkiją, C-192/11, ECLI:EU:C:2012:44

2012 m. kovo 15 d. Sprendimas Komisija prieš Kiprą, C-340/10, ECLI:EU:C:2012:143

2012 m. kovo 15 d. Sprendimas Komisija prieš Lenkiją, C-46/11, ECLI:EU:C:2012:146

2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-504/14, ECLI:EU:C:2016:847

2018 m. balandžio 17 d. Sprendimas Komisija prieš Lenkiją, C-441/17, ECLI:EU:C:2018:255

2019 m. spalio 10 d. Prejudicinis sprendimas, C-674/17, ECLI:EU:C:2019:851

2020 m. birželio 11 d. Prejudicinis sprendimas, C‑88/19, ECLI:EU:C:2020:458

2021 m. kovo 4 d. Sprendimas Föreningen Skydda Skogen, sujungtos bylos C-473/19 ir C-474/19, ECLI:EU:C:2021:166

Nagrinėjama byla C-477/19 Magistrat Stadt Wien

II PRIEDAS

Rūšių, kurioms taikomi Buveinių direktyvos 92/43/EEB

II, IV ir V priedai, sąrašas

Šiame priede išvardytos rūšys yra nurodytos:

Øpagal rūšies arba porūšio pavadinimą (paryškintuoju arba pasviruoju šriftu) arba

Øvisomis rūšimis, priklausančiomis aukštesniam taksonui arba nurodytai taksono daliai. Po šeimos arba genties pavadinimo vartojama santrumpa „spp.“ turėtų reikėti visas tai rūšiai arba genčiai priklausančias rūšis.

Prieš rūšies pavadinimą esanti žvaigždutė (*) rodo, kad tai yra prioritetinė II priedo rūšis (VI ir V prieduose nedaromas skirtumas tarp prioritetinių ir neprioritetinių rūšių).

Šioje lentelėje apibendrinti priedai:

