Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document L:2008:119:FULL

Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 119, 2008m. gegužė 06d.


Display all documents published in this Official Journal
 

ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 119
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

51 metai
2008m. gegužės 6d.

Turinys

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 83 – Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo nuostatos, atsižvelgiant į teršalų išmetimą pagal variklinių degalų reikalavimus

1

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

2008 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 119/1

Pagal tarptautinę viešąją teisę tik JT EEK tekstų originalai turi teisinę galią. Šios taisyklės statusą ir įsigaliojimo datą reikėtų pasitikslinti paskutinėje JT/EEK statuso dokumento TRANS/WP.29/343 versijoje, fkurią galima rasti adresu: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 83. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo nuostatos, atsižvelgiant į teršalų išmetimą pagal variklinių degalų reikalavimus

3 persvarstyta versija

05 serijos pakeitimų 6 papildymas – Įsigaliojimo data: 2007 m. vasario 2 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.

 Taikymo sritis

2.

 Apibrėžtys

3.

 Patvirtinimo paraiška

4.

 Patvirtinimas

5.

 Specifikacijos ir bandymai

6.

 Transporto priemonės tipo modifikacijos

7.

 Patvirtinimo pratęsimas

8.

 Produkcijos atitiktis

9.

 Baudos už produkcijos neatitiktį

10.

 Visiškai nutraukta gamyba

11.

 Pereinamojo laikotarpio nuostatos

12.

 Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai bei adresai

1 priedėlis.

 Produkcijos reikalavimų atitikties patikros metodika, jei gamintojo nurodytas produkcijos standartinis nuokrypis yra patenkinamas

2 priedėlis.

 Produkcijos reikalavimų atitikties patikros metodika, jei gamintojo nurodytas produkcijos standartinis nuokrypis yra nepatenkinamas arba netinkamas

3 priedėlis.

 Naudojamos transporto priemonės atitikties patikra

4 priedėlis.

 Naudojamos transporto priemonės atitikties patikros statistinė metodika

PRIEDAI

1 priedas.

 VARIKLIO IR TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOS

2 priedas.

 PRANEŠIMAS

Priedėlis.

 Su OBD susijusi informacija.

3 priedas.

 PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

4 priedas.

 I TIPO BANDYMAS (išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo)

1.

 Įvadas

2.

 Veikimo ciklas ant važiuoklės dinamometro

3.

 Transporto priemonė ir degalai

4.

 Bandymo įranga

5.

 Pasirengimas bandymui

6.

 Bandymo, kuris atliekamas naudojant bandymų stendą, metodika

7.

 Mėginių ėmimo ir analizės metodika

8.

 Išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekio nustatymas

1 priedėlis.

 Per I tipo bandymą naudoto veikimo ciklo tyrimas

1.

 Veikimo ciklas

2.

 Paprastasis miesto ciklas (pirmoji dalis)

3.

 Papildomas miesto ciklas (antroji dalis)

2 priedėlis.

 Važiuoklės dinamometras

1.

 Važiuoklės dinamometro su nekintama apkrovos kreive apibrėžtis

2.

 Dinamometro kalibravimo metodas

3.

 Dinamometro nustatymas

3 priedėlis.

 Transporto priemonės pasipriešinimas riedėjimui – matavimo kelyje metodas – imitavimas ant važiuoklės dinamometro

1.

 Metodų tikslas

2.

 Kelio apibrėžtis

3.

 Atmosferos sąlygos

4.

 Transporto priemonės parengimas

5.

 Metodai

4 priedėlis.

 Nemechaninių inercijos masių patikra

1.

 Tikslas

2.

 Principas

3.

 Specifikacija

4.

 Patikros metodika

5 priedėlis.

 Dujų mėginių ėmimo sistemų apibrėžtis

1.

 Įvadas

2.

 Kriterijai, susiję su kintamo skiedimo sistema išmetamųjų dujų kiekiui matuoti

3.

 Įtaisų aprašas

6 priedėlis.

 Įrangos kalibravimo būdas

1.

 Kalibravimo kreivės brėžimas

2.

 FID (liepsninio jonizavimo detektoriaus) angliavandenilių atsako patikra

3.

 NOx keitiklio našumo bandymas

4.

 CVS (pastovaus tūrio mėginio ėmimo) sistemos kalibravimas

7 priedėlis.

 Bendroji sistemos patikra

8 priedėlis.

 Išmetamųjų teršalų masės apskaičiavimas

1.

 Bendrosios nuostatos

2.

 Specialios nuostatos dėl transporto priemonių su kompresinio uždegimo varikliais.

5 priedas.

 II TIPO BANDYMAS (išmetamo anglies viendeginio kiekio nustatymas, varikliui veikiant tuščiąja eiga)

6 priedas.

 III TIPO BANDYMAS (karterio išmetamųjų dujų patikra)

7 priedas.

 IV TIPO BANDYMAS (degalų garavimo nustatymas transporto priemonėse su priverstinio uždegimo varikliais)

1 priedėlis.

 Kalibravimo dažnumas ir metodai

2 priedėlis.

 Aplinkos oro temperatūros paros intervalas, atliekant bandymą per parą išmestų teršalų kiekiui nustatyti

8 priedas.

 VI TIPO BANDYMAS (išmetamo anglies viendeginio ir angliavandenilių vidutinio kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai aplinkos oro temperatūrai)

9 priedas.

 V TIPO BANDYMAS (patvarumo bandymo, taikomo taršos kontrolės įtaisų ilgaamžiškumui patikrinti, aprašas)

10 priedas.

 ETALONINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

1.

 Etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemones su priverstinio uždegimo varikliais, techniniai duomenys

2.

 Etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemones su kompresinio uždegimo varikliais, techniniai duomenys

3.

 Etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemones su priverstinio uždegimo varikliais žemoje aplinkos temperatūroje, techniniai duomenys

10a priedas.

 ETALONINIŲ DUJINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

11 priedas.

 VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DIAGNOSTIKOS SISTEMOS (OBD)

1 priedėlis.

 OBD sistemų funkciniai aspektai

2 priedėlis.

 Transporto priemonių šeimos pagrindinės charakteristikos

12 priedas.

 EEK TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS TRANSPORTO PRIEMONEI, VAROMAI SND ARBA GD

13 priedas.

 IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ NUSTATYMO BANDYMO METODIKA, TAIKOMA TRANSPORTO PRIEMONEI SU REGULIARIAI ATSINAUJINANČIA SISTEMA

14 priedas.

 IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ NUSTATYMO BANDYMO METODIKA, TAIKOMA HIBRIDINĖMS ELEKTRINĖMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS

1 priedėlis.

 Elektros energijos/galios kaupimo įtaiso įkrovos būsena (SOC) OVC HEV I tipo bandymui

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M ir N (1) kategorijų transporto priemonėms, kaip nurodyta A lentelėje, kurioms taikomi B lentelėje numatyti bandymai.

A lentelė.

Taikymas

Transporto priemonės kategorija (1)

Max. masė

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais, įskaitant hibridines transporto priemones

Transporto priemonės su kompresinio uždegimo varikliais, įskaitant hibridines transporto priemones

Benzinas

GD (1)

SND (2)

Dyzelinas

M1

≤ 3,5 t

R83

R83

R83

R83

> 3,5 t

R83

—

—

—

M2

—

R83

—

—

R49 arba R83 (3)

M3

—

R83

—

—

—

N1

—

R83

R49 arba R83

R49 arba R83

R49 arba R83

N2

—

R83

—

—

R49 arba R83 (3)

N3

—

R83

—

—

—


B lentelė.

Reikalavimai

Reikalavimai

M ir N kategorijų transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais, įskaitant hibridines transporto priemones (1)

M1 and N1 kategorijų transporto priemonės su kompresinio uždegimo varikliais, įskaitant hibridines transporto priemones (1)

Benzinu varoma transporto priemonė

Dviejų rūšių degalais varoma transporto priemonė

Vienos rūšies degalais varoma transporto priemonė

Dyzelinu varoma transporto priemonė

Dujiniai teršalai

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(bandymas su abiem degalų rūšimis)

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Kietosios dalelės

—

—

—

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Teršalų išmetimas varikliui veikiant tuščiąja eiga

Taip

Taip

(bandymas su abiem degalų rūšimis)

Taip

—

Karterio dujų išmetimas

Taip

Taip

(bandymas tik su benzinu)

Taip

—

Degalų garai

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(bandymas tik su benzinu)

(didž. masė ≤ 3,5 t)

—

—

Patvarumas

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(bandymas tik su benzinu)

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Teršalų išmetimas esant žemai temperatūrai

Taip

(didž. masė mass ≤ 3,5 t)

Taip

(bandymas tik su benzinu)

(didž. masė ≤ 3,5 t)

—

—

Eksploatavimo atitiktis

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Transporto priemonės diagnostikos sistema

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didž. masė ≤ 3,5 t)

1.1.1.   Teršalų išmetimui įprastoje ir žemoje aplinkos temperatūroje, degalų garams, karterio dujų išmetimui, taršos kontrolės įtaisų ir variklinių transporto priemonių su priverstinio uždegimo (P.I.) varikliais ir ne mažiau kaip 4 ratais diagnostikos sistemų (OBD) patvarumui.

1.1.2.   Teršalų išmetimui, taršos kontrolės įtaisų ir M1 bei N1 kategorijų transporto priemonių su kompresinio uždegimo (C.I.) varikliais, ne mažiau kaip su 4 ratais ir sveriančių ne daugiau kaip 3 500 kg diagnostikos sistemų (OBD) patvarumui.

1.1.3.   Teršalų išmetimui įprastoje ir žemoje aplinkos temperatūroje, degalų garams, karterio dujų išmetimui, hibridinių elektrinių transporto priemonių (HEV) su priverstinio uždegimo (P.I.) varikliais ir ne mažiau kaip 4 ratais taršos kontrolės įtaisų ir diagnostikos sistemų (OBD) patvarumui.

1.1.4.   Teršalų išmetimui, M1 ir N1 kategorijų hibridinių elektrinių transporto priemonių (HEV) su kompresinio uždegimo (C.I.) varikliais, ne mažiau kaip su 4 ratais ir sveriančių ne daugiau kaip 3 500 kg taršos kontrolės įtaisų ir diagnostikos sistemų (OBD) patvarumui.

1.1.5.   Taisyklė netaikoma:

—

transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra mažesnė kaip 400 kg, ir transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis yra mažesnis kaip 50 km/h;

—

transporto priemonėms, kurių masė be krovinio yra ne didesnė kaip 400 kg, jeigu jos skirtos vežti keleivius, arba 550 kg, jeigu jos skirtos vežti krovinius ir jų didžiausia variklio galia yra ne didesnė kaip 15 kW.

1.1.6.   Gamintojo prašymu, tipo patvirtinimas pagal šią taisyklę gali būti išplėstas nuo M1 arba N1 kategorijų transporto priemonių su kompresinio uždegimo varikliais, kuriems jau suteiktas tipo patvirtinimas, iki M2 ir N2 kategorijų transporto priemonių, kurių etaloninė masė yra ne didesnė kaip 2 840 kg ir kurios atitinka 7 skirsnio sąlygas (patvirtinimo išplėtimas).

1.1.7.   N1 kategorijos transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais arba su priverstinio uždegimo varikliais, varomais GD (gamtinės dujos) arba SND, ši taisyklė netaikoma, jeigu toms transporto priemonėms buvo suteiktas tipo patvirtinimas pagal taisyklę Nr. 49 su naujausios serijos pakeitimais.

1.2.   Ši taisyklė netaikoma transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais, varomais GD arba SND ir naudojamais M1 kategorijos variklinėms transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg, M2, M3, N2, N3, kurioms taikoma taisyklė Nr. 49.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

„Transporto priemonės tipas“ – variklinių transporto priemonių kategorija, nesiskirianti šiais esminiais atžvilgiais:

2.1.1.   inercijos ekvivalentu, nustatytu atsižvelgiant į etaloninę masę, kaip nurodyta 4 priedo 5.1 punkte, ir

2.1.2.   variklio ir transporto priemonės charakteristikomis, kaip apibrėžta 1 priede.

„Etaloninė masė“ – transporto priemonės svoris be krovinio, bandymui padidintas 100 kg pagal 4 ir 8 priedus.

2.2.1.    „Masė be krovinio“ – parengtos eksploatuoti transporto priemonės svoris be vairuotojo, keleivių ar krovinio, tačiau kai yra pripildyta 90 procentų degalų bako ir automobilyje yra įprastas įrankių rinkinys bei atsarginis ratas, kai taikoma.

2.3.    „Didžiausia masė“ – techniniu požiūriu leidžiama didžiausia masė, nurodyta transporto priemonės gamintojo (ji gali būti didesnė nei nacionalinės administracijos nustatyta didžiausia masė).

2.4.    „Dujiniai teršalai“ – tai anglies viendeginio dujų, azoto oksidų, išreikštų azoto dvideginio (NO2) ekvivalentu, ir angliavandenilių išmetimas; taikomas toks santykis:

—

C1H1.85 benzinui,

—

C1H1.86 dyzelinui,

—

C1H2.525 SND,

—

C1H4 GD.

2.5.    „Kietųjų dalelių teršalai“ – tai išmetamųjų dujų sudedamosios dalys, 4 priede aprašytais filtrais pašalinamos iš atskiestų išmetamųjų dujų ne aukštesnėje kaip 325 K (52 °C) temperatūroje.

2.6.    „Teršalų išmetimas“ – tai:

—

priverstinio uždegimo variklių (P.I.) atveju – dujinių teršalų išmetimas;

—

kompresinio uždegimo variklių (C.I.) atveju – dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimas;

„Degalų garai“ – tai iš variklinės transporto priemonės degalų sistemos išsiskyrę angliavandenilių garai, išskyrus išmetamuosius teršalus.

2.7.1.    „Degalų bako alsavimo nuostoliai“– tai dėl degalų bako temperatūros pokyčių išmetami angliavandeniliai (taikomas C1H2.33 santykis).

2.7.2.    „Įkaitusio variklio degalų garavimo nuostoliai“ – tai iš stovinčios transporto priemonės degalų sistemos po važiavimo išsiskiriantys angliavandeniliai (taikomas C1 H2.20 santykis).

2.8.    „Variklio karteris“ – vidinės arba išorinės variklio dalys, sujungtos su alyvos rinktuve vidiniais arba išoriniais vamzdžiais, pro kuriuos gali būti pašalinamos dujos ir garai.

2.9.    „Šaltojo užvedimo įtaisas“ – tai įrenginys, laikinai papildantis variklio oro (degalų) mišinį, kad variklį būtų lengviau užvesti.

2.10.    „Pagalbinis užvedimo įtaisas“ – tai įrenginys, padedantis užvesti variklį, nepapildžius variklio oro (degalų) mišinio, pvz., kaitinimo žvakė, įpurškimo nustatymų pakeitimas ir kt.

„Variklio darbinis tūris“ yra:

2.11.1.   stūmoklinių vidaus degimo variklių atveju – tai vardinis visų variklio cilindrų darbinis tūris;

2.11.2.   variklių su besisukančiais stūmokliais (Vankelio) atveju – tai už vardinį variklio cilindrų darbinį tūrį du kartus didesnis tūris.

2.12.    „Taršos kontrolės įtaisai“ – tai transporto priemonės sudedamosios dalys, kurios kontroliuoja ir (arba) riboja teršalų ir garų išmetimą.

2.13.    „OBD“ – tai transporto priemonės teršalų išmetimo kontrolės diagnostikos sistema, galinti nustatyti tikėtiną gedimo priežastį ir nurodyti ją kompiuterio atmintyje saugomais gedimų kodais.

2.14.    „Eksploatuojamos transporto priemonės bandymas“ – tai atitikties bandymas ir įvertinimas pagal šios taisyklės 8.2.1 punktą.

2.15.    „Tinkamai prižiūrima ir naudojama“ reiškia, kalbant apie bandomą transporto priemonę, kad transporto priemonė atitinka atrinktos transporto priemonės kriterijus, išdėstytus šios taisyklės 3 priedėlio 2 skirsnyje.

„Gedimo įtaisas“ – tai bet koks konstrukcijos elementas, registruojantis temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio sūkių skaičių, transmisijos pavarą, kolektoriaus slėgį arba bet kokį kitą parametrą, kad būtų galima įjungti, moduliuoti, sulaikyti arba išjungti kurios nors išmetimo kontrolės sistemos dalies darbą, jei ta dalis mažina išmetimo kontrolės sistemos veiksmingumą sąlygomis, kurios galimos įprastai naudojant transporto priemonę. Toks konstrukcijos elementas negali būti laikomas gedimo įtaisu, jei:

2.16.1.   įtaiso poreikis paaiškinamas būtinybe apsaugoti variklį nuo sugadinimo, avarijos, garantuoti saugų transporto priemonės naudojimą, arba

2.16.2.   įtaisas naudojamas tik užvedant variklį, arba

2.16.3.   sąlygos, įtrauktos į I tipo arba VI tipo bandymų metodikas.

2.17.    „Transporto priemonių šeima“ – tai transporto priemonių tipų grupė, 12 priedo tikslais nustatoma pagal pirminę transporto priemonę.

2.18.    „Varikliui reikalingi degalai“ – tai degalų, kurie paprastai naudojami varikliui, rūšis:

—

benzinas,

—

SND,

—

GD,

—

benzinas arba SND,

—

benzinas arba GD,

—

dyzelinas.

„Transporto priemonės patvirtinimas“ – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į nurodytus apribojimus (2): /

2.19.1.   apribojimai, taikomi transporto priemonės teršalų, degalų garų, karterio dujų išmetimui, taršos kontrolės įtaisų patvarumui, šaltojo užvedimo teršalų išmetimui ir transporto priemonių, varomų bešviniu benzinu arba bešviniu benzinu, ir SND arba GD (B patvirtinimas) diagnostikos sistemoms;

2.19.2.   apribojimai, taikomi dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimui, taršos kontrolės įtaisų patvarumui ir dyzelinu varomų transporto priemonių (C patvirtinimas) diagnostikos sistemoms;

2.19.3.   apribojimai, taikomi variklio dujinių teršalų išmetimui, karterio dujų išmetimui, taršos kontrolės įtaisų patvarumui, šaltojo užvedimo teršalų išmetimui ir SND arba GD varomų transporto priemonių diagnostikos sistemoms (D patvirtinimas).

2.20.    „Reguliariai atsinaujinanti sistema“ – tai taršos mažinimo įtaisas (pvz., katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklė), kuriam ne daugiau kaip kas 4 000 km reikalingas reguliaraus atsinaujinimo procesas. Per atsinaujinimo ciklus išmetimo standartų reikalavimai gali būti viršyti. Jei taršos mažinimo įtaiso atsinaujinimas įvyksta mažiausiai kartą per I tipo bandymą, ir atsinaujinimas jau bent kartą yra vykęs per transporto priemonės parengimo ciklą, yra laikoma, kad tai nenutrūkstamai atsinaujinanti sistema, kuriai nereikalinga speciali bandymo metodika. 13 priedas netaikomas nenutrūkstamai atsinaujinančioms sistemoms.

Gamintojo prašymu, speciali reguliariai atsinaujinančių sistemų bandymo metodika, technikos tarnybai sutikus, nebus taikoma atsinaujinančiam įtaisui, jei gamintojas pateiks tipą tvirtinančiai institucijai duomenų, kad per ciklus, kuriuose vyko atsinaujinimas, teršalų išmetimas neviršijo 5.3.1.4 punkte pateiktų standartų, taikomų tam tikrai transporto priemonių kategorijai.

2.21.   Hibridinės transporto priemonės (HV)

2.21.1.   Bendroji hibridinių transporto priemonių apibrėžtis (HV):

„Hibridinė transporto priemonė (HV)“ – tai transporto priemonė su bent dviem skirtingais energijos keitikliais ir dviem skirtingomis energijos kaupimo sistemomis (transporto priemonėje), naudojamomis transporto priemonei varyti.

2.21.2.   Hibridinių elektrinių transporto priemonių apibrėžtis (HEV):

„Hibridinė elektrinė transporto priemonė (HEV)“ – tai transporto priemonė, kuri mechaninės traukos energiją gauna iš nurodytų transporto priemonėje esančių energijos (jėgos) šaltinių:

—

suvartojamų degalų

—

elektros energijos (jėgos) kaupimo įtaiso (pvz.: akumuliatoriaus, kondensatoriaus, smagračio (generatoriaus ir kt.))

2.22.    „Vieną degalų rūšį naudojanti transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, suprojektuota nuolat veikti naudojant SND arba GD, bet taip pat galinti turėti benzino sistemą, skirtą naudoti vien tik avariniam užvedimui, kurios degalų bako talpa turi būti ne didesnė kaip 15 litrų;

2.23.    „Dvi degalų rūšis naudojanti transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, galinti dalį laiko važiuoti varoma benzinu, o dalį laiko – SND arba GD.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Paraišką suteikti transporto priemonės tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į teršalų, karterio dujų, degalų garų išmetimą ir taršos kontrolės įtaisų, taip pat ir į diagnostikos sistemos (OBD) patvarumą, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.

Jei paraiška yra susijusi su transporto priemonės diagnostikos (OBD) sistema, su ja turi būti pateikiama papildoma informacija, nurodyta 1 priedo 4.2.11.2.7 punkte, taip pat pateikiama:

gamintojo deklaracija:

3.1.1.1.1.   jei transporto priemonė yra su priverstinio uždegimo varikliu – pagal bendrą variklio uždegimo taktų skaičių apskaičiuotas uždegimo pertrūkių, dėl kurių iš transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis bus didesnis nei 11 priedo 3.3.2 punkte pateiktos vertės, procentinis dydis, jeigu šis uždegimo pertrūkių procentinis dydis buvo nustatomas nuo I tipo bandymo pradžios, kaip nurodyta 4 priedo 5.3.1 punkte;

3.1.1.1.2.   jei transporto priemonė yra su priverstinio uždegimo varikliu – pagal bendrą variklio uždegimo taktų skaičių apskaičiuotas uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmetamųjų dujų katalizatorius arba katalizatoriai galėtų perkaisti pirmiau, negu bus padaryta nepataisoma žala, procentinis dydis;

3.1.1.2.   išsami rašytinė informacija apie OBD sistemos veikimo charakteristikas, įskaitant visas svarbias transporto priemonės teršalų išmetimo kontrolės sistemos dalis, t. y. jutiklius, vykdymo elementus ir sudedamąsias dalis, kurių darbą stebi OBD sistema;

3.1.1.3.   OBD sistemoje naudojamo gedimų indikatoriaus (MI), kuris reikalingas pranešti transporto priemonės vairuotojui apie gedimą, aprašas;

kitų tipo patvirtinimų kopijos su svarbiais duomenimis, reikalingais norint išplėsti patvirtinimus;

3.1.1.4.   jei taikoma – konkreti informacija apie transporto priemonių šeimą, kaip nurodyta 11 priedo 2 priedėlyje.

3.1.2.   11 priedo 3 skirsnyje aprašytiems bandymams atlikti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama pavyzdinė transporto priemonių tipo arba šeimos transporto priemonė su įrengta OBD sistema. Jei technikos tarnyba nustato, kad pateikta transporto priemonė nevisiškai atitinka transporto priemonių tipą arba šeimą, kaip aprašyta 11 priedo 2 priedėlyje, bandymams pateikiama pakaitinė ir, jei būtina, papildoma transporto priemonė pagal 11 priedo 3 skirsnį.

Informacijos dokumento, susijusio su teršalų, degalų garų išmetimu, transporto priemonės diagnostikos (OBD) sistemos patvarumu, pavyzdys yra pateiktas 1 priede. 1 priedo 4.2.11.2.7.6 punkte nurodyta informacija turi būti įtraukta į 1 priedėlį „OBD – SUSIJUSI INFORMACIJA“, 2 priede pateiktą tipo patvirtinimo pranešimą.

3.2.1.   Tam tikrais atvejais pateikiamos kitų tipo patvirtinimų kopijos su atitinkamais duomenimis, kad būtų galima išplėsti patvirtinimus ir nustatyti kenksmingumo koeficientus.

3.3.   Šios taisyklės 5 skirsnyje aprašytiems bandymams atlikti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama pavyzdinė transporto priemonių tipo transporto priemonė.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.   Jei pagal šiuos pakeitimus tvirtinti pateiktas transporto priemonių tipas atitinka tolesnės 5 skirsnio reikalavimus, transporto priemonių tipui suteikiamas patvirtinimas.

4.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris.

Du pirmieji jo skaitmenys nurodo pakeitimų serijas, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties patvirtinimo numerio suteikti kitam transporto priemonių tipui.

Pranešimas apie patvirtinimą, jo išplėtimą arba atsisakymą suteikti transporto priemonės tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudojant šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą.

4.3.1.   Iš dalies pakeitus esamą tekstą, pvz., nustačius naujas ribines vertes, susitariančiosios šalys informuojamos apie tai, kurie jau patvirtinti transporto priemonių tipai atitinka naująsias nuostatas.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo formoje apibrėžtoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.    „E“ raidę supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (3);

4.4.2.   šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris, dešinėje apskritimo pusėje, kaip nurodyta 4.4.1 punkte.

4.4.3.   Tačiau patvirtinimo ženkle po „R“ raidės turi būti papildomas simbolis, kurio paskirtis – atskirti teršalų išmetimo ribines vertes, kurioms suteiktas patvirtinimas. Tokiuose patvirtinimuose, kuriais parodoma atitiktis I tipo bandymo vertėms, pateiktoms šios taisyklės 5.3.1.4.1 punkte esančios lentelės A eilutėje, po „R“ raidės yra rašomas romėniškas skaitmuo „I“. Tokiuose patvirtinimuose, kuriais parodoma atitiktis I tipo bandymo vertėms, pateiktoms šios taisyklės 5.3.1.4.1 punkte esančios lentelės B eilutėje, po „R“ raidės yra rašomas romėniškas skaitmuo „II“.

4.5.   Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo prijungtų taisyklių patvirtintą transporto priemonių tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1. punkte nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6.   Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.   Patvirtinimo ženklas tvirtinimas prie automobilio duomenų plokštelės arba ant jos.

4.8.   Šios taisyklės 3 priede pateikti patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdžiai.

5.   SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

Pastaba. Transporto priemonių gamintojai, kurie per metus pasaulyje pagamina mažiau kaip 10 000 gaminių vienetų, patvirtinimą gali gauti ne pagal šio skirsnio reikalavimus, bet pagal atitinkamus techninius reikalavimus, apibrėžtus: Kalifornijos taisyklių kodekso (kurį yra išleidusi leidykla „Barclay“) 13 skyriaus 1960.1 skirsnio f dalies 2 punkte arba g dalies 1 ir 2 punktuose, 1960.1 skirsnio p dalyje, taikomus 1996 m. pagamintoms ir naujesnių modelių transporto priemonėms, 1968.1, 1976 ir 1975 skirsniuose, taikomuose 1995 m. pagamintoms ir naujesnių modelių lengvosioms transporto priemonėms.

5.1.   Bendroji informacija

5.1.1.   Sudedamosios dalys, galinčios turėti poveikį teršalų išmetimui, turi būti taip suprojektuotos, sukonstruotos ir sumontuotos, kad įprastomis naudojimo sąlygomis transporto priemonė, nepaisant galimos vibracijos, atitiktų šios taisyklės nuostatas.

Gamintojas turi taikyti tokias technines priemones, kad būtų garantuojama atitiktis šios taisyklės nuostatoms, dujų ir degalų garų išmetimas būtų veiksmingai ribojamas naudojant transporto priemonę įprastomis sąlygomis. Šios priemonės taikomos teršalų išmetimo kontrolės sistemų, kurios turi būti sukonstruotos taip, kad atitiktų pirminį projektą, lanksčiųjų vamzdžių, jų sandūrų ir jungčių patikimumui. Laikoma, kad teršalų išmetimas atitinka šiuos reikalavimus, jei atitinkamai laikomasi 5.3.1.4 ir 8.2.3.1 punktų nuostatų. Laikoma, kad degalų garų išmetimas atitinka šiuos reikalavimus, jei atitinkamai laikomasi 5.3.1.4 ir 8.2.3.1 punktų nuostatų.

5.1.2.1.   Draudžiama naudoti gedimo įtaisą.

Benzino bakų pildymo angos

5.1.3.1.   Pagal 5.1.3.2 punktą benzino bako pildymo anga turi būti suprojektuota taip, kad benzino bako nebūtų galima pildyti žarna, kurios išorinis skersmuo yra 23,6 mm arba didesnis.

5.1.3.1 punktas netaikoma transporto priemonei, kuri atitinka abi nurodytas sąlygas:

5.1.3.2.1.   transporto priemonė yra suprojektuota ir sukonstruota taip, kad jokiam dujinių teršalų išmetimo kontrolės įtaisui benzinas su švinu neturėtų neigiamo poveikio, ir

5.1.3.2.2.   transporto priemonė ryškiai, įskaitomai ir nenutrinamai yra pažymėta bešvinio benzino simboliu, nurodytu ISO 2575:1982; simbolis turi būti degalų baką pildančiam asmeniui gerai matomoje vietoje. Leidžiama naudoti papildomą ženklinimą.

Turi būti pasirūpinta, kad nebūtų pernelyg didelio degalų garų išsiskyrimo ir nuotėkio, kai nėra degalų pildymo angos dangtelio.

Tai gali būti pasiekta naudojant:

5.1.4.1.   automatiškai atsidarantį ir užsidarantį nenuimamą degalų pildymo angos dangtelį;

5.1.4.2.   konstrukcijos ypatybes, kurios padėtų išvengti pernelyg didelio degalų garų išsiskyrimo, kai nėra degalų pildymo angos dangtelio;

5.1.4.3.   bet kurias kitas priemones, kurios turėt tokį patį poveikį. Galimi pavyzdžiai (sąrašas nėra baigtinis): pririšamas degalų pildymo angos dangtelis, grandinėle pritvirtinamas degalų pildymo angos dangtelis arba toks dangtelis, kuris rakinamas raktu, naudojamu ir transporto priemonės varikliui užvesti. Šiuo atveju raktą iš pildymo angos dangtelio turi būti galima ištraukti tik dangteliui esant užrakintam.

Elektroninės sistemos saugos nuostatos

5.1.5.1.   Kiekvienoje išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuterį turinčioje transporto priemonėje turi būti numatytos ypatybės, neleidžiančios jo modifikuoti, išskyrus atvejus, kai tai daryti leidžia gamintojas. Gamintojas leidžia modifikuoti, jei tai būtina transporto priemonės gedimams nustatyti, jos techninei priežiūrai, apžiūrai, modernizavimui arba remontui atlikti. Turi būti neįmanoma suklastoti jokių perprogramuojamų kompiuterio kodų arba darbo parametrų, jų apsaugos lygis turi būti ne mažesnis, kaip nustatyta ISO DIS 15031–7, 1998 m. spalio mėn. (SAE J2186, 1996 m. spalio mėn.) su sąlyga, kad keitimas atliekamas naudojant protokolus ir diagnostikos jungtį, kaip nurodyta II priedo 1 priedėlio 6.5 punkte. Visi keičiamieji kalibravimo atminties lustai turi būti įdėti į sandarią talpyklą arba apsaugoti elektroniniais algoritmais, atminties lustų turi būti neįmanoma pakeisti be specialių įrankių ar tam tikros metodikos.

5.1.5.2.   Kompiuterio kodais nustatytų variklio darbo parametrų neturi būti įmanoma pakeisti be specialių įrankių ar tam tikros metodikos (pvz., užlydytos arba sandarios sudedamosios kompiuterio dalys arba užplombuoti (ar užlydyti) kompiuterių korpusai).

5.1.5.3.   Jei kompresinio uždegimo varikliuose yra įrengti mechaniniai degalų įpurškimo siurbliai, gamintojai turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų garantuota, jog naudojant transporto priemonę nebūtų įmanoma suklastoti nustatyto didžiausio degalų tiekimo parametro.

5.1.5.4.   Gamintojai gali pateikti tvirtinančiajai institucijai prašymus, kad dėl vieno iš pirmiau nurodytų reikalavimų transporto priemonėms, kurioms apsauga atrodo esanti nereikalinga, būtų taikomos išlygos. Tvirtinančioji institucija, svarstydama, ar transporto priemonei taikyti išlygą, atsižvelgia į tokius kriterijus (čia pateikti ne visi kriterijai): šiuo metu prieinami darbiniai lustai, transporto priemonės tinkamumas veikti pagal didelio našumo eksploatavimo charakteristikas ir numatomas parduoti transporto priemonių kiekis.

5.1.5.5.   Gamintojai, taikantys programuojamąsias kompiuterio kodų sistemas (pvz., elektriškai trinamą ir programuojamą pastoviąją atmintį, EEPROM), turi garantuoti, kad tų sistemų nebūtų įmanoma perprogramuoti be leidimo. Gamintojai turi taikyti patobulintas apsaugos nuo klastojimo strategijas ir rašymo apsaugos funkcijas, dėl kurių reikėtų turėti elektroninę prieigą prie nutolusio kompiuterio, kurį turi gamintojas. Tinkamą apsaugos nuo klastojimo lygį garantuojančius metodus patvirtins valdžios institucija.

5.1.6.   Turi būti įmanoma patikrinti transporto priemonės tinkamumą naudoti, kad būtų nustatytos jos eksploatavimo savybės, atsižvelgiant į duomenis, surinktus pagal šios taisyklės 5.3.7 punktą. Jeigu šiai patikrai atlikti reikalinga speciali metodika, ji turi būti išsamiai aprašyta naudojimo instrukcijoje (arba atitinkamame šaltinyje). Šiai specialiai metodikai taikyti neturi reikėti specialios įrangos, išskyrus tą, kuri pateikiama kartu su transporto priemone.

5.2.   Bandymo metodika

1 lentelėje yra parodytos įvairios transporto priemonės tipo tvirtinimo galimybės.

5.2.1.   Su priverstinio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis ir hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis su priverstinio uždegimo varikliais atliekami šie bandymai:

 

I tipas (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo),

 

II tipas (anglies viendeginio išmetimas, varikliui veikiant tuščiąja eiga),

 

III tipas (karterio dujų išmetimas),

 

IV tipas (degalų garai),

 

V tipas (taršos mažinimo įtaisų patvarumas),

 

VI tipas (anglies viendeginio ir angliavandenilio išmetimo kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai aplinkos oro temperatūrai),

 

OBD bandymas.

5.2.2.   Su priverstinio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis ir hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis su priverstinio uždegimo varikliais, varomais SND arba GD (viena degalų rūšis arba dvi), atliekami šie bandymai (pagal 1 lentelę):

 

I tipas (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo),

 

II tipas (anglies viendeginio išmetimas, varikliui veikiant tuščiąja eiga),

 

III tipas (karterio dujų išmetimas),

 

IV tipas (degalų garai), kai taikoma,

 

V tipas (taršos mažinimo įtaisų patvarumas),

 

VI tipas (anglies viendeginio ir angliavandenilio išmetimo kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai aplinkos oro temperatūrai), kai taikoma,

 

OBD bandymas, kai taikoma.

5.2.3.   Su kompresinio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis ir hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis su kompresinio uždegimo varikliais atliekami šie bandymai:

 

I tipas (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo)

 

V tipas (taršos mažinimo įtaisų patvarumas)

 

ir, kai taikoma, OBD bandymas.

1 lentelė

Skirtingos tipo patvirtinimo ir išplėtimo programos

Tipo patvirtinimo bandymas

M ir N kategorijų transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės su kompresinio uždegimo varikliais

benzinu varoma transporto priemonė

dviejų rūšių degalais varoma transporto priemonė

vienos rūšies degalais varoma transporto priemonė

I tipas

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(bandymas su abiem degalų rūšimis)

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

II tipas

Taip

Taip

(bandymas su abiem degalų rūšimis)

Taip

—

III tipas

Taip

Taip

(bandymas tik su benzinu)

Taip

—

IV tipas

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(bandymas tik su benzinu)

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

—

—

V tipas

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(bandymas tik su benzinu)

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

VI tipas

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

Taip

(didžiausia masė ≤ 3,5 t)

(bandymas tik su benzinu)

—

—

Išplėtimas

7 skirsnis.

7 skirsnis.

7 skirsnis.

7 skirsnis.; M2 ir N2 etaloninė masė ≤ 2 840 kg

Transporto priemonės diagnostikos sistema

Taip, pagal 11.1.5.1.1 arba 11.1.5.3 punktą

Taip pagal 11.1.5.1.2 arba 11.1.5.3 punktą

Taip, pagal 11.1.5.1.2 arba 11.1.5.3 punktą

Taip, pagal 11.1.5.2.1, 11.1.5.2.2, 11.1.5.2.3 arba 11.1.5.3 punktą

5.3.   Bandymų aprašas

I tipo bandymas (vidutinio išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo).

5.3.1.1.   1 pav. parodytos I tipo bandymo programos. Šis bandymas atliekamas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis, kurių masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.

Transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro su krovinio ir inercijos modeliavimo įtaisu.

19 minučių 40 sekundžių trukmės bandymą sudaro dvi dalys, pirmoji ir antroji; bandymas atliekamas be pertrūkio. Kad būtų lengviau sureguliuoti bandymo įrangą, tarp pirmosios bandymo dalies pabaigos ir antrosios bandymo dalies pradžios, susitarus su gamintoju, galima nustatyti ne ilgesnį nei 20 sekundžių trukmės laikotarpį, per kurį nebus imami bandiniai.

5.3.1.2.1.1.   SND arba GD varomos transporto priemonės per I tipo bandymą bandomos keičiant SND arba GD sudėtį, kaip nustatyta 12 priede. Benzinu ir SND arba GD varomos transporto priemonės bandomos naudojant abiejų rūšių degalus, bandymai su SND arba GD atliekami keičiant SND arba GD sudėtį, kaip nustatyta 12 priede.

5.3.1.2.1.2.   Nepaisant 5.3.1.2.1.1 punkto reikalavimo, benzinu arba dujiniais degalais varomos transporto priemonės per I tipo bandymą laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis, jei benzino sistema yra įrengta tik avariniais tikslais arba tik varikliui užvesti, o benzino bako talpa ne didesnė kaip 15 litrų.

5.3.1.2.2.   Pirmąją bandymo dalį sudaro keturi paprastieji miesto ciklai. Kiekvieną paprastąjį miesto ciklą sudaro penkiolika etapų (tuščioji eiga, greitėjimas, vienodas greitis, lėtėjimas ir kt.).

5.3.1.2.3.   Antrąją bandymo dalį sudaro vienas papildomas miesto ciklas. Papildomą miesto ciklą sudaro 13 etapų (tuščioji eiga, greitėjimas, vienodas greitis, lėtėjimas ir kt.).

5.3.1.2.4.   Per bandymą išmetamosios dujos yra atskiedžiamos ir proporcingas bandinys įdedamas į vieną arba daugiau talpų. Bandomos transporto priemonės išmetamosios dujos yra atskiedžiamos, paimamas bandinys ir tiriamas, laikantis toliau aprašytos tvarkos; tada pamatuojamas bendras atskiestų išmetamųjų dujų kiekis. Atliekant bandymus su transporto priemonėmis, kuriose sumontuoti kompresinio uždegimo varikliai, registruojamas ne tik išmetamas anglies viendeginio, angliavandenilių ir azoto oksido kiekis, bet ir išmetamas kietųjų dalelių teršalų kiekis.

5.3.1.3.   Bandymas atliekamas taikant 4 priede aprašytą metodiką. Turi būti nustatyti dujų rinkimo ir tyrimo bei kietųjų dalelių šalinimo ir svėrimo metodai.

Pagal 5.3.1.5 punkto reikalavimus bandymas kartojamas tris kartus. Rezultatai dauginami iš tam tikrų kenksmingumo koeficientų, nustatytų pagal 5.3.6 punktą, o 2.20 punkte apibrėžtų reguliariai atsinaujinančių sistemų atveju rezultatai dar turi būti dauginami iš Ki koeficientų, gautų pagal 13 priedą. Gauta dujinių teršalų masė ir, transporto priemonių su kompresinio uždegimo varikliais atveju, gauta kietųjų dalelių masė turi būti mažesnė už toliau lentelėje nurodytas vertes:

Ribinės vertės

 

Etaloninė masė

(RW)

(kg)

Anglies viendeginio masė

(CO)

Angliavandenilių masė

(HC)

Azoto oksidų masė

(NOx)

Bendra angliavandenilių ir azoto oksidų masė

(HC + NOx)

Kietųjų dalelių masė (4)

(PM)

L1

(g/km)

L2

(g/km)

L3

(g/km)

L2 + L3

(g/km)

L4

(g/km)

Kategorija

Klasė

 

Benzinas

Dyzelinas

Benzinas

Dyzelinas

Benzinas

Dyzelinas

Benzinas

Dyzelinas

Dyzelinas

A(2000)

M (5)

—

Visosl

2,3

0,64

0,20

—

0,15

0,50

—

0,56

0,05

N1  (6)

I

RW ≤ 1 305

2,3

0,64

0,20

—

0,15

0,50

—

0,56

0,05

II

1 305 < RW ≤ 1 760

4,17

0,80

0,25

—

0,18

0,65

—

0,72

0,07

III

1 760 < RW

5,22

0,95

0,29

—

0,21

0,78

—

0,86

0,10

B(2005)

M (5)

—

Visos

1,0

0,50

0,10

—

0,08

0,25

—

0,30

0,025

N1  (6)

I

RW ≤ 1 305

1,0

0,50

0,10

—

0,08

0,25

—

0,30

0,025

II

1 305 < RW ≤ 1 760

1,81

0,63

0,13

—

0,10

0,33

—

0,39

0,04

III

1 760 < RW

2,27

0,74

0,16

—

0,11

0,39

—

0,46

0,06

5.3.1.4.1.   Nepaisant 5.3.1.4 punkto reikalavimų, kiekvieno teršalo arba teršalų derinio atveju viena iš trijų gautų teršalo masių gali nustatytą vertę viršyti ne daugiau kaip 10 %, jei trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra mažesnis nei nustatyta vertė. Jei viršijamos daugiau kaip vieno teršalo nustatytos vertės, nėra svarbu, ar tai įvyksta tame pačiame bandyme, ar skirtinguose bandymuose.

5.3.1.4.2.   Kai bandymai atliekami su dujiniais degalais, dujinių teršalų masė turi būti mažesnė už pirmiau lentelėje pateiktas benzininių transporto priemonių vertes.

5.3.1.4 punkte nurodytų bandymų skaičius yra sumažinamas toliau nurodytomis sąlygomis, kai V1 yra pirmojo bandymo, o V2 – antrojo bandymo, atliekamų dėl kiekvieno teršalo arba bendro dviejų teršalų išmetimo kiekio pagal apribojimą, rezultatas.

5.3.1.5.1.   Jei užfiksuotas bet kurio teršalo išmetimo arba bendro išmetimo rezultatas yra 0,70 L arba mažesnis (t. y., jei V1 ≤ 0,70 L), atliekamas tik vienas bandymas.

5.3.1.5.2.   Jei 5.3.1.5.1 punkto reikalavimas neįvykdytas, dėl kiekvieno ribojamo teršalo arba bendro dviejų teršalų išmetimo atliekami tik du bandymai, laikantis pateiktų reikalavimų:

V1 ≤ 0,85 L, V1 + V2 ≤ 1,70 L ir V2 ≤ L.

II tipo bandymas (anglies viendeginio išmetimo bandymas, varikliui veikiant tuščiąja eiga)

Šis bandymas atliekamas su visomis priverstinio uždegimo variklius turinčiomis transporto priemonėmis, kurių masė yra didesnė kaip 3,5 tonos.

5.3.2.1.1.   Transporto priemonės, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD, abiejų rūšių degalų atžvilgiu yra bandomos taikant II tipo bandymą.

5.3.2.1.2.   Nepaisant 5.3.2.1.1 punkto reikalavimo, benzinu arba dujiniais degalais varomos transporto priemonės per II tipo bandymą laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis, jei benzino sistema yra įrengta tik avariniais tikslais arba tik varikliui užvesti, o benzino bako talpa yra ne didesnė kaip 15 litrų.

5.3.2.2.   Kai bandymas atliekamas pagal 5 priedą, išmetamųjų dujų anglies viendeginio tūrio koncentracija varikliui veikiant tuščiąja eiga neturi būti didesnė kaip 3,5 %, taikant gamintojo nustatymą, ir neturi viršyti 4,5 % tame priede apibrėžtų nustatymų intervale.

III tipo bandymas (išmetamųjų karterio dujų patikra)

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus transporto priemones su kompresinio uždegimo varikliais.

5.3.3.1.1.   Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD, III tipo bandymas turėtų būti atliekamas tik naudojant benziną.

5.3.3.1.2.   Nepaisant 5.3.3.1.1 punkto reikalavimo, benzinu arba dujiniais degalais varomos transporto priemonės III tipo bandymo atžvilgiu laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis, jei benzino sistema yra įrengta tik avariniais tikslais arba tik varikliui užvesti, o benzino bako talpa yra ne didesnė kaip 15 litrų.

Kai bandoma pagal 6 priedą, variklio karterio ventiliacijos sistema neturi leisti į atmosferą patekti karterio dujoms.

1 pav.

I tipo patvirtinimo bandymo struktūrinė schema

(žr. 5.3.1 punktą)

Image 1

Vienas bandymas

Taip

Suteikta

Ne

Taip

Ne

Du bandymai

and

and

Taip

Suteikta

Ne

Taip

or

and

Ne

Three tests

Taip

and

and

Suteikta

Ne

Taip

Ne

Taip

and

or

Ne

Taip

Suteikta

Ne

Atsisakyta suteikti

IV tipo bandymas (degalų garų kiekio nustatymas)

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis, išskyrus transporto priemones su kompresinio uždegimo varikliais, SND arba GD varomas transporto priemones ir transporto priemones, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 3 500 kg.

5.3.4.1.1.   Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD, IV tipo bandymas turėtų būti atliekamas tik naudojant benziną.

5.3.4.2.   Kai bandoma pagal 7 priedą, degalų garų kiekis turi būti mažesnis kaip 2 g per bandymą.

VI tipo bandymas (anglies viendeginio ir angliavandenilio išmetimo kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai aplinkos oro temperatūrai).

Šis bandymas atliekamas su visomis M1 ir N1 I klasės transporto priemonėmis su priverstinio uždegimo varikliais, išskyrus transporto priemones, pritaikytas vežti daugiau kaip šešis keleivius, ir transporto priemones, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg.

5.3.5.1.1.   Transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro su krovinio ir inercijos modeliavimo įtaisu.

5.3.5.1.2.   Bandymą sudaro keturi I tipo bandymo pirmosios dalies paprastojo miesto ciklai. Bandymo pirmoji dalis yra aprašyta 4 priedo 1 priedėlyje, parodyta priedėlio 1/1, 1/2 ir 1/3 pav. Žemoje aplinkos temperatūroje 780 sekundžių trunkantis bandymas atliekamas be pertrūkio, pradedamas paleidus variklį.

5.3.5.1.3.   Žemos aplinkos temperatūros bandymas atliekamas, kai aplinkos temperatūra yra 266 K (–7 °C). Prieš bandymą transporto priemonės kondicionuojamos vienodomis sąlygomis, kad bandymų rezultatus būtų galima pakartoti. Kondicionavimo ir kitos bandymo procedūros atliekamos pagal 8 priede pateiktą aprašą.

5.3.5.1.4.   Per bandymą išmetamosios dujos yra atskiedžiamos ir paimamas proporcingas bandinys. Bandomos transporto priemonės išmetamosios dujos yra atskiedžiamos, paimamas bandinys ir tiriamas pagal 8 priede nurodytą metodiką; tada pamatuojamas bendras atskiestų išmetamųjų dujų kiekis. Atskiestose išmetamosiose dujose tiriamas anglies viendeginio ir angliavandenilių kiekis.

Pagal 5.3.5.2.2 ir 5.3.5.3 punktų reikalavimus bandymas yra kartojamas tris kartus. Išmesto anglies viendeginio ir angliavandenilių masė turi būti mažesnė nei toliau lentelėje pateiktos vertės:

Bandymo temperatūra

Anglies viendeginis L1

(g/km)

Angliavandeniliai L2

(g/km)

266 K (–7 °C)

15

18

5.3.5.2.1.   Nepaisant 5.3.5.2 punkto reikalavimų, kiekvieno teršalo atveju vienas iš trijų gautų rezultatų gali nustatytą vertę viršyti ne daugiau kaip 10 %, jei trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra mažesnis nei nustatyta vertė. Jei viršijamos daugiau kaip vieno teršalo nustatytos vertės, nėra svarbu, ar tai įvyksta tame pačiame bandyme, ar skirtinguose bandymuose.

5.3.5.2.2.   5.3.5.2 punkte nurodytų bandymų skaičius, gamintojo prašymu, gali būti padidintas iki 10, jei pirmųjų trijų rezultatų aritmetinis vidurkis yra ne didesnis kaip 110 % ribinės vertės. Šiuo atveju po bandymo taikomas tik tas reikalavimas, pagal kurį visų 10 rezultatų aritmetinis vidurkis turi būti mažesnis už ribinę vertę.

5.3.5.2 punkte nurodytų bandymų skaičius gali būti sumažintas pagal 5.3.5.3.1 ir 5.3.5.3.2 punktų sąlygas.

5.3.5.3.1.   Jei per pirmą bandymą gautas kiekvieno teršalo rezultatas yra 0,70 L arba mažesnis, atliekamas tik vienas bandymas.

5.3.5.3.2.   Kai neįvykdomas 5.3.5.3.1 punkto reikalavimas, atliekami tik du bandymai, jei per pirmąjį bandymą gautas kiekvieno teršalo rezultatas yra 0,85 L arba mažesnis, pirmų dviejų rezultatų suma yra 1,70 L arba mažesnė, o antrojo bandymo rezultatas yra lygus L arba mažesnis.

(V1 ≤ 0,85 L ir V1 + V2 ≤ 1,70 L ir V2 ≤ L).

V tipo bandymas (taršos mažinimo įtaisų patvarumas)

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis, kurioms taikomas 5.3.1 punkte nurodytas bandymas. Tai senėjimo bandymas, per kurį ant bandymo kelio, kelio arba važiuoklės dinamometro nuvažiuojama 80 000 kilometrų pagal 9 priede aprašytą programą.

5.3.6.1.1.   Su transporto priemonėmis, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD, V tipo bandymas turėtų būti atliekamas tik naudojant benziną. Tokiu atveju, naudojant bešvinį benziną, nustatytas kenksmingumo koeficientas taip pat bus naudojamas ir SND arba GD.

5.3.6.2.   Nepaisant 5.3.6.1 punkto reikalavimo, gamintojas gali nedaryti bandymo, o naudoti lentelėje pateiktus kenksmingumo koeficientus.

 

Kenksmingumo koeficientai

 

Teršalas

CO

HC

NO×

HC + NO×  (7)

Kietosios dalelės

Variklio kategorija

Priverstinio uždegimo variklis

1,2

1,2

1,2

—

—

Kompresinio uždegimo variklis

1,1

—

1

1

1,2

Gamintojo prašymu, technikos tarnyba, naudodama pirmiau lentelėje pateiktus kenksmingumo koeficientus, gali I tipo bandymą atlikti nesibaigus V tipo bandymui. Pasibaigus V tipo bandymui, technikos tarnyba gali iš dalies pakeisti 2 priede užregistruotus tipo patvirtinimo rezultatus, iš lentelės paimtus kenksmingumo koeficientus pakeisdama per V tipo bandymą nustatytais koeficientais.

5.3.6.3.   Kenksmingumo koeficientai nustatomi taikant bet kurią iš 5.3.6.1 punkte nurodytų metodikų arba naudojant 5.3.6.2 punkto lentelėje pateiktas vertes. Koeficientai yra naudojami nustatyti 5.3.1.4 ir 8.2.3.1 punktų reikalavimų atitiktį.

Išmetamųjų teršalų duomenys, reikalingi transporto priemonės tinkamumui naudoti patikrinti

5.3.7.1.   Šis reikalavimas taikomas visoms transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais, kurioms reikalingas tipo patvirtinimas su šiuo pakeitimu.

5.3.7.2.   Kai bandoma pagal 5 priedą (II tipo bandymas), varikliui veikiant tuščiąja eiga:

a)

registruojama išmetamųjų dujų anglies viendeginio tūrio koncentracija,

b)

per bandymą registruojamas variklio sūkių skaičius, įskaitant visus leidžiamuosius nuokrypius.

5.3.7.3.   Kai bandoma taikant didelį tuščiosios eigos sūkių skaičių (t. y. > 2 000 min.-1)

a)

registruojama išmetamųjų dujų anglies viendeginio tūrio koncentracija,

b)

registruojama lambda vertė (*).

c)

per bandymą registruojamas variklio sūkių skaičius, įskaitant visus leidžiamuosius nuokrypius.

(*)

 Lambda vertė apskaičiuojama naudojant supaprastintą Brettschneiderio lygtį:

Formula

kur:

[ ]

=

Koncentracija procentiniame tūryje

K1

=

Perskaičiavimo iš NDIR matavimo į FID matavimą koeficientas (pateiktas matavimo įrangos gamintojo)

Hcv

=

Vandenilio ir anglies atomų santykis

—

benzinui

1,73

—

SND

2,53

—

GD

4,0

Ocv

=

Deguonies ir anglies atomų santykis

—

benzinui

0,02

—

SND

0,0

—

GD

0,0

5.3.7.4.   Per bandymą pamatuojama ir registruojama variklio alyvos temperatūra.

5.3.7.5.   Užpildoma 2 priedo 17 punkto lentelė.

5.3.7.6.   Gamintojas per 24 mėnesius nuo kompetentingos institucijos suteikto patvirtinimo turi patvirtinti per tipo patvirtinimą pagal 5.3.7.3 punktą užregistruotos lambda vertės tikslumą kaip pavyzdinę tipinės gamybos transporto priemonėms. Įvertinimas atliekamas remiantis serijinės gamybos transporto priemonių apžiūromis ir tyrimais.

5.3.8.   OBD bandymas

Šis bandymas atliekamas su visomis 1 skirsnyje nurodytomis transporto priemonėmis. Taikoma 11 priedo 3 skirsnio aprašyta bandymo metodika.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO MODIFIKACIJOS

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo modifikaciją turi būti pranešta transporto priemonės tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali:

6.1.1.   laikyti, kad modifikacijos veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimus, arba

6.1.2.   reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba atliktų papildomus bandymus.

6.2.   Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą tvirtinti, apibrėžiant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims pranešama laikantis 4.3 punkte aprašytos tvarkos.

6.3.   Patvirtinimą leidžianti išplėsti kompetentinga institucija tokiam išplėtimui paskiria serijos numerį ir šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

7.   PATVIRTINIMO GALIOJIMO IŠPLĖTIMAS

Atliekant tipo patvirtinimo pakeitimus pagal šią taisyklę, taikomos pateiktos specialios nuostatos, jei taikytina.

Su teršalų išmetimu susiję išplėtimai (I, I ir VI tipų bandymai).

Skirtingų etaloninių masių transporto priemonių tipai

7.1.1.1.   Transporto priemonės tipui suteiktas patvirtinimas gali būti išplėstas tik transporto priemonių tipams, kurių etaloninei masei reikia naudoti dviejų gretimų didesnių dydžių ekvivalentines inercines apkrovas ar bet kurią mažesnę inercinę apkrovą.

7.1.1.2.   5.3.1.4 punkto 2 pastaboje nurodytų N1 ir M kategorijų transporto priemonių atveju, jei transporto priemonių tipo, kuriam prašoma išplėtimo, etaloninei masei reikia mažesnės ekvivalentinės apkrovos, nei naudojama jau patvirtintam transporto priemonių tipui, patvirtinimo išplėtimas suteikiamas, jei patvirtintos transporto priemonės išmetamų teršalų masė neviršija transporto priemonei, kuriai prašoma išplėsti patvirtinimą, nustatytų ribų.

Transporto priemonių tipai su skirtingais bendrais pavarų perdavimo skaičiais

Nurodytomis sąlygomis transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti išplėstas transporto priemonėms, kurios nuo patvirtinto tipo transporto priemonių skiriasi tik perdavimo skaičiais:

7.1.2.1.   Kiekvienam I ir VI tipų bandymuose naudojamam perdavimo skaičiui būtina nustatyti proporciją,

Formula

kai variklio sūkių skaičius yra 1 000 min-1, V1 yra patvirtinto transporto priemonių tipo greitis, o V2 yra transporto priemonių, kurioms prašoma išplėsti tipo patvirtinimą, greitis.

7.1.2.2.   Jei bet kuriam perdavimo skaičiui E ≤ 8 %, išplėtimas suteikiamas nekartojant I ir VI tipų bandymų.

7.1.2.3.   Jei bent vienas perdavimo skaičius yra E > 8 %, o kiekvienam perdavimo skaičiui E ± 13 %, turi būti pakartoti I ir VI tipų bandymai, tačiau jie gali būti atliekami gamintojo pasirinktoje laboratorijoje, patvirtintoje technikos tarnybos. Bandymų ataskaita siunčiama už tipo tvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

7.1.3.   Skirtingų etaloninių masių transporto priemonių tipai ir skirtingi bendri perdavimo skaičiai

Transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti išplėstas transporto priemonėms, kurios skiriasi nuo patvirtinto tipo transporto priemonių tik etalonine mase ir bendrais perdavimo skaičiais, jei laikomasi visų 7.1.1 ir 7.1.2 punktų sąlygų.

Pastaba. Kai transporto priemonių tipas buvo patvirtintas pagal 7.1.1–7.1.3 punktus, toks patvirtinimas negali būti išplėstas kitiems transporto priemonių tipams.

Degalų garai (IV tipo bandymas)

Transporto priemonių tipui su degalų garavimo kontrolės sistema suteiktas patvirtinimas gali būti išplėstas šiomis sąlygomis:

7.2.1.1.   Pagrindinis degalų (oro) matavimo principas (t. y. centrinis degalų įpurškimas, karbiuratorius) turi būti toks pat.

7.2.1.2.   Degalų bako forma, jo ir skysčio žarnelių gamybos medžiagos turi būti tokios pačios. Transporto priemonių šeimai turi būti atliktas blogiausio atvejo bandymas, atsižvelgiant į žarnelių skerspjūvį ir apytikslį jų ilgį. Už tipo tvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba sprendžia, ar priimtini nevienodi garų (skysčio) skirtuvai. Degalų bako tūris neturi skirtis daugiau kaip ±10 %. Bako apsauginių vožtuvų nustatymas turi būti vienodas.

7.2.1.3.   Degalų garų surinkimo būdas turi būti vienodas, t. y. gaudyklės forma ir tūris, laikymo aplinka, oro filtras (jeigu naudojamas degalų garavimui kontroliuoti) ir kt.

7.2.1.4.   Plūdinės karbiuratoriaus kameros tūris neturi skirtis daugiau kaip ±10 mililitrų.

7.2.1.5.   Surinktų garų prapūtimo būdai turi būti vienodi (pvz., oro srautas, prapūtimo pradžia arba prapūtimo tūris per važiavimo ciklą).

7.2.1.6.   Degalų dozavimo sistemos sandarinimo ir ventiliacijos būdai turi būti vienodi.

7.2.2.   Papildomos pastabos:

i)

leidžiami skirtingo darbinio tūrio varikliai;

ii)

leidžiami skirtingos galios varikliai;

iii)

leidžiamos automatinės ir mechaninės pavarų dėžės, du arba keturi varantieji ratai;

iv)

leidžiamos skirtingos kėbulo formos;

v)

leidžiami skirtingo dydžio ratai ir padangos.

Taršos mažinimo įtaisų patvarumas (V tipo bandymas)

Transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti išplėstas skirtingiems transporto priemonių tipams su sąlyga, kad variklio (taršos) kontrolės sistemos derinys yra toks pat, kaip jau patvirtintos transporto priemonės. Tuo tikslu laikoma, kad transporto priemonių tipai, kurių toliau aprašyti parametrai yra identiški arba neviršija ribinių verčių, priklauso tam pačiam variklio (taršos) kontrolės sistemos deriniui.

7.3.1.1.   Variklis:

—

cilindrų skaičius,

—

variklio darbinis tūris (±15 %),

—

cilindrų bloko išdėstymas,

—

vožtuvų skaičius,

—

degalų sistema,

—

aušinimo sistemos tipas,

—

degimo procesas,

—

atstumai tarp cilindrų ašių.

7.3.1.2.   Taršos kontrolės sistema:

—

Katalizatoriai:

—

katalizatorių ir elementų skaičius,

—

katalizatorių dydis ir forma (monolito tūris ±10 %),

—

katalizatorių tipas (oksidacinis, trijų pakopų, …),

—

brangiųjų metalų kiekis (toks pat ar didesnis),

—

brangiųjų metalų santykis (±15 %),

—

užpildas (struktūra ir medžiaga),

—

narvelių tankis,

—

katalizatoriaus (-ių) korpuso tipas,

—

katalizatorių vieta (vieta išmetimo sistemoje ir matmenys turi būti tokie, kad katalizatoriaus įleidimo angoje nesusidarytų didesnis nei 50 K temperatūrų skirtumas).

Šis temperatūros kitimas tikrinamas vienodomis sąlygomis, esant 120 km/h greičiui, taikant I tipo bandymo apkrovą.

—

Oro pripūtimas:

—

yra ar nėra

—

tipas (antrinio oro įleidimo vožtuvai, oro siurbliai, …).

—

Išmetamųjų dujų recirkuliacija (EGR):

—

yra ar nėra

7.3.1.3.   Inercinės masės kategorija: dvi gretimos didesnės inercinės masės kategorijos ir viena gretima mažesnės masės kategorija.

7.3.1.4.   Patvarumo bandymas gali būti atliktas naudojant transporto priemonę, kėbulą, pavarų dėžę (automatinę arba mechaninę) ir ratus arba padangas, kurių dydis skiriasi nuo transporto priemonės, kuriai siekiama gauti tipo patvirtinimą, ratų ir padangų dydžio.

Transporto priemonės diagnostikos sistema

7.4.1.   Atsižvelgiant į OBD, suteiktas transporto priemonių tipo patvirtinimas gali būti išplėstas skirtingiems transporto priemonių tipams, priklausantiems tai pačiai transporto priemonių-OBD šeimai, kaip aprašyta 11 priedo 2 priedėlyje. Variklio išmetimo kontrolės sistema turi būti tokia pati, kaip jau patvirtintos transporto priemonės sistema, ir atitikti OBD variklio šeimos aprašą, pateiktą 11 priedo 2 priedėlyje, nepaisant pateiktų transporto priemonės charakteristikų:

 

variklio dalys,

 

padangos,

 

ekvivalentinė inercinė masė,

 

aušinimo sistema,

 

bendras perdavimo skaičius,

 

transmisijos tipas,

 

kėbulo tipas.

