KVIETIMAS TEIKTI INFORMACIJĄ

DĖL POVEIKIO VERTINIMO

PROJEKTAS

Iniciatyvos pavadinimas

ES pristatymo paslaugų aktas

Vadovaujantis GD (atsakingas skyrius)

Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD (E5)

Tikėtinas iniciatyvos tipas

Reglamentas

Orientacinis tvarkaraštis

2026 m. IV ketv.

Papildoma informacija

https://ec.europa.eu/growth/sectors/postal-services_en

Šis dokumentas teikiamas tik susipažinti. Jis neturi įtakos galutiniam Komisijos sprendimui dėl to, ar ši iniciatyva bus įgyvendinama, ar dėl jos galutinio turinio. Visi aprašyti iniciatyvos elementai, įskaitant įgyvendinimo datas, gali keistis.

A. Politinės aplinkybės, problemos apibūdinimas ir subsidiarumo patikra

Politinės aplinkybės

ES pašto reglamentavimo sistemą sudaro Pašto paslaugų direktyva (1997 m., persvarstyta 2002 m. ir 2008 m.) ir Reglamentas dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų (2018 m.). Direktyva pašto korespondencijos rinkos atvertos konkurencijai, užtikrintos universaliosios paslaugos ir nustatytos naudotojų apsaugos priemonės, o reglamentu pagerinta tarptautinių siuntinių pristatymo priežiūra. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius pašto sektoriui įtakos turėjo reikšmingi pokyčiai: mažėjantis pašto korespondencijos kiekis daro vis didesnį spaudimą finansiniam universaliųjų paslaugų tvarumui, o pristatomų siuntinių kiekis dėl e. prekybos išaugo, todėl kyla vartotojų apsaugos problemų. Komisijos 2021 m. vertinime patvirtinta, kad direktyva tebėra aktuali, tačiau nustatyta, kad yra pasenusių ir neveiksmingų nuostatų. Tuo pat metu paskelbtoje 2021 m. Reglamento dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų įgyvendinimo ataskaitoje nustatytos tobulintinos sritys, tačiau padaryta išvada, kad reglamentą peržiūrėti dar per anksti. 2024 m. pašto sektoriaus ateities perspektyvų tyrime prognozuota, kad pagrindiniai sektoriaus uždaviniai išliks, ir pasiūlyta atnaujinti ES pašto reglamentavimo sistemą. 2025 m. bendrosios rinkos strategijoje paskelbta apie ES pašto paslaugų reglamentavimo sistemos peržiūrą. 

Problemos, kurias siekiama spręsti šia iniciatyva

Šia iniciatyva daugiausia dėmesio skiriama toliau nurodytoms problemoms spręsti.

·1 problema. Universaliųjų paslaugų įsipareigojimo finansavimas palaipsniui tampa netvarus, o tai gali turėti įtakos prieinamumui. 

Mažėjant pašto siuntų kiekiui, dėl reikalavimų, susijusių su pašto korespondencijos pristatymo dažniu ir universaliųjų paslaugų kokybe, universaliųjų paslaugų sąnaudos tampa netvarios. Kyla pavojus pristatymo tinklo, kuriuo remiamos universaliosios paslaugos, tvarumui, todėl kyla didelė rizika, kad pašto paslaugos nebus teikiamos pažeidžiamoms grupėms ir atokiose paskirties vietose. Dėl skirtingų valstybių narių požiūrių į universaliųjų paslaugų teikimo užtikrinimą kyla pavojus, kad bendroji pašto rinka bus suskaidyta.

·2 problema. Skundų nagrinėjimo sistemų aprėptis ir veiksmingumas valstybėse narėse skiriasi ir nėra pakankamai pritaikyti e. prekybai.