II PRIEDAS. BENDRIJOS SVARBOS RŪŠYS, KURIŲ APSAUGAI REIKIA STEIGTI SPECIALIAS SAUGOMAS TERITORIJAS

IV PRIEDAS. BENDRIJOS SVARBOS RŪŠYS, KURIOMS REIKALINGA GRIEŽTA APSAUGA

V PRIEDAS. BENDRIJOS SVARBOS RŪŠYS, KURIŲ ĖMIMUI IŠ GAMTOS IR NAUDOJIMUI GALI BŪTI TAIKOMOS VALDYMO PRIEMONĖS

Rūšies pavadinimas	Priedas			Geografiniai apribojimai
	II	IV	V
GYVŪNAI
STUBURINIAI
ŽINDUOLIAI
INSECTIVORA
Erinaceidae
Erinaceus algirus		X
Soricidae
Crocidura canariensis		X
Crocidura sicula		X
Talpidae
Galemys pyrenaicu	X	X
CHIROPTERA
Microchiroptera
Rhinolophidae
Rhinolophus blasii	X	X
Rhinolophus euryale	X	X
Rhinolophus ferrumeguinum	X	X
Rhinolophus hipposideros	X	X
Rhinolophus mehelyi	X	X
Vespertilionidae
Barbastella barbastellus	X	X
Miniopterus schreibersi	X	X
Myotis bechsteini	X	X
Myotis blythii	X	X
Myotis capaccinii	X	X
Myotis dasycneme	X	X
Myotis emarginatus	X	X
Myotis myotis	X	X
Visos kitos Microchiroptera rūšys		X
Megachiroptera
Pteropodidae
Rousettus aegiptiacus	X	X
RODENTIA
Gliridae
Visos rūšys, išskyrus Glis glis ir Eliomys quercinus		X
Myomimus roachi	X	X
Sciuridae
* Marmota marmota latirostris	X	X
* Pteromys volans (Sciuropterus russicus)	X	X
Spermophilus citellus (Citellus citellus)	X	X
* Spermophilus suslicus (Citellus suslicus)	X	X
Sciurus anomalus		X
Castoridae
Castor fiber	X	X	X	II priedas: išskyrus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos populiacijas. IV priedas: išskyrus Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas. V priedas: Suomijos, Švedijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos populiacijos.
Cricetidae
Cricetus cricetus		X	X	IV priedas: išskyrus Vengrijos populiacijas. V priedas: Vengrijos populiacijos.
Mesocricetus newtoni	X	X
Microtidae
Dinaromys bogdanovi	X	X
Microtus cabrerae	X	X
* Microtus oeconomus arenicola	X	X
* Microtus oeconomus mehelyi	X	X
Microtus tatricus	X	X
Zapodidae
Sicista betulina		X
Sicista subtilis	X	X
Hystricidae
Hystrix cristata		X
CARNIVORA
Canidae
* Alopex lagopus	X	X
Canis aureus			X
* Canis lupus	X	X	X	II priedas: išskyrus Estijos populiaciją; Graikijos populiacijos: į pietus nuo 39 lygiagretės; Ispanijos populiacijos: į pietus nuo Duero; Latvijos, Lietuvos ir Suomijos populiacijos. IV priedas: išskyrus Graikijos populiacijas į šiaurę nuo 39 lygiagretės; Estijos populiacijas, Ispanijos populiacijas į šiaurę nuo Duero; Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Bulgarijos populiacijos ir Suomijos populiacijos šiaurės elnių valdymo teritorijose, kaip apibrėžta 1990 m. rugsėjo 14 d. Suomijos akto Nr. 848/90 dėl šiaurės elnių 2 dalyje. V priedas: Ispanijos populiacijos į šiaurę nuo Duero, Graikijos populiacijos į šiaurę nuo 39 lygiagretės, Suomijos populiacijos šiaurės elnių valdymo teritorijose, kaip apibrėžta 1990 m. rugsėjo 14 d. Suomijos akto Nr. 848/90 dėl šiaurės elnių 2 dalyje, Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Slovakijos populiacijos.
Ursidae
* Ursus arctos	X	X		II priedas: išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas.
Mustelidae
* Gulo gulo	X
Lutra lutra	X	X
Martes martes			X
Mustela eversmanii	X	X
Mustela putorius			X
* Mustela lutreola	X	X
Vormela peregusna	X	X
Felidae
Felis silvestris		X
Lynx lynx	X	X	X	II priedas: išskyrus Estijos, Latvijos ir Suomijos populiacijas. IV priedas: išskyrus Estijos populiaciją. V priedas: Estijos populiacija.