8.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

8.1.   Kiekviena patvirtinimo ženklą turinti transporto priemonė, kaip nurodyta šioje taisyklėje, turi atitikti patvirtintą transporto priemonių tipą variklio dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimui, karterio dujų išmetimui ir degalų garavimui įtaką darančių sudedamųjų dalių atžvilgiu. Produkcijos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias 1958 m. susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); turi būti laikomasi šių reikalavimų:

Paprastai produkcijos atitiktis transporto priemonės išmetamųjų teršalų apribojimo atžvilgiu (I, II, III ir IV bandymų tipai) yra patikrinama remiantis pranešimo formoje pateiktu aprašu ir pranešimo formos priedais.

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis

Atsižvelgiant į tipo patvirtinimus, suteiktus išmetamųjų teršalų atžvilgiu, šios priemonės taip pat yra tinkamos tvirtinti išmetimo kontrolės įtaisų veikimą transporto priemonių eksploatavimo laikotarpiu įprastomis naudojimo sąlygomis (tinkamai prižiūrimų ir eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis). Pagal šią taisyklę šios priemonės tikrinamos kas 5 metus arba nuvažiavus 80 000 km (taikomas tas reikalavimas, kurį bus galima taikyti anksčiau), o nuo 2005 m. sausio 1 d. – kas penkerius metus arba kas 100 000 km (naudojamas tas reikalavimas, kurį bus galima taikyti anksčiau).

Administracijos padalinys eksploatavimo atitiktį tikrina remdamasis visa susijusia gamintojo turima informacija, taikydamas metodiką, panašią į apibrėžtą 1958 m. susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2).

4 priedėlio 4/1 ir 4/2 pav. parodyta eksploatuojamos transporto priemonės atitikties patikros metodika.

8.2.1.1.   Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą apibrėžiantys parametrai

Eksploatuojamų transporto priemonių šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Vadovaujantis šia nuostata, laikoma, kad transporto priemonių tipai priklauso vienai eksploatuojamų transporto priemonių šeimai, jeigu jie turi bent šiuos bendrus parametrus arba jei šie parametrai neviršija nustatyto leidžiamojo nuokrypio:

—

degimo procesas (dviejų taktų, 4 taktų, sūkusis);

—

cilindrų skaičius;

—

cilindrų bloko išdėstymas (linijinis, V raidės formos, radialinis, horizontalusis priešpriešinis, kitoks). Cilindrų palinkimas ar orientacija nėra kriterijus;

—

degalų tiekimo varikliui būdas (pvz., netiesioginis arba tiesioginis įpurškimas);

—

aušinimo sistemos tipas (oras, vanduo, alyva);

—

įsiurbimo būdas (natūralus, slėginis);

—

degalai, kuriems variklis suprojektuotas (benzinas, dyzelinas, GD, SND ir kt.). Dvi degalų rūšis naudojančias transporto priemones galima grupuoti kartu su tam tikrą degalų rūšį naudojančiomis transporto priemonėmis, jei viena iš degalų rūšių yra bendra;

—

katalizatoriaus tipas (trijų pakopų arba kitoks (-ie));

—

kietųjų dalelių gaudyklės tipas (yra arba nėra);

—

išmetamųjų dujų recirkuliacija (yra arba nėra);

—

didžiausio transporto priemonių šeimos variklio cilindrų darbinis tūris minus 30 %.

Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį administracijos padalinys tikrins remdamasis gamintojo pateikta informacija. Šią informaciją sudaro (sąrašas nėra baigtinis):

8.2.1.2.1.   Gamintojo pavadinimas ir adresas.

8.2.1.2.2.   Gamintojo įgaliotojo atstovo, dirbančio srityse, apie kurias gamintojas pateikia informaciją, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas.

8.2.1.2.3.   Į gamintojo informaciją įtrauktų transporto priemonių modelių pavadinimai.

8.2.1.2.4.   Tam tikrais atvejais, transporto priemonių tipų, kuriems taikoma gamintojo informacija, sąrašas, t. y. eksploatuojamų transporto priemonių šeima pagal 8.2.1.1 punktą.

8.2.1.2.5.   Transporto priemonės identifikavimo numerio (VIN) kodai, taikomi eksploatuojamų transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams (VIN priešdėlis).

8.2.1.2.6.   Tipo patvirtinimo numeriai, taikomi eksploatuojamų transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams, įskaitant, kai taikoma, visus išplėtimų ir remonto arba atkūrimo (atnaujinimo) darbų numerius.

8.2.1.2.7.   Informacija apie šių transporto priemonių, apie kurias gamintojas pateikia informaciją (jei prašo administracijos padalinys), tipo patvirtinimų išplėtimus, remonto (atkūrimo) darbus.

8.2.1.2.8.   Laikotarpis, per kurį buvo surinkta gamintojo informacija.

8.2.1.2.9.   Transporto priemonės gamybos laikotarpis, kurį apima gamintojo pateikta informacija (pvz., „2001 kalendoriniais metais pagamintos transporto priemonės“).

Gamintojo taikoma eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros metodika, įskaitant:

8.2.1.2.10.1.   transporto priemonių buvimo vietos nustatymo būdą;

8.2.1.2.10.2.   transporto priemonių atrankos ir atmetimo kriterijus;

8.2.1.2.10.3.   programoje naudojamų bandymų tipus ir metodikas;

8.2.1.2.10.4.   gamintojo priėmimo (atmetimo) kriterijus, taikomus eksploatuojamų transporto priemonių šeimai;

8.2.1.2.10.5.   geografinę teritoriją (-as), kurioje (-se) gamintojas surinko informaciją;

8.2.1.2.10.6.   imties dydį ir naudotą pavyzdžių atrinkimo planą;

Gamintojo atliktos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties metodikos rezultatai, įskaitant:

8.2.1.2.11.1.   Į programą įtrauktų transporto priemonių identifikavimas (išbandytų ar neišbandytų).

—

Identifikavimo informacija: modelio pavadinimas;

—

transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN);

—

transporto priemonės registracijos numeris;

—

pagaminimo data;

—

regionas, kuriame transporto priemonė naudojama (jei žinomas);

—

naudojamos padangos.

8.2.1.2.11.2.   Priežastis (-ys), dėl kurios(-ų) transporto priemonė neįtraukiama į imtį.

8.2.1.2.11.3.   Kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės techninės priežiūros istorija (įskaitant visus atnaujinimus).

8.2.1.2.11.4.   Kiekvienos į imtį įtrauktos transporto priemonės remonto istorija (jei žinoma).

8.2.1.2.11.5.   Bandymo duomenys, įskaitant:

—

bandymo datą;

—

bandymo vietą;

—

transporto priemonės kilometražo skaitiklio rodmenis;

—

per bandymus naudojamų degalų specifikacijas (pvz., bandymo etaloniniai degalai ar rinkoje parduodami degalai);

—

bandymo sąlygas (temperatūra, drėgmė, dinamometro inercinis svoris);

—

dinamometro parametrus (pvz., galios parametras);

—

bandymo rezultatus (mažiausiai trijų vienos šeimos transporto priemonių).

8.2.1.2.12.   Užfiksuoti OBD sistemos duomenys.

8.2.2.   Gamintojo surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, kad būtų garantuota galimybė įvertinti eksploatuojamų transporto priemonių veikimą įprastomis naudojimo sąlygomis, kaip apibrėžta 8.2 punkte, ir kad būtų atspindėta gamintojo geografinė skverbtis.

Šioje taisyklėje nereikalaujama, kad gamintojas atliktų kokio nors tipo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrą, jeigu jis gali tvirtinančiajai institucijai įrodyti, jog per vienerius metus to tipo transporto priemonių pasaulyje parduodama mažiau nei 10 000 vienetų.

Tuo atveju, kai transporto priemonės parduodamos Europos Sąjungoje, gamintojas nėra įpareigotas atlikti kokio nors tipo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrą, jeigu jis gali tvirtinančiajai institucijai įrodyti, kad per vienerius metus to tipo transporto priemonių Europos Sąjungoje parduodama mažiau nei 5 000 vienetų.

Jei turi būti atliekamas I tipo bandymas, o transporto priemonės tipo patvirtinimas turi vieną arba keletą išplėtimų, bandymai bus atliekami arba su pradinės informacijos pakete aprašyta transporto priemone, arba su transporto priemone, aprašyta su išplėtimu susijusiame informacijos pakete.

Transporto priemonės atitikties I tipo bandymui patikra.

Po institucijos atliktos atrankos gamintojas neturi atlikti jokių atrinktų transporto priemonių pakeitimų.

Bandymai su hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis (HEV) turi būti atliekami 14 priede apibrėžtomis sąlygomis:

—

OVC transporto priemonių atveju teršalų išmetimo matavimai atliekami parengus transporto priemonę pagal I tipo bandymo OVC hibridinėms transporto priemonėms B sąlygą.

—

NOVC transporto priemonių atveju teršalų išmetimo matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos atliekant I tipo bandymą su NOVC transporto priemonėmis.

Trys transporto priemonės iš partijos yra atrenkamos atsitiktine tvarka ir bandomos kaip aprašyta 5.3.1 punkte. Kenksmingumo koeficientai yra taikomi tuo pačiu būdu. Ribinės vertės yra pateiktos 5.3.1.4 punkte.

8.2.3.1.1.1.   Reguliariai atsinaujinančių sistemų atveju, kaip apibrėžta 2.20 punkte, rezultatai dauginami iš Ki koeficientų, gautų taikant 13 priede apibrėžtą metodiką, kai buvo suteikiamas tipo patvirtinimas.

Gamintojo prašymu, bandymas gali būti atliekamas iš karto, pasibaigus atsinaujinimui.

8.2.3.1.2.   Jei institucija laiko, kad standartinis produkcijos nuokrypis, nurodytas gamintojo pagal 8.2.1 punktą, atitinka reikalavimus, bandymai atliekami pagal 1 priedėlį.

Jei institucija laiko, kad standartinis produkcijos nuokrypis, nurodytas gamintojo pagal 8.2.1 punktą, neatitinka reikalavimų, bandymai atliekami pagal 2 priedėlį.

8.2.3.1.3.   Remiantis atrinktų transporto priemonių bandymu, partijos gaminiai laikomi tinkamais, jei pagal atitinkamame priedėlyje taikomus kriterijus teigiamas sprendimas gautas dėl visų teršalų, ir netinkamais, jei neigiamas sprendimas gautas dėl vieno teršalo.

Kai teigiamas sprendimas gaunamas dėl vieno teršalo, toks sprendimas negali būti pakeistas remiantis jokiais papildomais bandymais, kurie atliekami siekiant priimti sprendimą dėl kitų teršalų.

Jei dėl visų teršalų nėra gauta nė vieno teigiamo sprendimo ir jei nėra gauta nė vieno neigiamo sprendimo dėl vieno teršalo, bandoma kita transporto priemonė (žr. 2 pav. toliau).

2 pav.

Image 2

Trijų transporto priemonių bandymas

Bandymų statistinių duomenų apskaičiavimas

Ar pagal tam tikrą priedėlį statistiniai bandymo rezultatai atitinka kriterijus dėl bent vieno teršalo partijos atmetimo?

TAIP

Partija atmesta

NE

NE

Ar pagal tam tikrą priedėlį statistiniai bandymo rezultatai atitinka kriterijus dėl bent vieno teršalo partijos patvrirtinimo?

NE

Buvo priimtas sprendimas patvirtinti vieną arba daugiau teršalų?

TAIP

Partija patvirtinta

Ar priimtas sprendimas patvirtinti visus teršalus?

NE

Papildomo variklio bandymas

Nepaisant 4 priedo 3.1.1 punkto reikalavimų, bandymai bus atliekami su visiškai naujomis transporto priemonėmis.

8.2.3.2.1.   Tačiau gamintojo prašymu bandymai gali būti atliekami su šiek tiek naudotomis transporto priemonėmis:

—

su transporto priemonėmis, kuriose įtaisytas priverstinio uždegimo variklis, nuvažiavusiomis ne daugiau kaip 3 000 km,

—

su transporto priemonėmis, kuriose įtaisytas kompresinio uždegimo variklis, nuvažiavusiomis ne daugiau kaip 15 000 km.

Abiem atvejais įvažinėjimo metodiką nustato gamintojas ir įsipareigoja šiose transporto priemonėse neatlikti jokių reguliavimų.

8.2.3.2.2.   Jei gamintojas nori transporto priemones įvažinėti („x“ km, kai x ≤ 3 000 km transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais ir x ≤ 15 000 km transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais), taikoma tokia metodika:

a)

matuojama, kiek teršalų (I tipas) išmeta visiškai nauja ir „x“ km nuvažiavusi pirmoji bandomoji transporto priemonė,

b)

apskaičiuojamas kiekvieno teršalo išsiskyrimo koeficientas nuo nulio iki „x“ km:

Teršalų išmetimas nuvažiavus „x“ km/visiškai naujos transporto priemonės teršalų išmetimas

Jis gali būti mažesnis nei 1,

c)

kitos transporto priemonės nebus įvažinėjamos, bet jų „nulio km teršalų išmetimo kiekis“ bus dauginamas iš teršalų išskyrimo koeficiento.

Tokiu atveju naudojamos vertės:

i)

„x“ km nuvažiavusios pirmosios transporto priemonės vertės,

ii)

visiškai naujos transporto priemonės vertės dauginamos iš kitų transporto priemonių išskyrimo koeficiento.

8.2.3.2.3.   Visi šie bandymai gali būti atliekami naudojant rinkoje parduodamus degalus. Tačiau gamintojo prašymu gali būti naudojami 10 priede aprašyti etaloniniai degalai.

i)

Jei atliekamas III tipo bandymas, jis turi būti taikomas visoms transporto priemonėms, atrinktoms I tipo produkcijos atitikties bandymui. Laikomasi 5.3.3.2 punkte išdėstytų sąlygų. Bandymai su hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis (HEV) atliekami pagal 14 priedo 5 skirsnyje nustatytas sąlygas.

ii)

Jei daromas IV tipo bandymas, jis atliekamas pagal 7 priedo 7 skirsnį.

8.2.4.   Kai bandoma pagal 7 priedą, visų serijinių transporto priemonių vidutinis degalų garų išsiskyrimas turi būti mažesnis kaip 5.3.4.2 punkte nustatyta vertė.

8.2.5.   Atliekant eilinį naujų transporto priemonių bandymą, patvirtinimo turėtojas turi įrodyti atitiktį atrinkdamas transporto priemones, atitinkančias 7 priedo 7 skirsnio reikalavimus.

Transporto priemonės diagnostikos sistema (OBD)

Jei turi būti atlikta OBD sistemos veikimo patikra, ji atliekama pagal nurodytas sąlygas.

8.2.6.1.   Kai tvirtinančioji institucija nustato, kad produkcijos kokybė yra nepatenkinama, atsitiktine tvarka iš partijos atrenkama viena transporto priemonė ir su ja atliekami 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai.

Bandymai su hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis (HEV) atliekami pagal 14 priedo 9 skirsnio nustatytas sąlygas.

8.2.6.2.   Laikoma, kad produkcija atitinka reikalavimus, jei transporto priemonė atitinka 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.

8.2.6.3.   Jei iš partijos paimta transporto priemonė neatitinka 8.2.6.1 skirsnio reikalavimų, atsitiktine tvarka iš partijos paimamos keturios transporto priemonės ir su jomis atliekami 11 priedo 1 priedėlyje aprašyti bandymai. Bandymai atliekami su ne daugiau kaip 15 000 km nuvažiavusiomis transporto priemonėmis.

8.2.6.4.   Laikoma, kad produkcija atitinka reikalavimus, jei mažiausiai 3 transporto priemonės atitinka 11 priedo 1 priedėlyje aprašytų bandymų reikalavimus.

Remdamasis 8.2.1 punkte aprašytos patikros rezultatais, administracijos padalinys gali:

—

nuspręsti, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo atitiktis arba šeimos atitiktis yra tinkama ir nereikia jokių papildomų veiksmų;

—

nuspręsti, kad gamintojo pateiktų duomenų neužtenka sprendimui priimti ir iš gamintojo reikia gauti papildomos informacijos ar bandymų duomenų, arba

—

nuspręsti, kad eksploatuojamų transporto priemonių tipo arba transporto priemonių tipo (-ų), kuris (-ie) yra eksploatuojamos šeimos dalis, atitiktis yra nepatenkinama ir turi būti atlikti transporto priemonių tipo (-ų) bandymai pagal 3 priedėlį.

Tuo atveju, kai gamintojui leista neatlikti tam tikro transporto priemonių tipo patikros pagal 8.2.2 punktą, administracijos padalinys tokius transporto priemonių tipus gali bandyti pagal 3 priedėlį.

8.2.7.1.   Kai laikoma, kad I tipo bandymai yra reikalingi patikrinti teršalų išmetimo kontrolės įtaisų atitiktį eksploatavimo našumo reikalavimams, tokie bandymai atliekami taikant bandymo metodiką, atitinkančią 4 priedėlyje apibrėžtus statistinius kriterijus.

8.2.7.2.   Tipą tvirtinanti institucija, bendradarbiaudama su gamintoju, atrenka keletą transporto priemonių, kurių rida pakankama ir galima garantuoti naudojimą įprastomis sąlygomis. Gamintojas yra informuojamas apie transporto priemonių atranką ir jam leidžiama dalyvauti transporto priemonių atitikties patikroje.

Gamintojui leidžiama, prižiūrint tipą tvirtinančiai institucijai, atlikti net ir naikinamojo pobūdžio patikrinimus tų transporto priemonių, kurių teršalų išmetimo lygis viršija ribines vertes, kad būtų galima nustatyti gedimo, kuris negali būti priskiriamas gamintojui, priežastis (pvz., benzino su švinu naudojimas prieš bandymo datą). Kai patikrinimų rezultatai patvirtina tokias priežastis, tokie bandymo rezultatai pašalinami iš atitikties patikros.

8.2.7.3.1.   Bandymo rezultatai taip pat pašalinami iš atrinktų transporto priemonių atitikties patikros:

i)

kai buvo išduotas patvirtinimo pažymėjimas, kuriame nurodoma teršalų išmetimo (A kategorija) atitiktis taisyklės 05 serijos pakeitimams (5.3.1.4 punktas) su sąlyga, kad toms transporto priemonėms reguliariai naudojami degalai, kuriuose sieros lygis didesnis kaip 150 mg/kg (benzinas) arba 350 mg/kg (dyzelinas), arba

ii)

kai buvo išduotas patvirtinimo pažymėjimas, kuriame nurodoma teršalų išmetimo (B kategorija) atitiktis taisyklės 05 serijos pakeitimams (5.3.1.4 punktas) su sąlyga, kad toms transporto priemonėms reguliariai naudojamas benzinas arba dyzelinas, kuriuose sieros lygis didesnis kaip 50 mg/kg.

8.2.7.4.   Kai tipą tvirtinančios institucijos netenkina bandymų rezultatai pagal 4 priedėlyje apibrėžtus kriterijus, 1958 m. susitarimo 2 priedėlyje nurodytos pataisomosios priemonės (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) yra išplečiamos eksploatuojamoms transporto priemonėms, priklausančioms tam pačiam transporto priemonių tipui, kuriam gali būti būdingi tie patys defektai, kaip nurodyta 3 priedėlio 6 skirsnyje.

Gamintojo pateiktą pataisomųjų priemonių planą turi patvirtinti tipą tvirtinanti institucija. Gamintojas yra atsakingas už patvirtinto pataisomųjų priemonių plano vykdymą.

Tipą tvirtinanti institucija apie savo sprendimą per 30 dienų informuoja visas susitariančiąsias šalis. Susitariančiosios šalys gali reikalauti, kad tas pats pataisomųjų priemonių planas būtų taikomas visoms jų teritorijoje įregistruotoms to paties tipo transporto priemonėms.

8.2.7.5.   Jei susitariančioji šalis nustato, kad transporto priemonių tipas neatitinka taikytinų 3 priedėlio reikalavimų, ji nedelsdama turi informuoti pradinį tipo patvirtinimą suteikusią susitariančiąją šalį pagal susitarimo reikalavimus.

Tada – pagal susitarimo nuostatas – pradinį tipo patvirtinimą suteikusi įgaliotoji susitariančiosios šalies institucija turi informuoti gamintoją, kad transporto priemonių tipas neatitinka šių nuostatų reikalavimų ir kad gamintojas turėtų imtis tam tikrų priemonių. Per du mėnesius nuo šio pranešimo gavimo gamintojas institucijai pateikia defektų pataisymo priemonių planą, kurio turinys turėtų atitikti 3 priedėlio 6.1–6.8 punktų reikalavimus. Pradinį tipo patvirtinimą suteikusi įgaliotoji institucija per du mėnesius turi pakonsultuoti gamintoją, kad būtų pasiektas susitarimas dėl priemonių plano ir jo vykdymo. Jei pradinį tipo patvirtinimą suteikusi įgaliotoji institucija nustato, kad joks susitarimas negali būti pasiektas, pradedamos vykdyti susijusios susitarimo procedūros.

9.   BAUDOS UŽ PRODUKCIJOS NEATITIKTĮ

9.1.   Pagal šį pakeitimą transporto priemonių tipui suteiktą patvirtinimą galima anuliuoti, jeigu nesilaikoma pirmiau 8.1 punkte išdėstytų reikalavimų arba jei su transporto priemone arba atrinktomis transporto priemonėmis atliktų patikrų (pirmiau nurodytų 8.2 punkte) rezultatai neatitinka privalomųjų.

9.2.   Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis anuliuoja patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis apie tai nedelsdama informuoja pagal formą, atitinkančią šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį.

10.   VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA

Patvirtinimo turėtojas, kuris visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, turi apie tai informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Susijusį pranešimą gavusi institucija šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo forma turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

11.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

11.1.   Bendroji informacija

11.1.1.   Nuo oficialios 05 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su 05 serijos pakeitimais.

11.1.2.   Nauji tipo patvirtinimai

11.1.2.1.   Remdamosi 11.1.4, 11.1.5 ir 11.1.6 punktų nuostatomis, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimus tik tada, jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 05 serijos pakeitimais.

M arba N1 kategorijų transporto priemonėms šie reikalavimai taikomi nuo 05 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos.

Transporto priemonės turi nepažeisti I tipo bandymo apribojimų, nurodytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto lentelės A arba B eilutėje.

11.1.2.2.   Remdamosi 11.1.4, 11.1.5, 11.1.6 ir 11.1.7 punktų nuostatomis, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimus tik tada, jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 05 serijos pakeitimais.

M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra 2 500 kg arba mažesnė, ar N1 kategorijos transporto priemonėms (I klasė) šie reikalavimai taikomi nuo 2005 m. sausio 1 d.

M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, arba N1 kategorijos transporto priemonėms (II arba III klasės) šie reikalavimai taikomi nuo 2006 m. sausio 1 d.

Transporto priemonės turi nepažeisti I tipo bandymo apribojimų, nurodytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto lentelės B eilutėje.

11.1.3.   Esamų tipo patvirtinimų galiojimo riba

11.1.3.1.   Atsižvelgiant į 11.1.4, 11.1.5 ir 11.1.6 punktų nuostatas, pagal šią taisyklę su 04 serijos pakeitimais suteikti patvirtinimai netenka galios nuo 05 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos; 05 serijos pakeitimai taikomi M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra 2 500 kg arba mažesnė, arba N1 kategorijos transporto priemonėms (I klasė), o nuo 2002 m. sausio 1 d. – M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, arba N1 kategorijos transporto priemonėms (II arba III klasės), išskyrus atvejus, kai patvirtinimą suteikusi susitariančioji šalis informuoja kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis, kad patvirtintas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus, kaip pirmiau nurodyta 11.1.2.1 punkte.

11.1.3.2.   Atsižvelgiant į 11.1.4, 11.1.5, 11.1.6 ir 11.1.7 punktų nuostatas, pagal šią taisyklę su 05 serijos pakeitimais ir atsižvelgiant į šios taisyklės 5.3.1.4 punkto lentelės A eilutės ribines vertes suteikti patvirtinimai netenka galios 2006 m. sausio 1 d. M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra 2 500 kg arba mažesnė, arba N1 kategorijos transporto priemonėms (I klasė), o 2007 m. sausio 1 d. – M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, arba N1 kategorijos transporto priemonėms (II arba III klasės), išskyrus atvejus, kai patvirtinimą suteikusi susitariančioji šalis informuoja kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis, kad patvirtintas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus, kaip pirmiau nurodyta 11.1.2.2 punkte.

11.1.4.   Specialios nuostatos

11.1.4.1.   Iki 2003 m. sausio 1 d. M1 kategorijos transporto priemonės su kompresinio uždegimo varikliais ir sveriančios daugiau kaip 2 000 kg, kurios:

i)

suprojektuotos vežti daugiau kaip šešis keleivius (įskaitant vairuotoją), arba

ii)

yra visureigės transporto priemonės, kaip apibrėžta suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (8)

11.1.3.1 ir 11.1.3.2 punktų atžvilgiu laikomos N1 kategorijos transporto priemonėmis.

11.1.4.2.   Kai transporto priemonėms, suprojektuotoms vežti daugiau kaip šešis keleivius (įskaitant vairuotoją), kuriose sumontuoti kompresinio uždegimo varikliai su tiesioginiu įpurškimu, patvirtinimai suteikti pagal šios taisyklės 5.3.1.4.1 punkto nuostatą su 04 serijos pakeitimais, galiojo iki 2002 m. sausio 1 d.

11.1.4.3.   Tipo patvirtinimo ir produkcijos atitikties patikros nuostatos, kaip apibrėžta šioje taisyklėje su 04 serijos pakeitimais, galios iki 11.1.2.1 ir 11.1.3.1 punktuose nurodytų datų.

11.1.4.4.   Nuo 2002 m. sausio 1 d. 8 priede apibrėžtas VI tipo bandymas taikomas naujiems M1 ir N1 kategorijų 1 klasės transporto priemonių, kuriose įtaisyti priverstinio uždegimo varikliai, tipams. Šis reikalavimas netaikomas transporto priemonėms, pritaikytoms vežti daugiau kaip šešis keleivius (įskaitant vairuotoją), arba transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg.

11.1.5.   Transporto priemonės diagnostikos sistema (OBD)

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais

11.1.5.1.1.   Benzinu varomose M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse 11.1.2 punkte nurodytomis datomis būti įrengtos diagnostikos sistemos, kaip apibrėžta šios taisyklės 11 priedo 3.1 punkte.

11.1.5.1.2.   M1 kategorijos transporto priemonėse, išskyrus transporto priemones, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, ir N1 kategorijos I klasės transporto priemonėse, nuolat ar kartais varomose SND arba GD, diagnostikos sistemos turi būti įrengtos nuo 2004 m. spalio 1 d. naujų tipų transporto priemonėse, o nuo 2005 m. liepos 1 d. – visų tipų transporto priemonėse.

M1 kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, ir N1 kategorijos II ir III klasių transporto priemonėse, nuolat ar kartais varomose SND arba GD, diagnostikos sistemos turi būti įrengtos nuo 2006 m. sausio 1 d. naujų tipų transporto priemonėse, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – visų tipų transporto priemonėse.

Transporto priemonės su kompresinio uždegimo varikliais

11.1.5.2.1.   M1 kategorijos transporto priemonėse, išskyrus transporto priemones, pritaikytas vežti daugiau kaip šešis keleivius (įskaitant vairuotoją), arba transporto priemonėse, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, diagnostikos sistemos turi būti įrengtos nuo 2004 m. spalio 1 d. naujų tipų transporto priemonėse, o nuo 2005 m. liepos 1 d. – visų tipų transporto priemonėse.

11.1.5.2.2.   M1 kategorijos transporto priemonėse, nepaminėtose 11.1.5.2.1 punkte, išskyrus transporto priemones, kurių masė yra didesnė kaip 2 500 kg, ir N1 kategorijos I klasės transporto priemonėse diagnostikos sistemos turi būti įrengtos nuo 2005 m. sausio 1 d. naujų tipų transporto priemonėse, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – visų tipų transporto priemonėse.

11.1.5.2.3.   N1 kategorijos II ir III klasių transporto priemonėse ir M1 kategorijos transporto priemonėse, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, diagnostikos sistemos turi būti įrengtos nuo 2006 m. sausio 1 d. naujų tipų transporto priemonėse, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – visų tipų transporto priemonėse.

11.1.5.2.4.   Kai transporto priemonėse su kompresinio uždegimo varikliais, pradėtose eksploatuoti anksčiau nei pirmiau punktuose nurodytos datos, yra įrengtos diagnostikos sistemos, taikomos 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3–6.5.3.6 punktų nuostatos.

Hibridinės elektrinės transporto priemonės (HEV) turi atitikti nurodytus diagnostikos sistemoms keliamus reikalavimus:

11.1.5.3.1.   Hibridinėse elektrinėse transporto priemonės (HEV) su priverstinio uždegimo varikliais, M1 kategorijos hibridinėse elektrinėse transporto priemonėse (HEV) su kompresinio uždegimo varikliais ir kurių masė yra ne didesnė kaip 2 500 kg, N1 kategorijos I klasės hibridinėse elektrinėse transporto priemonėse (HEV) su kompresinio uždegimo varikliais diagnostikos sistemos įrengiamos nuo 2005 m. sausio 1 d. – naujų tipų transporto priemonėse, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – visų tipų transporto priemonėse.

11.1.5.3.2.   N1 kategorijos II ir III klasių hibridinėse elektrinėse transporto priemonės (HEV) su kompresinio uždegimo varikliais ir M1 kategorijos hibridinėse elektrinėse transporto priemonėse (HEV) su kompresinio uždegimo varikliais ir kurių masė yra didesnė kaip 2 500 kg, diagnostikos sistemos įrengiamos nuo 2006 m. sausio 1 d. – naujų tipų transporto priemonėse, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – visų tipų transporto priemonėse.

11.1.5.4.   Pirmiau nepaminėtose kitų kategorijų transporto priemonėse arba M1 ar N1 kategorijų transporto priemonėse gali būti įrengtos diagnostikos sistemos. Tokiu atveju būtina laikytis OBD nuostatų, išdėstytų 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3–6.5.3.6 punktuose.

11.1.6.   Patvirtinimai pagal taisyklę, kaip iš dalies pakeista 04 serijos pakeitimais

11.1.6.1.   Pritaikius išimtį dėl 11.1.2 ir 11.1.3 punktų reikalavimų, susitariančiosios šalys gali ir toliau tvirtinti transporto priemones ir pripažinti esamų patvirtinimų galiojimą, jei patvirtinimai atitinka:

i)

šios taisyklės 04 serijos pakeitimų 5.3.1.4.1 punkto reikalavimus, jei transporto priemones ketinama eksportuoti arba pradėti eksploatuoti šalyse, kuriose bešvinio benzino naudojimas nėra paplitęs, ir

ii)

šios taisyklės 04 serijos pakeitimų 5.3.1.4.2 punkto reikalavimus, jei transporto priemones ketinama eksportuoti arba pradėti eksploatuoti šalyse, kuriose bešvinio benzino, kuriame didžiausias sieros kiekis 50 mg/kg arba mažesnis, naudojimas nėra paplitęs, ir

iii)

šios taisyklės 04 serijos pakeitimų 5.3.1.4.3 punkto reikalavimus, jei transporto priemones ketinama eksportuoti arba pradėti eksploatuoti šalyse, kuriose dyzelino, kuriame didžiausias sieros kiekis 350 mg/kg arba mažesnis, naudojimas nėra paplitęs.

11.1.6.2.   Nukrypstant nuo susitariančiųjų šalių įsipareigojimų pagal šią taisyklę, pagal šią taisyklę suteikti patvirtinimai, kaip iš dalies pakeista 04 serijos pakeitimais, netenka galios Europos Bendrijoje nuo:

i)

2001 m. sausio 1 d. M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra 2 500 kg arba mažesnė, ar N1 kategorijos transporto priemonėms (I klasė), ir nuo

ii)

2002 m. sausio 1 d. M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg, arba N1 kategorijos transporto priemonėms (II arba III klasė),

išskyrus atvejus, kai patvirtinimą suteikusi susitariančioji šalis informuoja kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis, kad patvirtintas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus, kaip pirmiau nurodyta 11.1.2.1 punkte.

11.1.7.   Patvirtinimai pagal taisyklę, kaip iš dalies pakeista 05 serijos pakeitimais

11.1.7.1.   Pritaikius išimtį dėl 11.1.2.2 ir 11.1.3.2 punktų reikalavimų, susitariančiosios šalys gali ir toliau tvirtinti transporto priemones ir pripažinti transporto priemonėms pagal šios taisyklės su 05 serijos su pakeitimais 5.3.1.4 punktą suteiktų patvirtinimų galiojimą (dėl A kategorijos išmetamųjų teršalų) su sąlyga, jei transporto priemones ketinama eksportuoti arba pradėti eksploatuoti šalyse, kuriose bešvinio benzino arba dyzelino su 50 mg/kg arba mažesniu sieros kiekiu naudojimas nėra paplitęs, ir

11.1.7.2.   Nukrypstant nuo susitariančiųjų šalių įsipareigojimų pagal šią taisyklę, suteikti patvirtinimai, rodantys, kad laikomasi šios taisyklės 05 serijos pakeitimų 5.3.1.4 punkte pateiktų A kategorijos išmetamųjų teršalų apribojimų, netenka galios Europos bendrijoje nuo:

i)

2006 m. sausio 1 d. M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra 2 500 kg arba mažesnė, ar N1 kategorijos transporto priemonėms (I klasė) ir nuo

ii)

2007 m. sausio 1 d. M kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg arba N1 kategorijos transporto priemonėms (II arba III klasė),

išskyrus atvejus, kai patvirtinimą suteikusi susitariančioji šalis informuoja kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis, kad patvirtintas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus, kaip pirmiau nurodyta 11.1.2.2 punkte.

12.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiamas kitose šalyse išduodamas patvirtinimas ar patvirtinimo išplėtimas, atsisakymas suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo anuliavimas, pavadinimus ir adresus.

(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(1)  gamtinės dujos.

(2)  suskystintos naftos dujos.

(3)  Taisyklė Nr. 83 taikoma tik transporto priemonėms, kurių etaloninė masė ≤ 2 840 kg, pratęsus M1 arba N1 kategorijų transporto priemonėse naudojamiems varikliams suteikiamus patvirtinimus.

„R49 arba R83“ – reiškia, kad gamintojai gali gauti tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę arba Taisyklę Nr. 49.

(2)  / A patvirtinimas atšauktas. Šios taisyklės 05 serijos pakeitimais draudžiama naudoti benziną su švinu.

(3)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija ir Juodkalnija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 (Lietuva), 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikė jos valstybės narės naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta ir 51 – Korėjos Respublika. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikavo arba prisijungė prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(4)  Kompresinio uždegimo varikliams.

(5)  Išskyrus transporto priemones, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg.

(6)  M kategorijos transporto priemonės, nurodytos (2) pastaboje.

(7)  Transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais

(8)  Dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2

1 priedėlis

Produkcijos reikalavimų atitikties patikros metodika, jei gamintojo nurodytas produkcijos standartinis nuokrypis yra patenkinamas

1.   Šiame priedėlyje aprašoma metodika, naudotina produkcijos atitikčiai tikrinti (I tipo bandymas), kai gamintojo produkcijos standartinis nuokrypis yra patenkinamas.

2.   Imtį sudaro bent 3 vienetai; pavyzdžių atrinkimo tvarka yra tokia, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % vienetų turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), o partijai, kurios 65 % vienetų turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,1 (naudotojo rizika = 10 %).

3.   Kiekvienam iš šios taisyklės 5.3.1.4 punkte pateiktų teršalų taikoma tokia metodika (žr. šios taisyklės 2 pav.). Tarkime:

L

=

teršalo ribinės vertės natūralusis logaritmas,

xi

=

imties i-osios transporto priemonės pamatuoto kiekio natūralusis logaritmas,

s

=

produkcijos standartinio nuokrypio įvertis (prieš tai apskaičiavus pamatuotų kiekių natūralųjį logaritmą),

n

=

esamos imties skaičius.

4.   Kiekvienai imčiai standartinių nuokrypių suma nuo ribinės vertės apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

Tada:

5.1.   jei bandymo statistinis rezultatas yra didesnis nei lentelėje (1/1) tokio dydžio imčiai nurodyta teigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas teigiamas sprendimas,

5.2.   jei bandymo statistinis rezultatas yra mažesnis kaip lentelėje (1/1) tokio dydžio imčiai nurodyta neigiamo sprendimo ribinė vertė, dėl šio teršalo priimamas neigiamas sprendimas; kitais atvejais bandoma papildoma transporto priemonė ir apskaičiavimas taikomas vienu vienetu didesnei imčiai.

1.1 lentelė

Suvestinis bandytų transporto priemonių skaičius (esamos imties dydis)

Teigiamo sprendimo ribinė vertė

Neigiamo sprendimo ribinė vertė

3

3,327

–4,724

4

3,261

–4,790

5

3,195

–4,856

6

3,129

–4,922

7

3,063

–4,988

8

2,997

–5,054

9

2,931

–5,120

10

2,865

–5,185

11

2,799

–5,251

12

2,733

–5,317

13

2,667

–5,383

14

2,601

–5,449

15

2,535

–5,515

16

2,469

–5,581

17

2,403

–5,647

18

2,337

–5,713

19

2,271

–5,779

20

2,205

–5,845

21

2,139

–5,911

22

2,073

–5,977

23

2,007

–6,043

24

1,941

–6,109

25

1,875

–6,175

26

1,809

–6,241

27

1,743

–6,307

28

1,677

–6,373

29

1,611

–6,439

30

1,545

–6,505

31

1,479

–6,571

32

–2,112

–2,112

2 priedėlis

Produkcijos reikalavimų atitikties patikros metodika, jei gamintojo nurodytas produkcijos standartinis nuokrypis yra nepatenkinamas arba netinkamas

1.   Šiame priedėlyje aprašoma metodika, naudotina tikrinant, kaip produkcija atitinka I tipo bandymo reikalavimus, kai gamintojo pateiktas produkcijos standartinis nuokrypis yra nepatenkinamas arba netinkamas.

2.   Imtį sudaro bent 3 vienetai; pavyzdžių atrinkimo tvarka yra tokia, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % vienetų turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), o partijai, kurios 65 % vienetų turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,1 (naudotojo rizika = 10 %).

3.   Laikoma, kad šios taisyklės 5.3.1.4 punkte pateiktos teršalų matavimo vertės pasiskirsto pagal logaritmiškai normalų skirstinį ir turi būti transformuotos logaritmuojant natūraliojo logaritmo pagrindu. m0 ir m pažymimas mažiausias ir didžiausias imčių dydis (m0 = 3, o m = 32), o n pažymimas tam tikros imties dydis.

4.   Jei partijos matavimų natūralieji logaritmai yra x1, x2, …, xi, o L yra teršalo ribinės vertės natūralusis logaritmas, tada apibrėžiama:

d1 = x1 – L

Formula

ir

Formula

5.   1/2 lentelėje pateiktos teigiamo (An) ir neigiamo (Bn) sprendimų vertės bei tam tikros imties dydis. Bandymų statistikos rezultatas yra santykis

Formula
, jis naudojamas nustatyti, ar partija priimama, ar ne:

Kai mo ≤ n ≤ m

i)

 partija priimama, jei

Formula

ii)

 partija nepriimama, jei

Formula

iii)

 atliekamas papildomas matavimas, jei

Formula

6.   Pastabos

Bandymų statistikos vieną po kitos einančias vertes padeda apskaičiuoti šios rekursinės formulės:

Formula

Formula

(n = 2, 3, …;

Formula
; V1 = 0

1.2 lentelė

Mažiausias imties dydis = 3

Imties dydis (n)

Teigiamo sprendimo ribinė vertė (An)

Neigiamo sprendimo ribinė vertė (Bn)

3

–0,80381

16,64743

4

–0,76339

7,68627

5

–0,72982

4,67136

6

–0,69962

3,25573

7

–0,67129

2,45431

8

–0,64406

1,94369

9

–0,61750

1,59105

10

–0,59135

1,33295

11

–0,56542

1,13566

12

–0,53960

0,97970

13

–0,51379

0,85307

14

–0,48791

0,74801

15

–0,46191

0,65928

16

–0,43573

0,58321

17

–0,40933

0,51718

18

–0,38266

0,45922

19

–0,35570

0,40788

20

–0,32840

0,36203

21

–0,30072

0,32078

22

–0,27263

0,28343

23

–0,24410

0,24943

24

–0,21509

0,21831

25

–0,18557

0,18970

26

–0,15550

0,16328

27

–0,12483

0,13880

28

–0,09354

0,11603

29

–0,06159

0,09480

30

–0,02892

0,07493

31

–0,00449

0,05629

32

–0,03876

0,03876

3 priedėlis

Naudojamos transporto priemonės atitikties patikra

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašomi kriterijai, nurodyti šios taisyklės 8.2.7 punkte dėl transporto priemonių atrankos bandymams ir eksploatuojamų transporto priemonių atitikties kontrolės metodikų.

2.   ATRANKOS KRITERIJAI

Atrinktos transporto priemonės priėmimo kriterijai yra apibrėžti šio priedėlio 2.1–2.8 punktųose. Informacija yra renkama tikrinant transporto priemonę ir per pokalbį su savininku (vairuotoju).

2.1.   Transporto priemonė turi priklausyti transporto priemonių tipui, patvirtintam pagal šią taisyklę ir turinčiam atitikties pažymėjimą pagal 1958 m. susitarimą. Transporto priemonė turi būti įregistruota ir naudojama susitariančiosios šalies šalyje.

2.2.   Transporto priemonės rida turi būti ne mažesnė kaip 15 000 km arba ji turi būti eksploatuojama 6 mėnesius (taikomas tas reikalavimas, kurį bus galima taikyti vėliau) ir rida turi būti ne didesnė kaip 80 000 km arba 5 eksploatavimo metai (taikomas tas reikalavimas, kurį bus galima taikyti anksčiau).

2.3.   Turi būti pateikti transporto priemonės techninės priežiūros dokumentai, pagal kuriuos būtų galima įrodyti, kad ji buvo tinkamai techniškai prižiūrima, t. y. prižiūrima pagal gamintojo rekomendacijas.

2.4.   Transporto priemonėje neturi būti nustatyta jokių požymių, patvirtinančių, kad ji buvo eksploatuota ne pagal reikalavimus (pvz., su ja buvo dalyvauta lenktynėse, eksploatuojamą transporto priemonę veikė perkrovos, ji eksploatuota naudojant netinkamus degalus arba buvo kitaip pažeisti jos eksploatavimo reikalavimai), arba kitų veiksnių (pvz., gadinimo), kurie galėjo padaryti įtaką teršalų išmetimui. Kai transporto priemonėse yra įrengta OBD sistema, atsižvelgiama į kompiuteryje saugomą gedimo kodų ir kilometražo informaciją. Transporto priemonė neturi būti atrenkama bandymams, jei kompiuteryje saugoma informacija rodo, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama po to, kai buvo įrašytas gedimo kodas, bet nebuvo atliktas skubus remontas.

2.5.   Transporto priemonės variklis arba pati transporto priemonė neturi būti iš esmės remontuoti be leidimo.

2.6.   Iš transporto priemonės degalų bako paimtame degalų bandinyje švino ir sieros kiekis turi atitikti taikomų standartų reikalavimus ir neturi būti nustatyta jokių įrodymų, kad transporto priemonė buvo eksploatuota naudojant nustatytų reikalavimų neatitinkančius degalus. Galima atlikti patikrą išmetimo vamzdyje ir kt.

2.7.   Neturi būti jokių trikčių, dėl kurių kiltų pavojus laboratorijos personalo saugumui, požymių.

2.8.   Visos transporto priemonės taršos mažinimo sistemos sudedamosios dalys turi atitikti taikomo tipo patvirtinimo reikalavimus.

3.   DIAGNOSTIKA IR TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

Prieš pradedant matuoti bandymui atlikti tinkamų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį, 3.1–3.7 punktuose nustatyta tvarka turi būti atlikta diagnostika ir visi būtini techninės priežiūros darbai.

3.1.   Turi būti patikrinta: oro filtras, visi pavaros diržai, visų skysčių lygis, radiatoriaus dangtelis, visų su taršos mažinimo sistema susijusių vakuuminių vamzdelių ir elektros laidų vientisumas; patikrinamas uždegimas, degalų dozavimo ir taršos mažinimo įtaisų sudedamosios dalys, patikrinama, ar šie įtaisai tinkamai sureguliuoti. Visi neatitikimai turi būti registruojami.

3.2.   Turi būti patikrinta, ar tinkamai veikia OBD sistema. Visi OBD atmintyje užfiksuoti sistemos veikimo sutrikimo nurodymai turi būti užregistruoti ir turi būti atliktas būtinas remontas. Jei OBD veikimo sutrikimo indikatorius užregistruoja gedimą per transporto priemonės parengimo bandymui ciklą, gedimas turi būti nustatytas ir pašalintas. Bandymas gali būti pakartotas, tada naudojami sutaisytos transporto priemonės rezultatai.

3.3.   Turi būti patikrinta uždegimo sistema ir pakeistos sugedusios sudedamosios dalys, pvz., uždegimo žvakės, kabeliai ir kt.

3.4.   Turi būti patikrintas suspaudimas. Jei rezultatas yra nepatenkinamas, transporto priemonė yra atmetama.

3.5.   Variklio parametrai patikrinami pagal gamintojo specifikacijas ir, jei reikia, pareguliuojami.

3.6.   Jeigu iki planinės techninės apžiūros yra likę nuvažiuoti ne daugiau kaip 800 km, techninė priežiūra atliekama pagal gamintojo nurodymus. Alyvos ir oro filtrai gali būti pakeisti gamintojo prašymu, nepaisant kilometražo skaitiklio rodmenų.

3.7.   Pasirinkus transporto priemonę, jos degalai turi būti pakeisti atitinkamais išmetamųjų teršalų kiekio bandymui atlikti naudojamais etaloniniais degalais, jeigu gamintojas nesutinka, kad būtų naudojami rinkoje parduodami degalai.

Kai transporto priemonėse yra įrengtos reguliariai atsinaujinančios sistemos, kaip apibrėžta 2.20 punkte, turi būti nustatyta, kad atsinaujinimo periodas neturi greitai prasidėti. (Gamintojas turi turėti galimybę tai patvirtinti).

3.8.1.   Jei atsinaujinimo procesas turi greitai prasidėti, transporto priemonė turi būti naudojama iki atsinaujinimo proceso pabaigos. Jei atsinaujinimo procesas prasideda matuojant išmetamųjų teršalų kiekį, turi būti atliktas papildomas bandymas, kad būtų garantuota, jog atsinaujinimo procesas baigėsi. Tada atliekamas visas naujas bandymas, o pirmojo ir antrojo bandymų rezultatų nepaisoma.

3.8.2.   Jei artėja transporto priemonės atsinaujinimo procesas, alternatyva 3.8.1 punktui gali būti gamintojo prašymas atlikti specialų kondicionavimo ciklą, kad būtų garantuotas atsinaujinimas (pvz., didelis greitis, važiavimas esant didelei apkrovai).

Gamintojas gali reikalauti, kad bandymas būtų atliekamas iš karto po atsinaujinimo arba po kondicionavimo ciklo, kurį yra nustatęs gamintojas, ir po įprasto prieš bandymą atliekamo kondicionavimo.

4.   NAUDOJAMOS TRANSPORTO PRIEMONĖS BANDYMAS

4.1.   Kai laikomasi nuomonės, kad transporto priemones būtina patikrinti, su jomis, parengtomis ir atrinktomis pagal šio priedėlio 2 ir 3 skirsnių reikalavimus, atliekami išmetamųjų teršalų kiekio bandymai pagal šios taisyklės 4 priedą.

4.2.   Galima patikrinti, ar naudojant transporto priemones, kuriose įrengtos OBD sistemos, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio lygius (pvz., šios taisyklės 11 priede apibrėžtos veikimo sutrikimo nurodymų ribos), tinkamai, pagal patvirtinto tipo specifikacijas veikia veikimo sutrikimo rodymo sistema ir kt.

4.3.   Transporto priemonėje įrengtą OBD sistemą, pvz., galima patikrinti, kai išmetamųjų teršalų kiekis viršija ribines vertes taip, kad apie gedimą nebūtų signalizuojama, nuolat klaidingai neįjungiant apie gedimą signalizuojančio įtaiso ir nenustatant sugedusių OBD sistemos sudedamųjų dalių.

4.4.   Jeigu sudedamoji dalis arba sistema veikia būdu, kuris nenurodytas tipo patvirtinimo pažymėjime ir (arba) tokių transporto priemonių tipų informacijos pakete, ir toks nuokrypis neleidžiamas pagal 1958 m. susitarimą, o OBD nepraneša apie jokį veikimo sutrikimą, sudedamoji dalis arba sistema neturi būti keičiamos prieš išmetamųjų teršalų kiekio bandymą, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad sudedamoji dalis arba sistema buvo gadinamos arba netinkamai naudojamos taip, kad OBD nenustato veikimo sutrikimo.

5.   REZULTATŲ ĮVERTINIMAS

5.1.   Bandymo rezultatai įvertinami pagal 4 priedėlyje nurodytą metodiką.

5.2.   Bandymo rezultatai nedauginami iš kenksmingumo koeficientų.

5.3.   Reguliariai atsinaujinančių sistemų atveju, kaip apibrėžta 2.20 punkte, rezultatai dauginami iš Ki koeficientų, gautų suteikiant tipo patvirtinimą.

6.   PATAISOMŲJŲ PRIEMONIŲ PLANAS

6.1.   Kai nustatoma daugiau kaip viena transporto priemonė, viršijanti išmetamųjų teršalų kiekio vertes, kuri

—

atitinka 4 priedėlio 3.2.3 punkto sąlygas, ir administracijos padalinys bei gamintojas sutaria, kad pernelyg didelio teršalų išmetimo priežastis yra ta pati, arba

—

atitinka 4 priedėlio 3.2.4 punkto sąlygas, ir administracijos padalinys nustato, kad išmetamųjų teršalų kiekis viršija normas dėl tos pačios priežasties,

administracijos padalinys turi reikalauti, kad gamintojas pateiktų pataisomųjų priemonių planą neatitikčiai pataisyti.

6.2.   Pataisomųjų priemonių planas pateikiamas tipą tvirtinančiai institucijai ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo pirmiau 6.1 punkte nurodyto pranešimo datos. Tipą tvirtinanti institucija per 30 darbo dienų paskelbia, ar pritaria, ar nepritaria pataisomųjų priemonių planui. Tačiau, kai gamintojas gali įrodyti kompetentingai tipo tvirtinimo institucijai, kad reikia papildomo laiko neatitikčiai ištirti, jog būtų galima pateikti pataisomųjų priemonių planą, terminas pratęsiamas.

6.3.   Pataisomosios priemonės taikomos visoms transporto priemonėms, kurioms būdingi tokie patys defektai. Turi būti įvertinta būtinybė iš dalies pakeisti tipo patvirtinimo dokumentus.

6.4.   Gamintojas pateikia visų pranešimų, susijusių su pataisomųjų priemonių planu, kopiją, taip pat tvarko atkūrimo darbų registrą ir tipą tvirtinančiai institucijai reguliariai pateikia būklės ataskaitas.

Į pataisomųjų priemonių planą įtraukiami 6.5.1–6.5.11 punktuose apibrėžti reikalavimai. Gamintojas pataisomųjų priemonių planui paskiria unikalų identifikavimo pavadinimą arba numerį.

6.5.1.   Į pataisomųjų priemonių planą įtraukiamas kiekvieno transporto priemonių tipo aprašas.

6.5.2.   Specialių modifikacijų, remonto darbų, pataisymų, reguliavimų arba kitokių pakeitimų, atliktų tam, kad transporto priemonės atitiktų reikalavimus, aprašas su trumpa duomenų ir techninių tyrimų santrauka reikalingas paremti gamintojo sprendimą dėl konkrečių neatitikčiai pataisyti taikytinų priemonių.

6.5.3.   Būdo, kuriuo gamintojas informuoja transporto priemonių savininkus, aprašas.

6.5.4.   Tinkamos priežiūros arba naudojimo aprašas, jei yra, kuriuo gamintojas nustato tinkamumo remontuoti pagal pataisomųjų priemonių planą sąlygą, ir gamintojo paaiškinimas dėl tokios sąlygos nustatymo priežasčių. Jokios techninės priežiūros arba naudojimo sąlygos negali būti nustatomos, jeigu jos nėra akivaizdžiai susijusios su neatitiktimi ir pataisomosiomis priemonėmis.

6.5.5.   Transporto priemonių savininkai turi laikytis metodikos aprašo, kad būtų pašalinta neatitiktis. Apraše turi būti nurodyta data, nuo kurios galima būtų imtis pataisomųjų priemonių, apytikris dirbtuvei nustatytas laikas, skiriamas remontui atlikti, ir remonto vieta. Pristačius transporto priemonę, remontas atliekamas racionaliai, darbai nevilkinami.

6.5.6.   Transporto priemonės savininkui perduotos informacijos kopija.

6.5.7.   Trumpas aprašas sistemos, kurią gamintojas naudoja garantuoti tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų, reikalingų pataisomiesiems darbams atlikti, tiekimą. Turi būti nurodyta, kada bus gautos visos reikiamos sudedamosios dalys arba sistemos, reikalingos darbams pradėti.

6.5.8.   Visų nurodymų kopijos nusiunčiamos remontą atliksiantiems asmenims.

6.5.9.   Pasiūlytų pataisomųjų priemonių poveikio išmetamiesiems teršalams, degalų sąnaudoms, transporto priemonės vairavimo charakteristikoms ir kiekvieno transporto priemonių tipo saugai aprašas kartu su pataisomųjų priemonių planu, techniniais tyrimais ir kita šias išvadas paremiančia informacija.

6.5.10.   Tipą tvirtinanti institucija gali pagrįstai nustatyti, kad pataisomųjų priemonių planui įvertinti reikia kokios nors kitos informacijos, ataskaitų arba duomenų.

6.5.11.   Kai į pataisomųjų priemonių planą yra įtrauktas ir atkūrimas, tipą tvirtinančiai institucijai turi būti pateiktas ir remonto darbų registravimo būdo aprašas. Jei naudojama etiketė, pateikiamas jos pavyzdys.

6.6.   Iš gamintojo gali būti reikalaujama atlikti suplanuotus ir būtinus sudedamųjų dalių ir transporto priemonių, kuriems taikomi pasiūlyti pakeitimai, remontas ar modifikacija, bandymus, kad būtų įrodytas tokių pakeitimų, remonto ar modifikacijos veiksmingumas.

6.7.   Gamintojas yra atsakingas už kiekvienos atkurtos ir suremontuotos transporto priemonės bei remontą atlikusios dirbtuvės įrašų saugojimą. Tipą tvirtinančiai institucijai, paprašius, 5 metus nuo pataisomųjų priemonių plano įgyvendinimo turi būti suteikiama galimybė gauti informacijos įrašus.

6.8.   Remontas ir (arba) modifikacija arba naujos įrangos pridėjimas registruojami pažymėjime, kurį gamintojas pateikia transporto priemonės savininkui.

4 priedėlis

Naudojamos transporto priemonės atitikties patikros statistinė metodika

1.   Šiame priedėlyje aprašoma metodika, naudotina eksploatuojamos transporto priemonės atitikties I tipo bandymo reikalavimams patikrinti.

2.   Taikomos dvi skirtingos metodikos:

i)

viena taikoma nustatytoms imties transporto priemonėms dėl gedimų, susijusių su teršalų išmetimu, dėl kurių viršijamos teršalų išmetimo normos (tolesnis 3 skirsnis).

ii)

kita metodika taikoma visai imčiai (tolesnis 4 skirsnis).

3.   METODIKA, TAIKYTINA IMTIES TRANSPORTO PRIEMONĖMS, VIRŠIJANČIOMS TERŠALŲ IŠMETIMO NORMAS (1)

3.1.   Iš mažiausios (iš trijų vienetų sudarytos) imties ir didžiausios imties, kaip nustatyta 4 skirsnyje, atsitiktine tvarka atrenkama transporto priemonė ir matuojamas kontroliuojamų teršalų išmetimo kiekis, kad būtų nustatyta, ar neviršijamos teršalų išmetimo normos.

Laikoma, kad transporto priemonė viršija teršalų išmetimo normas, kai atitinka 3.2.1 arba 3.2.2 punkte pateiktas sąlygas.

3.2.1.   Tuo atveju, kai transporto priemonei tipo patvirtinimas yra suteiktas pagal 5.3.1.4 punkto lentelės A eilutėje pateiktas ribines vertes, teršalų išmetimo normas viršijanti transporto priemonė yra transporto priemonė, kai bet kurio reguliuojamo teršalo ribinė vertė viršijama 1,2 karto.

3.2.2.   Tuo atveju, kai transporto priemonei tipo patvirtinimas yra suteiktas pagal 5.3.1.4 punkto lentelės B eilutėje pateiktas ribines vertes, teršalų išmetimo normas viršijanti transporto priemonė yra transporto priemonė, kai bet kurio kontroliuojamo teršalo ribinė vertė viršijama 1,5 karto.

Specialiu atveju, kai transporto priemonės išmetamo bet kurio kontroliuojamo teršalo kiekis patenka į „tarpinę zoną“  (2).

3.2.3.1.   Jei transporto priemonė atitinka šio skirsnio sąlygas, turi būti nustatyta per didelio teršalų kiekio išmetimo priežastis ir atsitiktine tvarka iš imties atrinkta kita transporto priemonė.

Kai šio skirsnio sąlygą atitinka daugiau kaip viena transporto priemonė, administracijos padalinys ir gamintojas turi nustatyti, ar abiem transporto priemonėms būdingo per didelio teršalų kiekio išmetimo priežastis yra ta pati, ar ne.

3.2.3.2.1.   Jei administracijos padalinys ir gamintojas sutinka, kad per didelio teršalų kiekio išmetimo priežastis yra ta pati, laikoma, kad imtis neišlaikė bandymo, ir taikomas 3 priedėlio 6 skirsnyje aprašytas pataisomųjų priemonių planas.

3.2.3.2.2.   Jei administracijos padalinys ir gamintojas nesutaria dėl kurios nors transporto priemonės per didelio teršalų kiekio išmetimo priežasties arba kai daugiau kaip vienos transporto priemonės priežastis yra ta pati, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė, jei dar nėra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis.

3.2.3.3.   Jei surasta tik viena šio skirsnio sąlygas atitinkanti transporto priemonė arba jei rasta daugiau kaip viena transporto priemonė, ir administracijos padalinys bei gamintojas sutaria, kad priežastys skirtingos, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė, jei dar nėra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis.

3.2.3.4.   Jei yra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis ir rasta ne daugiau kaip viena šio skirsnio reikalavimus atitinkanti transporto priemonė (kai per didelio teršalų išmetimo kiekio priežastis ta pati), laikoma, kad imtis išlaikė bandymą, atsižvelgiant į šio priedėlio 3 skirsnio reikalavimus.

3.2.3.5.   Jei bet kuriuo metu imtis baigiasi, prie pradinės imties pridedama kita transporto priemonė ir vėliau paimama.

3.2.3.6.   Kai iš imties paimama kita transporto priemonė, padidėjusiai imčiai taikoma šio priedėlio 4 skirsnyje aprašyta statistinė metodika.

Specialiu atveju, kai transporto priemonės išmetamo bet kurio kontroliuojamo teršalo kiekis patenka į „neįvykdytų reikalavimų zoną“  (3).

3.2.4.1.   Jei transporto priemonė atitinka šio skirsnio sąlygas, administracijos padalinys turi nustatyti per didelio teršalų kiekio išmetimo priežastį; tada atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė.

3.2.4.2.   Jei daugiau kaip viena transporto priemonė atitinka šio skirsnio sąlygą, o administracijos padalinys nustato, kad per didelio teršalų kiekio išmetimo priežastis yra ta pati, gamintojas informuojamas, kad imtis neišlaikė bandymo, pateikiamos tokio sprendimo priežastys ir tada taikomas 3 priedėlio 6 skirsnyje aprašytas pataisomųjų priemonių planas.

3.2.4.3.   Jei surasta tik viena šio skirsnio sąlygas atitinkanti transporto priemonė arba jei rasta daugiau kaip viena transporto priemonė, ir administracijos padalinys yra nustatęs, kad priežastys skirtingos, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė, jei dar nėra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis.

3.2.4.4.   Jei yra pasiektas didžiausias leidžiamas imties dydis, ir rasta ne daugiau kaip viena šio skirsnio reikalavimus atitinkanti transporto priemonė (kai per didelio teršalų išmetimo kiekio priežastis ta pati), laikoma, kad imtis išlaikė bandymą, atsižvelgiant į šio priedėlio 3 skirsnio reikalavimus.

3.2.4.5.   Jei bet kuriuo metu imtis baigiasi, prie pradinės imties pridedama kita transporto priemonė ir vėliau paimama.

3.2.4.6.   Kai iš imties paimama kita transporto priemonė, padidėjusiai imčiai taikoma šio priedėlio 4 skirsnyje aprašyta statistinė metodika.

3.2.5.   Kai nenustatoma, kad transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, atsitiktine tvarka iš imties paimama kita transporto priemonė.

3.3.   Nustačius, kad transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, reikia nustatyti pernelyg didelio teršalų išmetimo priežastis.

3.4.   Nustačius, kad daugiau negu vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas dėl tų pačių priežasčių, imtis laikoma atmesta.

Nustačius, kad tik vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, arba nustačius, kad daugiau negu vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas, bet dėl tų pačių priežasčių, imtis padidinama viena transporto priemone, nebent jau pasiekta didžiausios imties dydžio riba.

3.5.1.   Nustačius, kad iš padidėjusios imties paimtos daugiau negu vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas dėl tų pačių priežasčių, imtis laikoma atmesta.

3.5.2.   Kai nenustatoma, kad iš didžiausios imties paimtos daugiau negu vienos transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis viršija normas dėl tų pačių priežasčių, imtis laikoma patvirtinta dėl atitikies šio priedo 3 punkto reikalavimams.

3.6.   Visais atvejais, kai imtis padidinama dėl 3.5 punkto reikalavimų, padidėjusiai imčiai taikoma toliau 4 skirsnyje pateikiama statistinė metodika.

4.   METODIKA, KURIĄ TAIKANT NĖRA ATSKIRAI VERTINAMOS TERŠALŲ IŠMETIMO NORMAS VIRŠIJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

4.1.   Mažiausią imtį sudaro 3 vienetai; pavyzdžių atrinkimo tvarka yra tokia, kad tikimybė, jog partija, kurios 40 % vienetų turi trūkumų, išlaikys bandymą, yra 0,95 (gamintojo rizika = 5 %), o partijai, kurios 75 % vienetų turi trūkumų, tikimybė būti priimtai yra 0,15 (naudotojo rizika = 15 %).

4.2.   Kiekvienam iš šios taisyklės 5.3.1.4 punkte pateiktų teršalų taikoma tokia metodika (žr. toliau pateiktą 4/2 pav.).

kur:

L

=

teršalo ribinė vertė,

xi

=

imties i-osios transporto priemonės matavimo vertė,

n

=

esamos imties dydis.

