1.

2008 m. vasario 4 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove „Eulex Kosovo“ ( 2 ).

2.

Vykdant šią misiją buvo paskelbtas skelbimas dėl riboto konkurso, susijusio su projektu „Pagalba sraigtasparniu „Eulex“ misijoje Kosove“, siekiant sudaryti paslaugų sutartį. Šiame konkurse dalyvavo Elitaliana SpA (toliau – Elitaliana). Jos pasiūlymas buvo įvertintas antra vieta. „Eulex Kosovo“ misijos vadovas sudarė sutartį su tuo konkurso dalyviu, kurio pasiūlymas užėmė pirmą vietą.

3.

Elitaliana pareiškė ieškinį „Eulex Kosovo“ Europos Sąjungos Bendrajame Teisme.

4.

Vykstant procesui Bendrajame Teisme „Eulex Kosovo“ pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir jame nurodė, kad, pirma, „Eulex Kosovo“ vadovas negali būti atsakovas ir, antra, Bendrasis Teismas neturi kompetencijos tikrinti aktų, susijusių su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP).

5.

Bendrasis Teismas Nutartimi Elitaliana / Eulex Kosovo ( 3 ) (toliau – skundžiama nutartis) atmetė ieškinį kaip nepriimtiną.

6.

Šiuo apeliaciniu skundu Elitaliana prašo panaikinti skundžiamą nutartį.

7.

Šiuo apeliaciniu skundu Teisingumo Teismo prašoma išnagrinėti klausimą, ar „Eulex Kosovo“ yra teisiškai atsakinga už šios misijos vadovo priimtus sprendimus ir, visų pirma, ar pagal SESV 263 straipsnį „Eulex Kosovo“ galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo; atrodo, šis klausimas dar nenagrinėtas. Teisingumo Teismas taip pat turi pareikšti poziciją dėl Elitaliana kaltinimų, susijusių su pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu ir atleistinos klaidos, susijusios su atsakovo nustatymu Bendrojo Teismo byloje, buvimu šiuo atžvilgiu.

8.

Pagal Bendrųjų veiksmų 2008/124 1 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga įsteigė „Eulex Kosovo“ kaip Europos Sąjungos teisinės valstybės misiją Kosove.

9.

Iš Bendrųjų veiksmų 2008/24/BUSP 2 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad „Eulex Kosovo“ padeda Kosovo valdžios, teisminėms ir teisėsaugos institucijoms daryti pažangą siekiant tvarumo bei atskaitomybės ir toliau plėtoti ir stiprinti nepriklausomą daugiatautę teisingumo sistemą, daugiatautes policijos pajėgas ir muitinės tarnybą, užtikrindama, kad šios institucijos nepriklausytų nuo politinės įtakos, ir laikydamasi tarptautiniu lygiu pripažintų standartų ir Europos geriausios praktikos.

10.

Bendrųjų veiksmų 2008/124 6 straipsnyje nustatoma „Eulex Kosovo“ struktūra. Be to, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši misija yra viena bendra Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misija, dislokuota visame Kosove. Pagal 6 straipsnio 2 dalį „Eulex Kosovo“ savo pagrindinę buveinę ir regionines bei vietos tarnybas įsteigia Kosove, paramos padalinį Briuselyje (Belgija) ir prireikus ryšių palaikymo tarnybas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Eulex Kosovo“ sudaro misijos ir personalo vadovas ir policijos, teisingumo bei muitinės padaliniai.

11.

Pagal Bendrųjų veiksmų 2008/124 7 straipsnio 1 ir 2 dalis „Eulex Kosovo“ civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų vadas, kurio politinę kontrolę vykdo ir kurio veiklos strategiją nustato Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK), bendrai vadovaujamas Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – VĮ), strateginiu lygiu vadovauja „Eulex Kosovo“ ir vykdo jos kontrolę. Remiantis to straipsnio 3 dalimi, civilinės operacijos vadas užtikrina tinkamą ir veiksmingą Tarybos sprendimų ir PSK sprendimų vykdymą, be kita ko, prireikus strateginiu lygiu duodamas nurodymus misijos vadovui ir jam patardamas bei teikdamas techninę paramą.

12.

