|
KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ DĖL INICIATYVOS (be poveikio vertinimo) |
|
|
Šiuo dokumentu siekiama informuoti visuomenę ir suinteresuotuosius subjektus apie Komisijos darbą, kad jie galėtų teikti grįžtamąją informaciją ir veiksmingai dalyvauti konsultacijose. |
|
|
Iniciatyvos pavadinimas |
Komisijos komunikatas dėl ES branduolių sintezės strategijos |
|
Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius) |
Energetikos GD – D.4 skyrius (ITER) Vienas iš vadovaujančių padalinių: Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD – C.4 skyrius (Euratomo moksliniai tyrimai) |
|
Tikėtinas iniciatyvos tipas |
Kita – nauja |
|
Orientacinės datos |
2025 m. pabaiga (IV ketv.) |
|
Papildoma informacija |
Study on the applicability of the regulatory framework for nuclear facilities to fusion facilities: towards a specific regulatory framework for fusion facilities: final report (Branduolinės energetikos objektų reguliavimo sistemos taikymo branduolių sintezės įrenginiams tyrimas: siekiant sukurti specialią branduolių sintezės įrenginių reguliavimo sistemą. Galutinė ataskaita), 2022 m., Europos Komisija, Energetikos generalinis direktoratas, DOI:10.2833/787609 Foresight study on the worldwide developments in advancing fusion energy, including the small scale private initiatives (Pasaulinės pažangos branduolių sintezės energetikos srityje, įskaitant nedidelio masto privačias iniciatyvas, prognozių tyrimas), 2023 m., Europos Komisija, Energetikos generalinis direktoratas, DOI:10.2833/967945 Analysis on a strategic public-private partnership approach to foster innovation in fusion energy, Final report (Strateginio viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės metodo, skirto inovacijoms branduolių sintezės energetikoje skatinti, analizė. Galutinė ataskaita), 2023 m., Europos Komisija, Energetikos generalinis direktoratas, DOI:10.2833/323326 2024 m. kovo 14 d. Europos aukšto lygio apskritojo stalo diskusijos branduolių sintezės inovacijų skatinimo klausimais, DIO:10.2777/621539 2024 m. balandžio 23 d. ES branduolių sintezės energijos planas, ES branduolių sintezės energijos planas 2024 m. liepos 3 d. ES branduolių sintezės verslo forumas, ES branduolių sintezės verslo forumas – Europos Komisija Fusion Expert Group Opinion Paper, Towards the EU Fusion Strategy (Branduolių sintezės ekspertų grupės nuomonės dokumentas „Siekiant ES branduolių sintezės strategijos“), 2025 m., Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, DOI:10.2777/3510421 |
|
Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi šiame dokumente aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis. |
|
|
A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra |
|
Politinės aplinkybės |
|
Tiek švarios pramonės kursas, tiek Įperkamos energijos veiksmų planas įpareigoja Komisiją pasiūlyti ES branduolių sintezės strategiją. Tikslas – paspartinti branduolių sintezės, kaip novatoriško, neiškastinio energijos šaltinio ateičiai, komercializavimą. Draghi pranešime dėl ES konkurencingumo rekomenduojama parengti visa apimančią ES branduolių sintezės energijos inovacijų strategiją, kuri būtų pagrįsta ITER projektu, kartu remiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sukūrimą, siekiant skatinti greitą ir ekonomiškai perspektyvų branduolių sintezės energijos komercializavimą. Be to, branduolių sintezės technologijos priklauso novatoriškų technologijų, kurių spartesnė plėtra rekomenduojama ES konkurencingumo kelrodyje, kategorijai. Komisija planuoja parengti ES branduolių sintezės strategiją, kurioje būtų pasinaudota per dešimtmečius Europoje branduolių sintezės srityje sukaupta pasaulinio lygio patirtimi ir sukurta infrastruktūra. Šia strategija bus sukurta aplinka, kurioje, pasitelkus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, remiami startuoliai ir skatinamos investicijos, derinami ES reguliavimo metodai ir nustatomas veiksmingas sprendimų priėmimo procesas, skirtas branduolių sintezės technologijoms kurti ir komercializuoti. |
|
Problema, kurią siekiama spręsti šia iniciatyva |
|