4.3.   Apskaičiuojama kiekvienos imties bandymų statistika, nustatanti neatitinkančių transporto priemonių skaičių, t. y. xi > L,

4.4.   Tada:

i)

jei bandymo statistinis rezultatas neviršija pateiktoje lentelėje tokio dydžio imčiai nurodyto teigiamo sprendimo ribinės vertės, dėl tokio teršalo priimamas teigiamas sprendimas,

ii)

jei bandymo statistinis rezultatas yra lygus arba viršija pateiktoje lentelėje tokio dydžio imčiai nurodyto neigiamo sprendimo ribinę vertę, dėl tokio teršalo priimamas neigiamas sprendimas,

iii)

Kitu atveju bandoma papildoma transporto priemonė ir metodika taikoma imčiai su vienu papildomu vienetu.

Pateiktoje lentelėje teigiamo ir neigiamo sprendimų skaičiai apskaičiuojami pagal tarptautinį standartą ISO 8422:1991.

Laikoma, kad imtis išlaikė bandymą, jei atitiko abu šio priedėlio 3 ir 4 skirsnių reikalavimus

4.1 lentelė

Imčių priėmimo arba atmetimo lentelė pagal požymius

Suvestinis imties dydis (n)

Teigiamo sprendimo skaičius

Neigiamo sprendimo skaičius

3

0

—

4

1

—

5

1

5

6

2

6

7

2

6

8

3

7

9

4

8

10

4

8

11

5

9

12

5

9

13

6

10

14

6

11

15

7

11

16

8

12

17

8

12

18

9

13

19

9

13

20

11

12

4.1 pav.

Naudojamos transporto priemonės atitikties patikra – patikros metodika

Image 3

PRADŽIA

Transporto priemonės gamintojas ir administracijos padalinys atlieka naujo transporto priemonių tipo transporto priemonės patvirtinimą. Administracijos padalinys (TAA) suteikia tipo patvirtinimą.

Patvirtinto tipo transporto priemonių gamyba ir pardavimas.

Transporto priemonės gamintojas sukuria savo eksploatuojamų transporto pr. atitikties patikros metodiką

Transporto priemonės gamintojas atlieka savo naudojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūrą (transporto priemonių tipas arba šeima)

Naudojamų transporto priemonių tipo arba šeimos vidaus atitikties ataskaita

Transporto priemonės gamintojas parengia vidaus metodikos ataskaitą (įskaitant visus duomenis, kurių reikalaujama pagal 8.2.1 punktą)

Gamintojo ataskaita naudojimui ateityje

NE

Ar TAA (1) nusprendžia tikrinti gamintojo pateiktus šio transporto priemonių tipo arba šeimos duomenis?

TAIP

TAA (1) peržiūri gamintojo pateiktą naudojamos transporto priemonės atitikties ataskaitą

Gamintojas pateikia naudojamos transporto priemonės atitikties ataskaitą TAA (1), kad būtų atlikta patikra

Gamintojas pateikia arba gauna papildomos informacijos arba bandymų duomenų.

Ar TAA (1) pripažįsta, kad gamintojo pateikta naudojamos transporto priemonės atitikties ataskaita patvirtina transporto priemonių tipo priimtinumą transporto priemonių šeimoje? (8.2.1 punktas)

NE

Ar TAA (1) nusprendžia, kad neužtenka informacijos sprendimui priimti?

TAIP

Gamintojas parengia naują naudojamos transporto priemonės atitikties ataskaitą.

NE

TAIP

Procesas baigtas.

Jokių papildomų veiksmų nereikia.

TAA (1) pradeda oficialią naudojamos transporto priemonės atitikties priežiūros programą dėl abejotino transporto priemonių tipo (kaip aprašyta 3 priedėlyje).

eiti į 4.2 pav.

(1) Šiuo atveju TAA yra tipo patvirtinimą suteikęs administracijos padalinys.

4.2 pav.

Naudojamos transporto priemonės atitikties patikra – transporto priemonių atranka ir bandymas

Image 4

Bandyti bent 3 transporto priemones

Imtį padidinti 1 vienetu

NE

(1 bandymas)

Teršalų išmetimo normas viršijanti transporto priemonė?

Imtį padidinti 1 vienetu

TAIP

(2 bandymai)

Taikyti bandymo statistiką

Daugiau kaip 1?

NE

TAIP

Atmesta?

TAIP

Imtis neišlaikė bandymo

TAIP

Ar ta pati piežastis?

NE

NE, arba TIKSLIAI NEŽINOMA

NE

Patvirtinta

TAIP

Imtis išlaikė bandymą (*)

TAIP

Didžiausias imties dydis?

NE

(*) Jei išlaiko abu bandymus.

(1)  Remiantis realiais naudojamos transporto priemonės duomenimis, pateiktais iki 2003 m. gruodžio 31 d., šios skirsnio reikalavimai gali būti peržiūrėti ir nuspręsta: a) ar reikia peržiūrėti teršalų išmetimo normas viršijančios transporto priemonės apibrėžtį dėl transporto priemonių, kurioms buvo suteiktas tipo patvirtinimas pagal 5.3.1.4 punkto lentelės B eilutėje pateiktas ribines vertes, b) ar turėtų būti iš dalies pakeista teršalų išmetimo normas viršijančių transporto priemonių nustatymo metodika ir c) ar naudojamų transporto priemonių atitikties bandymus tam tikru laiku turėtų pakeisti nauja statistinė metodika. Prireikus bus pasiūlyti būtini pakeitimai.

(2)  Kiekvienai transporto priemonei „tarpinė zona“ nustatoma taip: transporto priemonė turi atitikti 3.2.1 arba 3.2.2 skirsnio sąlygas ir to paties kontroliuojamo teršalo pamatuota vertė neturi viršyti ribinės vertės, nustatytos tam pačiam kontroliuojamam teršalui, pateiktos 5.3.1.4 punkto lentelės A eilutėje ir padaugintos iš 2,5.

(3)  Kiekvienai transporto priemonei „neįvykdytų reikalavimų zona“ nustatoma, kaip nurodyta toliau. Nustatyta bet kurio reguliuojamo teršalo vertė viršija vertę, nustatytą tam pačiam kontroliuojamam teršalui, pateiktą 5.3.1.4 punkto lentelės A eilutėje ir padaugintą iš 2,5.

1 PRIEDAS

Variklio, transporto priemonės charakteristikos ir su bandymais susijusi informacija

Nurodyta informacija, kai taikoma, pateikiama trimis egzemplioriais.

Brėžiniai, jei jų yra, turi būti tinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs; brėžiniai pateikiami A4 formatu arba sulankstyti tuo formatu. Jei yra mikroprocesoriaus valdomų funkcijų, pateikiama atitinkama naudojimo informacija.

1.   BENDROJI INFORMACIJA

1.1.   Gaminio markė (įmonės pavadinimas): …

1.2.   Tipas ir komercinis pavadinimas (nurodomi visi variantai): …

Tipo atpažinimo priemonės, jei pažymėta ant transporto priemonės: …

1.3.1.   Ženklinimo vieta: …

1.4.   Transporto priemonės kategorija: …

1.5.   Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.6.   Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas tam tikrais atvejais: …

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROSIOS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1.   Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

2.2.   Varančiosios ašys (skaičius, vieta, sujungimo schema): …

MASĖ (kilogramais) (kai taikoma, nurodomas brėžinys) …

3.1.   Parengtos naudoti transporto priemonės su kėbulu masė arba važiuoklės su kabina masė, jei gamintojas nemontuoja kėbulo (įskaitant aušinimo skystį, tepalus, degalus, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją): …

3.2.   Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, nurodyta gamintojo: …

4.   ENERGIJOS KEITIKLIŲ APRAŠAS

Variklio gamintojas: …

4.1.1.   Gamintojo variklio kodas (pažymėtas ant variklio arba kitos atpažinimo priemonės): …

Vidaus degimo variklis …

Speciali informacija apie variklį: …

4.2.1.1.   Veikimo principas: priverstinis uždegimas/kompresinis uždegimas/keturtaktis/dvitaktis (1)

Cilindrų skaičius, išdėstymas ir veikimo tvarka: …

4.2.1.2.1.   Cilindro skersmuo (2): … mm

4.2.1.2.2.   Stūmoklio eiga (2): … mm

4.2.1.3.   Variklio darbinis tūris (3): … cm3

4.2.1.4.   Tūrinis suspaudimo laipsnis (4): …

4.2.1.5.   Degimo kameros ir stūmoklio galvutės brėžiniai: …

4.2.1.6.   Įprastas variklio sūkių skaičius, veikiant tuščiąja eiga (4): …

4.2.1.7.   Didžiausias variklio sūkių skaičius, veikiant tuščiąja eiga (4): …

4.2.1.8.   Anglies viendeginio tūrio koncentracija išmetamosiose dujose, varikliui veikiant tuščiąja eiga (pagal gamintojo specifikacijas) (4) … procentų

4.2.1.9.   Didžiausia naudingoji galia (4): … kW kai … min–1

4.2.2.   Degalai: dyzelinas/benzinas/SND/GD (1)

4.2.3.   Oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu (RON): …

Degalų tiekimas …

Per karbiuratorių (-ius): taip/ne (1)

4.2.4.1.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.4.1.2.   Tipas (-ai): …

4.2.4.1.3.   Įrengtas skaičius: …

Reguliavimas (4):: …

4.2.4.1.4.1.   Purkštukai: …

4.2.4.1.4.2.   Difuzoriai: …

4.2.4.1.4.3.   Degalų lygio plūdės: …

4.2.4.1.4.4.   Plūdės masė: …

4.2.4.1.4.5.   Plūdinio vožtuvo adata: …

Šaltojo užvedimo sistema: rankinė/automatinė (1)

4.2.4.1.5.1.   Veikimo principas: …

4.2.4.1.5.2.   Veikimo ribos/nustatymai (1)  (4):: …

Degalų įpurškimu (tik kompresinis uždegimas): taip/ne (1)

4.2.4.2.1.   Sistemos aprašas: …

4.2.4.2.2.   Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas/prieškamerė/sūkurinė kamera (1)

Įpurškimo siurblys …

4.2.4.2.3.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.4.2.3.2.   Tipas (-ai): …

4.2.4.2.3.3.   Didžiausias degalų tiekimas (1)  (4): … mm3/per taktą arba ciklą, kai siurblio sūkių skaičius (1)  (4): … min–1 arba parametrų grafikas: …

4.2.4.2.3.4.   Įpurškimo sinchronizavimas (4): …

4.2.4.2.3.5.   Įpurškimo paskubos kreivė (4): …

4.2.4.2.3.6.   Kalibravimo metodika: bandymų stendas/variklis (1) …

Reguliatorius: …

4.2.4.2.4.1.   Tipas: …

Momentas, kai nutraukiamas degalų tiekimas: …

4.2.4.2.4.2.1.   Momentas, kai degalų tiekimas nutraukiamas esant apkrovai: … min–1

4.2.4.2.4.2.2.   Momentas, kai degalų tiekimas nutraukiamas nesant apkrovos: … min–1

4.2.4.2.4.3.   Tuščiosios eigos greitis: … min–1

4.2.4.2.5.   Purkštukas (-ai): …

4.2.4.2.5.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.4.2.5.2.   Tipas (-ai): …

4.2.4.2.5.3.   Atidarymo slėgis (4): … kPa

arba charakteristikų schema: …

Šaltojo užvedimo sistema …

4.2.4.2.6.1.   Gaminio markė(-ės): …

4.2.4.2.6.2.   Tipas(-ai): …

4.2.4.2.6.3.   Aprašas: …

Pagalbinis užvedimo įrenginys …

4.2.4.2.7.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.4.2.7.2.   Tipas (-ai): …

4.2.4.2.7.3.   Aprašas: …

Degalų įpurškimu (tik priverstinis uždegimas): yra/nėra (1)

4.2.4.3.1.   Sistemos aprašas: …

4.2.4.3.2.   Veikimo principas: įsiurbimo kolektorius (vienoje vietoje/keliose vietose)/tiesioginis įpurškimas/kita (apibrėžti)

Valdymo blokas – tipas (arba Nr.):

informacija pateikiama esant nenutrūkstamam įpurškimui; kai naudojamos kitos sistemos – lygiavertė informacija

Degalų reguliatorius – tipas:

Oro srauto jutiklis – tipas:

Degalų skirstytuvas – tipas:

Slėgio reguliatorius – tipas:

Mikrojungiklis – tipas:

Tuščiosios eigos reguliavimo varžtas – tipas:

Droselinės sklendės korpusas – tipas:

Vandens temperatūros jutiklis – tipas:

Oro temperatūros jutiklis – tipas:

Oro temperatūros jungiklis – tipas:

Apsauga nuo elektromagnetinių trukdžių.

Aprašas ir (arba) brėžinys (1): …

4.2.4.3.3.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.4.3.4.   Tipas (-ai): …

4.2.4.3.5.   Purkštukai: Atidarymo slėgis (1)  (4): … kPa

arba charakteristikų schema: …

4.2.4.3.6.   Įpurškimo sinchronizavimas: …

Šaltojo užvedimo sistema: …

4.2.4.3.7.1.   Veikimo principas (-ai): …

4.2.4.3.7.2.   Veikimo ribos/nustatymai (1)  (4): …

Tiekimo siurblys

4.2.4.4.1.   Slėgis (1)  (4): … kPa

arba charakteristikų schema: …

Uždegimas …

4.2.5.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.5.2.   Tipas (-ai): …

4.2.5.3.   Veikimo principas: …

4.2.5.4.   Uždegimo paskubos kreivė (4): …

4.2.5.5.   Statinio uždegimo sinchronizavimas (4): … laipsnių iki viršutinio galinio taško …

4.2.5.6.   Kontaktinis tarpelis (4): …

4.2.5.7.   Kontaktų sujungimo kampas (4): …

Uždegimo žvakės …

4.2.5.8.1.   Gaminio markė: …

4.2.5.8.2.   Tipas: …

4.2.5.8.3.   Tarpo tarp uždegimo žvakių elektrodų nustatymas: … mm

Uždegimo ritė …

4.2.5.9.1.   Gaminio markė: …

4.2.5.9.2.   Tipas: …

Uždegimo kondensatorius …

4.2.5.10.1.   Gaminio markė: …

4.2.5.10.2.   Tipas: …

4.2.6.   Aušinimo sistema: skysčiu/oru (1)

Įsiurbimo sistema: …

Kompresorius: yra/nėra (1) …

4.2.7.1.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.7.1.2.   Tipas (-ai): …

4.2.7.1.3.   Sistemos aprašas (didžiausias pripūtimo slėgis: … kPa, apsauginė sklendė) …

4.2.7.2.   Tarpinis aušintuvas: yra/nėra (1)

Įsiurbimo vamzdžių ir jų įrangos aprašas bei brėžiniai (maišymo kamera, šildymo įtaisas, papildomos oro įleidimo angos ir kt.): …

4.2.7.3.1.   Įsiurbimo kolektoriaus aprašas (brėžiniai ir (arba) nuotraukos): …

Oro filtras, brėžiniai: …, arba

4.2.7.3.2.1.   Gaminio markė (-ės…

4.2.7.3.2.2.   Tipas (-ai): …

Įsiurbimo triukšmo slopintuvas, brėžiniai: …, arba

4.2.7.3.3.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.7.3.3.2.   Tipas (-ai): …

Dujų išmetimo sistema …

4.2.8.1.   Dujų išmetimo sistemos aprašas ir montavimo brėžiniai: …

Vožtuvo atidarymo ir uždarymo laikas arba atitinkami duomenys: …

4.2.9.1.   Didžiausias vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai arba išsami informacija apie alternatyvias skirstomąsias sistemas, atsižvelgiant į viršutinius rimties taškus: …

4.2.9.2.   Etaloniniai ir (arba) nustatymo intervalai (1)  (4): …

Naudotas tepalas: …

4.2.10.1.   Gaminio markė: …

4.2.10.2.   Tipas: …

Oro taršai mažinti naudotos priemonės: …

4.2.11.1.   Karterio dujų filtras (aprašas ir brėžiniai): …

Papildomi taršos kontrolės įtaisai (jei yra ir jeigu nėra aptarti kitame skyriuje: …

Katalizatorius: yra/nėra (1)

4.2.11.2.1.1.   Katalizatorių ir elementų skaičius: …

4.2.11.2.1.2.   Katalizatoriaus (-ių) matmenys ir forma (tūris, …): …

4.2.11.2.1.3.   Katalizinio poveikio tipas: …

4.2.11.2.1.4.   Bendras brangiųjų metalų kiekis: …

4.2.11.2.1.5.   Santykinė koncentracija: …

4.2.11.2.1.6.   Užpildas (struktūra ir medžiaga): …

4.2.11.2.1.7.   Narvelių tankis: …

4.2.11.2.1.8.   Katalizatoriaus (-ių) korpuso tipas: …

4.2.11.2.1.9.   Katalizatoriaus (-ių) padėtis (vieta ir etaloniniai atstumai išmetamųjų dujų vamzdyne): …

Atsinaujinimo sistemos/pakartotinio išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, aprašas: …

4.2.11.2.1.10.1.   I tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų skaičius, kai tarp dviejų ciklų vyksta atsinaujinimo fazės pagal sąlygas, lygiavertes I tipo bandymo sąlygoms („D“ atstumas 13 priedo 1 pav.): …

4.2.11.2.1.10.2.   Metodo, taikomo nustatyti ciklų skaičių tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo fazės, aprašas: …

4.2.11.2.1.10.3.   Apkrovos lygio, reikalingo prieš atsinaujinimo procesą, nustatymo parametrai (t. y. temperatūra, slėgis ir kt.): …

4.2.11.2.1.10.4.   Sistemos apkrovos metodo, taikomo 13 priedo 3.1 punkte aprašytoje bandymo metodikoje, aprašas: …

Deguonies jutiklis: tipas …

4.2.11.2.1.11.1.   Deguonies jutiklio vieta: …

4.2.11.2.1.11.2.   Deguonies jutiklio veikimo intervalas (4): …

Oro pripūtimas: yra/nėra (1)

4.2.11.2.2.1.   Tipas (antrinio oro įleidimo vožtuvai, oro siurblys, …): …

Išmetamųjų dujų recirkuliacija (EGR): yra/nėra (1)

4.2.11.2.3.1.   Charakteristikos (srautas, …): …

4.2.11.2.4.   Degalų garavimo kontrolės sistema.

Išsamus įtaisų ir jų reguliavimo aprašas: …

Degalų garavimo kontrolės sistemos brėžinys: …

Anglies filtro brėžinys: …

Degalų bako brėžinys su nurodyta talpa ir medžiaga, iš kurios pagamintas: …

Kietųjų dalelių gaudyklė: yra/nėra (1)

4.2.11.2.5.1.   Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir forma (talpa): …

4.2.11.2.5.2.   Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: …

4.2.11.2.5.3.   Kietųjų dalelių gaudyklės vieta (etaloniniai atstumai išmetimo sistemoje): …

Atsinaujinimo sistema/metodas. Aprašas ir brėžinys: …

4.2.11.2.5.4.1.   I tipo veikimo ciklų arba lygiaverčių variklio bandymų stendo ciklų skaičius tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo fazės pagal sąlygas, lygiavertes I tipo bandymo sąlygoms („D“ atstumas 13 priedo 1 pav.): …

4.2.11.2.5.4.2.   Metodo, taikomo nustatyti ciklų skaičių tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo fazės, aprašas: …

4.2.11.2.5.4.3.   Apkrovos lygio, reikalingo prieš atsinaujinimo procesą, nustatymo parametrai (t. y. temperatūra, slėgis ir t.t.): …

4.2.11.2.5.4.4.   Sistemos apkrovos metodo, taikomo 13 priedo 3.1 punkte aprašytoje bandymo metodikoje, aprašas: …

4.2.11.2.6.   Kitos sistemos (aprašas ir veikimo principas): …

Transporto priemonės diagnostikos sistema (OBD)

4.2.11.2.7.1.   Veikimo sutrikimo indikatoriaus (MI) aprašas ir (arba) brėžinys: …

4.2.11.2.7.2.   OBD sistemos stebimų sudedamųjų dalių sąrašas ir paskirtis: …

Aprašas (pagrindiniai veikimo principai): …

Priverstinio uždegimo variklių

4.2.11.2.7.3.1.1.   Katalizatoriaus stebėsenos: …

4.2.11.2.7.3.1.2.   Uždegimo pertrūkių nustatymo: …

4.2.11.2.7.3.1.3.   Deguonies jutiklio stebėsenos: …

4.2.11.2.7.3.1.4.   Kitų, OBD sistemos stebimų sudedamųjų dalių: …

Kompresinio uždegimo variklių

4.2.11.2.7.3.2.1.   Katalizatoriaus stebėsenos: …

4.2.11.2.7.3.2.2.   Kietųjų dalelių gaudyklės stebėsenos: …

4.2.11.2.7.3.2.3.   Elektroninės degalų tiekimo sistemos stebėsenos: …

4.2.11.2.7.3.2.4.   Kitų, OBD sistemos stebimų sudedamųjų dalių: …

4.2.11.2.7.4.   MI įjungimo kriterijų (nustatytas važiavimo ciklų skaičius arba statistinis metodas): …

4.2.11.2.7.5.   Visų OBD naudojamų išvesties kodų ir formatų sąrašas (su kiekvieno iš jų paaiškinimu): …

Transporto priemonės gamintojas turi pateikti nurodytą papildomą informaciją, kad būtų galima gaminti su OBD suderinamas keičiamąsias arba atsargines dalis, diagnostikos įrankius ir bandymų įrangą, jei tokia informacija nėra intelektinės nuosavybės teisių objektas arba speciali gamintojo ar OEM tiekėjo (-ų) technologinė informacija.

4.2.11.2.7.6.1.   Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą prieš bandymą taikytų kondicionavimo ciklų tipo ir skaičiaus aprašas.

4.2.11.2.7.6.2.   Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą taikyto OBD bandymų ciklo (atsižvelgiant į OBD stebimą sudedamąją dalį) tipo aprašas.

4.2.11.2.7.6.3.   Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamos visos sudedamosios dalys, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategija bei veikimo sutrikimo indikatoriaus įjungimas (nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvienos sudedamosios dalies, kurią stebi OBD sistema, svarbių antrinių registruojamų parametrų sąrašą. Visų naudojamų OBD sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno iš jų paaiškinimą), siejamų su atskiromis jėgos pavarų sudedamosiomis dalimis, susijusiomis su dujinių teršalų kiekiu ir atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu kontroliuojant sudedamąją dalį yra nustatoma, ar būtina įjungti veikimo sutrikimo indikatorių, sąrašas. Ypač išsamiai reikia paaiškinti $05 techninės priežiūros ID $21 bandymo FF bei $06 techninės priežiūros duomenis. Jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės, diagnostika vietiniame valdiklių tinkle (CAN) – 4 dalis: reikalavimai su teršalų išmetimu susijusioms sistemoms“, reikia išsamiai paaiškinti $06 techninės priežiūros ID $00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą OBD kontrolės prietaiso ID.

4.2.11.2.7.6.4.   Informaciją, kurią reikia pateikti pagal šio skirsnio nuostatas, galima nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, kuri pridedama prie šio priedo:

Sudedamoji dalis

Gedimo kodas

Stebėjimo strategija

Gedimo nustatymo kriterijai

Veikimo sutrikimo indikatoriaus įjungimo kriterijai

Antriniai parametrai

Kondicionavimas prieš bandymą

Parodomasis bandymas

Katalizatorius

P0420

1 ir 2 deguonies jutiklių signalai

1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas

3-ias ciklas

Variklio sūkių skaičius, variklio apkrova, A/F režimas, katalizatoriaus temperatūra

Du I tipo ciklai

I tipas

SND tiekimo sistema: yra/nėra (1):

4.2.12.1.   Patvirtinimo Nr.: …

Elektroninis variklio valdymo kontrolės blokas, kai naudojamos SND

4.2.12.2.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.12.2.2.   Tipas (-ai): …

4.2.12.2.3.   Galimybės reguliuoti išmetamųjų dujų kiekį: …

Papildomi dokumentai: …

4.2.12.3.1.   Katalizatoriaus apsaugos, keičiant benzininės sistemos naudojimo režimą SND sistemos naudojimo režimu, ir atvirkščiai, aprašas: …

4.2.12.3.2.   Sistemos schema (elektros jungtys, vakuuminės jungtys, kompensacinės žarnelės ir kt.): …

4.2.12.3.3.   Simbolio brėžinys: …

GD tiekimo sistema: yra/nėra (1)

4.2.13.1.   Patvirtinimo Nr.: …

Elektroninis variklio valdymo kontrolės blokas, kai naudojamos SND

4.2.13.2.1.   Gaminio markė (-ės): …

4.2.13.2.2.   Tipas (-ai): …

4.2.13.2.3.   Galimybės reguliuoti išmetamųjų dujų kiekį: …

Papildomi dokumentai: …

4.2.13.3.1.   Katalizatoriaus apsaugos, keičiant benzininės sistemos naudojimo režimą SND sistemos naudojimo režimu, ir atvirkščiai, aprašas: …

4.2.13.3.2.   Sistemos schema (elektros jungtys, vakuuminės jungtys, kompensacinės žarnelės ir kt.): …

4.2.13.3.3.   Simbolio brėžinys: …

Hibridinė elektrinė transporto priemonė: yra/nėra (1) …

4.3.1.   Hibridinės elektrinės transporto priemonės kategorija įkraunama ne transporto priemonėje/įkraunama transporto priemonėje (1). Transporto priemonės įkrova

Veikimo režimo jungiklis: yra/nėra (1)

Pasirenkami režimai

4.3.2.1.1.   Išimtinai elektrinis: yra/nėra (1)

4.3.2.1.2.   Išimtinai degalų vartojimo režimas: yra/nėra (1)

4.3.2.1.3.   Hibridiniai režimai: yra/nėra (1)

(jei yra, trumpas aprašas) …

Energijos kaupimo įtaiso aprašas: (akumuliatorius, kondensatorius, smagratis/generatorius …) …

4.3.3.1.   Gaminio markė: …

4.3.3.2.   Tipas: …

4.3.3.3.   Identifikavimo numeris: …

4.3.3.4.   Elektrocheminės poros tipas: …

4.3.3.5.   Energija: (akumuliatorius: įtampa ir galia Ah per 2 h, kondensatorius: J, …) …

4.3.3.6.   Įkroviklis: transporto priemonės viduje/išorėje/nėra (1)

Elektros generatoriai (atskirai aprašomas kiekvienas elektros generatoriaus tipas)

4.3.4.1.   Gaminio markė: …

4.3.4.2.   Tipas: …

Pagrindinė paskirtis: traukos variklis/generatorius …

4.3.4.3.1.   Kai naudojamas kaip traukos variklis: vienas variklis/keletas variklių (skaičius): …

4.3.4.4.   Didžiausia galia: … kW

Veikimo principas: …

4.3.4.5.1.   nuolatinė srovė/kintamoji srovė/fazių skaičius: …

4.3.4.5.2.   atskiras sužadinimas/nuoseklus/mišrus (1)

4.3.4.5.3.   sinchroninis/asinchroninis (1)

Valdymo blokas: …

4.3.5.1.   Gaminio markė: …

4.3.5.2.   Tipas: …

4.3.5.3.   Identifikavimo numeris: …

Galios valdiklis …

4.3.6.1.   Gaminio markė: …

4.3.6.2.   Tipas: …

4.3.6.3.   Identifikavimo numeris: …

4.3.7.   Transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas naudojant tik elektrą (… km) (pagal taisyklės Nr. 101 7 priedą): …

4.3.8.   Gamintojo rekomendacijos, skirtos kondicionavimui prieš bandymą: …

5.   TRANSMISIJA

Sankaba (tipas): …

5.1.1.   Didžiausias sukimo momento pokytis: …

Pavarų dėžė: …

5.2.1.   Tipas: …

5.2.2.   Vieta variklio atžvilgiu: …

5.2.3.   Kontrolės metodas: …

5.3.   Perdavimo skaičiai …

Pavara

Pavarų dėžės perdavimo skaičiai

Pagrindinė pavara perdavimo skaičiai

Visi perdavimo skaičiai

Didžiausia CVT (*1)

 

 

 

1

 

 

 

2

 

 

 

3

 

 

 

4, 5, kitos

 

 

 

Mažiausia CVT (*1)

 

 

 

Atbulinės eigos

 

 

 

Hibridinė elektrinė transporto priemonė

5.4.1.   Hibridinės jėgos pavaros sistemos schemos brėžinys (variklio/transmisijos derinys): …

5.4.2.   Bendro hibridinės jėgos pavaros veikimo principo aprašas: …

6.   PAKABA

Padangos ir ratai …

Padangų/ratų derinys (-iai) (nurodomas padangų dydžio žymuo, mažiausios leidžiamosios apkrovos rodiklis, mažiausio greičio kategorijos simbolis; nurodomas ratų ratlankio dydis (-iai) ir poslinkis (-iai): …

Ašys

6.1.1.1.1.   1 ašis: …

6.1.1.1.2.   2 ašis: …

6.1.1.1.3.   3 ašis: …

6.1.1.1.4.   4 ašis: … ir kt.

Apskritimo perimetro viršutinė ir žemutinė riba: …

Ašys

6.1.2.1.1.   1 ašis: …

6.1.2.1.2.   2 ašis: …

6.1.2.1.3.   3 ašis: …

6.1.2.1.4.   4 ašis: … ir kt.

6.1.3.   Gamintojo rekomenduojamas slėgis padangose: … kPa

7.   KĖBULAS

7.1.   Sėdynių skaičius: …

(1)  Nereikalingas įrašas išbraukiamas.

(2)  Ši vertė suapvalinama iki artimiausios dešimtosios milimetro dalies.

(3)  Ši vertė apskaičiuojama naudojant π = 3,1416 ir suapvalinama kubinių centimetrų tikslumu.

(4)  Apibrėžiamas leistinasis nuokrypis.

(*1)  CVT – belaipsnė transmisija

2 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

Image 5

Tekstas paveikslėlio

Image 6

Tekstas paveikslėlio

Image 7

Tekstas paveikslėlio

1 priedėlis

Su OBD susijusi informacija

Kaip pažymėta šios taisyklės 1 priedo informacijos dokumento 4.2.11.2.7.6 punkte, šiame priedėlyje nurodytą informaciją pateikia transporto priemonės gamintojas, kad būtų galima gaminti su OBD suderinamas keičiamąsias arba atsargines dalis, diagnostikos įrankius ir bandymų įrangą. Transporto priemonės gamintojas gali tokios informacijos nepateikti, jeigu ji yra intelektinių nuosavybės teisių objektas arba speciali gamintojo arba OEM tiekėjo (-ų) technologinė informacija.

Jeigu pateikiamas prašymas, galimybė naudotis šiuo priedėliu nediskriminuojant suteikiama kiekvienam suinteresuotam sudedamosios dalies, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojui.

1.

Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą prieš bandymą taikytų kondicionavimo ciklų tipo ir skaičiaus aprašas.

2.

Per transporto priemonės pradinį tipo patvirtinimą naudoto OBD bandymo ciklo (atsižvelgiant į OBD stebimą sudedamąją dalį) tipo aprašas.

3.

Išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamos visos sudedamosios dalys, iš kurių gaunami signalai, ir gedimų nustatymo strategija bei veikimo sutrikimo indikatoriaus įjungimas (nustatytas važiavimų skaičius arba statistinis metodas), įskaitant kiekvienos sudedamosios dalies, kurią stebi OBD sistema, svarbių antrinių registruojamų parametrų sąrašą. Visų naudojamų OBD sistemos išvesties kodų ir formatų (pateikiant kiekvieno iš jų paaiškinimą), siejamų su atskiromis jėgos pavarų sudedamosiomis dalimis, susijusiomis su dujinių teršalų kiekiu ir atskiromis su dujinių teršalų kiekiu nesusijusiomis sudedamosiomis dalimis, jeigu kontroliuojant sudedamąją dalį yra nustatoma, ar būtina įjungti veikimo sutrikimo indikatorių, sąrašas. Ypač išsamiai reikia paaiškinti $05 techninės priežiūros ID $21 bandymo FF bei $06 techninės priežiūros duomenis. Jei tai transporto priemonių tipai, naudojantys ryšio jungtį pagal ISO 15765–4 „Kelių transporto priemonės, diagnostika vietiniame valdiklių tinkle (CAN) – 4 dalis: reikalavimai su teršalų išmetimu susijusioms sistemoms“, reikia išsamiai paaiškinti $06 techninės priežiūros ID $00 bandymo FF duomenis apie kiekvieną palaikomą OBD kontrolės prietaiso ID.

Ši informacija gali būti apibrėžiama lentelėje:

Sudedamoji dalis

Gedimo kodas

Stebėsenos strategija

Gedimo nustatymo kriterijai

MI įjungimo kriterijai

Antriniai parametrai

Kondicionavimas prieš bandymą

Parodomasis bandymas

Katalizatorius

P0420

1 ir 2 deguonies jutiklių signalai

1 ir 2 jutiklių signalų skirtumas

3-ias ciklas

Variklio sūkių skaičius, variklio apkrova, A/F režimas, katalizatoriaus temperatūra

Du I tipo ciklai

I tipas

3 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

B patvirtinimas (A eilutė)  (1) – transporto priemonės, patvirtintos pagal dujinių teršalų išmetimo lygius, varomos benzinu (bešviniu) arba bešviniu benzinu ir SND arba GD.

Image 8

a = 8 mm min.

Pateiktu prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 skirsnį pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E11) pagal taisyklę Nr. 83, patvirtinimo numeris – 052439. Šis patvirtinimo ženklas rodo, kad buvo patvirtinta pagal taisyklės Nr. 83 su 05 serijos pakeitimais reikalavimus, laikomasi I tipo bandymo apribojimų, nustatytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto A eilutėje (2000).

B patvirtinimas (B eilutė)  (1) – transporto priemonės, patvirtintos pagal dujinių teršalų išmetimo lygius, varomos benzinu (bešviniu) arba bešviniu benzinu ir SND arba GD.

Image 9

a = 8 mm min.

Pateiktu prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 skirsnį pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E11) pagal taisyklę Nr. 83, patvirtinimo numeris – 052439. Šis patvirtinimo ženklas rodo, kad buvo patvirtinta pagal taisyklės Nr. 83 su 05 serijos pakeitimais reikalavimus, laikomasi I tipo bandymo apribojimų, nustatytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto B eilutėje (2005).

C patvirtinimas (A eilutė)  (1) – transporto priemonės, patvirtintos pagal dujinių teršalų išmetimo lygius, nustatytus dyzelinu varomoms transporto priemonėms.

Image 10

a = 8 mm min.

Pateiktu prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 skirsnį pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E11) pagal taisyklę Nr. 83, patvirtinimo numeris – 052439. Šis patvirtinimo ženklas rodo, kad buvo patvirtinta pagal taisyklės Nr. 83 su 05 serijos pakeitimais reikalavimus, laikomasi I tipo bandymo apribojimų, nustatytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto A eilutėje (2000).

C patvirtinimas (B eilutė)  (1) – transporto priemonės, patvirtintos pagal dujinių teršalų išmetimo lygius, nustatytus dyzelinu varomoms transporto priemonėms.

Image 11

a = 8 mm min.

Pateiktu prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 skirsnį pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E11) pagal taisyklę Nr. 83, patvirtinimo numeris – 052439. Šis patvirtinimo ženklas rodo, kad buvo patvirtinta pagal taisyklės Nr. 83 su 05 serijos pakeitimais reikalavimus, laikomasi I tipo bandymo apribojimų, nustatytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto B eilutėje (2005).

D patvirtinimas (A eilutė)  (1) – transporto priemonės, patvirtintos pagal dujinių teršalų išmetimo lygius, nustatytus SND arba GD varomoms transporto priemonėms.

Image 12

a = 8 mm min.

Pateiktu prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 skirsnį pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E11) pagal taisyklę Nr. 83, patvirtinimo numeris – 052439. Šis patvirtinimo ženklas rodo, kad buvo patvirtinta pagal taisyklės Nr. 83 su 05 serijos pakeitimais reikalavimus, laikomasi I tipo bandymo apribojimų, nustatytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto A eilutėje (2000).

D patvirtinimas (B eilutė)  (1) – transporto priemonės, patvirtintos pagal dujinių teršalų išmetimo lygius, nustatytus SND arba GD varomoms transporto priemonėms.

Image 13

a = 8 mm min.

Pateiktu prie transporto priemonės pagal šios taisyklės 4 skirsnį pritvirtintu patvirtinimo ženklu parodoma, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Jungtinėje Karalystėje (E11) pagal taisyklę Nr. 83, patvirtinimo numeris – 052439. Šis patvirtinimo ženklas rodo, kad buvo patvirtinta pagal taisyklės Nr. 83 su 05 serijos pakeitimais reikalavimus, laikomasi I tipo bandymo apribojimų, nustatytų šios taisyklės 5.3.1.4 punkto B eilutėje (2005).

(1)  Žr. šios taisyklės 2.19 ir 5.3.1.4 punktus.

4 PRIEDAS

I TIPO BANDYMAS

(išmetamųjų teršalų kiekio patikra po šaltojo užvedimo)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma I tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.1 punkte. Kai naudojami etaloniniai degalai yra SND arba GD, papildomai taikomos 12 priedo nuostatos.

Kai transporto priemonėje yra įrengta reguliariai atsinaujinanti sistema, kaip apibrėžta 2.20 punkte, taikomos 13 priedo nuostatos.

2.   VEIKIMO CIKLAS ANT VAŽIUOKLĖS DINAMOMETRO

2.1.   Ciklo aprašas

Taikomas veikimo ciklas ant važiuoklės dinamometro, nurodytas šio priedo 1 priedėlyje.

2.2.   Bendrosios sąlygos, kuriomis atliekamas ciklas

Turėtų būti atliekami parengiamieji bandymo ciklai, jei būtina nustatyti, kaip geriausiai įjungti akceleratoriaus ir stabdžių valdiklius, kad ciklas būtų kuo panašesnis į teorinį ciklą ir nepažeistų nustatytų ribų.

2.3.   Pavarų dėžės naudojimas

2.3.1.   Jei pirmąja pavara pasiekiamas ne didesnis kaip 15 km/h greitis, miesto ciklui (pirmoji dalis) naudojama antroji, trečioji ir ketvirtoji pavaros, o papildomam miesto ciklui (antroji dalis) – antroji, trečioji, ketvirtoji ir penktoji pavaros. Antroji, trečioji ir ketvirtoji pavaros taip pat gali būti naudojamos miesto ciklui (pirmoji dalis), o antroji, trečioji, ketvirtoji ir penktoji pavaros – papildomam miesto ciklui (antroji dalis), kai gamintojo instrukcijose rekomenduojama lygioje vietoje pradėti važiuoti antrąja pavara, arba kai pirmoji pavara apibrėžiama kaip atsarginė pavara, skirta važiuoti bekele arba vilkti.

Per veikimo ciklą greitėjimo ir didžiausio greičio verčių nepasiekiančios transporto priemonės turi važiuoti su iki galo nuspaustu akceleratoriaus valdikliu, kol vėl pasiekia reikalingą eksploatavimo kreivę. Nuokrypiai nuo veikimo ciklo registruojami bandymo ataskaitoje.

2.3.2.   Transporto priemonės su pusiau automatinėmis pavarų dėžėmis bandomos naudojant pavaras, kurios paprastai naudojamos važiuojant, o pavarų perjungimo svirtis naudojama pagal gamintojo instrukcijas.

2.3.3.   Transporto priemonės su automatinėmis pavarų dėžėmis bandomos įjungus aukščiausią (važiavimo) pavarą. Akceleratorius naudojamas taip, kad greitėjimas būtų kuo tolygesnis ir įvairios pavaros būtų įjungiamos įprasta tvarka. Šio priedo 1 priedėlyje nurodyti pavarų perjungimo momentai netaikomi; greitėjimas turi tęstis per visą periodą, kurį rodo tiesi linija, jungianti kiekvieno tuščiosios eigos periodo pabaigą su kito pastovaus greičio periodo pradžia. Taikomi leistinieji nuokrypiai, toliau pateikti 2.4 punkte.

2.3.4.   Transporto priemonės su greitinančiąja pavara, kurią gali įjungti vairuotojas, bandomos tos pavaros nenaudojant miesto cikle (pirmoji dalis), o papildomame miesto cikle (antroji dalis) ji naudojama.

2.3.5.   Gamintojo prašymu transporto priemonių tipo atveju, kai variklio tuščiosios eigos sūkių skaičius yra didesnis nei variklio sūkių skaičius 5, 12 ir 24 paprastojo miesto ciklo (pirmoji dalis) etapuose, sankaba gali būti išjungta ankstesniame etape.

2.4.   Leistinieji nuokrypiai

2.4.1.   Greitėjimo, pastovaus greičio ir lėtėjimo metu (kai naudojami transporto priemonės stabdžiai) leidžiamas ±2 km/h nuokrypis tarp rodomo greičio ir teorinio greičio. Jei transporto priemonė greičiau lėtėja nenaudojant stabdžių, taikomi tik 6.5.3 punkto reikalavimai. Didesni nei nurodytieji leistinieji nuokrypiai leidžiami keičiantis etapams, jei kiekvienu atveju tai netrunka ilgiau kaip 0,5 sekundės.

2.4.2.   Laiko leistinasis nuokrypis yra ±1,0 s. Pirmiau nurodyti leistinieji nuokrypiai vienodai galioja kiekvieno pavaros perjungimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje (1) miesto cikle (pirmoji dalis) ir papildomo miesto ciklo (antroji dalis) 3, 5 ir 7 etapuose.

2.4.3.   Greičio ir laiko leistinieji nuokrypiai derinami taip, kaip nurodyta šio priedo 1 priedėlyje.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1.   Bandomoji transporto priemonė

3.1.1.   Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera. Ji turi būti įvažinėta ir iki bandymo nuvažiavusi ne mažiau kaip 3 000 km.

3.1.2.   Išmetamasis įtaisas turi būti sandarus, kad surenkamų dujų kiekis būtų lygus iš variklio išeinančių dujų kiekiui.

3.1.3.   Turi būti patikrintas įsiurbimo sistemos sandarumas, kad karbiuracijai neturėtų įtakos atsitiktinai įtrauktas oras.

3.1.4.   Variklio ir transporto priemonės valdiklių nustatymai turi būti tokie, kokius nurodo gamintojas. Šis reikalavimas taip pat taikomas, visų pirma, tuščiosios eigos nustatymams (sūkių skaičiui ir anglies viendeginio kiekiui išmetamosiose dujose), šaltojo užvedimo įtaisui ir išmetamųjų dujų valymo sistemai.

3.1.5.   Bandytinoje transporto priemonėje arba lygiavertėje transporto priemonėje turi būti įtaisytas įrenginys, kuriuo būtų galima matuoti būdinguosius parametrus, kurių reikia važiuoklės dinamometrui nustatyti pagal šio priedo 4.4.1 punktą.

3.1.6.   Už bandymus atsakinga technikos tarnyba gali patikrinti, ar transporto priemonės naudojimo charakteristikos atitinka nurodytąsias gamintojo, ar ja galima įprastai važiuoti ir, svarbiausia, ar ją galima užvesti, kai variklis yra šaltas arba įšilęs.

3.2.   Degalai

Kai transporto priemonė bandoma šios taisyklės 5.3.1.4 punkto lentelės A eilutėje pateiktų teršalų išmetimo ribinių verčių atžvilgiu, atitinkami etaloniniai degalai turi atitikti 10 priedo 1 skirsnyje pateiktas specifikacijas arba, dujinių etaloninių degalų atveju, 10a priedo 1.1.1 arba 1.2 punktų reikalavimus.

Kai transporto priemonė bandoma šios taisyklės 5.3.1.4 punkto lentelės B eilutėje pateiktų teršalų išmetimo ribinių verčių atžvilgiu, atitinkami etaloniniai degalai turi atitikti 10 priedo 2 skirsnyje pateiktas specifikacijas arba, dujinių etaloninių degalų atveju, 10a priedo 1.1.2 arba 1.2 punktų reikalavimus.

3.2.1.   Transporto priemonės, kurios varomos benzinu, SND arba GD, bandomos pagal 12 priedą naudojant atitinkamus etaloninius degalus, kaip apibrėžta 10a priede.

4.   BANDYMO ĮRANGA

4.1.   Važiuoklės dinamometras

4.1.1.   Dinamometras turi galėti imituoti kelio apkrovą pagal vieną iš tokių klasifikacijų:

dinamometras su nekintama apkrovos kreive, t. y. dinamometras, kurio fizinės savybės lemia nekintamą apkrovos kreivės formą,

dinamometras su reguliuojama apkrovos kreive, t. y. dinamometras, kurio bent du kelio apkrovos parametrai gali būti keičiami kartu keičiant ir apkrovos kreivės formą.

4.1.2.   Dinamometro nustatymas ilgainiui neturi kisti. Jis neturi kelti jokių vibracijų, galinčių daryti įtaką transporto priemonei arba kurios gali sutrikdyti įprastą transporto priemonės darbą.

4.1.3.   Dinamometre turi būti inercijos ir apkrovos imitavimo priemonės. Jei dinamometrą sudaro du ritiniai, tie imitavimo įrenginiai turi būti prijungti prie priekinio ritinio.

Tikslumas

4.1.4.1.   Turi būti įmanoma apkrovą išmatuoti ir parodyti ±5 % tikslumu.

4.1.4.2.   Jei dinamometras yra su nekintama apkrovos kreive, apkrovos nustatymo, esant 80 km/h greičiui, tikslumas turi būti ±5 %. Jei dinamometras yra su kintama apkrovos kreive, dinamometro apkrova turi atitikti kelio apkrovą tokiu tikslumu: kai greitis yra 120 km/h, 100 km/h, 80 km/h, 60 km/h ir 40 km/h ±5 %, o kai greitis 20 km/h ±10 %. Esant mažesniam greičiui, dinamometro sugertis turi būti teigiama.

4.1.4.3.   Bendra besisukančių dalių inercija (įskaitant, kai taikoma, imituojamą inerciją) turi būti žinoma ir ji neturi skirtis nuo bandymo inercijos klasės daugiau kaip ±20 kg.

4.1.4.4.   Transporto priemonės greitis turi būti matuojamas pagal ritinio (jei dinamometrą sudaro du ritiniai – priekinio ritinio) sukimosi greitį. Kai greitis yra didesnis kaip 10 km/h, jis turi būti matuojamas ±1 km/h tikslumu.

4.1.4.5.   Realus transporto priemonės nuvažiuotas atstumas matuojamas pagal ritinio sukimąsi (jei dinamometrą sudaro du ritiniai – priekinio ritinio).

Apkrovos ir inercijos nustatymas

4.1.5.1.   Dinamometras su nekintama apkrovos kreive: apkrovos imitatorius turi būti nustatytas sugerti galią, suteikiamą varomiesiems ratams esant pastoviam 80 km/h greičiui, o sugeriama energija registruojama esant 50 km/h greičiui. Šios apkrovos nustatymo priemonės yra aprašytos šio priedo 3 priedėlyje.

4.1.5.2.   Dinamometras su kintama apkrovos kreive: apkrovos imitatorius turi būti nustatytas sugerti galią, suteikiamą varomiesiems ratams esant pastoviam 120 km/h, 100 km/h, 80 km/h, 60 km/h, 40 km/h ir 20 km/h greičiui. Šios apkrovos nustatymo priemonės yra aprašytos šio priedo 3 priedėlyje

4.1.5.3.   Inercija

Turi būti įrodyta, kad dinamometrai, kuriuose inercija imituojama elektriniu būdu, yra lygiaverčiai mechaninės inercijos sistemoms. Lygiavertiškumo nustatymo priemonės yra aprašytos šio priedo 4 priedėlyje.

4.2.   Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistema

4.2.1.   Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima išmatuoti tikrąjį su išmetamosiomis dujomis išmetamų teršalų kiekį. Turi būti naudojama nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo (CVS) sistema. Tam reikia, kad transporto priemonės išmetamosios dujos kontroliuojamomis sąlygomis būtų nenutrūkstamai skiedžiamos aplinkos oru. Taikant išmetamųjų teršalų masės matavimo nenutrūkstamu tūriniu mėginių ėmimu būdą, turi būti įvykdytos dvi sąlygos: turi būti matuojamas bendras išmetamųjų dujų ir skiesti naudojamo oro mišinio tūris ir analizei nenutrūkstamai imamas proporcinis tūrio mėginys. Teršalų kiekis nustatomas pagal mėginio koncentraciją, perskaičiuotą įvertinant teršalo kiekį aplinkos ore ir bendrą debitą per bandymo laiką.

Kietųjų dalelių teršalų lygis nustatomas naudojant tinkamus filtrus kietosioms dalelėms per bandymą surinkti iš proporcingos debito dalies ir apskaičiuojamas gravimetriškai pagal 4.3.1.1 punktą.

4.2.2.   Sistemoje turi būti pakankamas debitas, kad visomis bandymo sąlygomis nebūtų vandens kondensavimosi, kaip apibrėžta šio priedo 5 priedėlyje.

4.2.3.   5 priedėlyje pateikti trijų tipų nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo sistemų, atitinkančių šio priedo reikalavimus, pavyzdžiai.

4.2.4.   Dujų ir oro mišinys mėginių ėmimo zondo S2 taške turi būti vienalytis.

4.2.5.   Zondas turi paimti tikrą atskiestų išmetamųjų dujų mėginį.

4.2.6.   Sistemoje neturi būti dujų nuotėkio. Konstrukcija ir medžiagos turi būti tokios, kad sistema neturėtų įtakos teršalų koncentracijai atskiestose išmetamosiose dujose. Jei kuri nors sudedamoji dalis (šilumokaitis, pūstuvas ir kt.) keistų bet kurių teršalų dujų koncentraciją atskiestose dujose ir to nesklandumo nebūtų negalima ištaisyti, tų dujų mėginys turėtų būti imamas prieš tą sudedamąją dalį.

4.2.7.   Jei bandomos transporto priemonės išmetamasis vamzdis sudarytas iš keleto atšakų, jungiamieji vamzdžiai turi būti sujungti kuo arčiau transporto priemonės, kad nebūtų neigiamo poveikio bandymui.

4.2.8.   Statinio slėgio pokyčiai transporto priemonės išmetamajame (-uosiuose) vamzdyje (-iuose) neturi skirtis nuo statinio slėgio pokyčių, išmatuotų per važiavimo ciklą ant dinamometro, nieko neprijungus prie išmetamojo (-ųjų) vamzdžio (-ių), daugiau kaip ±1,25 kPa. Jei rašytiniame gamintojo reikalavime tvirtinančiajai kompetentingai institucijai įrodoma, kad reikia mažesnio leistinojo nuokrypio, naudojamos mėginių ėmimo sistemos, kurios gali išlaikyti statinį slėgį iki ±0,25 kPa ribos. Priešslėgis turi būti matuojamas išmetamajame vamzdyje, kuo arčiau prie jo galo, arba tokio paties skersmens tęsinyje.

4.2.9.   Įvairios sklendės, naudojamos išmetamosioms dujoms nukreipti, turi būti greitai reguliuojamos ir greitai veikiančios.

4.2.10.   Dujų mėginiai yra surenkami į tinkamos talpos mėginių maišus. Šie maišai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kad per 20 minučių laikymo nepakeistų teršalų dujų daugiau kaip ±2 %.

4.3.   Analizės įranga

Reikalavimai

4.3.1.1.   Teršalų dujos turi būti analizuojamos tokiais įrenginiais:

Anglies viendeginio (CO) ir anglies dvideginio (CO2) analizė:

analizatoriai turi būti nedispersinio infraraudonųjų spindulių (NDIR) sugėrimo tipo.

Angliavandenilių (HC) analizė – kibirkštinio uždegimo varikliai:

Angliavandenilių analizatorius turi būti liepsninio jonizavimo (FID) tipo, sukalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Angliavandenilių (HC) analizė – kompresinio uždegimo varikliai:

Angliavandenilių analizatorius turi būti liepsninio jonizavimo tipo su detektoriumi, sklendėmis, vamzdynu ir kt., įkaitinamas iki 463 K (190 °C) ±10 K (HFID). Jis turi būti sukalibruotas propano dujomis, išreikštomis anglies atomų (C1) ekvivalentu.

Azoto oksido (NOx) analizė:

Azoto oksido analizatorius turi būti cheminės liuminescencijos (CLA) arba nedispersinio ultravioletinių spindulių rezonanso sugėrimo (NDUVR) tipo su NOx-NO keitikliu.

Kietosios dalelės – gravimetrinė surinktų kietųjų dalelių analizė:

Kiekvienu atveju dalelės surenkamos mėginio dujų sraute nuosekliai įtaisytais dviem filtrais. Kiekviena filtrų pora turi būti surinktas toks kietųjų dalelių kiekis:

Formula
→
Formula

kur:

Vep

:

:pro filtrus tekantis srautas;

Vmix

:

:tuneliu tekantis srautas;

M

:

:kietųjų dalelių masė (g/km);

Mlimit

:

:kietųjų dalelių ribinė masė (taikoma ribinė masė, g/km);

m

:

iltrais surinktų kietųjų dalelių masė (g);

d

:

eikimo ciklą atitinkantis atstumas km).

Kietųjų dalelių mėginių ėmimo dažnis (Vep/Vmix) nustatomas taip, kad M = Mlimit, 1 ≤ m ≤ 5 mg (kai naudojami 47 mm skersmens filtrai).

Filtro paviršius turi būti pagamintas iš hidrofobinės medžiagos, kuri, atsižvelgiant į sudedamąsias išmetamųjų dujų dalis, būtų inertiška (fluorangliavandeniliu dengtas stiklo pluoštas arba lygiavertė medžiaga).

4.3.1.2.   Tikslumas

Analizatorių matavimo intervalas turi būti suderinamas su išmetamųjų dujų teršalų mėginių koncentracijai matuoti reikalingu tikslumu.

Matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ±2 % (būdinga analizatoriaus paklaida), neatsižvelgiant į tikrąją kalibravimo dujų vertę.

Jei koncentracija yra mažesnė kaip 100 ppm, matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ±2 ppm.

Aplinkos oro mėginys turi būti išmatuotas tuo pačiu analizatoriumi ir taikant atitinkamą intervalą.

Visų filtrų svoriui nustatyti naudojamų mikrograminių svarstyklių tikslumas turi būti 5 μg (standartinis nuokrypis), skaitomumas –1 μg.

4.3.1.3.   Ledu šaldoma gaudyklė

Prieš analizatorius neturi būti naudojamas dujų džiovinimo įtaisas, nebent būtų įrodyta, kad jis nedaro įtakos teršalų kiekiui dujų sraute.

4.3.2.   Kompresinio uždegimo variklių ypatingieji reikalavimai

Nenutrūkstamai HC analizei liepsninio jonizavimo detektoriumi (HFID) turi būti naudojama šildoma mėginių ėmimo linija, taip pat naudojamas registravimo prietaisas (R). Vidutinė išmatuotų angliavandenilių koncentracija turi būti nustatoma integravimo būdu. Per visą bandymą šildomos mėginių ėmimo linijos temperatūra turi būti palaikoma ties 463 K (190 °C) ±10 K. Šildomoje mėginių ėmimo linijoje turi būti įrengtas 99 % veiksmingumo šildomas filtras (FH), analizei reikalingų dujų sraute sulaikantis visas kietas ≥ 0,3 μm dydžio daleles.

Mėginių ėmimo sistemos reakcijos laikas (nuo zondo iki analizatoriaus įleidimo angos) turi trukti ne ilgiau kaip keturias sekundes.

HFID turi būti naudojamas su ištisinio srauto (šilumokaičio) sistema, kad mėginys būtų tipinis, nebent CFV arba CFO srautų pokyčiai būtų kompensuojami.

Kietųjų dalelių mėginių ėmimo įtaisas yra sudarytas iš skiedimo tunelio, mėginių ėmimo zondo, filtro, dalinio srauto siurblio, srauto reguliatorių ir matuoklių. Srautas, iš kurio imami kietųjų dalelių mėginiai, yra nukreipiamas per du nuosekliai įtaisytus filtrus. Mėginių ėmimo zondas, kuriuo iš bandymo dujų srauto imamas kietųjų dalelių mėginys, skiedimo tunelyje turi būti įtaisytas taip, kad dujų srauto tipinį mėginį būtų galima paimti iš vienalyčio oro/išmetamųjų dujų mišinio, ir oro/išmetamųjų dujų mišinio temperatūra prieš kietųjų dalelių filtrą neturi būti aukštesnė nei 325 K (52 °C). Dujų srauto temperatūra debitmatyje negali kisti daugiau nei ±3 K, o masės srautas – daugiau nei ±5 %. Jeigu dėl pernelyg didelės filtro apkrovos srauto tūrio pokytis neatitiktų nustatytų reikalavimų, bandymas turi būti nutrauktas. Kartojant bandymą, srautas turi būti sumažinamas ir (arba) naudojamas didesnis filtras. Filtrai iš kameros turi būti paimti iki bandymo pradžios likus ne daugiau nei valandai.

Reikalingi kietųjų dalelių filtrai iki bandymo likus bent aštuonioms, bet ne daugiau nei 56 valandoms, turi būti kondicionuojami (temperatūros ir drėgnio požiūriu) oro kondicionavimo kameroje atvirame ir nuo dulkių apsaugotame inde. Po šio kondicionavimo švarūs filtrai pasveriami ir laikomi tol, kol jų prireiks. Filtrai, jei nepanaudojami per valandą nuo išėmimo iš svėrimo kameros, turi būti pasverti iš naujo.

Vietoj vienos valandos galima taikyti aštuonių valandų ribą, jeigu laikomasi vienos arba abiejų toliau nurodytų sąlygų;

—

stabilizuotas filtras užkištais galais įdedamas į sandarų filtrų dėklą ir jame laikomas, arba

—

stabilizuotas filtras įdedamas į sandarų filtrų dėklą, kuris paskui iš karto dedamas į mėginių ėmimo liniją, kuria neteka srautas.

4.3.3.   Kalibravimas

Visi analizatoriai turi būti kalibruojami taip dažnai, kiek būtina, ir kiekvienu atveju likus mėnesiui iki tipo patvirtinimo bandymų ir bent kartą per šešis mėnesius tikrinant produkcijos atitiktį.

Pirmiau 4.3.1 punkte nurodytiems analizatoriams taikytinas šio priedo 6 priedėlyje aprašytas kalibravimo metodas.

4.4.   Tūrio matavimas

4.4.1.   Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo sistemoje taikomas bendro atskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimo metodas turi būti toks, kad matavimo tikslumas būtų ±2 %.

4.4.2.   Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo įrenginio kalibravimas

Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo sistemos tūrio matavimo įrenginys turi būti kalibruojamas taikant tokį metodą, kuris garantuoja nustatytą tikslumą, ir taip dažnai, kad tas tikslumas būtų išlaikomas.

Reikiamą tikslumą garantuojančios kalibravimo metodikos pavyzdys yra pateiktas šio priedo 6 priedėlyje. Taikant šį metodą, naudojamas dinaminis debitmatis, tinkamas dideliam debitui, kuris būna bandant nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo būdu. Prietaiso tikslumas turi būti sertifikuotas pagal patvirtintą nacionalinį arba tarptautinį standartą.

4.5.   Dujos

4.5.1.   Grynos dujos

Kalibravimui ir darbui, jei reikia, turi būti paruoštos tokios grynos dujos:

 

išvalytas azotas:

(grynumas: ±1 ppm C, ±1 ppm CO, ± 400 ppm CO2, ±0,1 ppm NO);

 

išvalytas dirbtinis oras:

(grynumas: ±1 ppm C, ±1 ppm CO, ± 400 ppm CO2, ±0,1 ppm NO); deguonies kiekis 18–21 tūrio proc.;

 

išvalytas deguonis: (grynumas > 99,5 tūrio proc. O2);

 

išvalytas vandenilis (ir mišinys su heliu):

(grynumas ±1 ppm C, ± 400 ppm CO2).

 

anglies viendeginis: (mažiausias grynumas 99,5 %)

 

propanas: (mažiausias grynumas 99,5 %.).

4.5.2.   Kalibravimas ir kalibravimo dujos

Turi būti paruošti tokios cheminės sudėties dujų mišiniai:

 

C8 H8 ir išvalytas dirbtinis oras (žr. šio priedo 4.5.1 punktą);

 

CO ir išvalytas azotas;

 

CO2 ir išvalytas azotas;

 

NO ir išvalytas azotas. (Šiose kalibravimo dujose esančio NO2 kiekis neturi viršyti 5 % NO kiekio.)

Tikroji kalibravimo dujų koncentracija neturi skirtis nuo nurodytos vertės daugiau kaip ±2 %.

Šio priedo 6 priedėlyje nurodyta koncentracija taip pat turi būti gaunama dujų skaidytuvu, skiedžiant išvalytu N2 arba išvalytu dirbtiniu oru. Maišymo įrenginio tikslumas turi būti toks, kad atskiestų kalibravimo dujų koncentraciją galima būtų nustatyti ±2 % tikslumu.

4.6.   Papildoma įranga

4.6.1.   Temperatūra

8 priedėlyje nurodyta temperatūra matuojama ±1,5 K tikslumu.

4.6.2.   Slėgis

Atmosferos slėgis turi būti išmatuojamas ±0,1 kPa tikslumu.

4.6.3.   Absoliutinis drėgnis

Absoliutinis drėgnis (H) turi būti išmatuojamas ±5 % tikslumu.

4.7.   Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistema turi būti tikrinama šio priedo 7 priedėlio 3 skirsnyje aprašytu metodu. Didžiausias leidžiamas skirtumas tarp įleistų ir išmatuotų dujų kiekio yra 5 %.

5.   PASIRENGIMAS BANDYMUI

5.1.   Inercijos imitatorių sureguliavimas pagal transporto priemonės tiesioginės eigos inercijos jėgas

Naudojamas inercijos imitatorius, kuris bendrą besisukančių masių inercijos jėgą padarytų proporcingą etaloninei masei, taikant tokius apribojimus:

Transporto priemonės etaloninė masė RW (kg)

Ekvivalentinė inercija I (kg)

RW ≤ 480

455

480 < RW ≤ 540

510

540 < RW ≤ 595

570

595 < RW ≤ 650

625

650 < RW ≤ 710

680

710 < RW ≤ 765

740

765 < RW ≤ 850

800

850 < RW ≤ 965

910

965 < RW ≤ 1 080

1 020

1 080 < RW ≤ 1 190

1 130

1 190 < RW ≤ 1 305

1 250

1 305 < RW ≤ 1 420

1 360

1 420 < RW ≤ 1 530

1 470

1 530 < RW ≤ 1 640

1 590

1 640 < RW ≤ 1 760

1 700

1 760 < RW ≤ 1 870

1 810

1 870 < RW ≤ 1 980

1 930

1 980 < RW ≤ 2 100

2 040

2 100 < RW ≤ 2 210

2 150

2 210 < RW ≤ 2 380

2 270

2 380 < RW ≤ 2 610

2 270

2 610 < RW

2 270

Jei dinamometre nėra atitinkamos ekvivalentinės masės, turi būti naudojama didesnė vertė, artimiausia transporto priemonės etaloninei masei.