Bendrųjų veiksmų 2008/124 11 straipsnyje nurodyta „Eulex Kosovo“ pavaldumo tvarka. Pagal jo 2 dalį PSK vykdo „Eulex Kosovo“ politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą jai, tačiau už tai atsakomybė tenka Tarybai ir VĮ. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis civilinių operacijų vadas, kuris strategiškai vadovauja „Eulex Kosovo“, atsiskaito Tarybai per VĮ. Šios nuostatos 5 dalyje nustatyta, kad misijos vadovas vadovauja „Eulex Kosovo“ ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje ir yra tiesiogiai pavaldus civilinės operacijos vadui.

13.

Galiausiai iš Bendrųjų veiksmų 2008/124 12 straipsnio 1 dalies matyti, kad PSK pavedama misijos politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas, bet atsakomybė už tai tenka Tarybai.

14.

Skundžiamoje nutartyje apibūdinta, kad ginčijami aktai priimti taip:

15.

Procesą Bendrajame Teisme, kiek jis yra reikšmingas šiam apeliaciniam skundui, galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

16.

2012 m. gegužės 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Elitaliana pareiškė ieškinį „Eulex Kosovo“, kuriuo prašė:

17.

Atskiru dokumentu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. rugsėjo 14 d., „Eulex Kosovo“, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. „Eulex Kosovo“ prašė atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ir priteisti iš Elitaliana visas bylinėjimosi išlaidas.

18.

2012 m. lapkričio 28 d.Elitaliana pateikė savo pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kuriose prašė jį atmesti ir bet kuriuo atveju pranešti apie ieškinį institucijai, laikytinai atsakove.

19.

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas pripažino ieškinį nepriimtinu remdamasis pirmuoju atsakovės pateiktu nepriimtinumo pagrindu.

20.

Pirmiausia Bendrasis Teismas analizavo „Eulex Kosovo“ pateiktą prieštaravimą, kad „ji negali būti atsakovė šioje byloje, nes ji neturi savarankiško subjekto statuso“ (skundžiamos nutarties 18–37 punktai).

21.

Iš pradžių Bendrasis Teismas nagrinėjo klausimą, ar „Eulex Kosovo“ gali būti atsakovė, tiksliau – ar „Eulex Kosovo“ yra Sąjungos įstaiga ar organas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą (skundžiamos nutarties 9–21 punktai).

22.

Išanalizavęs Bendrųjų veiksmų 2008/124 1 straipsnio 1 ir 6 dalis, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 11 straipsnį, Bendrasis Teismas padarė išvadą (skundžiamos nutarties 26 punktas):

„Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas nuostatas, Eulex Kosovo neturi teisinio subjektiškumo, ir nėra numatyta, kad ji gali būti Sąjungos teismuose vykstančios procedūros šalis.“

23.

Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad Elitaliana prašo panaikinti aktus, kuriuos „Eulex Kosovo“ priėmė sudarydama sutartį, analizavo, kam priskirti ginčijamą sprendimą, ir padarė tokią išvadą (skundžiamos nutarties 34 punktas): „Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad vykstant nagrinėjamos sutarties sudarymo procedūrai Eulex Kosovo vadovo priimti aktai priskirtini Komisijai, kuri turi atsakovo statusą remiantis SESV 263 straipsnio pirma pastraipa. Teismas gali vykdyti šių aktų kontrolę pagal ieškovės nurodytą bendrąjį principą, pagal kurį bet kuriam Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo aktui, kuriuo siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, turi būti galima taikyti teisminę kontrolę.“ Bendrasis Teismas pridūrė (skundžiamos nutarties 35 punktas): „Taigi, Eulex Kosovo neturi atsakovo statuso.“

24.

Antra, Elitaliana subsidiariai teigė, kad jeigu „Eulex Kosovo“ neturėtų atsakovo statuso, Bendrasis Teismas pirmiausia galėtų nustatyti šalį, kuri byloje galėtų būti laikoma atsakove (skundžiamos nutarties 38 punktas).

25.

Tačiau Bendrasis Teismas konstatavo, jog šiuo atveju tai, kad Elitaliana ieškinyje nurodė „Eulex Kosovo“, nėra klaida. Priešingai, iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad Elitaliana ketino pareikšti ieškinį būtent „Eulex Kosovo“, kuri, kaip teigia Elitaliana, yra Sąjungos įstaiga ar organas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, ir Elitaliana patvirtino tai savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo (skundžiamos nutarties 39 punktas).

26.