* Lynx pardinus	X	X
Phocidae
Halichoerus grypus	X		X
* Monachus monachus	X	X
Phoca hispida bottnica	X		X
* Phoca hispida saimensis	X	X
Phoca vitulina	X		X
Visos kitos Phocidae rūšys			X
Viverridae
Genetta genetta			X
Herpestes ichneumon			X
DUPLICIDENTATA
Leporidae
Lepus timidus			X
ARTIODACTYLA
Cervidae
* Cervus elaphus corsicanus	X	X
Rangifer tarandus fennicus	X
Bovidae
* Bison bonasus	X	X
Capra aegagrus (laukinės populiacijos)	X	X
Capra ibex			X
Capra pyrenaica (išskyrus Capra pyrenaica pyrenaica)			X
* Capra pyrenaica pyrenaica	X	X
Ovis gmelini musimon (Ovis ammon musimon) (laukinės Korsikos ir Sardinijos populiacijos)	X	X
Ovis orientalis ophion (Ovis gmelini ophion)	X	X
* Rupicapra pyrenaica ornata (Rupicapra rupicapra ornata)	X	X
Rupicapra rupicapra (išskyrus Rupicapra rupicapra balcanica, Rupicapra rupicapra ornata ir Rupicapra rupicapra tatrica)			X
Rupicapra rupicapra balcanica	X	X
* Rupicapra rupicapra tatrica	X	X
CETACEA
Phocoena phocoena	X	X
Tursiops truncates	X	X
Visos kitos Cetacea rūšys		X
ROPLIAI
CHELONIA (TESTUDINES)
Testudinidae
Testudo graeca	X	X
Testudo hermanni	X	X
Testudo marginata	X	X
Cheloniidae
* Caretta caretta	X	X
* Chelonia mydas	X	X
Lepidochelys kempii		X
Eretmochelys imbricata		X
Dermochelyidae
Dermochelys coriacea		X
Emydidae
Emys orbicularis	X	X
Mauremys caspica	X	X
Mauremys leprosa	X	X
SAURIA
Lacertidae
Algyroides fitzingeri		X
Algyroides marchi		X
Algyroides moreoticus		X
Algyroides nigropunctatus		X
Dalmatolacertaoxycephala		X
Dinarolacerta mosorensis	X	X
Gallotia atlantica		X
Gallotia galloti		X
Gallotia galloti insulanagae	X	X
* Gallotia simonyi	X	X
Gallotia stehlini		X
Lacerta agilis		X
Lacerta bedriagae		X
Lacerta bonnali (Lacerta monticola)	X	X
Lacerta monticola	X	X
Lacerta danfordi		X
Lacerta dugesi		X
Lacerta graeca		X
Lacerta horvathi		X
Lacerta schreiberi	X	X
Lacerta trilineata		X
Lacerta viridis		X
Lacerta vivipara pannonica		X
Ophisops elegans		X
Podarcis erhardii		X
Podarcis fifolensis		X
Podarcis hispanica atrata		X
Podarcis lilfordi	X	X
Podarcis melisellensis		X
Podarcis milensis		X
Podarcis muralis		X
Podarcis peloponnesiaca		X
Podarcis pityusensis	X	X
Podarcis sicula		X
Podarcis taurica		X
Podarcis tiliguerta		X
Podarcis wagleriana		X
Scincidae
Ablepharus kitaibelli		X
Chalcides bedriagai		X
Chalcides ocellatus		X
Chalcides sexlineatus		X
Chalcides simonyi(Chalcides occidentalis)	X	X
Chalcides viridianus		X
Ophiomorus punctatissimus		X
Gekkonidae
Cyrtopodion kotschyi		X
Phyllodactylus europaeus	X	X
Tarentola angustimentalis		X
Tarentola boettgeri		X
Tarentola delalandii		X
Tarentola gomerensis		X
Agamidae
Stellio stellio		X
Chamaeleontidae
Chamaeleo chamaeleon		X
Anguidae
Ophisaurus apodus		X
OPHIDIA (SERPENTES)
Colubridae
Coluber caspius		X
* Coluber cypriensis	X	X
Coluber hippocrepis		X
Coluber jugularis		X
Coluber laurenti		X
Coluber najadum		X
Coluber nummifer		X
Coluber viridiflavus		X
Coronella austriaca		X
Eirenis modesta		X
Elaphe longissima		X
Elaphe quatuorlineata	X	X
Elaphe situla	X	X
Natrix natrix cetti		X
Natrix natrix corsa		X
* Natrix natrix cypriaca	X	X
Natrix tessellata		X
Telescopus falax		X
Viperidae
Vipera ammodytes		X
* Macrovipera schweizeri (Vipera lebetina schweizeri)	X	X