5.2.   Dinamometro nustatymas

Apkrova nustatoma taikant pirmiau 4.1.5 punkte aprašytus metodus.

Taikomas metodas ir gautos vertės (ekvivalentinė inercija – būdingasis nustatymo parametras) įrašomi į bandymo ataskaitą.

5.3.   Transporto priemonės kondicionavimas

Matuojant transporto priemonių su kompresinio uždegimo varikliais išmetamų kietųjų dalelių kiekį, daugiausia 36 ir mažiausiai 6 valandas prieš bandymą taikomas šio priedo 1 priedėlyje aprašytas antrosios dalies ciklas. Iš eilės atliekami trys ciklai. Dinamometras nustatomas taip, kaip pirmiau nurodyta 5.1 ir 5.2 punktuose.

Gamintojo prašymu transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais gali būti prieš bandymą kondicionuojamos taikant vieną pirmosios dalies ir du antrosios dalies važiavimo ciklus.

Po šio specialaus priverstinio uždegimo variklių kondicionavimo transporto priemonės su kompresinio uždegimo ir priverstinio uždegimo varikliais laikomos patalpoje, kurios temperatūra santykinai pastovi: 293–303 K (20–30 °C). Šis kondicionavimas trunka bent šešias valandas ir tęsiasi tol, kol variklio alyvos ir aušinimo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ±2 K laipsniais.

5.3.1.1.   Jei gamintojas reikalauja, bandymas turi būti atliekamas ne vėliau kaip po 30 valandų nuo transporto priemonės įvažinėjimo įprastoje temperatūroje.

5.3.1.2.   Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais, varomos SND, GD arba pritaikytos naudoti tiek benziną, tiek SND ar GD ir bandomos naudojant pirmuosius dujinius etaloninius degalus ir antruosius dujinius etaloninius degalus, prieš bandymą su antraisiais etaloniniais degalais yra kondicionuojamos. Šis kondicionavimas prieš bandymą su antraisiais etaloniniais degalais atliekamas taikant ciklą, sudarytą iš bandymo ciklo vienos pirmosios dalies (miesto dalis) ir dviejų antrųjų dalių (papildoma miesto dalis), kaip aprašyta šio priedo 1 priedėlyje. Gamintojo prašymu ir sutikus technikos tarnybai šis kondicionavimas gali būti išplėstas. Dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 5.1 ir 5.2 punktuose.

5.3.2.   Slėgis padangose turi būti toks, kokį nurodo gamintojas ir koks buvo atliekant parengiamąjį važiavimo keliu bandymą, skirtą stabdžiams sureguliuoti. Tačiau jei dinamometrą sudaro du ritiniai, slėgis padangose gali būti padidintas iki 50 %. Bandymo ataskaitoje registruojamas tikrasis naudotas slėgis.

6.   BANDYMO, KURIS ATLIEKAMAS NAUDOJANT BANDYMŲ STENDĄ, METODIKA

6.1.   Specialios ciklui taikomos sąlygos

6.1.1.   Bandymo patalpos temperatūra per bandymą turi būti 293–303 K (20–30 °C). Bandymo patalpos arba variklio įsiurbiamo oro absoliutinis drėgnis (H) turi būti toks, kad:

5,5 ≤ H ≤ 12,2

(g H2O/kg sauso oro)

6.1.2.   Per bandymą transporto priemonė turi būti daugmaž horizontalioje padėtyje, kad būtų išvengta bet kokio neįprasto degalų pasiskirstymo.

6.1.3.   Virš transporto priemonės kintamu greičiu pučiama oro srovė. Pūstuvo pūtimo greitis turi būti toks, kad 10–50 km/h intervale oro linijinis greitis ties ventiliatoriaus pūtimo anga skirtųsi nuo atitinkamo ritinio greičio ne daugiau kaip ±5 km/h. Pasirinkto pūstuvo charakteristikos turi būti tokios:

—

Plotas: bent 0,2 m2;

—

Apatinio krašto aukštis virš žemės: apytiksliai 20 cm;

—

Atstumas nuo transporto priemonės priekio: apytiksliai 30 cm.

Kaip alternatyva nustatomas bent 6 m/s (21,6 km/h) pūstuvu pučiamo oro srauto greitis.

Gamintojo prašymu specialios paskirties transporto priemonėms (pvz., furgonams, visureigiams) aušinamojo ventiliatoriaus aukštį galima keisti.

6.1.4.   Per bandymą greitis registruojamas laiko atžvilgiu arba duomenis kaupia duomenų rinkimo sistema, kad būtų įvertintas atliktų ciklų teisingumas.

6.2.   Variklio užvedimas

6.2.1.   Variklis užvedamas tam skirtais įrenginiais pagal gamintojo instrukcijas, pateikiamas serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove.

6.2.2.   Pirmasis ciklas pradedamas variklio užvedimo procedūra.

6.2.3.   Kai naudojamos SND arba GD, varikliui užvesti leidžiama naudoti benziną ir tada po nustatyto laikotarpio, kurio vairuotojas negali keisti, įjungti SND arba GD režimą.

6.3.   Tuščioji eiga

6.3.1.   Mechaninė arba pusiau automatinė pavarų dėžė, žr. šio priedo 1 priedėlio 1.2 ir 1.3 lenteles.

6.3.2.   Automatinė pavarų dėžė

Po pradinio įjungimo selektoriaus svirtis per bandymą nenaudojama, išskyrus toliau 6.4.3 punkte nurodytą atvejį arba tuo atveju, jei selektoriumi galima įjungti greitinančiąją pavarą, jei tokia yra.

6.4.   Greitėjimas

6.4.1.   Greitėjama turi būti taip, kad greitėjimo sparta visą greitėjimo laiką būtų kuo tolygesnė.

6.4.2.   Jei greitėjimo negalima atlikti per nustatytą laiką, papildomas reikalingas laikas, jei įmanoma, atimamas iš pavarai perjungti skirto laiko ir bet kuriuo kitu atveju – iš kito pastovaus greičio laikotarpio.

6.4.3.   Automatinės pavarų dėžės

Jei greitėjimo negalima atlikti per nustatytą laiką, pavaros selektorius naudojamas pagal mechaninių pavarų dėžių reikalavimus.

6.5.   Lėtėjimas

6.5.1.   Paprastajame miesto cikle (pirmoji dalis) visada lėtėjama visiškai nukeliant koją nuo akceleratoriaus pedalo, o sankabą paliekant įjungtą. Sankaba, neliečiant pavarų perjungimo svirties, išjungiama sulėtėjus iki: 10 km/h greičio arba iki greičio, atitinkančio variklio tuščiosios eigos sūkių skaičių.

Papildomame miesto cikle (antroji dalis) visada lėtėjama visiškai nukeliant koją nuo akceleratoriaus pedalo, o sankabą paliekant įjungtą. Sankaba, neliečiant pavarų perjungimo svirties, išjungiama sulėtėjus iki 50 km/h greičio.

6.5.2.   Jei lėtėjimo laikotarpis yra ilgesnis nei nustatytas atitinkamam etapui, jam sutrumpinti naudojami transporto priemonės stabdžiai.

6.5.3.   Jei lėtėjimo laikotarpis yra trumpesnis nei nustatytas atitinkamam etapui, teorinio ciklo laikas kompensuojamas pastovaus greičio arba tuščiosios eigos laikotarpį sujungiant su kitu etapu.

6.5.4.   Paprastojo miesto ciklo (pirmoji dalis) lėtėjimo laikotarpio pabaigoje (transporto priemonei sustojus ant ritinių) įjungiama neutrali pavara ir įjungiama sankaba.

6.6.   Pastovus greitis

6.6.1.   Pereinant nuo greitėjimo prie pastovaus greičio laikotarpio turi būti vengiama spaudyti akceleratoriaus pedalą arba uždaryti droselinę sklendę.

6.6.2.   Pastovus greitis išlaikomas užfiksavus akceleratorių tam tikroje padėtyje.

7.   MĖGINIŲ ĖMIMO IR ANALIZĖS METODIKA

7.1.   Mėginių ėmimas

Mėginių ėmimas pradedamas (BS) prieš užvedant variklį arba užvedimo metu, o baigiamas galutinio papildomo miesto ciklo (antroji dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)) tuščiosios eigos laikotarpio pabaigoje arba, VI tipo bandymo atveju, baigiantis paskutinio paprastojo miesto ciklo (pirmoji dalis) galutiniam tuščiosios eigos laikotarpiui.

7.2.   Analizė

7.2.1.   Maiše esančios išmetamosios dujos išanalizuojamos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau, kaip praėjus 20 minučių nuo bandymo ciklo pabaigos. Panaudoti kietųjų dalelių filtrai į kamerą turi būti padėti ne vėliau nei po valandos nuo su išmetamosiomis dujomis atlikto bandymo pabaigos, joje turi būti kondicionuojami nuo 2 iki 36 valandų ir tada pasveriami.

7.2.2.   Prieš pradedant analizuoti kiekvieną mėginį, kiekvienam teršalui naudotina analizatoriaus skalė atitinkamomis nulio nustatymo dujomis turi būti nustatyta ties nuliu.

7.2.3.   Paskui analizatoriai 70–100 % skalės vertės vardinės koncentracijos kalibravimo dujomis nustatomi atsižvelgiant į jų kalibravimo kreives.

7.2.4.   Tada iš naujo patikrinama, ar skalė nustatyta ties nuliu. Jeigu rodmenys nuo 7.2.2 punkte nustatytos skalės vertės skiriasi daugiau nei 2 %, procedūra kartojama.

7.2.5.   Tada analizuojami mėginiai.

7.2.6.   Po analizės, naudojant tas pačias dujas, vėl patikrinami nulio ir kalibravimo taškai. Jeigu iš naujo patikrinus nustatytosios vertės nuo pirmiau 7.2.3 punkte nurodytųjų skiriasi ne daugiau kaip ±2 %, analizė laikoma priimtina.

7.2.7.   Visuose šio skirsnio punktuose nurodytų dujų srautai ir slėgiai turi būti tokie patys kaip tie, kurie buvo naudojami kalibruojant analizatorius.

7.2.8.   Kiekvieno teršalo, kurio kiekis buvo išmatuotas dujose, nustatyta koncentracijos vertė – tai rodmuo, kurį po stabilizavimo rodo matuoklis. Kompresinio uždegimo variklių angliavandenilių masės srautas apskaičiuojamas integruojant liepsninio jonizavimo detektoriaus (HFID) rodmenis ir, jeigu būtina, tas srautas pataisomas atsižvelgiant į pokyčius, kaip nurodyta šio priedo 5 priedėlyje.

8.   IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ IR KIETŲJŲ DALELIŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMAS

8.1.   Tiriamas tūris

Tiriami tūriai turi būti perskaičiuoti, kad atitiktų nurodytas sąlygas – 101,33 kPa ir 273,2 K.

8.2.   Bendroji išmestų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų masė

Transporto priemonės per bandymą išmesto kiekvieno dujinio teršalo masė M nustatoma tūrinę dujų koncentraciją padauginus iš atitinkamų dujų tūrio ir tinkamai atsižvelgiant į toliau nurodytus tankius (pirmiau minėtomis etaloninėmis sąlygomis):

Anglies viendeginis (CO):

d = 1,25 g/l

Angliavandeniliai:

 

—

benzinas (CH1,85)

d = 0,619 g/l

—

dyzelinas (CH1.86)

d = 0,619 g/l

—

SND (CH2.525)

d = 0,649 g/l

—

arba GD (CH4)

d = 0,714 g/l

Azoto oksidai (NOx):

d = 2,05 g/l

Transporto priemonės per bandymą išmestų kietųjų dalelių teršalų masė m nustatoma pasvėrus kietąsias daleles, kurios buvo surinktos dviem filtrais, t. y. pirmu filtru m1 ir antru filtru m2:

—

jei 0,95 (m1 + m2) ≤ m1,

m = m1,

—

jei 0,95 (m1 + m2) > m1,

m = m1 + m2,

—

jei m2 > m1,

bandymas atšaukiamas.

Šio priedo 8 priedėlyje pateikti skaičiavimai su pavyzdžiais, naudojami išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų masei apskaičiuoti.

(1)  Reikėtų pažymėti, kad dvi sekundės laiko suteikiama pavaroms perjungti ir, jei būtina, nuokrypiams nuo ciklo laiko reikalavimų pataisyti.

1 priedėlis

Per i tipo bandymą naudoto veikimo ciklo tyrimas

1.   VEIKIMO CIKLAS

Veikimo ciklas, sudarytas iš pirmosios dalies (miesto ciklas) ir antrosios dalies (papildomas miesto ciklas), parodytas 1/1 pav.

2.   PAPRASTASIS MIESTO CIKLAS (pirmoji dalis)

(Žr. 1.2 pav. ir 1.2 lentelę)

2.1.   Tyrimas pagal etapus:

 

Laikas

proc.

Tuščioji eiga

60

30,8

35,4

Tuščioji eiga, transporto priemonės judėjimas, sankaba įjungiama viena kombinacija

9

4,6

Pavarų perjungimas

8

4,1

Greitėjimas

36

18,5

Pastovaus greičio laikotarpiai

57

29,2

Lėtėjimas

25

12,8

 

195

100

2.2.   Tyrimas pagal pavarų naudojimą

 

Laikas

proc.

Tuščioji eiga

60

30,8

35,4

Tuščioji eiga, transporto priemonės judėjimas, sankaba įjungiama viena kombinacija

9

4,6

Pavarų perjungimas

8

4,1

Pirmoji pavara

24

12,3

Antroji pavara

53

27,2

Trečioji pavara

41

21

 

195

100

Bendroji informacija:

Vidutinis greitis per bandymą:

19 km/h

Efektyvusis veikimo laikas:

195 s

Teorinis per ciklą nuvažiuojamas atstumas:

1 013 km

Ekvivalentinis per keturis ciklus nuvažiuojamas atstumas:

4 052 km

1.1 pav.

I tipo bandymo veikimo ciklas

Image 14

Greitis, km/h

Pirma dalis

Antra dalis

Paprastasis miesto ciklas

BS

ES

Laikas

BS: mėginių ėmimo pradžia, variklio užvedimas

ES: mėginių ėmimo pabaiga

1.2 lentelė

Paprastasis miesto veikimo ciklas ant važiuoklės dinamometro (pirmoji dalis)

Operacijos nr.

Operacija

Etapas

Greitėjimas (m/s2)

Greitis (km/h)

Trukmė

Suvestinis laikas (s)

Naudotina mechaninės pavarų dėžės pavara

Operacijos (s)

Etapo (s)

1

Tuščioji eiga

1

 

 

11

11

11

6 s PM + 5 s K1  (*1)

2

Greitėjimas

2

1,04

0–15

4

4

15

1

3

Pastovus greitis

3

 

15

9

8

23

1

4

Lėtėjimas

4

–0,69

15–10

2

5

25

1

5

Lėtėjimas, sankaba išjungta

 

–0,92

10–0

3

 

28

K1  (*1)

6

Tuščioji eiga

5

 

 

21

21

49

16 s PM +5 s K1  (*1)

7

Greitėjimas

6

0,83

0–15

5

12

54

1

8

Pavaros perjungimas

 

 

 

2

 

56

 

9

Greitėjimas

 

0,94

15–32

5

 

61

2

10

Pastovus greitis

7

 

32

24

24

85

2

11

Lėtėjimas

8

–0,75

32–10

8

11

93

2

12

Lėtėjimas, sankaba išjungta

 

–0,92

10–0

3

 

96

K 2  (*1)

13

Tuščioji eiga

9

0–15

0–15

21

 

117

16 s PM + 5 s K1  (*1)

14

Greitėjimas

10

 

 

5

26

122

1

15

Pavaros perjungimas

 

 

 

2

 

124

 

16

Greitėjimas

 

0,62

15–35

9

 

133

2

17

Pavaros perjungimas

 

 

 

2

 

135

 

18

Greitėjimas

 

0,52

35–50

8

 

143

3

19

Pastovus greitis

11

 

50

12

12

155

3

20

Lėtėjimas

12

–0,52

50–35

8

8

163

3

21

Pastovus greitis

13

 

35

13

13

176

3

22

Pavaros perjungimas

14

 

 

2

12

178

 

23

Lėtėjimas

 

–0,99

35–10

7

 

185

2

24

Lėtėjimas, sankaba išjungta

 

–0,92

10–0

3

 

188

K2  (*1)

25

Tuščioji eiga

15

 

 

7

7

195

7 s PM (*1)

1.2 pav.

I tipo bandymo paprastasis miesto ciklas

Image 15

KEY

= pavaros perjungimas.

= greičio (± 2 km/h) ir laiko (± 1,0 sekundės) leistinieji nuokrypiai derinami geometriškai kiekviename taške, kaip parodyta įklijoje

Teorinis ciklo grafikas

K = sankabos išjungimas

1 = pirmoji pavara

PM = neutrali pavara

K1 K2 = sankabos išjungimas, įjungta pirmoji arba antroji pavara

2 = antra pavara

R = tuščioji eiga

3 = trečioji pavara

END OF CYCLE 195 seconds

Sekundės

Sekų trukmė

Sekų numeriai

Dalinių etapų trukmė

3.   PAPILDOMAS MIESTO CIKLAS (antroji dalis)

(Žr. 1.3 pav. ir 1.3 lentelę)

3.1.   Tyrimas pagal etapus:

 

Laikas (s)

proc.

Tuščioji eiga:

20

5,0

Tuščioji eiga, transporto priemonės judėjimas, sankaba įjungiama viena kombinacija:

20

5,0

Pavaros perjungimas:

6

1,5

Greitėjimas:

103

25,8

Pastovaus greičio laikotarpiai:

209

52,2

Lėtėjimas:

42

10,5

 

400

100

3.2.   Tyrimas pagal pavarų naudojimą:

 

Laikas (s)

proc.

Tuščioji eiga:

20

5,0

Tuščioji eiga, transporto priemonės judėjimas, sankaba įjungiama viena kombinacija:

20

5,0

Pavaros perjungimas:

6

1,5

Pirmoji pavara:

5

1,3

Antroji pavara:

9

2,2

Trečioji pavara:

8

2

Ketvirtoji pavara:

99

24,8

Penktoji pavara:

233

58,2

 

400

100

Bendroji informacija

Vidutinis greitis per bandymą:

62,6 km/h

Efektyvusis veikimo laikas:

400 s

Teorinis per ciklą nuvažiuojamas atstumas:

6,955 km

Didžiausias greitis:

120 km/h

Didžiausias greitėjimas:

0,833 m/s2

Didžiausias lėtėjimas:

–1,389 m/s2

1.3 lentelė

I tipo bandymo papildomas miesto ciklas (antroji dalis)

Operacijos nr.

Operacija

Etapas

Greitėjimas (m/s2)

Greitis (km/h)

Trukmė

Suvestinis laikas (s)

Naudotina mechaninės pavarų dėžės pavara

Operacijos (s)

Etapo (s)

1

Tuščioji eiga

1

 

 

20

20

20

K1  (1)

2

Greitėjimas

12

0,83

0

5

41

25

1

3

Pavaros perjungimas

 

 

2

27

—

4

Greitėjimas

0,62

15–35

9

36

2

5

Pavaros perjungimas

 

 

2

38

—

6

Greitėjimas

0,52

35–30

8

46

3

7

Pavaros perjungimas

 

 

2

48

—

8

Greitėjimas

 

0,43

50–70

13

 

61

4

9

Pastovus greitis

3

 

70

50

50

111

5

10

Lėtėjimas

4

–0,69

70–50

8

8

119

4 s.5 + 4 s.4

11

Pastovus greitis

5

 

50

69

69

188

4

12

Greitėjimas

6

0,43

50–70

13

13

201

4

13

Pastovus greitis

7

 

70

50

50

251

5

14

Greitėjimas

8

0,24

70–100

35

35

286

5

15

Pastovus greitis (2)

9

 

100

30

30

316

5 (2)

16

Greitėjimas (2)

10

0,28

100–120

20

20

336

5 (2)

17

Pastovus greitis (2)

11

 

120

10

20

346

5 (2)

18

Lėtėjimas (2)

12

–0,69

120–80

16

34

362

5 (2)

19

Lėtėjimas (2)

–1,04

80–50

8

 

370

5 (2)

20

Lėtėjimas, sankaba išjungta

 

1,39

50–0

10

 

380

K5 (1)

21

Tuščioji eiga

13

 

 

20

20

400

PM (1)

1.3 pav.

I tipo bandymo papildomas miesto ciklas (antroji dalis)

Image 16

Greitis (km/h)

Operacijos numeris

Laikas

(*1)  PM = įjungta neutrali pavara, sankaba įjungta.

K1, K2 = įjungta pirmoji arba antroji pavara, sankaba išjungta.

(1)  PM = įjungta neutrali pavara, sankaba įjungta.

K1 K5 = įjungta pirmoji arba penktoji pavara, sankaba išjungta

(2)  Jei transporto priemonės pavarų dėžė turi daugiau kaip penkias pavaras, pagal gamintojo rekomendacijas gali būti naudojamos papildomos pavaros.

2 priedėlis

Važiuoklės dinamometras

1.   VAŽIUOKLĖS DINAMOMETRO SU NEKINTAMA APKROVOS KREIVE APIBRĖŽTIS

1.1.   Įvadas

Kai bendras pasipriešinimas riedėjimui kelyje negali būti atkuriamas važiuoklės dinamometru važiuojant 10–120 km/h greičiu, rekomenduojama naudoti važiuoklės dinamometrą, kurio charakteristikos tokios, kaip nurodyta toliau.

1.2.   Apibrėžtis

1.2.1.   Važiuoklės dinamometras gali būti sudarytas iš vieno arba dviejų ritinių. Prie priekinio ritinio, tiesiogiai arba netiesiogiai, tvirtinamos inercinės masės ir galios sugėrimo įtaisas.

1.2.2.   Apkrova, kuri sugeriama dėl stabdžių veikimo ir važiuoklės dinamometro vidinės trinties, esant 0–120 km/h greičiui, yra tokia:

F = (a + b · V2) ± 0.1 · F80 (visada teigiamas dydis)

kai:

F

=

bendroji važiuoklės dinamometro sugeriama apkrova (N)

a

=

vertė, atitinkanti pasipriešinimą riedėjimui (N)

b

=

vertė, atitinkanti aerodinaminio pasipriešinimo koeficientą (N/(km/h)2)

V

=

greitis (km/h)

F80

=

apkrova esant 80 km/h greičiui (N).

2.   DINAMOMETRO KALIBRAVIMO METODAS

2.1.   Įvadas

Šiame priedėlyje aprašytas metodas, naudotinas nustatyti apkrovai, kurią sugeria dinamometro stabdžiai. Sugerta apkrova yra sudaryta iš apkrovos, sugertos dėl trinties poveikio, ir apkrovos, kurią sugeria galios sugėrimo įtaisas.

Dinamometras paleidžiamas veikti už bandymo greičių intervalo ribų. Tada dinamometrui paleisti naudotas įtaisas yra atjungiamas: varomojo ritinio sukimosi greitis mažėja.

Ritinių kinetinę energiją išsklaido galios sugėrimo įtaisas ir trintis. Taikant šį metodą nepaisoma ritinio vidinės trinties pokyčių, kuriuos sukelia ritiniai, esant transporto priemonei arba be jos. Kai galinis ritinys neapkrautas, nepaisoma jo trinties poveikio.

Apkrovos indikatoriaus kalibravimas iki 80 km/h greičio pagal sugertą apkrovą.

Taikoma nurodyta metodika (taip pat žr. 2.1 pav.):

2.2.1.   Išmatuojamas ritinio sukimosi greitis, jei tai dar nepadaryta. Galima naudoti penktąjį ratą, sūkių skaitiklį ar bet kokį kitą tinkamą įrenginį.

2.2.2.   Transporto priemonė pastatoma ant dinamometro arba sugalvojamas kitoks dinamometro paleidimo būdas.

Naudojamas smagratis arba kokia nors kita inercijos imitavimo sistema tam tikrai inercijos klasei.

2.1 pav.

Grafikas, kuriame parodoma važiuoklės dinamometro sugerta galia (N)

Image 17

Apkrova (N)

Greitis (km/h)

 = F = a + b · V2

• = (a + b · V2) – 0,1 · F80

Δ = (a + b · V2) + 0,1 · F80

2.2.4.   Dinamometras įsukamas iki 80 km/h greičio.

2.2.5.   Užregistruojama rodoma apkrova Fi (N)

2.2.6.   Dinamometras įsukamas iki 90 km/h greičio.

2.2.7.   Atjungiamas dinamometrui paleisti naudotas įtaisas.

2.2.8.   Registruojamas laikas, per kurį dinamometro greitis sumažėja nuo 85 km/h iki 75 km/h.

2.2.9.   Galios sugėriklis nustatomas į kitą lygį.

2.2.10.   2.2.4–2.2.9 punktų reikalavimai turi būti dažnai kartojami, kad apimtų naudojamų apkrovų intervalą.

2.2.11.   Sugerta apkrova apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

kur:

F

=

sugerta apkrova (N)

Mi

=

ekvivalentinė inercija kg (išskyrus neapkrauto galinio ritinio inercinį poveikį)

ΔV

=

greičio nuokrypis m/s (10 km/h = 2,775 m/s)

t

=

laikas, per kurį dinamometro greitis sumažėja nuo 85 km/h iki 75 km/h.

1. 2.2 pav. parodyta apkrova, užregistruota esant 80 km/h greičiui (atsižvelgiant į esant tam greičiui sugeriamą apkrovą).

2.2 pav.

Apkrova, užregistruota esant 80 km/h greičiui (atsižvelgiant į esant tam greičiui sugeriamą apkrovą)

Image 18

Užregistruota apkrova (N)

Sugerta apkrova (N)

2.2.13.   2.2.3–2.2.12 punktų reikalavimai turi būti dažnai kartojami visoms naudotinoms inercijos klasėms.

2.3.   Apkrovos indikatoriaus, kaip sugertos apkrovos funkcijos, kalibravimas kitiems greičiams. Pirmiau 2.2 punkte aprašytos metodikos kartojamos tiek, kiek būtina pasirinktiems greičiams.

Dinamometro apkrovos sugerties kreivės patikra, atsižvelgiant į etaloninį parametrą ir esant 80 km/h greičiui

2.4.1.   Transporto priemonė pastatoma ant dinamometro arba sugalvojamas kitoks dinamometro paleidimo būdas.

2.4.2.   Dinamometras sureguliuojamas pagal sugertą apkrovą (F) esant 80 km/h greičiui.

2.4.3.   Registruojama apkrova, sugerta esant 120, 100, 80, 60, 40 ir 20 km/h greičiui.

2.4.4.   Nubrėžiama kreivė F(V) ir patikrinama, ar ji atitinka šio priedėlio 1.2.2 punkto reikalavimus.

2.4.5.   Pirmiau 2.4.1–2.4.4 punkte nurodyta metodika kartojama kitoms galios F vertėms, esant 80 km/h greičiui ir kitoms inercijos vertėms.

2.5.   Tokia pati metodika taikoma jėgai arba sukimo momentui kalibruoti.

3.   DINAMOMETRO NUSTATYMAS

3.1.   Nustatymo metodas

3.1.1.   Įvadas

Šis metodas nėra tinkamiausias ir turi būti taikomas tik su nekintamos apkrovos kreivės dinamometrais apkrovos parametrui nustatyti, esant 80 km/h greičiui, ir negali būti naudojamas kompresinio uždegimo varikliams.

3.1.2.   Bandymo įranga

Vakuumas (arba absoliutinis slėgis) transporto priemonės įsiurbimo kolektoriuje išmatuojamas ±0,25 kPa tikslumu. Turi būti galima užregistruoti šį rodmenį nenutrūkstamai arba ne ilgesniais kaip 1 sekundės trukmės intervalais. Greitis turi būti registruojamas nenutrūkstamai ±0,4 km/h tikslumu.

Važiavimo keliu bandymas

3.1.3.1.   Patikrinama, ar laikomasi šio priedo 3 priedėlio 4 skirsnio reikalavimų.

3.1.3.2.   Transporto priemone važiuojama pastoviu 80 km/h greičiu, greitis ir vakuumas (arba absoliutinis slėgis) registruojami pagal 3.1.2 punkto reikalavimus.

3.1.3.3.   Pirmiau 3.1.3.2 punkte aprašyta procedūra kartojama tris kartus kiekviena kryptimi. Visi šeši važiavimai turi būti atlikti per keturias valandas.

Duomenų apdorojimas ir priėmimo kriterijai

3.1.4.1.   Patikrinami rezultatai, gauti pagal 3.1.3.2 ir 3.1.3.3 punktus. (Greitis neturi būti mažesnis kaip 79,5 km/h arba didesnis kaip 80,5 km/h ilgiau nei vieną sekundę). Per kiekvieną važiavimą vienos sekundės intervalais nuskaitomas vakuumo lygis, apskaičiuojamas vidutinis vakuumas ir standartinis nuokrypis (-iai). Šiam apskaičiavimui naudojama ne mažiau kaip 10 vakuumo rodmenų.

3.1.4.2.   Standartinis nuokrypis neturi viršyti kiekvieno važiavimo vidurkio (

Formula
) daugiau kaip 10 %.

3.1.4.3.   Apskaičiuojama vidutinė šešių važiavimų vertė (po tris važiavimus kiekviena kryptimi).

Dinamometro nustatymas

3.1.5.1.   Parengimas

Atliekami veiksmai, nurodyti šio priedo 3 priedėlio 5.1.2.2.1–5.1.2.2.4 punktuose.

3.1.5.2.   Apkrovos nustatymas

Po įšilimo transporto priemone važiuojama pastoviu 80 km/h greičiu ir reguliuojama dinamometro apkrova, kad būtų atkurtas vakuumo rodmuo (

Formula
), gautas pagal 3.1.4.3 punkto reikalavimus. Nuokrypis nuo šio rodmens turi būti ne didesnis kaip 0,25 kPa. Šiam darbui naudojami tie patys instrumentai, kaip ir važiavimo keliu bandymui.

3.2.   Pakaitinis metodas

Sutikus gamintojui, gali būti taikomas pateiktas metodas.

3.2.1.   Stabdžiai sureguliuojami taip, kad sugertų varomuosius ratus veikiančią apkrovą, esant pastoviam 80 km/h greičiui, pagal šią lentelę:

Transporto priemonės etaloninė masė

Ekvivalentinė inercija

Galia ir apkrova, kurią sugeria dinamometras esant 80 km/h greičiui

Koeficientai

Rm (kg)

kg

kW

N

a

b

N

N/(km/h)

Rm ≤ 480

455

3,8

171

3,8

0,0261

480 < Rm ≤ 540

510

4,1

185

4,2

0,0282

540 < Rm ≤ 595

570

4,3

194

4,4

0,0296

595 < Rm ≤ 650

625

4,5

203

4,6

0,0309

650 < Rm ≤ 710

680

4,7

212

4,8

0,0323

710 < Rm ≤ 765

740

4,9

221

5,0

0,0337

765 < Rm ≤ 850

800

5,1

230

5,2

0,0351

850 < Rm ≤ 965

910

5,6

252

5,7

0,0385

965 < Rm ≤ 1 080

1 020

6,0

270

6,1

0,0412

1 080 < Rm ≤ 1 190

1 130

6,3

284

6,4

0,0433

1 190 < Rm ≤ 1 305

1 250

6,7

302

6,8

0,0460

1 305 < Rm ≤ 1 420

1 360

7,0

315

7,1

0,0481

1 420 < Rm ≤ 1 530

1 470

7,3

329

7,4

0,0502

1 530 < Rm ≤ 1 640

1 590

7,5

338

7,6

0,0515

1 640 < Rm ≤ 1 760

1 700

7,8

351

7,9

0,0536

1 760 < Rm ≤ 1 870

1 810

8,1

365

8,2

0,0557

1 870 < Rm ≤ 1 980

1 930

8,4

378

8,5

0,0577

1 980 < Rm ≤ 2 100

2 040

8,6

387

8,7

0,0591

2 100 < Rm ≤ 2 210

2 150

8,8

396

8,9

0,0605

2 210 < Rm ≤ 2 380

2 270

9,0

405

9,1

0,0619

2 380 < Rm ≤ 2 610

2 270

9,4

423

9,5

0,0646

2 610 < Rm

2 270

9,8

441

9,9

0,0674

3.2.2.   Kai transporto priemonės yra ne keleiviniai automobiliai ir jų etaloninė masė yra didesnė kaip 1 700 kg, arba transporto priemonių, kurių visi ratai yra varomieji, atveju 3.2.1 punkto lentelėje pateiktos galios vertės yra dauginamos iš koeficiento 1,3.

3 priedėlis

Transporto priemonĖs pasipriešinimas riedėjimui – matavimo kelyje metodas – imitavimas ant važiuoklės dinamometro

1.   METODŲ TIKSLAS

Toliau aprašytų metodų tikslas yra išmatuoti transporto priemonės pasipriešinimą riedėjimui, važiuojant keliu pastoviu greičiu, ir imituoti šį pasipriešinimą ant dinamometro pagal 4 priedo 4.1.5 punkte nustatytas sąlygas.

2.   KELIO APIBRĖŽTIS

Kelias turi būti lygus ir pakankamai ilgas, kad būtų galima atlikti toliau nurodytus matavimus. Nuolydis turi būti tolygus ±0,1 % ir neviršyti 1,5 %.

3.   ATMOSFEROS SĄLYGOS

3.1.   Vėjas

Per bandymą vidutinis vėjo greitis turi būti mažesnis nei 3 m/s, o gūsiai ne stipresni kaip 5 m/s. Be to, vėjo greičio vektorinė dedamoji, statmena bandymo keliui, turi būti mažesnė kaip 2 m/s. Vėjo greitis matuojamas 0,7 m aukštyje virš kelio paviršiaus.

3.2.   Drėgnis

Kelio danga turi būti sausa.

3.3.   Slėgis – temperatūra

Oro tankis per bandymą neturi skirtis nuo etaloninių sąlygų daugiau kaip ±7,5 %, P = 100 kPa ir T = 293,2 K.

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖS PARENGIMAS (1)

4.1.   Bandomosios transporto priemonės parinkimas

Jei matuojami ne visi transporto priemonių tipo variantai, atrenkant bandomąją transporto priemonę, taikomi nurodyti kriterijai.

4.1.1.   Kėbulas

Jei yra skirtingų kėbulo tipų, bandymas atliekamas su neaptakiausiu kėbulu. Gamintojas turi pateikti atrankai reikalingus duomenis.

4.1.2.   Padangos

Turi būti pasirenkamos plačiausios padangos. Jei yra daugiau kaip trijų dydžių padangų, pasirenkamos vienu dydžiu už didžiausias mažesnės padangos.

4.1.3.   Bandymo masė

Bandymo masė yra transporto priemonės etaloninė masė su didžiausiu inercijos intervalu.

4.1.4.   Variklis

Bandomoji transporto priemonė turi turėti didžiausią šilumokaitį (-ius).

4.1.5.   Transmisija

Bandymas turi būti atliekamas su kiekvienu nurodytų transmisijų tipu:

—

priekiniai ratai varomieji

—

galiniai ratai varomieji

—

nuolatinė 4 × 4

—

atjungiama 4 × 4

—

automatinė pavarų dėžė

—

mechaninė pavarų dėžė

4.2.   Įvažinėjimas

Transporto priemonė turi būti įprastai parengta naudoti ir sureguliuota po ne mažesnio kaip 3 000 km įvažinėjimo. Padangos turi būti įvažinėjamos kartu su transporto priemone arba protektoriaus gylis turi būti 90–50 % pradinio protektoriaus gylio.

4.3.   Patikros

Pagal gamintojo specifikacijas turi būti patikrinama:

 

ratai, ratų gaubtai, padangos (gaminio markė, tipas, slėgis),

 

priekinės ašies geometrija,

 

stabdžių sureguliavimas (pasyviojo stabdymo pašalinimas),

 

priekinio ir galinio tilto tepimas,

 

pakabos, transporto priemonės prošvaisos sureguliavimas ir kt.

4.4.   Pasirengimas bandymui

4.4.1.   Transporto priemonė pakraunama tiek, kad jos masė atitiktų etaloninę masę. Reikiama transporto priemonės prošvaisa gaunama, kai apkrovos sunkio centras išdėstomas viduryje tarp priekinių kraštinių sėdynių „R“ taškų ir tuos taškus kertančios tiesios linijos.

4.4.2.   Per važiavimo keliu bandymus transporto priemonės langai turi būti uždaryti. Visi oro kondicionavimo sistemų dangčiai, priekiniai žibintai ir kt. turi būti nedarbinėje padėtyje.

4.4.3.   Transporto priemonė turi būti švari.

4.4.4.   Prieš pat bandymą transporto priemonė tinkamu būdu turi būti pašildoma iki įprastos darbinės temperatūros.

5.   METODAI

5.1.   Energijos kitimas taikant saviriedos metodą

Kelyje

5.1.1.1.   Bandymo įranga ir paklaida

Matuojant laiką, paklaida turi būti mažesnė nei ±0,1 s.

Matuojant greitį, paklaida turi būti mažesnė nei ±2 %.

Bandymo metodika

5.1.1.2.1.   Pasiekiamas transporto priemonės greitis, 10 km/h didesnis už pasirinktą bandymo greitį.

5.1.1.2.2.   Įjungiama neutrali pavara.

5.1.1.2.3.   Išmatuojamas laikas (t1), reikalingas transporto priemonei sulėtėti nuo

V2 = V + ΔV km/h iki V1 = V – ΔV km/h

5.1.1.2.4.   Tas pats bandymas atliekamas priešinga kryptimi: t2

5.1.1.2.5.   Apskaičiuojamas dviejų verčių t1 B t2 vidurkis T

5.1.1.2.6.   Bandymai kartojami keletą kartų, kad vidurkio statistinis tikslumas (p)

Formula

FORMULE būtų ne didesnis kaip 2 % (p ≤ 2 %)

Statistinis tikslumas (p) apibrėžiamas:

Formula

kur:

t

=

koeficientas iš toliau pateiktos lentelės,

n

=

bandymų skaičius,

s

=

standartinis nuokrypis

Formula

n

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

t

3,2

2,8

2,6

2,5

2,4

2,3

2,3

2,2

2,2

2,2

2,2

2,2

Formula

1,6

1,25

1,06

0,94

0,85

0,77

0,73

0,66

0,64

0,61

0,59

0,57

5.1.1.2.7.   Galia apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

kur:

P

=

išreiškiama kW,

V

=

bandymo greitis m/s,

ΔV

=

greičio nuokrypis nuo V greičio, išreikštas m/s

M

=

etaloninė masė kg

T

=

laikas sekundėmis (s)

5.1.1.2.8.   Kelyje nustatyta galia (P) perskaičiuojama pagal etalonines aplinkos sąlygas:

Formula

Formula

kur:

RR

=

pasipriešinimas riedėjimui, esant V greičiui

RAERO

=

aerodinaminis pasipriešinimas, esant V greičiui

RT

=

bendras pasipriešinimas riedėjimui = RR + RAERO

KR

=

laikoma, kad pasipriešinimo riedėjimui temperatūros korekcijos koeficientas yra lygus 8,64 × 10-3/°C arba gamintojo korekcijos koeficientas, patvirtintas institucijos

t

=

važiavimo keliu bandymo aplinkos temperatūra °C

t0

=

etaloninė aplinkos temperatūra = 20 °C

P

=

oro tankis bandymo sąlygomis

P0

=

oro tankis etaloninėmis sąlygomis (20 °C, 100 kPa)

RR/RT ir RAERO/RT santykius nustato transporto priemonės gamintojas, remdamasis duomenimis, kuriuos paprastai turi įmonė.

Jei šių verčių negalima gauti, pagal gamintojo ir tam tikros technikos tarnybos susitarimą galima naudoti pasipriešinimo riedėjimui/bendro pasipriešinimo rezultatus, gaunamus taikant šią formulę:

Formula

kur:

M

=

transporto priemonės masė kg,

kiekvienam greičiui pateiktoje lentelėje nurodyti a ir b koeficientai:

V (km/h)

a

b

20

7,24 × 10-5

0,82

40

1,59 × 10-4

0,54

60

1,96 × 10-4

0,33

80

1,85 × 10-4

0,23

100

1,63 × 10-4

0,18

120

1,57 × 10-4

0,14

Ant dinamometro

5.1.2.1.   Matavimo įranga ir tikslumas

Įranga turi būti tokia pat, kaip naudojama per važiavimo keliu bandymą.

Bandymo metodika

5.1.2.2.1.   Transporto priemonė pastatoma ant bandymo dinamometro.

5.1.2.2.2.   Varomųjų ratų padangų (šaltų) slėgis nustatomas toks, kad atitiktų dinamometro reikalavimus.

5.1.2.2.3.   Sureguliuojama dinamometro ekvivalentinė inercija.

5.1.2.2.4.   Tinkamu būdu pasiekiama transporto priemonės ir dinamometro darbinė temperatūra.

5.1.2.2.5.   Atliekami pirmiau 5.1.1.2 punkte nurodyti veiksmai (išskyrus 5.1.1.2.4 ir 5.1.1.2.5 puktus), 5.1.1.2.7 punkte nurodytoje formulėje M keičiama I.

5.1.2.2.6.   Sureguliuojami stabdžiai, kad būtų galima atkurti patikslintą galią (5.1.1.2.8 punktas) ir atkreipiamas dėmesys į transporto priemonės masės (M) kelyje ir naudotinos ekvivalentinės inercijos bandymo masės (I) skirtumą. Tai galima atlikti apskaičiuojant vidutinį patikslintą saviriedos kelyje laiką nuo V2 iki V1 ir tą patį laiką atkuriant ant dinamometro, taikant tokį santykį:

Formula

K = vertė, pirmiau apibrėžta 5.1.1.2.8 punkte.

5.1.2.2.7.   Dinamometro sugeriama galia Pa nustatoma tam, kad tą pačią galią (5.1.1.2.8 punktas) būtų galima atkurti tai pačiai transporto priemonei skirtingomis dienomis.

5.2.   Sukimo momento matavimų metodas važiuojant pastoviu greičiu

Kelyje

5.2.1.1.   Matavimo įranga ir paklaida

Sukimo momentas matuojamas tinkamu matavimo įtaisu ±2 % tikslumu.

Greitis turi būti matuojamas ±2 % tikslumu.

Bandymo metodika

5.2.1.2.1.   Pasiekiamas pasirinktas pastovus transporto priemonės greitis V.

5.2.1.2.2.   Sukimo momentas Ct ir greitis registruojami bent 20 sekundžių laikotarpį. Duomenų registravimo sistemos tikslumas turi būti bent ±1 Nm sukimo momentui ir ±0,2 km/h greičiui.

5.2.1.2.3.   Sukimo momento Ct ir greičio skirtumai, atsižvelgiant į laiką, neturi viršyti 5 % kiekvieną matavimo laikotarpio sekundę.

5.2.1.2.4.   Sukimo momentas Ct1 yra vidutinis sukimo momentas, išvestas iš šios formulės:

Formula

5.2.1.2.5.   Bandymas atliekamas tris kartus kiekviena kryptimi. Iš šių šešių matavimų nustatomas vidutinis etaloninio greičio sukimo momentas. Jei vidutinis greitis nuo etaloninio nukrypsta daugiau kaip 1 km/h, apskaičiuojant vidutinį sukimo momentą, taikoma tiesinė regresija.

5.2.1.2.6.   Apskaičiuojamas šių dviejų sukimo momentų Ct1 ir Ct2 vidurkis, t. y. Ct.

5.2.1.2.7.   Vidutinis sukimo momentas CT, nustatomas kelyje, patikslinamas pagal etalonines aplinkos sąlygas:

CTpatikslintas = K · CTišmatuotas

kur taikoma K vertė, nustatyta šio priedėlio 5.1.1.2.8 punkte.

Ant dinamometro

5.2.2.1.   Matavimo įranga ir paklaida

Įranga turi būti tokia pat, kaip naudojama per važiavimo keliu bandymą.

Bandymo metodika

5.2.2.2.1.   Atlikite veiksmus, pirmiau nurodytus 5.1.2.2.1–5.1.2.2.4 punktuose.

5.2.2.2.2.   Atlikite veiksmus, pirmiau nurodytus 5.2.1.2.1–5.2.1.2.4 punktuose.

5.2.2.2.3.   Sureguliuokite galios sugėrimo įrenginį, kad būtų atkurtas patikslintas bendras sukimo momentas kelyje, pirmiau nurodytas 5.2.1.2.7 punkte.

5.2.2.2.4.   Toliau tuo pačiu tikslu atliekami tokie patys veiksmai, kaip ir 5.1.2.2.7 punkte.

(1)  HEV atveju ir kol nėra nustatytos vienodos techninės nuostatos, gamintojas sutaria su technikos tarnyba dėl transporto priemonės būsenos atliekant bandymą, kaip apibrėžta šiame priedėlyje.

4 priedėlis

Nemechaninių inercijos masių patikra

1.   TIKSLAS

Taikant šiame priedėlyje aprašytą metodą, galima patikrinti, ar veikimo ciklo važiavimo etape tinkamai imituojama bendroji dinamometro inercija.

Dinamometro gamintojas turi apibrėžti specifikacijų patikros metodą pagal 3 skirsnį.

2.   PRINCIPAS

2.1.   Darbinių lygčių sudarymas

Kadangi dinamometrą veikia ritinio (-ių) sukimosi greičio pokyčiai, jėga ritinio (-ių) paviršiuje išreiškiama formule:

F = I · γ = IM · γ + F1

kur:

F

=

jėga ritinio (-ių) paviršiuje,

I

=

bendroji dinamometro inercija (transporto priemonės ekvivalentinė inercija: žr. 5.1 punkto lentelę),

IM

=

dinamometro mechaninių masių inercija,

γ

=

liestinis pagreitis ritinio paviršiuje,

F1

=

inercijos jėga.

Pastaba Yra pridėtas šios formulės paaiškinimas su nuoroda į dinamometrus su mechaniniu būdu imituojama inercija.

Taigi bendroji inercija išreiškiama taip:

I = Im+ F1 /γ

kur:

Im

:

gali būti apskaičiuojamas arba išmatuojamas tradiciniais metodais,

F1

:

gali būti išmatuojamas dinamometru,

γ

:

gali būti apskaičiuojamas naudojant ritinių apskritiminį greitį.

Bendroji inercija (I) bus nustatyta per greitėjimo arba lėtėjimo bandymą, naudojant vertes, lygias gautoms per veikimo ciklą arba didesnes.

2.2.   Bendrosios inercijos apskaičiavimo specifikacija

Taikant bandymo ir skaičiavimo metodus, turi būti įmanoma nustatyti bendrąją inerciją I su santykine paklaida (ΔI/I) ne didesne kaip ±2 %.

3.   SPECIFIKACIJA

Imituojamos bendrosios inercijos I masė turi išlikti tokia pat kaip ekvivalentinės inercijos teorinė vertė (žr. 4 priedo 5.1 punktą) nurodytose ribose:

3.1.1.    ±5 % teorinės vertės kiekvienai momentinei vertei;

3.1.2.    ±2 % teorinės vertės vidutinei vertei, apskaičiuotai kiekvienai ciklo sekai.

3.2.   Pirmiau 3.1.1 punkte pateikta riba pakeičiama ±50 % vienai sekundei, kai užvedamas variklis, ir transporto priemonėse su mechanine transmisija – dviem sekundėms, kai perjungiama pavara.

4.   PATIKROS METODIKA

4.1.   Patikra atliekama per kiekvieną ciklo bandymą, kaip apibrėžta 4 priedo 2.1 punkte.

4.2.   Tačiau, jei vykdomi 3 skirsnio reikalavimai ir momentiniai pagreičiai yra bent tris kartus didesni arba mažesni nei teorinio ciklo sekų vertės, pirmiau aprašyta patikra nebūtina.

5 priedėlis

Dujų mėginių ėmimo sistemų apibrėžtis

1.   ĮVADAS

1.1.   Yra keletas mėginių ėmimo įtaisų, atitinkančių 4 priedo 4.2 punkto reikalavimus.

3.1 ir 3.2 punktuose aprašyti įtaisai yra priimtini, jei atitinka pagrindinius kriterijus, susijusius su kintamo skiedimo principu.

1.2.   Savo pranešimuose laboratorija turi nurodyti per atliekamus bandymus naudojamą mėginių ėmimo sistemą.

2.   KRITERIJAI, SUSIJĘ SU KINTAMO SKIEDIMO SISTEMA IŠMETAMŲJŲ DUJŲ KIEKIUI MATUOTI

2.1.   Taikymo sritis

Šiame skyriuje apibrėžiamos išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistemos, skirtos transporto priemonės išmetamųjų teršalų tikrajai masei išmatuoti pagal šios taisyklės nuostatas, veikimo charakteristikos.

Kintamo skiedimo mėginių ėmimo išmetamųjų teršalų masei išmatuoti principas reikalauja, kad būtų įvykdytos trys sąlygos:

2.1.1.   Transporto priemonės išmetamosios dujos turi būti nustatytomis sąlygomis nenutrūkstamai skiedžiamos aplinkos oru;

2.1.2.   Bendrasis išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mišinio tūris turi būti matuojamas tiksliai;

2.1.3.   Proporcingas atskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mėginys nenutrūkstamai imamas analizei.

Dujinių teršalų masė apskaičiuojama iš proporcinių mėginio koncentracijų ir per bandymą išmatuoto bendrojo tūrio. Mėginio koncentracijos turi būti patikslinamos, atsižvelgiant į teršalų kiekį aplinkos ore.

Be to, kai transporto priemonės yra su kompresinio uždegimo varikliais, žymimas jų išmetamų kietųjų dalelių kiekis.

2.2.   Techninių duomenų suvestinė

5.1 pav. pateikta mėginių ėmimo sistemos schema.

2.2.1.   Transporto priemonės išmetamosios dujos turi būti skiedžiamos pakankamu kiekiu aplinkos oro, kad vanduo mėginių ėmimo ir matavimo sistemoje nesikondensuotų.

2.2.2.   Išmetamųjų dujų mėginių ėmimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima išmatuoti vidutinę tūrinę CO2, CO, HC ir NOx koncentraciją ir, kai transporto priemonėse įtaisyti kompresinio uždegimo varikliai, kietųjų dalelių kiekį išmetamose dujose per transporto priemonės bandymo ciklą.

2.2.3.   Oro ir išmetamųjų dujų mišinys mėginių ėmimo zondo buvimo vietoje turi būti vienalytis (žr. 2.3.1.2 punktą).

2.2.4.   Zondas turi paimti tipinį atskiestų išmetamųjų dujų mėginį.

2.2.5.   Sistema turi išmatuoti atskiestų išmetamųjų dujų bendrąjį tūrį.

2.2.6.   Mėginių ėmimo sistema turi būti hermetiška. Kintamo skiedimo mėginių ėmimo sistemos konstrukcija ir komplektavimo medžiagos turi būti tokios, kad sistema neturėtų įtakos teršalų koncentracijai atskiestose išmetamosiose dujose. Jei kuri nors sistemos sudedamoji dalis (šilumokaitis, cikloninis filtras, pūstuvas ir kt.) keičia bet kurių teršalų koncentraciją atskiestose išmetamosiose dujose ir to nesklandumo negalima ištaisyti, dujų mėginys, norint nustatyti teršalo kiekį, turi būti imamas iki tos sudedamosios dalies.

2.2.7.   Jei bandomos transporto priemonės išmetimo sistema turi keletą išleidimo angų, jungiamieji vamzdžiai turi būti sujungti kolektoriumi, įrengiamu kuo arčiau transporto priemonės.

Dujų mėginiai surenkami į reikiamos talpos mėginių maišus, kad imant mėginius nebūtų kliudoma dujų srautui. Šie maišai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios nedaro įtakos teršalų dujų koncentracijai (žr. 2.3.4.4 punktą).

5.1 pav.

Kintamo skiedimo sistemos išmetamųjų dujų kiekiui matuoti schema

Image 19

Oras

Oro filtras (nebūtinas)

Aplinkos oro mėginių surinkimo maišas (mėginys imamas per bandymą)

Mišinio slėgio ir temperatūros matavimas

Filtras

Debitmatis

Atskiestų išmetamųjų dujų mėginių surinkimo maišas (mėginys imamas per bandymą)

Filtras

Debitmatis meter

Srauto valdymo vožtuvas

Siurblys

Srauto valdymo vožtuvas

Siurblys

Maišymo kamera

Mišinio kondicionavimas (jei būtina)

Įsiurbimo įtaisas/tūrio matavimo įtaisas

Į atmosferą

Transporto priemonės išmetamos dujos

Mėginių ėmimo išankstinio pašildymo padėtis dyzeliniams varikliams

2.2.9.   Kintamo skiedimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad išmetamųjų dujų mėginius būtų galima rinkti nedarant pastebimo poveikio priešslėgiui išmetamojo vamzdžio išleidimo angoje (žr. 2.3.1.1 punktą toliau).

2.3.   Specialūs reikalavimai

Išmetamųjų dujų rinkimo ir skiedimo įtaisas

2.3.1.1.   Jungiamasis vamzdis, esantis tarp transporto priemonės išmetimo angų ir maišymo kameros, turi būti kuo trumpesnis; jokiu atveju jis neturi:

i)

sukelti statinio slėgio bandomos transporto priemonės išmetamųjų dujų išmetimo angose, kuris skirtųsi nuo statinio slėgio, užfiksuoto, kai prie transporto priemonės išleidimo angų nebuvo nieko prijungta, daugiau kaip ±0,75 kPa, esant 50 km/h greičiui arba daugiau kaip ±1,25 kPa viso bandymo metu. Slėgis matuojamas išmetimo angoje arba tokio paties skersmens pailginime kuo arčiau vamzdžio galo;

ii)

keisti išmetamųjų dujų svarbiausių savybių.

2.3.1.2.   Turi būti įtraukta nuostata dėl maišymo kameros, kurioje maišomos transporto priemonės išmetamosios dujos ir skiedimo oras; kameros išleidimo angoje mišinys turi būti vienalytis.

Mišinio vienalytiškumas bet kuriame skerspjūvio taške mėginių ėmimo zondo buvimo vietoje neturi daugiau kaip ±2 % skirtis nuo verčių, gautų bent penkiose vietose, esančiose viena nuo kitos vienodais intervalais dujų srauto vamzdyje, vidurkio. Tam, kad būtų sumažintas poveikis sąlygoms išmetimo angoje ir apribotas slėgio kritimas skiedimo oro kondicionavimo įtaise, jei toks yra, slėgis maišymo kameroje neturi skirtis nuo atmosferos slėgio daugiau kaip ±0,25 kPa.

2.3.2.   Įsiurbimo įtaisas/tūrio matavimo įtaisas

Šis įtaisas pakankamam srautui garantuoti gali turėti daug nustatytų greičių, kad nebūtų vandens kondensacijos. Tai paprastai pasiekiama išlaikant CO2 koncentraciją atskiestų išmetamųjų dujų mėginių surinkimo maiše mažesnę kaip 3 tūrio procentai.

Tūrio matavimas

2.3.3.1.   Tūrio matavimo įtaiso kalibravimo tikslumas visomis naudojimo sąlygomis neturi viršyti ±2 %. Jei įtaisas negali kompensuoti išmetamųjų dujų mišinio ir skiedimo oro temperatūros pokyčių matavimo vietoje, turi būti naudojamas šilumokaitis, kad temperatūra nustatytos darbinės temperatūros neviršytų daugiau kaip ±6 K.

Jei būtina, tūrio matuokliui apsaugoti gali būti naudojamas cikloninis filtras.

2.3.3.2.   Temperatūros jutiklis gali būti įtaisomas prieš pat tūrio matuoklį. Šio temperatūros jutiklio tikslumas turi būti ±1 K, o reakcijos laikas 0,1 s, kai temperatūros kitimas 62 % (vertė išmatuota naudojant silikoninę alyvą).

2.3.3.3.   Slėgio matavimų tikslumas per bandymą turi būti ne mažesnis kaip ±0,4 kPa.

2.3.3.4.   Slėgio skirtumas nuo atmosferos slėgio matuojamas prieš tūrio matuoklį arba, jei būtina, už jo.

Dujų mėginių ėmimas

Atskiestos išmetamosios dujos

2.3.4.1.1.   Atskiestų išmetamųjų dujų mėginys imamas prieš įsiurbimo įtaisą, tačiau už kondicionavimo įtaisų (jei yra).

2.3.4.1.2.   Debitas neturi skirtis nuo vidurkio daugiau kaip ±2 %.

2.3.4.1.3.   Mėginių ėmimo sparta neturi būti mažesnė kaip 5 litrai per minutę ir neturi daugiau kaip 0,2 % viršyti atskiestų išmetamųjų dujų debito.

Skiedimo oras

2.3.4.2.1.   Skiedimo oro mėginys imamas esant pastoviam debitui, prie aplinkos oro įleidimo angos (už filtro, jei įtaisytas).

2.3.4.2.2.   Oras neturi būti užterštas išmetamosiomis dujomis iš maišymo srities.

2.3.4.2.3.   Skiedimo oro mėginių ėmimo sparta turi būti panaši į spartą, taikomą imant atskiestų išmetamųjų dujų mėginius.

Mėginių ėmimo veiksmai

2.3.4.3.1.   Mėginiams imti naudojamos medžiagos turi būti tokios, kad nekeistų teršalų koncentracijos.

2.3.4.3.2.   Kietosioms dalelėms iš mėginio pašalinti gali būti naudojami filtrai.

2.3.4.3.3.   Siurbliai reikalingi perkelti mėginį į mėginių ėmimo maišą (-us).

2.3.4.3.4.   Srauto valdymo vožtuvai ir debitmačiai reikalingi tam, kad būtų pasiektas mėginiams imti reikalingas debitas.

2.3.4.3.5.   Tarp trieigių vožtuvų ir mėginių surinkimo maišų gali būti naudojamos greitai tvirtinamos hermetiškos jungtys, automatiškai užsisandarinančios maišo pusėje. Mėginiams į analizatorių perkelti gali būti naudojamos kitos sistemos (pvz., trieigiai uždaromieji vožtuvai).

2.3.4.3.6.   Įvairūs vožtuvai, naudojami dujoms, iš kurių imami mėginiai, nukreipti, turi būti greitai reguliuojami ir greitai veikiantys.

2.3.4.4.   Mėginio saugojimas

Dujų mėginiai surenkami į reikiamos talpos mėginių maišus, kad imant mėginius nebūtų mažinama srauto sparta. Šie maišai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kad per 20 min. laikymo nepakeistų sintetinių teršalų dujų koncentracijos daugiau kaip 2 %.

2.4.   Papildomas mėginių ėmimo įrenginys transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais bandyti

2.4.1.   Skirtingai nei imant dujų mėginius iš transporto priemonių su kibirkštinio uždegimo varikliais, angliavandenilių ir kietųjų dalelių mėginių ėmimo vietos yra skiedimo tunelyje.

2.4.2.   Kad būtų sumažintos išmetamųjų dujų šilumos netektys tarp išmetimo angos ir skiedimo tunelio įleidimo angos, vamzdis turi būti ne ilgesnis kaip 3,6 m arba 6,1 m, jei šiluma izoliuojama. Jo vidinis skersmuo neturi būti didesnis kaip 105 mm.

2.4.3.   Skiedimo tunelyje taikomos sūkurinio srauto sąlygos (Reynoldso skaičius ≥ 4 000); tunelį sudaro tiesus vamzdis, pagamintas iš elektrai laidžios medžiagos, kad būtų garantuota, jog atskiestos išmetamosios dujos yra vienalytės mėginių ėmimo vietose ir mėginiai sudaryti iš tipinių dujų ir kietųjų dalelių. Skiedimo tunelis turi būti bent 200 mm skersmens, ir sistema turi būti įžeminta.

2.4.4.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemą sudaro mėginių ėmimo zondas, esantis skiedimo tunelyje, ir du nuosekliai įtaisyti filtrai.

Greitai veikiantys vožtuvai turi būti išdėstyti prieš du filtrus ir už jų srauto tėkmės kryptimi. Mėginių ėmimo zondo konfigūracija nurodyta 5.2 pav.

2.4.5.   Kietųjų dalelių mėginių ėmimo zondas turi atitikti tokias sąlygas:

Zondas įtaisomas prie tunelio vidurio linijos, maždaug per 10 tunelio skersmenų nuo dujų įleidimo angos srauto tėkmės kryptimi, jo vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 12 mm.

Atstumas nuo mėginių ėmimo antgalio iki filtro turi būti ne mažesnis kaip penki zondo skersmenys, tačiau neturi viršyti 1 020 mm.

2.4.6.   Dujų srauto matavimo įrenginį sudaro siurbliai, dujų srauto reguliatoriai ir srauto matavimo įrenginiai.

2.4.7.   Angliavandenilių mėginių ėmimo sistemą sudaro šildomas mėginių ėmimo zondas, linija, filtras ir siurblys. Mėginių ėmimo zondas įtaisomas nuo išmetamųjų dujų įleidimo angos tuo pačiu atstumu kaip ir kietųjų dalelių mėginių ėmimo zondas taip, kad jie vienas kitam netrukdytų imti mėginius. Mažiausias jo vidinis skersmuo 4 mm.

2.4.8.   Visas šildomas dalis šildymo sistema turi laikyti 463 K (190 °C) ± 10 K temperatūroje.

Jei negalima kompensuoti debito pokyčių, turi būti įtraukta nuostata dėl šilumokaičio ir temperatūros reguliavimo įtaiso, kaip nustatyta 2.3.3.1 punkte, kad sistemoje būtų garantuotas pastovus debitas ir atitinkamai proporcingas mėginių ėmimo greitis.

5.2 pav.

Kietųjų dalelių mėginių ėmimo zondo konfigūracija

Image 20

SKERSPJŪVIS

Srautas

(*) mažiausias vidinis skersmuo

Sienelės storis: ~ 1 mm – Medžiaga: nerūdijantis plienas

3.   ĮTAISŲ APRAŠAS

3.1.   Kintamo skiedimo įtaisas su tūriniu siurbliu (PDP-CVS) (5.3 pav.)

3.1.1.   Tūrinis siurblys – nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo įrenginys (PDP-CVS) atitinka šio priedo reikalavimus, kai siurblyje matuojamas pastovios temperatūros ir slėgio dujų srautas. Bendrasis tūris matuojamas skaičiuojant sukalibruoto tūrinio siurblio sūkius. Proporcingas mėginys gaunamas mėginiams imti naudojant siurblį, debitmatį ir srauto valdymo vožtuvą, esant pastoviam debitui.

3.1.2.   5.3 pav. pateikta mėginių ėmimo sistemos schema. Kadangi esant įvairioms konfigūracijoms galima gauti tikslius rezultatus, nebūtina tiksliai atitikti brėžinį. Papildomai informacijai gauti ir komponentinės sistemos funkcijoms koordinuoti gali būti naudojama daugiau sudedamųjų dalių, pvz., prietaisų, vožtuvų, solenoidų ir jungiklių.