Antra, Elitaliana prašė Bendrojo Teismo pripažinti, kad ji padarė atleistiną klaidą, ir šiuo atžvilgiu rėmėsi teismo praktika, pagal kurią tokia klaida pripažįstama, jeigu atitinkama institucija elgėsi taip, jog vien dėl jos veiksmų arba daugiausia dėl jų subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto ūkio subjekto, galėjo pagrįstai būti suklaidintas (skundžiamos nutarties 40 punktas).

27.

Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas konstatavo, kad vadovaujantis teismo praktika, kuria rėmėsi Elitaliana, egzistuojanti atleistina klaida gali lemti tik tai, kad ieškinys nebūtų atmestas dėl to, kad pateiktas per vėlai. Tačiau šioje byloje neginčijama, kad Elitaliana laikėsi ieškinio pateikimo terminų (skundžiamos nutarties 42 punktas).

28.

Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė jokiu momentu nebuvo pareiškusi ieškinio kam nors kitam nei „Eulex Kosovo“ ir kad ji Bendrojo Teismo prašė tik nustatyti atsakovę, prieš kurią turi būti nukreiptas ieškinys, kad jis būtų priimtinas (skundžiamos nutarties 42 punktas).

29.

Bendrasis Teismas taip užbaigė savo analizę:

„Taigi, iš viso to, kas pasakyta, matyti, jog dėl aplinkybės, kad Eulex Kosovo neturi atsakovo statuso, prieš ją nukreiptas ieškovės ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jis susijęs su reikalavimais dėl panaikinimo ir reikalavimais dėl žalos atlyginimo, kurie glaudžiai susiję su pirmaisiais (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo sprendimo [Bossi / Komisija, 346/87, EU:C:1989:59], 31 punktą ir <...> Nutarties Elti / Europos Sąjungos delegacija Juodkalnijoje [T‑395/11, EU:T:2012:274] <...> 74 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), dėl to, kad Bendrasis Teismas tariamai neturi jurisdikcijos dėl aktų, priimtų remiantis [ES sutarties] nuostatomis dėl BUSP, spręsti nereikia.“ (skundžiamos nutarties 45 punktas)

30.

Savo apeliaciniu skundu Elitaliana prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį, o jeigu Teisingumo Teismas manytų, kad šioje bylos stadijoje to padaryti negalima, grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

31.

„Eulex Kosovo“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Elitaliana bylinėjimosi išlaidas.

32.

Savo apeliaciniam skundui pagrįsti Elitaliana pateikia tris pagrindus:

33.

Prieš nurodytus tris apeliacinio skundo pagrindus yra skyrius „Prielaida“ ( 7 ), kuriame nurodomas „veiksmingos teisminės apsaugos principas <…>, dabar įtvirtintas [Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK)] 6 ir 13 straipsniuose“, kurį Teisingumo Teismo prašoma pripažinti, „patenkinant toliau nurodytus reikalavimus“.

34.

Analizę reikėtų pradėti nuo šios prielaidos.

35.

Elitaliana vertina šį principą taip:

36.

„Eulex Kosovo“ nurodo, kad Elitaliana pateikė šį argumentą subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas manytų esąs kompetentingas, o „Eulex Kosovo“ tai neigia. Bet kuriuo atveju atsakovė mano, kad Bendrasis Teismas nepažeidė EŽTK 6 ir 13 straipsnių.

37.

Elitaliana teigia, jog Bendrasis Teismas pažeidė EŽTK 6 ir 13 straipsnius pripažindamas, kad „Eulex Kosovo“ neturi teisinio subjektiškumo, ir atmesdamas atleistiną klaidą, susijusią su atsakovo tapatybe.

38.

Pirmiausia reikėtų patikslinti, kad EŽTK 6 ir 13 straipsniuose įtvirtinti principai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje dabar įtvirtintus principus, kuriuos iš esmės reikia taikyti šioje byloje. Vis dėlto Chartijos 47 straipsnio pažeidimu šioje byloje galima remtis tik jeigu ieškiniai institucijoms, kurių kompetencija yra tikėtina, pripažįstami nepriimtinais dėl kitų nei procedūrinės priežasčių ir tokiu atveju prašytojas netenka visų veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių ( 8 ).

39.

Ieškinys, pareikštas Bendrajame Teisme, skirtas šaliai, kuri, kaip mano tas teismas, nėra tinkama atsakovė. Iš apeliacinio skundo matyti, jog Elitaliana mano, kad ši išvada prilygsta jos pagrindinių teisių, šiuo atveju garantuojamų Chartijos 47 straipsnyje, pažeidimui.