Daugėjant e. prekybos siuntinių, kyla susirūpinimas, kad e. prekybos siuntinių pristatymui gali būti netaikomos tinkamos vartotojų apsaugos priemonės, ypač tais atvejais, kai procese gali dalyvauti daug partnerių, kaip yra tarpvalstybinio siuntinių pristatymo atveju. E. prekybos siuntinių gavėjams neužtikrinama teisė siekti žalos atlyginimo tiesiogiai iš pristatymo paslaugų teikėjo arba naudotis išorės skundų nagrinėjimo mechanizmu, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikėjas yra universaliųjų paslaugų teikėjas.

·3 problema. Šios srities teisės aktai ne visiems atitinkamiems veiklos vykdytojams taikomi vienodai.

Siuntinius pristatančių veiklos vykdytojų skaičius dėl e. prekybos didėja, tačiau ne visi veiklos vykdytojai aiškiai patenka į Pašto paslaugų direktyvos taikymo sritį. 2024 m. perspektyvinis tyrimas rodo, kad ES teisinėje sistemoje šiuo klausimu trūksta aiškumo, o tai gali turėti įtakos vienodoms sąlygoms.

·4 problema. Tarpvalstybinio siuntinių pristatymo problemos trukdo tarpvalstybinei e. prekybai. 

Yra požymių, kad internetu perkantys vartotojai gali patirti sunkumų dėl tarpvalstybinės e. prekybos siuntinių pristatymo sąveikumo problemų. Kadangi pristatymo grandinėje dalyvauja daug nacionalinių ir vietos subjektų, dėl siuntinių pristatymo tvarkymo skirtumų gali kilti problemų, susijusių su valdymu ir sekimu, taip pat su keitimusi duomenimis.

·5 problema. Teikėjams ir reguliavimo institucijoms tenkanti administracinė našta yra neproporcinga. 
Reguliavimo institucijoms tenkanti našta rinkti bei apdoroti duomenis ir pranešimų bei ataskaitų teikimo prievolės, kurių turi laikytis veiklos vykdytojai, gali būti sumažintos, supaprastintos ir racionalizuotos, kad būtų sumažintos reikalavimų laikymosi išlaidos.

ES veiksmų pagrindas (teisinis pagrindas ir subsidiarumo patikra)

Ši iniciatyva susijusi su pašto paslaugomis – sritimi, kurioje ES dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis. ES veiksmai grindžiami toliau nurodytais subsidiarumo sumetimais.

·Nacionalinėmis priemonėmis neįmanoma veiksmingai spręsti tarpvalstybinių pašto paslaugų problemų, todėl iškraipoma bendroji rinka. 

·Dėl skirtingų nacionalinių požiūrių į universaliųjų paslaugų įsipareigojimus gali atsirasti kliūčių teikti pašto paslaugas ir jomis naudotis visoje ES, o tai gali trukdyti bendrosios rinkos veikimui.

·ES masto vartotojų teisių, skaidrumo ir skundų nagrinėjimo standartai yra veiksmingesni tiek tarpvalstybiniams paslaugų teikėjams, tiek naudotojams.

Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis.

Praktinis ES veiksmų poreikis

Pašto paslaugų sektorius yra gyvybiškai svarbus bendrosios rinkos ekonomikai, nes jis sudaro sąlygas pristatyti e. prekybos siuntinius ir sudaryti verslo sandorius, taip pat sudaro 0,4 proc. ES verslo ekonomikos apyvartos ir jame dirba 1,59 mln. žmonių 1 . 2021 m. atlikus Pašto paslaugų direktyvos vertinimą nustatyta, kad kai kurios direktyvos nuostatos nevisiškai tenkina pašto paslaugų naudotojų ir veiklos vykdytojų poreikius ir lūkesčius, todėl atsiranda nereikalingos išlaidos ir nereikalinga našta. Vis daugiau nacionalinių nuo universaliųjų paslaugų įsipareigojimo leidžiančių nukrypti nuostatų gali lemti nenuoseklius paslaugų lygius, tarpvalstybinio pristatymo kliūtis ir bendrosios pašto rinkos iškraipymus. Todėl ES turi imtis veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniam ES pašto rinkos susiskaidymui ir užtikrintų prieigą prie universaliųjų paslaugų ir jų kokybę bendrojoje rinkoje. Taip pat reikėtų spręsti problemas, susijusias su neveiksmingomis Reglamento dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų nuostatomis ir tam tikru nesuderinamumu su Pašto paslaugų direktyva. 

