a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

Mokėjimo agentūra

Fondas

Valiutos vienetas

Likutis n–1 metų spalio 15 d.

Iš viso naujų atvejų (n finansiniais metais)

Iš viso pataisų(n finansiniais metais)

Iš viso palūkanų (n finansiniais metais)

Iš viso susigrąžintų sumų (n finansiniais metais)

Iš viso nesusigrąžinamų sumų (n finansiniais metais)

Suma, kurios susigrąžinimo procesas tebevyksta (n spalio 15 d. likutis)

Visiems sektoriams / priemonėms, kurių rizikos analizė atliekama, taikomi rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Rizikos veiksnių svorinis įvertinimas

Rizikos veiksniai

Rizikos vertės

Aprašymas

Vertės

… (sektoriui / priemonei) taikomi specialūs rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Rizikos veiksnių svorinis įvertinimas

Rizikos veiksniai

Rizikos vertės

Aprašymas

Vertės

Mažiausio įmonių skaičiaus apskaičiavimas:

A)  Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai arba jų suma sudarė daugiau nei 150 000  EUR EŽŪGF … finansiniais metais, skaičius

B)  Mažiausias skaičius (1/2 A)

Tiriamoji visuma, kuria remiantis atliekama atranka:

C)  Bendras skaičius

D)  Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma viršijo 350 000  EUR, skaičius

E)  Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo ne daugiau kaip 350 000  EUR, bet ne mažiau kaip 40 000  EUR, skaičius

F)  Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo mažiau nei 40 000  EUR, skaičius

Tikrinti pasiūlytos įmonės:

G)  Bendras skaičius

H)  Rizikos analize pagrįstas bendras skaičius*

I)  Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma viršijo 350 000  EUR, skaičius

J)  Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo ne daugiau kaip 350 000  EUR, bet ne mažiau kaip 40 000  EUR, skaičius

K)  Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo mažiau nei 40 000  EUR, skaičius

Pastabos.

*  Šiai kategorijai priklausančios įmonės yra tik tos, kurios buvo atrinktos atlikus rizikos analizę, ir jai nepriskiriamos tos įmonės, kurios atsitiktinai ir (arba) rankiniu būdu įtrauktos į kontrolės planą ir kurioms netaikoma rizikos analizė.

A)  EŽŪGF biudžeto punktas Nr.

B)  EŽŪGF biudžeto straipsnis

C)  Iš visos išlaidų pagal EŽŪGF biudžeto išlaidų kategoriją (EUR)

D)  Iš viso išlaidų pagal EŽŪOGF biudžeto eilutę, susijusių su įmonėmis, kurių pajamos arba mokėjimai arba jų suma viršijo 40 000  EUR (EUR)

E)  Iš viso išlaidų pagal EŽŪGF biudžeto eilutę, susijusių su įmonėmis, įtrauktomis į tikrinimo kontrolės planą (EUR)

F)  Įmonių, pagal EŽŪGF biudžeto eilutę įtrauktų į tikrinimo kontrolės planą, skaičius

Iš viso:

Pastabos.

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.

A)  Visas tikrintinų įmonių skaičius:

B)  Visas patikrintų įmonių skaičius:

C)  Visas tikrinamų įmonių skaičius:

D)  Visas dar nepatikrintų įmonių skaičius:

A)  EŽŪGF biudžeto punktas Nr.

B)  EŽŪGF biudžeto straipsnis

C)  Iš viso išlaidų, susijusių su tikrinimui pasirinktomis įmonėmis, suma ...

(EUR) (C=E+F+G)

Patikrintos įmonės

F)  Tikrinamos įmonės: iš viso su tomis įmonėmis susijusių išlaidų

(EUR)

G)  Nepatikrintos įmonės: iš viso su tomis įmonėmis susijusių išlaidų

(EUR)

D)  Faktiškai patikrintos išlaidos

(EUR)*

E)  Iš viso su tomis įmonėmis susijusių išlaidų

(EUR)

Iš viso:

Pastabos.

*  Yra susijusios tik su faktiškai tikrintų sąskaitų faktūrų išlaidomis (kurios yra atrinktos patikrinimui ir (arba) kryžminiam patikrinimui).

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.

A)  EŽŪGF biudžeto straipsnis

B)  EŽŪGF biudžeto punktas Nr.