40.

Pažymiu, jog teiginys, kad „Eulex Kosovo“ nėra tinkama atsakovė dėl to, kad ji neturi teisės kreiptis į teismą, ar dėl kitų priežasčių, neleidžia daryti išvados, kad nėra teisminės apsaugos.

41.

Iš tiesų klausimas, susijęs su Chartijos 47 straipsniu, iškeltas aiškiai per anksti. Jeigu ieškinys pareikštas asmeniui, kuris nėra tinkamas atsakovas, dėl to minėtas straipsnis nepažeidžiamas. Elitaliana padėtis gali būti analizuojama atsižvelgiant į minėtą nuostatą tik jeigu ieškinys tinkamam atsakovui pareiškiamas kreipiantis į kompetentingą teismą, o tas teismas konstatuoja teisių gynimo priemonių nebuvimą.

42.

Taigi Elitaliana šiuo aspektu pateikti argumentai neturi reikšmės. Prie teiginio, kad Elitaliana buvo labai sunku nustatyti atsakovą, kuriam reikėtų pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme, sugrįšiu nagrinėdamas trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą.

43.

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu Elitaliana teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pripažindamas, kad „Eulex Kosovo neturi teisinio subjektiškumo, ir nėra numatyta, kad ji gali būti Sąjungos teismuose vykstančios procedūros šalis“ (skundžiamos nutarties 26 punktas). Elitaliana teigia, kad „Eulex Kosovo“ turi visas savybes, reikalingas, kad pagal SESV 263 straipsnį ją būtų galima laikyti Sąjungos įstaiga ar organu.

44.

„Eulex Kosovo“ prašo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą.

45.

Reikėtų pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką SESV 263 straipsnyje numatytas teisminės kontrolės mechanizmas taikomas Sąjungos teisės aktų leidėjo įsteigtoms įstaigoms ir organams, kuriems suteikti įgaliojimai priimti fiziniams arba juridiniams asmenims teisiškai privalomus aktus konkrečiose srityse, kaip antai Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA), Europos vaistų agentūrai (EMA), Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), Bendrijos augalų veislių tarnybai (BAVT) ir Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) (VRDT) ( 9 ).

46.

Norint įvertinti, ar įstaiga ar organas patenka į SESV 263 straipsnio pirmoje pastraipoje pateiktą apibrėžtį, reikia išanalizuoti šio subjekto steigimo dokumentą. Iš teismo praktikos šiuo atžvilgiu galima išskirti bent du kriterijus ( 10 ), kurių „Eulex Kosovo“, atrodo, neatitinka.

47.

Pirma, Bendruosiuose veiksmuose 2008/124 nenumatyta, kad „Eulex Kosovo“ suteikiamas teisinis subjektiškumas (taip dažnai būna teisės aktuose, kuriais įsteigiamos agentūros) ( 11 ) ar kad jai suteikiama galimybė kreiptis į Sąjungos teismus ( 12 ).

48.

Antra, aktuose, kuriais įsteigiamos Sąjungos įstaigos ar organai, dažnai yra nuostata, kurioje nurodytas atitinkamas Sutarties straipsnis ir kartu apibrėžiama teisės pareikšti ieškinį apimtis ( 13 ). Tačiau Bendruosiuose veiksmuose 2008/124 tokios nuostatos nėra.

49.

Siekdama pagrįsti savo reikalavimus, Elitaliana remiasi Bendrojo Teismo sprendimu Sogelma /AER ( 14 ). Tame sprendime Bendrasis Teismas analizavo savo kompetenciją priimti sprendimą dėl ieškinio, pareikšto remiantis EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa (dabar – SESV 263 straipsnis) dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (ERA) priimto akto. Tačiau tas sprendimas buvo priimtas visiškai kitokiomis aplinkybėmis, nes Bendrasis Teismas konkrečiai konstatavo, kad ERA yra Bendrijos organas, turintis teisinį subjektiškumą, o reglamente, kuriuo ši agentūra įsteigta, buvo aiškiai numatyta Teisingumo Teismo kompetencija ( 15 ).

50.

Tai, kad steigimo akte aiškiai numatytas apskundimo Teisingumo Teismui būdas, patvirtina šį ryšį su SESV 263 straipsniu. Vis dėlto manau, jog tokios nuostatos nebuvimas savaime neleidžia konstatuoti, kad tokio ryšio nėra.