B. Tikslai ir politikos galimybės

Tikslai

Modernizuojant ES pašto reglamentavimo sistemą siekiama toliau nurodytų pagrindinių tikslų.

·1 tikslas. Užtikrinti visuotinę galimybę visiems piliečiams ir įmonėms naudotis pašto pristatymo paslaugomis visose ES teritorijos vietose ir finansiškai tvariomis sąlygomis. 

·2 tikslas. Aiškiau išdėstyti ir, kai aktualu, pagerinti naudotojų teises stiprinant naudotojų apsaugą 2 . 

·3 tikslas. Užtikrinti vienodas sąlygas pašto pristatymo sektoriuje, užtikrinant vienodas sąlygas pašto pristatymo paslaugų teikėjams ir veiksmingą rinkos stebėseną bei vykdymo užtikrinimą.    

·4 tikslas. Remti tarpvalstybinio pristatymo sprendimų kūrimą, siekiant užtikrinti sklandžias ir veiksmingas paslaugas visoje e. prekybos bendrojoje rinkoje.

·5 tikslas. Sumažinti administracinę naštą, supaprastinant ir paaiškinant įgyvendinimo taisykles, kartu užtikrinant didesnį priežiūros ir reglamentavimo veiksmingumą ir suderinimą valstybių narių lygmeniu. 

Politikos galimybės

Nustatytos šios politikos galimybės pagrindinėms problemoms ir jų priežastims spręsti.

·Pradinė padėtis – jokių pokyčių. ES pašto reglamentavimo sistema liktų nepakitusi. Komisija galėtų pateikti papildomų gairių, kad būtų paaiškintas taisyklių taikymas ir pagerintas suderinimas. 

·1 galimybė. Ribota peržiūra. Ribota Pašto paslaugų direktyvos peržiūra būtų siekiama atnaujinti dabartinės sistemos nuostatas, kad būtų pašalinti pagrindiniai 2021 m. vertinime nustatyti trūkumai, ir atnaujinti ją atsižvelgiant į technologinius, rinkos ir naudotojų poreikių pokyčius. Peržiūra iš esmės suteiktų valstybėms narėms pritaikyti universaliąsias paslaugas prie nacionalinių aplinkybių, atnaujinti apibrėžtis, kad jos atitiktų teismų praktiką, ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems pašto pristatymo paslaugas teikiantiems veiklos vykdytojams. Galėtų būti svarstomi tam tikri pareigos pranešti pakeitimai, kad būtų sumažinta reguliavimo institucijoms tenkanti administracinė našta. Pasirinkus šią galimybę, Tarpvalstybinių siuntinių reglamentas nebūtų peržiūrimas.

·2 galimybė. Platesnė peržiūra. Platesnė Pašto paslaugų direktyvos ir Tarpvalstybinių siuntinių reglamento 3 peržiūra, galbūt sujungiant abu teisės aktus į vieną teisės aktą, apimtų tuos pačius aspektus kaip ir 1 galimybė, kartu nagrinėjant papildomus aspektus. Suderinant direktyvą ir reglamentą ir atnaujinant teisinę sistemą atsižvelgiant į pokyčius rinkoje, būtų galima dar labiau sumažinti arba panaikinti privalomą surinkimo ir pristatymo dažnį ir tarpvalstybinio pašto korespondencijos pristatymo kokybės reikalavimus, paaiškinti tarifų principus, spręsti skaidrumo klausimus, suderinti licencijavimo praktiką ir išplėsti konkretiems sektoriams skirto skundų nagrinėjimo mechanizmo taikymą.