Mėginių ėmimo įrangą sudaro:

3.1.3.1.   Skiedimo oro filtras (D), kuris prireikus gali būti iš anksto pašildomas. Filtre turi būti aktyvintosios medžio anglies, įterptos tarp dviejų sluoksnių popieriaus; filtras naudojamas sumažinti ir stabilizuoti angliavandenilių, kurie patenka su aplinkos oru, koncentracijas skiedimo ore;

3.1.3.2.   Maišymo kamera (M), kurioje maišomos išmetamosios dujos ir oras;

3.1.3.3.   Šilumokaitis (H), kurio pajėgumas turi būti pakankamas garantuoti, kad per bandymą oro/išmetamųjų dujų mišinio temperatūra, matuojama prieš pat tūrinį siurblį, nuo projektinės darbinės temperatūros skirtųsi ne daugiau kaip 6 K. Šis įtaisas neturi daryti įtakos analizei paimtose atskiestose dujose esančių teršalų koncentracijai;

3.1.3.4.   Temperatūros reguliavimo sistema (TC) naudojama pašildyti šilumokaitį prieš bandymą ir reguliuoti jo temperatūrą bandymo metu, kad nuokrypis nuo projektinės darbinės temperatūros būtų ne didesnis kaip 6 K;

Tūrinis siurblys (PDP), garantuojantis pastovų oro/išmetamųjų dujų mišinio srautą; siurblio našumas turi būti pakankamai didelis, kad sistemoje nebūtų vandens kondensacijos bet kokiomis naudojimo sąlygomis, galimomis per bandymą; tai iš esmės galima garantuoti naudojant tūrinį siurblį, kurio našumas:

3.1.3.5.1.   du kartus didesnis už didžiausią išmetamųjų dujų srautą, susidarantį per važiavimo ciklą, greitėjant arba

3.1.3.5.2.   pakankamas garantuoti, kad CO2 koncentracija atskiestų išmetamųjų dujų mėginių maiše yra mažesnė kaip 3 tūrio procentai (benzinas ir dyzelinas), mažesnė kaip 2,2 tūrio procento (SND) ir mažesnė kaip 1,5 tūrio procento (GD).

3.1.3.6.   Temperatūros jutiklis (T1), (tikslumas ±0,4 kPa), įtaisomas prieš pat tūrio matuoklį, naudojamas registruoti dujų mišinio ir aplinkos oro slėgių skirtumą;

3.1.3.7.   Slėgio matuoklis (G1), (tikslumas ±0,4 kPa), įtaisomas prieš pat tūrinį siurblį, naudojamas registruoti slėgio gradientą tarp dujų mišinio ir aplinkos oro;

3.1.3.8.   Kitas slėgio matuoklis (G2), (tikslumas ±0,4 kPa), įtaisomas taip, kad būtų galima registruoti slėgio siurblio įleidimo angoje ir siurblio išleidimo angoje skirtumą;

3.1.3.9.   Du mėginių ėmimo zondai (S1 ir S2) nenutrūkstamai imti skiedimo oro ir atskiestų išmetamųjų dujų/oro mišinio mėginius;

3.1.3.10.   Filtras (F) kietosioms dalelėms pašalinti iš analizei paimto dujų srauto;

3.1.3.11.   Siurbliai (P), kuriais per bandymą surenkamas pastovus skiedimo oro ir atskiestų išmetamųjų dujų/oro mišinio srautas;

3.1.3.12.   Srauto reguliatoriai (N), per bandymą garantuojantys vienodą dujų mėginių, kurie imami iš mėginių ėmimo zondų S1 ir S2, srautą; dujų mėginių srautas turi būti toks, kad kiekvieno bandymo pabaigoje mėginių kiekio pakaktų analizei atlikti (~ 10 litrų per minutę);

3.1.3.13.   Debitmačiai (FL), kuriais per bandymą reguliuojamas ir stebimas pastovus dujų mėginių srautas;

3.1.3.14.   Greitai veikiantys vožtuvai (V), kuriais tolygus dujų mėginių srautas nukreipiamas į mėginių surinkimo maišus arba į angas, pro kurias išleidžiamas į aplinką;

3.1.3.15.   Sandarios, greitai sujungiamos jungtys (Q), greitai veikiančius vožtuvus sujungiančios su mėginių surinkimo maišais; jungtis turi būti automatiškai užsisandarinti mėginių surinkimo maišo pusėje; mėginius į analizatorių galima perduoti ir kitais būdais (pvz., naudojant trieigį uždaromąjį vožtuvą);

3.1.3.16.   Maišai (B) atskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mėginiams rinkti per bandymą; maišai turi būti pakankamai talpūs, kad nekliudytų mėginių srautui; maišų medžiaga turi būti tokia, kad neturėtų įtakos nei matavimams, nei cheminei dujų mėginių sudėčiai (pvz., laminuotos polietileno/poliamido plėvelės arba fluorinti polihidroangliavandeniliai);

3.1.3.17.   Skaitmeninis skaitiklis (C), skirtas tūrinio siurblio per bandymą padarytam sūkių skaičiui registruoti.

3.1.4.   Bandant transporto priemones su kompresinio uždegimo varikliais, reikia papildomos įrangos

Siekiant laikytis 4 priedo 4.3.1.1 ir 4.3.2 punktų reikalavimų, bandant transporto priemones su kompresinio uždegimo varikliais, turi būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys, 5.3 pav. apibrėžtos punktyrinėmis linijomis:

Fh

:

šildomas filtras,

S3

:

angliavandenilių mėginių ėmimo vieta,

Vh

:

šildomas daugiaeigis vožtuvas,

Q

:

greitoji jungtis, leidžianti aplinkos oro mėginį BA išanalizuoti šildomu liepsninio jonizavimo detektoriumi (HFID),

HFID

:

šildomas liepsninio jonizavimo analizatorius,

R ir I

:

priemonės angliavandenilių momentinėms koncentracijoms integruoti ir registruoti,

Lh

:

šildoma mėginių linija.

Visos šildomos sudedamosios dalys turi būti laikomos 463 K (190 °C) ± 10 K temperatūroje.

Kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistema:

S4

:

Mėginių ėmimo zondas skiedimo tunelyje,

Fp

:

Filtrų įrenginys yra sudarytas iš dviejų nuosekliai sujungtų filtrų; sujungimo priemonė papildomoms lygiagrečiai sujungtų filtrų poroms,

mėginių ėmimo linija

Siurbliai, srauto reguliatoriai, srauto matuokliai.

3.2.   Kritinio srauto difuzoriaus skiedimo įtaisas (CFV-CVS) (5.4 pav.)

Kritinio srauto difuzoriaus naudojimas kartu su CVS mėginių ėmimo metodika yra pagrįstas kritiniam srautui taikomais tėkmių hidromechanikos principais. Kintamas skiedimo ir išmetamųjų dujų mišinio debitas palaikomas garso greičiu, kuris yra tiesiogiai proporcingas dujų temperatūros kvadratinei šakniai. Srautas per bandymą ištisai stebimas, apskaičiuojamas ir integruojamas.

Jeigu naudojamas papildomas kritinio srauto mėginių ėmimo difuzorius, tada garantuojamas paimamų dujų mėginių proporcingumas. Kadangi slėgis ir temperatūra dviejų difuzorių įleidimo angose yra vienodi, dujų srauto, kuris buvo nukreiptas mėginiams imti, tūris yra proporcingas bendram atskiestų išmetamųjų dujų mišinio tūriui, todėl šio priedo reikalavimai nėra pažeidžiami.

5.3 pav.

Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo įrenginys su tūriniu siurbliu (PDP-CVS)

Image 21

Į angą

Į angą

Aplinkos oras

Į angą

Į angą

Nulio nustatymo oras

HC – kalibravimo dujos

Reikalingas tik bandymams, kai naudojamas dyzelis

5.4 pav.

Nenutrūkstamo tūrinio mėginių ėmimo įrenginys su kritinio srauto difuzoriumi (CFV-CVS sistema)

Image 22

Į angą

Į angą

Aplinkos oras

Į angą

Nulio nustatymo oras

HC – kaliravimo duos

Reikalingas tik bandymams, kai naudojamas dyzelis

3.2.2.   5.4 pav. yra tokios mėginių ėmimo sistemos schema. Kadangi gauti tikslius rezultatus galima esant įvairioms konfigūracijoms, nebūtina tiksliai atitikti brėžinį. Papildomai informacijai gauti ir komponentinės sistemos funkcijoms koordinuoti gali būti naudojama ir daugiau sudedamųjų dalių, pvz., prietaisų, vožtuvų, solenoidų ir jungiklių.

Rinkimo įrangą sudaro:

3.2.3.1.   Skiedimo oro filtras (D), kuris prireikus gali būti iš anksto pašildomas: filtre turi būti aktyvintosios medžio anglies, įterptos tarp dviejų sluoksnių popieriaus; filtras naudojamas sumažinti ir stabilizuoti skiedimo ore esantį angliavandenilių, kurie patenka į aplinkos orą, kiekį;

3.2.3.2.   Maišymo kamera (M), kurioje maišomos išmetamosios dujos ir oras;

3.2.3.3.   Cikloninis filtras (CS) kietosioms dalelėms šalinti;

3.2.3.4.   Du mėginių ėmimo zondai (S1 ir S2) skiedimo oro ir atskiestų išmetamųjų dujų mėginiams imti;

3.2.3.5.   Kritinio srauto mėginių ėmimo difuzorius (SV) proporciniams atskiestų išmetamųjų dujų mėginiams imti prie mėginių ėmimo zondo S2;

3.2.3.6.   Filtras (F) kietosioms dalelėms šalinti iš analizei atskirto dujų srauto;

3.2.3.7.   Siurbliai (P), skirti daliai oro ir atskiestų išmetamųjų dujų srauto per bandymą surinkti į maišus;

3.2.3.8.   Srauto reguliatorius (N), per bandymą garantuojantis tolygų dujų mėginių, kurie imami iš mėginių ėmimo zondo S1, srautą; dujų mėginių srautas turi būti toks, kad bandymo pabaigoje mėginių kiekio pakaktų analizei atlikti (~ 10 litrų per minutę);

3.2.3.9.   Vibracijos slopintuvas (PS), esantis mėginių ėmimo linijoje;

3.2.3.10.   Debitmačiai (FL), kuriais per bandymus reguliuojamas ir stebimas dujų mėginių srautas;

3.2.3.11.   Greitai veikiantys solenoidiniai vožtuvai (V), kuriais tolygus dujų mėginių srautas nukreipiamas į mėginių surinkimo maišus arba į angą, pro kurią išleidžiamas į aplinką;

3.2.3.12.   Sandarios, greitai sujungiamos jungtys (Q) tarp greitai veikiančių vožtuvų ir mėginių surinkimo maišų; jungtys pačios užsisandarina mėginių surinkimo maišo pusėje. Mėginiams į analizatorių perkelti gali būti naudojamos kitos sistemos (pvz., trieigiai uždaromieji vožtuvai).

3.2.3.13.   Maišai (B) atskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro mėginiams rinkti per bandymus; maišai turi būti pakankamai talpūs, kad nekliudytų mėginių srautui; maišų medžiaga turi būti tokia, kad neturėtų įtakos nei matavimams, nei cheminei dujų mėginių sudėčiai (pvz., laminuotos polietileno/poliamido plėvelės arba fluorinti polihidroangliavandeniliai);

3.2.3.14.   Slėgio matuoklis (G), veikiantis ±0,4 kPa tikslumu;

3.2.3.15.   Temperatūros jutiklis (T), veikiantis ±1 K tikslumu, reakcijos laikas 0,1 s, kai temperatūros kitimas ne didesnis kaip 62 % (vertė išmatuota naudojant silikoninę alyvą);

3.2.3.16.   Kritinio srauto matavimo difuzorius (MV) atskiestų išmetamųjų dujų srauto tūriui matuoti;

3.2.3.17.   Reikiamo galingumo pūstuvas (BL), kad būtų galima valdyti visą atskiestų išmetamųjų dujų tūrį;

CFV-CVS sistemos našumas turi būti toks, kad visomis per bandymą galinčiomis nusistovėti sąlygomis nebūtų vandens kondensacijos. Paprastai tai garantuojama naudojant pūstuvą, kurio galingumas:

3.2.3.18.1.   du kartus didesnis už didžiausią išmetamųjų dujų srautą, susidarantį per važiavimo ciklą, greitėjant, arba

3.2.3.18.2.   pakankamas garantuoti, kad CO2 koncentracija atskiestų išmetamųjų dujų maiše būtų mažesnė nei 3 tūrio procentai.

3.2.4.   Bandant transporto priemones su kompresinio uždegimo varikliais, reikia papildomos įrangos

Siekiant laikytis 4 priedo 4.3.1.1 ir 4.3.2 punktų reikalavimų, bandant transporto priemones su kompresinio uždegimo varikliais, turi būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys, 5.4 pav. apibrėžtos punktyrinėmis linijomis.

Fh

:

šildomas filtras,

S3

:

angliavandenilio mėginio ėmimo vieta,

Vh

:

šildomas daugiaeigis vožtuvas,

Q

:

greitoji jungtis, leidžianti aplinkos oro mėginį BA išanalizuoti šildomu liepsninio jonizavimo detektoriumi (HFID),

HFID

:

šildomas liepsninio jonizavimo analizatorius,

R ir I

:

priemonės angliavandenilių momentinėms koncentracijoms integruoti ir registruoti,

Lh

:

šildoma mėginių linija.

Visos šildomos sudedamosios dalys turi būti laikomos 463 K (190 °C) ± 10 K temperatūroje.

Jeigu neįmanoma kompensuoti srauto svyravimų, tada šio priedėlio 3.3.1 punkte aprašytu šilumokaičiu (H) ir temperatūros reguliavimo sistema (Tc) bus privaloma garantuoti pastovų srautą per difuzorių (Mv) ir taip pat proporcingą srautą S3 kietųjų dalelių mėginių ėmimo sistemoje.

S4

:

Mėginių ėmimo zondas skiedimo tunelyje,

Fp

:

Filtrų įrenginys, sudarytas iš dviejų nuosekliai sujungtų filtrų; sujungimo priemonė papildomoms lygiagrečiai sujungtų filtrų poroms,

mėginių ėmimo linija,

siurbliai, srauto reguliatoriai, srauto matuokliai.

6 priedėlis

Įrangos kalibravimo metodas

1.   KALIBRAVIMO KREIVĖS BRĖŽIMAS

1.1.   Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis intervalas yra kalibruojamas pagal 4 priedo 4.3.3 punkto reikalavimus tokia tvarka:

1.2.   Analizatoriaus kalibravimo kreivė brėžiama naudojant bent penkis kuo tolygiau išdėstytus kalibravimo taškus. Didžiausios koncentracijos kalibravimo dujų vardinė koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 80 % visos skalės vertės.

1.3.   Kalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausiųjų kvadratų metodu. Jei gautas polinomo laipsnis yra didesnis kaip 3, kalibravimo taškų skaičius turi būti mažiausiai lygus šiam polinomo laipsniui plius 2.

1.4.   Kalibravimo kreivė neturi skirtis nuo kiekvienų kalibravimo dujų vardinės vertės daugiau kaip ±2 %.

1.5.   Kalibravimo kreivės trajektorija

Pagal kalibravimo kreivės trajektoriją ir kalibravimo taškus galima patikrinti, ar kalibravimas buvo atliktas teisingai. Turi būti nurodyti skirtingi būdingieji analizatoriaus parametrai, visų pirma:

—

mastelis,

—

jautrumas,

—

nulinis taškas,

—

kalibravimo data.

1.6.   Jei technikos tarnybai priimtinu būdu gali būti įrodyta, kad pakaitine metodika (pvz., kompiuteriu, elektroniškai valdomu intervalų perjungikliu ar kt.) galima gauti lygiaverčio tikslumo rezultatus, tada galima taikyti tokius pakaitinius metodus.

Kalibravimo patikra

1.7.1.   Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis intervalas prieš kiekvieną analizę turi būti patikrinamas taip:

1.7.2.   Kalibravimas patikrinamas naudojant nulio nustatymo dujas ir kalibravimo dujas, kurių vardinė vertė yra 80–95 % panaši į numanomą analizuoti ketinamą vertę.

1.7.3.   Jei dviejuose nagrinėjamuose taškuose vertė nesiskiria nuo teorinės vertės daugiau kaip ±5 % visos skalės vertės, koregavimo parametrai gali būti keičiami. Jei taip nėra, pagal šio priedėlio 1 skirsnio nurodymus nustatoma nauja kalibravimo kreivė.

1.7.4.   Po bandymo tos pačios nulio nustatymo dujos ir kalibravimo dujos naudojamos pakartotinei patikrai. Analizė laikoma priimtina, jei skirtumas tarp dviejų matavimo rezultatų yra mažesnis nei 2 %.

2.   FID ANGLIAVANDENILIŲ ATSAKO PATIKRA

2.1.   Detektoriaus atsako optimizavimas

FID turi būti sureguliuotas pagal gamintojo nurodymus. Dažniausiai naudojamo darbinio intervalo atsakui optimizuoti naudojamas propanas su oru.

2.2.   HC analizatoriaus kalibravimas

Analizatorius turėtų būti kalibruojamas naudojant propaną su oru ir išvalytą dirbtinį orą. Žr. 4 priedo 4.5.2 punktą (kalibravimas ir kalibravimo dujos).

Pagal šio priedėlio 1.1–1.5 punktų nurodymus nubrėžiama kalibravimo kreivė.

2.3.   Skirtingų angliavandenilių atsako koeficientai ir rekomenduojamos ribinės vertės

Konkrečios angliavandenilių rūšies atsako koeficientas (Rf) – tai liepsninio jonizavimo detektoriaus (FID) C1 rodmens ir koncentracijos, išreikštos kaip C1 mln–1, dujų balione santykis.

Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad atsakas sudarytų maždaug 80 % nuokrypio per visą skalę (darbinis intervalas). Koncentracija turi būti žinoma ±2 % tikslumu pagal gravimetrinį standartą, išreikštą tūrio vienetais. Be to, dujų balionas prieš bandymą 24 val. turi būti kondicionuojamas 293–303 K (20–30 °C) temperatūroje.

Atsako koeficientai turėtų būti nustatomi pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių naudojimo laikotarpių. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojami atsako koeficientai:

Metanas ir išvalytas oras:

1,00 < Rf < 1,15

arba 1,00 < Rf < 1,05

GD varomoms transporto priemonėms

Propilenas ir išvalytas oras:

0,90 < Rf < 1,00

Toluolas ir išvalytas oras:

0,90 < Rf < 1,00

Pagal propano ir išvalyto oro atsako koeficientą (Rf) 1,00.

2.4.   Deguonies kiekio įtakos patikra ir rekomenduojamos ribinės vertės

Atsako koeficientas nustatomas pagal 2.3 punktą. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojamas atsako koeficiento intervalas:

Propanas ir azotas: 0,95 < Rf < 1,05

3.   NOx KEITIKLIO NAŠUMO BANDYMAS

NO2 paversti į NO naudojamo keitiklio veiksmingumas tikrinamas taip:

Keitiklių veiksmingumas gali būti patikrinamas ozonatoriumi naudojant 6.1 pav. pateiktą bandymo sistemą ir taikant toliau aprašytą metodiką.

3.1.   Analizatorius sukalibruojamas labiausiai įprastame darbiniame intervale pagal gamintojo specifikacijas, naudojant nulio nustatymo ir kalibravimo dujas (kuriose NO kiekis turi būti maždaug 80 % darbinio intervalo, o NO2 koncentracija dujų mišinyje – mažesnė kaip 5 % NO koncentracijos). NOx analizatorius turi būti nustatytas į NO režimą, kad kalibravimo dujos neitų pro keitiklį. Užregistruojama parodyta koncentracija.

3.2.   Per trišakę jungtį į kalibravimo dujų srautą nuolat leidžiamas deguonis arba dirbtinis oras, kol rodoma koncentracija tampa maždaug 10 % mažesnė už pirmiau 3.1 punkte nurodytą kalibravimo koncentraciją. Užregistruojama parodyta koncentracija (C). Per šį procesą ozonatorius yra išjungtas.

3.3.   Dabar įjungiamas ozonatorius, kad sukurtų pakankamai ozono NO koncentracijai sumažinti iki 20 % (mažiausiai – iki 10 %) pirmiau 3.1 punkte nurodytos kalibravimo koncentracijos. Užregistruojama parodyta koncentracija (d).

3.4.   Tada NOx analizatorius įjungiamas į NOx režimą; tai reiškia, kad dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2) dabar eina pro keitiklį. Užregistruojama parodyta koncentracija (a).

3.5.   Ozonatorius išjungiamas. 3.2 punkte aprašytas dujų mišinys pro keitiklį teka į detektorių. Užregistruojama parodyta koncentracija (b).

Išjungus ozonatorių, išjungiamas ir deguonies arba dirbtinio oro srautas. Tada analizatoriaus rodoma NO2 vertė turi būti didesnė už pirmiau 3.1 punkte nurodytą skaičių ne daugiau kaip 5 %.

6.1 pav.

NOx keitiklio našumo patikros įtaisų schema

Image 23

Srauto valdymo solenoidinis vožtuvas

O2 arba oro tiekimas

Srauto valdymo vožtuvas

Debitmatis

Reguliuojamas transformatorius

~AC

Ozonatorius

NO/NO2 tiekimas

Analizatoriaus įleidimo angos jungtis

3.7.   NOx keitiklio našumas apskaičiuojamas taip:

Formula

3.8.   Keitiklio našumas turi būti ne mažesnis kaip 95 %.

3.9.   Keitiklio našumas tikrinamas bent kartą per savaitę.

4.   CVS SISTEMOS KALIBRAVIMAS

CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų debitmatį ir ribojimo įtaisą. Srautas sistemoje turi būti matuojamas esant įvairiems slėgio rodmenims ir sistemos valdymo parametrams, išmatuotiems ir susietiems su srautais.

4.1.1.   Gali būti naudojami įvairių tipų debitmačiai, pvz., sukalibruotas difuzorius, laminarinis debitmatis, sukalibruotas turbininis matuoklis, jeigu jie yra dinaminės matavimo sistemos ir gali atitikti 4 priedo 4.4.1 ir 4.4.2 punktų reikalavimus.

4.1.2.   Kituose punktuose aprašyta PDP ir CFV įrenginių kalibravimo metodika naudojant reikiamo tikslumo laminarinį debitmatį ir kalibravimo tinkamumo statistinė patikra.

4.2.   Tūrinio siurblio kalibravimas (PDP)

4.2.1.   Toliau aprašytoje kalibravimo metodikoje bendrais bruožais apibūdinama įranga, bandymų konfigūracija ir įvairūs parametrai, kurie yra matuojami CVS siurblio debitui nustatyti. Visi su siurbliu susiję parametrai matuojami kartu su parametrais, susijusiais su debitmačiu, kuris su siurbliu yra sujungtas nuosekliai. Vėliau galima nubraižyti apskaičiuoto debito (nurodomo m3/min. ties siurblio įleidimo anga, absoliutinio slėgio ir temperatūros sąlygomis) priklausomybės nuo koreliacijos funkcijos, kuri yra siurblio parametrų specialaus derinio vertė, grafiką. Tada sudaroma tiesinė lygtis, susijusi su siurblio debitu, ir koreliacijos funkcija. Jei CVS turi keleto greičių pavarą, turi būti atliekamas kiekvieno intervalo kalibravimas.

Ši kalibravimo metodika pagrįsta absoliutinių siurblio ir debitmačio parametrų, kurie susiję su debitu kiekviename taške, matavimu. Kalibravimo kreivės tikslumui ir vientisumui garantuoti turi būti įvykdytos trys sąlygos:

4.2.2.1.   Siurblio slėgis turi būti matuojamas ties siurblio jungtimis, o ne išoriniame vamzdyne, prijungtame prie siurblio įleidimo ir išleidimo angų. Slėgio jungtis, įtaisytas siurblio pavaros priekinės plokštės viršutinės dalies viduryje ir apatinės dalies viduryje, veikia siurblio ertmių slėgis, todėl ties jomis galima išmatuoti absoliutinius slėgio skirtumus;

4.2.2.2.   Kalibruojant būtina išlaikyti pastovią temperatūrą. Laminarinis debitmatis yra jautrus temperatūros svyravimams ties įleidimo anga, todėl duomenų registravimo taškai išsibarsto. Laipsniški ±1 K temperatūros pokyčiai leidžiami, jeigu jie trunka keletą minučių;

4.2.2.3.   Visos jungtys tarp debitmačio ir CVS siurblio turi būti visiškai sandarios.

Per išmetamųjų dujų kiekio bandymą matuodamas tuos pačius siurblio parametrus, naudotojas gali apskaičiuoti debitą taikydamas kalibravimo lygtį.

4.2.3.1.   Šio priedėlio 6.2 pav. pateikta viena galima bandymo schema. Galima atlikti pakeitimus, jei tvirtinančioji institucija patvirtina, kad pasiekiamas panašus tikslumas. Jei taikoma 5 priedėlio 5.3 pav. pateikta bandymo schema, nurodyti duomenys turi būti nustatomi tokiu tikslumu:

barometrinis slėgis (patikslintas)(Pb)

±0,03 kPa

aplinkos temperatūra (T)

±0,2 K

oro temperatūra prie LFE (ETI)

±0,15 K

slėgio sumažėjimas prieš LFE (EPI)

±0,01 kPa

slėgio krytis, srautui tekant per LFE matricą (EDP)

±0,0015 kPa

oro temperatūra CVS siurblio įleidimo angoje (PTI)

±0,2 K

oro temperatūra CVS siurblio išleidimo angoje (PTO)

±0,2 K

slėgio sumažėjimas CVS siurblio įleidimo angoje (PPI)

±0,22 kPa

slėgio aukštis CVS siurblio išleidimo angoje (PPO)

±0,22 kPa

siurblio sūkių skaičius per bandymą (n)

±1 l/min.

laikotarpio trukmė (mažiausiai 250 s) (t)

±0,1 s

4.2.3.2.   Po to, kai sistema sujungiama, kaip parodyta šio priedėlio 6.2 pav., reguliuojamas ribotuvas iki galo atidaromas ir iki kalibravimo pradžios leidžiama siurbliui padirbti 20 min.

Reguliuojamas ribotuvas uždaromas per vieną siurblio įleidimo angos slėgio sumažėjimo žingsnį (maždaug 1 kPa), kad būtų gauti bent šeši bendro kalibravimo duomenų taškai. Sistemai leidžiama tris minutes stabilizuotis ir pakartojama duomenų gavimo procedūra.

6.2 pav.

PDP-CVS kalibravimo konfigūracija

Image 24

Filtras

Reguliuojamas srauto ribotuvas

Slėgio antplūdžio valdymo vožtuvas (pulsacijos slopintuvas)

Temperatūros indikatorius

Sūkia praėjęs laikas

Manometras

Duomenų analizė

4.2.4.1.   Oro debitas (Qs) kiekviename bandymo taške gamintojo nustatytu būdu apskaičiuojamas standartiniais m3/min. vienetais pagal debitmačio duomenis.

4.2.4.2.   Tada oro debitas paverčiamas siurblio debitu (V0) m3/sūk. ties siurblio įleidimo anga, esant absoliutinei temperatūrai ir slėgiui.

Formula

kur:

V0

=

siurblio debitas, esant Tp ir Pp, išreikštas m3/sūk.,

Qs

=

oro debitas, esant 101,33 kPa ir 273,2 K, išreikštas m3/min.,

Tp

=

temperatūra ties siurblio įleidimo anga (K),

Pp

=

absoliutinis slėgis ties siurblio įleidimo anga (kPa),

n

=

siurblio sūkių skaičius, išreikštas min-1.

Siekiant, kad būtų kompensuotas siurblio sūkių skaičiaus ir slėgio svyravimų bei siurblio slydimo greičio abipusis poveikis, pagal toliau nurodytą formulę apskaičiuojama koreliacijos funkcija (x0) tarp siurblio greičio (n), slėgio skirtumo siurblio įleidimo angoje ir siurblio išleidimo angoje ir absoliutinis slėgis siurblio išleidimo angoje:

Formula

kur:

x0

=

koreliacijos funkcija,

ΔPp

=

slėgio skirtumas siurblio įleidimo angoje ir išleidimo angoje (kPa)

Pe

=

absoliutinis slėgis išleidimo angoje (PPO + Pb)(kPa).

Mažiausiųjų kvadratų metodu atliekama tinkamumo patikra ir sudaromos kalibravimo lygtys:

V0 = D0 – M (x0)

n = A–B (ΔPp)

D0, M, A ir B – tai tieses apibūdinančios krypties koeficiento konstantos koordinačių ašyje.

4.2.4.3.   Keleto greičių CVS sistema kalibruojama kiekvienam naudojamam greičiui. Nubrėžtos intervalų kalibravimo kreivės turi būti apytiksliai lygiagrečios, o koordinačių ašies vertės (D0) turi didėti mažėjant siurblio debito intervalui.

Jei kalibravimas atliktas stropiai, pagal lygtį apskaičiuotos vertės nesiskirs nuo išmatuotos V0 vertės daugiau kaip 0,5 %. Skirtingų siurblių M vertės bus skirtingos. Kalibravimas atliekamas pradedant naudoti siurblį ir po svarbesnių techninės priežiūros darbų.

4.3.   Kritinio srauto difuzoriaus kalibravimas (CFV)

4.3.1.   CFV kalibravimas pagrįstas kritinio srauto difuzoriaus debito lygtimi:

Formula

kur:

Qs

=

debitas,

Kv

=

kalibravimo koeficientas,

P

=

absoliutinis slėgis (kPa),

T

=

absoliutinė temperatūra (K).

Dujų debitas yra įleidimo slėgio ir temperatūros funkcija.

Toliau aprašyta kalibravimo metodika nustatoma kalibravimo koeficiento vertė, atitinkanti išmatuotas slėgio, temperatūros ir oro debito vertes.

4.3.2.   Kalibruojant elektronines CFV dalis, turi būti taikoma gamintojo rekomenduojama metodika.

4.3.3.   Reikia atlikti kritinio srauto difuzoriaus debito kalibravimo matavimus ir nustatyti duomenis nurodytu tikslumu:

barometrinis slėgis (patikslintas) (Pb)

±0,03 kPa,

LFE oro temperatūra, debitmatis (ETI)

±0,15 K,

slėgio sumažėjimas prieš LFE (EPI)

±0,01 kPa,

slėgio krytis srautui tekant per (EDP) LFE matricą

±0,0015 kPa,

oro debitas (Qs)

±0,5 %,

slėgio sumažėjimas CFV įleidimo angoje (PPI)

±0,02 kPa,

temperatūra difuzoriaus įleidimo angoje (Tv)

±0,2 K.

4.3.4.   Įranga turi būti įtaisyta taip, kaip parodyta šio priedėlio 3 pav., ir patikrinama, ar nėra nuotėkio. Bet koks nuotėkis tarp debitmačio ir kritinio srauto difuzoriaus labai sumažina kalibravimo tikslumą.

4.3.5.   Atidaromas reguliuojamas ribotuvas, įjungiamas pūstuvas ir sistema stabilizuojama. Užregistruojami visų prietaisų rodmenys.

4.3.6.   Turi būti keičiamos ribotuvo padėtys ir gaunami bent aštuoni rodmenys iš viso difuzoriaus kritinio srauto intervalo.

Per kalibravimą užregistruoti duomenys naudojami toliau nurodytiems apskaičiavimams. Oro debitas (Qs) kiekviename bandymo taške gamintojo nustatytu metodu apskaičiuojamas pagal debitmačio rodmenis.

Kalibravimo koeficiento vertės apskaičiuojamos kiekviename bandymo taške:

Formula

kur:

Qs

=

debitas, esant 273,2 K ir 101,33 kPa, išreikštas m3/min.,

Tv

=

temperatūra difuzoriaus įleidimo angoje (K),

Pv

=

absoliutinis slėgis difuzoriaus įleidimo angoje (kPa).

Nubraižoma Kv, kaip slėgio difuzoriaus įleidimo angoje funkcija. Garsinio srauto Kv vertė bus santykinai pastovi. Slėgiui mažėjant (didėjant vakuumui), difuzorius atlaisvinamas ir Kv sumažėja. Atsirandantys Kv pokyčiai neleistini.

Pagal mažiausiai aštuonis kritinės zonos taškus apskaičiuojamas Kv vidurkis ir standartinis nuokrypis.

Jei vidutinio Kv standartinis nuokrypis viršija 0,3 %, imkitės taisomųjų veiksmų.

6.3 pav.

CFV-CVS kalibravimo konfigūracija

Image 25

Filtras

Reguliuojamas srauto ribotuvas

Slėgio antplūdžio valdymo vožtuvas

Manometras

Termometras

Vakuumetras

7 priedėlis

Bendroji sistemos patikra

1.   Pagal 4 priedo 4.7 punkto reikalavimus bendras CVS mėginių ėmimo sistemos ir analizės sistemos tikslumas turi būti nustatomas įleidžiant į sistemą, kuri veikia kaip įprasto bandymo metu, teršalų dujų, kurių masė žinoma, ir tada išanalizuojant ir apskaičiuojant teršalų masę pagal 4 priedo 8 priedėlyje pateikiamas formules, išskyrus tai, kad propano tankis įprastomis sąlygomis turi būti 1,967 g/l. Gana tikslius rezultatus galima gauti taikant nurodytas metodikas.

Grynų dujų (CO arba C3H8) pastovaus srauto matavimas naudojant kritinio srauto tūtos įrenginį

2.1.   Per sukalibruotą kritinio srauto tūtą į CVS sistemą įleidžiamas žinomas kiekis grynų dujų (CO arba C3H8). Jei įleidimo slėgis yra pakankamai aukštas, tada debitas (q), kuris yra reguliuojamas kritinio srauto tūta, priklauso nuo slėgio tūtos išleidimo angoje (kritinis srautas). Jei atsiranda didesnių kaip 5 % nuokrypių, reikia surasti ir pašalinti sutrikimo priežastį. CVS sistema naudojamasi taip pat, kaip ir per išmetamųjų dujų kiekio bandymą, maždaug 5–10 minučių. Mėginių surinkimo maiše surinktos dujos analizuojamos įprasta įranga, o rezultatai sulyginami su iš anksto žinoma dujų mėginių koncentracija.

Riboto grynų dujų (CO arba C3H8) kiekio matavimas taikant gravimetrinę metodiką

3.1.   Nurodyta gravimetrinė metodika gali būti taikoma CVS sistemos patikrai.

Nedidelio cilindro, pripildyto anglies viendeginio arba propano, masė nustatoma ±0,01 g tikslumu. CVS sistema naudojama taip pat, kaip ir per įprastą išmetamųjų dujų kiekio bandymą, maždaug 5–10 minučių į sistemą leidžiant CO arba propano. Skirtuminiu svėrimu nustatomas panaudotų grynų dujų kiekis. Tada maiše surinktos dujos išanalizuojamos naudojant įrangą, kuri paprastai naudojama išmetamųjų dujų analizei. Gauti rezultatai palyginami su anksčiau apskaičiuotomis koncentracijos vertėmis.

8 priedėlis

Išmetamųjų teršalų masės apskaičiavimas

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.   Išmetamųjų dujinių teršalų masė apskaičiuojama pagal tokią lygtį:

Formula
(1)

kur:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą,

Vmix

=

atskiestų išmetamųjų dujų tūris litrais per bandymą, patikslintas pagal įprastas sąlygas (273,2 K ir 101,33 kPa),

Qi

=

teršalo i tankis gramais litre, esant įprastai temperatūrai ir slėgiui (273,2 K ir 101,33 kPa),

kh

=

korekcijos dėl drėgnio koeficientas, naudojamas išmetamųjų azoto oksidų masei apskaičiuoti. Korekcija dėl drėgnio netaikoma HC ir CO,

Ci

=

teršalo i koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis dalimis ir patikslinta pagal i teršalo kiekį skiedimo ore,

d

=

kilometrais išreikštas veikimo ciklą atitinkantis atstumas.

1.2.   Tūrio nustatymas

1.2.1.   Tūrio apskaičiavimas naudojant reguliuojamo skiedimo įtaisą, kuriame debitas nuolat reguliuojamas tūta arba difuzoriumi.

Nenutrūkstamai registruojami tūrinio debito parametrai ir apskaičiuojamas bendras tūris per visą bandymo laiką.

1.2.2.   Tūrio skaičiavimas, kai naudojamas tūrinis siurblys

Atskiestų išmetamųjų dujų tūris sistemose su tūriniu siurbliu apskaičiuojamas taikant tokią formulę:

V = Vo · N

kur:

V

=

atskiestų dujų tūris litrais per bandymą (iki patikslinimo),

Vo

=

tūrinio siurblio tiekiamų dujų tūris bandymo sąlygomis litrais per vieną sūkį,

N

=

sūkių skaičius per bandymą.

1.2.3.   Atskiestų išmetamųjų dujų tūrio patikslinimas pagal įprastas sąlygas.

Atskiestų išmetamųjų dujų tūris patikslinamas taikant tokią formulę:

Formula
(2)

kurioje:

Formula

kurioje:

PB

=

barometrinis slėgis bandymo patalpoje kPa,

P1

=

vakuumas tūrinio siurblio įleidimo angoje (kPa) aplinkos barometrinio slėgio atžvilgiu,

Tp

=

į tūrinį siurblį per bandymą patenkančių atskiestų išmetamųjų dujų vidutinė temperatūra (K).

1.3.   Patikslintos teršalų koncentracijos mėginių surinkimo maiše apskaičiavimas

Formula
(4)

kur:

Ci

=

i teršalo koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis dalimis ir perskaičiuota pagal i kiekį skiedimo ore,

Ce

=

išmatuota i teršalo koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis dalimis,

Cd

=

išmatuota i teršalo koncentracija skiedimo ore, išreikšta milijoninėmis dalimis,

DF

=

skiedimo koeficientas.

Skiedimo koeficientas apskaičiuojamas taip: Benzinui ir dyzelinui

DF =

Formula

benzinui ir dyzelinui

(5a)

DF =

Formula

SND

(5b)

DF =

Formula

GD

(5c)

Šiose lygtyse:

CCO2

=

CO2 koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maiše, išreikšta tūrio procentais,

CHC

=

HC koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maiše, išreikšta milijoninėmis anglies ekvivalento dalimis,

CCO

=

CO koncentracija atskiestose išmetamosiose dujose, esančiose mėginių surinkimo maiše, išreikšta milijoninėmis dalimis.

1.4.   Korekcijos dėl drėgnio koeficiento nustatymas

Norint pataisyti dėl drėgnio atsiradusius azoto oksidų rezultatų netikslumus, taikomos tokios lygtys:

Formula
(6)

kur:

Formula

kur:

H

=

absoliutinis drėgnis, išreikštas vandens gramais kilograme sauso oro,

Ra

=

santykinis aplinkos oro drėgnis procentais,

Pd

=

sočiųjų garų slėgis aplinkos temperatūroje, išreikštas kPa,

PB

=

atmosferos slėgis patalpoje, išreikštas kPa.

1.5.   Pavyzdys

Duomenys

1.5.1.1.   Aplinkos sąlygos:

aplinkos temperatūra: 23 °C = 297,2 K,

barometrinis slėgis: PB = 101,33 kPa,

santykinis drėgnis: Ra = 60 %,

sočiųjų garų slėgis: Pd = 2,81 kPa H2O, esant 23 °C temperatūrai.

1.5.1.2.   Išmatuotas ir sumažintas pagal įprastas sąlygas tūris (1 pastr.)

V = 51,961 m3

1.5.1.3.   Analizatoriaus rodmenys:

 

Atskiestų išmetamųjų dujų mėginys

Skiedimo oro mėginys

HC (1)

92 ppm

3,0 ppm

CO

470 ppm

0 ppm

NOx

70 ppm

0 ppm

CO2

1,6 % tūrio

0,03 % tūrio

Skaičiavimas

1.5.2.1.   Korekcijos dėl drėgnio koeficientas (kH) (žr. 6 formulę):

Formula

Formula

H =10,5092

Formula

Formula

kh = 0,9934

1.5.2.2.   Skiedimo koeficientas (DF) (žr. 5 formulę)

Formula

Formula

DF = 8,091

1.5.2.3.   Pataisytos teršalų koncentracijos mėginių surinkimo maiše apskaičiavimas:

Išmetamų HC masė (žr. 4 ir 1 formules)

Formula

Formula

Ci = 89,371

Formula

QHC = 0,619 benzinui arba dyzelinui

QHC = 0,649 SND

QHC = 0,714 GD

Formula

Formula

Išmetamo CO masė (žr. 1 formulę)

Formula

QCO = 1,25

Formula

Formula
g/km

Išmetamų NOx masė (žr. 1 formulę)

Formula

QNOx = 2,05

Formula

Formula
g/km

2.   SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU KOMPRESINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS

2.1.   HC apskaičiavimas kompresinio uždegimo varikliams

Norint apskaičiuoti išmetamų HC masę kompresinio uždegimo varikliams, vidutinė HC koncentracija apskaičiuojama taip:

Formula
(7)

kur:

Formula

=

šildomo FID registravimo per bandymą (t2 – t1) integralas

Ce

=

HC koncentracija, išmatuota atskiestose išmetamosiose dujose, išreikšta milijoninėmis Ci dalimis, visose susijusiose lygtyse pakeičiama CHC.

2.2.   Kietųjų dalelių apskaičiavimas

Išmetamų kietųjų dalelių kiekis Mp (g/km) yra apskaičiuojamas pagal tokią lygtį:

Formula

kur išmetamosios dujos yra išleidžiamos iš tunelio;

Formula

kur išmetamosios dujos yra grąžinamos į tunelį.

kur:

Vmix

=

atskiestų išmetamųjų dujų tūris (žr. 1.1 punktą) įprastomis sąlygomis,

Vep

=

pro kietųjų dalelių filtrą įprastomis sąlygomis tekančių išmetamųjų dujų tūris,

Pe

=

filtrais surinktų kietųjų dalelių masė,

d

=

kilometrais išreikštas veikimo ciklą atitinkantis atstumas,

Mp

=

išmetamų kietųjų dalelių masė g/km.

(1)  anglies ekvivalento milijoninėmis dalimis

5 PRIEDAS

II Tipo bandymas

(išmetamo anglies viendeginio kiekio nustatymas, varikliui veikiant tuščiąja eiga)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma II tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.2 punkte.

2.   MATAVIMO SĄLYGOS

2.1.   Turi būti naudojami etaloniniai degalai, kurių specifikacijos pateiktos šios taisyklės 10 ir 10a prieduose.

Per bandymą aplinkos temperatūra turi būti 293–303 K (20–30 °C). Variklis įšildomas tiek, kol visi aušinimo ir tepimo temperatūrų vidurkiai ir tepimo slėgio vidurkis pasiekia pusiausvyrą.

2.2.1.   Transporto priemonės, kurios gali būti varomos benzinu, SND arba GD, bandomos su etaloniniais degalais, naudotais per I tipo bandymą.

2.3.   Kai transporto priemonės pavarų dėžė yra mechaninė arba pusiau automatinė, bandymas atliekamas pavarų svirtį perjungus į neutralią padėtį ir įjungus sankabą.

2.4.   Kai transporto priemonės pavarų dėžė yra automatinė, bandymas atliekamas pavarų svirtį perjungus į neutralią arba stovėjimo padėtį.

Tuščiosios eigos reguliavimo sudedamosios dalys

Apibrėžtis

Šioje taisyklėje „tuščiosios eigos reguliavimo sudedamosios dalys“ – tai variklio tuščiosios eigos sąlygoms keisti skirti valdikliai, kuriuos mechanikas gali lengvai reguliuoti naudodamas tik toliau 2.5.1.1 punkte nurodytus įrankius. „Reguliavimo sudedamosiomis dalimis“ nelaikomi degalų ir oro srauto kalibravimo prietaisai, jeigu jiems reguliuoti būtina nuimti fiksavimo įtaisus, o juos nuimti gali tik kvalifikuotas mechanikas.

2.5.1.1.   Tuščiosios eigos reguliavimo sudedamosioms dalims reguliuoti gali būti naudojami tokie įrankiai: atsuktuvai (įprasti arba kryžminiai), veržliarakčiai (žiediniai, atvirieji arba reguliuojamieji), plokščiosios replės, šešiabriauniai raktai.

Matavimo vietų nustatymas

2.5.2.1.   Pirmiausia atliekamas matavimas pagal gamintojo sąlygas nustatytoje vietoje;

2.5.2.2.   Kiekvienai tolydžiai reguliuojamai sudedamajai daliai nustatomas reikiamas skaičius tipinių padėčių.

2.5.2.3.   Anglies viendeginio kiekio išmetamosiose dujose matavimas atliekamas visose galimose reguliavimo sudedamųjų dalių padėtyse, o jei tai yra tolydžiai reguliuojama sudedamoji dalis, atsižvelgiama tik į pirmiau 2.5.2.2 punkte apibrėžtas vietas.

Laikoma, kad II tipo bandymas yra išlaikytas, jei įvykdyta viena arba abi nurodytos sąlygos:

2.5.2.4.1.   nė viena iš verčių, išmatuotų pagal 2.5.2.3 punktą, neviršija ribinių verčių;

2.5.2.4.2.   didžiausias gautas kiekis, jei vienos iš reguliavimo sudedamųjų dalių padėtis yra tolydžiai reguliuojama, o kitų sudedamųjų dalių nustatymas lieka pastovus, neviršija ribinės vertės ir šis reikalavimas įvykdomas esant įvairiems reguliavimo sudedamųjų dalių deriniams (be tolydžiai reguliuojamos sudedamosios dalies).

Galimos reguliavimo sudedamųjų dalių padėtys yra ribojamos:

2.5.2.5.1.   viena vertus, didesniąja iš dviejų nurodytų verčių: mažiausias galimas variklio tuščiosios eigos sūkių skaičius; gamintojo rekomenduojamas sūkių skaičius, atėmus 100 sūkių per minutę;

2.5.2.5.2.   kita vertus, mažesniąja iš trijų nurodytų verčių:

didžiausias sūkių skaičius, kurį variklis gali pasiekti įjungus tuščiosios eigos sūkių skaičiaus reguliavimo sudedamąsias dalis;

gamintojo rekomenduojamas sūkių skaičius pridėjus 250 sūkių per minutę;

sūkių skaičius, kuriam esant įsijungia automatinės sankabos.

2.5.2.6.   Be to, matavimo padėtimis neturi būti pasirenkamos tokios reguliavimo padėtys, kurios nėra suderinamos su tinkamu variklio veikimu. Jei variklis yra su keliais karbiuratoriais, visi karbiuratoriai turi būti nustatyti vienodai.

3.   DUJŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

3.1.   Mėginių ėmimo zondas įtaisomas su mėginių surinkimo maišu sujungtame išmetamajame vamzdyje, bent 300 mm gylyje, ir kuo arčiau išmetamojo vamzdžio.

3.2.   CO (CCO) ir CO2 (CCO2) koncentracija nustatoma pagal matavimo prietaiso rodmenis arba įrašus, naudojant atitinkamas kalibravimo kreives.

3.3.   Patikslinta anglies viendeginio koncentracija keturtakčiams varikliams yra:

Formula
(tūrio %)

3.4.   CCO koncentracija (žr. 3.2 punktą), išmatuota pagal 3.3 punkte pateiktą formulę, neturi būti perskaičiuojama, jei bendra išmatuota keturtakčių variklių koncentracija (CCO + CCO2) yra ne mažesnė kaip 15:

—

benzinui

15 %

—

SND

13,5 %

—

GD

11,5 %

6 PRIEDAS

III Tipo bandymas

(karterio išmetamųjų dujų patikra)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma III tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.3 punkte.

2.   BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1.   III tipo bandymas atliekamas su priverstinio uždegimo varikliais varomomis transporto priemonėmis, su kuriomis daryti I ir II tipo bandymai, kai taikoma.

2.2.   Bandomi varikliai turi būti hermetiški ir tokios konstrukcijos, kad dėl nedidelio nuotėkio negalėtų kilti nepriimtinų funkcinių sutrikimų (pvz., varikliai su dviem horizontaliais priešpriešiniais cilindrais).

3.   BANDYMO SĄLYGOS

3.1.   Tuščioji eiga reguliuojama pagal gamintojo rekomendacijas.

3.2.   Matavimai atliekami esant tokiems trims sąlygų deriniams:

Sąlygos numeris

Transporto priemonės greitis (km/h)

1

Tuščioji eiga

2

50 ± 2 (3-ioji arba „važiavimo“ pavara)

3

50 ± 2 (3-ioji arba „važiavimo“ pavara)


Sąlygos numeris

Stabdžių sugeriama galia

1

Nulis

2

Atitinkanti I tipo bandymo nustatymą, esant 50 km/h

3

Nr. 2 sąlygos galia, padauginta iš koeficiento 1,7

4.   BANDYMO METODAS

4.1.   Pirmiau 3.2 punkte nurodytomis veikimo sąlygomis turi būti patikrinta, ar patikimai veikia karterio ventiliacijos sistema.

5.   KARTERIO VENTILIACIJOS SISTEMOS PATIKROS METODAS

5.1.   Variklio angos paliekamos nepakeistos.

5.2.   Slėgis karteryje matuojamas tam tikroje vietoje. Slėgis matuojamas manometru su pakreiptu vamzdeliu ties lygio matuoklio anga.

5.3.   Transporto priemonė laikoma tinkama, jei visomis 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis karteryje išmatuotas slėgis matavimo momentu neviršija atmosferos slėgio.

5.4.   Atliekant bandymus pirmiau aprašytu metodu, slėgis įsiurbimo kolektoriuje matuojamas ±1 kPa tikslumu.

5.5.   Dinamometro rodomas transporto priemonės greitis matuojamas ±2 km/h tikslumu.

5.6.   Slėgis karteryje matuojamas ±0,01 kPa tikslumu.

5.7.   Jei kuriomis nors pirmiau 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis karteryje išmatuotas slėgis viršija atmosferos slėgį, gamintojo prašymu atliekamas papildomas toliau 6 skirsnyje nurodytas bandymas.

6.   PAPILDOMAS BANDYMO METODAS

6.1.   Variklio angos paliekamos nepakeistos.

6.2.   Prie lygio matuoklio angos prijungiamas karterio dujoms nelaidus lankstus maždaug penkių litrų talpos maišas. Prieš kiekvieną matavimą maišas turi būti tuščias.

6.3.   Prieš kiekvieną matavimą maišas turi būti užsandarinamas. Jo jungtis su karteriu atveriama penkioms minutėms visomis pirmiau 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis.

6.4.   Transporto priemonė laikoma tinkama, jei visomis pirmiau 3.2 punkte nurodytomis matavimo sąlygomis maišas neprisipučia.

Pastaba

6.5.1.   Jei variklio konstrukcija yra tokia, kad bandymo negalima atlikti pirmiau 6.1–6.4 punktuose aprašytais metodais, matavimai atliekami taip pakeistu metodu:

6.5.2.   Prieš bandymą užkemšamos visos angos, išskyrus tas, kurių reikia dujoms surinkti;

6.5.3.   Maišas prijungiamas prie tinkamo atvamzdžio, kuris papildomai nemažina slėgio ir yra sujungtas su įtaiso recirkuliacijos vamzdynu ties variklio jungties anga.

III Tipo bandymas

Image 26

žr. (i) informaciją

žr. (i) informaciją

Atvamzdis

a) Tiesioginė recirkuliacija, esant mažam vakuumui

Karteris

Maiš

b) Netiesioginė recirkuliacija, esant mažam vakuumui

Anga

Valdymo vožtuva

i) Maišoiratvamzdžio sujungimas

Valdymo vožtuva

žr. (i) informaciją

c) Dviguba tiesioginės recirkuliacijos grandinė

d) Karterio ventiliavimas valdymo vožtuvu (maišas turi būti prijungtas prie angos)

7 PRIEDAS

IV Tipo bandymas

(degalų garavimo nustatymas transporto priemonėse su priverstinio uždegimo varikliais)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašoma IV tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.4 punkte.

Šioje metodikoje aprašomas angliavandenilių nuostolių dėl garavimo iš priverstinio uždegimo variklius turinčių transporto priemonių degalų sistemų nustatymas.

2.   BANDYMO APRAŠAS

Degalų garavimo bandymas (7.1 pav.) skirtas nustatyti angliavandenilių garavimo, vykstančio dėl paros temperatūros svyravimo, dėl įkaitusio variklio transporto priemonei stovint ir važiavimo mieste, kiekį. Bandymą sudaro šie etapai:

2.1.   Pasirengimas bandymui, įskaitant miesto (pirmoji dalis) ir papildomo miesto (antroji dalis) važiavimo ciklus,

2.2.   Nuostolių dėl garavimo, esant įkaitusiam varikliui, nustatymas,

2.3.   Nuostolių dėl paros temperatūros pokyčių nustatymas.

Išmetamųjų angliavandenilių masės, susidarančios dėl įkaitusio variklio ir paros temperatūros svyravimo, sudedamos, kad būtų gautas bendras bandymo rezultatas.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1.   Transporto priemonė

3.1.1.   Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera, prieš bandymą su transporto priemone turi būti nuvažiuota bent 3 000 km. Per šį laikotarpį turi būti prijungta ir tinkamai veikti degalų garavimo kontrolės sistema ir turi būti įprastai naudojamas anglies filtras (-ai); filtras neturi būti kaip nors neįprastai valomas arba apkraunamas.

3.2.   Degalai

3.2.1.   Turi būti naudojami tam tikri etaloniniai degalai, kaip apibrėžta šios taisyklės 10 priede.

4.   GARAVIMO BANDYMO ĮRANGA

4.1.   Važiuoklės dinamometras

Važiuoklės dinamometras turi atitikti 4 priedo reikalavimus.

4.2.   Degalų garavimo matavimo gaubtas

Degalų garavimo matavimo gaubtas turi būti sandari stačiakampio formos matavimo kamera, į kurią tilptų bandomoji transporto priemonė. Transporto priemonė turi būti prieinama iš visų pusių, o užsandarintas gaubtas turi būti hermetiškas, kaip nurodyta šio priedo 1 priedėlyje. Vidinis gaubto paviršius turi būti nepralaidus ir nereaguoti su angliavandeniliais. Temperatūros kondicionavimo sistema turi reguliuoti vidinę gaubto oro temperatūrą laiko atžvilgiu, kad atliekant bandymą ji atitiktų nurodytąją; vidutinis leidžiamas nuokrypis per bandymą yra ne didesnis kaip 1 K.

Kontrolės sistema turi būti sureguliuota taip, kad temperatūros intervalas būtų be didesnių pokyčių, neviršytų ribinių verčių ir pernelyg nesiskirtų nuo pageidaujamo ilgalaikio aplinkos oro temperatūros intervalo. Vidinė paviršiaus temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 278 K (5 °C) ir ne didesnė kaip 328 K (55 °C) bet kuriuo per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymo metu. Sienos turi būti suprojektuotos taip, kad gerai sklaidytųsi šiluma. Vidaus paviršiaus temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 293 K (20 °C) ir ne didesnė kaip 325 K (52 °C) bet kuriuo garavimo, esant įkaitusiam varikliui, nustatymo bandymo metu.

Kad būtų prisitaikyta prie tūrio pokyčių, kuriuos sukelia gaubto temperatūros pokyčiai, galima naudoti kintamo arba nustatyto tūrio gaubtus.

4.2.1.   Kintamo tūrio gaubtas

Kintamo tūrio gaubtas plečiasi arba traukiasi, tai priklauso nuo gaubte esančios oro masės temperatūros pokyčių. Du metodai, kuriuos galima taikyti, norint prisitaikyti prie vidinio tūrio pokyčių – tai judamoji (-osios) plokštė (-ės) arba dumplės, kurių viduje esantis (-ys) hermetiškas (-i) maišas (-ai) plečiasi ir traukiasi pagal vidinio slėgio pokyčius, naudodami išorės orą. Kiekvienas prisitaikymo prie tūrio pokyčių metodas turi garantuoti, kad, esant nustatytam temperatūros intervalui, būtų išlaikytas šio priedo 1 priedėlyje nurodytas gaubto vientisumas.

Taikant bet kokį prisitaikymo prie tūrio pokyčių metodą vidinio gaubto slėgio ir barometrinio slėgio skirtumas neturi būti didesnis kaip ±5 kPa.

Turi būti įmanoma užfiksuoti nustatytą gaubto tūrį. Kintamo tūrio gaubtą turi būti įmanoma pritaikyti taip, kad, atsižvelgiant į temperatūros ir barometrinio slėgio pokytį per bandymą, jo tūris galėtų prisitaikyti prie +7 % pokyčio „vardinio tūrio“ atžvilgiu (žr. šio priedo 1 priedėlio 2.1.1 punktą).

4.2.2.   Nustatyto tūrio gaubtas

Nustatyto tūrio gaubtas turi būti pagamintas iš standžių plokščių, kurios išlaiko vienodą gaubto tūrį ir atitinka toliau išdėstytus reikalavimus.

4.2.2.1.   Gaubte turi būti sukurtas ištekančio oro srautas, kad per visą bandymą iš gaubto pamažu tolygiai tekėtų oras. Į gaubtą įtekančio oro srautas gali kompensuoti iš gaubto ištekantį orą. Į gaubtą plūstantis oras turi būti valomas aktyvintąja anglimi, kad būtų garantuotas gana vienodas angliavandenilių lygis. Taikant bet kokį prisitaikymo prie tūrio pokyčių metodą, vidinio gaubto slėgio ir barometrinio slėgio skirtumas turi būti 0–5 kPa.

Įtekančio ir ištekančio oro sraute esančių angliavandenilių masei išmatuoti taikoma įranga turi būti tinkama tai masei išmatuoti 0,01 gramo tikslumu. Į gaubtą įtekančio ir iš jo ištekančio oro proporcingiems mėginiams imti galima naudoti mėginių surinkimo maišus. Ištekančio ir įtekančio oro srautams nuolat analizuoti taip pat galima naudoti prijungtą liepsninio jonizavimo detektorių, kuris sujungiamas su srauto matavimo įtaisais, kad būtų nuolat registruojama pašalintų angliavandenilių masė.

7.1 pav.

Degalų garavimo kiekio nustatymas

3 000 km įvažinėjimo laikotarpis (vengti didelio valymo/apkrovos)

Patikrintas filtro (-ų) senėjimas

Transporto priemonės valymas garais (jei būtina)

Image 27

Pradžia

Degalų išleidimas ir pripylimas

Daug. 1 h

Degalų temperatūra 283 – 287 K (10 ° – 14 °C) 40 % ± 2 % vardinės bako talpos

Aplinkos temperatūra: 293 K – 303 K (20 ° – 30 °C)

Filtro apkrova iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo (benzinas)

Filtro apkrova iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo (butanas)

Butano/azoto apkrova iki 2 gramų prasiveržimo

Dėl per parą pasikartojančio temp. pokyčio susidaro iki 2 garmų prasiveržimas

Tstart =293 K (20 °C)

ΔT =15K

Daug. 1 h

Degalų išleidimas ir pripylimas

Degalų temperatūra 291 K ± 8 K (18 K ± 8 °C) 40 % ± 2 % vardinės bako talpos

Aplinkos temperatūra 293 K – 303 K (20° – 30 °C)

Parengimas bandymui, taikant važiavimo ciklą

1 tipas: viena 1 dalis + dvi 2 dalys

Tstart = 293 K – 303 K (20° – 30 °C)

max 5 min

12–36 h

Būklės stabilizavimas

Aplinkos temperatūra: 293 K – 303 K (20 ° – 30 °C)

1 tipo bandymo važiavimas

1 tipas: viena 1 dalis + viena 2 dalis.

Tstart = 293 K – 303 K (20° – 30 °C)

Daug. 2 min.

Garavimo sistemos parengimas bandymui, taikant važiavimo ciklą

1 tipas: viena 1 dalis

Daug. 7 min.

ir daug. 2 min nuo variklio išjungimo

Degalų garavimo, esant įkaitusiam varikliui, bandymas

Tmin = 296 K (23 °C)

Tmax = 304 K (31 °C)

60 min ± 0,5 min

6–36 h

Būklės stabilizavimas

T = 293 K ± 2 K (20° ± 2 °C) paskutines 6 valandas

Per parą išgaravusių teršalų nustatymo bandymas

Tstart = 293 K (20 °C)

Tmin = 308 K; ΔT =15 K

24 val, parų skaičius = 1

Pabaiga

Pastabos:

1.

 Degalų garavimo kontrolės šeimos – pateikiama išsamesnė informacija.

2.

 Išmetamųjų teršalų kiekis gali būti matuojamas per I tipo bandymą, tačiau taip gautos vertės nenaudojamos teisės aktuose nustatytais tikslais. Teršalų išmetimo bandymas atskirai atliekamas teisės aktuose nustatyta tvarka

4.3.   Analizės sistemos

Angliavandenilių analizatorius

4.3.1.1.   Aplinkos oras kameroje kontroliuojamas naudojant angliavandenilių detektorių (liepsninio jonizavimo tipo detektorių). Tiriamųjų dujų mėginiai turi būti imami viduriniame vienos šoninės sienos taške arba kameros stoge, ir kiekvienas aplenkiamasis srautas turi būti nukreipiamas į gaubtą, geriausiai į vietą, esančią iš karto už maišymo ventiliatoriaus.

4.3.1.2.   Angliavandenilių analizatoriaus reakcijos laikas turi būti ne ilgesnis kaip 90 % galutinio rodmens ir trumpesnis kaip 1,5 sekundės. Reakcijos trukmės stabilumas, jeigu buvo nustatytas nulis, turi būti didesnis nei 2 % ir 80 ± 20 % visos skalės per 15 minučių laikotarpį visuose matavimo intervaluose.

4.3.1.3.   Analizatoriaus rodmenų pakartojamumas, išreikštas kaip vienas standartinis leistinasis nuokrypis, turi būti geresnis nei ±1 % visos skalės nuokrypio, jei buvo nustatytas nulis, ir ties 80 ± 20 % visos skalės, kai taikomi visi intervalai.

4.3.1.4.   Analizatoriaus darbiniai intervalai turi būti parinkti taip, kad būtų garantuota geriausia matavimų, kalibravimo ir nuotėkio nustatymo procedūrų skyra.

Angliavandenilių analizatoriaus duomenų registravimo sistema

4.3.2.1.   Angliavandenilių analizatoriuje turi būti įrengtas įtaisas, kad elektrinio signalo išėjimą būtų galima bent kartą per minutę registruoti juostiniu rašytuvu arba kita duomenų apdorojimo sistema. Registravimo sistemai turi būti būdingos tokios veikimo charakteristikos, kad jos būtų bent lygiavertės registruojamam signalui, ir taikant tą sistemą būtų garantuotas nuolatinis duomenų registravimas. Duomenyse turi būti aiškiai nurodyta degalų garavimo dėl įkaitusio variklio arba per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymo pradžia ir pabaiga (įskaitant mėginių ėmimo pradžią ir pabaigą bei nuo kiekvieno bandymo pradžios ir pabaigos praėjusį laiką).