Vipera seoanni		X		IV priedas: išskyrus Ispanijos populiacijas.
Vipera ursinii (išskyrus Vipera ursinii rakosiensis ir Vipera ursinii macrops)	X	X
* Vipera ursinii macrops	X	X
* Vipera ursinii rakosiensis	X	X
Vipera xanthina		X
Boidae
Eryx jaculus		X
VARLIAGYVIAI
CAUDATA
Salamandridae
Chioglossa lusitanica	X	X
Euproctus asper		X
Euproctus montanus		X
Euproctus platycephalus		X
Mertensiella luschani (Salamandra luschani)	X	X
Salamandra atra		X
* Salamandra aurorae (Salamandra atra aurorae)	X	X
Salamandra lanzai		X
Salamandrina terdigitata	X	X
Triturus carnifex (Triturus cristatus carnifex)	X	X
Triturus cristatus (Triturus cristatus cristatus)	X	X
Triturus dobrogicus (Triturus cristatus dobrogicus)	X
Triturus italicus		X
Triturus karelinii (Triturus cristatus karelinii)	X	X
Triturus marmoratus		X
Triturus montandoni	X	X
Triturus vulgaris ampelensis	X	X
Proteidae
* Proteus anguinus	X	X
Plethodontidae
Hydromantes (Speleomantes) ambrosii	X	X
Hydromantes (Speleomantes) flavus	X	X
Hydromantes (Speleomantes) genei	X	X
Hydromantes (Speleomantes) imperialis	X	X
Hydromantes (Speleomantes) strinatii	X	X
Hydromantes (Speleomantes) supramontis	X	X
ANURA
Discoglossidae
Alytes cisternasii		X
* Alytes muletensis	X	X
Alytes obstetricans		X
Bombina bombina	X	X
Bombina variegata	X	X
Discoglossus galganoi (įskaitant Discoglossus « jeanneae »)	X	X
Discoglossus montalentii	X	X
Discoglossus pictus		X
Discoglossus sardus	X	X
Ranidae
Rana arvalis		X
Rana dalmatina		X
Rana esculenta			X
Rana graeca		X
Rana iberica		X
Rana italica		X
Rana latastei	X	X
Rana lessonae		X
Rana perezi			X
Rana ridibunda			X
Rana temporaria			X
Pelobatidae
Pelobates cultripes		X
Pelobates fuscus		X
* Pelobates fuscus insubricus	X	X
Pelobates syriacus		X
Bufonidae
Bufo calamita		X
Bufo viridis		X
Hylidae
Hyla arborea		X
Hyla meridionalis		X
Hyla sarda		X
ŽUVYS
PETROMYZONIFORMES
Petromyzonidae
Eudontomyzon spp.	X
Lampetra fluviatilis	X		X	II priedas: išskyrus Suomijos ir Švedijos populiacijas.
Lampetra planeri	X			II priedas: išskyrus Estijos, Suomijos ir Švedijos populiacijas.
Lethenteron zanandreai	X		X
Petromyzon marinus	X			II priedas: išskyrus Švedijos populiacijas.
ACIPENSERIFORMES
Acipenseridae
* Acipenser naccarii	X	X
* Acipenser sturio	X	X
Visos kitos Acipenseridae rūšys			X
CLUPEIFORMES
Clupeidae
Alosa spp.	X		X
SALMONIFORMES
Salmonidae / Coregonidae
Coregonus spp. (išskyrus Coregonus oxyrhynchus – anadromines populiacijas tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)			X
* Coregonus oxyrhynchus (anadrominės populiacijos tam tikruose Šiaurės jūros sektoriuose)	X	X
Hucho hucho (laukinės populiacijos)	X		X
Salmo macrostigma	X
Salmo marmoratus	X
Salmo salar (tik gėluose vandenyse)	X		X	II priedas: išskyrus Suomijos populiacijas.
Salmothymus obtusirostris	X
Thymallus thymallus			X
Umbridae
Umbra krameri	X
CYPRINIFORMES
Cyprinidae
Alburnus albidus (Alburnus vulturius)	X
Anaecypris hispanica	X	X
Aspius aspius	X		X	II priedas: išskyrus Suomijos populiacijas.
Aulopyge huegelii	X
Barbus spp.			X
Barbus comiza	X		X
Barbus meridionalis	X		X
Barbus plebejus	X		X
Chalcalburnus chalcoides	X
Chondrostoma genei	X
Chondrostoma knerii	X
Chondrostoma lusitanicum	X
Chondrostoma phoxinus	X
Chondrostoma polylepis (įskaitant C. willkommi)	X