51.

Iš tiesų, nors nėra aiškios nuostatos, kuria nagrinėjamam subjektui būtų suteiktas teisinis subjektiškumas, mano manymu, SESV 263 straipsnio penktos pastraipos formuluotė yra labai tvirta prielaida tuo požiūriu, kad jeigu institucijos sukuria subjektą, kuris gali priimti asmenis paveikiančius sprendimus, tų sprendimų apskundimo būdų vis dėlto turi būti. Tokiu atveju šią prielaidą dėl apskundimo būdų galima pripažinti esant labai griežtoms sąlygoms. Galima būtų preziumuoti, kad subjektas, kuriam suteikta atskira tapatybė, kuris turi savo teisinę kompetenciją ir kuriam yra pavestos tam tikro pobūdžio užduotys, turi teisę kreiptis į Europos teismus ar būti atsakovas tuose teismuose net ir nesant aiškios nuostatos ( 16 ).

52.

Išnagrinėjus Bendruosius veiksmus 2008/124 matyti, kad juose kalbama apie bendrą Tarybos ir Komisijos misiją. Minėtais bendraisiais veiksmais „Eurlex Kosovo“ nenumatytas atskiras teisinis subjektiškumas. Iš tiesų pagal jų 11 ir 12 straipsnius Taryba ir PSK vykdo politinę kontrolę ir strategiškai vadovauja. Be to, pagal Bendrųjų veiksmų 16 straipsnį finansinius misijos aspektus kontroliuoja Komisija.

53.

Dėl šių dalykų esu linkęs daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, „Eulex Kosovo“ nėra tame straipsnyje numatyta įstaiga ar organas. Tai veikiau yra bendra dviejų institucijų misija. Tačiau, manau, iš principo negalima atmesti galimybės, kad misijos teisinis subjektiškumas gali būti pripažintas remiantis funkciniu vertinimu ( 17 ). Misija buvo įsteigta norminiu aktu, todėl ji gali, pavyzdžiui, priimti tretiesiems asmenims teisinių padarinių sukeliančius sprendimus. Tačiau Bendrųjų veiksmų 2008/124 struktūra rodo ketinimą padaryti misiją organiškai priklausomą nuo dviejų minėtų institucijų ( 18 ). Panašų atvejį, susijusį su Komisija ir Branduolinių tyrimų centru, generalinis advokatas K. Roemer jau yra analizavęs byloje Ufficio imposte consumo / Komisija ( 19 ). Taigi šioje byloje veikiau kalbama apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo struktūrą, o ne apie teisiniu požiūriu savarankiškai egzistuojantį organą.

54.

Tokiomis aplinkybėmis laikausi nuomonės, kad „Eulex Kosovo“ negalima laikyti subjektu, kuriam būtų galima pareikšti ieškinį remiantis SESV 263 straipsnio pirma pastraipa. Taigi Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai konstatuoti, kad pagal minėtą nuostatą „Eulex Kosovo“ nėra Sąjungos įstaiga ar organas.

55.

Todėl siūlau atmesti pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą kaip nepagrįstą.

56.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu Elitaliana teigia, jog Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad pagal Bendrojo Teismo praktiką, susijusią su Sąjungos delegacija Juodkalnijoje, „Eulex Kosovo“ reikia laikyti Komisijos delegacija ir kad todėl Komisija yra ta institucija, kuri turi ginti nagrinėjamą aktą Sąjungos teismuose pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą (skundžiamos nutarties 27–35 punktai).

57.

„Eulex Kosovo“ prašo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą.

58.

Kalbant apie skirtumą tarp delegacijų ir misijų, iš karto reikėtų pažymėti du Europos Sąjungos buvimo už Sąjungos teritorijos ribų aspektus.

59.

Pirmasis aspektas susijęs su išorės buvimu ir veiksmais pagal EB sutartį. Tai apima delegacijas trečiosiose šalyse ir prie tarptautinių organizacijų. Teismo praktika, kurią daugiausia suformavo Bendrasis Teismas, yra pakankamai aiški ir, manau, teisinga. Teisingumo Teismo kompetencija grindžiama įprastomis Sutarties nuostatomis, pvz., susijusiomis su ieškiniais dėl panaikinimo ir ieškiniais dėl žalos atlyginimo. Iš Bendrojo Teismo praktikos, suformuotos prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai ir įkuriant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ( 20 ), darytina išvada, kad tokiu atveju atsakovė, kurią reikia paduoti į teismą, yra Komisija. Delegacijos yra susietos su Komisija ir visi ieškiniai turėtų būti pareiškiami Komisijai ( 21 ). Taigi Bendrasis Teismas tik delegacijai skirtą ieškinį pripažino nepriimtinu ( 22 ).