4.4.   Degalų bako šildymas (taikomas tik benzino filtro apkrovos parinkčiai)

4.4.1.   Degalai transporto priemonės degalų bake (-uose) turi būti šildomi valdomu šilumos šaltiniu; pvz., galima naudoti 2 000 W galios šildymo pagalvėlę. Šildymo sistema žemiau degalų lygio esančias bako sieneles turi tolygiai šildyti taip, kad degalai prie sienelių pernelyg neįšiltų. Neturi būti šildoma degalų bako erdvė virš degalų lygio, kur kaupiasi degalų garai.

4.4.2.   Degalų šildymo įtaisas turi būti toks, kad juo degalų bake esančius degalus, kai taikomas toliau 5.1.1 punkte aprašytas temperatūros jutiklis, per 60 minučių būtų galima tolygiai sušildyti 14 K nuo 289 K (16 °C). Šildymo sistema turi būti tokia, kad šildomų degalų temperatūrą būtų galima kontroliuoti ±1,5 K tikslumu, atsižvelgiant į reikiamą temperatūrą.

4.5.   Temperatūros registravimas

4.5.1.   Temperatūra kameroje temperatūros jutikliais, prijungtais taip, kad rodytų vidutinę vertę, registruojama dviejose vietose. Matavimo vietos yra 0,9 m ±0,2 m aukštyje maždaug 0,1 m atstumu į gaubto vidurį nuo kiekvienos šoninės sienos vertikalios vidurio linijos.

4.5.2.   Temperatūra degalų bake (-uose) registruojama pagal 5.1.1 punkto reikalavimus degalų bake įrengtu jutikliu, jeigu pasirenkama galimybė apkrauti benzino filtrą (5.1.5 punktą).

4.5.3.   Matuojant iš degalų sistemos išgaravusių teršalų kiekį, temperatūra turi būti registruojama arba įvedama į duomenų apdorojimo sistemą bent kartą per minutę.

4.5.4.   Temperatūros registravimo sistemos tikslumas turi būti ±1,0 K ir registruojamos temperatūros skyra turi būti iki ±0,4 K.

4.5.5.   Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos skyrimo trukmė turi būti ±15 sekundžių.

4.6.   Slėgio registravimas

4.6.1.   Matuojant išgaravusių teršalų kiekį, barometrinio slėgio bandymo vietoje ir gaubto vidinio slėgio skirtumas Δp turi būti registruojamas arba įvedamas į duomenų apdorojimo sistemą bent kartą per minutę.

4.6.2.   Slėgio registravimo sistemos tikslumas turi būti ±2 kPa ir registruojamo slėgio skyra turi būti iki ±0,2 kPa.

4.6.3.   Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos skyrimo trukmė turi būti ±15 sekundžių.

4.7.   Ventiliatoriai

4.7.1.   Naudojant vieną arba keletą ventiliatorių ar pūstuvų, kai gaubto durys atidarytos, angliavandenilių koncentraciją kameroje turi būti įmanoma sumažinti tiek, kad ji sutaptų su aplinkos ore esančių angliavandenilių lygiu.

4.7.2.   Kameroje turi būti vienas arba keletas maždaug 0,1–0,5 m3/min. galios ventiliatorių ar pūstuvų, kuriais būtų galima gerai sumaišyti gaubte esantį orą. Atliekant matavimus, kameroje turi būti įmanoma garantuoti tolygią temperatūrą ir angliavandenilių koncentraciją. Gaubte stovinčios transporto priemonės neturi tiesiogiai veikti ventiliatoriais arba pūstuvais sukurtas oro srautas.

4.8.   Dujos

4.8.1.   Kalibravimui ir darbui turi būti paruoštos tokios grynos dujos:

Išvalytas dirbtinis oras: (grynumas < 1 ppm C1 ekvivalentu, ≤1 ppm CO, ≤400 ppm CO2, ≤0,1 ppm NO); deguonies kiekis – 18–21 % tūrio.

Angliavandenilių analizatoriaus kuro dujos: (40 ± 2 % vandenilio, visa kita – helis, su mažiau nei 1 ppm C1 angliavandenilių ekvivalentu, mažiau nei 400 ppm CO2),

Propanas (C3H8)

:

ne mažesnio nei 99,5 % grynumo.

Butanas (C4H10)

:

ne mažesnio nei 98 % grynumo.

Azotas (N2)

:

ne mažesnio nei 98 % grynumo.

4.8.2.   Būtina turėti kalibravimo dujų, propano mišinių (C3H8) ir išvalyto dirbtinio oro. Tikroji kalibravimo dujų koncentracija neturi skirtis nuo nurodytos vertės daugiau kaip 2 %. Naudojant dujų skaidytuvą, gautų atskiestų dujų vertė nuo tikrosios vertės neturi skirtis daugiau kaip ±2 %. 1 priedėlyje nurodytą koncentraciją taip pat galima gauti naudojant dujų skaidytuvą, kai dirbtinis oras naudojamas kaip skiedimo dujos.

4.9.   Papildoma įranga

4.9.1.   Absoliutinis drėgnis bandymo atlikimo vietoje turi būti matuojamas ±5 % tikslumu.

5.   BANDYMO METODIKA

5.1.   Pasirengimas bandymui

5.1.1.   Transporto priemonė prieš bandymą mechaniškai parengiama taip:

a)

transporto priemonės dujų išmetimo sistema turi būti sandari,

b)

prieš bandymą transporto priemonę galima nuvalyti garais,

c)

jeigu pasirenkama galimybė apkrauti benzino filtrą (5.1.5 punktas), transporto priemonės degalų bake turi būti įrengtas temperatūros jutiklis, leidžiantis temperatūrą išmatuoti viduriniame degalų taške, kai į baką degalų pripilta 40 % bako talpos,

d)

kad iš degalų bako būtų išleisti visi degalai, prie degalų sistemos galima prijungti papildomas jungiamąsias įtaisų detales. Šiuo tikslu modifikuoti bako korpusą nebūtina.

e)

Kad būtų atsižvelgiama į angliavandenilių garavimą tik iš transporto priemonės degalų sistemos, gamintojas gali pasiūlyti bandymo metodą.

5.1.2.   Transporto priemonė nuvaroma į bandymo vietą, kurioje oro temperatūra yra 293–303 K (20–30 °C).

Turi būti patikrintas filtro (-ų) senėjimas. Tai gali būti padaryta įrodant, kad filtras buvo naudojamas bent 3 000 km. Jei tokio įrodymo nepateikiama, taikoma nurodyta procedūra. Kai transporto priemonėje įrengta iš kelių filtrų sudaryta sistema, kiekvienam filtrui ta procedūra taikoma atskirai.

5.1.3.1.   Filtras išimamas iš transporto priemonės. Išimant ypač svarbu pasirūpinti, kad nebūtų pažeistos degalų sistemos sudedamosios dalys ir jos sandarumas.

5.1.3.2.   Patikrinama filtro masė.

5.1.3.3.   Filtras sujungiamas su degalų baku (galima sujungti su išoriniu), į kurį ne daugiau kaip 40 % tūrio pripilama etaloninių degalų.

5.1.3.4.   Degalų temperatūra degalų bake turi būti 283–287 K (10–14 °C).

5.1.3.5.   Degalų bakas (išorinis) įšildomas nuo 288 K iki 318 K (15–45 °C) (temperatūra 1 °C padidėja kas 9 minutes).

5.1.3.6.   Jeigu filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo pirmiau, negu degalų bako temperatūra pakyla iki 318 K (45 °C), šilumos šaltinį galima išjungti. Tada filtras pasveriamas. Jeigu degalų baką įšildžius iki 318 K (45 °C) filtras neprisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo, 5.1.3.3 punkte aprašyta metodika kartojama tol, kol filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo.

5.1.3.7.   Ar filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo, galima patikrinti pagal šio priedo 5.1.5 ir 5.1.6 punktus arba taikant kitą mėginių ėmimo ir analizės įrangą, su kuria galima nustatyti angliavandenilių garavimą iš filtro, kai jis prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo.

5.1.3.8.   Filtras turi būti valomas 25 ± 5 litrų per minutę sparta pučiamu išmetamųjų teršalų kiekį nustatančios laboratorijos oru tol, kol absorbento sluoksnio tūris pasikeičia 300 kartų.

5.1.3.9.   Patikrinama filtro masė.

5.1.3.10.   5.1.3.4–5.1.3.9 punktuose nurodyti veiksmai pakartojami devynis kartus. Bandymą galima nutraukti anksčiau, atlikus ne mažiau kaip tris senėjimo ciklus, jeigu filtro masė po paskutinio ciklo nusistovi.

5.1.3.11.   Degalų garavimo filtras iš naujo prijungiamas, ir transporto priemonė parengiama įprastai naudoti.

Vienas iš 5.1.5 ir 5.1.6 punktuose nurodytų metodų turi būti taikomas iš degalų garavimo filtrui prieš bandymą kondicionuoti. Kai transporto priemonėje yra keletas filtrų, kiekvienas filtras turi būti kondicionuojamas atskirai.

5.1.4.1.   Iš filtro išgaruojantys angliavandeniliai išmatuojami tam, kad būtų nustatytas sugeriamos medžiagos prasiveržimas.

Sugeriamos medžiagos prasiveržimas šiuo atveju apibrėžiamas kaip taškas, kuriame sukaupta išgaravusių angliavandenilių masė lygi 2 gramams.

5.1.4.2.   Filtro prisotinimą iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo galima patikrinti naudojant 5.1.5 ir 5.1.6 punktuose aprašytą teršalų garavimo matavimo gaubtą. Filtro prisotinimą iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo taip pat galima nustatyti naudojant pagalbinį degalų garavimo filtrą, prijungtą už transporto priemonės filtro. Prieš apkrovą pagalbinis filtras turi būti gerai išvalytas sausu oru.

5.1.4.3.   Prieš pat bandymo pradžią matavimo kamera keletą minučių turi būti prapučiama oru, kol joje nusistovės pastovus fonas. Tuo pačiu metu turi būti įjungtas (-i) kameros oro maišymo ventiliatorius (-iai).

Prieš pat bandymo pradžią angliavandenilių analizatoriuje turi būti nustatytas nulis ir matavimo aprėptis.

Filtro apkrova, kol šildomas filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo

5.1.5.1.   Degalai iš transporto priemonės degalų bako (-ų) išpilami naudojant išpylimo vamzdelį (-ius). Degalai turi būti išpilti taip, kad transporto priemonėje įrengti garavimo iš degalų sistemos kontrolės įtaisai neįprastu būdu nebūtų prapūsti oru arba apkrauti. Kad to reikalavimo būtų laikomasi, paprastai pakanka atsukti degalų bako dangtelį.

5.1.5.2.   Į degalų baką (-us) vėl įpilama tiek bandymo degalų, kurių temperatūra yra 283–287 K (10–14 °C), kad būtų pripildyta 40 % ± 2 % įprasto degalų bako tūrio. Įpylus degalų, galima užsukti degalų bako (-ų) dangtelį (-ius).

5.1.5.3.   Per 1 valandą nuo to momento, kai į degalų baką įpilama degalų, transporto priemonė išjungus variklį turi būti pastatyta į teršalų garavimo matavimo gaubtą. Degalų bako temperatūros jutiklis sujungiamas su temperatūros registravimo sistema. Šilumos šaltinio vieta turi būti tinkama degalų bako (-ų) atžvilgiu, šilumos šaltinis sujungiamas su temperatūros valdikliu. Šilumos šaltinis apibrėžtas pirmiau 4.4 punkte. Jei bandomos transporto priemonės, turinčios daugiau kaip vieną degalų baką, visi degalų bakai turi būti šildomi pagal toliau pateiktą aprašą. Bakų temperatūra neturi skirtis daugiau kaip ±1,5 K.

5.1.5.4.   Degalus galima įšildyti iki pradinės paros temperatūrų ciklo temperatūros, kuri yra 293 K (20 °C) ±1 K.

5.1.5.5.   Kai degalai įšyla bent iki 292 K (19 °C) temperatūros, nedelsiant turi būti atlikti tokie veiksmai: valomąjį orą pučiantis pūstuvas turi būti išjungtas; gaubto durys uždaromos ir užsandarinamos; gaubte išmatuojamas angliavandenilių lygis.

5.1.5.6.   Kai degalų bake esantys degalai įšyla iki 293 K (20 °C) temperatūros, prasideda tiesinis 15 K (15 °C) šilumos susidarymas. Degalai turi būti šildomi taip, kad degalų temperatūra šildymo metu toliau nurodytą funkciją atitiktų ±1,5 K tikslumu. Registruojama šilumos susidarymo ir temperatūros kilimo trukmė.

Tr = To + 0,2333 · t

kur:

Tr

=

būtina temperatūra (K);

To

=

pradinė temperatūra (K);

t

=

laikas nuo šilumos susidarymo degalų bake pradžios (minutėmis).

5.1.5.7.   Kai tik filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo arba kai degalai įšyla iki 308 K (35 °C) temperatūros, atsižvelgiant į tai, kurį parametrą galima taikyti pirmiau, šilumos šaltinis išjungiamas, gaubto durys atidaromos ir atsukamas (-i) transporto priemonės degalų bako dangtelis (-iai). Jeigu degalams įšilus iki 308 K (35 °C) temperatūros, filtras iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo neprisotinamas, šilumos šaltinis iš transporto priemonės pašalinamas, transporto priemonė išvaroma iš teršalų garavimo matavimo gaubto ir visi 5.1.7 punkte nurodyti veiksmai kartojami tol, kol filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo.

Filtro apkrova butanu, kol filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo

5.1.6.1.   Jeigu filtro prisotinimui iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo nustatyti (žr. 5.1.4.2 punktą) naudojamas gaubtas, transporto priemonė išjungus variklį turi būti pastatyta į teršalų garavimo matavimo gaubtą.

5.1.6.2.   Degalų garavimo filtras turi būti parengtas prisotinti. Filtras iš transporto priemonės neturi būti išimtas, jeigu prieiti prie to filtro, kai jis yra įprastoje vietoje, yra patogu ir prisotinimą galima tinkamai atlikti filtro neišėmus iš transporto priemonės. Ypač svarbu pasirūpinti, kad nebūtų pažeistos degalų sistemos sudedamosios dalys ir jos sandarumas.

5.1.6.3.   Filtras 40 g per valandą greičiu prisotinamas mišiniu, kurio 50 % tūrio sudaro butanas ir 50 % – azotas.

5.1.6.4.   Kai tik filtras prisotinamas iki sugeriamos medžiagos prasiveržimo, garų šaltinis turi būti išjungtas.

5.1.6.5.   Tada degalų garavimo filtras turi būti vėl prijungtas ir transporto priemonė parengiama įprastai naudoti.

Degalų išleidimas ir pripylimas

5.1.7.1.   Degalai iš transporto priemonės degalų bako (-ų) išpilami naudojant išpylimo vamzdelį (-ius). Degalai turi būti išpilami taip, kad transporto priemonėje įrengti garavimo iš degalų sistemos kontrolės įtaisai neįprastu būdu nebūtų prapūsti oru arba apkrauti. Kad to reikalavimo būtų laikomasi, paprastai pakanka atsukti degalų bako dangtelį.

5.1.7.2.   Į degalų baką (-us) vėl įpilama tiek bandymo degalų, kurių temperatūra yra 291 ± 8 K (18 ± 8 °C), kad būtų pripildyta 40 % + 2 % įprasto degalų bako tūrio. Įpylus degalų, galima užsukti degalų bako (-ų) dangtelį (-ius).

5.2.   Transporto priemonės parengimas bandymui, taikant važiavimo ciklą

5.2.1.   Po valandos, kai pabaigiamas filtro prisotinimas pagal 5.1.5 arba 5.1.6 punkto reikalavimus, transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro ir jai taikomos 4 priede nurodyto I tipo bandymo viena pirmoji ir dvi antrosios važiavimo ciklo dalys. Taikant tas dalis, išmetamųjų dujų mėginiai nėra imami.

5.3.   Transporto priemonės būklės stabilizavimas

5.3.1.   Pabaigus transporto priemonės kondicionavimą pagal 5.2.1 punkto reikalavimus, per 5 minutes turi būti sandariai uždarytas variklio dangtis, transporto priemonė nuvaryta nuo važiuoklės dinamometro ir pastatyta toje vietoje, kur bus stabilizuojama jos būklė. Transporto priemonė laikoma pastatyta bent 12 valandų, daugiausia 36 valandas. To laikymo laikotarpio pabaigoje variklio alyvos ir aušinimo skysčio temperatūra turi susilyginti su transporto priemonės laikymo vietos temperatūra arba nuo jos neturi skirtis daugiau kaip ±3 K.

5.4.   Dinamometro bandymas

5.4.1.   Pabaigus transporto priemonės būklės stabilizavimo ciklą, transporto priemonei taikomas visas 4 priede aprašytas I tipo bandymo važiavimas (šalto variklio užvedimas, miesto ir papildomo miesto ciklo bandymas). Tada variklis užgesinamas. Atliekant aprašytus veiksmus, išmetamųjų dujų mėginius galima imti, tačiau gautų rezultatų negalima naudoti, jei siekiama gauti tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamąsias dujas.

5.4.2.   Baigus 5.4.1 punkte nurodytą I tipo bandymo važiavimą, per 2 minutes transporto priemonei pradedamas taikyti kitas jos parengimo bandymui ciklas, sudarytas iš I tipo bandymo vieno važiavimo mieste ciklo (įšilusio variklio užvedimas). Tada variklis vėl užgesinamas. Atliekant aprašytus veiksmus, išmetamųjų dujų mėginiai neimami.

5.5.   Degalų garavimo, esant įkaitusiam varikliui, bandymas

5.5.1.   Prieš baigiant bandomąjį važiavimą, matavimo kamera keletą minučių turi būti prapučiama oru, kol joje nusistovės pastovus angliavandenilių fonas. Gaubte esantis (-ys) maišymo ventiliatorius (-iai) tuo metu taip pat turi būti įjungt as(-i).

5.5.2.   Prieš pat bandymo pradžią angliavandenilių analizatoriuje turi būti nustatytas nulis ir matavimo aprėptis.

5.5.3.   Važiavimo ciklo pabaigoje variklio dangtis turi būti sandariai uždarytas ir transporto priemonė visiškai atjungiama nuo bandymų stendo. Tada transporto priemonė, kuo mažiau naudojant akceleratoriaus pedalą, nuvaroma į matavimo kamerą. Variklis turi būti užgesintas iki tol, kol jokia transporto priemonės dalis dar nėra matavimo kameroje. Variklio užgesinimo laikas yra užregistruojamas angliavandenilių garavimo iš degalų sistemos matavimo duomenų registravimo sistemoje, ir pradedama registruoti temperatūrą. Šiame etape transporto priemonės langai ir bagažinė turi būti atidaryti.

5.5.4.   Transporto priemonė į matavimo kamerą turi būti įstumta arba kitaip įvaryta užgesinus jos variklį.

5.5.5.   Per dvi minutes nuo variklio užgesinimo ir per septynias minutes nuo pasirengimo bandymui važiavimo gaubto durys uždaromos ir patikimai užsandarinamos.

5.5.6.   Užsandarinus kamerą, pradedamas 60 ±0,5 minučių trukmės angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui bandymo, laikotarpis. Išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis, kad būtų nustatyti pirminiai CHCi, Pi ir Ti rodmenys angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui, bandymui atlikti. Šie skaičiai taikomi iš degalų sistemos išgaruojančių angliavandenilių kiekiui apskaičiuoti (6 skirsnis). Per 60 minučių trukmės angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui, laikotarpį aplinkos oro temperatūra T gaubte turi būti ne mažesnė kaip 296 K ir ne didesnė kaip 304 K.

5.5.7.   60 ±0,5 minučių trukmės bandymo laikotarpio pabaigoje angliavandenilių analizatoriuje turi būti nustatytas nulis ir matavimo aprėptis.

5.5.8.   60 ±0,5 minučių bandymo laikotarpio pabaigoje kameroje turi būti išmatuota angliavandenilių koncentracija. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra angliavandenilių garavimo, esant įkaitusiam varikliui, nustatymo bandymo galutiniai CHCf, Pf ir Tf rodmenys, taikomi atliekant 6 skirsnio apskaičiavimus.

5.6.   Transporto priemonės būklės stabilizavimas

5.6.1.   Bandomoji transporto priemonė neužvedus variklio turi būti nustumta arba kitaip nuvaryta į vietą, kurioje bus stabilizuojama jos būklė, ir toje vietoje laikoma bent 6 valandas, bet ne daugiau kaip 36 valandas po degalų garavimo esant įkaitusiam varikliui nustatymo bandymo iki per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymo. Bent 6 pirmiau aprašyto laikotarpio valandas transporto priemonė laikoma 293 ± 2 K (20 ± 2 °C) temperatūroje.

5.7.   Per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymas

5.7.1.   Bandomajai transporto priemonei taikomas vienas aplinkos temperatūros ciklas; temperatūros intervalas yra nurodytas šio priedo 2 priedėlyje, didžiausias nuokrypis bet kuriuo metu yra ±2 K. Vidutinis temperatūros leistinasis nuokrypis nuo pirmiau nurodyto temperatūros intervalo, apskaičiuotas taikant absoliutines kiekvieno išmatuoto leistinojo nuokrypio vertes, neturi būti didesnis kaip ±1 K. Aplinkos oro temperatūra turi būti matuojama kiekvieną minutę. Temperatūros ciklas prasideda, kai laikas Tstart = 0, kaip toliau apibrėžta 5.7.6 punkte.

5.7.2.   Prieš pat bandymo pradžią matavimo kamera keletą minučių turi būti prapučiama oru, kol joje nusistovės pastovus fonas. Tuo pačiu metu taip pat turi būti įjungtas (-i) kameros oro maišymo ventiliatorius (-iai).

5.7.3.   Užgesinus bandomosios transporto priemonės variklį, atidarius jos langus ir bagažinę (-es), transporto priemonė įvaroma į matavimo kamerą. Oro maišymo ventiliatorius (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad po bandomosios transporto priemonės degalų baku būtų sukurtas ne silpnesnis kaip 8 km/h oro srautas.

5.7.4.   Prieš pat bandymo pradžią turi būti nustatytas angliavandenilių analizatoriaus nulis ir matavimo aprėptis.

5.7.5.   Gaubto durys turi būti uždarytos ir patikimai užsandarintos.

5.7.6.   Per 10 minučių nuo durų uždarymo ir užsandarinimo išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis, kad būtų nustatyti pirminiai CHCi, Pi ir Ti rodmenys per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymui. Tai yra momentas, kai laikas Tstart = 0.

5.7.7.   Prieš pat bandymo pabaigą turi būti nustatytas angliavandenilių analizatoriaus nulis ir matavimo aprėptis.

5.7.8.   Išmetamųjų teršalų mėginiai nustojami imti po 24 valandų ±6 minučių nuo pirmiau 5.7.6 punkte nurodytos mėginių ėmimo pradžios. Registruojamas praėjęs laikas. Angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis išmatuojami tam, kad būtų nustatyti pirminiai CHCf, Pf ir Tf rodmenys per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymui, naudojami 6 skirsnio skaičiavimams. Tuo skaičiavimu užbaigiamas angliavandenilių garavimo iš degalų sistemos nustatymo bandymas.

6.   SKAIČIAVIMAS

6.1.   Taikant 5 skirsnyje aprašytus degalų garavimo iš degalų sistemos nustatymo bandymus galima apskaičiuoti angliavandenilių garavimą, vykstantį per parą išskiriamų teršalų nustatymo ir degalų garavimo, esant įkaitusiam varikliui, nustatymo etapuose. Kiekviename iš tų etapų išgaravusių medžiagų kiekiai apskaičiuojami naudojant gaubte išmatuotą pirminę ir galutinę angliavandenilių koncentraciją, temperatūrą ir slėgį bei gryną gaubto tūrį.

Taikoma toliau pateikta formulė:

Formula

kur:

MHC

=

angliavandenilių masė gramais

MHC,out

=

iš gaubto išgaruojančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant per parą išgaravusių teršalų nustatymo bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai.

MHC,i

=

į gaubtą patenkančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant per parą išgaravusių teršalų nustatymo bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai.

CHC

=

gaubte išmatuota angliavandenilių koncentracija (milijoninėmis dalimis (tūris) C1 ekvivalentu),

V

=

grynasis gaubto tūris kubiniais metrais, patikslintas atsižvelgiant į transporto priemonės tūrį, kai jos langai ir bagažinė yra atidaryti. Jeigu transporto priemonės tūris nėra nustatomas, atimamas 1,42 m3 tūris,

T

=

aplinkos temperatūra kameroje (K),

P

=

barometrinis slėgis (kPa),

H/C

=

vandenilio/anglies santykis,

k

=

1,2 . (12 + H/C);

kur:

i

=

pradinis rodmuo,

f

=

galutinis rodmuo,

H/C

=

laikoma, kad H/C yra 2,33 atliekant per parą išgaravusių teršalų nustatymo bandymą,

H/C

=

laikoma, kad H/C yra 2,20 atliekant teršalų garavimo, esant įkaitusiam varikliui, nustatymo bandymą.

6.2.   Bendrieji bandymo rezultatai

Bendras iš transporto priemonės išgaravusių angliavandenilių kiekis:

Mtotal = MDI + MHS

kur:

Mtotal

=

bendroji iš transporto priemonės išgaravusių angliavandenilių masė (gramais),

MDI

=

išgaravusių angliavandenilių masė per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymui (gramais),

MHS

=

išgaravusių angliavandenilių masė degalų garavimo, esant įkaitusiam varikliui, nustatymo bandymui (gramais).

7.   PRODUKCIJOS ATITIKTIS

7.1.   Atliekant eilinį naujų transporto priemonių bandymą, patvirtinimo turėtojas turi įrodyti atitiktį ir atrinkti transporto priemones, kurios turi atitikti nurodytus reikalavimus.

7.2.   Nuotėkio bandymas

7.2.1.   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos angos, pro kurias teršalai patenka į aplinką, turi būti uždarytos.

7.2.2.   Degalų sistema veikiama 370 ± 10 mm H2O stulpelio slėgiu.

7.2.3.   Prieš atjungiant degalų sistemą nuo slėgio šaltinio, slėgis turi būti stabilizuotas.

7.2.4.   Atjungus degalų sistemą, slėgis per penkias minutes neturi sumažėti daugiau nei 50 mm H2O stulpelio.

7.3.   Ventiliacijos bandymas

7.3.1.   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos angos, pro kurias teršalai patenka į aplinką, turi būti uždarytos.

7.3.2.   Degalų sistema veikiama 370 ± 10 mm H2O stulpelio slėgiu.

7.3.3.   Prieš atjungiant degalų sistemą nuo slėgio šaltinio, slėgis turi būti stabilizuotas.

7.3.4.   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų ventiliacijos angos turi būti atidarytos.

7.3.5.   Degalų sistemos slėgis iki mažiau nei 100 mm H2O stulpelio turi sumažėti ne greičiau nei per 30 sekundžių, bet ne lėčiau nei per dvi minutes.

7.3.6.   Gamintojo prašymu funkcinis ventiliacijos pajėgumas gali būti įrodytas taikant lygiavertę pakaitinę metodiką. Specialią metodiką gamintojas turėtų parodyti technikos tarnybai atliekant tipo patvirtinimo procedūrą.

7.4.   Prapūtimo bandymas.

7.4.1.   Prie prapūtimo angos turi būti prijungta 1,0 litro srautą per minutę galinti registruoti įranga ir naudojant perjungiamąjį vožtuvą, arba kitokiu būdu, prijungiamas pakankamos talpos slėginis indas, kuris neturėtų didesnės įtakos prapūtimo sistemai.

7.4.2.   Gamintojas gali naudoti pasirinktą debitmatį, jeigu tokiam pasirinkimui pritaria kompetentinga institucija.

7.4.3.   Transporto priemonė turi būti naudojama taip, kad būtų galima nustatyti prapūtimo operaciją galinčias apriboti visas prapūtimo sistemos ypatybes; apie šias aplinkybes pranešama.

Varikliui veikiant 7.4.3 punkte nurodytomis sąlygomis, oro srautas turi būti nustatomas:

7.4.4.1.   7.4.1 punkte nurodytu įjungtu prietaisu. Turi būti užregistruojamas atmosferinio slėgio sumažėjimas iki lygio, nurodančio, kad per minutę į degalų garavimo kontrolės sistemą įtekėjo 1,0 litras oro; arba

7.4.4.2.   jeigu naudojamas pakaitinis srauto matavimo įtaisas, turi būti įmanoma užregistruoti ne mažesnį kaip 1,0 litro per minutę rodmenį.

7.4.4.3.   Gamintojo prašymu gali būti taikoma pakaitinė prapūtimo metodika, jei buvo pristatyta technikos tarnybai per tipo patvirtinimo procedūrą ir tarnyba tą metodiką patvirtino.

Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienam produkcijos vienetui taikomus atitikties kontrolės metodus.

7.5.1.   Tikrintojas iš partijos turi paimti pakankamai didelį mėginį.

7.5.2.   Tikrintojas gali patikrinti šias transporto priemones pagal šios taisyklės 8.2.5 punktą.

7.6.   Jei nevykdomi 7.5 punkto reikalavimai, kompetentinga institucija turi garantuoti, kad imtasi visų būtinų veiksmų, jog kuo greičiau būtų atkurta produkcijos atitiktis.

1 priedėlis

Degalų garavimo nustatymo bandymui skirtos įrangos kalibravimas

1.   KALIBRAVIMO DAŽNUMAS IR METODAI

1.1.   Visa įranga turi būti sukalibruota prieš pirmąjį jos panaudojimą, o paskui kalibruojama taip dažnai, kaip tą daryti yra būtina, ir visais atvejais – prieš mėnesį iki tipo patvirtinimo bandymo. Šiame priedėlyje yra aprašyti taikytini kalibravimo metodai.

1.2.   Paprastai turi būti taikomas temperatūros intervalas, kuris yra nurodytas pirmas. Laužtiniuose skliausteliuose nurodytą temperatūros intervalą galima taikyti kaip pakaitinį.

2.   GAUBTO KALIBRAVIMAS

2.1.   Pirminis gaubto vidinio tūrio nustatymas

2.1.1.   Prieš pradedant naudoti kamerą, toliau nurodytu būdu turi būti nustatytas jos vidinis tūris:

Tiksliai išmatuojami vidiniai kameros matmenys atsižvelgiant į visus nelygumus, pvz., tvirtinamuosius statramsčius. Vidinis kameros tūris apskaičiuojamas pagal šiuos matavimus.

Jei tai yra kintamo tūrio gaubtai, nustatytas tokio gaubto tūris turi būti užfiksuotas, kad jis nesikeistų, kai kintamo tūrio gaubtas laikomas 303 K (30 °C) [302 K (29 °C)] aplinkos temperatūroje. Tą vardinį tūrį turi būti įmanoma atkurti ±0,5 % tikslumu tos vertės, apie kurią buvo pranešta, atžvilgiu.

2.1.2.   Grynasis vidinis tūris nustatomas iš kameros vidinio tūrio atėmus 1,42 m3. Atitinkamai vietoj 1,42 m3 galima naudoti bandomosios transporto priemonės, kai jos langai ir bagažinė atidaryti, tūrį.

2.1.3.   Kamera turi būti patikrinta pagal 2.3 punktą. Jeigu propano masė įleistų dujų masės neatitinka ±2 %, reikia pataisyti.

2.2.   Kameroje išskiriamų foninių medžiagų kiekio nustatymas

Šiais veiksmais nustatoma, ar kameroje nėra jokių didelį angliavandenilių kiekį išskiriančių medžiagų. Patikra turi būti atlikta prieš pradedant naudoti gaubtą, jame atlikus kokius nors veiksmus, galinčius turėti įtakos foniniam išskiriamų medžiagų kiekiui, ir atliekama ne rečiau kaip kartą per metus.

2.2.1.   Kintamo tūrio gaubtus galima naudoti užfiksavus jų tūrį arba neužfiksavus, kaip pirmiau aprašyta 2.1.1 punkte. Toliau nurodytą 4 valandų laikotarpį turi būti išlaikyta pastovi 308 K ± 2 K (35 °C ± 2 °C) [309 K ± 2 K (36 °C ± 2 °C)] aplinkos oro temperatūra.

2.2.2.   Nustatyto tūrio gaubtai turi būti naudojami uždarius srauto įleidimo ir išleidimo angas. Per toliau nurodytą 4 valandų laikotarpį turi būti palaikoma pastovi 308 K ± 2 K (35 ± 2 °C) [309 K ± 2 K (36 ± 2 °C)] aplinkos oro temperatūra.

2.2.3.   Iki 4 valandų laikotarpio, kai bus imami foninių išskiriamų medžiagų mėginiai, likus 12 valandų, gaubtą galima sandariai uždaryti ir įjungti maišymo ventiliatorių.

2.2.4.   Analizatorius (jeigu būtinas) turi būti sukalibruotas; tada nustatomas nulis ir matavimo aprėptis.

2.2.5.   Gaubtas oru turi būti prapučiamas tol, kol bus užregistruotas pastovus angliavandenilių rodmuo, o maišymo ventiliatorius yra įjungiamas, jei tai dar nebuvo padaryta.

2.2.6.   Tada kamera sandariai uždaroma ir išmatuojama foninė angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra pirminiai CHCi, Pi, Ti rodmenys, taikomi gaubto fonui apskaičiuoti.

2.2.7.   Leidžiama nedarinėjamą gaubtą su įjungtu maišymo ventiliatoriumi laikyti keturias valandas.

2.2.8.   Praėjus nurodytam laikui, tuo pačiu analizatoriumi kameroje išmatuojama angliavandenilių koncentracija. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra galutiniai CHCf, Pf, Tf rodmenys.

2.2.9.   Angliavandenilių masės pokytis gaubte atliekant bandymą turi būti apskaičiuojamas pagal 2.4 punktą ir neturi būti didesnis kaip 0,05 g.

2.3.   Kameros kalibravimas ir angliavandenilių sulaikymo kameroje bandymas

Kameros kalibravimu ir angliavandenilių sulaikymo kameroje bandymu patikrinamas 2.1 punkte apskaičiuotas tūris ir išmatuojama bet kokio nuotėkio sparta. Gaubto nuotėkio sparta turi būti nustatoma pradedant gaubtą naudoti, gaubte pabaigus kokias nors operacijas, galinčias turėti įtakos gaubto sandarumui, ir vėliau – bent kartą per mėnesį. Jeigu šešios nuoseklios kas mėnesį atliekamos sulaikymo patikros buvo sėkmingos – nereikėjo nieko taisyti, vėliau gaubto nuotėkio sparta gali būti nustatoma kartą per ketvirtį tol, kol prireiks ką nors taisyti.

2.3.1.   Gaubtas turi būti prapučiamas tol, kol bus garantuota pastovi angliavandenilių koncentracija. Maišymo ventiliatorius įjungiamas, jeigu tai dar nebuvo padaryta. Angliavandenilių analizatorius prireikus kalibruojamas, nustatomas nulis ir matavimo aprėptis.

2.3.2.   Kintamo tūrio gaubtai turi būti nustatyti taip, kad gaubto tūris būtų vardinis. Nustatyto tūrio gaubtuose išleidimo ir įleidimo angos turi būti uždarytos.

2.3.3.   Aplinkos temperatūros kontrolės sistema įjungiama (jeigu ji dar nebuvo įjungta) ir sureguliuojama taip, kad pirminė temperatūra būtų 308 K (35 °C) [309 K (36 °C)].

2.3.4.   Kai gaubte nusistovi 308 K ± 2 K (35 ± 2 °C) [309 K ± 2 K (36 ± 2 °C)] temperatūra, gaubtas sandariai uždaromas ir išmatuojama foninė koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra pirminiai CHCi, Pi, Ti rodmenys, taikomi gaubtui kalibruoti.

2.3.5.   Į gaubtą įleidžiama maždaug 4 gramai propano. Išmatuojama propano masė, kuri nuo išmatuotos vertės turi skirtis ne daugiau kaip ±2 %.

2.3.6.   Penkias minutes palaukiama, kol dujos kameroje susimaišys, tada išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra gaubtui kalibruoti taikomi rodmenys CHCf, Pf, Tf ir pirminiai CHCi, Pi, Ti rodmenys, taikomi atliekant sulaikymo patikrą.

2.3.7.   Naudojant pagal 2.3.4 ir 2.3.6 punktus užregistruotus rodmenis ir toliau 2.4 punkte pateiktą formulę, apskaičiuojama propano masė gaubte. Ta masė neturi daugiau kaip ±0,2 % skirtis nuo propano masės, išmatuotos pagal 2.3.5 punktą.

2.3.8.   Jei tai yra kintamo tūrio gaubtai, netaikoma vardinė užfiksuota tūrio konfigūracija. Nustatyto tūrio gaubtuose išleidimo ir įleidimo angos turi būti atidarytos.

2.3.9.   Gaubtą sandariai uždarius, per 15 minučių pagal šio priedo 2 priedėlyje nurodytą temperatūros intervalą (pakaitinį intervalą) pradedamas taikyti 24 valandų trukmės aplinkos oro temperatūros nuo 308 K (35 °C) iki 293 K (20 °C), vėl iki 308 K (35 °C) [308,6 K (35,6 °C) iki 295,2 K (22,2 °C) ir tada vėl iki 308,6 K (35,6 °C)] ciklas. (Galimi leistinieji nuokrypiai, nurodyti 7 priedo 5.7.1 punkte).

2.3.10.   Baigus 24 valandų trukmės ciklą, išmatuojama ir užregistruojama galutinė angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra galutiniai CHCf, Pf, Tf rodmenys, taikomi atliekant angliavandenilių sulaikymo patikrą.

2.3.11.   Taikant toliau 2.4 punkte pateiktą formulę, naudojant rodmenis, užregistruotus pagal 2.3.10 ir 2.3.6 punktus, apskaičiuojama angliavandenilių masė. Apskaičiuota angliavandenilių masė negali nuo 2.3.7 punkte pateiktos masės skirtis daugiau kaip 3 %.

2.4.   Apskaičiavimas

Apskaičiuotas grynosios angliavandenilių masės pokytis gaubte naudojamas kameros foniniam angliavandenilių kiekiui ir nuotėkio spartai nustatyti. Pirminiai ir galutiniai angliavandenilių koncentracijos, temperatūros ir barometrinio slėgio rodmenys naudojami toliau pateiktoje masės pokyčio apskaičiavimo formulėje.

Formula

kur:

MHC

=

angliavandenilių masė gramais,

MHC,out

=

iš gaubto išgaruojančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant per parą išgaravusių teršalų nustatymo bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai,

MHC,i

=

į gaubtą patenkančių angliavandenilių masė (gramais), jeigu atliekant per parą išgaravusių teršalų nustatymo bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai

CHC

=

gaubte išmatuota angliavandenilių koncentracija (ppm anglies (pastaba: ppm anglies = ppm propano × 3)),

V

=

gaubto tūris kubiniais metrais,

T

=

aplinkos temperatūra gaubte (K),

P

=

barometrinis slėgis (kPa),

K

=

17,6;

kur:

i pradinis rodmuo,

f galutinis rodmuo.

3.   FID ANGLIAVANDENILIŲ ANALIZATORIAUS PATIKRA

3.1.   Detektoriaus atsako optimizavimas

FID turi būti sureguliuotas pagal gamintojo nurodymus. Atsakui dažniausiai naudojamame darbiniame intervale optimizuoti naudojamas propanas su oru.

3.2.   HC analizatoriaus kalibravimas

Analizatorius turėtų būti kalibruojamas naudojant propaną su oru ir išvalytą dirbtinį orą. Žr. 4 priedo 4.5.2 punktą (kalibravimas ir kalibravimo dujos).

Pagal šio priedėlio 4.1–4.5 punktų nurodymus nubrėžiama kalibravimo kreivė.

3.3.   Deguonies kiekio įtakos patikra ir rekomenduojamos ribinės vertės

Konkrečios angliavandenilių rūšies atsako koeficientas (Rf) – tai liepsninio jonizavimo detektoriaus (FID) C1 rodmens ir koncentracijos, išreikštos kaip C1 mln-1, dujų balione santykis. Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad atsakas sudarytų maždaug 80 % nuokrypio per visą skalę (darbinis intervalas). Koncentracija turi būti žinoma ±2 % tikslumu pagal gravimetrinį standartą, išreikštą tūrio vienetais. Be to, dujų balionas 24 valandas turi būti kondicionuojamas 293 K ir 303 K (20 ir 30 °C) temperatūroje.

Atsako koeficientai turėtų būti nustatomi pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių naudojimo laikotarpių. Naudotinos etaloninės dujos – propanas su išvalytu oru, kurio atsako koeficientu laikomas 1,00.

Deguonies kiekio įtakai naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojamas atsako koeficiento intervalas pateikiami toliau:

Propanas ir azotas: 0,95 ≤ Rf ≤ 1,05.

4.   ANGLIAVANDENILIŲ ANALIZATORIAUS KALIBRAVIMAS

Kiekvienas iš paprastai naudojamų darbinių intervalų kalibruojamas taikant šią metodiką:

4.1.   Kalibravimo kreivė brėžiama mažiausiai per penkis darbiniame intervale kiek galima tolygiau išdėstytus kalibravimo taškus. Didžiausios koncentracijos kalibravimo dujų vardinė koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 80 % visos skalės.

4.2.   Kalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausiųjų kvadratų metodu. Jei gautas polinomo laipsnis yra didesnis kaip 3, kalibravimo taškų skaičius turi būti bent ne mažesnis kaip šis polinomo laipsnis plius 2.

4.3.   Kalibravimo kreivė nuo kiekvienų kalibravimo dujų vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 2 %.

4.4.   Naudojant pagal 3.2 punktą apskaičiuotus polinomo koeficientus parengiama užregistruotų rodmenų palyginimo su tikrąja koncentracija lentelė (rodmenys pateikiami ne didesniais kaip 1 % dydžio skalės rodmenų tarpsniais). Tokia lentelė turi būti parengta kiekvienam sukalibruotam analizatoriaus intervalui. Lentelėje taip pat pateikiami kiti svarbūs duomenys:

a)

kalibravimo data, potenciometro kalibravimo ir nulio nustatymo rodmenys (kai taikoma),

b)

vardinė skalė,

c)

kiekvienų naudotų kalibravimo dujų etaloniniai duomenys,

d)

kiekvienų naudotų kalibravimo dujų tikroji ir užregistruota vertė bei skirtumai (nurodomi procentais),

e)

FID degalai ir tipas,

f)

FID oro slėgis.

4.5.   Jei technikos tarnybai priimtinu būdu gali būti įrodyta, kad pakaitine metodika (pvz., kompiuteriu, elektroniškai valdomu intervalų perjungikliu ar kt.) galima gauti lygiaverčio tikslumo rezultatus, tada galima taikyti tokius pakaitinius metodus.

2 priedėlis

Aplinkos oro temperatūros paros intervalas gaubtui kalibruoti ir per parą išskiriamų teršalų nustatymo bandymui

Pakaitinis aplinkos oro temperatūros paros intervalas gaubtui kalibruoti pagal 7 priedo 1 priedėlio 1.2 ir 2.3.9 punktus

Laikas (valandos)

Temperatūra

(°Ci)

Laikas (valandos)

Temperatūra

(°Ci)

Kalibravimas

Bandymas

13

0/24

20,0

0

35,6

14

1

20,2

1

35,3

15

2

20,5

2

34,5

16

3

21,2

3

33,2

17

4

23,1

4

31,4

18

5

25,1

5

29,7

19

6

27,2

6

28,2

20

7

29,8

7

27,2

21

8

31,8

8

26,1

22

9

33,3

9

25,1

23

10

34,4

10

24,3

24/0

11

35,0

11

23,7

1

12

34,7

12

23,3

2

13

33,8

13

22,9

3

14

32,0

14

22,6

4

15

30,0

15

22,2

5

16

28,4

16

22,5

6

17

26,9

17

24,2

7

18

25,2

18

26,8

8

19

24,0

19

29,6

9

20

23,0

20

31,9

10

21

22,0

21

33,9

11

22

20,8

22

35,1

12

23

20,2

23

35,4

 

 

 

24

35,6

8 PRIEDAS

VI Tipo bandymas

(išmetamo anglies viendeginio ir angliavandenilių vidutinio kiekio patikra po šaltojo užvedimo, esant žemai aplinkos oro temperatūrai)

1.   ĮVADAS

Šis priedas taikomas tik transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais. Jame aprašoma reikalinga įranga ir VI tipo bandymo metodika, apibrėžta šios taisyklės 5.3.5 punkte, anglies viendeginio ir angliavandenilių išmetimui patikrinti, esant žemai aplinkos oro temperatūrai. Šioje taisyklėje aptariamos temos:

i)

Įrangos reikalavimai;

ii)

bandymo sąlygos;

iii)

bandymo metodikos ir duomenų reikalavimai.

2.   BANDYMO ĮRANGA

2.1.   Santrauka

2.1.1.   Šiame skyriuje aptariama įranga, reikalinga transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais teršalų išmetimo bandymams žemoje aplinkos oro temperatūroje. Reikalinga įranga ir specifikacijos atitinka I tipo bandymo reikalavimus, kaip apibrėžta 4 priede su priedėliais, jei nepateikta specialių VI tipo bandymui taikytinų reikalavimų. 2.2–2.6 punktuose aprašomi nuokrypiai, taikytini VI tipo bandymui žemoje aplinkos oro temperatūroje.

2.2.   Važiuoklės dinamometras

2.2.1.   Taikomi 4 priedo 4.1 punkto reikalavimai. Dinamometras turi būti sureguliuotas taip, kad būtų galima imituoti transporto priemonės naudojimą kelyje, esant 266 K (–7 °C) temperatūrai. Sureguliavimą galima atlikti atsižvelgiant į kelio apkrovos jėgos profilį, esant 266 K (–7 °C) temperatūrai. Arba pagal 4 priedo 3 priedėlį nustatytą riedėjimo pasipriešinimą galima sumažinti 10 %, kol transporto priemonė važiuoja su išjungta pavara. Technikos tarnyba gali patvirtinti kitus metodus, taikytinus riedėjimo pasipriešinimui nustatyti.

2.2.2.   Taikomos 4 priedo 2 priedėlyje pateiktos dinamometro kalibravimo nuostatos.

2.3.   Mėginių ėmimo sistema

2.3.1.   Taikomos 4 priedo 4.2 punkto ir 4 priedo 5 priedėlio nuostatos. 5 priedėlio 2.3.2 punktas išdėstomas taip:

„Vamzdžių konfigūracija, CVS pralaidumas ir skiedimo oro temperatūra bei savitasis drėgnis (to oro drėgnis gali skirtis nuo oro, patenkančio į degimo zoną, drėgnio) turi būti reguliuojami taip, kad sistemoje vanduo beveik nesikondensuotų (beveik visose transporto priemonėse pakanka 0,142–0,165 m3/s pralaidumo)).“

2.4.   Analizės įranga

2.4.1.   Taikomos 4 priedo 4.3 punkto nuostatos, bet tik nustatant anglies viendeginio, anglies dvideginio ir angliavandenilių kiekį.

2.4.2.   Analizės įrangai kalibruoti taikomos 4 priedo 6 priedėlyje pateiktos nuostatos.

2.5.   Dujos

2.5.1.   Taikomos 4 priedo 4.5 punkto nuostatos, jei yra tinkamos.

2.6.   Papildoma įranga

2.6.1.   Tūriui, temperatūrai, slėgiui ir drėgniui matuoti naudojamai įrangai taikomos 4 priedo 4.4 ir 4.6 punktų nuostatos.

3.   BANDYMO TVARKA IR DEGALAI

3.1.   Bendrieji reikalavimai

3.1.1.   8.1 pav. pateiktoje bandymo atlikimo sekoje nurodomi veiksmai, kuriuos reikia atlikti per VI tipo bandymą. Vidutinė aplinkos oro temperatūra, veikianti bandomąją transporto priemonę

266 K (–7 °C) ± 3 K,

neturi būti mažesnė nei 260 K (–13 °C) arba didesnė nei 272 K (–1 °C).

Temperatūra negali nukristi žemiau nei 263 K (–10 °C) arba viršyti 269 K (–4 °C) ilgiau kaip tris minutes iš eilės.

3.1.2.   Per bandymą kontroliuojama bandymo kameros temperatūra turi būti matuojama aušinimo ventiliatoriaus pučiamo oro sraute (šio priedo 5.2.1 punktas). Pateikiama aplinkos temperatūra turi būti aritmetinis bandymo kameros temperatūrų, pamatuotų vienodais laiko tarpais, ne ilgesniais kaip 1 minutė, vidurkis.

3.2.   Bandymo metodika

Pirmosios dalies miesto važiavimo ciklas pagal 4 priedo 1 priedėlio 1.1 pav. yra sudarytas iš keturių paprastųjų miesto ciklų, kurie kartu sudaro užbaigtą pirmosios dalies ciklą.

3.2.1.   Variklis užvedamas, mėginiai pradedami imti ir pirmasis ciklas atliekamas pagal 4 priedo 1.2 lentelę ir 1.1 pav.

3.3.   Pasirengimas bandymui

Bandomajai transporto priemonei taikomi 4 priedo 3.1 punkto reikalavimai. Dinamometru nustatant lygiavertę inercinę masę, taikomos 4 priedo 5.1 punkto nuostatos.

8.1 pav.

Bandymo žemoje aplinkos oro temperatūroje metodika

Image 28

START

jei būtina, degalų išleidimas ir pripylimas

parengimas prieš bandymą, 4 dalis

Dvi parinktys

priverstinis aušinimas 4.3.3

Transporto priemonės būklės stabilizavimas, esant žemai aplinkos temperatūrai 4.3.2

12–36 h

Šaltasis būklės stabilizavimas, maž. 1 h

Teršalų išmetimo nustatymo bandymas, esant žemai temperatūrai 266 K ± 3 K, 5.3 skyrius

PABAIGASLUT

3.4.   Bandymo degalai

3.4.1.   Bandymo degalai turi atitikti 10 priedo 3 skirsnyje pateiktas specifikacijas.

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖS KONDICIONAVIMAS PRIEŠ BANDYMĄ

4.1.   Santrauka

4.1.1.   Kad teršalų išmetimo nustatymo bandymus garantuotai būtų galima pakartoti, bandomos transporto priemonės turi būti kondicionuojamos vienodai. Transporto priemonės kondicionavimas – tai parengiamasis važiavimo ciklas ant važiuoklės dinamometro, po kurio prieš teršalų išmetimo bandymą pagal 4.3 punktą atliekamas transporto priemonės būklės stabilizavimas.

4.2.   Kondicionavimas prieš bandymą

4.2.1.   Į degalų baką (-us) turi būti pripilta nurodytų bandymo degalų. Jeigu degalų bake (-uose) esantys degalai neatitinka 3.4.1 punkto specifikacijų, tuos degalus iš degalų bako (-ų) reikia išpilti. Bandymo degalų temperatūra turi būti 289 K (+16 °C) arba mažesnė. Atliekant pirmiau nurodytus veiksmus, degalų garavimo kontrolės sistema neturi būti nei neįprastu būdu prapučiama oru, nei apkraunama.

4.2.2.   Transporto priemonė nuvaroma į bandymo kamerą ir pastatoma ant važiuoklės dinamometro.

4.2.3.   Kondicionavimą prieš bandymą sudaro važiavimo ciklo pirmoji ir antroji dalys pagal 4 priedo 1 priedėlio 1.1 pav. Gamintojo prašymu transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais gali būti prieš bandymą kondicionuojamos taikant vieną pirmosios dalies ir du antrosios dalies važiavimo ciklus.

4.2.4.   Bandymo kameros temperatūra kondicionavimo metu turi būti gana vienoda ir neturi viršyti 303 K (30 °C).

4.2.5.   Varomųjų ratų padangų slėgis turi būti nustatytas pagal 4 priedo 5.3.2 punkto nuostatas.

4.2.6.   Pasibaigus transporto priemonės kondicionavimui prieš bandymą, per 10 minučių jos variklis turi būti užgesintas.

4.2.7.   Išskirtiniais atvejais, jeigu prašo gamintojas ir jeigu patvirtina technikos tarnyba, galima prieš bandymą transporto priemonę kondicionuoti papildomai. Technikos tarnyba taip pat gali nustatyti, kad prieš bandymą būtina atlikti papildomą kondicionavimą. Papildomas transporto priemonės kondicionavimas prieš bandymą yra sudarytas iš pirmosios dalies ciklo, kaip aprašyta 4 priedo 1 priedėlyje. Papildomo kondicionavimo apimtis registruojama bandymo ataskaitoje.

4.3.   Transporto priemonės būklės stabilizavimo metodai

4.3.1.   Prieš pradedant išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą, transporto priemonės būklei stabilizuoti naudojamas vienas iš dviejų nurodytų metodų, pasirenkamas gamintojo.

4.3.2.   Standartinis metodas

Prieš pradedant išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą, transporto priemonė žemoje aplinkos temperatūroje laikoma ne trumpiau kaip 12 ir ne ilgiau kaip 36 valandas. Per šį laikotarpį turi būti palaikoma tokia vidutinė aplinkos temperatūra (matuojama sausuoju termometru):

kiekvieną šio laikotarpio valandą – 266 K (–7 °C) ± 3 K ir neturi būti žemesnė kaip 260 K (–13 °C) ir aukštesnė kaip 272 K (–1 °C). Be to, ilgiau kaip 3 minutes iš eilės temperatūra negali nukristi žemiau kaip iki 263 K (–10 °C) ir pakilti daugiau kaip iki 269 K (–4 °C).

Priverstinio aušinimo metodas

Prieš pradedant išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą esant žemai aplinkos temperatūrai, transporto priemonė žemoje aplinkos temperatūroje turi būti laikoma ne ilgiau kaip 36 valandas.

4.3.3.1.   Per šį laikotarpį transporto priemonė neturi būti laikoma aukštesnėje kaip 303 K (30 °C) temperatūroje.

4.3.3.2.   Transporto priemonę galima aušinti priverstinai, kad jos temperatūra atitiktų nurodytą bandymo temperatūrą. Jeigu aušinimui naudojami ventiliatoriai, jie turi būti pastatyti vertikaliai – taip, kad pirmiausia būtų aušinamas variklis ir jėgos pavara, o ne karterio dugninė. Ventiliatorių statyti po transporto priemone negalima.

4.3.3.3.   Aplinkos temperatūrą reikia griežčiau kontroliuoti tik tada, kai transporto priemonė ataušinama iki 266 K (–7 °C) ± 2 K, kaip nustatyta pagal būdingą alyvos temperatūrą.

Būdingoji alyvos temperatūra – tai alyvos temperatūra, pamatuota ne karterio dugninės paviršiuje arba dugne, bet viduryje. Jeigu stebimos dvi arba daugiau skirtingų alyvos vietų, jos turi atitikti temperatūros reikalavimus.

4.3.3.4.   Prieš išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą esant žemai aplinkos temperatūrai, transporto priemonė po to, kai buvo ataušinta iki 266 K (–7 °C) ± 2 K temperatūros, turi būti laikoma bent valandą. Per tą laiką aplinkos temperatūra (matuojama sausuoju termometru) turi būti vidutiniškai 266 K (–7 °C) ± 3 K ir neturi būti žemesnė kaip 260 K (–13 °C) arba aukštesnė kaip 272 K (–1 °C),

Be to, temperatūra negali nukristi žemiau kaip iki 263 K (–10 °C) arba pakilti aukščiau kaip iki 269 K (–4 °C) ilgiau nei tris minutes iš eilės.

4.3.4.   Jeigu transporto priemonės būklė stabilizuojama atskiroje vietoje taikant 266 K (–7 °C) temperatūrą ir iš ten į bandymo kamerą transporto priemonė varoma per vietą, kurioje temperatūra yra aukštesnė, transporto priemonės būklė bandymo kameroje iš naujo stabilizuojama šešis kartus ilgesnį laikotarpį nei laikotarpis, kai transporto priemonę veikė aukštesnė temperatūra. Per tą laiką aplinkos temperatūra (matuojama sausuoju termometru) turi būti vidutiniškai 266 K (–7 °C) ± 3 K ir neturi būti žemesnė kaip 260 K (–13 °C) arba aukštesnė kaip 272 K (–1 °C).

Be to, temperatūra negali nukristi žemiau nei iki 263 K (–10 °C) arba pakilti daugiau kaip iki 269 K (–4 °C) ilgiau kaip tris minutes iš eilės.

5.   DINAMOMETRO NAUDOJIMO METODIKA

5.1.   Santrauka

5.1.1.   Išmetamųjų teršalų mėginiai imami taikant bandymo metodiką, sudarytą iš pirmosios dalies ciklo (4 priedo 1 priedėlis, 1.1 pav.). Variklio užvedimas, nedelsiant pradėtas mėginių ėmimas, pirmosios dalies ciklo taikymas ir variklio užgesinimas – tai užbaigtas bandymas, atliekamas esant žemai aplinkos temperatūrai ir kurio bendra trukmė yra 780 sekundžių. Išmetamieji teršalai atskiedžiami aplinkos oru ir nuolat analizei imamas proporcingas mėginių kiekis. Į maišą surinktose išmetamosiose dujose nustatomas angliavandenilių, anglies viendeginio ir anglies dvideginio kiekis. Kartu paimtame skiedimo oro mėginyje taip pat panašiai nustatomas angliavandenilių, anglies viendeginio ir anglies dvideginio kiekis.

5.2.   Dinamometro naudojimas

Aušinimo ventiliatorius

5.2.1.1.   Aušinimo ventiliatorius pastatomas taip, kad aušinimo oro srautas būtų tinkamai nukreiptas į radiatorių (aušinimas vandeniu) arba į oro įleidimo angą (aušinimas oru) ir transporto priemonę.

5.2.1.2.   Jei transporto priemonių variklis yra priekyje, ventiliatorius pastatomas prieš transporto priemonę, 300 mm atstumu. Jei transporto priemonių variklis yra gale arba jeigu pirmiau aprašytu būdu pastatyti ventiliatoriaus neįmanoma, aušinimo ventiliatorius turi būti pastatytas taip, kad transporto priemonei aušinti būtų tiekiama pakankamai oro.

5.2.1.3.   Ventiliatorius turi būti toks, kad 10–50 km/h intervale oro linijinis greitis ties ventiliatoriaus pūtimo anga skirtųsi nuo atitinkamo ritinio greičio ne daugiau kaip ±5 km/h. Pasirinkto pūstuvo charakteristikos turi būti tokios:

i)

plotas: bent 0,2 m2,

ii)

apatinio krašto aukštis virš žemės: maždaug 20 cm.

Kaip alternatyva pūstuvo pučiamo oro srauto greitis turi būti bent 6 m/s (21,6 km/h). Gamintojo prašymu specialioms transporto priemonėms (pvz., furgonams, visureigiams) aušinimo ventiliatoriaus pastatymo aukštį galima pakeisti.

5.2.1.4.   Turi būti taikomas dinamometro ritiniu (-iais) išmatuotas transporto priemonės greitis (4 priedo 4.1.4.4 punktas).

5.2.3.   Turėtų būti atliekami parengiamieji bandymo ciklai, jei būtina nustatyti, kaip geriausiai įjungti akceleratoriaus ir stabdžių valdiklius, kad ciklas būtų kuo panašesnis į teorinį ciklą ir nepažeistų nustatytų ribų, arba leidžiama reguliuoti mėginių ėmimo sistemą. Toks važiavimas turi būti atliktas prieš 8.1 pav. nurodytą „PRADŽIĄ“.

5.2.4.   Oro drėgnis turi būti visai mažas, kad ant dinamometro ritinio (-ių) nevyktų kondensacija.

5.2.5.   Dinamometras turi būti kruopščiai įšildytas pagal dinamometro gamintojo nurodymus ir taikant metodikas arba kontrolės metodus, kuriomis garantuojamas likutinės trinties jėgos stabilumas.

5.2.6.   Jeigu dinamometro guoliai įšildomi ne atskirai, nuo dinamometro įšildymo ir išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo pradžios neturi praeiti daugiau kaip 10 minučių. Jeigu dinamometro guoliai yra įšildomi atskirai, išmetamųjų teršalų nustatymo bandymas turi būti pradėtas ne vėliau kaip po 20 minučių nuo dinamometro įšildymo.

5.2.7.   Dinamometro galia, jei ji turi būti reguliuojama neautomatiniu būdu, turi būti nustatyta ne anksčiau kaip prieš valandą iki išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo pradžios. Transporto priemonė neturi būti naudojama reguliavimui atlikti. Jei dinamometro galios parametrai yra reguliuojami automatiškai, jie gali būti nustatomi bet kuriuo metu prieš bandymo pradžią.

5.2.8.   Prieš pradedant išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo važiavimo ciklą, kameros temperatūra turi būti 266 K (–7 °C) ± 2 K, matuojant aušinimo ventiliatoriaus oro srovėje ne didesniu kaip 1,5 m atstumu nuo transporto priemonės.

5.2.9.   Veikiant transporto priemonės varikliui, šildymo ir ledo tirpdymo įtaisai turi būti išjungti.

5.2.10.   Registruojamas bendras nuvažiuotas atstumas arba ritinio sūkių skaičius.

5.2.11.   Bandymą atliekant su keturis varomuosius ratus turinčia transporto priemone, turi būti taikomas dviejų varomųjų ratų režimas. Bendra kelio apkrovos jėga, taikoma dinamometrui nustatyti, yra apskaičiuojama transporto priemonę naudojant pirminiu projektiniu važiavimo režimu.

5.3.   Bandymo atlikimas

5.3.1.   Užvedant variklį, atliekant bandymą ir imant išmetamųjų dujų mėginius, taikomos 4 priedo 6.2–6.6 punktų nuostatos, išskyrus 6.2.2 punktą. Mėginius pradedama imti prieš užvedant variklį arba pradedant variklio užvedimo veiksmus ir baigiama imti pasibaigus pirmosios dalies (miesto važiavimo ciklas) paskutinio pirminio ciklo galutiniam variklio tuščiosios eigos etapui, po 780 sekundžių.

Pirmasis transporto priemonės važiavimo ciklas pradedamas 11 sekundžių tuščiosios eigos etapu, kuris prasideda iš karto, kai tik užvedamas variklis.

5.3.2.   Analizuojant paimtus išmetamųjų dujų mėginius, taikomos 4 priedo 7.2 punkto nuostatos. Analizuodama paimtus išmetamųjų dujų mėginius, technikos tarnyba turi pasirūpinti, kad išmetamųjų dujų mėginių surinkimo maišuose nesikondensuotų vandens garai.

5.3.3.   Išmestų teršalų masei apskaičiuoti taikomos 4 priedo 8 skirsnio nuostatos.

6.   KITI REIKALAVIMAI

6.1.   Netradicinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija

6.1.1.   Kiekviena netradicinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, kurią taikant sumažėja išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumas įprastomis veikimo sąlygomis, esant žemai temperatūrai, ir kuri neaptarta standartizuotuose teršalų išmetimo bandymuose, gali būti laikoma gedimo įtaisu.

