Byla T‑195/05 R

Deloitte Business Advisory NV

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Bendrijos pirkimų procedūra – Prarasta galimybė – Skuba – Interesų suderinimas“

2005 m. rugsėjo 20 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis  II‑0000

Nutarties santrauka

1.     Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Sprendimas pašalinti konkurso dalyvį iš pirkimų procedūros – Žala jo reputacijai – Nematerialinė žala, kurios negalima pripažinti nepataisoma

(EB 242 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

2.     Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Suteikimo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Finansiniai nuostoliai – Žala, kurią galima vėliau atlyginti ją kompensuojant arba pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo – Žala, kurios negalima pripažinti nepataisoma

(EB 242 ir 288 straipsniai; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

3.     Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Suteikimo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Finansiniai nuostoliai – Vertinimas – Atsižvelgimas į įmonės dydį

(EB 242 ir 288 straipsniai; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO

NUTARTIS

2005 m. rugsėjo 20 d.(*)

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Bendrijos pirkimų procedūra – Prarasta galimybė – Skuba – Interesų palyginimas“

Byloje T‑195/05 R

Deloitte Business Advisory NV, įsteigta Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų D. Van Heuven, S. Ronse ir S. Logie, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą L. Pignataro-Nolin ir E. Manhaeve, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirma, sustabdyti Komisijos sprendimo atmesti ieškovės pirkimų konkurso SANCO/2004/01/041 procedūroje pateiktą paraišką ir sprendimo sudaryti nagrinėjamą sutartį su trečiąja šalimi vykdymą ir, antra, uždrausti Komisijai pranešti konkurso laimėtojui apie sprendimą sudaryti nagrinėjamą sutartį ir pasirašyti sutartį priteisiant mokėti periodinę baudą,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS

priima šią

Nutartį

 Teisės aktai

1       Komisijos paslaugoms pirkti taikomos 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomos Finansinio reglamento (OL L 248, p. 1, toliau – Finansinis reglamentas) pirmosios dalies V antraštinės dalies ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio Reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1, toliau – įgyvendinimo taisyklės) nuostatos.

2       Pagal Finansinio reglamento 94 straipsnį:

„Sutartys negali būti sudaromos su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie pirkimų procedūros metu:

a)      pateko į interesų konflikto situaciją <…>“.

3       Įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnis nurodo:

         „1.   Pirkimų sutartys sudaromos vienu iš šių dviejų būdų:

         a)     taikant automatinio nugalėtojo nustatymo procedūrą, sutartis sudaroma su konkurso dalyviu, kurio tinkamai parengtoje ir nustatytas sąlygas atitinkančioje paraiškoje yra pasiūlyta mažiausia kaina;

         b)     taikant geriausio ekonominio pasiūlymo procedūrą.

         2.     Geriausio ekonominio pasiūlymo paraiška – tai paraiška, kur nurodytas geriausias kainos ir kokybės santykis, atsižvelgiant į sutarties objektu pateisinamus kriterijus, tokius kaip antai pasiūlyta kaina, techninis privalumas, estetinės ir funkcinės ypatybės, aplinkosaugos privalumai, veiklos sąnaudos, pelningumas, užbaigimo ar pristatymo laikas, tolesnis aptarnavimas ir techninė pagalba.

         <…>“. (pataisytas vertimas)

4       Pagal įgyvendinimo taisyklių 146 straipsnio 3 dalį:

         „Prašymai dalyvauti ir paraiškos, kurios neatitinka pagrindinių konkurso skelbimo dokumentuose išdėstytų reikalavimų arba ten išdėstytų specialių reikalavimų, atmetami.

         Tačiau vertinimo komitetas gali paprašyti, kad per nurodytą laiką kandidatai ar konkurso dalyviai pateiktų papildomą medžiagą arba paaiškintų pateiktus įrodomuosius dokumentus, susijusius su neleidimo dalyvauti ir atrankos kriterijais.

         <…>“.

5       Įgyvendinimo taisyklių 147 straipsnio 3 dalis nurodo:

„Tada susitariančioji institucija priima sprendimą, nurodydama bent šią būtiniausią informaciją:

a)      susitariančiosios institucijos pavadinimas ir adresas, ir sutarties ar pagrindų sutarties objektas ir vertė;

b)      atmestų kandidatų ar konkurso dalyvių pavadinimai ir jų atmetimo priežastys;

c)      kandidatų arba konkurso dalyvių, kuriuos nuspręsta ištirti, pavadinimai ir jų parinkimo motyvai;

d)      priežastys, dėl ko buvo atmestos paraiškos, kurių pasiūlyta kaina buvo laikoma neįprastai maža;

e)      išrinktų kandidatų arba konkurso dalyvių pavadinimai ir tokio išrinkimo motyvai, remiantis iš anksto paskelbtais atrankos ir konkurso laimėtojo išrinkimo kriterijais ir, jei žinoma, sutarties ar pagrindų sutarties dalis, kurią rangovas ketina perduoti trečiosios šalies subrangovui;

f)      derybų procedūrų atveju – aplinkybės, nurodytos 126, 127, 242, 244, 246 ir 247 straipsniuose, kurios pateisina jų taikymą;

g)      atitinkamais atvejais – priežastys, kodėl susitariančioji institucija nusprendė nei su vienu paraiškos pateikėju nesudaryti sutarties.“

 Faktinės bylos aplinkybės ir procedūra

6       2004 m. gruodžio 14 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2004, S 243) paskelbė pranešimą dėl pagrindų sutarties „Pagrindų sutartis dėl Sveikatos generalinio direktorato (DG SANCO) politinių veiklos sričių įvertinimo, Partija Nr. 1 (visuomenės sveikata) – pirkimų konkursas Sanco/2004/01/141“ (ši pagrindų sutartis ir sutarties sudarymo procedūra toliau atitinkamai vadinamos pagrindų sutartimi ir pirkimų konkurso procedūra).

7       Iš sutarties dokumentų dėl pirkimų konkurso procedūros 7.1.3 ir 7.1.4 punktų matyti, kad pagrindų sutartis grindžiama Bendrijos veiksmų programos visuomenės sveikatos srityje, kurią nustato 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003‑2008 m.) (OL L 271, p. 1), įvertinimu.

8       Sutarties dokumentuose užduotys, kurias reikia įvykdyti įgyvendinant pagrindų sutartį, padalytos į dvi pagrindines grupes. Pirmoji užduotis (pagrindinė užduotis Nr. 1) apima tam tikrus mokslinius tyrimus ir tam tikrų paslaugų teikimą atsižvelgiant į programos rengimo koncepciją ir į Bendrijos politiką, jų vertinimą ex ante ir „vertinimo veiklos organizavimą“. Antroji užduotis (pagrindinė užduotis Nr. 2) apima programų, politikos ir kitos veiklos tarpinį, galutinį ir ex post vertinimą.

9       Pagrindų sutartis leidžia sudaryti specialias Komisijos poreikius atitinkančias sutartis. Ją iš esmės privaloma sudaryti 24 mėnesių laikotarpiui, kurį galima pratęsti 2 kartus ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui.

10     Sutarties dokumentuose įtvirtintas keletas konkurso dalyvių pašalinimo iš dalyvavimo konkurse aplinkybių. Viena šių aplinkybių pažodžiui atkartoja Finansinio reglamento 94 straipsnio nuostatas:

„Sutartys negali būti sudaromos su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie pirkimų procedūros metu:

a)      pateko į interesų konflikto situaciją <…>“.

11     Siekdama pateikti paraišką sudaryti nagrinėjamą sutartį Deloitte Business Advisory NV (toliau – ieškovė) susijungė su Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla (London School of Hygiene and Tropical Medicine), Nyderlandų organizacija, atsakinga už taikomus mokslinius tyrimus (Nederlandse Organisatie voor toegepast-natuurwetenschappelijk onderzoek TNO) ir Italijos aukštesniuoju sveikatos institutu (Istituto superiore di sanità). Šios keturios įmonės susijungė į darbo grupę, kurios tikslas – įvertinti Europos visuomenės sveikatą (European Public Health Evaluation Task Force, toliau – Euphet). Prireikus, Euphet numatė galimybę kreiptis į tam tikrus kitų institucijų ekspertus.

12     2005 m. vasario 10 d. vykdomos pirkimų procedūros metu Euphet Komisijai pateikė paraišką. Į Euphet paraišką buvo įtrauktas punktas „Nepriklausomumas“, išdėstytas taip:

„Euphet supranta ir sutinka, kad nė vienas vertinimo organizacijos narys arba nė vienas jos darbuotojas, vykdydamas savo užduotį įgyvendinant pagrindų sutartį, negali būti susijęs su realiu arba galimu interesų konfliktu. Patvirtiname, kad visi Euphet dalyviai yra visiškai nepriklausomi nuo Komisijos ir kad šiuo aspektu nenumatome, jog galėtų iškilti realus pavojus. Be to, mes taip pat įsipareigojame vykdyti išsamią išankstinę kiekvienos specialios sutarties kontrolę, užtikrindami, kad mūsų siūlomas grupes sudarytų nariai, galintys dirbti visiškai nepriklausomai ir pateikti objektyvų, nešališką ir nepriklausomą vertinimą. Jeigu projektų įgyvendinimo metu iškiltų bent mažiausia problema, galinti turėti įtakos šiam svarbiam principui, nedelsiant apie tai pranešime Komisijai ir su ja suderinę išspręsime problemą.“

13     2005 m. balandžio 22 d. laišku (toliau – sprendimas atmesti) Komisija ieškovę informavo, kad pirkimų konkursui sudarytas vertinimo komitetas padarė išvadą, jog Euphet atveju egzistuoja interesų konfliktas. Sprendime atmesti Komisija nurodė, kad kai kurie Euphet nariai ir partneriai yra sudarę sutartis „dėl subsidijų SANCO srityje“ (sveikata ir vartotojų apsauga), dėl to daro didelę įtaką Bendrijos veiksmų programos visuomenės sveikatos srityje įgyvendinimui. Todėl Komisija nusprendė, kad „atsižvelgiant į pagrindinį pavojų (interesų konfliktą) reikėjo pateikti išsamų ir konkretų paaiškinimą, jog būtų galima aiškiai suprasti problemos (interesų konflikto) išsprendimo būdą ir pašalinti su tuo susijusius pavojus“. Taigi šiuo atveju Komisija mano, kad „pateikta paraiška nėra pakankama ir konkurso dalyvis nepateikė jokios aiškios garantijos, kad (interesų konfliktas) bus pašalintas“.