Chondrostoma soetta	X
Chondrostoma toxostoma	X
Gobio albipinnatus	X
Gobio kessleri	X
Gobio uranoscopus	X
Iberocypris palaciosi	X
* Ladigesocypris ghigii	X
Leuciscus lucumonis	X
Leuciscus souffia	X
Pelecus cultratus	X		X
Phoxinellus spp.	X
* Phoxinus percnurus	X	X
Rhodeus sericeus amarus	X
Rutilus alburnoides	X
Rutilus arcasii	X
Rutilus frisii meidingeri	X		X
Rutilus lemmingii	X
Rutilus pigus	X		X
Rutilus rubilio	X
Rutilus macrolepidotus	X
Scardinius graecus	X
Squalius microlepis	X
Squalius svallize	X
Cobitidae
Cobitis elongata	X
Cobitis taenia	X			II priedas: išskyrus Suomijos populiacijas.
Cobitis trichonica	X
Misgurnus fossilis	X
Sabanejewia aurata	X
Sabanejewia larvata (Cobitis larvata ir Cobitis conspersa)	X
SILURIFORMES
Siluridae
Silurus aristotelis	X		X
ATHERINIFORMES
Cyprinodontidae
Aphanius iberus	X
Aphanius fasciatus	X
* Valencia hispanica	X	X
* Valencia letourneuxi (Valencia hispanica)	X
PERCIFORMES
Percidae
Gymnocephalus baloni	X	X
Gymnocephalus schraetzer	X		X
* Romanichthys valsanicola	X	X
Zingel spp. (išskyrus Zingel asper ir Zingel zingel)	X
Zingel asper	X	X
Zingel zingel	X		X
Gobiidae
Knipowitschia croatica	X
Knipowitschia (Padogobius) panizzae	X
Padogobius nigricans	X
Pomatoschistus canestrini	X
SCORPAENIFORMES
Cottidae
Cottus gobio	X			II priedas: išskyrus Suomijos populiacijas.
Cottus petiti	X
BESTUBURIAI
ANNELIDA
HIRUDINOIDEA – ARHYNCHOBDELLAE
Hirudinidae
Hirudo medicinalis							X
ARTROPODAI
CRUSTACEA
Decapoda
Astacus astacus							X
Austropotamobius pallipes					X		X
* Austropotamobius torrentium					X		X
Scyllarides latus							X
Isopoda
* Armadillidium ghardalamensis					X	X
INSECTA
Coleoptera
Agathidium pulchellum					X
Bolbelasmus unicornis					X	X
Boros schneideri					X
Buprestis splendens					X	X
Carabus hampei					X	X
Carabus hungaricus					X	X
* Carabus menetriesi pacholei					X
* Carabus olympiae					X	X
Carabus variolosus					X	X
Carabus zawadszkii					X	X
Cerambyx cerdo					X	X
Corticaria planula					X
Cucujus cinnaberinus					X	X
Dorcadion fulvum cervae					X	X
Duvalius gebhardti					X	X
Duvalius hungaricus					X	X
Dytiscus latissimus					X	X
Graphoderus bilineatus					X	X
Leptodirus hochenwarti					X	X
Limoniscus violaceus					X
Lucanus cervus					X
Macroplea pubipennis					X
Mesosa myops					X
Morimus funereus					X
* Osmoderma eremita					X	X
Oxyporus mannerheimii					X
Pilemia tigrina					X	X
* Phryganophilus ruficollis					X	X
Probaticus subrugosus					X	X
Propomacrus cypriacus					X	X
* Pseudogaurotina excellens					X	X
Pseudoseriscius cameroni					X	X
Pytho kolwensis					X	X
Rhysodes sulcatus					X
* Rosalia alpina					X	X
Stephanopachys linearis					X
Stephanopachys substriatus					X
Xyletinus tremulicola					X
Hemiptera
Aradus angularis					X
Lepidoptera
Agriades glandon aquilo					X
Apatura metis						X
Arytrura musculus					X	X
* Callimorpha (Euplagia, Panaxia) quadripunctaria					X
Catopta thrips					X	X
Chondrosoma fiduciarium					X	X
Clossiana improba					X
Coenonympha hero						X
Coenonympha oedippus					X	X
Colias myrmidone					X	X
Cucullia mixta					X	X
Dioszeghyana schmidtii					X	X
Erannis ankeraria					X	X
Erebia calcaria					X	X
Erebia christi					X	X
Erebia medusa polaris					X
Erebia sudetica						X
Eriogaster catax					X	X