9 PRIEDAS

V Tipo bandymas

(patvarumo bandymo, taikomo taršos kontrolės įtaisų ilgaamžiškumui patikrinti, aprašas)

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašomas transporto priemonių su priverstinio uždegimo arba kompresinio uždegimo varikliais taršos mažinimo įtaisų ilgaamžiškumo patikros bandymas – 80 000 km senėjimo bandymas.

2.   BANDOMOJI TRANSPORTO PRIEMONĖ

2.1.   Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera, variklis ir taršos mažinimo įtaisai turi būti nauji. Gali būti naudojama ta pati transporto priemonė, pateikta I tipo bandymui; I tipo bandymas turi būti atliktas su transporto priemone nuvažiavus bent 3 000 km senėjimo ciklo pagal 5.1 punktą.

3.   DEGALAI

Ilgaamžiškumo bandymas atliekamas naudojant tinkamus rinkoje parduodamus degalus.

4.   TRANSPORTO PRIEMONĖS PRIEŽIŪRA IR NUSTATYMAI

Priežiūra, nustatymai ir bandomosios transporto priemonės valdiklių naudojimas turi atitikti gamintojo rekomendacijas.

5.   TRANSPORTO PRIEMONĖS NAUDOJIMAS BANDYMO KELYJE, KELYJE ARBA ANT VAŽIUOKLĖS DINAMOMETRO

5.1.   Veikimo ciklas

Transporto priemonei važiuojant bandomuoju keliu, keliu arba ant ritininio bandymų stendo, atstumas turi būti nuvažiuojamas pagal toliau aprašytą (9.1 pav.) važiavimo tvarkaraštį:

5.1.1.   ilgaamžiškumo bandymo važiavimo planas yra sudarytas iš 11 ciklų (kiekvieno ilgis 6 km),

5.1.2.   per pirmuosius devynis ciklus transporto priemonė sustabdoma keturis kartus ciklo viduryje ir kiekvieną kartą variklis 15 sekundžių veikia tuščiąja eiga,

5.1.3.   įprastas greitėjimas ir lėtėjimas,

5.1.4.   penki lėtėjimai kiekvieno ciklo viduryje, kai ciklo greitis sumažinamas iki 32 km/h, ir transporto priemonei palaipsniui suteikiamas pagreitis, kol ji ima važiuoti ciklo greičiu,

5.1.5.   dešimtas ciklas atliekamas tolygiu 89 km/h greičiu,

11 ciklas pradedamas transporto priemonės didžiausiu pagreitėjimu iki 113 km/h iš stovėjimo padėties. Pusiaukelėje įprastu būdu įjungiami stabdžiai ir transporto priemonė stabdoma tol, kol sustoja. Tada 15 sekundžių variklis veikia tuščiąja eiga ir paskui pradedamas kitas didžiausio greitėjimo etapas.

Tada ciklas pradedamas iš pradžių.

Didžiausias kiekvieno ciklo greitis nurodomas toliau pateikiamoje lentelėje.

9.1 lentelė

Didžiausias kiekvieno ciklo greitis

Ciklas

Ciklo greitis km/h

1

64

2

48

3

64

4

64

5

56

6

48

7

56

8

72

9

56

10

89

11

113

9.1 pav.

Važiavimo tvarkaraštis

Image 29

Sustojama ir greitėjama iki didžiausio greičio

Lėtėjama iki 32 km/h ir greitėjama iki didžiausio greičio

0 ir 6 kilometrai

Pradžia – Pabaiga

Lėtėjama iki 32 km/h ir greitėjama iki didžiausio greičio

Sustojama ir greitėjama iki didžiausio greičio

Lėtėjama iki 32 km/h ir greitėjama iki didžiausio greičio

Sustojama ir greitėjama iki didžiausio greičio

Lėtėjama iki 32 km/h ir greitėjama iki didžiausio greičio

Lėtėjama iki 32 km/h ir greitėjama iki didžiausio greičio

Sustojama ir greitėjama iki didžiausio greičio

5.2.   Gamintojui paprašius, galima taikyti kitokią važiavimo keliu programą. Šias pakaitines bandymo programas iš anksto prieš bandymą turi patvirtinti technikos tarnyba ir per tokias programas turi būti taikomas iš esmės toks pats vidutinis greitis, greičių pasiskirstymas, sustojimų bei greitėjimų skaičius per kilometrą kaip per 5.1 punkte išsamiai apibūdintą ir 9.1 pav. nurodytą bandymo kelyje arba ant ritininio bandymų stendo taikomą važiavimo programą.

5.3.   Ilgaamžiškumo bandymas arba, jeigu pasirenka gamintojas, pakeistas ilgaamžiškumo bandymas turi būti atliekamas tol, kol transporto priemonė nuvažiuoja ne mažiau kaip 80 000 km.

5.4.   Bandymo įranga

Važiuoklės dinamometras

5.4.1.1.   Patvarumo bandymas, jeigu jis atliekamas naudojant važiuoklės dinamometrą, turi būti tinkamas 5.1 punkte aprašytam ciklui atlikti. Visų pirma važiuoklės dinamometre turi būti įtaisytos inercijos ir pasipriešinimo riedėjimui imitavimo sistemos.

5.4.1.2.   Stabdžiai turi būti sureguliuoti taip, kad būtų sugeriama tolygiu 80 km/h greičiu besisukantiems varomiesiems ratams perduodama galia. Šiai galiai nustatyti ir stabdžiams sureguliuoti taikytini metodai, aprašyti 4 priedo 3 priedėlyje.

5.4.1.3.   Transporto priemonės aušinimo sistema turėtų būti tokia, kad transporto priemonę būtų galima naudoti temperatūroms esant panašioms į temperatūras, būnančias transporto priemonę naudojant kelyje (alyvos, vandens, išmetamųjų dujų sistemos ir kt.).

5.4.1.4.   Tam tikri kiti nustatomi bandymų stendo parametrai ir ypatybės, jeigu būtina, turėtų atitikti aprašytuosius šios taisyklės 4 priede (pvz., inercija, galinti būti mechaninė arba elektroninė).

5.4.1.5.   Jeigu būtina, transporto priemonę galima nuvaryti ant kito bandymų stendo, kad būtų galima atlikti išmetamųjų teršalų matavimo bandymus.

5.4.2.   Naudojimas bandymo kelyje arba kelyje

Jeigu ilgaamžiškumo bandymas atliekamas bandymo kelyje arba kelyje, transporto priemonės etaloninė masė turi būti bent tokia, kuri buvo išlaikyta bandymus atliekant ant važiuoklės dinamometro.

6.   IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO MATAVIMAS

Išmetamieji teršalai matuojami bandymo pradžioje (0 km), kas 10 000 km (± 400 km) arba dažniau, reguliariais intervalais, kol transporto priemonė nuvažiuos 80 000 km pagal šios taisyklės 5.3.1 punkte apibrėžtą I tipo bandymą. Turi būti laikomasi šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nustatytų ribinių verčių.

Kai transporto priemonėse yra įrengtos reguliariai atsinaujinančios sistemos, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte, turi būti patikrinta, ar atsinaujinimo procesas neturi greitai prasidėti. Jei atsinaujinimo procesas turi greitai prasidėti, transporto priemonė turi būti naudojama tol, kol tas procesas pasibaigs. Jei atsinaujinimas įvyksta matuojant išmetamųjų teršalų kiekį, turi būti atliktas naujas bandymas (įskaitant kondicionavimą prieš bandymą), o pirmojo rezultato nepaisoma.

Turi būti braižomas visų nustatytų išmetamųjų teršalų rezultatų, kaip nuvažiuoto atstumo, suapvalinto kilometrų tikslumu, funkcijos grafikas ir per tuos duomenų taškus brėžiama mažiausiųjų kvadratų metodu nustatyta tiesi geriausios sutapties linija. Apskaičiuojant neatsižvelgiama į bandymų rezultatus 0 kilometrų taške.

Duomenis kenksmingumo koeficientui apskaičiuoti galima naudoti tik tada, jeigu interpoliuoti 6 400 km ir 80 000 km taškai toje linijoje atitinka pirmiau nurodytus apribojimus.

Duomenis galima tebenaudoti, jeigu kirsdama taikytiną ribą tiesi geriausios sutapties linija yra neigiamojo posvyrio (interpoliuotas 6 400 km taškas yra aukščiau nei interpoliuotas 80 000 km taškas), tačiau tikrasis 80 000 km duomenų taškas yra žemiau ribos.

Multiplikacinis išmetamųjų dujų kenksmingumo koeficientas kiekvienam teršalui apskaičiuojamas taip:

Formula

kur:

Mi1

=

teršalo i masė (g/km), interpoliuota 6 400 km,

Mi2

=

teršalo i masė (g/km), interpoliuota 80 000 km.

Šios interpoliuotos vertės, prieš jas dalinant vienas iš kitų, kad būtų nustatytas kenksmingumo koeficientas, turi būti suapvalintos bent iki keturių skaičių į dešinę po dešimtainės trupmenos kablelio. Rezultatas turi būti suapvalintas iki trijų skaičių į dešinę nuo dešimtainės trupmenos kablelio.

Jeigu kenksmingumo koeficientas yra mažesnis nei vienetas, laikoma, kad jis yra lygus vienetui.

10 PRIEDAS

1.   ETALONINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS BANDYTI IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO, NUSTATYTO 5.3.1.4 PUNKTO LENTELĖS A EILUTĖJE, ATŽVILGIU, SPECIFIKACIJOS – I TIPO BANDYMAS

1.1.   Etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemones su priverstinio uždegimo varikliais, techniniai duomenys

Rūšis: bešvinis benzinas

Parametras

Vienetas

Ribos (1)

Bandymo metodas

mažiausia

didžiausia

Oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu, RON

 

95,0

—

EN 25164

Oktaninis skaičius, nustatytas varikliniu metodu, MON

 

85,0

—

EN 25163

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

748

762

ISO 3675

Garų slėgis pagal Reid

kPa

56,0

60,0

EN 12

Distiliacija:

 

 

 

 

—

virimo pradžios temperatūra

°C

24

40

EN-ISO 3405

—

garinimas 100 °C temperatūroje

proc. v/v

49,0

57,0

EN-ISO 3405

—

garinimas 150 °C temperatūroje

proc. v/v

81,0

87,0

EN-ISO 3405

—

virimo pabaigos temperatūra

°C

190

215

EN-ISO 3405

Likutis

proc. v/v

—

2

EN-ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

—

alkenai

proc. v/v

—

10

ASTM D 1319

—

aromatiniai junginiai

proc. v/v

28,0

40,0

ASTM D 1319

—

benzolas

proc. v/v

—

1,0

pr. EN 12177

—

prisotintieji angliavandeniliai

proc. v/v

—

likutis

ASTM D 1319

Anglies/angliavandenilių santykis

 

ataskaita

ataskaita

 

Indukcijos periodas (2)

min.

480

—

EN-ISO 7536

Deguonies kiekis

proc. m/m

—

2,3

EN 1601

Dervų kiekis

mg/ml

—

0,04

EN-ISO 6246

Sieros kiekis (3)

mg/kg

—

100

pr. EN ISO/DIS 14596

I klasės vario korozija

 

—

1

EN-ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

—

5

EN 237

Fosforo kiekis

mg/l

—

1,3

ASTM D 3231

1.2.   Etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemones su dyzeliniais varikliais, techniniai duomenys

Tipas: dyzelinas

Parametras

Vienetas

Ribos (4)

Bandymo metodas

mažiausia

didžiausia

Cetaninis skaičius (5)

 

52,0

54,0

EN-ISO 5165

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

833

837

EN-ISO 3675

Distiliacija:

 

 

 

 

—

esant 50 % taškui

°C

245

—

EN-ISO 3405

—

esant 95 % taškui

°C

345

350

EN-ISO 3405

—

virimo pabaigos temperatūra

°C

—

370

EN-ISO 3405

Pliūpsnio temperatūra

°C

55

—

EN 22719

CFPP

°C

—

–5

EN 116

Klampa, esant 40 °C temperatūrai

mm2/s

2,5

3,5

EN-ISO 3104

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

proc. m/m

3

6,0

IP 391

Sieros kiekis (6)

mg/kg

—

300

Pr. EN-ISO/DIS 14596

Vario korozija

 

—

1

EN-ISO 2160

Anglies likutis, nustatytas Conradson metodu (10 % distiliacijos likučio)

proc. m/m

—

0,2

EN-ISO 10370

Pelenų kiekis

proc. m/m

—

0,01

EN-ISO 6245

Vandens kiekis

proc. m/m

—

0,02

EN-ISO 12937

Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius

mg KOH/g

—

0,02

ASTM D 97495

Atsparumas oksidacijai (7)

mg/ml

—

0,025

EN-ISO 12205

Naujas ir tikslesnis policiklinių aromatinių angliavandenilių nustatymo metodas yra rengiamas

proc. m/m

—

—

EN 12916

2.   ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS BANDYTI IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO, NUSTATYTO 5.3.1.4 PUNKTO LENTELĖS B EILUTĖJE, ATŽVILGIU, SPECIFIKACIJOS – I TIPO BANDYMAS

2.1.   Etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemones su priverstinio uždegimo varikliais, techniniai duomenys

Tipas: bešvinis benzinas

Parametras

Vienetas

Ribos (8)

Bandymo metodas

mažiausia

didžiausia

Oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu, RON

 

95,0

—

EN 25164

Oktaninis skaičius, nustatytas varikliniu metodu, MON

 

85,0

—

EN 25163

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

740

754

ISO 3675

Garų slėgis pagal Reid

kPa

56,0

60,0

Pr. EN ISO 13016-1 (DVPE)

Distiliacija:

 

 

 

 

—

garinimas 70 °C temperatūroje

proc. v/v

24,0

40,0

EN-ISO 3405

—

garinimas 100 °C temperatūroje

proc. v/v

50,0

58,0

EN-ISO 3405

—

garinimas 150 °C temperatūroje

proc. v/v

83,0

89,0

EN-ISO 3405

—

virimo pabaigos temperatūra

°C

190

210

EN-ISO 3405

Likutis

proc. v/v

—

2,0

EN-ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

—

Alkenai

proc. v/v

—

10,0

ASTM D 1319

—

Aromatiniai junginiai

proc. v/v

29,0

35,0

ASTM D 1319

—

Prisotintieji angliavandeniliai

proc. v/v

Ataskaita

ASTM D 1319

—

Benzolas

proc. v/v

—

1,0

pr. EN 12177

Anglies/angliavandenilių santykis

 

Ataskaita

 

Indukcijos periodas (9)

minutės

480

—

EN-ISO 7536

Deguonies kiekis

proc. m/m

—

1,0

EN 1601

Dervų kiekis

mg/ml

—

0,04

EN-ISO 6246

Sieros kiekis (10)

mg/kg

—

10

ASTM D 5453

Vario korozija

 

—

1 klasė

EN-ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

—

5

EN 237

Fosforo kiekis

mg/l

—

1,3

ASTM D 3231

2.2.   Etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemones su dyzeliniais varikliais, techniniai duomenys

Tipas: dyzelinas

Parametras

Vienetas

Ribos (11)

Bandymo metodas

mažiausia

didžiausia

Cetaninis skaičius (12)

 

52,0

54,0

EN-ISO 5165

Tankis, esant 15 °C temperatūrai

kg/m3

833

837

EN-ISO 3675

Distiliacija:

 

 

 

 

—

esant 50 % taškui

°C

245

—

EN-ISO 3405

—

esant 95 % taškui

°C

345

350

EN-ISO 3405

—

Virimo pabaigos taškas

°C

—

370

EN-ISO 3405

Pliūpsnio temperatūra

°C

55

—

EN 22719

CFPP

°C

—

–5

EN 116

Klampa, esant 40 °C temperatūrai

mm2/s

2,3

3,3

EN-ISO 3104

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

proc. m/m

3,0

6,0

IP 391

Sieros kiekis (13)

mg/kg

—

10

ASTM D 5453

Vario korozija

 

—

1 klasė

EN-ISO 2160

Anglies likutis, nustatytas Conradson metodu (10 % distiliacijos likučio)

proc. m/m

—

0,2

EN-ISO 10370

Pelenų kiekis

proc. m/m

—

0,01

EN-ISO 6245

Vandens kiekis

proc. m/m

—

0,02

EN-ISO 12937

Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius

mg KOH/g

—

0,02

ASTM D 974

Atsparumas oksidacijai (14)

mg/ml

—

0,025

EN-ISO 12205

Tepalingumas (paviršiaus, kurio atsparumas dilimui tiriamas naudojant aukštadažnio slankiojamojo judesio įrangą (HFRR), skersmuo esant 60 °C)

μm

—

400

CEC F-06-A-96

Riebiųjų rūgščių metilo esteris (FAME)

Draudžiama

3.   ETALONINIŲ DEGALŲ, NAUDOJAMŲ BANDYTI TRANSPORTO PRIEMONES SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS ŽEMOJE APLINKOS TEMPERATŪROJE, SPECIFIKACIJOS – VI TIPO BANDYMAS

Tipas: bešvinis benzinas

Parametras

Vienetas

Ribos (15)

Bandymo metodas

mažiausia

didžiausia

Oktaninis skaičius, nustatytas tiriamuoju metodu, RON

 

95,0

—

EN 25164

Oktaninis skaičius, nustatytas varikliniu metodu, MON

 

85,0

—

EN 25163

Tankis, esant 15 °C

kg/m3

740

754

ISO 3675

Garų slėgis pagal Reid

kPa

56,0

95,0

prEN ISO 13016-1 (DVPE)

Distiliacija:

 

 

 

 

—

garinimas 70 °C temperatūroje

proc. v/v

24,0

40,0

EN-ISO 3405

—

garinimas 100 °C temperatūroje

proc. v/v

50,0

58,0

EN-ISO 3405

—

garinimas 150 °C temperatūroje

proc. v/v

83,0

89,0

EN-ISO 3405

—

virimo pabaigos temperatūra

°C

190

210

EN-ISO 3405

Likutis

proc. v/v

—

2,0

EN-ISO 3405

Angliavandenilių analizė:

 

 

 

 

—

Alkenai

proc. v/v

—

10,0

ASTM D 1319

—

Aromatiniai junginiai

proc. v/v

29,0

35,0

ASTM D 1319

—

Prisotintieji angliavandeniliai

proc. v/v

Ataskaita

ASTM D 1319

—

Benzolas

proc. v/v

—

1,0

pr. EN 12177

Anglies/angliavandenilių santykis

 

Ataskaita

 

Indukcijos periodas (16)

minutės

480

—

EN-ISO 7536

Deguonies kiekis

proc. m/m

—

1,0

EN 1601

Dervų kiekis

mg/ml

—

0,04

EN-ISO 6246

Sieros kiekis (17)

mg/kg

—

10

ASTM D 5453

Vario korozija

 

—

1 klasė

EN-ISO 2160

Švino kiekis

mg/l

—

5

EN 237

Fosforo kiekis

mg/l

—

1,3

ASTM D 3231

(1)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes, buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas bandymo metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę, buvo atsižvelgta į ne mažesnį kaip 2R skirtumą virš nulio; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas yra 4R (R = atkuriamumas). Nepaisant šios priemonės, kuri būtina dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jeigu didžiausia nustatyta vertė yra 2R, ir kad ta vertė būtų lygi vidutinei vertei tuo atveju, kai nurodoma didžiausia ir mažiausia vertė. Jeigu reikėtų būtinai patikrinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 standarto sąlygos.

(2)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo/sklaidymo priedų ir alyvų, kurių sudėtyje yra aukštoje temperatūroje tirpstančių dalių.

(3)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(4)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes, buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas bandymo metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę, buvo atsižvelgta į ne mažesnį kaip 2R skirtumą virš nulio; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas yra 4R (R = atkuriamumas)

Nepaisant šios priemonės, kuri būtina dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jeigu didžiausia nustatyta vertė yra 2R, ir kad ta vertė būtų lygi vidutinei vertei tuo atveju, kai nurodoma didžiausia ir mažiausia vertė. Jeigu reikėtų būtinai patikrinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 standarto sąlygos.

(5)  Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4R intervalo reikalavimų. Tačiau kai degalų tiekėjas ir naudotojas nesutaria, tiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 standarto sąlygas, jeigu tikslumui garantuoti taikomi ne pavieniai nustatymai, o pakankamas kartotinių matavimų skaičius.

(6)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(7)  Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad saugojimo laikas sutrumpės. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju.

(8)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes, buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas bandymo metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę, buvo atsižvelgta į ne mažesnį kaip 2R skirtumą virš nulio; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas yra 4R (R = atkuriamumas).

Nepaisant šios priemonės, kuri būtina dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jeigu didžiausia nustatyta vertė yra 2R, ir kad ta vertė būtų lygi vidutinei vertei tuo atveju, kai nurodoma didžiausia ir mažiausia vertė. Jeigu reikėtų būtinai patikrinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 standarto sąlygos.

(9)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo arba sklaidymo priedų ir alyvų, kurių sudėtyje yra aukštoje temperatūroje tirpstančių dalių.

(10)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(11)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes, buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas bandymo metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę, buvo atsižvelgta į ne mažesnį kaip 2R skirtumą virš nulio; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas yra 4R (R = atkuriamumas).

Nepaisant šios priemonės, kuri būtina dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jeigu didžiausia nustatyta vertė yra 2R, ir kad ta vertė būtų lygi vidutinei vertei tuo atveju, kai nurodoma didžiausia ir mažiausia vertė. Jeigu reikėtų būtinai patikrinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 standarto sąlygos.

(12)  Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4R intervalo reikalavimų. Tačiau kai degalų tiekėjas ir naudotojas nesutaria, tiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 standarto sąlygas, jeigu tikslumui garantuoti taikomi ne pavieniai nustatymai, o reikiamas kartotinių matavimų skaičius.

(13)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose I tipo bandymui atlikti.

(14)  Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, tikėtina, kad saugojimo laikas sutrumpės. Dėl laikymo sąlygų ir trukmės reikėtų pasitarti su tiekėju

(15)  Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant ribines jų vertes, buvo taikytos ISO 4259 standarto „Naftos produktai. Tikslumo duomenų nustatymas ir taikymas bandymo metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę, buvo atsižvelgta į ne mažesnį kaip 2R skirtumą virš nulio; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas yra 4R (R = atkuriamumas).

Nepaisant šios priemonės, kuri būtina dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas vis dėlto turėtų siekti, kad vertė būtų lygi nuliui, jeigu didžiausia nustatyta vertė yra 2R, ir kad ta vertė būtų lygi vidutinei vertei tuo atveju, kai nurodoma didžiausia ir mažiausia vertė. Jeigu reikėtų būtinai patikrinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 standarto sąlygos.

(16)  Degaluose gali būti antioksidacinių priedų ir metalų dezaktyvatorių, kurie paprastai naudojami benzino distiliavimo srautui stabilizuoti, bet į degalus neturi būti pridėta valymo arba sklaidymo priedų ir alyvų, kurių sudėtyje yra aukštoje temperatūroje tirpstančių dalių.

(17)  Pranešama apie tikrąjį sieros kiekį degaluose, naudojamuose VI tipo bandymui atlikti.

10a PRIEDAS:

1.   ETALONINIŲ DUJINIŲ DEGALŲ SPECIFIKACIJOS

1.1.   SND etaloninių degalų techniniai duomenys

1.1.1.   SND etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemonėms išmetamųjų teršalų kiekio, nustatyto 5.3.1.4 punkto lentelės a eilutėje, atžvilgiu, specifikacijos – i tipo bandymas

Parametras

Vienetas

A degalai

B degalai

Bandymo metodas

Sudėtis:

 

 

 

ISO 7941

C3 kiekis

tūrio %

30 ± 2

85 ± 2

 

C4 kiekis

tūrio %

likutis

likutis

 

< C3, >C4

tūrio %

maks. 2

maks. 2

 

Alkenai

tūrio %

maks. 12

maks. 15

 

Garinimo likutis

mg/kg

maks. 50

maks. 50

ISO 13757

Vanduo, esant 0 °C

 

nėra

nėra

Vizuali patikra

Bendras sieros kiekis

mg/kg

maks. 50

maks. 50

EN 24260

Vandenilio sulfidas

 

nėra

nėra

ISO 8819

Vario plokštelės korozija

klasifikavimas

1 klasė

1 klasė

ISO 6251 (1)

Kvapiosios medžiagos

 

būdingos

būdingos

 

Oktaninis skaičius, nustatytas varikliniu metodu

 

min. 89

min. 89

EN 589 B priedas

1.1.2.   SND etaloninių degalų, naudojamų bandyti transporto priemonėms išmetamųjų teršalų kiekio, nustatyto 5.3.1.4 punkto lentelės b eilutėje, atžvilgiu, specifikacijos – i tipo bandymas

Parametras

Vienetas

A degalai

B degalai

Bandymo metodas

Sudėtis:

 

 

 

ISO 7941

C3 kiekis

tūrio %

30 ± 2

85 ± 2

 

C4 kiekis

tūrio %

likutis

likutis

 

< C3, >C4

tūrio %

maks. 2

maks. 2

 

Alkenai

tūrio %

maks. 12

maks. 15

 

Garinimo likutis

mg/kg

maks. 50

maks. 50

ISO 13757

Vanduo, esant 0 °C temperatūrai

 

nėra

nėra

Vizuali patikra

Bendras sieros kiekis

mg/kg

maks. 10

maks. 10

EN 24260

Vandenilio sulfidas

 

nėra

nėra

ISO 8819

Vario juostelės korozija

Klasifikavimas

1 klasė

1 klasė

ISO 6251 (2)

Kvapiosios medžiagos

 

būdingos

būdingos

 

Oktaninis skaičius, nustatytas varikliniu metodu

 

min. 89

min. 89

EN 589 B priedas

1.2.   GD etaloninių degalų techniniai duomenys

Charakteristikos

Vienetas

Pagrindas

Ribos

Bandymo metodas

min.

maks.

Etaloniniai degalai G20

Sudėtis:

 

 

 

 

 

Metanas

% (moliai)

100

99

100

ISO 6974

Likutis (3)

% (moliai)

—

—

1

ISO 6974

N2

% (moliai)

 

 

 

ISO 6974

Sieros kiekis

mg/m3  (4)

—

—

10

ISO 6326–5

Wobbe indeksas (neto)

MJ/m3  (5)

48,2

47,2

49,2

 

Etaloniniai degalai G25

Sudėtis:

 

 

 

 

 

Metanas

% (moliai)

86

84

88

ISO 6974

Likutis (3)

% (moliai)

—

—

1

ISO 6974

N2

% (moliai)

14

12

16

ISO 6974

Sieros kiekis

mg/m3  (4)

—

—

10

ISO 6326–5

Wobbe indeksas (neto)

MJ/m3  (5)

39,4

38,2

40,6

 

(1)  Šiuo būdu gali būti netiksliai nustatomas koroziją sukeliančių medžiagų buvimas, jei pavyzdyje yra antikorozinių priemonių arba kitų cheminių medžiagų, kurios mažina pavyzdžio ėsdinančias savybes. Todėl naudoti tokius mišinius, siekiant pakeisti bandymo rezultatus, yra draudžiama

(2)  Šiuo būdu gali būti netiksliai nustatomas koroziją sukeliančių medžiagų buvimas, jei pavyzdyje yra antikorozinių priemonių arba kitų cheminių medžiagų, kurios mažina pavyzdžio ėsdinančias savybes. Todėl naudoti tokius mišinius, siekiant pakeisti bandymo rezultatus, yra draudžiama

(3)  Inertinės dujos (skirtingos nuo N2) + C2 +C2+

(4)  Vertė nustatoma, esant 293,2 K (20 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui

(5)  Vertė nustatoma, esant 273,2 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui

11 PRIEDAS

Variklinių transporto priemonių diagnostikos sistemos (OBD)

1.   ĮVADAS

Šis priedas skirtas variklinių transporto priemonių diagnostikos (OBD) sistemos, skirtos kontroliuoti išmetamuosius teršalus, veikimo aspektams.

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.    „OBD“ – tai transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės diagnostikos sistema, galinti nustatyti tikėtiną veikimo sutrikimo priežastį ir nurodyti ją kompiuterio atmintyje saugomais gedimų kodais.

2.2.    „Transporto priemonių tipas“ – variklinių transporto priemonių, nesiskiriančių esminėmis variklio ir OBD sistemos charakteristikomis, kategorija.

2.3.    „Transporto priemonių šeima“ – tai gamintojo projektuojama transporto priemonių, kurios, atsižvelgiant į jų konstrukciją, turi turėti panašias teršalų išmetimo ir OBD sistemos charakteristikas, grupė. Kiekviena tos šeimos transporto priemonė turi atitikti šios taisyklės reikalavimus, kaip apibrėžta šio priedo 2 priedėlyje.

2.4.    „Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema“ – tai elektroninis variklio valdiklis ir kiekviena dujų išmetimo arba garavimo sistemoje esanti sudedamoji su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusi dalis, tam valdikliui teikianti įvesties duomenis arba iš jo gaunanti išvesties duomenis.

2.5.    „Veikimo sutrikimo indikatorius (MI)“ – tai regimasis arba girdimasis indikatorius, kuris transporto priemonės vairuotojui aiškiai signalizuoja, kad sutriko kurios nors sudedamosios su teršalų išmetimu susijusios dalies, sujungtos su OBD sistema, arba pačios OBD sistemos veikimas.

2.6.    „Veikimo sutrikimas“ – tai sudedamosios su teršalų išmetimu susijusios dalies arba sistemos gedimas, dėl kurio išmestų teršalų kiekis bus didesnis nei 3.3.2 punkte pateiktos ribos, arba OBD sistemos negalėjimas įvykdyti pagrindinių šiame priede pateiktų stebėjimo reikalavimų.

2.7.    „Antrinis oras“– tai siurbliu, oro vožtuvu ar kitomis priemonėmis į išmetamųjų dujų sistemą leidžiamas oras, kad būtų pagerinta išmetamųjų dujų sraute esančių HC ir CO oksidacija.

2.8.    „Uždegimo pertrūkis“ – tai degimo stoka priverstinio uždegimo variklio cilindre dėl to, kad nėra kibirkšties, dėl netinkamo degalų dozavimo, mažo slėgio arba dėl kokios nors kitos priežasties. Atsižvelgiant į OBD sistemą, uždegimo pertrūkis – tai pagal bendrą uždegimo taktų skaičių (jį nurodo gamintojas) apibrėžtas uždegimo pertrūkių, dėl kurių išmestų teršalų kiekis viršytų 3.3.2 punkte nurodytas ribas, perkaistų ir dėl to būtų nepataisomai sugadintas (-i) katalizatorius (-iai), procentas.

2.9.    „I tipo bandymas“ – tai važiavimo ciklas (pirmoji ir antroji dalys), taikomas patvirtinimams, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, kaip aprašyta 4 priedo 1 priedėlyje.

2.10.    „Važiavimo ciklas“ yra sudarytas iš variklio paleidimo, važiavimo režimo, kai nustatomas gedimas, jeigu toks būtų, ir variklio užgesinimo.

2.11.    „Įšilimo ciklas“ – tai toks transporto priemonės veikimas, kai aušinimo skysčio temperatūra po variklio paleidimo padidėja bent 22 K ir pasiekia bent 343 K (70 °C) temperatūrą.

2.12.    „Degalų tiekimo reguliavimas“ – tai pagrindinio degalų tiekimo režimo reguliavimas taikant grįžtamąjį ryšį. Trumpalaikis degalų tiekimo reguliavimas – tai reguliavimas, atliekamas pagal dinaminį režimą, arba momentinis reguliavimas. Ilgalaikis degalų tiekimo reguliavimas – tai, palyginti su trumpalaikiu, laipsniškai atliekamas degalų dozavimo reguliavimas. Šiuo ilgalaikiu reguliavimu kompensuojami ilgainiui atsirandantys transporto priemonės skirtumai ir laipsniškai susidarantys pokyčiai.

2.13.    „Apskaičiuotoji apkrovos vertė“ – tai einamasis oro srautas, padalytas iš didžiausio srauto, kai didžiausias oro srautas yra patikslintas atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio, jeigu tas aukštis žinomas. Šis apibrėžimas pateikia bematį skaičių, kuris varikliui nėra būdingas ir kuris technikui nurodo naudojamą variklio galios dalį (kai droselinė sklendė atidaryta iki galo);

AAV =

Dabartinis oro srautas

·

Amosferos slėgis (jūros lygyje)

Didžiausias oro srautas (jūros lygyje)

Barometrinis slėgis

2.14.    „Nuolatinis numatytasis išmetamų teršalų kiekio režimas“ – tai atvejis, kai variklio valdiklis nuolat persijungia į tokį veikimo režimą, kurį taikant valdikliui nebūtina gauti įvesties duomenų iš sugedusios sudedamosios dalies arba sistemos, jeigu dėl tos sugedusios sudedamosios dalies arba sistemos padidėjęs transporto priemonės išmetamų teršalų lygis viršytų 3.3.2 punkte nustatytas ribas.

2.15.    „Galios mažinimo įrenginys“ – tai variklio galios tiekimas transporto priemonėje įrengtiems pagalbiniams įtaisams.

2.16.    „Prieiga“ – tai visų su išmetamaisiais teršalais susijusių OBD duomenų prieinamumas, įskaitant visus su išmetamaisiais teršalais susijusių sudedamųjų transporto priemonės dalių patikrai, gedimų nustatymui, techninei priežiūrai arba remontui būtinus gedimų kodus, per nuosekliąją standartinės diagnostinės jungties sąsają.

„Neapribotoji“ tai:

2.17.1.   nuo prieigos kodo, kurį galima gauti tik iš gamintojo, arba panašaus įtaiso nepriklausanti prieiga arba

2.17.2.   prieiga, leidžianti gautus duomenis įvertinti be jokios specialios dekodavimo informacijos, jeigu ta informacija pati nėra standartizuota.

2.18.    „Standartizuota“ – tai reiškia, kad visa duomenų srauto informacija, įskaitant visus gedimo kodus, pateikiama tik pagal pramonės standartus, remiantis tuo, kad jos formatas ir leidžiamos parinktys yra aiškiai apibrėžtos, siekiant variklinių transporto priemonių gamybos šakoje garantuoti didžiausią suderinimo lygį, ir tokią informaciją aiškiai leidžia naudoti ši taisyklė.

2.19.    „Remonto informacija“ – tai visa informacija, reikalinga transporto priemonės gedimams nustatyti, techninei priežiūrai, patikrai, periodiniam stebėjimui arba remontui, kurią gamintojai pateikia savo įgaliotiesiems atstovams arba remonto dirbtuvėms. Kai būtina, į tokią informaciją įtraukiami techninės priežiūros žinynai, techninės instrukcijos, gedimų nustatymo informacija (pvz., mažiausios ir didžiausios matavimų teorinės vertės), montavimo schemos, transporto priemonės tipui taikomas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris, atskirų ir specialių atvejų instrukcijos, informacija apie įrankius ir įrangą, duomenų įrašymo informacija ir dvikrypčiai stebėsenos ir bandymų duomenys. Gamintojas neįpareigotas pateikti informaciją, kurią gina intelektinės nuosavybės teisės arba kuri yra speciali gamintojo (-ų) ir (arba) OEM tiekėjo (-ų) technologinė informacija; tokiu atveju galima atsisakyti pateikti techninę informaciją.

2.20.    „Trūkumas“ – transporto priemonių OBD sistemų atžvilgiu tai reiškia, kad ne daugiau kaip dviejų stebimų atskirų sudedamųjų dalių ar sistemų laikinos arba nuolatinės veikimo charakteristikos blogina OBD atliekamą tų sudedamųjų dalių ar sistemų stebėseną arba sudedamosios dalys neatitinka visų kitų išsamių OBD taikomų reikalavimų. Transporto priemonės su tokiais trūkumais gali gauti tipo patvirtinimą, būti registruojamos ir parduodamos pagal šio priedo 4 skirsnio reikalavimus.

3.   REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

Visose transporto priemonėse turi būti įrengta OBD sistema, suprojektuota, pagaminta ir įtaisyta taip, kad galėtų nustatyti transporto priemonės būklės pablogėjimus arba veikimo sutrikimus per visą transporto priemonės naudojimo laikotarpį. Siekdama garantuoti, kad to reikalavimo būtų laikomasi, tvirtinančioji institucija turi nustatyti, kad transporto priemonėse, kurių rida viršija 3.3.1 punkte nurodytą V tipo ilgaamžiškumo bandymo atstumą, OBD sistemos veiklai gali būti būdingi tam tikri nukrypimai, dėl kurių 3.3.2 punkte nurodytos išmetamųjų teršalų kiekio ribos gali būti viršytos pirmiau, negu OBD sistema apie gedimą praneša transporto priemonės vairuotojui.

3.1.1.   Galimybė naudotis OBD sistema reikalinga tam, kad transporto priemonę būtų galima patikrinti, nustatyti gedimus, atlikti techninę jos priežiūrą arba remontuoti, turi būti neapribota ir standartizuota. Visi su išmetamaisiais teršalais susiję gedimų kodai turi atitikti šio priedo 1 priedėlio 6.5.3.4 punktą.

3.1.2.   Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo to laiko, kai gamintojas kiekvienam įgaliotajam prekybos atstovui arba remonto dirbtuvėms pateikia remontui būtiną informaciją, gamintojas garantuoja, kad informacija (įskaitant visus vėlesnius pakeitimus ir papildymus) būtų prieinama už pagrįstą ir visiems vienodai taikomą mokestį, ir apie tai atitinkamai praneša tvirtinančiajai institucijai.

Jeigu tų nuostatų nesilaikoma, tvirtinančioji institucija imasi reikiamų priemonių, kad būtų garantuota, jog remontui būtina informacija būtų prieinama pagal tipui tvirtinti ir naudojamoms transporto priemonėms patikrinti nustatytą metodiką.

OBD sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir transporto priemonėje įrengta taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis atitiktų šio priedo reikalavimus.

Laikinas OBD sistemos išjungimas

3.2.1.1.   Gamintojas transporto priemonėje įrengtą diagnostikos sistemą gali išjungti, jeigu jos gebėjimui stebėti gali kliudyti blogos kokybės degalai. Tos sistemos negalima išjungti tada, kai degalų bake yra daugiau kaip 20 % vardinės degalų bako talpos.

3.2.1.2.   Gamintojas OBD sistemą gali išjungti, kai paleidžiant variklį aplinkos oro temperatūra yra žemesnė kaip 266 K (–7 °C) arba kai transporto priemone važiuojama didesniame kaip 2 500 metrų aukštyje virš jūros lygio, jeigu gamintojas pateikia duomenis ir (arba) inžinerinį įvertinimą, kurie tinkamai įrodo, kad pirmiau nurodytomis sąlygoms stebėsena būtų nepatikima. Gamintojas taip pat gali prašyti, kad OBD sistema būtų išjungta, kai variklis paleidžiamas esant kitoms aplinkos temperatūroms, jeigu gamintojas duomenimis ir (arba) inžineriniu įvertinimu institucijai įrodo, jog tomis sąlygomis diagnostika būtų klaidinga. Veikimo sutrikimo indikatorius (MI) neturi užsidegti, jei OBD slenkstinės ribos yra viršytos per atsinaujinimo procesą su sąlyga, jei nėra jokio defekto.

3.2.1.3.   Transporto priemonėse, suprojektuotose taip, kad būtų galima įrengti galios mažinimo įrenginį, paveiktas stebėsenos sistemas galima atjungti tik tada, kai galios mažinimo įrenginys veikia.

Variklio uždegimo pertrūkiai transporto priemonėse su priverstinio uždegimo varikliais

3.2.2.1.   Gamintojai, esant specialiam variklio sūkių skaičiui ir apkrovos sąlygoms, gali nustatyti didesnius uždegimo pertrūkių procentinius dydžius nei pateiktieji institucijai, jeigu galima įrodyti, kad nustatyti žemesnius uždegimo pertrūkių lygius būtų nepatikima.

3.2.2.2.   Gamintojai, galintys institucijai įrodyti, kad nustatyti didesnį uždegimo pertrūkių procentinį dydį kol kas nėra įmanoma arba uždegimo pertrūkių negalima atskirti nuo kitų veiksnių (pvz., nelygių kelių, pavarų perjungimo užvedus variklį ir kt.), tokiomis sąlygomis uždegimo pertrūkių stebėsenos sistemą galima išjungti.

3.3.   Bandymų aprašas

3.3.1.   Bandymai atliekami su transporto priemone, kuri naudojama 9 priede nurodytam V tipo ilgaamžiškumo bandymui atlikti, ir tiems bandymams atlikti taikoma šio priedo 1 priedėlyje nurodyta metodika. Bandymai atliekami pabaigus V tipo ilgaamžiškumo bandymą.

Kai V tipo ilgaamžiškumo bandymas neatliekamas arba kai prašo gamintojas, tiems OBD parodomiesiems bandymams galima naudoti tinkamai senėjimo procesu paveiktą pavyzdinę transporto priemonę.

3.3.2.   OBD sistema turi nustatyti su išmetamaisiais teršalais susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo išmestų teršalų kiekis viršys toliau nurodytas ribas:

 

 

Etaloninė masė (RM)

(kg)

Anglies viendeginio masė (CO)

L1 (g/km)

Bendra angliavandenilių masė (THC)

L2 (g/km)

Azoto oksidų masė (NOx)

L3 (g/km)

Kietųjų dalelių masė (1) (PM)

L4 (g/km)

Kategorija

Klasė

 

Benzinas

Dyzelinas

Benzinas

Dyzelinas

Benzinas

Dyzelinas

Dyzelinas

M (2)

—

Visos

3,20

3,20

0,40

0,40

0,60

1,20

0,18

N (3)

I

RM ≤ 1 305

3,20

3,20

0,40

0,40

0,60

1,20

0,18

II

1 305 < RM ≤ 1 760

5,80

4,00

0,50

0,50

0,70

1,60

0,23

III

1 760 < RM

7,30

4,80

0,60

0,60

0,80

1,90

0,28

Stebėsenos reikalavimai transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais

Pagal 3.3.2 punkto reikalavimus OBD sistema turi stebėti bent:

3.3.3.1.   katalizatoriaus veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant tik į HC išmetimą. Gamintojai gali stebėti priekinį katalizatorių atskirai arba kartu su toliau esančiu (-iais) katalizatoriumi (-iais). Laikoma, kad kiekvienas stebimas katalizatorius arba katalizatorių derinys yra sugedęs, jei teršalų išmetimas viršija 3.3.2 punkto lentelėje nurodytą HC ribą;

3.3.3.2.   variklio uždegimo pertrūkį variklio darbinėje zonoje, apribotoje tokiomis linijomis:

a)

didžiausias variklio sūkių skaičius 4 500 min-1 arba 1 000 min-1 viršijantis didžiausią skaičių, kuris pasiekiamas per I tipo bandymo ciklą (taikomas mažesnis dydis);

b)

teigiamo sukimo momento linija (t. y. variklio apkrova, kai įjungta neutrali pavara);

c)

variklio veikimą apibūdinančius taškus jungianti linija: teigiamo sukimo momento linija, kai variklio sūkių skaičius yra 3 000 min-1 ir taškas didžiausio greičio linijoje, apibrėžtoje a punkte, kai variklio kolektoriaus slėgis ties 13,33 kPa yra mažesnis nei ties teigiamo sukimo momento linija.

3.3.3.3.   deguonies jutiklio veikimo pablogėjimas

3.3.3.4.   jei veikia su pasirinktais degalais, kitomis išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos sudedamosiomis dalimis ar sistemomis arba su išmetamaisiais teršalais susijusiomis jėgos pavaros sudedamosiomis dalimis ar sistemomis, kurios yra sujungtos su kompiuteriu, dėl jo gedimo pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis viršytų 3.3.2 punkte nurodytas ribas;

3.3.3.5.   jei nestebima kitu būdu, visos su išmetamaisiais teršalais susijusios jėgos pavaros sudedamosios dalys, sujungtos su kompiuteriu, įskaitant visus susijusius jutiklius, kad būtų galima stebėti reikiamas funkcijas, stebimos dėl grandinės vientisumo;

3.3.3.6.   elektroninio iš degalų sistemos garuojančių teršalų prapūtimo valdymas turi būti stebimas bent dėl grandinės vientisumo.

Stebėsenos reikalavimai transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais

Pagal 3.3.2 punkto reikalavimus OBD sistema turi stebėti:

3.3.4.1.   ar nesumažėjo katalizatoriaus veiksmingumas, jeigu tas įtaisas yra;

3.3.4.2.   kietųjų dalelių gaudyklės veiksmingumą ir vientisumą, jeigu tas įtaisas yra;

3.3.4.3.   degalų įpurškimo sistemos elektroninis degalų kiekio ir sinchronizavimo vykdymo elementas (-ai) stebimas dėl grandinės vientisumo ir bendro funkcionalumo;

3.3.4.4.   kitas išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos sudedamąsias dalis ar sistemas arba su išmetamaisiais teršalais susijusias jėgos pavaros sudedamąsias dalis ar sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu ir kurioms sugedus išmetamųjų teršalų kiekis gali viršyti 3.3.2 punkte nurodytas ribas. Tokių sistemų ar sudedamųjų dalių pavyzdžiai: srauto masės, oro tūrinio debito (ir temperatūros), slėgio padidėjimo ir įsiurbimo kolektoriaus slėgio stebėjimo ir kontrolės sistemos (ir susiję jutikliai, leidžiantys atlikti šias funkcijas).

3.3.4.5.   Jei nestebima kitaip, kiekviena su išmetamaisiais teršalais susijusi jėgos pavaros sudedamoji dalis, sujungta su kompiuteriu, stebima dėl grandinės vientisumo.

3.3.5.   Gamintojai tvirtinančiajai institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nebūtina stebėti, jeigu joms visiškai sugedus arba jas pašalinus išmetamųjų teršalų kiekis neviršytų 3.3.2 punkte nurodytų ribų.

3.4.   Kiekvieną kartą prieš paleidžiant variklį turi būti atlikta diagnostinė patikra, kuri bent kartą turi būti pabaigta iki galo, jeigu laikomasi nustatytų bandymo sąlygų. Bandymo sąlygos turi būti parinktos taip, kad jos visos atitiktų įprastas važiavimo sąlygas, kurios atitinka sąlygas, taikytinas atliekant I tipo bandymą.

3.5.   Veikimo sutrikimo indikatoriaus (MI) įjungimas

3.5.1.   OBD sistema turi turėti transporto priemonės vairuotojui lengvai pastebimą veikimo sutrikimo indikatorių. Veikimo sutrikimo indikatorius neturi būti naudojamas jokiam kitam tikslui, išskyrus vairuotojo informavimą apie avarinį užvedimą arba veiksmus, atliekamus esant avarinei būklei. Veikimo sutrikimo indikatorius turi būti matomas visomis apšvietimo sąlygomis. Būdamas įjungtas turi rodyti simbolį pagal ISO 2575 (4). Transporto priemonėje turi būti įrengtas ne daugiau kaip vienas bendrosios paskirties veikimo sutrikimo indikatorius, susijęs su teršalų išmetimo sutrikimais. Leidžiama įtaisyti specialios paskirties pavienes signalines lemputes (pvz., stabdžių sistemos, saugos diržų, alyvos slėgio ir kt.). Veikimo sutrikimo indikatoriuose draudžiama naudoti raudoną spalvą.

3.5.2.   Jei tai yra metodas, kurį taikant veikimo sutrikimo indikatoriui įjungti reikia daugiau kaip dviejų kondicionavimo ciklų, gamintojas turi pateikti duomenis ir (arba) inžinerinį įvertinimą, įrodančius, kad stebėsenos sistema pakankamai veiksmingai ir laiku nustato sudedamosios dalies veikimo pablogėjimą. Nepriimtinas yra metodas, kurį taikant veikimo sutrikimo indikatoriui įjungti reikia daugiau kaip 10 važiavimo ciklų. Veikimo sutrikimo indikatorius taip pat turi būti įjungiamas kiekvieną kartą, kai variklio išmetamųjų teršalų kontrolė pradeda veikti nuolatiniu numatytuoju režimu, jeigu viršijamos 3.3.2 punkte nurodytos išmetamų teršalų kiekio ribos arba jei OBD sistema negali atitikti pagrindinių stebėsenos reikalavimų, nustatytų šio priedo 3.3.3 arba 3.3.4 punktuose. Veikimo sutrikimo indikatorius turi veikti skirtingu įspėjamuoju režimu, pvz., mirksėti, kiekvieną kartą, kai variklio uždegimo pertrūkiai yra tokie, kad gali būti sugadintas katalizatorius, kaip nurodyta gamintojo. Veikimo sutrikimo indikatorius taip pat turi įsijungti, kai transporto priemonės uždegimo raktas yra „on“ (įjungta) padėtyje prieš užvedant variklį (taip pat ir naudojant rankeną) ir išsijungti užvedus variklį, jei anksčiau nenustatyta jokių veikimo sutrikimų.

OBD sistema turi registruoti gedimo kodą (-us), nurodantį (-ius) išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos būklę. Turi būti naudojami atskiri būklę nurodantys kodai, reikalingi parodyti, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikia tinkamai, ir nurodyti sistemas, dėl kurių veikimo reikia kruopščiai įvertinti transporto priemonės darbą. Jei gedimo sutrikimo indikatorius yra įjungiamas dėl veikimo pablogėjimo, veikimo sutrikimo arba nuolatinių išmetamųjų teršalų numatytųjų režimų, veikimo sutrikimo rūšį nurodantis gedimo kodas turi būti išsaugotas. Gedimo kodas taip pat turi būti išsaugotas šio priedo 3.3.3.5 ir 3.3.4.5 punktuose nurodytais atvejais.

3.6.1.   Atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja esant įjungtam veikimo sutrikimo indikatoriui, turi būti pasiekiamas kiekvienu momentu, naudojant standartinės duomenų perdavimo linijos nuoseklųjį prievadą (5).

3.6.2.   Transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais atveju nebūtina nustatyti kiekvieną cilindrą, kuriam būdingas uždegimo pertrūkis, jei yra išsaugotas atskiras vieno ar keleto cilindrų uždegimo pertrūkio gedimo kodas.

3.7.   Veikimo sutrikimo indikatoriaus išjungimas

3.7.1.   Jei katalizatorius, esant tam tikram uždegimo pertrūkių dažniui, negali būti sugadintas (kaip yra nurodęs gamintojas) arba jei variklis veikia po greičio ir apkrovos sąlygų pokyčių, po kurių uždegimo pertrūkiai negalės sugadinti katalizatoriaus, veikimo sutrikimo indikatorius gali būti grąžintas į ankstesnę pirmojo važiavimo ciklo veikimo būseną, kai buvo nustatytas uždegimo pertrūkių lygis, ir vėlesniuose važiavimo cikluose gali būti perjungtas į įprasto veikimo režimą. Jei veikimo sutrikimo indikatorius grąžinamas į ankstesnę būseną, atitinkami gedimų kodai ir išsaugotos užfiksuotos sąlygos gali būti ištrinti.

3.7.2.   Visų kitų gedimų atvejais veikimo sutrikimo indikatorių galima išjungti po trijų nuoseklių važiavimo ciklų, per kuriuos veikimo sutrikimo indikatorių įjungianti stebėsenos sistema gedimo nenustatė, ir jeigu nebuvo nustatytas kitas gedimas, dėl kurio galėtų būti įjungtas veikimo sutrikimo indikatorius.

3.8.   Gedimo kodo ištrynimas

3.8.1.   OBD sistema gali ištrinti gedimo kodą, nuvažiuotą atstumą ir užfiksuotą informaciją, jei tas pats gedimas nėra pakartotinai užregistruojamas bent per 40 variklio įšilimo ciklų.

3.9.   Dviem degalų rūšimis varomos transporto priemonės

Apskritai, dviem degalų rūšimis varomų transporto priemonių atveju kiekvienai degalų rūšiai (benzinui ir GD/SND) taikomi visi OBD reikalavimai, kaip ir vieną degalų rūšį naudojančios transporto priemonės atveju. Šiuo tikslu taikomas vienas iš 3.9.1 arba 3.9.2 punktuose pateikiamų dviejų variantų arba bet koks jų derinys.

Viena OBD sistema dviems degalų rūšims.

3.9.1.1.   Nepriklausomai nuo konkrečiu metu naudojamų degalų arba atsižvelgiant į konkrečią degalų rūšį, kiekvienai diagnostikai vienoje EBD sistemoje, kai naudojamas benzinas ir GD/SND, taikomos šios metodikos:

a)

veikimo sutrikimo indikatoriaus (MI) įjungimas (žr. šio priedo 3.5 punktą);

b)

gedimo kodo saugojimas (žr. šio priedo 3.6 punktą),

c)

MI išjungimas (žr. šio priedo 3.7 punktą),

d)

gedimo kodo ištrynimas (žr. šio priedo 3.8 punktą).

. Sudedamųjų dalių ar sistemų kontrolei galima taikyti atskiroms degalų rūšims skirtą diagnostiką arba bendrą diagnostiką.

3.9.1.2.   OBD sistema gali būti patalpinta į vieną ar daugiau kompiuterių.

Dvi atskiros OBD sistemos, skirtos atskiroms degalų rūšims.

3.9.2.1.   Kai transporto priemonė varoma benzinu arba GD/SND, nepriklausomai vienas nuo kito taikomi šie metodai:

a)

veikimo sutrikimo indikatoriaus (MI) įjungimas (žr. šio priedo 3.5 punktą),

b)

gedimo kodo saugojimas (žr. šio priedo 3.6 punktą),

c)

MI išjungimas (žr. šio priedo 3.7 punktą),

d)

gedimo kodo ištrynimas (žr. šio priedo 3.8 punktą).

3.9.2.2.   Atskiros OBD sistemos gali būti patalpintos į vieną ar daugiau kompiuterių.

Specialūs reikalavimai dėl diagnostikos signalų perdavimo iš dviem degalų rūšimis varomų transporto priemonių.

3.9.3.1.   Diagnostikos įrankio nurodymu diagnostikos signalai perduodami vienu arba daugiau negu vienu pirminiu adresu. Pirminių adresų naudojimo tvarka aprašyta standarte ISO DIS 15031–5 „Kelių transporto priemonės. Ryšys tarp transporto priemonės ir išorinės bandymo įrangos, atliekant teršalų išmetimo diagnostiką. 5 dalis: Su teršalų išmetimu susijusios diagnostikos paslaugos“, 2001 m. lapkričio 1 d.

3.9.3.2.   Su degalais susijusi informacija gali būti nustatoma:

a)

naudojant pirminį adresą ir (arba)

b)

naudojant degalų pasirinkimo jungiklį ir (arba)

c)

su konkrečia degalų rūšimi susijusius gedimų kodus.

3.9.4.   Būklę nurodančio kodo atveju (kaip aprašyta šio priedo 3.6 punkte), galima naudoti vieną iš šių dviejų variantų:

a)

būklę nurodantis kodas yra susijęs su konkrečia degalų rūšimi, t. y. naudojant vieną iš dviejų būklę nurodančių kodų, skirtų kiekvienai degalų rūšiai;

b)

būklę nurodantis kodas turi nurodyti, kad kontrolės sistema visiškai įvertinta abiejų degalų rūšių atveju (benzino ir GD/SND), kai kontrolės sistemos visiškai įvertinamos atsivelgiant į vieną iš degalų rūšių.

4.   REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU TRANSPORTO PRIEMONIŲ DIAGNOSTIKOS SISTEMŲ TIPO PATVIRTINIMU

4.1.   Gamintojas institucijos gali prašyti, kad OBD sistema būtų priimta gauti tipo patvirtinimą net tada, jeigu ji turi vieną arba daugiau trūkumų, dėl kurių ta sistema ne visiškai atitinka specialius šio priedo reikalavimus.

Svarstydama prašymą, institucija nustato, ar šio priedo reikalavimų laikytis įmanoma, ar jų laikymasis nepagrįstas.

Institucija atsižvelgia į gamintojo pateiktus duomenis, išsamiai apibūdinančius šiuos veiksnius (toliau išvardijami ne visi veiksniai): techninį pagrįstumą, pasirengimo trukmę ir gamybos ciklus, įskaitant variklių konstrukcijos ir atnaujintos kompiuterių programinės įrangos įdiegimą ir jos taikymo nutraukimą, atsižvelgiant į kurią sukurta OBD sistema būtų tinkamesnė laikytis šios taisyklės reikalavimų, ir ar gamintojas įrodė, kad ėmėsi tinkamų pastangų, jog būtų laikomasi šios taisyklės reikalavimų.

4.2.1.   Institucija nepriima jokių prašymų dėl defektų, jei dėl tų defektų visiškai neveikia reikiamas diagnostikos monitorius.

4.2.2.   Institucija nepriima jokių prašymų dėl defektų, jei dėl tų defektų negalima laikytis 3.3.2 punkte nurodytų OBD slenkstinių ribų.

4.3.   Nustatant identifikuotų defektų tvarką, pirmiausia identifikuojami defektai, susiję su šio priedo 3.3.3.1, 3.3.3.2 ir 3.3.3.3 punktais dėl priverstinio uždegimo variklių ir šio priedo 3.3.4.1, 3.3.4.2 ir 3.3.4.3 punktais dėl kompresinio uždegimo variklių.

4.4.   Prieš suteikiant tipo patvirtinimą arba jį suteikiant, neleidžiama priimti jokio defekto atsižvelgiant į 6.5 punkto reikalavimus, išskyrus šio priedo 1 priedėlio 6.5.3.4 punktą.

4.5.   Laikotarpis, per kurį trūkumai turi būti ištaisyti

4.5.1.   Trūkumą reikia ištaisyti per dvejų metų laikotarpį nuo transporto priemonių tipo patvirtinimo dienos, išskyrus atvejus, kai galima tinkamai įrodyti, kad trūkumui ištaisyti reikalingi esminiai transporto priemonės aparatinės įrangos pakeitimai ir papildomas įdiegimas truktų ilgiau nei dvejus metus. Tokiu atveju trūkumą reikia ištaisyti ne ilgiau kaip per trejus metus.

4.5.2.   Gamintojas gali prašyti, kad administracijos padalinys trūkumo ištaisymo laiką skaičiuotų ne nuo patvirtinimo dienos, bet nuo trūkumo nustatymo datos, jei trūkumas nustatomas po pirminio tipo patvirtinimo. Šiuo atveju trūkumą reikia ištaisyti per dvejus metus nuo pranešimo administracijos padaliniui išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai galima tinkamai įrodyti, kad trūkumui ištaisyti reikalingi esminiai transporto priemonės aparatinės įrangos pakeitimai ir papildomas įdiegimas truktų ilgiau nei dvejus metus. Tokiu atveju trūkumą reikia ištaisyti ne ilgiau kaip per trejus metus.

4.6.   Institucija apie savo sprendimą dėl trūkumo ištaisymo termino praneša visoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims.

5.   PRIEIGA PRIE OBD INFORMACIJOS

5.1.   Su paraiškomis suteikti tipo patvirtinimą arba iš dalies pakeisti tipo patvirtinimą pateikiama svarbi informacija, susijusi su transporto priemonės OBD sistema. Ši svarbi informacija reikalinga keičiamųjų arba modifikuotų sudedamųjų dalių gamintojams, kad būtų galima garantuoti, jog dalys yra suderinamos su transporto priemonės OBD sistema, t. y. kad sistema veiktų negesdama ir transporto priemonės naudotojui nereikėtų šalinti gedimų. Be to, ta susijusi informacija yra svarbi diagnostikos įrankių ir bandymų įrangos gamintojams, kad būtų galima gaminti prietaisus ir įrangą, tinkamą veiksmingai ir tiksliai transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų diagnostikai atlikti.

Jeigu pateikiamas prašymas, administracijos padaliniai turi suteikti galimybę naudotis 2 priedo 1 priedėliu, kuriame pateikiama informacija apie OBD sistemą, visiems suinteresuotiems sudedamųjų dalių, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojams.

5.2.1.   Jei administracijos padalinys gauna prašymą iš bet kurio suinteresuotojo sudedamųjų dalių, diagnostikos įrankių arba bandymų įrangos gamintojo dėl informacijos apie transporto priemonės, kuriai buvo suteiktas tipo patvirtinimas pagal ankstesnę taisyklės versiją, OBD sistemą,

—

administracijos padalinys per 30 dienų turi tam tikro tipo transporto priemonių gamintojo paprašyti pateikti informaciją, kaip nurodyta 1 priedo 4.2.11.2.7.6 punkte. 4.2.11.2.7.6 punkto antrosios dalies reikalavimas netaikomas;;

—

gamintojas šią informaciją turi pateikti administracijos padaliniui per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

—

administracijos padalinys turi perduoti šią informaciją susitariančiųjų šalių administracijos padaliniams, o pirminį tipo patvirtinimą suteikęs administracijos padalinys turi pridėti šią informaciją prie transporto priemonės tipo patvirtinimo informacijos 1 priedo.

Šis reikalavimas nepanaikina jokio anksčiau pagal taisyklę Nr. 83 suteikto patvirtinimo galiojimo ir nekliudo išplėsti tokių patvirtinimų, atsižvelgiant į taisyklės, pagal kurią jie buvo suteikti, sąlygas.

5.2.2.   Informacijos galima prašyti tik apie keičiamąsias arba atsargines sudedamąsias dalis, kurioms suteiktas JT EEK tipo patvirtinimas, arba apie sudedamąsias dalis, kurios yra JT EEK tipo patvirtinimą turinčios sistemos dalis.

5.2.3.   Informacijos prašyme tiksliai nurodomas transporto priemonės modelis, dėl kurio prašoma informacijos. Prašyme turi būti patvirtinta, kad informacija reikalinga keičiamosioms ar modernizuotoms dalims, sudedamosioms dalims, diagnostikos įrankiams arba bandymų įrangai tobulinti.

(1)  Kompresinio uždegimo varikliams.

(2)  Išskyrus transporto priemones, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 2 500 kg.

(3)  M kategorijos transporto priemonės, nurodytos (2) pastaboje.

(4)  Tarptautinis standartas ISO 2575–1982 (E) „Kelių transporto priemonės: valdymo indikatorių ir signalinių lempučių simboliai“, simbolio numeris 4.36.

(5)  Šis reikalavimas taikomas tik nuo 2003 m. sausio 1 d. naujų tipų transporto priemonėms su elektroniniu variklio greičio valdymu. Jis taikomas visoms transporto priemonėms, pradėtoms naudoti nuo 2005 m. sausio 1 d.

1 priedėlis

OBD sistemų funkciniai aspektai

1.   ĮVADAS

Šiame priedėlyje aprašyta pagal 11 priedo 3 skirsnio atliekamo bandymo metodika. Ši metodika apibūdina transporto priemonėje įrengtos diagnostikos (OBD) sistemos veikimo patikrą, imituojant atitinkamų variklio valdymo arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų gedimą. Priedėlyje taip pat nustatytos OBD sistemų ilgaamžiškumo nustatymo metodikos.