·3 galimybė. Nauja taikymo sritis. Pagal šią galimybę sujungus direktyvą ir reglamentą į vieną teisės aktą būtų visiškai peržiūrėta ES pašto sistemos taikymo sritis, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama prekių pristatymui, neatmetant pašto korespondencijos, ir būtų užtikrinta galimybė visoje ES naudotis veiksmingomis ir įperkamomis pristatymo paslaugomis, kartu užtikrinant finansiškai tvarias sąlygas. Tai taip pat padėtų užtikrinti vienodą ir geresnę vartotojų apsaugą visoje ES, ypač e. prekybos srityje. Taip būtų sudarytos sąžiningos ir konkurencingos sąlygos pristatymo paslaugas teikiantiems veiklos vykdytojams, sprendžiamas tarpvalstybinio pristatymo partnerių sąveikumo (pvz., sekimo sistemų) klausimas, supaprastinti ir suderinti reikalavimai ir pagerintas nacionalinių reguliavimo institucijų gebėjimas išlaikyti vienodas sąlygas. 

·Papildomi elementai, kuriuos galima svarstyti pagal 3 galimybę ir kurie nėra tarpusavyje nesuderinami, galėtų apimti toliau nurodytus elementus.

oNuo turinio priklausoma pristatymo apibrėžtis: pašto pristatymo sąvoka apibrėžiama remiantis turiniu, funkcijomis ir kitais kriterijais, o ne forma, pavyzdžiui, prieinamumas visuomenei ar individualiam pristatymui, ir galimybės finansiškai tvariomis sąlygomis visiems naudotojams visoje ES naudotis veiksmingomis ir įperkamomis pristatymo paslaugomis užtikrinimas. 

oTikslinė universalioji paslauga: pristatymo sąvoka apibrėžiama neatsižvelgiant į formą, kartu siekiant išlaikyti bazinį universaliųjų paslaugų aprėpties lygį tik pažeidžiamiausiems naudotojams. 

oPrieinamos siuntinių pristatymo kaip universaliosios paslaugos kainos: siekiama sukurti bendrąją siuntinių pristatymo rinką užtikrinant, kad ES piliečiai ir mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) turėtų bent vieną įperkamą tarpvalstybinio pristatymo iš kiekvienos valstybės narės į kitą galimybę.

Dėl visų galimybių reikia iš dalies keisti teisės aktus ir jas būtų galima papildyti kitomis teisėkūros ir ne teisėkūros priemonėmis. Pasiūlymas galėtų būti pirmiau nurodytų galimybių ir elementų derinys.

C. Tikėtinas poveikis

Ekonominis poveikis. Sumažės valstybių narių ir universaliųjų paslaugų teikėjų sąnaudos, nes bus sumažinti universaliųjų paslaugų reikalavimai. Dėl užtikrintų vienodų sąlygų įmonės galėtų būti paskatintos investuoti ir diegti inovacijas, be to, pagerėtų pasirinkimas, kokybė ir kainos vartotojams.

Socialinis poveikis. Privalomo pašto korespondencijos pristatymo dažnio pakeitimai gali turėti įtakos universaliųjų paslaugų teikėjų užimtumui. Geresnės skundų teikimo procedūros padidins naudotojų pasitikėjimą tarpvalstybinio pristatymo paslaugomis.

Poveikis aplinkai. Pašto korespondencijos pristatymo dažnio mažinimas gali netiesiogiai prisidėti prie ES žalinimo tikslų, nes bus sumažintas pašto pristatymo anglies dioksido pėdsakas.

Poveikis pagrindinėms teisėms. Šia iniciatyva piliečiams suteikiama galimybė naudotis bendrojo ekonominio intereso paslaugomis (ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnis) ir skatinamas nediskriminavimas (Chartijos 21 straipsnis).