C)  Susijusios įmonės nuorodos numeris

D)  Kiekvieno nustatyto galimo pažeidimo aprašymas ir pobūdis

E)  Nustatytų galimų pažeidimų skaičius

F)  Apskaičiuotoji galimų pažeidimų vertė

G)  OLAF nuorodos (-ų) numeris (-iai) (Pažeidimų valdymo sistemos (IMS) pranešimo numeriai)

H)  Tikrinimo laikotarpis, per kurį buvo planuojama atlikti tikrinimą *

Iš viso:

Pastabos.

*  Ankstesnių tikrinimo laikotarpių atveju tik tie, kurie nebuvo nurodyti ankstesnėse ataskaitose.

Apie kiekvieną pažeidimą (-us) padariusią (-ias) įmonę (-es) turėtų būti pranešama atskiroje eilutėje.

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.

Su ankstesniais tikrinimo kontrolės planais susijusių tikrinimų vykdymas

A)  Įmonių skaičius

B)  Susijusios išlaidos

C)  Faktiškai patikrintos su įmonėmis susijusios išlaidos *

4.1.  Įmonių, apie kurias ankstesnėje ataskaitoje buvo pranešta, kad jos tebetikrinamos, skaičius (4.1. = 4.2.+ 4.3.)

x

4.2.  skiltyje nurodytų patikrintų įmonių skaičius

4.3.  skiltyje nurodytų tebetikrinamų įmonių skaičius

x

4.4.  Įmonių, apie kurias ankstesnėje ataskaitoje buvo pranešta, kad jos dar nepradėtos tikrinti, skaičius (4.4. = 4.5 . +4.6 . +4.7.)

x

4.5.  skiltyje nurodytų patikrintų įmonių skaičius

4.6.  skiltyje nurodytų tebetikrinamų įmonių skaičius

x

4.7.  skiltyje nurodytų dar nepradėtų tikrinti įmonių skaičius

x

Pastabos:

*  Susijusios tik su faktiškai tikrintų sąskaitų faktūrų išlaidomis (atrinktos patikrinimui ir (arba) kryžminiam patikrinimui).

A)  Valstybė narė, kuriai išsiųstas prašymas

B)  Prašymo data

C)  Atsakymo data ir rezultatų santrauka

Pastabos.

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.

Paramos gavėjo/teisinio subjekto/asociacijos pavadinimas

Paramos gavėjo pavardė

Jei priklauso grupei, patronuojančiosios įmonės pavadinimas ir PVM arba mokesčių mokėtojo kodas

Savivaldybė

Priemonės kodas / intervencijos rūšis / sektorius pagal IX priedą

Konkretus tikslas (1)

Pradžios data (2)

Pabaigos data (3)

Suma pagal EŽŪGF finansuojamą veiksmą

Visa EŽŪGF suma, skirta paramos gavėjui

Suma pagal EŽŪFKP finansuojamą veiksmą

Visa EŽŪFKP suma, skirta paramos gavėjui

Suma pagal veiksmus, kuriems taikomas bendras finansavimas

Visa bendrai finansuojama suma, skirta paramos gavėjui

Iš viso EŽŪFKP ir bendrai finansuojamų sumų

Visa ES finansuojama ir bendrai finansuojama suma, skirta paramos gavėjui

50

70

40

110

160

Kodas A

20

Kodas B

40

25

Kodas C

30

Kodas D

30

15

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus kodas

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus pavadinimas

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus tikslas

Skiriant tiesiogines išmokas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 16 straipsnyje nustatytas intervencinių priemonių rūšis vykdomi veiksmai

1.   Atsietoji pajamų parama

I.1

Bazinė pajamų parama tvarumui didinti

Bazinė pajamų parama yra nuo gamybos atsietos išmokos už plotą. Tikslas – remti perspektyvių ūkių pajamas ir atsparumą visoje Sąjungoje, kad būtų padidintas apsirūpinimo maistu saugumas.

I.2

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti yra nuo gamybos atsietos išmokos už plotą. Tikslas – pagerinti tiesioginių išmokų paskirstymą perskirstant paramą iš didesnių ūkių į mažesnius ar vidutinius ūkius.

I.3

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams yra nuo gamybos atsieta išmoka, kuria pirmą kartą įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams skiriama didesnė pajamų parama. Tikslas – modernizuoti žemės ūkio sektorių pritraukiant jaunimą ir gerinant jo verslo plėtrą.