Euphydryas (Eurodryas, Hypodryas) aurinia					X
Fabriciana elisa						X
Glyphipterix loricatella					X	X
Gortyna borelii lunata					X	X
Graellsia isabellae					X		X
Hesperia comma catena					X
Hypodryas maturna					X	X
Hyles hippophaes						X
Leptidea morsei					X	X
Lignyoptera fumidaria					X	X
Lopinga achine						X
Lycaena dispar					X	X
Lycaena helle					X	X
Maculinea arion						X
Maculinea nausithous					X	X
Maculinea teleius					X	X
Melanargia arge					X	X
* Nymphalis vaualbum					X	X
Papilio alexanor						X
Papilio hospiton					X	X
Parnassius apollo						X
Parnassius mnemosyne						X
Phyllometra culminaria					X	X
Plebicula golgus					X	X
Polymixis rufocincta isolata					X	X
Polyommatus eroides					X	X
Proterebia afra dalmata					X	X
Proserpinus proserpina						X
Pseudophilotes bavius					X	X
Xestia borealis					X
Xestia brunneopicta					X
* Xylomoia strix					X	X
Zerynthia polyxena						X
Mantodea
Apteromantis aptera					X	X
Odonata
Aeshna viridis						X
Coenagrion hylas					X
Coenagrion mercuriale					X
Coenagrion ornatum					X
Cordulegaster heros					X	X
Cordulegaster trinacriae					X	X
Gomphus graslinii					X	X
Leucorrhina albifrons						X
Leucorrhina caudalis						X
Leucorrhinia pectoralis					X	X
Lindenia tetraphylla					X	X
Macromia splendens					X	X
Ophiogomphus cecilia					X	X
Oxygastra curtisii					X	X
Stylurus flavipes						X
Sympecma braueri						X
Orthoptera
Baetica ustulata					X	X
Brachytrupes megacephalus					X	X
Isophya costata					X	X
Isophya harzi					X	X
Isophya stysi					X	X
Myrmecophilus baronii					X	X
Odontopodisma rubripes					X	X
Paracaloptenus caloptenoides					X	X
Pholidoptera transsylvanica					X	X
Saga pedo						X
Stenobothrus (Stenobothrodes) eurasius					X	X
ARACHNIDA
Araneae
Macrothele calpeiana						X
Pseudoscorpiones
Anthrenochernes stellae					X
COELENTERATA
Cnidaria
Corallium rubrum							X
MOLIUSKAI
GASTROPODA
Anisus vorticulus					X	X
Caseolus calculus					X	X
Caseolus commixta					X	X
Caseolus sphaerula					X	X
Chilostoma banaticum					X	X
Discula leacockiana					X	X
Discula tabellata					X	X
Discula testudinalis						X
Discula turricula						X
Discus defloratus						X
Discus guerinianus					X	X
Elona quimperiana					X	X
Geomalacus maculosus					X	X
Geomitra moniziana					X	X
Gibbula nivosa					X	X
* Helicopsis striata austriaca					X
Helix pomatia							X
Hygromia kovacsi					X	X
Idiomela (Helix) subplicata					X	X
Lampedusa imitatrix					X	X
* Lampedusa melitensis					X	X
Leiostyla abbreviata					X	X
Leiostyla cassida					X	X
Leiostyla corneocostata					X	X
Leiostyla gibba					X	X
Leiostyla lamellosa					X	X
* Paladilhia hungarica					X	X
Patella feruginea						X
Sadleriana pannonica					X	X
Theodoxus prevostianus						X
Theodoxus transversalis					X	X
Vertigo angustior					X
Vertigo genesii					X
Vertigo geyeri					X
Vertigo moulinsiana					X
BIVALVIA
Anisomyaria
Lithophaga lithophaga						X
Pinna nobilis						X
Unionoida
Margaritifera auricularia						X
Margaritifera durrovensis (Margaritifera margaritifera)					X		X
Margaritifera margaritifera					X		X
Microcondylaea compressa							X
Unio crassus					X	X
Unio elongatulus							X
Dreissenidae
Congeria kusceri					X	X
ECHINODERMATA
Echinoidea
Centrostephanus longispinus						X