Gamintojas turi pateikti sugedusias sudedamąsias dalis ir (arba) elektros įtaisus, kurie turėtų būti naudojami gedimams imituoti. Matavimus atliekant per I tipo bandymo ciklą, dėl šių sugedusių sudedamųjų dalių arba įtaisų transporto priemonės išmestų teršalų kiekis 3.3.2 punkte nurodytų ribų neturi viršyti daugiau kaip 20 %.

Kai bandymas su transporto priemone atliekamas joje įtaisius sugedusią sudedamąją dalį arba įtaisą, OBD sistema patvirtinama, jeigu įjungiamas veikimo sutrikimo indikatorius. OBD sistema taip pat yra patvirtinama, jei veikimo sutrikimo indikatorius įjungiamas nepasiekus OBD slenkstinių ribų.

2.   BANDYMO APRAŠAS

OBD sistemų patikrą sudaro tokie etapai:

2.1.1.   variklio valdymo arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos sudedamosios dalies veikimo sutrikimo imitavimas;

2.1.2.   transporto priemonės kondicionavimas 6.2.1 arba 6.2.2 punktuose nurodyto kondicionavimo metu imituojant veikimo sutrikimą;

2.1.3.   transporto priemonei su imituojamu gedimu I tipo bandymo ciklo taikymas ir transporto priemonės išmetamųjų teršalų matavimas;

2.1.4.   nustatymas, ar OBD sistema reaguoja į imituojamą veikimo sutrikimą ir tinkamu būdu praneša apie jį transporto priemonės vairuotojui.

2.2.   Arba, gamintojo prašymu, elektroninėmis priemonėmis galima pagal 6 skirsnio reikalavimus imituoti sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių veikimo sutrikimą.

2.3.   Gamintojai gali prašyti, kad stebėjimas būtų atliktas ne per I tipo bandymo ciklą, jeigu institucijai galima įrodyti, jog atliekant stebėjimą esant I tipo bandymo sąlygoms, naudojamai transporto priemonei turi būti nustatytos ribojančios stebėjimo sąlygos.

3.   BANDOMOJI TRANSPORTO PRIEMONĖ IR DEGALAI

3.1.   Transporto priemonė

Bandomoji transporto priemonė turi atitikti 4 priedo 3.1 punkto reikalavimus.

3.2.   Degalai

Per bandymą turi būti naudojami atitinkami etaloniniai degalai: 10 priede aprašytas benzinas ir dyzelinas, 10a priede aprašytos SND ir GD. Degalų rūšį kiekvieno gedimo režimui patikrinti (aprašyta šio priedėlio 6.3 punkte) gali pasirinkti administracijos padalinys iš 10a priede aprašytų etaloninių degalų, kai bandoma viena dujinių degalų rūšimi varoma transporto priemonė, ir iš 10 ir 10a priede aprašytų etaloninių degalų, kai bandoma dviem degalų rūšimis varoma transporto priemonė. Pasirinkta degalų rūšis neturi būti keičiama jokiame bandymo etape (aprašyta šio priedėlio 2.1–2.3 punktuose). Kai naudojamos SND arba GD, varikliui užvesti leidžiama naudoti benziną ir tada po nustatyto laikotarpio, kuris valdomas automatiškai ir kurio vairuotojas negali keisti, įjungti SND arba GD režimą.

4.   BANDYMO TEMPERATŪRA IR SLĖGIS

4.1.   Bandymo temperatūra ir slėgis turi atitikti I tipo bandymo reikalavimus, kaip aprašyta 4 priede.

5.   BANDYMO ĮRANGA

5.1.   Važiuoklės dinamometras

Važiuoklės dinamometras turi atitikti 4 priedo reikalavimus.

6.   OBD BANDYMO METODIKA

6.1.   Veikimo ciklas ant važiuoklės dinamometro turi atitikti 4 priedo reikalavimus.

6.2.   Transporto priemonės kondicionavimas prieš bandymą

6.2.1.   Atsižvelgiant į variklio tipą ir nustačius vieną iš 6.3 punkte nurodytų gedimo režimų, transporto priemonė turi būti kondicionuojama atliekant bent du nuoseklius I tipo bandymus (pirmoji ir antroji dalys). Jei bandoma kompresinio uždegimo variklį turinti transporto priemonė, jai leidžiama taikyti papildomą iš dviejų antrosios dalies ciklų sudarytą kondicionavimą.

6.2.2.   Gamintojui paprašius, gali būti naudojami pakaitiniai kondicionavimo metodai.

6.3.   Tikrintini gedimų režimai

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais:

6.3.1.1.   Katalizatoriaus pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar tokio gedimo imitavimas elektroninėmis priemonėmis.

6.3.1.2.   Variklio uždegimo pertrūkių sąlygos turi atitikti 11 priedo 3.3.3.2 punkte nurodytas uždegimo pertrūkių sąlygas.

6.3.1.3.   Deguonies jutiklio pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu deguonies jutikliu ar tokio gedimo imitavimas elektroninėmis priemonėmis.

6.3.1.4.   Visų su išmetamaisiais teršalais susijusių sudedamųjų dalių, sujungtų su jėgos pavaros valdymo kompiuteriu (jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį), atjungimas nuo elektros grandinės.

6.3.1.5.   Elektroninio garavimo iš degalų sistemos kontrolės įtaiso (jei yra ir jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį) atjungimas nuo elektros grandinės. Dėl šio specialaus gedimo režimo I tipo bandymas nėra atliekamas.

Transporto priemonės su kompresinio uždegimo varikliais:

6.3.2.1.   Katalizatoriaus, jei yra, pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar tokio gedimo imitavimas elektroninėmis priemonėmis.

6.3.2.2.   Pašalinama kietųjų dalelių gaudyklė, jei yra, arba, jeigu toje gaudyklėje įtaisyti jutikliai, defektų turintis gaudyklės įtaisas.

6.3.2.3.   Nuo elektros grandinės atjungiamas degalų tiekimo sistemos elektroninis degalų kiekio reguliavimo ir sinchronizavimo elementas.

6.3.2.4.   Nuo elektros grandinės atjungiamos visos su išmetamaisiais teršalais susijusios sudedamosios dalys, prijungtos prie jėgos pavaros valdymo kompiuterio.

6.3.2.5.   Gamintojas, laikydamasis 6.3.2.3 ir 6.3.2.4 punktų reikalavimų ir gavęs tvirtinančiosios institucijos sutikimą, gali imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų įrodyta, jog OBD sistema praneš apie gedimą, kai bus atliktas atjungimas.

6.4.   OBD sistemos bandymas

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais:

6.4.1.1.   Užbaigus transporto priemonės kondicionavimą pagal 6.2 punktą, su bandomąja transporto priemone atliekamas I tipo bandymas (pirmoji ir antroji dalys).

Iki to bandymo pabaigos veikimo sutrikimo indikatorius turi įsijungti visomis 6.4.1.2–6.4.1.5 punktuose pateiktomis sąlygomis. Technikos tarnyba gali pakeisti šias sąlygas kitomis, kurios nurodytos 6.4.1.6 punkte. Tačiau siekiant, kad būtų suteiktas tipo patvirtinimas, neturi būti imituoti daugiau kaip keturi (4) gedimai.

Atliekant dviejų rūšių degalais varomų transporto priemonių bandymą, tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos nuožiūra abiejų rūšių degalai naudojami imituojant daugiausia keturis (4) gedimus.

6.4.1.2.   Katalizatorius pakeičiamas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar atliekamas sugedusio ar defektų turinčio katalizatoriaus imitavimas elektroninėmis priemonėmis, kad būtų viršytos HC išmetimo ribos, nurodytos 11 priedo 3.3.2 punkte.

6.4.1.3.   Pagal 11 priedo 3.3.3.2 punkte nurodytas uždegimo pertrūkių stebėsenos sąlygas sukuriama uždegimo pertrūkio sąlyga, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribas.

6.4.1.4.   Deguonies jutiklio pakeitimas sugedusiu arba defektų turinčiu deguonies jutikliu ar sugedusio arba defektų turinčio deguonies jutiklio imitavimas elektroninėmis priemonėmis, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte nurodytas ribas.

6.4.1.5.   Elektroninio garavimo iš degalų sistemos kontrolės įtaiso (jei yra ir jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį) atjungimas nuo elektros grandinės.

6.4.1.6.   Kiekvienos kitos su išmetamaisiais teršalais susijusios jėgos pavaros sudedamosios dalies, sujungtos su kompiuteriu, atjungimas nuo elektros grandinės, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas šio priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribas (jei veikia naudojant pasirinktą degalų rūšį).

Transporto priemonės su kompresinio uždegimo varikliais:

6.4.2.1.   Užbaigus transporto priemonės kondicionavimą pagal 6.2 punktą, su bandomąja transporto priemone atliekamas I tipo bandymas (pirmoji ir antroji dalys).

Iki šio bandymo pabaigos veikimo sutrikimo indikatorius turi įsijungti visomis 6.4.2.2–6.4.2.5 punktuose nurodytomis sąlygomis. Technikos tarnyba gali pakeisti šias sąlygas kitomis, kurios nurodytos 6.4.2.5 punkte. Tačiau siekiant, kad būtų suteiktas tipo patvirtinimas, neturi būti imituoti daugiau kaip keturi gedimai.

6.4.2.2.   Katalizatorius, jei yra, pakeičiamas sugedusiu arba defektų turinčiu katalizatoriumi ar atliekamas sugedusio arba defektų turinčio katalizatoriaus imitavimas elektroninėmis priemonėmis, kad būtų viršytos teršalų išmetimo ribos, nurodytos 11 priedo 3.3.2 punkte.

6.4.2.3.   Jei yra, pašalinama kietųjų dalelių gaudyklė arba ji pakeičiama defektų turinčia kietųjų dalelių gaudykle, atitinkančia 6.3.2.2 punkto sąlygas, kad būtų viršytos teršalų išmetimo ribos, pateiktos 11 priedo 3.3.2 punkte.

6.4.2.4.   Remiantis 6.3.2.5 punktu, atjungiamas elektroninis degalų tiekimo sistemos degalų kiekio reguliavimo ir sinchronizavimo elementas, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte pateiktas ribas.

6.4.2.5.   Remiantis 6.3.2.5 punktu, atjungiama kiekviena kita su išmetamaisiais teršalais susijusi jėgos pavaros sudedamoji dalis, sujungta su kompiuteriu, kad išmestų teršalų kiekis viršytų visas 11 priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribas.

6.5.   Diagnostikos signalai

6.5.1.1.   Nustačius pirmą bet kurios sudedamosios dalies arba sistemos veikimo sutrikimą, kompiuterio atmintyje išsaugoma tuo metu užfiksuota variklio būklė. Jeigu vėliau sutrinka degalų sistemos veikla arba įvyksta uždegimo pertrūkis, visa pirmiau išsaugota variklio būklės informacija pakeičiama degalų sistemos arba uždegimo pertrūkio informacija (atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau). Į kompiuterio atmintį turi būti įrašyti šie variklio parametrai (išvardyti ne visi parametrai): apskaičiuotoji apkrovos vertė, variklio sūkių skaičius, degalų vertė (-ės) (jei žinoma), degalų slėgis (jei žinomas), transporto priemonės greitis (jei žinomas), aušinamojo skysčio temperatūra, įsiurbimo kolektoriaus slėgis (jei žinomas), veikimas uždaruoju arba atviruoju ciklu (jei žinomas) ir gedimo kodas, dėl kurio duomenys turėjo būti įrašyti į kompiuterio atmintį. Gamintojas turi pasirinkti tinkamiausią sąlygų rinkinį, leidžiantį veiksmingai atlikti remontą pagal kompiuterio atmintyje saugomus variklio būklės parametrus. Reikalingas tik vienas duomenų rinkinys. Gamintojai gali pasirinkti, kad į kompiuterio atmintį būtų įrašomi papildomi duomenų rinkiniai, jeigu bent privalomą duomenų rinkinį galima nuskaityti 6.5.3.2 ir 6.5.3.3 punktų specifikacijas atitinkančiu bendruoju skenavimo įtaisu. Jeigu gedimo kodas, dėl kurio į kompiuterio atmintį buvo įrašyti sąlygų parametrai, ištrinamas pagal 11 priedo 3.7 punktą, į kompiuterio atmintį įrašyti variklio būklės parametrai gali būti taip pat ištrinti.

6.5.1.2.   Jei įmanoma, be privalomos gedimo metu užfiksuojamos variklio būklės informacijos, naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį, pareikalavus turi būti prieinami nurodyti signalai, jeigu informacija yra prieinama transporto priemonės kompiuteriui arba jeigu ją galima nustatyti naudojant transporto priemonės kompiuteriui prieinamą informaciją: diagnostiniai gedimų kodai, variklio aušinamojo skysčio temperatūra, degalų valdymo sistemos būklė (uždarojo, atvirojo ciklo arba kita), degalų tiekimo reguliavimas, uždegimo paskuba, įleidžiamo oro temperatūra, įleidimo kolektoriaus oro slėgis, oro debitas, variklio sūkių skaičius, droselinės sklendės padėties jutiklio išvesties vertė, antrinio oro būklė (aukštyn, žemyn ar į atmosferą), apskaičiuotoji apkrovos vertė, transporto priemonės greitis ir degalų slėgis.

Signalai turi būti pateikti standartiniais vienetais pagal 6.5.3 punkte pateiktas specifikacijas. Faktiniai signalai turi būti aiškiai atskiriami nuo numatytosios vertės arba avarinių signalų.

6.5.1.3.   Visų išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų, su kuriomis atliekami specialūs įvertinimo bandymai (katalizatoriaus, deguonies jutiklio ir kt.), išskyrus uždegimo pertrūkio nustatymą, degalų sistemos stebėseną ir išsamią sudedamųjų dalių stebėseną, naujausio su transporto priemone atlikto bandymo rezultatai ir ribos, su kuriomis sistema lyginama, turi būti prieinami naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį pagal 6.5.3 punkte pateiktas specifikacijas. Naudojantis duomenų perdavimo linijos jungtimi, turi būti prieinami stebimų sudedamųjų dalių ir sistemų, išskyrus paminėtas pirmiau, naujausio bandymo rezultatai (teigiami/neigiami).

6.5.1.4.   OBD reikalavimai, pagal kuriuos transporto priemonei buvo išduotas sertifikatas (t. y. 11 priede arba 5 skirsnyje apibrėžti pakaitiniai reikalavimai) ir pagrindinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, kurias OBD sistema stebi pagal 6.5.3.3 punktą, turi būti prieinamos naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos jungtį pagal šio priedėlio 6.5.3 punkte pateiktas specifikacijas.

6.5.1.5.   Nuo 2003 m. sausio 1 d. naujiems transporto priemonių tipams ir nuo 2005 m. sausio 1 d. visiems transporto priemonių tipams, naudojant standartizuotos duomenų perdavimo linijos nuosekliojo prievado jungtį, turi būti prieinamas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris pateikiamas standartizuotu formatu.

6.5.2.   Nereikalaujama, kad išmetamųjų teršalų kontrolės diagnostikos sistema sudedamąsias dalis įvertintų veikimo sutrikimo metu, jeigu dėl tokio įvertinimo galėtų kilti pavojus saugai arba sudedamoji dalis galėtų sugesti.

Išmetamųjų teršalų kontrolės diagnostikos sistema turi garantuoti standartizuotą ir neribojamą prieigą ir atitikti toliau nurodytus ISO standartus ir (arba) SAE specifikaciją.

6.5.3.1.   Transporto priemonėje įrengtai arba išorinei ryšio linijai turi būti naudojami nurodyti standartai, taikant aprašytus apribojimus:

ISO 9141–2: 1994 m. (iš dalies pakeista 1996 m.) „Kelių transporto priemonės – Diagnostikos sistemos – 2 dalis: CARB reikalavimai dėl keitimosi skaitmenine informacija“;

SAE J1850: 1998 m. kovo mėn. „B klasės duomenų perdavimo tinklo sąsaja“. Su teršalų išmetimu susijusiems pranešimams turi būti taikomas cikliškas perteklinis patikrinimas bei 3 baitų antraštė ir netaikomas atskyrimas baitais arba kontrolinės sumos;

ISO DIS 14230–4 dalis „Kelių transporto priemonės – 2000 m. slaptažodžių protokolas diagnostikos sistemoms – 4 dalis: su teršalų išmetimu susijusioms sistemoms keliami reikalavimai“;

ISO DIS 15765–4 „Kelių transporto priemonės – Diagnostika valdiklio zonos tinkle (CAN) – 4 dalis: su teršalų išmetimu susijusioms sistemoms keliami reikalavimai“, 2001 m. lapkričio 1 d.

6.5.3.2.   Būtina bandymų įranga ir diagnostikos įtaisai, kad su OBD sistemomis būtų galima keistis duomenimis, turi atitikti ISO DIS 15031–4 standarte „Kelių transporto priemonės – Ryšys tarp transporto priemonės ir išorinės bandymo įrangos, atliekant teršalų išmetimo diagnostiką – 4 dalis: Išorinė bandymų įranga“ (2001 m. lapkričio 1 d.) pateiktą veikimo specifikaciją arba dar griežtesnius reikalavimus.

6.5.3.3.   Pagrindiniai diagnostikos duomenys (nurodyti 6.5.1 punkte) ir dvikryptė valdymo informacija turi būti pateikti taikant ISO DIS 15031–5 standarte „Kelių transporto priemonės – Ryšys tarp transporto priemonės ir išorinės bandymo įrangos, atliekant teršalų išmetimo diagnostiką – 5 dalis: su teršalų išmetimu susijusios diagnostikos paslaugos“ (2001 m. lapkričio 1 d.) aprašytą formatą ir vienetus ir jie turi būti prieinami naudojant ISO DIS 15031–4 standarto reikalavimus atitinkantį diagnostikos įrankį.

Transporto priemonės gamintojas nacionalinei standartizacijos įstaigai pateikia informaciją apie visus su teršalų išmetimu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., standarte ISO DIS 15031–5 nenurodytus, bet su šia taisykle susijusius PID, OBD stebėjimo įtaiso ir bandymų identifikavimo numerius.

6.5.3.4.   Kai užregistruojamas gedimas, gamintojas gedimą turi identifikuoti taikydamas tinkamiausią iš ISO DIS 15031–6 standarte „Kelių transporto priemonės – Ryšys tarp transporto priemonės ir išorinės bandymo įrangos, atliekant teršalų išmetimo diagnostiką – 6 dalis: diagnostinių gedimų kodų apibrėžimai“, kuriame kalbama apie „su teršalų išmetimu susijusios sistemos diagnostinius gedimų kodus“, nurodytų gedimo kodų. Jei šiuo būdu identifikuoti neįmanoma, gamintojas gali naudoti standarto ISO DIS 15031–6 5.3 ir 5.6 punktuose pateiktus diagnostinius gedimų kodus. Šie gedimų kodai turi būti visiškai prieinami taikant šio priedo 6.5.3.2 punkto reikalavimus atitinkančią standartizuotą diagnostikos įrangą.

Transporto priemonės gamintojas nacionalinei standartizacijos įstaigai pateikia informaciją apie visus su teršalų išmetimu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., standarte ISO DIS 15031–5 nenurodytus, bet su šia taisykle susijusius PID, OBD stebėjimo įtaiso ir bandymų identifikavimo numerius.

6.5.3.5.   Transporto priemonės ir diagnostikos tikrintuvo jungties sąsaja turi būti standartizuota ir atitikti visus standarto ISO DIS 15031–3 „Kelių transporto priemonės – Ryšys tarp transporto priemonės ir išorinės bandymo įrangos atliekant teršalų išmetimo diagnostiką – 3 dalis: diagnostinis jungiamasis elementas ir susijusios elektros grandinės: specifikacija ir naudojimas“ (2001 m. lapkričio 1 d.) reikalavimus. Dėl įrengimo vietos, kuri įprastomis naudojimo sąlygomis nors ir yra lengvai prieinama aptarnaujantiems darbuotojams, bet apsaugota nuo atsitiktinio sugadinimo, turi būti susitarta su administracijos padaliniu.

6.5.3.6.   Gamintojas taip pat privalo pateikti (tam tikrais atvejais – už tam tikrą mokestį) techninės informacijos, kuri reikalinga atliekant variklinių transporto priemonių remonto ar techninės priežiūros darbus, nebent ši informacija saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis arba ji yra nustatyta forma identifikuotos esminės slaptosios techninės žinios; šiuo atveju draudžiama nepagrįstai atsisakyti suteikti būtiną techninę informaciją.

Šia informacija leidžiama naudotis visiems asmenims, atliekantiems einamąjį transporto priemonių remontą ar techninę priežiūrą, jas remontuojantiems arba bandantiems, teikiantiems avarinę pagalbą arba gaminantiems ar parduodantiems atsargines ir modifikuotas atsargines sudedamąsias dalis, diagnostikos prietaisus ir bandymo įrangą.

2 priedėlis

Transporto priemonių šeimos pagrindinės charakteristikos

1.   OBD ŠEIMĄ APIBŪDINANTYS PARAMETRAI

Naudojamų transporto priemonių šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Tam tikrais atvejais parametrai gali sutapti. Į šiuos poveikius taip pat turi būti atsižvelgta siekiant užtikrinti, kad OBD šeimai būtų priskirtos tik tos transporto priemonės, kurių išmetamųjų dujų charakteristikos yra panašios.

2.   Šiuo tikslu tų tipų transporto priemonės, kurių toliau aprašyti parametrai yra vienodi, laikomos priklausančiomis tam pačiam variklio, išmetamųjų teršalų kontrolės ar OBD sistemos deriniui.

Variklis:

a)

degimo procesas (priverstinis uždegimas, kompresinis uždegimas, dvitaktis, keturtaktis),

b)

degalų tiekimo varikliui metodas (karbiuratorius arba degalų įpurškimas),

c)

degalų rūšis (t.y. benzinas, dyzelinas, GD, SND, dviejų degalų rūšių: benzinas/GD, dviejų degalų rūšių: benzinas/SND).

Taršos kontrolės sistema:

a)

katalizatoriaus tipas (oksidacinis, trijų pakopų, šildomas, kita),

b)

kietųjų dalelių gaudyklės tipas,

c)

antrinio oro įpūtimas (yra arba nėra),

d)

išmetamųjų dujų recirkuliacija (yra arba nėra).

OBD dalys ir veikimas.

OBD funkcinės stebėsenos, veikimo sutrikimų nustatymo ir pranešimo apie tuos sutrikimus vairuotojui metodai.

12 PRIEDAS

EEK Tipo patvirtinimo suteikimas transporto priemonei, varomai SND arba GD

1.   ĮVADAS

Šiame priede aprašyti specialūs reikalavimai, taikomi atliekant patvirtinimo bandymus su SND arba GD varomomis transporto priemonėmis arba bešviniu benzinu, SND ar GD varomomis transporto priemonėmis tiek, kiek tai susiję su bandymu naudojant SND arba GD.

Rinkoje prekiaujama labai įvairios sudėties SND ir GD, todėl degalų tiekimo sistema turi prisitaikyti prie skirtingo degalų tiekimo. Tam, kad būtų patikrintas degalų sistemos gebėjimas prisitaikyti, transporto priemonė turi būti išbandyta I tipo bandymu, naudojant dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninius degalus. Jei vienos transporto priemonės degalų tiekimo sistemos prisitaikymas buvo patikrintas, ji gali būti laikoma pirmine šeimos transporto priemone. Transporto priemones, kurios atitinka tos šeimos reikalavimus ir turi įtaisytas tokias pačias degalų tiekimo sistemas, reikia bandyti tik su vienos rūšies degalais.

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.    „Pirminė transporto priemonė“ – tai tokia transporto priemonė, kuri yra išrinkta degalų teikimo sistemos prisitaikymui bandyti ir pagal kurią tikrinami šeimos nariai. Šeimoje gali būti daugiau kaip viena pirminė transporto priemonė.

Šeimos narys

2.2.1.    „Šeimos narys“ – tai kokia transporto priemonė, kuri nesiskiria nuo pirminės transporto priemonės (-ių) tokiomis pagrindinėmis savybėmis:

a)

ją pagamino tas pats transporto priemonių gamintojas;

b)

jai taikomi tokie pat teršalų išmetimo apribojimai;

c)

jei dujų tiekimo sistemoje yra įrengta centrinė viso variklio matavimo įranga:

jos patvirtinta galia skiriasi nuo pirminės transporto priemonės variklio galios 0,7–1,15 karto.

Jei dujų tiekimo sistemoje įrengta atskira kiekvieno cilindro matavimo įranga:

jos patvirtinta kiekvieno cilindro galia skiriasi nuo pirminės transporto priemonės variklio galios 0,7–1,15 karto.

d)

Jeigu joje įtaisytas tokio paties tipo katalizatorius, t. y. trijų pakopų, oksidacinis, de-NOx.

e)

Ji turi to paties gamintojo ir to paties tipo dujų tiekimo sistemą (įskaitant slėgio reguliatorių): indukcinę, garų įleidimo (vienoje vietoje, keliose vietose), skysčio įpurškimo (vienoje vietoje, keliose vietose).

f)

Šią dujų maitinimo sistemą valdo tokios pačios rūšies ir techninių specifikacijų ECU įrenginys, veikiantis pagal tokius pačius programinės įrangos principus ir valdymo strategiją.

2.2.2.   (c) reikalavimo atžvilgiu: tada, kai išbandžius matyti, kad dvi dujomis varomos transporto priemonės galėtų būti vienos šeimos narės, išskyrus jų patvirtintą galią, atitinkamai P1 ir P2 (P1 < P2), ir abi yra bandomos kaip pirminės transporto priemonės, šeimai priskiriamos visos transporto priemonės, kurių patvirtinta galia yra nuo 0,7 P1 iki 1,15 P2.

3.   TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS

Tipo patvirtinimas gali būti suteikiamas įvykdžius tokius reikalavimus:

3.1.   Pirminės transporto priemonės patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus

Pirminė transporto priemonė turi gebėti prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, kokių gali pasitaikyti rinkoje. SND sudėtis gali skirtis C3 ir C4 santykiu. Gamtinės dujos paprastai būna dviejų rūšių: labai šilumingos (H dujos) ir nešilumingos (L dujos), bet abiejų rūšių porūšiai yra labai įvairūs; daugiausia jie skiriasi Wobbe indeksu. Ši įvairovė būdinga etaloniniams degalams.

Pirminė transporto priemonė (-ės) bandoma (-os) I tipo bandymu, naudojant dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninius degalus, nurodytus 10a priede.

3.1.1.1.   Jei nuo vienos degalų rūšies prie kitos pereinama naudojant perjungiklį, tvirtinant tipą jis nenaudojamas. Tokiu atveju gamintojo prašymu ir pritarus technikos tarnybai galima išplėsti 4 priedo 5.3.1 punkte nurodytą kondicionavimo ciklą.

3.1.2.   Laikoma, kad transporto priemonė (-s) atitinka reikalavimus, jei naudojant abiejų rūšių etaloninius degalus jos (jų) išmetamųjų teršalų kiekis neviršija nustatytų ribų.

3.1.3.   Kiekvienam teršalui nustatomas išmetimo rezultatų koeficientas „r“:

Degalų tipas(-ai)

Etaloniniai degalai

„r“ apskaičiavimas

SND ir benzinas (B patvirtinimas)

A degalai

Formula

arba tik SND (D patvirtinimas)

B degalai

GD ir benzinas (B patvirtinimas)

G 20 degalai

Formula

arba tik GD (D patvirtinimas)

G 25 degalai

3.2.   Transporto priemonių šeimos nario išmetamųjų teršalų atitikties patvirtinimas:

I tipo bandymas su tos pačios šeimos transporto priemone atliekamas naudojant vienos rūšies etaloninius degalus. Šie etaloniniai degalai gali būti bet kokios rūšies. Transporto priemonė laikoma tinkama, jei atitinka tokius reikalavimus:

3.2.1.   Transporto priemonė atitinka pirmiau 2.2 punkte pateiktą šeimos nario apibrėžtį.

3.2.2.   Jei bandymo degalai yra A etaloniniai degalai (SND) arba G20 (GD), teršalų išmetimo rezultatas dauginamas iš susijusio „r“ koeficiento, jei r > 1; jei r < 1, nereikalingas joks patikslinimas.

Jei bandymo degalai yra B etaloniniai degalai (SND) arba G25 (GD), teršalų išmetimo rezultatas dalijamas iš susijusio „r“ koeficiento, jei r < 1; jei r > 1, nereikalingas joks patikslinimas.

3.2.3.   Transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekis (tiek išmatuotas, tiek apskaičiuotas) turi atitikti jos kategorijai nustatytas ribas.

3.2.4.   Jei to paties variklio bandymai kartojami, rezultatai gauti su etaloniniais degalais G20, arba A, ir su etaloniniais degalais G25, arba B, pirmiau turi būti suvidurkinti. „r“ koeficientas tada apskaičiuojamas naudojant šiuos vidutinius rezultatus.

4.   BENDROSIOS SĄLYGOS

4.1.   Produkcijos atitikties bandymas gali būti atliekamas su komerciniais degalais, kurių C3 ir C4 santykis atitinka etaloninių degalų ribas (SND atveju) arba Wobbe indeksas yra tarp dviejų labiausiai besiskiriančių rūšių etaloninių degalų verčių (GD atveju). Tokiu atveju reikia atlikti degalų analizę.

13 PRIEDAS

Išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo metodika, taikoma transporto priemonei su reguliariai atsinaujinančia sistema

1.   ĮVADAS

Šiame priede apibrėžiamos specialios transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema tipo patvirtinimo nuostatos, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte.

2.   TIPO PATVIRTINIMO TAIKYMO SRITIS IR IŠPLĖTIMAS

2.1.   Transporto priemonių šeimų grupės su reguliariai atsinaujinančia sistema

Metodika taikoma transporto priemonėms su reguliariai atsinaujinančia sistema, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte. Norint taikyti šį priedą, turi būti nustatytos transporto priemonių šeimų grupės. Remiantis šia nuostata, laikoma, kad transporto priemonių tipai su atsinaujinimo sistemomis, kurių toliau aprašyti parametrai yra vienodi arba nepažeidžia nustatytų leistinųjų nuokrypių, priklauso vienai transporto priemonių šeimai, atsižvelgiant į matavimus, būdingus apibrėžtoms reguliariai atsinaujinančioms sistemoms.

2.1.1.   Vienodi parametrai:

Variklis:

a)

degimo procesas.

Reguliariai atsinaujinanti sistema (katalizatorius, kietųjų dalelių gaudyklė):

a)

konstrukcija (korpuso tipas, brangiųjų metalų rūšis, užpildo tipas, narvelių tankis);

b)

tipas ir veikimo principas;

c)

dozavimo ir priedų sistema;

d)

tūris ±10 %;

e)

vieta (temperatūra ±50 °C, esant 120 km/h greičiui, arba 5 % skirtumas nuo didžiausios temperatūros/slėgio).

2.2.   Skirtingų etaloninių masių transporto priemonių tipai

Ki koeficientai apskaičiuojami taikant šiame priede aprašytas metodikas, siekiant transporto priemonių su reguliariai atsinaujinančia sistema tipo patvirtinimo, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.20 punkte, gali būti taikomi kitoms transporto priemonių šeimų grupės transporto priemonėms, kurių etaloninė masė patenka į toliau einančias dvi didesnes ekvivalentinės inercijos klases arba į bet kurią mažesnę ekvivalentinės inercijos klasę.

3.   BANDYMO METODIKA

Transporto priemonėje gali būti įrengtas jungiklis, kuriuo būtų galima pradėti arba pabaigti atsinaujinimo procesą, jeigu ši operacija neturi įtakos pirminiam variklio kalibravimui. Šis jungiklis leidžiamas tik tam, kad būtų galima neleisti vykti atsinaujinimui, kai apkraunama atsinaujinimo sistema ir per kondicionavimo ciklus, kurie atliekami prieš bandymą. Tačiau jungiklis neturi būti naudojamas matuojant išmetamuosius teršalus atsinaujinimo etape; išmetamųjų teršalų nustatymo bandymas turi būti atliekamas originalios įrangos (OEM) valdymo blokui esant nepakeistam.

3.1.   Išmetamųjų teršalų matavimas tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo etapai

3.1.1.   Vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp atsinaujinimo etapų ir per atsinaujinimo įtaiso apkrovą nustatomas naudojant keleto maždaug vienodai nutolusių (jei daugiau kaip 2) I tipo veikimo ciklų aritmetinį vidurkį arba lygiaverčius variklio bandymų stendo ciklus. Taip pat gamintojas gali pateikti duomenų, kuriais parodoma, kad išmetamųjų teršalų kiekis tarp atsinaujinimo etapų išlieka nepakitęs (±15 %). Šiuo atveju galima naudoti išmetamųjų teršalų duomenis, gautus atliekant įprastą I tipo bandymą. Bet kuriuo kitu atveju turi būti atlikti bent du I tipo veikimo ciklo išmetamųjų teršalų matavimai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai: vienas iš karto po atsinaujinimo (prieš naują apkrovą), o kitas – prieš pat atsinaujinimo etapą. Visi išmetamųjų teršalų matavimai ir apskaičiavimai atliekami pagal 4 priedo 5, 6, 7 ir 8 skirsnius.

3.1.2.   Apkrovos procesas ir Ki apskaičiavimas atliekami per I tipo veikimo ciklą, naudojant važiuoklės dinamometrą arba variklio bandymų stendą, kai taikomas lygiavertis bandymų ciklas. Šie ciklai gali būti atliekami be pertraukos (tarp ciklų nebūtina užgesinti variklį). Atlikus tam tikrą skaičių visos apimties ciklų, transporto priemonė gali būti nuvaryta nuo važiuoklės dinamometro ir bandymas tęsiamas vėliau.

3.1.3.   Apie ciklų skaičių (D) tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo etapai, ciklų skaičių (n), kai matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, ir apie kiekvieną išmetamųjų teršalų matavimą (M’sij) pranešama 1 priedo 4.2.11.2.1.10.1–4.2.11.2.1.10.4 punktuose arba 4.2.11.2.5.4.4.1–4.2.11.2.5.4.4 punktuose, kai taikoma.

3.2.   Išmetamųjų teršalų matavimas atsinaujinimo etape

3.2.1.   Transporto priemonės parengimas, jei reikalingas, išmetamųjų teršalų nustatymo bandymui per atsinaujinimo etapą gali būti atliktas taikant 4 priedo 5.3 punkte aprašytus pasirengimo ciklus arba lygiaverčius variklio bandymų stendo ciklus; tai priklauso nuo pasirinktos pirmiau 3.1.2 punkte aprašytos apkrovos metodikos.

3.2.2.   Bandymo ir transporto priemonės sąlygos, skirtos 4 priede aprašytam I tipo bandymui, taikomos prieš atliekant pirmą galiojantį išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą.

Atsinaujinimas neturi prasidėti rengiant transporto priemonę. Tai gali būti pasiekta vienu iš šių metodų:

3.2.3.1.   Per kondicionavimo ciklus, atliekamus prieš bandymą, galima įtaisyti netikrą atsinaujinimo sistemą arba dalinę sistemą.

3.2.3.2.   Bet koks kitas metodas, dėl kurio susitarė gamintojas ir tipą tvirtinanti institucija.

3.2.4.   Šaltojo užvedimo išmetamųjų teršalų nustatymo bandymas, įskaitant atsinaujinimo procesą, atliekamas pagal I tipo veikimo ciklą arba lygiavertį variklio bandymų stendo ciklą. Jei išmetamųjų teršalų nustatymo bandymai tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo etapai, atliekami naudojant variklio bandymų stendą, išmetamųjų teršalų nustatymo bandymas, įskaitant ir atsinaujinimo etapą, taip pat atliekamas naudojant variklio bandymų stendą.

3.2.5.   Jei atsinaujinimo procesui reikia daugiau kaip vieno veikimo ciklo, kitas bandymo ciklas (-ai) pradedamas (-i) nedelsiant, neužgesinus variklio tol, kol baigsis atsinaujinimas (kiekvienas ciklas turi būti pabaigtas). Naujam bandymui pasirengti reikalingas laikas turi būti kuo trumpesnis (pvz., kietųjų dalelių filtro keitimas). Per šį laikotarpį variklis turi būti užgesintas.

3.2.6.   Išmetamųjų teršalų vertės per atsinaujinimo procesą (Mri) apskaičiuojamos pagal 4 priedo 8 skirsnį. Registruojamas veikimo ciklų, reikalingų visam atsinaujinimui, skaičius (d).

3.3.   Jungtinio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

Formula
n ≥ 2;
Formula

Formula

kur kiekvieno teršalo (i) atžvilgiu laikoma:

M’sij

=

teršalo (i) masė (g/km) per I tipo bandymo ciklą (arba lygiavertis variklio bandymų stendo ciklas) be atsinaujinimo

M’rij

=

teršalo (i) masė (g/km) per I tipo bandymo ciklą (arba lygiavertį variklio bandymų stendo ciklą) per atsinaujinimo procesą (kai n > 1, pirmasis I tipo bandymas atliekamas varikliui esant šaltam, vėlesni ciklai – esant įšilusiam)

Msi

=

vidutinė teršalo (i) masė (g/km) be atsinaujinimo

Mri

=

vidutinė teršalo (i) masė g/km per atsinaujinimo procesą

Mpi

=

vidutinė teršalo (i) masė g/km

n

=

kontrolės taškų, kuriuose atliekami išmetamųjų teršalų matavimai (I tipo veikimo ciklai arba lygiaverčiai variklio bandymų stendo ciklai) tarp dviejų ciklų, kai vyksta atsinaujinimo etapai, skaičius ≥ 2

d

=

atsinaujinimo procesui reikalingas veikimo ciklų skaičius

D

=

veikimo ciklų tarp dviejų ciklų, kai įvyksta atsinaujinimo etapai, skaičius

Matavimo parametrų pavyzdinė schema pateikta 8.1 pav.

8.1 pav.:

Parametrai, matuojami per išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą per ciklus ir tarp ciklų, kai vyksta atsinaujinimas (schema, teršalų išmetimas „D“ etape gali didėti arba mažėti)

Image 30

Išmetamas teršalų kiekis [g/km]

Ciklų skaičius

3.4.   Atsinaujinimo koeficiento K apskaičiavimas kiekvieno teršalo (i) atžvilgiu

Ki = Mpi / Msi

Msi, Mpi ir Ki rezultatai registruojami bandymo ataskaitoje, kurią pateikia technikos tarnyba.

Ki galima apskaičiuoti pabaigus vieną seką.

14 PRIEDAS

Išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo metodika, taikoma hibridinėms elektrinėms transporto priemonėms (HEV)

1.   ĮVADAS

1.1.   Šiame priede apibrėžiamos specialios hibridinių elektrinių transporto priemonių (HEV) tipo patvirtinimo nuostatos, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.21.2 punkte.

1.2.   Apskritai I, II, III, IV, V, VI tipų ir OBD bandymai su hibridinėmis elektrinėmis transporto priemonėmis atliekami pagal 4, 5, 6, 7, 9, 8 ir 11 priedus, išskyrus šiuo priedu atliktus pakeitimus.

1.3.   I tipo bandymas su OVC transporto priemonėmis (pagal 2 skirsnyje pateiktą skirstymą) atliekamas pagal A ir B sąlygas. Pranešime nurodomi bandymų rezultatai pagal abi sąlygas (A ir B) ir svertinės vertės.

1.4.   Išmetamųjų teršalų bandymo rezultatai turi atitikti visų šioje taisyklėje apibrėžtų bandymo sąlygų ribas.

2.   HIBRIDINIŲ ELEKTRINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS

Transporto priemonės įkrova

Įkraunama transporto priemonėje (1)

(OVC)

Įkraunama ne transporto priemonėje (2)

(NOVC)

Veikimo režimo jungiklis

Nėra

Yra

Nėra

Yra

3.   I TIPO BANDYMO METODAI

3.1.   Įkraunama iš išorės (ovc HEV) be veikimo režimo jungiklio

3.1.1.   Du bandymai atliekami pagal tokias sąlygas:

A sąlyga:

bandymas atliekamas iki galo įkrovus elektros energijos/galios kaupimo įtaisą.

B sąlyga:

bandymas atliekamas elektros energijos/galios kaupimo įtaisui esant minimaliai įkrautam (didžiausia iškrova).

Elektros energijos/galios kaupimo įtaiso įkrovos būsenos (SOC) profilis skirtinguose I tipo bandymo etapuose yra pateiktas 1 priedėlyje.

A sąlyga

3.1.2.1.   Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos/galios kaupimo įtaiso iškrova važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

—

tolygiu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis,

—

arba, jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio nustatytą laiką/atstumą (nustato technikos tarnyba ir gamintojas),

—

arba pagal gamintojo rekomendacijas.

Degalais varomas variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo jo automatinio užsivedimo.

Transporto priemonės kondicionavimas

3.1.2.2.1.   Transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais taikomas antrosios dalies ciklas, aprašytas 4 priedo 1 priedėlyje. Pagal 3.1.2.5.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.1.2.2.2.   Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais prieš bandymą kondicionuojamos vienu pirmosios dalies ir dviem antrosios dalies važiavimo ciklais pagal 3.1.2.5.3 punktą.

3.1.2.3.   Po šio kondicionavimo prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje temperatūra yra santykinai pastovi: 293–303 K (20–30 °C). Šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi iki tol, kol variklio alyvos ir aušinamojo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ±2 K laipsniais, o elektros energijos/galios kaupimo įtaisas yra iki galo įkrautas, kaip toliau aprašyta 3.1.2.4 punkte.

3.1.2.4.   Transporto priemonės būklės stabilizavimo metu elektros energijos/galios kaupimo įtaisas įkraunamas:

a)

transporto priemonės įkrovikliu, jei yra, arba

b)

gamintojo rekomenduojamu išoriniu įkrovikliu, taikant įprastą naktinės įkrovos metodiką.

Pagal šią metodiką nenaudojami visų tipų specialūs įkrovikliai, kurie galėtų būti įjungti automatiškai arba neautomatiniu būdu, pvz., išlyginamoji įkrova arba techninės priežiūros įkrova.

Gamintojas turi patvirtinti, kad per bandymą neprasidės speciali įkrovos procedūra.

Bandymo metodika

3.1.2.5.1.   Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojo naudojamomis priemonėmis. Pirmasis ciklas pradedamas variklio užvedimo procedūra.

3.1.2.5.2.   Mėginius pradedama imti (BS) prieš užvedant variklį arba pradedant variklio užvedimo veiksmus ir baigiama imti, pasibaigus papildomo miesto ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antroji dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.1.2.5.3.   Transporto priemonė važiuoja pagal 4 priedą arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir techninėje pavarų perjungiklio instrukcijoje (vairuotojo informacija). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4 priedo 1 priedėlyje. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4 priedo 2.3.3 punkte esantis aprašas.

3.1.2.5.4.   Išmetamosios dujos analizuojamos remiantis 4 priedu.

3.1.2.6.   Bandymo rezultatai yra palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis, o vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis apskaičiuojamas pagal A sąlygą (M1i).

B sąlyga

Transporto priemonės kondicionavimas

3.1.3.1.1.   Transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais taikomas antrosios dalies ciklas, aprašytas 4 priedo 1 priedėlyje. Pagal 3.1.3.4.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.1.3.1.2.   Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais prieš bandymą kondicionuojamos vienu pirmosios dalies ir dviem antrosios dalies važiavimo ciklais pagal 3.1.3.4.3 punktą.

3.1.3.2.   Transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaisas iškraunamas važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

—

tolygiu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis,

—

arba, jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio nustatytą laiką arba atstumą (nustato technikos tarnyba ir gamintojas),

—

arba pagal gamintojo rekomendacijas.

Degalais varomas variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo jo automatinio užsivedimo.

3.1.3.3.   Po šio kondicionavimo prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje temperatūra yra santykinai pastovi: 293–303 K (20–30 °C). Šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi iki tol, kol variklio alyvos ir aušinamojo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ±2 K laipsniais.

Bandymo metodika

3.1.3.4.1.   Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojo naudojamomis priemonėmis. Pirmasis ciklas pradedamas variklio užvedimo procedūra.

3.1.3.4.2.   Mėginius pradedama imti (BS) prieš užvedant variklį arba pradedant variklio užvedimo veiksmus ir baigiama imti, pasibaigus papildomo miesto ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antroji dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.1.3.4.3.   Transporto priemonė važiuoja pagal 4 priedą arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir techninėje pavarų perjungiklio instrukcijoje (vairuotojo informacija). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4 priedo 1 priedėlyje. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4 priedo 2.3.3 punkte esantis aprašas.

3.1.3.4.4.   Išmetamosios dujos analizuojamos remiantis 4 priedu.

3.1.3.5.   Bandymo rezultatai yra palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis, o vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis apskaičiuojamas pagal B sąlygą (M2i).

Bandymo rezultatai

3.1.4.1.   Pranešimui svertinės vertės apskaičiuojamos taip:

Mi = (De × M1i + Dav × M2i) / (De + Dav)

Kur:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą.

M1i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, esant iki galo įkrautam elektros energijos arba galios kaupimo įtaisui, apskaičiuojama 3.1.2.6 punkte.

M2i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, elektros energijos arba galios kaupimo įtaisui esant minimaliai įkrautam (didžiausia iškrova), apskaičiuojama 3.1.3.5 punkte.

De

=

transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas naudojant tik elektrą, pagal taisyklės Nr. 101 7 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti matavimo priemones, kai transporto priemonė naudojama tik elektriniu režimu.

Dav

=

25 km (vidutinis nuvažiuojamas atstumas nuo vienos akumuliatoriaus įkrovos iki kitos)

3.2.   Įkraunama iš išorės (ovc HEV) su veikimo režimo jungikliu

Du bandymai atliekami pagal tokias sąlygas:

A sąlyga:

bandymas atliekamas iki galo įkrovus elektros energijos arba galios kaupimo įtaisą.

B sąlyga:

bandymas atliekamas elektros energijos arba galios kaupimo įtaisui esant minimaliai įkrautam (maksimali iškrova)

3.2.1.3.   Veikimo režimo jungiklis įtaisomas pagal toliau pateiktą lentelę:

Hibridiniai režimai

Akumuliatoriaus įkrovos būsena

—

Tik elektra

—

Hibridinis

—

Tik degalai

—

Hibridinis

—

Tik elektra

—

Tik degalai

—

Hibridinis

—

Hibridinis režimas n (3)

…

—

Hibridinis režimas m (3)

Jungiklis darbinėje padėtyje

Jungiklis darbinėje padėtyje

Jungiklis darbinėje padėtyje

Jungiklis darbinėje padėtyje

A sąlyga

Iki galo įkrauta

Hibridinis

Hibridinis

Hibridinis

Režimas, kai daugiausia naudojama elektra (4)

B sąlyga

Minimalios įkrovos būsena

Hibridinis

Degalų naudojimas

Degalų naudojimas

Režimas, kai daugiausia naudojami degalai (5)

A sąlyga

3.2.2.1.   Jei naudojant tik elektrą transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas yra didesnis nei vienas visas ciklas, gamintojo prašymu I tipo bandymas gali būti atliekamas tik elektriniu režimu. Šiuo atveju neatliekamas 3.2.2.3.1 arba 3.2.2.3.2 punkte aprašytas variklio kondicionavimas.

3.2.2.2.   Procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova važiuojant, jungikliui esant elektros režimo padėtyje (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.), pastoviu greičiu, lygiu 70 ± 5 % didžiausio 30 minučių greičio (nustatyta pagal taisyklę Nr. 101).

Iškrovos sustabdymas:

—

kai transporto priemonė negali pasiekti 65 % didžiausio trisdešimties minučių greičio; arba

—

kai standartinė transporto priemonės įranga nurodo vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, arba

—

nuvažiavus 100 km.

—

Jei transporto priemonėje nėra išimtinai elektrinio režimo, elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova pasiekiama važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

—

tolygiu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis, arba

—

jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio, nustatytą laiką arba atstumą (nustato technikos tarnyba ir gamintojas), arba

—

pagal gamintojo rekomendaciją.

Degalais varomas variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo jo automatinio užsivedimo.

Transporto priemonės kondicionavimas

3.2.2.3.1.   Transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais taikomas antrosios dalies ciklas, aprašytas 4 priedo 1 priedėlyje. Pagal 3.2.2.6.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.2.2.3.2.   Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais prieš bandymą kondicionuojamos vienu pirmosios dalies ir dviem antrosios dalies važiavimo ciklais pagal 3.2.2.6.3 punktą.

3.2.2.4.   Po šio kondicionavimo prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje temperatūra yra santykinai pastovi: 293–303 K (20–30 °C). Šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi iki tol, kol variklio alyvos ir aušinamojo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ±2 K laipsniais, o elektros energijos arba galios kaupimo įtaisas yra iki galo įkrautas, kaip aprašyta 3.2.2.5 punkte.

3.2.2.5.   Transporto priemonės būklės stabilizavimo metu elektros energijos arba galios kaupimo įtaisas įkraunamas:

a)

transporto priemonės įkrovikliu, jei yra, arba

b)

gamintojo rekomenduojamu išoriniu įkrovikliu, taikant įprastą naktinės įkrovos metodiką.

Pagal šią metodiką nenaudojami visų tipų specialūs įkrovikliai, kurie galėtų būti įjungti automatiškai arba neautomatiniu būdu, pvz., išlyginamoji įkrova arba techninės priežiūros įkrova.

Gamintojas turi patvirtinti, kad per bandymą neprasidės speciali įkrovos procedūra.

Bandymo metodika

3.2.2.6.1.   Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojo naudojamomis priemonėmis. Pirmasis ciklas pradedamas variklio užvedimo procedūra.

3.2.2.6.2.   Mėginius pradedama imti (BS) prieš užvedant variklį arba pradedant variklio užvedimo veiksmus ir baigiama imti, pasibaigus papildomo miesto ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antroji dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.2.2.6.3.   Transporto priemonė važiuoja pagal 4 priedą arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir techninėje pavarų perjungiklio instrukcijoje (vairuotojo informacija). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4 priedo 1 priedėlyje. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4 priedo 2.3.3 punkte esantis aprašas.

3.2.2.6.4.   Išmetamosios dujos analizuojamos remiantis 4 priedu.

3.2.2.7.   Bandymo rezultatai yra palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis, o vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis apskaičiuojamas pagal A sąlygą (M1i).

B sąlyga

Transporto priemonės kondicionavimas

3.2.3.1.1.   Transporto priemonėms su kompresinio uždegimo varikliais taikomas antrosios dalies ciklas, aprašytas 4 priedo 1 priedėlyje. Pagal 3.2.3.4.3 punktą iš eilės atliekami trys ciklai.

3.2.3.1.2.   Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais prieš bandymą kondicionuojamos vienu pirmosios dalies ir dviem antrosios dalies važiavimo ciklais pagal 3.2.3.4.3 punktą.

3.2.3.2.   Transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaisas iškraunamas pagal 3.2.2.2 punktą.

3.2.3.3.   Po šio kondicionavimo prieš bandymą transporto priemonė laikoma patalpoje, kurioje temperatūra yra santykinai pastovi: 293–303 K (20–30 °C). Šis kondicionavimas trunka mažiausiai šešias valandas ir tęsiasi iki tol, kol variklio alyvos ir aušinamojo skysčio, jei yra, temperatūra nuo patalpos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip ±2 K laipsniais.

Bandymo metodika

3.2.3.4.1.   Transporto priemonė užvedama įprastomis vairuotojo naudojamomis priemonėmis. Pirmasis ciklas pradedamas variklio užvedimo procedūra.

3.2.3.4.2.   Mėginių ėmimas pradedamas (BS) prieš užvedant transporto priemonę arba atliekant užvedimo veiksmus, o baigiamas, pasibaigus papildomo miesto ciklo galutiniam tuščiosios eigos etapui (antroji dalis, mėginių ėmimo pabaiga (ES)).

3.2.3.4.3.   Transporto priemonė važiuoja pagal 4 priedą arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir techninėje pavarų perjungiklio instrukcijoje (vairuotojo informacija). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4 priedo 1 priedėlyje. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4 priedo 2.3.3 punkte esantis aprašas.

3.2.3.4.4.   Išmetamosios dujos analizuojamos remiantis 4 priedu.

3.2.3.5.   Bandymo rezultatai yra palyginami su šios taisyklės 5.3.1.4 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis, o vidutinis išmetamas kiekvieno teršalo kiekis apskaičiuojamas pagal B sąlygą (M2i).

Bandymo rezultatai

3.2.4.1.   Pranešimui svertinės vertės apskaičiuojamos taip:

Mi = (De × M1i + Dav × M2i) / (De + Dav)

Kur:

Mi

=

išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą

M1i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, esant iki galo įkrautam elektros energijos arba galios kaupimo įtaisui, apskaičiuojama 3.2.2.7 punkte.

M2i

=

vidutinė išmetamo teršalo i masė gramais per kilometrą, elektros energijos arba/galios kaupimo įtaisui esant minimaliai įkrautam (didžiausia iškrova), apskaičiuojama 3.2.3.5 punkte.

De

=

transporto priemonės nuvažiuojamas atstumas jungikliui esant išimtinai elektros režimo padėtyje pagal taisyklės Nr. 101 7 priede aprašytą metodiką, kai gamintojas turi pateikti matavimo priemones, transporto priemonę naudojant tik elektriniu režimu.

Dav

=

25 km (vidutinis nuvažiuojamas atstumas nuo vienos akumuliatoriaus įkrovos iki kitos).

3.3.   Įkraunama viduje (notovc HEV) be veikimo režimo jungiklio

3.3.1.   Šios transporto priemonės bandomos pagal 4 priedą.

3.3.2.   Transporto priemonei kondicionuoti iš eilės atliekami du visi važiavimo ciklai (vienas pirmosios dalies ir vienas antrosios dalies), netaikant transporto priemonės būklės stabilizavimo.

3.3.3.   Transporto priemonė važiuoja pagal 4 priedą arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir techninėje pavarų perjungiklio instrukcijoje (vairuotojo informacija). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4 priedo 1 priedėlyje. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4 priedo 2.3.3 punkte esantis aprašas.

3.4.   Įkraunama viduje (notovc HEV) su veikimo režimo jungikliu

3.4.1.   Šios transporto priemonės kondicionuojamos ir bandomos hibridiniu režimu pagal 4 priedą. Jei galima rinktis keletą hibridinių režimų, bandymas atliekamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas). Remdamasi gamintojo pateikta informacija, technikos tarnyba garantuoja, kad visuose hibridiniuose režimuose laikomasi ribinių verčių.

3.4.2.   Transporto priemonei kondicionuoti iš eilės atliekami bent du visi važiavimo ciklai (vienas pirmosios dalies ir vienas antrosios dalies), netaikant transporto priemonės būklės stabilizavimo.

3.4.3.   Transporto priemonė važiuoja pagal 4 priedą arba, jei taikoma speciali pavarų perjungimo strategija, pagal gamintojo instrukcijas, kaip nurodyta serijinės gamybos transporto priemonių vairuotojo vadove ir techninėje pavarų perjungiklio instrukcijoje (vairuotojo informacija). Šioms transporto priemonėms netaikomi pavarų perjungimo taškai, nurodyti 4 priedo 1 priedėlyje. Renkantis eksploatavimo kreivės profilį, taikomas 4 priedo 2.3.3 punkte esantis aprašas.

4.   II TIPO BANDYMO METODAI

4.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 5 priedą, veikiant degalais varomam varikliui. Gamintojas užtikrina „pagalbinį režimą“, kad būtų galima atlikti šį bandymą.

Jei būtina, taikoma speciali metodika, pateikta šios taisyklės 5.1.6 punkte.

5.   III TIPO BANDYMO METODAI

5.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 6 priedą, veikiant degalais varomam varikliui. Gamintojas užtikrina „pagalbinį režimą“, kad būtų galima atlikti šį bandymą.

5.2.   Bandymai atliekami tik pagal 6 priedo 3.2 punkto 1 ir 2 sąlygas. Jei dėl kokių nors priežasčių neįmanoma atlikti bandymo pagal 2 sąlygą, turėtų būti taikoma kita pastovaus greičio sąlyga (veikiant degalais varomam varikliui ir jam taikant apkrovą).

6.   IV TIPO BANDYMO METODAI

6.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 7 priedą.

Prieš pradedant bandymo procedūrą (7 priedo 5.1 punktas), transporto priemonės kondicionuojamos taip:

OVC transporto priemonės:

6.2.1.1.    OVC transporto priemonės be veikimo režimo jungiklio: procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

—

tolygiu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis, arba

—

jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio, nustatytą laiką arba atstumą (nustato technikos tarnyba ir gamintojas), arba

—

pagal gamintojo rekomendaciją.

Degalais varomas variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo jo automatinio užsivedimo.

6.2.1.2.    OVC transporto priemonės su veikimo režimo jungikliu: procedūra pradedama transporto priemonės elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova važiuojant, jungikliui esant elektros režimo padėtyje (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.), pastoviu greičiu, lygiu 70 ± 5 % didžiausio 30 minučių greičio.

Iškrovos sustabdymas:

—

kai transporto priemonė negali pasiekti 65 % didžiausio 30 minučių greičio, arba

—

kai standartinė transporto priemonės įranga nurodo vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, arba

—

nuvažiavus 100 km.

Jei transporto priemonėje nėra išimtinai elektrinio režimo, elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso iškrova atliekama važiuojant (bandymų keliu, ant važiuoklės dinamometro ir kt.):

—

tolygiu 50 km/h greičiu, kol pradeda veikti degalais varomas HEV variklis, arba

—

jei transporto priemonė negali pasiekti pastovaus 50 km/h greičio neužvedus degalais varomo variklio, greitis sumažinamas, kol transporto priemonė galės važiuoti mažesniu pastoviu greičiu, neužvedant degalais varomo variklio, nustatytą laiką arba atstumą (nustato technikos tarnyba ir gamintojas), arba

—

pagal gamintojo rekomendaciją.

Variklis turi būti sustabdytas per 10 sekundžių nuo jo automatinio užsivedimo.

NOVC transporto priemonės:

6.2.2.1.    NOVC transporto priemonės be veikimo režimo jungiklio: procedūra pradedama iš eilės atliekamais bent dviem visais važiavimo ciklais (vienas pirmosios dalies ir vienas antrosios dalies), netaikant transporto priemonės būklės stabilizavimo.

6.2.2.2.    NOVC transporto priemonės su veikimo režimo jungikliu: procedūra pradedama iš eilės atliekamais bent dviem visais važiavimo ciklais (vienas pirmosios dalies ir vienas antrosios dalies), netaikant transporto priemonės būklės stabilizavimo, transporto priemonei veikiant hibridiniu režimu. Jei galima rinktis keletą hibridinių režimų, bandymas atliekamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas).

Kondicionavimo važiavimas ir dinamometro bandymas atliekamas pagal 7 priedo 5.2 ir 5.4 punktus:

6.3.1.    OVC transporto priemonės: tomis pačiomis sąlygomis, kaip apibrėžta I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

6.3.2.    NOVC transporto priemonės: pagal tas pačias sąlygas, kaip I tipo bandymas.

7.   V TIPO BANDYMO METODAI

7.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 9 priedą.

7.2.   OVC transporto priemonės:

Norint nuvažiuoti tam tikrą atstumą, per dieną leidžiama du kartus įkrauti elektros energijos arba galios kaupimo įrenginį.

OVC transporto priemonių su veikimo režimo jungikliu atveju reikiamas atstumas važiuojamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas).

Važiuojant reikiamą atstumą, įjungti kitą hibridinį režimą leidžiama, jei būtina tęsti važiavimą susitarus su technikos tarnyba.

Išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kaip apibrėžta I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

7.3.   NOVC transporto priemonės:

NOVC transporto priemonių su veikimo režimo jungikliu atveju reikiamas atstumas važiuojamas režimu, kuris automatiškai nustatomas uždegimo raktelį pasukus į įjungimo padėtį (įprastas režimas).

Teršalų išmetimo matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos atliekant I tipo bandymą.

8.   VI TIPO BANDYMO METODAI

8.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 8 priedą.

8.2.   OVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kaip apibrėžta I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

8.3.   NOVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos atliekant I tipo bandymą.

9.   TRANSPORTO PRIEMONIŲ DIAGNOSTIKOS SISTEMŲ (OBD) BANDYMO METODAI

9.1.   Transporto priemonės bandomos pagal 11 priedą.

9.2.   OVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios nustatytos I tipo bandymo B sąlyga (3.1.3 ir 3.2.3 punktai).

9.3.   NOVC transporto priemonių atveju išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos atliekant I tipo bandymą.

(1)  taip pat vadinama „įkraunama išorėje“

(2)  taip pat vadinama „įkraunama viduje“

(3)  Pavyzdžiui: sportinė, ekonominė, miesto, papildoma miesto padėtis …

(4)   Režimas, kai daugiausia naudojama elektra: Hibridinis režimas, kurio atžvilgiu galima įrodyti, kad iš visų pasirenkamų hibridinių režimų daugiausia naudojama elektros, kai bandoma pagal taisyklės Nr. 101 10 priedo 4 skirsnio A sąlygą, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija, suderinta su technikos tarnyba.

(5)   Režimas, kai daugiausia naudojami degalai: Hibridinis režimas, kurio atžvilgiu galima įrodyti, kad iš visų pasirenkamų hibridinių režimų daugiausia naudojami degalai, kai bandoma pagal taisyklės Nr. 101 10 priedo 4 skirsnio B sąlygą, nustatomas remiantis gamintojo pateikta informacija, suderinta su technikos tarnyba.

1 priedėlis

Elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso įkrovos būsena (SOC) OVC HEV I tipo bandymui

I tipo bandymo A sąlyga

Image 31

SOC

minimum

A sąlyga:

1)

Pradinė elektros energijos arba galios kaupimo įtaiso įkrovos padėtis.

2)

Iškrova atliekama pagal 3.1.2.1 arba 3.2.2.1 punktą.

3)

Transporto priemonė kondicionuojama pagal 3.1.2.2 arba 3.2.2.2 punktą.

4)

Įkrova stabilizavimo metu atliekama pagal 3.1.2.3 ir 3.1.2.4 arba pagal 3.2.2.3 ir 3.2.2.4 punktų reikalavimus.

5)

Bandymas atliekamas pagal 3.1.2.5 arba 3.2.2.5 punkto reikalavimus.

I tipo bandymo B sąlyga

Image 32

SOC

minimum

B sąlyga:

1)

Pradinė įkrovos padėtis.

2)

Transporto priemonė kondicionuojama pagal 3.1.3.1 arba 3.2.3.1 punkto reikalavimus.

3)

Iškrova atliekama pagal 3.1.3.2 arba 3.2.3.2 punkto reikalavimus.

4)

Būklės stabilizavimas atliekamas pagal 3.1.3.3 arba 3.2.3.3 punkto reikalavimus.

5)

Bandymas atliekamas pagal 3.1.3.4 arba 3.2.3.4 punkto reikalavimus.
Top