14     Sprendime atmesti Komisija vis dėlto papildomai nurodė, kad ji nepasirašys pagrindų sutarties su konkurso laimėtoju tol, kol pasibaigs dviejų savaičių terminas.

15     2005 m. gegužės 3 d. laišku Euphe t užginčijo Komisijos poziciją, prašydama atsakyti į jos laišką iki 2005 m. gegužės 4 d., po kurios ji kreipsis į Pirmosios instancijos teismą.

16     2005 m. gegužės 4 d. faksu Komisija pripažino gavusi Euphet laišką ir atsakė taip:

„Kadangi reikia daugiau laiko išnagrinėti jūsų laiške nurodytus klausimus, sutarties nepasirašysime iki tol, kol pasibaigs papildomas penkiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią buvo išsiųstas šis laiškas“.

17     2005 m. gegužės 19 d. Komisija faksu atsakė į ieškovės 2005 m. gegužės 3 d. laiške pateiktus argumentus.

18     Tą pačią dieną ieškovė Pirmosios instancijos teisme faksu pareiškė ieškinį dėl panaikinimo, kur ji ginčijo sprendimo atmesti teisėtumą ir sprendimą sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu (toliau – sprendimas sudaryti sutartį).

19     Tą pačią dieną ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame iš esmės šias priemones taikančio teisėjo prašė:

–       sustabdyti sprendimo atmesti ir sprendimo sudaryti sutartį vykdymą;

–       uždrausti Komisijai pranešti konkurso laimėtojui apie sprendimą sudaryti sutartį ir pasirašyti sutartį priteisiant mokėti periodinę 2,5 milijono EUR baudą;

–       priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20     Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė taip pat teisėjo alternatyviai prašė ir, jeigu įmanoma, iki sprendimo dėl vykdymo sustabdymo, uždrausti atsakovei pranešti apie sprendimą sudaryti sutartį sutarties adresatui ir pasirašyti pagrindų sutartį iki Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą dėl pagrindinio ieškinio dėl periodinės 2,5 milijono EUR baudos mokėjimo dėl pažeidimų.

21     2005 m. gegužės 23 d. Komisija Pirmosios instancijos teismą informavo, kad procedūroje nagrinėjama sutartis SANCO/2004/01/041 dar nėra pasirašyta. Šiame laiške Komisija taip pat pabrėžė, kad pagrindų sutartis buvo išsiųsta pasirašymui atrinktam konkurso dalyviui nurodant terminą pasirašyti iki 2005 m. birželio 1 d. ir kad pagal galiojančias procedūras šią sutartį pasirašys Komisijos įgaliotas asmuo, kai ją grąžins kita šalis, nenustatant pasirašymo termino.

22     2005 m. gegužės 26 d. remiantis Pirmosios instancijos teismo Procedūros reglamento 105 straipsnio 2 dalimi, Pirmosios instancijos teismo pirmininkas nurodė Komisijai nepasirašyti pagrindų sutarties iki bus priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23     2005 m. gegužės 30 d. Komisija pateikė pastabas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiose pastabose Komisija prašė atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

24     Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo prašymu ieškovė atsakė į šias pastabas 2005 m. birželio 13 dieną. Komisija į šias naujas pastabas atsakė 2005 m. birželio 23 dieną.

 Dėl teisės

25     Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymuose imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie (fumus boni juris) patvirtinantys prašomų priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra taikomos kartu, todėl prašymas imtis laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas, jei nėra tenkinama bent viena sąlyga (1996 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties SCK ir FNK prieš Komisiją, C‑268/96 P(R), Rink., p. I 4971, 30 punktas). Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, prireikus, taip pat turi įvertinti šalių interesus nagrinėjamoje byloje (2001 m. vasario 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Austrija prieš Tarybą, C‑445/00 R, Rink., p. I‑1461, 73 punktas).

26     Be to, nagrinėdamas visas aplinkybes, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi plačią diskreciją ir gali savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, taip pat šio nagrinėjimo tvarką, nes jokia Bendrijos teisės norma jam iš anksto nenurodo analizės tvarkos, kuria remiantis reikėtų vertinti būtinumą priimti laikiną sprendimą (1995 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija prieš Atlantic Container Line ir kt., C‑149/95 P(R), Rink., p. I‑2165, 23 punktas).

27     Šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikia nagrinėti remiantis šiais principais.

1.     Šalių argumentai

 Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimtinumo

28     2005 m. gegužės 30 d. Komisija pastabose nurodo, kad 2005 m. balandžio 22 d. laišku ji pirkimų konkurso procedūroje informavo nagrinėjamo konkurso laimėtoją, kad atrinkta jo paraiška. Todėl Komisija mano, kad ieškovės reikalavimas uždrausti Komisijai pranešti apie sprendimą sudaryti sutartį jos adresatui prarado dalyką.

 Dėl fumus boni juris

 Ieškovės argumentai

29     Ieškovė grįsdama savo ieškinį pagrindinėje byloje nurodo du pagrindus.

–       Dėl pirmojo pagrindo

30     Pirmuoju pagrindu ieškovė iš esmės nurodo tai, jog Komisija, pašalindama iš pirkimų konkurso procedūros Euphet, pažeidė Finansinio reglamento 94 straipsnį, pirkimų konkurso procedūros dokumentų nuostatas, teisėtų lūkesčių principą, bendrą pareigą motyvuoti ir įgyvendinimo tvarkos 147 straipsnio 3 dalį bei 138 straipsnį.

31     Pirma, ieškovė teigia, kad neteisėta pašalinti ją iš dalyvavimo pirkimų konkurso procedūroje vien dėl to, kad jos paraiška dėl galimų interesų konfliktų išsprendimo nėra pakankama garantija.

32     Pirmiausia, ieškovės manymu, interesų konflikto sąvoka nėra apibrėžta nei konkurso sąlygose, nei Finansinio reglamento 94 straipsnyje. Priešingai, sprendime atmesti Komisija šią sąvoką apibrėžė pateikdama nuorodą į pagrindų sutarties projektą. Remiantis šiuo projektu interesų konfliktas, a fortiori, yra interesų konflikto pavojus, kuris nėra pagrindas pašalinti iš dalyvavimo konkurse.

33     Be to, nė viename pirkimų konkurso dokumente nebuvo numatyti aiškūs konkurso dalyvių, kurių vienas arba keletas narių būtų susiję su vykdomais projektais sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje, pašalinimo iš dalyvavimo konkurse pagrindai. Finansinio reglamento 94 straipsniu ir Teisingumo Teismo praktika taip pat negali pateisinti tokio pašalinimo iš dalyvavimo konkurse pagrindo.

34     Kalbant apie interesų konfliktą, pakanka, jog konkurso dalyvis įsipareigotų apie tai pranešti Komisijai ir, prireikus, imtųsi būtinų priemonių. Todėl Euphet šiuo aspektu pateikta paraiška (nurodyta 12 punkte) buvo pakankama, nes ieškovė netgi pasiūlė daugiau nei reikalaujama – išankstinę kontrolę atsižvelgiant į sudarytinų specialių sutarčių pobūdį bei dalyką. Iš Euphet nebuvo galima reikalauti daugiau, nes tuo metu specialių sudarytinų sutarčių turinys buvo nežinomas.

35     Iš tikrųjų, ieškovės manymu, interesų konfliktas negalėjo iškilti bent iki specialių sutarčių sudarymo. Bendrijos teismų praktika taip pat patvirtino, kad draudžiama konkurso dalyvius pašalinti iš dalyvavimo konkurse remiantis abstrakčiais pagrindais, be konkrečios interesų reglamentavimo kontrolės įvertinimo (2005 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fabricom, C‑21/03 ir C‑34/03, Rink. p. I‑0000; 2005 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją, T‑160/03, Rink. p. II‑0000, 75 – 78 punktai).

36     2005 m. birželio 13 d. ieškovė savo pastabose šiuo klausimu papildomai nurodė, jog tai, kad Komisijai pripažįsta, jog konkurso dalyvis, patekęs į interesų konflikto situaciją įgyvendindamas pagrindų sutartį, gali toliau vykdyti sutartį su sąlyga, kad bus priimtos atitinkamos priemonės, nors tokia galimybė nėra suteikiama konkurso dalyviui, patekusiam į interesų konflikto situaciją iki sutarties sudarymo, bet iš kurio reikalaujama imtis identiškų veiksmų, laikytina vienodo požiūrio principo, įtvirtinto Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnyje, pažeidimu.

37     Galiausiai, ieškovė papildomai nurodo, kad pagal pirkimų konkurso pranešimą reikalaujama pateikti paraiškas dėl septynių ekspertų, o jos paraiškoje buvo pateikti 65 gyvenimo aprašymai (curriculum vitae), iš kurių 45 asmenys buvo visiškai nesusiję su institucijomis, kurios, Komisijos manymu, buvo susijusios su interesų konfliktu. Be to, 20 asmenų, susijusių su šiomis organizacijomis, galėjo nagrinėti vertinimo bylas nesukeldami pavojaus, kad atsiras interesų konfliktas. Dėl fakto, kad, Komisijos manymu, atitinkami ekspertai buvo aukščiausią kvalifikaciją turintys asmenys, tačiau visi jie galėjo patekti į interesų konfliktą vykdydami nustatytas užduotis, ieškovės teigimu, vis tiek liktų užtektinai kitų aukšto lygio ekspertų šioms užduotims vykdyti.