I.4

Klimatui ir aplinkai skirtos sistemos

Ekologinės sistemos yra susijusios su nuo gamybos atsietomis išmokomis. Siekiama, kad pajamų parama būtų skiriama aplinkai, klimatui ir gyvūnų gerovei naudingai žemės ūkio praktikai.

I.5

Išmokos smulkiesiems ūkininkams (28 straipsnis)

Smulkiesiems ūkininkams skiriamos išmokos yra atsiejamos nuo gamybos ir pakeičia visas kitas tiesiogines išmokas atitinkamiems paramos gavėjams. Išmokų smulkiesiems ūkininkams tikslas – skatinti labiau subalansuotą paramos paskirstymą ir sumažinti administracinę naštą tiek mažų sumų gavėjams, tiek vadovaujančiosioms institucijoms.

2.   Susietosios tiesioginės išmokos

I.6

Susietoji pajamų parama

Susietoji pajamų parama apima išmokas už hektarą arba gyvulį, susijusias su konkrečia produkcija. Tikslas – gerinti tam tikrų sektorių ir produktų, kurie ypač svarbūs dėl socialinių, ekonominių ar aplinkos priežasčių ir kuriems kyla tam tikrų sunkumų, konkurencingumą, tvarumą ir (arba) kokybę.

I.7

Specialioji išmoka už medvilnę

Specialioji išmoka už medvilnę yra susietoji išmoka, skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Tai medvilnės gamintojų valstybėms narėms privaloma sistema, kad būtų remiama medvilnės gamyba regionuose, kuriuose ji svarbi žemės ūkio ekonomikai.

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede nustatytos priemonės

II.1

Bazinės išmokos sistema (III antraštinės dalies 1 skyriaus 1, 2, 3 ir 5 skirsniai)

Bazinės išmokos sistema yra išmoka už plotą, atsieta nuo gamybos, vykdoma remiantis ūkininkams suteiktomis teisėmis į išmokas. Tikslas – remti ūkininkų pajamas, kurios vidutiniškai gerokai mažesnės už vidutines pajamas likusioje sektoriaus dalyje.

II.2

Vienkartinės išmokos už plotus sistema (36 straipsnis)

Vienkartinės išmokos už plotus sistema yra išmoka už plotą, atsieta nuo gamybos ir mokama už ūkininko deklaruotus reikalavimus atitinkančius hektarus. Tikslas – remti ūkininkų pajamas, kurios vidutiniškai gerokai mažesnės už vidutines pajamas likusioje sektoriaus dalyje.

II.3

Perskirstymo išmoka (III antraštinės dalies 2 skyrius)

Perskirstymo išmoka yra atsietoji išmoka už plotą. Tikslas – remti mažesnius ūkius teikiant jiems papildomą paramą už jų pirmuosius hektarus, deklaruotus pagal bazinę išmoką.

II.4

Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką (III antraštinės dalies 3 skyrius)

Žalinimas yra atsietoji išmoka už plotą, mokama už hektarą. Tikslas – stebėti tris klimatui ir aplinkai palankius žemės ūkio veiklos metodus: pasėlių įvairinimą, daugiamečių žolynų išlaikymą ir ekologiniu požiūriu svarbios vietovės žemės ūkio paskirties žemėje nustatymą.

II.5

Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių (III antraštinės dalies 4 skyrius)

Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, yra plotu grindžiama atsietoji išmoka, skiriama kaip priedas prie bazinės išmokos ūkininkams. Tikslas – teikti paramą ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių.

II.6

Išmoka jauniesiems ūkininkams (III antraštinės dalies 5 skyrius)

Išmoka jauniesiems ūkininkams yra nuo gamybos atsieta išmoka, kuria pirmą kartą įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams skiriama didesnė pajamų parama. Tikslas – skatinti naujų ekonominės veiklos rūšių kūrimą ir plėtrą žemės ūkio sektoriuje, nes tai labai svarbu Sąjungos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui.

II.7

Savanoriška susietoji parama (IV antraštinės dalies 1 skyrius)

Savanoriška susietoji parama apima išmokas už hektarą arba gyvulį, susijusias su konkrečia produkcija. Tikslas – didinti sektorių, kurie ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių ar aplinkos priežasčių ir patiria tam tikrų sunkumų, konkurencingumą ir tvarumą.