III priedas

Buveinių direktyvos 12 straipsnio įgyvendinimas

Su vilkais susijęs pavyzdys

1. Bendrosios aplinkybės. Įvadas

Vilkas priklauso Europos vietinei faunai ir neatskiriamas nuo mūsų biologinės įvairovės ir gamtos paveldo. Vilkas yra pagrindinis plėšrūnas ir atlieka svarbų ekologinį vaidmenį, taip prisidėdamas prie sveikų ekosistemų ir jų funkcionavimo. Visų pirma jis padeda reguliuoti rūšių, nuo kurių yra priklausomas, tankumą 167  (paprastai tai yra laukiniai kanopiniai, pvz., danieliai, taurieji elniai ir šernai, taip pat, priklausomai nuo teritorijos, gemzės ir briedžiai) ir dėl selektyvaus puldinėjimo prisideda prie jų populiacijos sveikatos gerinimo. Vilkas buvo paplitęs visoje žemyninėje Europoje, tačiau iki pirmosios XX amžiaus pusės buvo išnaikintas daugumoje regionų ir šalių.

2020 m. gamtos būklės ataskaitoje 168 , pagrįstoje valstybių narių pateiktais duomenimis, patvirtinta, kad ES vilkų populiacijos iš esmės atsigauna (išlieka stabilios arba auga) ir iš naujo kolonizuoja dalį savo istorinio paplitimo arealo, tačiau gera vilkų apsaugos būklė pasiekta tik kai kuriose valstybėse narėse 169 . Vilko sugrįžimas yra pagrindinis sėkmingos apsaugos aspektas 170 , kurį pavyko pasiekti dėl teisinės apsaugos, palankesnio visuomenės požiūrio, taip pat jų medžiojamų rūšių (pvz., elnio ir šerno) ir miškų dangos (apleidus žemės ūkio paskirties žemę) atgaivinimo.

Tuo pat metu vilkų grįžimas į regionus, kuriuose jų nebuvo dešimtmečiais ar ilgiau kelia rimtų problemų valstybėms narėms, nes šios rūšys dažnai yra siejamos su kelių rūšių konfliktais ir gali išprovokuoti griežtus atitinkamų kaimo bendruomenių socialinius protestus ir reakciją.

Kaip ir kiti stambūs plėšrūnai, vilkams reikalingi labai dideli plotai, nes pavieniams vilkams ir jų gaujoms reikalingos šimtus tūkstančių kvadratinių kilometrų (km2) ploto teritorijos. Todėl jų tankumas yra labai mažas, o populiacijos yra linkusios paplisti labai didelėse teritorijose, paprastai keliuose administraciniuose regionuose šalies viduje ir keliose šalyse. Todėl biologiniu požiūriu rekomenduojama kuo nuosekliau koordinuoti apsaugos ir valdymo priemones. Tai atspindi tarpvalstybinio bendradarbiavimo poreikį, pvz., taikant nuoseklų ir koordinuotą požiūrį vilkų populiacijos lygmeniu. Papildomas gaires galima rasti Europos Komisijos parengtose Stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymo planų gairėse (Linnell ir kt., 2008) 171 .

Vilkas yra įrašytas į Buveinių direktyvos IV priedą daugumoje valstybių narių ir regionų, todėl jam taikomos Buveinių direktyvos 12 straipsnio griežtos apsaugos nuostatos, įskaitant visų formų draudimą tyčia gamtoje gaudyti ar žudyti individus.

Tam tikrose valstybėse narėse ir regionuose vilkas į IV priedą įtrauktas kaip rūšis, „kurios ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės“. Daugumoje valstybių narių ir regionų vilkas taip pat yra įrašytas į II priedą kaip prioritetinė rūšis, kuriai reikia priskirti specialias saugomas teritorijas (SST) ir taikyti atitinkamas apsaugos priemones. 1 lentelėje parodyta, kokios populiacijos yra įtrauktos į kiekvieną Buveinių direktyvos priedą.