38     Antra, ieškovės manymu, kadangi vertinimo komitetas siekė pašalinti konkurso dalyvę iš dalyvavimo konkurse, jis bent jau turėjo leisti jai pateikti savo pastabas, o šiuo atveju taip padaryta nebuvo.

39     Trečia, atsisakydama išspręsti interesų konfliktą būdu, kurį pripažįsta kiti Komisijos bendrieji direktoratai, ji nesilaikė savo ankstesnės praktikos ir pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

40     Ketvirta, sprendimas atmesti nėra pakankamai motyvuotas, ypač dėl to, kad jame nėra pateikti pagrindai, kuriais remiantis Euphet paraiška buvo pripažinta nepakankama. Pareiga motyvuoti sprendimą buvo pažeista, nes Euphet nenutylėjo apie kai kurių jos narių specifinę patirtį ir atsižvelgė į pagrindų sutarties projekte numatytą interesų konflikto reguliavimą. Kadangi sprendimas atmesti nebuvo motyvuotas, buvo pažeista įgyvendinimo taisyklių 147 straipsnio 3 dalis.

41     Penkta, Komisija nepažeisdama įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnio negalėjo susitarti sudaryti sutarties su trečiąja šalimi, nes Euphet paraiška buvo neprotingai atmesta. Ieškovė neginčija fakto, kad tinkamai išnagrinėjus jos paraišką, nebūtinai būtų priimtas sprendimas sudaryti sutartį su ja. Vis dėlto ji mano, kad atsižvelgiant į jos siūlomos grupės patirtį ir kompetenciją, Euphet paraiška turėjo būti įvertinta kaip gana svarią.

–       Dėl antrojo pagrindo

42     Antruoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad neprašydama Euphet pateikti papildomos informacijos Komisija pažeidė įgyvendinimo taisyklių 146 straipsnio 3 dalį, Teisingumo Teismo praktiką viešųjų pirkimų srityje (35 punkte minėtas Sprendimas Fabricom) ir teisėtų lūkesčių principą.

43     Be to, kadangi Komisija nagrinėjamo pirkimo metu privalėjo suteikti kitiems konkurso dalyviams galimybę pateikti papildomą informaciją, ji pažeidė vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnyje.

44     Ieškovė daro išvadą, kad Komisija pagal Finansinio reglamento 94 straipsnį ir įgyvendinimo taisyklių 146 straipsnio 3 dalį neprivalo prašyti pateikti papildomą informaciją dėl konkurso dalyvių pateiktos informacijos. Vis dėlto ji pabrėžia, kad kai kuriems konkurso dalyviams Komisija buvo suteikusi tokią galimybę kitose procedūrose, taip pat ir pirkimų procedūroje. Ieškovė prašo, kad Komisija pateiktų šiuo klausimu susirašinėjimo medžiagą ir posėdžio, po kurio buvo pradėta procedūra, protokolus.

45     Iš 35 punkte minėto Sprendimo Fabricom matyti, kad galimo interesų konflikto atveju perkančioji organizacija negali konkurso dalyvio pašalinti iš dalyvavimo konkurse automatiškai, o visada privalo išnagrinėti jo bylą atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, o tai reiškia, kad konkurso dalyvis turi turėti galimybę įrodyti, jog interesų konfliktas neįmanomas. Ieškovės manymu, Komisija negalėjo atlikti reikalaujamo konkretaus vertinimo, neprašydama Euphet pateikti papildomą informaciją. Taigi, pirma, Komisija nevykdė kontrolės atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, nes reikėjo įvertinti kiekvieną specialią sutartį. Antra, Komisija taip pat negali tvirtinti, kad jos konkretus vertinimas grindžiamas pagrindų sutartimi, nes, pačios Komisijos teigimu, ieškovės paraiška dėl korekcinių priemonių a posteriori buvo suformuluota pernelyg bendro pobūdžio terminais.

 Komisijos argumentai

46     Komisija ginčija ieškovės argumentus, pateiktus tvirtinant fumus boni juris buvimą.

–       Dėl pirmojo pagrindo

47     Komisija mano, kad, pirma, remiantis konkurso dokumentų 9.1.3 punkto tekstu, pažodžiui perkeliančio įgyvendinimo taisyklių 94 straipsnį, iki sutarties sudarymo egzistuojantis interesų konfliktas yra pagrindas pašalinti iš dalyvavimo konkurse. Todėl, Komisijos manymu, nors iš kelių Euphet partnerių gyvenimo aprašymų (curriculum vitae) matyti, kad jie dalyvauja įgyvendinant Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje, ieškovė nemanė, kad apie tai būtų naudinga pranešti Komisijai kaip apie interesų konflikto pavojų.

48     Kalbant apie korekcinį mechanizmą a priori, kurį ieškovė siūlė siekdama sumažinti interesų konfliktų pavojų, Komisija mano, kad nagrinėjamas skyrius ieškovės paraiškoje suformuluotas pernelyg bendro pobūdžio terminais.

49     Be to, priešingai, nei tvirtina ieškovė, vertinimo komitetas tiksliai įvertino, ar konkrečiu atveju egzistuoja interesų konfliktas, atsižvelgdamas į ieškovės paraišką ir sutarties pobūdį, nes konfliktas galėjo kilti tiek, kiek jis buvo susijęs su tarpiniais, ex post bei ex ante vertinimais.

50     Dėl ieškovės argumento, kad Euphet paraiškoje buvo pateikti 45 su Komisija nesusijusių asmenų gyvenimo aprašymai (curriculum vitae), Komisija pabrėžia, kad, pirma, siūlomų ekspertų specialios žinios nėra tokios pačios, ir, antra, ieškovės paraiškoje visi nagrinėjami partneriai ir ekspertai buvo nurodyti taip, lyg jie sudarytų vieningą grupę.

51     Antra, dėl tariamos Komisijos pareigos išklausyti ieškovę, pastaroji mano, kad ji privaloma tik tuo atveju, kai numatoma taikyti administracines arba finansines nuobaudas pagal Finansinio reglamento 96 straipsnį.

52     Trečia, dėl tariamo Komisijos teisėtų lūkesčių principo pažeidimo ieškovė nepatvirtino savo teiginių, jog kiti Komisijos padaliniai praeityje analogiškomis aplinkybėmis būtų padarę išvadas, prieštaraujančias šiai bylai.

53     Ketvirta, sprendime atmesti Komisija aiškiai nurodė pagrindus, kuriais remdamasi ji padarė išvadą, kad ieškovė buvo patekusi į interesų konflikto situaciją.

54     Penkta, Komisija nepažeidė Finansinio reglamento 138 straipsnio, nes Euphet paraiškos priėmimas atrankos ir sutarties sudarymo stadijoje neįpareigoja su ja sudaryti sutarties.

–       Dėl antrojo pagrindo

55     Komisija mano, kad antrasis pagrindas taip pat atmestinas.

56     Pirma, Komisija primena, kad ji nėra įpareigota išklausyti konkurso dalyvio anksčiau nei pašalinus jį iš dalyvavimo sutarties sudarymo procedūros.

57     Antra, ieškovė nepaaiškino, kodėl tai, kad nebuvo prašoma pateikti papildomų dokumentų, reikia pripažinti tariamos Komisijos praktikos analogiškais atvejais pažeidimu. Dėl ieškovės kaltinimų, jog Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą leisdama kai kuriems konkurso dalyviams pateikti įrodymus, kad jie išsiuntė paraiškas per nustatytus terminus, Komisija pažymi, kad iš tikrųjų ji faktiškai patikrino, ar buvo laikomasi imperatyviųjų terminų, ir šios situacijos negalima palyginti su ieškovės situacija.

58     Trečia, ieškovės pateikta nuoroda į 35 punkte minimą Sprendimą Fabricom neturi jokios reikšmės, nes šiuo atveju Komisija konkrečiai tikrindama, ar egzistuoja interesų konfliktas, atsižvelgė į šioje paraiškoje nurodytus duomenis ir į sudaromos sutarties pobūdį.

59     Ketvirta, Komisija pažymi, kad atplėšus paraiškas nė vienam konkurso dalyviui nebuvo pateiktas prašymas pateikti papildomą informaciją arba prašymas patikslinti, susijęs su situacija, galinčia sukelti interesų konfliktą.

 Dėl skubos

 Ieškovės argumentai

60     Grįsdama savo poziciją, kad skubu priimti nutartį taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė teigia, kad nuo to momento, kai atsakovė ir konkurso laimėtojas sudarys ginčijamą sutartį, Euphet neturės net mažiausios galimybės veiksmingai vykdyti užduotį. Sudarius pagrindų sutartį ji praktiškai negalės reikalauti ją panaikinti. Be to, ieškovės manymu, atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymo terminas yra ribotas, t. y. 2006 m. pabaiga, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ši sutartis bus įvykdyta arba bent jau didžiąja dalimi įvykdyta iki tos dienos, kai bus priimtas Pirmosios instancijos teismo sprendimas.

61     Taigi atsižvelgiant į sutarties vertę ir su ja susijusią garbę, prestižą ir patirtį, kurią ieškovė įgytų, jei vykdytų sutartį, faktiškas sutarties vykdymas jai būtų tinkamesnis atlygis nei vien nuostolių atlyginimas.

62     2005 m. birželio 13 d. pastabose ieškovė šiuo požiūriu patikslino, jog tai, kad sutartis nebus su ja sudaryta ir tai, kad jos paraiška buvo pripažinta nepriimtina, jos klientai supras kaip jos nekompetentingumo požymį. Nors Komisija teigia, kad sutarties sudarymo procedūra vienodai rizikinga visiems konkurso dalyviams, ir dėl to sutarties praradimo negalima pripažinti žala, ieškovė teigia, kad toks argumentas taikomas tik tada, jeigu konkurso dalyvis teisingai pašalinamas iš dalyvavimo konkurse. Tačiau šiuo atveju ieškovė mano, kad turėjo galimybę būti atrinkta.