II.8

Specialioji išmoka už medvilnę (IV antraštinės dalies 2 skyrius)

Specialioji išmoka už medvilnę yra susietoji išmoka, skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Tai privaloma medvilnę auginančioms valstybėms narėms skirta sistema, kad būtų remiama medvilnės gamyba regionuose, kuriuose ji svarbi žemės ūkio sektoriui.

II.9

Smulkiųjų ūkininkų sistema (V antraštinė dalis)

Smulkiųjų ūkininkų sistema yra atsieta nuo gamybos ir pakeičia visas kitas tiesiogines išmokas atitinkamiems paramos gavėjams. Tikslas – skatinti labiau subalansuotą paramos paskirstymą ir sumažinti administracinę naštą tiek mažų sumų gavėjams, tiek vadovaujančiosioms institucijoms.

II.10

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (2) I priede nustatytos priemonės

Šių tiesioginių išmokų tikslas – atsieti paramą nuo pasėlių ir gyvulių auginimo, siekiant pagerinti ūkininkų pajamų rėmimą.

Taikant Reglamento (ES) 2021/2115 42 straipsnyje nustatytas sektorines intervencines priemones vykdomi veiksmai

III.1

Vaisių ir daržovių sektoriuje (49–53 straipsniai)

Tikslas – remti pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą bei tvarumą vaisių ir daržovių sektoriuje. Tai daroma per gamintojų organizacijas (GO) arba jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir vykdančias veiklos programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.2

Bitininkystės produktų sektoriuje (54, 55 ir 56 straipsniai)

Tikslas – remti bitininkus, bitininkystės produktų kokybę ir rinką.

III.3

Vyno sektoriuje (57–60 straipsniai)

Tikslas – remti vyno sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą. Programas valstybės narės vykdo nacionaliniu lygmeniu pagal savo strateginį planą ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Paramos gavėjai yra vynuogių augintojai, taip pat vyndariai ir prekiautojai vynu arba jų asociacijos ir (arba) organizacijos. Veiksmai, kuriuos turi patvirtinti valstybės narės, gali būti metiniai arba daugiamečiai.

III.4

Apynių sektoriuje (61 ir 62 straipsniai)

Tikslas – remti apynių sektoriaus pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą pasitelkiant gamintojų organizacijas (GO) arba jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos arba jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.5

Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje (63, 64 ir 65 straipsniai)

Tikslas – remti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą pasitelkiant gamintojų organizacijas (GO) ir jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos arba jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.6

Kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose, ir Reglamento (ES) 2021/2115 XIII priede išvardytų produktų sektoriuose (66, 67 ir 68 straipsniai)

Tikslas – remti susijusių sektorių pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą per gamintojų organizacijas, jų asociacijas, pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, taip pat laikinai valstybių narių patvirtintas gamintojų grupes ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos, jų asociacijos arba gamintojų grupės. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos priemonės

IV.1

Valstybės intervencija (I skyriaus 2 skirsnis)

Tam tikrų žemės ūkio produktų rinkos kainoms nukritus žemiau tam tikro nustatyto lygio, valstybių narių valdžios institucijos, siekdamos stabilizuoti rinką, gali įsikišti ir supirkti perteklinę produkciją, kuri vėliau gali būti saugoma tol, kol padidėja rinkos kaina. Reikia skelbti informaciją apie pagalbą gaunančius subjektus, kitaip tariant, apie subjektus, iš kurių supirkti produktai.

IV.2

Parama privačiajam sandėliavimui (I skyriaus 3 skirsnis)

Skiriamos pagalbos tikslas – laikinai paremti tam tikrų produktų gamintojus, finansuojant privačiojo sandėliavimo išlaidas.

IV.3

ES mokykloms skirta programa, vaisių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos (II skyriaus 1 skirsnis)

Teikiamos pagalbos tikslas – remti žemės ūkio produktų tiekimą vaikams į vaikų darželius, pradines ir vidurines mokyklas, siekiant paskatinti juos vartoti daugiau vaisių, daržovių ir pieno bei pagerinti mitybos įpročius.

IV.4

Išskirtinės priemonės (I skyriaus 1, 2 ir 3 skirsniai)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 221 straipsnio 1 ir 2 dalis taikomų išskirtinių priemonių tikslas – remti žemės ūkio rinkas pagal Reglamento (ES) 2021/2116 5 straipsnio 2 dalies a punktą.