Pagrindinės problemos, kurias siekiama spręsti šia iniciatyva: Švarių ir tvarių energijos šaltinių poreikis ateityje ES energijos rinka turi kuo greičiau plėtoti ir naudoti švarius energijos šaltinius, kad būtų palaikoma gerovė ir energetinis saugumas, taip pat užtikrinamas ilgalaikis planetos dekarbonizacijos tvarumas. Branduolių sintezės energija kaip tvarus ir švarus energijos šaltinis ilguoju laikotarpiu yra daug žadantis sprendimas, tačiau tam, kad branduolių sintezė taptų komerciškai perspektyvi elektros energijos gamybai, reikia atlikti keletą veiksmų. Didėjanti pasaulinė konkurencija branduolių sintezės srityje / poreikis aktyviau įtraukti Europos privatųjį sektorių ES jau dešimtmečius remia branduolių sintezės mokslinius tyrimus, o galutinis tikslas – ateityje statyti branduolių sintezės jėgaines. Ji vadovauja tarptautiniam projektui ITER, kurio tikslas – įrodyti technines ir mokslines galimybes naudoti branduolių sintezę kaip energijos šaltinį. Be to, ES skatina branduolių sintezės mokslinius tyrimus pagal savo Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių su branduolių sinteze susijusių technologijų kūrimui, pasirengimui eksploatuoti medžiagų bandymų įrenginį, mokymo ir švietimo veiklai ir kt. Pastaraisiais metais visame pasaulyje buvo vystomos branduolių sintezei reikalingos technologijos, pasiekti svarbūs laimėjimai branduolių sintezės mokslo srityje, taip pat sparčiai didėjo konkurencija ir daugėjo privačių investicijų į branduolių sintezės technologijas, daugiausia JAV. Šiuo atžvilgiu turėtų būti skatinamas ES privataus sektoriaus dalyvavimas. Palankios reguliavimo sistemos Europos Sąjungoje trūkumas Šiuo metu ES nėra laikomasi vienodo požiūrio į branduolių sintezės įrenginių reguliavimą, be to, Europos antrinės teisės aktuose jiems nenustatyti konkretūs reikalavimai. Šiam klausimui spręsti skirta ES branduolių sintezės strategija būtų užtikrintas veiksmingas ir suderintas atitinkamų saugos reikalavimų taikymas ES ir būtų lengviau diegti šią technologiją. Rizika atsilikti nuo ES nepriklausančių šalių, kurios jau turi branduolių sintezės strategiją Savo branduolių sintezės strategijas neseniai paskelbė kelios ES nepriklausančios šalys, pvz.: ·Jungtinė Karalystė: 2021 m. strategija „Branduolių sintezės energijos link“ (angl. Towards fusion energy) ir jos atnaujinimas 2023 m.; ·Japonija: 2023 m. „Branduolių sintezės energijos inovacijų strategija“ (angl. Fusion Energy Innovation Strategy); ·JAV: Energetikos departamento „2024 m. branduolių sintezės energijos strategija“ (angl. Fusion Energy Strategy 2024). Europos Sąjungoje Prancūzija 2023 m. parengė programą „Prancūzija 2030 m.“, o Vokietija 2024 m. paskelbė savo finansavimo programą „Branduolių sintezė 2040 m.“ ES branduolių sintezės strategija, pagal kurią būtų koordinuojami įvairių ES suinteresuotųjų subjektų veiksmai ir būtų suteikiama aiškumo privačiajam sektoriui, leistų ES i) išlaikyti ir sustiprinti savo technologinę lyderystę; ii) užtikrinti savo rinkos konkurencingumą ir iii) užtikrinti reguliavimo tikrumą. |
|
ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra) |
|
Teisinis pagrindas |
|
Šios iniciatyvos teisinis pagrindas – Euratomo sutartis, konkrečiai jos 1 skyrius „Mokslinių tyrimų skatinimas“, 3 skyrius „Sveikata ir sauga“, 5 skyrius „Bendrosios įmonės“ ir 10 skyrius „Išorės santykiai“. |
|
Praktinis ES veiksmų poreikis |
|
ES masto strategija, paremta tiek nacionalinėmis, tiek ES programomis, yra labai svarbi siekiant šių tikslų: ·išlaikyti Europos lyderystę ir konkurencinį pranašumą branduolių sintezės technologijų srityje; ·skatinti ES privatųjį sektorių; ·sudaryti palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams ir technologijų inovacijoms bei mokslinių tyrimų praktinės patirties perdavimui pramonės bendruomenei; ·peržiūrėti ES branduolių sintezės saugos teisinės sistemos galimybes; ·sukurti ES lygmens valdymą, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas ir užtikrinamas suinteresuotųjų subjektų sutarimas dėl aiškių veiksmų planų, apibrėžtų technologijų ir terminų siekiant komercializuoti branduolių sintezės technologiją. |
|
B. Iniciatyvos tikslas ir įgyvendinimo būdai |
|