63     Be to, dėl sutarties nevykdymo kilusi žala ieškovės reputacijai ir patirties neįgijimas negali būti įvertintas pinigų suma.

64     2005 m. birželio 13 d. savo pastabose ieškovė galiausiai patikslino, kad jos prašymas negali būti laikomas nepakankamai skubiu vien dėl paprastos priežasties, jog žala galėtų atsirasti vėliau. Tokia pozicija nesuderinama su 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33), iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1) ratio legis.

65     Iš tikrųjų, ieškovės manymu, pagal Direktyvos 89/665 ratio legis konkurso dalyviams, pašalintiems iš pirkimų konkurso procedūros, leidžiama įgyvendinti nagrinėjamą sutartį. Ieškovės poziciją patvirtina Teisingumo Teismo praktika (1999 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alcatel Austria ir kt., C‑81/98, Rink., p. I‑7671). Ieškovė daro išvadą, kad Direktyvos 89/665 nuostatos taikomos tik valstybėms narėms. Tačiau, jos nuomone, tai, kad Bendrijos institucijos nesilaiko vien šių nuostatų turinio, akivaizdžiai prieštarauja teisėtų lūkesčių, vienodo požiūrio ir EB sutarties 2 straipsnyje įtvirtintam principui.

 Komisijos argumentai

66     Komisija mano, kad ieškovė neįrodė, jog skubu priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

67     Pirma, Komisijos manymu, jeigu Pirmosios instancijos teismas pripažintų, jog ieškinys dėl panaikinimo pagrįstas, jis privalėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti ieškovės interesų apsaugą, o tai gali apimti ir sutarties, kuri jau iš dalies vykdoma, nutraukimą ir naujos procedūros pradėjimą, o tokios priemonės prireikus galėtų būti taikomos kartu su žalos atlyginimu (2000 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties Esedra prieš Komisiją, T‑169/00 R, Rink., p. II‑2951, 51 punktas; 2004 m. liepos 27 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, T‑148/04 R, Rink. p. II‑0000, 55 punktas, ir 2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties European Dynamics prieš Komisiją, T‑303/04 R, Rink. p. II‑0000, 83 punktas).

68     Taigi ieškovė neatsižvelgė į visas aplinkybes, kuriomis būtų kliudoma tokiu būdu apsaugoti jos interesus.

69     Antra, 2005 m. birželio 23 d. Komisija savo pastabose atmetė ieškovės argumentus, jog sprendimas dėl panaikinimo negali būti priimtas vėliau, nei yra pradėta vykdyti sutartis. Komisijos manymu, ieškovė supainiojo pagrindų sutarties vykdymą ir specialų Sprendimo Nr. 1786/2002 12 straipsnyje numatytą tarpinį vertinimą.

70     Trečia, dėl tos dalis, kurioje ieškovė teigia patyrusi finansinę žalą, Komisija pažymi, kad ji negali būti laikoma neatstatoma, nei sunkiai atstatoma, nes tai yra vėlesnės kompensacijos dalykas (67 punkte minėtos Nutarties Esedra prieš Komisiją, 43 punktas). Ieškovė taip pat neįrodė, jog galėjo patirti žalą dėl to, kad grėsė pavojus jos egzistavimui arba kad jos padėtis rinkoje pakito nepataisomai.

71     Ketvirta, dėl ieškovės tvirtinamos nefinansinės žalos patyrimo, Komisija pažymi, kad dalyvavimas viešame konkurse, esant viešam konkuravimui, yra vienodai rizikingas visiems dalyviams ir vieno konkurso dalyvio pašalinimas, remiantis konkurso taisyklėmis, nėra savaime žalingas (1983 m. rugpjūčio 5 d. Teisingumo Teismo Pirmininko nutarties 118/83 R, Rink., p. 2583, 51 punktas; Nutarties Esedra prieš Komisiją, minėtos 67 punkte, 48 punktas ir Sprendimo European Dynamics prieš Komisiją, minėto 67 punkte, 82 punktas). Taip pat ieškovė visiškai neįrodė, kodėl prašymo atmetimas sukeltų žalą jos reputacijai ir ji neįgytų patirties, todėl nėra įrodymų, kad tokia žala galėtų atsirasti.

72     Penkta, dėl Direktyvos 89/665 ratio legis Komisija primena, jog norėdama, kad prašymas taikyti laikinąsias priemones būtų patenkintas, ieškovė privalo įrodyti, jog įvykdytos visos pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalį ir teismų praktiką nustatytos sąlygos. Komisija papildomai nurodo, kad jai nėra taikoma Direktyva 89/665 ir EB 230 straipsnio ketvirtoji įtrauka bei EB 242 ir 243 straipsniai, užtikrinantys veiksmingą apsaugą Bendrijos teisės aktų atžvilgiu. Galiausiai, dėl ieškovės 65 punkte pateiktos nuorodos į sprendimą Alcatel Austria ir kt., ji neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti patenkintas tik tada, kai įvykdomos visos nustatytos sąlygos.

 Dėl interesų palyginimo

 Ieškovės argumentai

73     2005 m. birželio 13 d. pastabose ieškovė pirmiausia tvirtina, kad Komisija nepatikslino kokia būtų patirta žala, jeigu būtų taikoma tarpinė priemonė.

74     Taip pat ieškovė papildomai nurodė, kad Sprendime Nr. 786/2002 nėra numatyta nuobauda, jeigu 12 straipsnyje numatytas vertinimas įvykdomas pavėluotai. Bet kuriuo atveju Komisija galėtų panaikinti ginčijamus sprendimus ir atsižvelgti į ieškovės paraišką, nes tai leistina pagal Finansinio reglamento 101 straipsnį. Dažnai pasitaiko, kad vykdant vertinimo sutartis, kaip antai nagrinėjamas sutartis, Komisija nesilaiko nustatytų terminų.

75     Galiausiai reikia atsižvelgti tai, kad Komisija atsako už galimą vėlavimą vykdyti sutartį.

 Komisijos argumentai

76     Komisija mano, kad šiuo atveju palyginus interesus tinkamiausia būtų prašymą atmesti. Komisija pagal Sprendimo Nr. 786/2002 12 straipsnį įgyvendindama Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje privalo atlikti tarpinį išorinį vertinimą ne vėliau nei iki 2006 m. pabaigos.

77     Be to, Komisija mano, kad sustabdymas iš anksto darytų įtaką ieškinio nagrinėjimui pagrindinėje byloje, nes konkurso laimėtojo paraiška nebegaliotų nuo sprendimo priėmimo dienos ir jo pasiūlyta grupė nebūtų laisva.

2.     Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo vertinimas

78     Kadangi šalių rašytinėse pastabose yra visi duomenys, būtini priimti sprendimą dėl šio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra reikalo išklausyti šalių žodinių paaiškinimų.

 Dėl kai kurių prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų reikalavimų priimtinumo

79     Prašyme ieškovė konkrečiai prašo, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas uždraustų Komisijai pranešti konkurso laimėtojui apie sprendimą sudaryti sutartį.

80     2005 m. birželio 2 d. pastabose Komisija, neprieštaraujant nei ieškovei, nei byloje pateiktiems dokumentams, pažymėjo, kad 2005 m. balandžio 22 d. laišku ji jau pranešė konkurso laimėtojui, jog atrinkta jo paraiška.

81     Todėl ieškovės reikalavimas uždrausti Komisijai vykdyti tokį pranešimą jį išsiuntus prarado dalyką. Todėl šį prašymą reikia atmesti kaip nepriimtiną (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 2 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties Umwelt- und Ingenieurtechnik Dresden prieš Komisiją, T‑125/05 R, Rink. p. II‑0000, 36 punktą).

 Dėl kitų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų reikalavimų

82     Šiuo atveju pirmiausia nagrinėtina, ar buvo įvykdyta sąlyga dėl fumus boni juris.

 Dėl fumus boni juris 

–       Dėl pirmojo pagrindo

83     Pirmuoju pagrindu ieškovė iš esmės nurodo tai, jog Komisija, pašalinusi iš pirkimų konkurso procedūros Euphet, pažeidė Finansinio reglamento 94 straipsnį, konkurso dokumentų nuostatas, teisėtų lūkesčių principą ir bendrą pareigą motyvuoti bei įgyvendinimo tvarkos 147 straipsnio 3 dalį bei 138 straipsnį.

84     Pirmiausia nagrinėtini ieškovės argumentai, kuriais remdamasi Komisija pažeidė Finansinio reglamento 94 straipsnį ir konkurso dokumentų nuostatas.

85     Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Komisija sprendimą atmesti grindė „didelio pavojaus“, kad kils interesų konfliktas, kurio, jos manymu, nebūtų galima išspręsti Euphet siūlomomis garantijomis, buvimu.

86     Ieškovė pažymėjo, kad prie konkurso dokumentų pridėtos pagrindų sutarties II.3.1 straipsnis numato interesų konflikto, galinčio daryti poveikį konkurso laimėtojui, išsprendimo mechanizmą. Vis dėlto negalima iš karto atmesti to, kad ši nuostata skirta išspręsti interesų konfliktus, kylančius įgyvendinant pagrindų sutartį, bet ne pirkimų procedūroje. Bet kuriuo atveju ši nuostata negali sudaryti kliūčių taikyti Finansinio reglamento 94 straipsnį.

87     Finansinio reglamento 94 straipsnis numato, kad konkurso dalyviai, kurie „pirkimų sutarties sudarymo procedūros metu“ „pateko į interesų konflikto situaciją“, yra pašalinami. Šiuo požiūriu laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, jog negalima iš karto atmesti to, kad sąvoka „interesų konflikto situacija“ konkrečiai apima prielaidą, jog interesų konflikto pavojus egzistuoja pirkimų sutarties sudarymo procedūros metu ir gali daryti poveikį jos vykdymui.