IV.5

Pagalba vaisių ir daržovių sektoriuje (II skyriaus 3 skirsnis)

Augintojai skatinami jungtis į gamintojų organizacijas (GO). Jos gauna pagalbą nacionaline strategija grindžiamoms veiksmų programoms įgyvendinti. Be to, skiriamos pagalbos tikslas – sušvelninti pajamų svyravimus dėl krizių. Pagalba teikiama krizių prevencijos ir valdymo priemonėms pagal veiksmų programas, t. y.: produktų pašalinimui iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimui ir (arba) derliaus nenuėmimui, pardavimo skatinimui ir informavimui, mokymui, derliaus draudimui, pagalba banko paskoloms gauti ir savitarpio pagalbos fondų (ūkininkų valdomų stabilizavimo fondų) steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

IV.6

Parama vyno sektoriuje (II skyriaus 4 skirsnis)

Įvairios teikiamos pagalbos tikslas – užtikrinti rinkos pusiausvyrą ir padidinti Sąjungos vyno konkurencingumą: parama vyno pardavimo trečiųjų šalių rinkose skatinimui ir informavimui apie atsakingą vyno vartojimą ir apie Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir saugomos geografinės nuorodos (SGN) sistemą; bendras išlaidų, susijusių su vynuogynų restruktūrizavimu ir konversija, investicijomis į vyno gamybos bei prekybos bazę ir inovacijomis, finansavimas; parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui, savitarpio pagalbos fondams, derliaus draudimui ir šalutinių produktų distiliavimui.

IV.7

Parama alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje (II skyriaus 2 skirsnis)

Parama skiriama trejų metų darbo programoms, kurias turi parengti gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar tarpšakinės organizacijos vienoje ar keliose iš šių sričių: alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus rinkos stebėsenos ir valdymo; alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimo; alyvmedžių auginimo konkurencingumo didinimo pasitelkiant modernizavimą; alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimo; atsekamumo sistemos taikymo, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimo ir apsaugos; informacijos apie gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ar tarpšakinių organizacijų taikomas priemones siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybę skleidimo.

IV.8

Pagalba bitininkystės sektoriuje (II skyriaus 5 skirsnis)

Skiriamos pagalbos tikslas – remti sektorių pagal bitininkystės programas, siekiant gerinti bitininkystės produktų gamybą ir pardavimą.

IV.9

Pagalba apynių sektoriuje (II skyriaus 6 skirsnis)

Pagalba skiriama apynių augintojų organizacijoms.

Taikant Reglamento (ES) 2021/2115 69 straipsnyje nustatytas kaimo plėtrai skirtas intervencinių priemonių rūšis vykdomi veiksmai

V.1

Aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems žemės valdytojams papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su savanoriškais aplinkos, klimato ir kitais prisiimtais valdymo įsipareigojimais, kuriais viršijami privalomi standartai ir kurie padeda siekti konkrečių BŽŪP tikslų, visų pirma aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės srityse.

V.2

Gamtinės arba kitos specifinės kliūtys

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams visas arba dalį papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, susijusių su gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis kliūtimis konkrečioje vietovėje, pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse.

V.3

Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems žemės valdytojams visas arba dalį papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, susijusių su tam tikromis kliūtimis, susijusiomis su konkrečia vietove, kurios atsiranda dėl reikalavimų, atsirandančių įgyvendinant „Natura 2000“ direktyvas (Tarybos direktyvą 92/43/EEB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (4)) arba žemės ūkio paskirties plotų atveju – Vandens pagrindų direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (5)).

V.4

Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą

Skiriamos pagalbos tikslas – remti investicijas į materialųjį ar nematerialųjį turtą, įskaitant investicijas į drėkinimą, kuriomis padedama siekti vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų.

V.5

Jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas

Skiriamos pagalbos tikslas – remti jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų įsikūrimą ir, esant tam tikroms sąlygoms, kaimo verslo kūrimą siekiant prisidėti prie vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų įgyvendinimo.

V.6

Rizikos valdymo priemonės

Skiriamos pagalbos tikslas – skatinti rizikos valdymo priemones, kurios padeda ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią gamybos ir pajamų riziką, kurios jie negali kontroliuoti.