Strategijos tikslai: 1.nustatyti veiksmus, kuriais būtų visapusiškai pasinaudota ES lyderyste ITER projekte. Visų pirma ES turėtų remtis projektuojant ir statant ITER sukurtomis technologijomis ir įgyta patirtimi ir kuo labiau padidinti ES gaunamą naudą vykdant ITER veiklą. 2.Suformuluoti aiškų bandomosios branduolių sintezės jėgainės kūrimo planą ir pašalinti tokias esmines strategines technologines spragas, kaip tričio gamyba ar sąlyčio su plazma komponentai ir medžiagos. Įgyvendinant šį planą turėtų būti sudaromos sąlygos supaprastinti ir racionalizuoti ES iniciatyvas, be to, jis turėtų būti paremtas Europos branduolių sintezės veiksmų planu. 3.Sukurti konkurencingą pramonės ekosistemą, įtraukti privatųjį sektorių ir skatinti investicijas: i) kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę; ii) bendradarbiaujant su Europos inovacijų taryba sukurti finansavimo mechanizmą startuoliams ir iii) plečiant kitas finansavimo galimybes. 4.Parengti darbo jėgos strategiją, kad būtų galima pritraukti, mokyti ir išlaikyti kvalifikuotą branduolių sintezės srities darbo jėgą, įskaitant mokslininkus, inžinierius ir technikus. 5.Strategija siekiama sutelkti ir plėtoti Europos branduolių sintezės tiekimo grandinę, kad būtų galima sukurti bandomąją (-ąsias) branduolių sintezės jėgainę (-es), kuriai (-ioms) vadovautų privatusis sektorius, ir spręsti esminius strateginius klausimus, pavyzdžiui, pagrindinių kuro šaltinių, tokių kaip tričio, trūkumą ir ličio 6 sodrinimą. 6.Parengti ir įgyvendinti ES branduolių sintezės įrenginiams palankią reguliavimo sistemą, kad Europos konstruktoriams, operatoriams ir reguliavimo institucijoms būtų užtikrintas nuspėjamumas ir supaprastinta rinka. 7.Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, grindžiamą aiškiu strateginiu interesu ir abipuse nauda. 8.Sukurti veiksmingą branduolių sintezės valdymo struktūrą ir sprendimų priėmimo procesą ES lygmeniu. |
|
Tikėtinas poveikis |
|
Priėmus ES branduolių sintezės strategiją, kurios kertinis akmuo – ES lyderystė dalyvaujant projekte ITER, bus sudarytos sąlygos kuo greičiau komercializuoti branduolių sintezės energiją ir siekti šių darnaus vystymosi tikslų: įperkamos ir švarios energijos; darbo jėgos ugdymo ir ekonomikos augimo; pramonės, inovacijų ir infrastruktūros; klimato srities veiksmų. |
|
Būsima stebėsena |
|
Paskelbus Komunikatą dėl ES branduolių sintezės strategijos ir gavus grįžtamąją informaciją iš ES institucijų, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų, bus parengtas išsamus veiksmų planas su pagrindiniais veiklos rodikliais ir tarpiniais tikslais. Su branduolių sintezės strategija susiję padaliniai (Energetikos GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD) bus atsakingi už jo stebėseną, prižiūrint pirmiau 8 punkte apibrėžtai branduolių sintezės valdymo struktūrai. |
|
C. Geresnis reglamentavimas |
|
Poveikio vertinimas |
|
Strategija bus paskelbta kaip Komisijos komunikatas, todėl jos poveikio vertinimo atlikti nereikia. Tai nėra pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. |
|
Konsultacijų strategija |
|
Šio kvietimo teikti informaciją tikslas – surinkti papildomos informacijos iš mokslinių tyrimų suinteresuotųjų subjektų, pramonės atstovų, startuolių ir privačių investuotojų. Tai padės geriau apibrėžti veiksmus, kuriuos būtų galima pasiūlyti branduolių sintezės strategijoje po konsultacijų su valstybių narių atstovais 2024 m. įsteigtoje Branduolių sintezės ekspertų grupėje. Su kitais su branduolių sinteze susijusiais suinteresuotaisiais subjektais buvo konsultuojamasi keliuose renginiuose: Europos aukšto lygio apskritojo stalo diskusijoje dėl branduolių sintezės inovacijų skatinimo (2024 m. kovo 14 d., Briuselis), Energetikos GD organizuotoje konferencijoje „ES branduolių sintezės energijos planas“ (2024 m. balandžio 23 d., Strasbūras) ir ES branduolių sintezės verslo forume (2024 m. liepos 3–4 d., Berlynas). 2025 m. su ES branduolių sintezės bendruomene, pasitelkiant jos pagrindinius branduolių sintezės srities ir pramonės ekspertus, turėtų būti konsultuojamasi dėl ES branduolių sintezės veiksmų gairių, skirtų ES branduolių sintezės strategijai įgyvendinti, tarpinių tikslų ir veiksmų gairių tvarkaraščio. |
|
Kodėl rengiame konsultacijas? |
|
Konsultacijomis siekiama išsiaiškinti dabartines technines, mokslines ir finansines kliūtis, su kuriomis susiduriama siekiant komerciškai naudoti branduolių sintezę. Po to galima nustatyti veiksmingiausius veiksmus. |
|
Tikslinė auditorija |
|
Konsultacijos, įskaitant šį kvietimą teikti informaciją, bus rengiamos su viešosiomis mokslinių tyrimų organizacijomis, privačiomis organizacijomis (pramonės įmonėmis, startuoliais) ir valstybių narių atstovais. Siekiant nustatyti lyginamąjį standartą, konsultacijos taip pat bus vykdomos šalyse, kurios jau yra parengusios branduolių sintezės strategiją, (pvz., JAV, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje). |