60.

Antrasis aspektas susijęs su išorės veiksmais pagal BUSP. Visų pirma kalbama apie BUSP misijų įkūrimo trečiosiose šalyse veiksmus. Teismo praktika, kuri suformuota ir Bendrojo Teismo, nėra išplėtota. Šioje srityje buvo pareikšta tik keletas ieškinių ir vėliau jie buvo atsiimti, todėl išbraukti iš registro ( 23 ). Iš nedaugelio bylų, kuriose Bendrasis Teismas yra priėmęs sprendimą, reikėtų nurodyti bylą H / Taryba ir kt. Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas taip pat nurodo Bendrojo Teismo pirmininko nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo ( 24 ). Kalbant apie pagrindinę bylą, Sprendime H / Taryba ir kt. Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną, tačiau šiuo metu nagrinėjamas su tuo susijęs apeliacinis skundas ( 25 ). Toji byla buvo susijusi su Europos Sąjungos policijos misija Bosnijoje ir Hercegovinoje ( 26 ). Kadangi Bendrojo Teismo sprendimų dėl BUSP misijų yra nedaug, reikia pripažinti, kad teismo praktika šioje srityje dar tikrai nėra nusistovėjusi.

61.

Mano nuomone, Bendrojo Teismo praktika dėl Sąjungos delegacijų netaikytina Sąjungos įsteigtoms misijoms, nors abi šios struktūros tikrai turi panašių savybių, pavyzdžiui, neturi savo teisinio subjektiškumo. Todėl, nesant aiškių nuostatų, reikia patikrinti realų ryšio tarp misijų ir institucijų pobūdį.

62.

Reikėtų pabrėžti, kad skundžiamoje nutartyje Bendrojo Teismo motyvai nėra grindžiami visiška delegacijos ir misijos padėties analogija. Bendrasis Teismas tikrai nurodo nutartį dėl Europos Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje ( 27 ), tačiau kartu jis nori pažymėti, kad „remiantis deleguotais įgaliojimais priimti aktai paprastai priskiriami juos delegavusiai institucijai, kuri ginčijamą aktą turi ginti teismo procesuose“ (skundžiamos nutarties 33 punktas). Pateikęs tokią išvadą, skundžiamos nutarties 34 punkte Bendrasis Teismas taip pat nurodė:

„Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad vykstant nagrinėjamos sutarties sudarymo procedūrai Eulex Kosovo vadovo priimti aktai priskirtini Komisijai, kuri turi atsakovo statusą remiantis SESV 263 straipsnio pirma pastraipa. Teismas gali vykdyti šių aktų kontrolę pagal [Elitaliana] nurodytą bendrąjį principą, pagal kurį bet kuriam Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo aktui, kuriuo siekiama sukurti teisinių padarinių tretiesiems asmenims, turi būti galima taikyti teisminę kontrolę.“

63.

Taigi, priešingai tam, ką teigia Elitaliana, Bendrasis Teismas neprilygino BUSP misijų Komisijos delegacijoms.

64.

Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo ką tik pažymėjau, kad „Eulex Kosovo“ neturi tų savybių, kurios reikalingos, kad ją būtų galima laikyti turinčia galimybę gintis Teisingumo Teisme pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą. Taip pat nurodžiau, kad misija „Eulex Kosovo“ nesusieta su Komisija kaip delegacija. Taigi reikia kelti klausimą dėl šios misijos ryšio su institucijomis.

65.

Iš Bendrųjų veiksmų 2008/124 matyti, kad „Eulex Kosovo“ buvo įkurta kaip atskiras Tarybos ir Komisijos subjektas. Visų pirma iš Bendrųjų veiksmų 2008/124 elementų ir sutarties, sudarytos misijos vadovo ir Komisijos, darytina išvada, kad, kalbant apie administravimą ir finansus aspektus, ryšiai su Komisija yra ypač glaudūs. Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad visi aspektai reiškia įgaliojimų, kuriuos paprastai įgyvendina Komisija, perdavimą „Eulex Kosovo“ ir jos misijos vadovui. Iš to jis padarė išvadą, kad „Eulex Kosovo“, įskaitant jos vadovą, priimti aktai galiausiai priskirtini Komisijai (skundžiamos nutarties 34 punktas). Bendrasis Teismas pateikė tokius motyvus:

66.