V.7

Bendradarbiavimas

Skiriamos pagalbos tikslas – remti bendradarbiavimą, kad būtų padedama siekti vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų. Tai apima bendradarbiavimo paramą:

a)  rengti ir įgyvendinti Europos inovacijų partnerysčių žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupės veiklą;

b)  parengti ir įgyvendinti iniciatyvą „Leader“;

c)  skatinti ir remti Sąjungos ir nacionalines pripažintas kokybės sistemas ir ūkininkų naudojimąsi jomis;

d)  remti gamintojų grupes, gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas;

e)  parengti ir įgyvendinti pažangiųjų kaimų strategijas;

f)  remti kitas bendradarbiavimo formas.

V.8

Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida

Skiriamos pagalbos tikslas – remti keitimosi žiniomis ir informavimo veiksmus, kuriais prisidedama prie vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų, konkrečiai susijusių su gamtos, aplinkos ir klimato apsauga, įskaitant švietimą aplinkos klausimais ir informuotumo didinimo veiksmus, taip pat prie kaimo įmonių ir bendruomenių plėtros. Tokie veiksmai gali apimti veiksmus, kuriais skatinamos inovacijos, mokymas ir konsultavimas, taip pat keitimasis žiniomis ir informacija bei jų sklaida.

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 III antraštinės dalies I skyriuje numatytos priemonės

VI.1

Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)

Ši priemonė susijusi su mokymu ir kitomis veiklos rūšimis, pavyzdžiui, praktiniais seminarais, instruktavimu, demonstracine veikla, informavimo veiksmais, trumpalaikiais mainais ūkiuose ir miškuose bei vizitų programomis. Tikslas – didinti žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose dirbančių asmenų, žemės valdytojų ir kaimo vietovėse veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) žmogiškąjį potencialą.

VI.2

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – naudojantis konsultavimo paslaugomis ir kuriant konsultavimo, ūkių valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugas gerinti ūkių, miško valdų ir kaimo vietovėse veikiančių MVĮ valdymo tvarumą ir ekonominės veiklos rezultatus bei aplinkosauginį veiksmingumą. Ja taip pat remiami konsultantų mokymai.

VI.3

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti visus naujus Sąjungos, nacionalinių ir savanoriškų kokybės sistemų dalyvius. Parama taip pat gali apimti išlaidas, patiriamas dėl informavimo ir pardavimo skatinimo veiklos, kuria siekiama gerinti vartotojų informuotumą apie produktus, pagamintus pagal Sąjungos ir nacionalines kokybės sistemas, ir tų produktų specifikacijas.

VI.4

Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – padėti gerinti žemės ūkio valdų ir kaimo įmonių ekonominės veiklos rezultatus ir aplinkosauginį veiksmingumą, didinti žemės ūkio produktų prekybos ir perdirbimo sektorių veiksmingumą, sukurti žemės ūkio ir miškininkystės plėtrai būtiną infrastruktūrą ir remti aplinkos tikslams pasiekti reikalingas nerentabilias investicijas.

VI.5

Gaivalinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas (18 straipsnis)

►C1  Šios priemonės tikslas – padėti ūkininkams išvengti gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių arba atkurti žemės ūkio potencialą, kuriam buvo pakenkta, po to, kai valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos oficialiai pripažįsta tokio įvykio faktą, siekiant padėti išlaikyti ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą ištikus tokiems įvykiams. ◄

VI.6

Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti naują perspektyvią ekonominę veiklą, pvz., naujų valdų, kurias valdo jaunieji ūkininkai, ir naujų įmonių kaimo vietovėse kūrimą bei plėtrą arba smulkių ūkių plėtrą. Be to, parama skiriama naujoms arba esamoms įmonėms, kad jos galėtų investuoti ir plėtoti ne žemės ūkio veiklą, kuri yra labai svarbi kaimo vietovių plėtrai ir konkurencingumui, taip pat visiems ūkininkams, kurie įvairina savo žemės ūkio veiklą. Priemonė apima išmokas smulkiųjų ūkininkų sistemos reikalavimus atitinkantiems ūkininkams, kurie visam laikui perleidžia savo valdą kitam ūkininkui.

VI.7

Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti intervencinius veiksmus, skatinančius augimą ir stiprinančius aplinkos ir socialinį bei ekonominį tvarumą kaimo vietovėse, visų pirma plėtojant vietos infrastruktūrą (įskaitant plačiajuosčio ryšio, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir socialinę infrastruktūrą) ir pagrindines vietos paslaugas, taip pat atnaujinant kaimus ir vykdant veiklą, kuria siekiama atkurti ir atnaujinti kultūros ir gamtos paveldą. Pagal šią priemonę taip pat remiamas veiklos perkėlimas ir patalpų pertvarkymas, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė gyvenvietėje arba padidintas aplinkosauginis gyvenvietės veiksmingumas.