88     Esant tokiai prielaidai, vis dėlto kyla klausimas, koks būtinas tikrumo laipsnis, kad būtų galima pateisinti pašalinimą iš pirkimų procedūros ir kokia yra Komisijos diskrecijos apimtis pripažįstant, jog egzistuoja interesų konflikto pavojus. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad į šiuos klausimus privalo atsakyti Pirmosios instancijos teismas ir jog ieškovės argumentų šioje stadijoje negalima atmesti kaip visiškai nepagrįstų.

89     Vis dėlto šioje stadijoje, atsižvelgiant į dėl laikinųjų priemonių taikymo procedūros metu pateiktus argumentus, abejotina, ar Komisija, pripažindama, jog egzistuoja interesų konflikto pavojus institucijoje, gaunančioje iš Bendrijos subsidijas visuomenės sveikatos srityje ir kuri vėliau buvo pakviesta dalyvauti vertinant Bendrijos politiką šioje srityje, atžvilgiu, padarė klaidą. Iš tikrųjų akivaizdu, kad tokia institucija atsiduria situacijoje, kuri daro poveikį institucijos objektyvumui.

90     Šiuo atveju iš pirkimų konkurso dokumentų 7.1.3 ir 7.1.4 punktų matyti, kad pagrindų sutartis susijusi su konkrečiais Bendrijos veiksmų programos visuomenės sveikatos srityje vertinimais. Be to, sprendime atmesti nurodyta, jog Komisijos manymu, subsidijos, kurias gauna kai kurie Euphet nariai, kelia didelį interesų konflikto pavojų.

91     Atsižvelgiant į šiuos pagrindus ir į šią stadiją, abejotina, kad Komisija, atsižvelgusi į tai, kad kai kurie Euphet nariai visuomenės sveikatos srityje gauna subsidijas ir kelia didelį interesų konflikto pavojų, ir tuo pateisindama pašalinimą iš pirkimų procedūros, būtų padariusi vertinimo klaidą.

92     Be to, atsižvelgiant į procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu pateiktus argumentus, nėra visiškai aišku, ar Komisija manė, kad nėra būtina konkrečiai išnagrinėti, ar yra interesų konflikto pavojus Euphet atveju, ypač todėl, kad ji nežinojo tikslaus specialių sudarytinų sutarčių pobūdžio. Iš tikrųjų, viena vertus, sprendime atmesti daroma nuorodą į Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje, kurios vertinimas yra vienas iš konkrečių pagrindų sutarties dalykų. Todėl šioje stadijoje nėra aišku, kodėl Komisija neįvertino konkretaus interesų konflikto pavojaus, kurį ji pati nustatė atsižvelgdama į šios sutarties dalyką. Kita vertus, kadangi kai kurie Euphet nariai gauna subsidijas, buvo galima abejoti jų objektyvumu. Todėl šioje stadijoje abejotina būtinybė detaliai žinoti išsamų konkrečių sudarytinų sutarčių turinį, kad būtų pripažintas didelį pavojus, jog kils interesų konfliktas.

93     Vis dėlto laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad šį klausimą reikia išsamiai aptarti nagrinėjant ieškinį pagrindinėje byloje.

94     Be to, iš pirmo žvilgsnio atrodo abejotina, ar ieškovė gali naudingai remtis 35 punkte minėtais Sprendimais Fabricom ir AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją.

95     Iš tikrųjų, viena vertus, 35 punkte minėtame Sprendime Fabricom Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, jog Bendrijos direktyvos dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo draudžia taisyklę, kad už tyrimus, eksperimentus, mokslus arba darbų vystymą atsakingam asmeniui nebūtų leidžiama pateikti prašymą dalyvauti arba jo paraiška dėl viešųjų darbų, prekių arba paslaugų sutarčių būtų atmetama, nesuteikiant šiam asmeniui galimybės įrodyti, jog šiomis atvejo aplinkybėmis jo įgyta patirtis konkurencijos iškraipyti negali.

96     Taigi šioje stadijoje nėra aiškiai įrodyta, kad ieškovė, pateikdama savo paraišką, būtų aiškiai įrodžiusi, kad subsidijos daro poveikį kai kuriems Euphet nurodytiems ekspertams.

97     Kita vertus, kalbant apie ieškovės pateiktą nuorodą į 35 punkte minėtą Sprendimą AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją, pažymėtina, kad Pirmosios instancijos teismas šiame sprendime iš esmės nusprendė, kad išaiškėjus, jog egzistuoja interesų konfliktas tarp konkurso dalyvio ir vieno vertinimo komiteto nario, Komisija privalo turimos informacijos pagrindu rūpestingai parengti sprendimą dėl šio pirkimų procedūros tęsimo ir jį priimti, taip pat Komisija turi diskreciją nustatyti priemones, kurių turi būti imtasi (75 ir 77 punktai). Atsižvelgiant į atitinkamas šios bylos aplinkybes, Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Komisija padarė vertinimo klaidą neišnagrinėdama, ar egzistuoja ryšys tarp konkurso dalyvio ir vertinimo komiteto nario.

98     Tačiau šioje stadijoje abejotina, jog būtų galima naudingai šios bylos aplinkybes palyginti su aplinkybėmis, kurioms esant buvo priimtas 35 punkte minėtas Sprendimas AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją. Iš tikrųjų šioje byloje, priešingai, aplinkybėms, kuriomis buvo priimtas 35 punkte minėtas Sprendimas AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją, iš karto nebuvo pagrindo manyti, jog pašalinus Euphet galėjo atsirasti nevienodos galimybės. Iš tikrųjų visų konkurso dalyvių situacija iš pradžių buvo vienoda ir savo paraiškose jie galėjo pateikti įrodymus, kad interesų konflikto nėra.

99     Vis dėlto laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad šį klausimą reikia išsamiai aptarti nagrinėjant ieškinį pagrindinėje byloje.

100   Galiausiai, atsižvelgiant į pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus, abejotina, kad Euphet pateikta paraiška leistų išvengti bet kokio interesų konflikto pavojaus.

101   Iš tikrųjų, pirma, šioje stadijoje neatrodo, kad Komisija būtų aiškiai suklydusi nuspręsdama, kad Euphet pasiūlytos garantijos yra nepakankamos. Komisija pažymėjo, kad paraiška dėl korekcinių priemonių išdėstyta pernelyg bendro pobūdžio terminais, nedarant specialios nuorodos į Komisijos nurodytą interesų konfliktą. Be to, procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ieškovė neminėjo nė vienos savo paraiškos dalies, kur ji būtų nurodžiusi, kad susipažino ir atsižvelgė į specialų Komisijos sprendime atmesti nurodytą pavojų. Priešingai, Euphet savo paraiškoje nurodė, kad „visi Euphet dalyviai yra visiškai nepriklausomi nuo Komisijos“ ir kad ji nenumato „šiuo požiūriu jokio pavojaus“.

102   Antra, nors, kaip nurodė ieškovė, akivaizdžiai teisinga, kad visi paraiškoje siūlomi ekspertai nedirba atitinkamose institucijose, kurioms daromas poveikis Komisijos apibrėžtu interesų konfliktu. Vis dėlto šioje stadijoje nėra visiškai aišku, ar Komisija privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti kaip į pakankamą pagrindą pateisinti bet kokį interesų konflikto pavojų, konkrečiai atsižvelgdama į Euphet atitinkamų narių ryšius bei užduotis. Šiuo požiūriu iš Euphet paraiškos, kaip nurodė Komisija, matyti, jog kiekvienas jos narys atstovauja „sutarties komitetą“, atsakingą už Euphet paslaugų valdymo bei priežiūros įvertinimą.

103   Dėl iš esmės analogiškų priežasčių abejotina, ar Komisija privalėjo nuspręsti, kad interesų konfliktu paveiktos institucijos nariai, kaip personalo nariai, taip pat nėra paveikti šio konflikto. Iš tikrųjų pirmiausia preziumuotina, jog tarp eksperto ir jį įdarbinusios institucijos egzistuoja bendri profesiniai interesai. Todėl šioje stadijoje ieškovė nepateikė šią prezumpciją galinčių paneigti įrodymų.

104   Trečia, abejotina galimybė, kad ieškovės paraiškos atmetimas būtų laikomas vienodo požiūrio, įtvirtinto Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnyje pažeidimu, ir kad jis buvo atmestas dėl to, kad konkurso dalyvis, vykdydamas pagrindų sutartį, kurią buvo leista vykdyti su sąlyga, kad bus priimtos atitinkamos priemonės, buvo patekęs į interesų konflikto situaciją. Iš tikrųjų, kaip buvo pažymėta anksčiau (100–103 punktai), šioje stadijoje nėra visiškai aišku, ar Komisija, nuspręsdama, kad Euphet paraiška pirkimų procedūroje nėra tinkama išvengti interesų konflikto pavojaus, padarė klaidą. Todėl ieškovė negalėjo tvirtinti, kad jos situacija galėtų prilygti situacijai, kai interesų konfliktu daromas poveikis atitinkamam konkurso dalyviui vykdant pagrindų sutartį.

105   Todėl nors, viena vertus, ieškovės argumentus reikia dar kartą įvertinti nagrinėjant ieškinį pagrindinėje byloje ir šioje stadijoje negalima pripažinti visiškai nepagrįstais, kita vertus, abejotina, jog Komisija būtų pažeidusi Finansinio reglamento 94 straipsnį ir konkurso dokumentų nuostatas.