Poveikis supaprastinimui ir (arba) administracinei naštai. Šia iniciatyva bus patikslintos skundų teikimo procedūros ir tarifų principai, sumažinta administracinė našta, sumažinant finansavimo mechanizmų naštą ir pašto korespondencijos ir pristatymo paslaugų teikėjų ataskaitų teikimo prievoles ir reikalavimų laikymosi išlaidas (pvz., supaprastintas universaliųjų paslaugų įsipareigojimas). Tai turėtų sudaryti sąlygas daugiau investuoti ir diegti daugiau inovacijų ir taip padidinti ES pašto paslaugų teikėjų konkurencingumą. Tai būtų naudinga daugeliui gamybos ir mažmeninės prekybos MVĮ, kurių apyvarta sudaro 31 proc. visos ES e. prekybos apyvartos, nes geresni ir pigesni pristatymo sprendimai palengvintų tarptautinimą ir augimą.

D. Geresnio reglamentavimo priemonės

Poveikio vertinimas

Remiantis 2021 m. Pašto paslaugų direktyvos vertinimu, atitinkamais Komisijos tyrimais ir suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija, bus parengtas poveikio vertinimas pagal geresnio reglamentavimo principus, siekiant padėti parengti šią iniciatyvą ir pagrįsti Komisijos sprendimą.

Konsultacijų strategija

Po šio kvietimo teikti informaciją bus surengtos 12 savaičių viešos konsultacijos visomis ES kalbomis, siekiant surinkti išsamesnes nuomones ir į jas atsižvelgti rengiant iniciatyvą. Konkrečiais politikos klausimais bus surengtos tikslinės konsultacijos su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais (pvz., universaliųjų ir neuniversaliųjų paslaugų teikėjais, valstybėmis narėmis, nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, socialiniais partneriais ir pašto naudotojais, įskaitant vartotojus, mažmenininkus ir MVĮ). Papildoma informacija bus surinkta susitikimuose su atitinkamomis grupėmis, pavyzdžiui, Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupe, Pašto direktyvos komitetu ir Pašto paslaugų sektoriaus socialinio dialogo komitetu.

Poveikio vertinimas bus grindžiamas turimais duomenimis, įskaitant Pašto paslaugų direktyvos vertinimą ir naujausius sektoriaus, naudotojų poreikių ir e. prekybos ateities scenarijų tyrimus 4 . Papildomas tyrimas padės nustatyti problemas, tikslus bei politikos galimybes ir kiekybiškai įvertinti politikos galimybių poveikį.

Vadovaujantis Geresnio reglamentavimo gairėmis, bus paskelbta faktinė viešų konsultacijų suvestinė ataskaita, o prie poveikio vertinimo bus pridėta visos konsultacijų veiklos apibendrinamoji ataskaita.

Kodėl rengiame konsultacijas?

Konsultacijų tikslas – užtikrinti, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų pateikti savo nuomonę ir pasidalyti patirtimi. Tai leis pagerinti ir atnaujinti įrodymų bazę, kuria grindžiama iniciatyva.

Tikslinė auditorija

Konsultacijų tikslas – sužinoti visų suinteresuotų šalių, besidominčių pašto korespondencijos ir siuntinių pristatymu, nuomones. Ypač laukiama atsiliepimų iš pristatymo paslaugų naudotojų, įskaitant piliečius bei įmones, kai jie veikia kaip siuntinių gavėjai ir siuntėjai, ir iš e. mažmenininkų (ypač MVĮ);    iš pašto paslaugų teikėjų, kurie gali būti toliau skirstomi į universaliųjų paslaugų teikėjus (arba esamus, buvusius monopolius, nacionalinius paštus) ir kitus pristatymo paslaugų teikėjus (pvz., siuntų surinkėjus, skubių siuntų ir kurjerių paslaugų teikėjus, alternatyvius verslo modelius); iš profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų; iš valstybių narių ir jų sektorių reguliavimo institucijų, taip pat vietos valdžios institucijų, nacionalinių konkurencijos institucijų, vartotojų apsaugos įstaigų ir muitinių.