VI.8

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21 straipsnis; 22–26 straipsniai)

Šios priemonės tikslas – skatinti investicijas į miškingų plotų plėtrą, miškų apsaugą, miškininkystės inovacijas, miškininkystės technologijas ir miško produktus, siekiant prisidėti prie kaimo vietovių augimo potencialo.

VI.9

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (22 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – teikti paramą miško įveisimo ir miškingų plotų kūrimo veiksmams žemės ūkio reikmėms ir ne žemės ūkio reikmėms naudojamoje žemėje.

VI.10

Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas, atkūrimas arba atnaujinimas (23 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – kurti agrarinės miškininkystės sistemas ir metodus, kuriuos taikant tame pačiame žemės vienete daugiamečiai miško augalai sąmoningai auginami kartu su pasėliais ir (arba) gyvūnais.

VI.11

Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas (24 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – imtis prevencijos ir atkurti (išvalyti ir atsodinti) miškininkystės potencialą po miškų gaisrų, kitų gaivalinių nelaimių (įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius) ir su klimato kaita susijusių grėsmių.

VI.12

Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (25 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – remti veiksmus, kuriais didinama miškų aplinkosauginė vertė, lengvinamas ir švelninamas miškų prisitaikymas prie klimato kaitos, užtikrinamos ekosistemų funkcijos ir didinama visuomeninė miškų vertė. Turėtų būti užtikrinamas aplinkosauginės miškų vertės didinimas.

VI.13

Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą (26 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – teikti paramą investicijoms į techniką ir (arba) įrenginius, susijusius su medienos ruoša, kirtimu, sutelkimu ir medienos perdirbimu, atliekamu iki pramoninio medienos pjovimo. Šios pagalbinės priemonės pagrindinis tikslas – didinti ekonominę miškų vertę.

VI.14

Gamintojų grupių ir organizacijų steigimas (27 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti gamintojų grupių ir organizacijų steigimą, ypač pirmaisiais metais, kai patiriama papildomų išlaidų, siekiant bendromis jėgomis spręsti problemas rinkoje ir stiprinti derybinę galią gamybos ir prekybos srityse, be kita ko, vietos rinkose.

VI.15

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – skatinti žemės valdytojus taikyti ūkininkavimo praktiką, kuria prisidedama prie aplinkos, kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos. Ji gali būti skiriama ne tik siekiant ūkininkavimo praktiką patobulinti taip, kad ji būtų naudinga aplinkai, bet ir išlaikyti esamą naudingą praktiką.

VI.16

Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – padėti pereiti prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų ir (arba) juos išlaikyti, siekiant paskatinti ūkininkus dalyvauti tokiose sistemose ir taip reaguoti į visuomenės poreikį, kad ūkininkavimo praktika nekenktų aplinkai.

VI.17

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti kompensacinę paramą gavėjams, kurie patiria tam tikrų sunkumų dėl specifinių privalomų reikalavimų atitinkamose vietovėse įgyvendinant direktyvas 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB, palyginti su ūkininkų ir miškininkų padėtimi kitose vietovėse, kuriose šių sunkumų nėra.

VI.18

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti paramą gavėjams, kurie susiduria su ypatingomis kliūtimis dėl to, kad yra įsikūrę kalnų vietovėse arba kitose vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių arba specifinių kliūčių.

VI.19

Gyvūnų gerovė (33 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti išmokas ūkininkams, kurie savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis gyvūnų gerovės įsipareigojimus.

VI.20

Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – reaguoti į būtinybę skatinti tvarų valdymą ir miškų bei miškingų vietovių būklės gerinimą, įskaitant biologinės įvairovės, vandens ir dirvožemio išteklių išsaugojimą ir jų būklės gerinimą, taip pat būtinybę kovoti su klimato kaita ir būtinybę išsaugoti genetinius miškų išteklius, įskaitant tokią veiklą kaip miškuose gyvenančių rūšių įvairovės vystymas, siekiant prisitaikyti prie konkrečių vietos sąlygų.