106   Antra, dėl tariamos Vertinimo komiteto pareigos išklausyti konkurso dalyvį prieš atmetant jo paraišką, nurodydama šį pagrindą ieškovė nesirėmė jokiu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis Komisija būtų įpareigota vykdyti tokią pareigą. Dėl ieškovės aiškiai nurodyto teisės į gynybą pažeidimo šiuo požiūriu pažymėtina, jog šios teisės laikymasis inicijavus procedūrą prieš asmenį, kur gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai, yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, kurį privaloma užtikrinti net tada, jeigu atitinkama procedūra nėra reglamentuota. Pagal šį principą reikalaujama, jog asmenys, kuriems skirti sprendimai ir kuriais daromas akivaizdus poveikis jų interesams, turėtų teisę būti realiai išklausyti (1996 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisiją prieš Lisrestal ir kt., C‑32/95 P, Rink., p. I‑5373, 21 punktas). Tačiau šiuo atveju ieškovė iš pradžių nepateikė jokio argumento, kuris įrodytų, kad pirkimų procedūra buvo pradėta prieš ją.

107   Trečia, dėl tariamo Komisijos teisėtų lūkesčių principo pažeidimo dėl to, kad ji atmetė jos patvirtintą interesų konfliktų tvarkos reglamentavimo tvarką, ieškovė šioje stadijoje neatsižvelgė į ankstesnę praktiką, galinčią tokius lūkesčius pagrįsti teisės požiūriu.

108   Ketvirta, šioje stadijoje sprendimas atmesti, kaip teigia ieškovė, buvo nemotyvuotas. Iš tikrųjų pagal nusistovėjusią Pirmosios instancijos teismo praktiką pareigos motyvuoti apimtis priklauso nuo nagrinėjamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių. Motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti institucijos argumentus, kad, pirma, suinteresuotieji asmenys, norėdami apginti savo teises ir patikrinti, ar sprendimas yra pagrįstas, galėtų žinoti priemonės pagrindimą, ir, antra, kad Bendrijos teismas galėtų vykdyti jo teisėtumo kontrolę (1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink., p. I‑1719, 63  punktas; 2003 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Westdeutsche Landesbank Girozentrale prieš Komisiją T‑228/99 ir T‑233/99, Rink., p. II‑435, 278 punktas, ir 2004 m. sausio 14 d. sprendimo Fleuren Compost prieš Komisiją, T‑109/01, Rink. p. II‑0000, 119 punktas).

109   Taigi sprendimas atmesti motyvuotas interesų konflikto buvimu, susijusiu su, pirma, tuo, kad kai kurie Euphet nariai gauna subsidijas ir jog kai kurie ekspertai galėjo daryti įtaką pagrindų sutarties vykdymui ir, antra, su šiuo požiūriu nepakankamomis Euphet siūlomomis garantijomis.

110   Dėl tariamo netinkamo pagrindo, kad Euphet nepripažino, jog tam tikri ekspertai yra įtraukti į Bendrijos veiksmų programos visuomenės sveikatos srityje įgyvendinimą, ieškovė savo paraiškoje nenurodė jokios dalies, kur ji būtų specialiai pripažinusi ar tik pasiūliusi, jog tam tikri jos nurodyti ekspertai šioje srityje gauna Bendrijos subsidijas.

111   Penkta, dėl tariamo Komisijos įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnio pažeidimo, manytina, jog ieškovė iš esmės tvirtina, kad dėl neteisėto jos pašalinimo buvo sudaryta pirkimo sutartis su konkurso dalyviu, kurio paraiška ekonomine prasme nebuvo geriausia. Vis dėlto šioje stadijoje darant prielaidą, jog Euphet paraiška būtų priimtina pirkimų procedūroje, tai nebūtinai reiškia, kad Komisija jį būtų atrinkusi.

–       Dėl antrojo pagrindo

112   Antruoju pagrindu ieškovė iš esmės tvirtina, kad neprašydama Euphet pateikti papildomos informacijos, Komisija pažeidė įgyvendinimo taisyklių 146 straipsnio 3 dalį, Teisingumo Teismo praktiką viešųjų pirkimų srityje (35 punkte minėtas sprendimas Fabricom), teisėtų lūkesčių principą, vienodo požiūrio principą ir Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį bei 99 straipsnį.

113   Pirma, šioje stadijoje rimtai abejojama, kad Komisija būtų pažeidusi įgyvendinimo tvarkos 146 straipsnio 3 dalį. Iš tikrųjų pati ieškovė pripažino, jog pagal šią nuostatą Komisijai suteikiama galimybė pasirinkti.

114   Antra, šioje stadijoje taip pat abejotina, ar ieškovė galėjo naudingai remtis 35 punkte minėtu Sprendimu Fabricom, siekdama įrodyti, kad Komisija negalėjo atlikti reikalaujamo konkretaus interesų konflikto situacijos įvertinimo, neprašydama Euphet pateikti papildomą informaciją.

115   Iš tikrųjų ieškovė šioje stadijoje, viena vertus, aiškiai neįrodė, jog Komisija negalėjo atlikti konkretaus interesų konflikto pavojaus įvertinimo Euphet atžvilgiu, nežinodama tikslaus specialių sudarytinų sutarčių pobūdžio. Kaip buvo pažymėta nagrinėjant pirmą pagrindą (minėtas 92 punktas), šioje stadijoje nėra aišku, kodėl Komisija neįvertino konkretaus interesų konflikto pavojaus, kurį ji pati nustatė atsižvelgdama į šios sutarties dalyką. Taip pat šioje stadijoje nėra aišku, ar šis vertinimas buvo nepakankamas pripažinti didelį interesų konflikto pavojų ir ar reikėjo žinoti tikslų sudarytinų sutarčių pobūdį.

116   Kita vertus, tai, kad, Komisijos manymu, Euphet siūloma korekcinė priemonė buvo suformuluota pernelyg bendro pobūdžio terminais, nereiškia, jog ji negalėjo atlikti konkrečios Euphet situacijos analizės interesų konflikto požiūriu. Iš tikrųjų tai, kad Euphet paraiška išdėstyta bendro pobūdžio terminais, yra vienas iš elementų, kuriuos Komisija nagrinėjo priimdama sprendimą atmesti ir kuriuo remiantis buvo padaryta išvada, kad tokios Euphet paraiškoje pateiktos korekcinės priemonės nėra pakankamos sureguliuoti Komisijos nurodytą interesų konflikto pavojų.

117   Vis dėlto laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad šį klausimą reikia išsamiai aptarti nagrinėjant ieškinį pagrindinėje byloje.

118   Trečia, tiek, kiek ieškovė remiasi teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, prie 2005 m. birželio 13 d. pastabų pridėti elektroniniai laiškai tėra susiję su viena pirkimų procedūra ir šioje stadijoje negalima įrodyti, kad egzistavo nusistovėjusi Komisijos praktika, pagal kurią Komisija konkurso dalyvių prašytų pateikti papildomą informaciją.

119   Ketvirta, ieškovė šioje stadijoje aiškiai neįrodė, jog tai, kad Komisija prašo kitų konkurso dalyvių pateikti papildomą informaciją, laikytina vienodo požiūrio principo pažeidimu arba Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio pažeidimu.

120   Iš Komisijos pastabų iš tikrųjų matyti, kad šių konkurso dalyvių buvo prašoma įrodyti jų atitinkamų paraiškų išsiuntimo datą dėl to, kad ant voko, kur buvo įdėta paraiška, uždėta pašto žyma buvo beveik neįskaitoma. Todėl šioje stadijoje abejotina, kad ieškovės situacija galėtų prilygti minėtų konkurso dalyvių situacijai. Iš tikrųjų priešingai nei pastarųjų atveju, Komisijos pripažinto trūkumo Euphet paraiškoje iš pirmo žvilgsnio negalima priskirti nuo jos valios nepriklausančioms aplinkybėms, o vien jo paraiškos nepakankamumui.

121   Vis dėlto laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad šį klausimą reikia išsamiai aptarti nagrinėjant ieškinį pagrindinėje byloje.

122   Atsižvelgiant į procedūros dėl laikinųjų priemonių taikymo procedūroje pateiktus argumentus, kyla abejonių dėl ieškovės argumentų keletu aspektu. Vis dėlto jos argumentų išsamų aptarimą nagrinėjimą reikia nagrinėjant ieškinį pagrindinėje byloje.

123   Nesiekiant padaryti išankstinės įtakos Pirmosios instancijos teismo nuomonei, nagrinėjant ieškinį pagrindinėje byloje, ieškovės argumentų šioje stadijoje negalima atmesti kaip visiškai nepagrįstų. Todėl sąlyga dėl fumus boni juris įvykdyta.

 Dėl skubos

124   Pagal nusistovėjusią Pirmosios instancijos teismo praktiką prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į laikino sprendimo būtinybę, kad šalis, pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išvengtų rimtos ir nepataisomos žalos. Pastaroji turi įrodyti, kad ji negalėtų sulaukti pagrindinės bylos baigties dėl to nepatirdama žalos (žr. Pirmosios instancijos teismo pirmininko 2000 m. liepos 20 d. nutarties Esedra prieš Komisiją, T‑169/00 R, Rink., p. II‑2951, 43 punktą ir minėtą teismo praktiką).

125   Šiuo atveju ieškovės argumentas iš esmės grindžiamas dviem pagrindais, t. y., viena vertus, kad ieškovė dėl pašalinimo iš pirkimų procedūros patyrė žalą reputacijai ir, kita vertus, jei nebus laikinųjų apsaugos priemonių tuo atveju, jeigu bus panaikinti ginčijami sprendimai, ji negalės sudaryti, o vėliau ir vykdyti nagrinėjamos sutarties pirkimų procedūroje ir dėl to atsiras tam tikra žala prestižui, patirčiai ir bus prarastos pajamos. Šiuos du pagrindus reikia nagrinėti iš eilės.