Šie motyvai, kuriems pritariu, nėra teisiškai klaidingi. Bendrasis Teismas laikėsi pagrįstos nuomonės, kad, nesant teisinio subjektiškumo, reikia ieškoti ryšio su nagrinėjamomis funkcijomis, šiuo atveju, – kalbant apie aktus, kurie priimti per viešosios sutarties sudarymo procedūrą, – su biudžeto klausimais. Priešingai tam, ką teigia Elitaliana, Bendrojo Teismo motyvavimas grindžiamas ne misijos „Eulex Kosovo“ prilyginimu Europos Sąjungos delegacijoms, o funkciniu požiūriu, susijusiu su nagrinėjamomis užduotimis.

67.

Todėl reikia atmesti visą antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.

68.

Trečiuoju pagrindu Elitaliana nurodo, jog Bendrasis Teismas klaidingai manė, kad nėra atleistinos klaidos nustatant atsakovą, nurodęs, kad „egzistuojanti atleistina klaida <...> gali tik lemti, kad ieškinys nebūtų atmestas dėl to, kad pateiktas per vėlai“ (skundžiamos nutarties 41 ir 43 punktai). Elitaliana mano, kad teismo praktika, susijusi su atleistina klaida, taip pat gali būti taikoma atsakovo tapatybei, ir prašo, kad Teisingumo Teismas prireikus nustatytų tinkamą atsakovą.

69.

„Eulex Kosovo“ prašo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą.

70.

Visų pirma pažymiu, jog Bendrasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Elitaliana, Bendrajame Teisme pateiktame ieškinyje nurodydama „Eulex Kosovo“, nepadarė klaidos (skundžiamos nutarties 39 punktas). Tačiau skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas pripažino, kad „[Elitaliana] sunku nustatyti šalį, kuriai priskirti nagrinėjami aktai ir kuri turi atsakovo statusą“ (41 punktas).

71.

Ši išvada – ji man atrodo visiškai pagrįsta – paremta Bendrojo Teismo pasirinkta prielaida, kad ieškinį reikėjo pareikšti Komisijai.

72.

Pritariu Bendrojo Teismo analizei, kad teismo praktika, susijusi su atleistina klaida, negali būti Elitaliana reikalavimų pagrindas. Iš tiesų toji teismo praktika susijusi su procesiniais terminais ( 28 ) ir ja negalima remtis tuo atveju, kai ieškovas klysta dėl atsakovo tapatybės.

73.

Net jei tokia klaida būtų pripažinta leistina, atsakovei, kuriai pareikštas ieškinys, vis vien negalėtų būti pripažintas procesinis veiksnumas atsakyti į jį. Taigi šiuo atžvilgiu atleistina klaida negalima remtis. Atleistina klaida galėtų būti remiamasi tik kitame procese, pradėtame prieš kitą šalį, ji galėtų būti nurodyta siekiant pateisinti vėlavimą pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ir (arba) ieškinį žalos atlyginimo.

74.

Galiausiai primenu, kad Bendrasis Teismas nenurodė savo pozicijos dėl šios tariamos kompetencijos nebuvimo ( 29 ), ir Elitaliana neginčijo nutarties šiuo atžvilgiu. Šį klausimą galima kelti kitame ieškinyje, ir tik Bendrajam Teismui priėmus šiuo klausimu sprendimą Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, galėtų analizuoti Bendrojo Teismo sprendimo pagrįstumą. Tačiau dėl to, kad Bendrasis Teismas šiuo klausimu nepriėmė sprendimo, Teisingumo Teismui taip pat nereikia to daryti.

75.

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, kad reikia atmesti Elitaliana apeliacinio skundo pagrindą, susijusį su atleistina klaida.

76.

Kadangi nė vienas iš apeliacinio skundo pagrindų nėra pagrįstas, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

77.

Dėl šių priežasčių siūlau Teisingumo Teismui atmesti ieškinį ir priteisti iš Elitaliana SpA bylinėjimosi išlaidas.