VI.21

Bendradarbiavimas (35 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – skatinti tokį bendradarbiavimą, kuriame dalyvauja bent du subjektai ir kuriuo siekiama plėtoti, inter alia,: bandomuosius projektus; naujus produktus, praktiką, procesus ir technologijas žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose; turizmo paslaugas; trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas; bendrus projektus arba bendrą praktiką, susijusią su aplinka arba klimato kaita; tvaraus biomasės tiekimo projektus; vietos plėtros strategijas, nesusijusias su vietos plėtros iniciatyva „Leader“; miškotvarkos planus; socialinio ūkininkavimo veiklos įvairinimą.

VI.22

Rizikos valdymas (36 straipsnis)

Ši priemonė – tai naujas rizikos valdymo priemonių rinkinys, kuriuo dar labiau plėtojamos dabartinės galimybės remti draudimą ir savitarpio pagalbos fondus naudojantis valstybių narių nacionalinių tiesioginių išmokų paketais, siekiant padėti ūkininkams, susiduriantiems su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika. Šia priemone taip pat sukuriama pajamų stabilizavimo priemonė, pagal kurią teikiamos kompensacijos ūkininkams, kurių pajamos labai sumažėjo.

VI.22a

Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė (39b straipsnis)

Šios priemonės tikslas – ūkininkams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pasiūlyti laikiną paramą dėl COVID-19 krizės.

VI.22b

Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kurie ypač nukentėjo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą (39c straipsnis)

Šios priemonės tikslas – ūkininkams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pasiūlyti laikiną paramą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

VI.23

Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kroatijoje finansavimas (40 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – Kroatijos ūkininkams, atitinkantiems papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus, siūlyti priedus prie išmokų pagal EŽŪFKP.

VI.24

Parama pagal iniciatyvą „Leader“ vykdomai vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra) (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (6) 35 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – toliau vykdyti subregioninio (vietos) lygmens integruoto teritorinio vystymo priemonę iniciatyvą „Leader“ ir taip tiesiogiai prisidėti prie darnaus kaimo vietovių teritorinio vystymo, t. y. vieno iš bendrų kaimo plėtros politikos tikslų.

VI.25

Techninė pagalba (51–54 straipsniai)

Šios priemonės tikslas – suteikti valstybėms narėms galimybę teikti techninę pagalbą siekiant remti veiksmus, kurie skirti su Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymu susijusiems administraciniams gebėjimams stiprinti. Šie veiksmai gali būti skirti kaimo plėtros programų rengimui, valdymui, stebėsenai, vertinimui, informavimui ir ryšiams, tinklų kūrimui, skundų sprendimui ir kontrolei bei auditui.

VII.1

Reglamente (ES) Nr. 228/2013 numatytos priemonės

POSEI priemonės yra specialios žemės ūkio sistemos, kuriomis siekiama atsižvelgti į atokiausių regionų apribojimus, kaip reikalaujama Sutarties 349 straipsnyje. Ją sudaro dvi pagrindinės dalys: speciali tiekimo tvarka ir paramos vietos gamybai priemonės. Specialia tiekimo tvarka siekiama sumažinti papildomas būtiniausių produktų tiekimo išlaidas, susidarančias dėl šių regionų atokumo (teikiant pagalbą produktams iš Sąjungos ir netaikant importo muito trečiųjų šalių produktams), o paramos vietos gamybai priemonių tikslas – padėti plėtoti vietos žemės ūkio sektorių (per tiesiogines išmokas ir rinkos priemones). Pagal programą POSEI taip pat galima finansuoti augalų sveikatos programas.

VIII.1

Reglamente (ES) Nr. 229/2013 numatytos priemonės

Mažųjų Egėjo jūros salų rėmimo tvarka yra panaši į POSEI, tačiau nėra grindžiama tuo pačiu teisiniu Sutarties pagrindu, be to, jos mastas mažesnis nei POSEI. Ji apima tiek specialią tiekimo tvarką (tačiau apsiriboja tik pagalba produktams iš Sąjungos), tiek vietos žemės ūkio veiklos rėmimo priemones, kurias sudaro konkrečiai apibrėžtiems vietos produktams skirti išmokų priedai.

IX.1

Reglamente (ES) Nr. 1144/2014 numatytos informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės

Informacijos apie žemės ūkio produktus ir tam tikrus iš žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonės, įgyvendinamos vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse ir nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1144/2014, gali būti visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Šios priemonės įgyvendinamos pagal informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programas.