126   Pirmiausia ieškovė tvirtina, kad jos pašalinimas iš pirkimų procedūros sukėlė žalą jos reputacijai. Šiuo požiūriu Komisija teisingai pažymi, kad dalyvavimas viešame konkurse, esant viešam konkuravimui, yra vienodai rizikingas visiems dalyviams, ir vieno konkurso dalyvio pašalinimas, remiantis konkurso taisyklėmis, nėra savaime žalingas (Nutarties CMC prieš Komisiją, minėtos 71 punkte, 51 punktas ir Nutarties European Dynamics prieš Komisiją, minėtos 67 punkte, 82 punktas). Be to, nėra atsižvelgta į ieškovės argumentą, kad ši Pirmosios instancijos teismo praktika netaikoma esant prielaidai, kad konkurso dalyvis buvo neteisėtai pašalintas. Nagrinėjama teismų praktika iš tikrųjų susijusi su bylomis, kur ieškovai, kaip ir ieškovė šioje byloje, ginčijo pagrindinėje byloje ginčijamo akto (arba aktų) teisėtumą. Be to, jeigu įmonė neteisėtai pašalinama pirkimų procedūroje, vis dėlto egzistuoja pagrindas manyti, kad ji rizikuoja patirti didelę ir nepataisomą žalą reputacijai, kuri ją pašalinus nėra susijusi su kompetencija, o vėliau priimtas sprendimas panaikinti leis iš esmės atstatyti galimai atsiradusią žalą reputacijai.

127   Antra, ieškovė tvirtina, kad ginčijamų sprendimų panaikinimo atveju ir nesant laikinųjų apsaugos priemonių ji negalės sudaryti, o vėliau ir vykdyti nagrinėjamos sutarties pirkimų procedūroje ir dėl to atsiras žala prestižui, patirčiai ir bus prarastos pajamos.

128   Šiuo požiūriu pažymėtina, kad jeigu ginčijami sprendimai bus panaikinti, pagal EB 233 straipsnio pirmąją pastraipą Komisija privalės imtis priemonių, apimančių sprendimo vykdymą, nepažeisdama pareigų, kylančių pagal EB 288 straipsnio antrąją pastraipą.

129   Taip pat pažymėtina, kad pagal EB 233 straipsnį aktą, kuris panaikinamas, priėmusi institucija privalo imtis priemonių vykdyti Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš to išplaukia, kad sprendimą dėl panaikinimo priėmęs teismas panaikintą aktą priėmusiai institucijai negali nurodyti sprendimo vykdymo tvarkos (1995 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo nutarties Pevasa et Inpesca prieš Komisiją, C‑199/94 P ir C‑200/94 P, Rink., p. I‑3709, 24 punktas) bei, kita vertus, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas negali priimti galutinio sprendimo dėl priemonių, dėl kurių sprendimas gali būti priimtas tik priėmus galimą sprendimą dėl panaikinimo. Sprendimo dėl panaikinimo vykdymo tvarka nepriklauso vien nuo naikinamos nuostatos ir šio sprendimo apimties, kuri vertinama atsižvelgiant į motyvus (1988 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Asteris ir kt. prieš Komisiją, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, Rink., p. 2181, 27 punktas, ir 1999 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, T‑305/94 – T‑307/94, T‑313/94 – T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink., p. II‑931, 184 punktas), tačiau taip pat ir kiekvienos bylos aplinkybes, pavyzdžiui, terminą, per kurį galima panaikinti ginčijamą aktą arba suinteresuotųjų šalių interesus.

130   Šiuo atveju jeigu bus panaikinti ginčijami sprendimai, Komisija, atsižvelgdama į atitinkamas bylos aplinkybes, privalo imtis būtinų priemonių, siekdama tinkamai apsaugoti ieškovės interesus (šiuo požiūriu žr. 1994 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties Candiotte prieš Tarybą, T‑108/94 R, Rink., p. II‑249, 27 punktą, ir 2005 m. sausio 31 d. Capgemini Nederland prieš Komisiją, T‑447/04 R, Rink. p. II‑0000, 96 punktą).

131   Todėl laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neprivalo imtis priemonių, kurių turėtų imtis Komisija, vykdydama galimą sprendimą dėl panaikinimo.

132   Vis dėlto bendrasis teisės principas suteikti visišką ir veiksmingą teisminę apsaugą įpareigoja teisės subjektams suteikti laikinąją apsaugą, jeigu yra būtina užtikrinti, jog būsimas galutinis sprendimas būtų visiškai veiksmingas ir siekiant išvengti Bendrijos teismų teikiamos teisinės apsaugos nebuvimo (šiuo požiūriu žr. 1968 m. gruodžio 12 d. Teisingumo teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutarties Renckens prieš Komisiją 27/68 R, Rink., 1969, p. 274, 276; 1990 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Factortame ir kt., C‑213/89, Rink., p. I‑2433, 21 punktą, ir 1991 m. vasario 21 d. sprendimo Zuckerfabrik Süderdithmarschen ir Zuckerfabrik Soest, C‑143/88 ir C‑92/89, Rink., p. I‑415, 16–18 punktus; 1996 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo Pirmininko nutarties Vokietija prieš Komisiją, C‑399/95 R, Rink., p. I‑2441, 46 punktą ir 25 punkte minėtos nutarties Austrija prieš Tarybą 111 punktą).

133   Todėl nagrinėtina, ar buvo įrodyta pakankama tikimybė, kad ieškovė rizikuoja patirti rimtą nepataisomą žalą, jeigu nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės (šiuo klausimu žr. 2001 m. liepos 17 d. Teisingumo Teismo Pirmininko nutarties Komisija prieš NALOO, C‑180/01 P(R), Rink., p. I‑5737, 53 punktą).

134   Šioje byloje, jeigu nebūtų atsižvelgta į Komisijos nurodytą interesų konflikto problemą, kurią ginčija ieškovė ir kuri yra ieškinio pagrindinėje byloje dalykas, būtų manoma, kad Euphet turėjo galimybę sudaryti pirkimų procedūroje nagrinėjamą sutartį. Iš tikrųjų, viena vertus, iš bylos dokumentų matyti, kad Euphet buvo pašalinta iš pirkimų procedūros neatsižvelgiant į jos paraiškos ekonominę vertę ir remiantis vien tuo, kad sukėlė pavojų kilti interesų konfliktui. Kita vertus, nė vienas bylos dokumentas neleidžia daryti išvados, kad Euphet, neatsižvelgiant į Komisijos nurodytą interesų konfliktą, neturėjo galimybės sudaryti nagrinėjamą sutartį ir ją vykdyti.

135   Dėl to, kad buvo pašalinta iš pirkimų procedūros, Euphet neteko galimybės sudaryti sutarties ir dėl to patyrė ir materialinę, ir kitokią žalą, kuri šiuo atveju galėjo atsirasti dėl pagrindų sutarties vykdymo. Todėl nagrinėtina, ar priėmus galimą sprendimą dėl panaikinimo, Komisija, turėdama galimybę organizuoti naują pirkimų procedūrą, leistų atlyginti tokią patirtą žalą, jei bus atsakyta neigiamai, reikia įvertinti, ar būtų galima atlyginti ieškovei žalą.

136   Dėl Komisijos galimybės organizuoti naują pirkimų procedūrą pripažintina, jog nors teigiant, kad Euphet galėtų būti pakeista tokiomis sąlygomis, kurios gali būti palygintos su pirkimų procedūros metu esančiomis sąlygomis, mažai tikėtina, jog Komisijos organizuojamos naujos procedūros dalykas skirtųsi nuo pirmosios procedūros dalyko.

137   Iš tikrųjų pagal konkurso dokumentų 7.1.3 ir 7.1.4 skyrius pagrindų sutartimi siekiama įvertinti Bendrijos veiksmų programą visuomenės sveikatos srityje, kurią nustato Sprendimas Nr. 1786/2002. Šio sprendimo 12 straipsnio 3 dalis numato, kad išorinis vertinimas atliekamas „baigiantis ketvirtiems programos metams“, t. y. 2006 m. gruodžio 31 d.

138   Nors Komisija teisingai pažymi, kad pagrindų sutartis nebūtinai yra susijusi su šiuo vertinimu, vis dėlto mažai tikėtina, kad nesant laikinųjų priemonių bent daliai paslaugų bus daromas poveikis taikant pagrindų sutartį, kuri baigs galioti tą dieną, kai Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą išnagrinėjęs ieškinį pagrindinėje byloje.

139   Dėl šios priežasties, nors ir teigiant, kad pirmiausia Komisija nusprendžia, jog privalo organizuoti naują pirkimų procedūrą vykdydama galimą sprendimą dėl panaikinimo, po to Euphet padėties konkurencinės sąlygos galėtų prilygti toms sąlygoms, kurios dominavo pirkimo metu ir, galiausiai, Komisija Euphet paraišką atmestų, todėl mažai tikėtina, kad Euphet praktiškai išlaikytų galimybę teikti visas paslaugas, kurias ji būtų įvykdžiusi, jeigu ji iš karto būtų paskelbta konkurso laimėtoja.

140   Šiomis bylos aplinkybėmis mažai tikėtina, jog tai, kad Komisija organizuotų naują pirkimų procedūrą, leistų tik jai vienai išsaugoti galimybę, jog ieškovė turėtų galimybę sudaryti ir vykdyti nagrinėjamą sutartį pirkimų procedūroje ir dėl šios priežasties išvengtų žalos, kurią šiuo atveju ji patyrė.

141   Vis dėlto, kaip buvo nuspręsta anksčiau (135 punktas), reikia atsižvelgti į galimybę, ar išnagrinėjus ieškinį pagrindinėje byloje priėmus sprendimą panaikinti ginčijamus sprendimus Komisija atlygins ieškovei patirtą galimą žalą ar, jeigu Komisija pasirinks žalos neatlyginti, ieškovė pareikš ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal EB 288 straipsnį. Iš tikrųjų, jeigu tariamai ieškovės patirta žala gali būti atlyginta vėliau, jos negalima laikyti nepataisoma (šiuo požiūriu žr. Nutarties Esedra prieš Komisiją, minėtos 67 punkte, 44 punktą, ir Nutarties TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, minėtos 67 punkte, 43 punktą).

142   Šiuo atveju Komisija pastabose tvirtina, kad ginčijamų sprendimų panaikinimo atveju ieškovės interesai būtų atitinkamai apsaugoti pirmiausia atlyginant žalą. Visgi bylos dokumentuose nėra pagrįsto įrodymo, kuris aiškiai patvirtintų, kad ginčijamų aktų panaikinimo atveju Komisija ieškovei žalą atlygintų neatsižvelgdama, ar pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo.

143   Todėl reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovė gali pareikšti ieškinį pagal EB 288 straipsnį.

144   Pagal nusistovėjusią Pirmosios instancijos teismo praktiką žala, kurią prašoma atlyginti pareiškus ieškinį pagal EB 288 straipsnį, turi būti reali ir tikra (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oleifici Italiani ir Fratelli Rubino prieš Komisiją, T‑54/96, Rink., p. II‑3377, 66 punktą, ir 1999 m. liepos 9 d. sprendimo New Europe Consulting ir Brown prieš Komisiją, T‑231/97, Rink., p. II‑2403, 29 punktą).

145   Šiuo atveju buvo nuspręsta (anksčiau 134 punktas), jog pripažintina, kad Euphet turėjo galimybę sudaryti ir vykdyti nagrinėjamą sutartį pirkimų procedūroje. Todėl ieškovės patirta žala šioje stadijoje apima šios galimybės praradimą ir atsižvelgiant į procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus pagrindus ji pripažįstama realia ir tikra žala pagal ankstesniame punkte minimą teismo praktiką.

146   Pripažintina, kad tokią galimybę labai sunku įvertinti. Iš tikrųjų, viena vertus, Euphet paraiška buvo atmesta labai ankstyvoje procedūros stadijoje, Vertinimo komitetui nepateikus savo nuomonės dėl paraiškos ekonominės vertės. Kita vertus, nors ir manant, kad šią paraišką Vertinimo komitetas privalėjo įvertinti, šis sprendimas perkančiosios organizacijos, kuri turi plačią diskreciją vertinant į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl sutarties sudarymo, nesaisto (šiuo klausimu žr. 1998 m. spalio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TEAM prieš Komisiją, T‑13/96, Rink., p. II‑4073, 76 punktą ir sprendimo AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją, minėto 35 punkte, 113 punktą).

147   Dėl to labai sunku, tiksliau tariant, net neįmanoma įvertinti tokią galimybę ir todėl sunku nustatyti patirtą žalą. Todėl pagal nusistovėjusią Pirmosios instancijos teismo praktiką žalą, kuri vieną kartą jau padaryta ir negali būti įvertinta suma, galima laikyti nepataisoma žala (šiuo klausimu žr. 1990 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo Pirmininko nutarties Comos Tank ir kt. prieš Komisiją, C‑51/90 R ir C‑59/90 R, Rink., p. I‑2167, 31 punktą; 1997 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties Antillean Rice Mills prieš Tarybą, T‑41/97 R, Rink., p. II‑447, 47 punktas ir 1998 m. liepos 7 d. nutarties Van den Bergh Foods prieš Komisiją, T‑65/98 R, Rink., p. II‑2641, 65 punktas).

148   Tokios galimybės praradimas gali būti laikomas nepataisoma žala.

149   Vis dėlto, norint pateisinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ieškovės nurodyta žala turi būti didelė (šiuo klausimu žr. Nutarties Esedra prieš Komisiją, minėtos 67 punkte, 43 punktą, ir Nutarties TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją, minėtos 67 punkte, 41 punktą).

150   Todėl prarasta galimybė sudaryti ir vykdyti viešųjų pirkimų sutartį neatskiriama nuo pašalinimo iš pirkimų procedūros ir pati negali būti laikoma didele žala, neatsižvelgiant į individualų specifinės kiekvienu atveju patirtos žalos dydžio vertinimą (pagal analogiją žr. 2000 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties BP Nederland ir kt. prieš Komisiją, T‑237/99 R, Rink., p. II‑3849, 52 punktą).

151   Todėl šiuo atveju, jeigu ieškovė pateiks pakankamus įrodymus, kad sudarydama ir vykdydama sutartį pirkimų procedūroje ji galėjo gauti gana dideles pajamas, prarasta galimybė sudaryti ir vykdyti šią sutartį būtų laikoma didele žala.

152   Todėl reikia konkrečiai įvertinti įvairias pajamas, kurios, ieškovės manymu, jai priklausė sudarius ir vykdant sutartį pirkimų procedūroje.

153   Pirma, ieškovė teigia, kad pagrindų sutarties vykdymas jai būtų suteikęs didelę patirties ir prestižo naudą. Šiuo požiūriu kaltinimai yra pernelyg bendro pobūdžio, pernelyg dviprasmiški ir nėra pakankamai pagrįsti, jog įrodytų teisę, galimybę ir tokių pajamų svarbą. Dėl garbės ir prestižo, kurie siejami su įgyvendinamomis užduotimis, ieškovė rėmėsi pagrindų sutarties „verte, dalyku, trukme, tarptautiniu pobūdžiu ir didele užduoties apimtimi“, taip pat ta aplinkybe, kad ji sudarė 65 asmenų grupę sutarčiai įgyvendinti. Vis dėlto nepateikdama konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti pagrindų sutarties vykdymo poveikį, pavyzdžiui, jos klientus, prestižą ir patirtį, vien šie kaltinimai yra pernelyg dviprasmiški, kad aiškiai įrodytų teisę, galimybę ir tokių pajamų svarbą.

154   Antra, kalbant apie su pagrindų sutartimis susijusias finansines pajamas, jų buvimas aiškiai įrodytas. Todėl akivaizdu, kad ieškovei nevykdant šios sutarties ji negalėtų gauti pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei sutartis būtų sudaryta su ja. Ieškovė dėl šios aplinkybės rizikuoja patirti nepataisomą žalą dėl to, kad neteko galimybės gauti minėtas pajamas.

155   Dėl šios žalos dydžio pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pagrindų sutarties dalyką, sutartis susijusi su užduotimis, kurios yra gana svarbios. Šiuo požiūriu iš konkurso dokumentų išplaukia, kad konkursą laimėjusiam asmeniui bus suteiktos vykdyti trys–penkios užduotys per metus ir kad pirmaisiais metais atlyginimas už tokias teikiamas paslaugas gali viršyti 1 milijoną EUR.

156   Vis dėlto, jeigu prašymą pateikęs asmuo yra įmonė, žalos materialinį dydį reikia vertinti atsižvelgiant į tokios įmonės dydį (šiuo klausimu žr. Nutarties Comos Tank ir kt. prieš Komisiją, minėtos 147 punkte, 26 ir 31 punktus, ir 2004 m. gruodžio 22 d. Pirmosios instancijos teismo Pirmininko nutarties Microsoft prieš Komisiją, T‑201/04 R, Rink. p. II‑0000, 257 punktą).

157   Šiuo atveju pripažintina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog atsižvelgus į jos apyvartos specifiką, žala, kurią ji rizikuoja patirti būtų gana didelė, kad būtų pateisintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

158   Iš Euphet pateikto paraiškos priedo taip pat matyti, kad ieškovė 2004 m. įvykdė darbų už daugiau nei 27 milijonus EUR. Be to, Euphet paraiškoje pateikta informacija įrodo grupės, su kuria susijusi ieškovė, svarbą. Ypač pažymėtina tai, kad nagrinėjama grupė savo padaliniuose įdarbino apie 130 000 asmenų pasaulyje, iš kurių apie 20 000 darbuotojų dirba Europos Sąjungoje.

159   Todėl atsižvelgdamas į prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes teisėjas nemano, jog būtina svarstyti, ar ieškovės galimybės gauti pajamas, kurios atsirastų vykdant pagrindų sutartį, praradimas būtų gana didelė žala, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

160   Todėl skubą pateisinti nustatytos sąlygos laikytinos neįvykdytomis.

161   Galiausiai, pažymėtina, kad bet kuriuo atveju įvertinus interesus labiau pateisinama, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos.

162   Iš tikrųjų, kaip pastebėta anksčiau, jeigu nėra laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės rizika patirti nuostolius priklauso nuo galimybės gauti pajamas, kurios atsirastų vykdant pagrindų sutartį.

163   Vis dėlto, jeigu prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų pradėtos taikyti, Komisija negalėtų sudaryti sutarties. Iš Sprendimo Nr. 1786/2002 44 konstatuojamosios dalies išplaukia, jog remiantis Bendrijos veiksmų programos visuomenės sveikatos srityje vertinimais turėtų būti galima programą koreguoti ir keisti. Todėl tokie vertinimai laikomi svarbiu bendruoju interesu.

164   Be to, reikia atsižvelgti į konkurso dalyvio, kuris pirkimų procedūros pabaigoje skelbiamas konkurso laimėtoju ir kuris, atidėjus sprendimo priėmimo terminą, negalėtų vykdyti sudarytos sutarties, interesą.

165   Galiausiai iš fumus boni juris (anksčiau minėti 83–123 punktai) nagrinėjimo matyti, jog, atsižvelgus į procedūros dėl laikinųjų priemonių taikymo metu pateiktus įrodymus, pastarasis nėra konkretus pagrindas ir toks, kad palyginus interesus svarbesnis būtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

166   Todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, iš esamų interesų palyginimo matyti, kad svarbiau yra netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

167   Todėl, nesant reikalo priimti sprendimą dėl ieškovės prašymo pateikti Kanceliarijai Komisijos ir kitų konkurso dalyvių susirašinėjimo medžiagą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKAS

nutaria:

1.      Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.      Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo nagrinėjimą.

Liuksemburgas, 2005 m. rugsėjo 20 d.

Kancleris

Pirmininkas

H. Jung

B. Vesterdorf

---

* Proceso kalba: olandų.