PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 10 d.

Byla T-307/01

Jean-Paul François

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Drausmė – Perkėlimas į žemesnės pakopos pareigas – Sutartis dėl Komisijos pastatų apsaugos – Protingas terminas – Baudžiamasis procesas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Visas tekstas prancūzų kalba II - 0000

Dalykas:      Ieškinys, pareikštas dėl prašymo panaikinti 2001 m. balandžio 5 d. Komisijos sprendimą paskirti ieškovui drausminę nuobaudą perkeliant jį į žemesnės pakopos pareigas ir dėl prašymo atlyginti jo tariamai patirtą materialinę ir moralinę žalą.

Sprendimas:      Panaikinti 2001 m. balandžio 5 d. Komisijos sprendimą paskirti ieškovui drausminę nuobaudą perkeliant į žemesnės pakopos pareigas. Priteisti iš Komisijos ieškovui 8000 EUR kompensaciją už padarytą moralinę žalą. Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.     Pareigūnai – Drausmė – Drausminė procedūra – IX priedo 7 straipsnyje nustatyti terminai – Administracijos pareiga veikti per protingą terminą – Nesilaikymas –Pasekmės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 7 str.)

2.     Pareigūnai – Drausmė – Drausminės procedūros pradėjimas – Senaties terminas –Nebuvimas – Administracijos pareiga veikti per protingą terminą – Nesilaikymas – Pasekmės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 86–89 str.; IX priedas)

3.     Pareigūnai – Drausmė – Drausminė procedūra – Patraukimas drausminėn ir baudžiamojon atsakomybėn už tuos pačius veiksmus – Administracijos pareiga priimti galutinį sprendimą dėl atitinkamo pareigūno tik po to, kai yra priimtas baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 88 str. penktoji pastraipa; IX priedo 7 straipsnio 2 dalis)

4.     Pareigūnai – Drausmė – Drausminė procedūra – Patraukimas drausminėn ir baudžiamojon atsakomybėn už tuos pačius veiksmus – Drausminės procedūros sustabdymo tikslas – Pareiga atsižvelgti į baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nustatytas faktines aplinkybes – Galimybė jas įvertinti atsižvelgiant į drausmės pažeidimo sąvoką

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 88 str. penktoji pastraipa)

5.     Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Neteisėtas rėmimasis sutartimi dėl apsaugos įdarbinant bendradarbį atlikti administracinį darbą – Paplitusi praktika, kuri nėra sukčiavimas – Nepranešimas ir neatsiribojimas – Tarnybinių pareigų pažeidimas – Pažeidimo nebuvimas B kategorijos pareigūno atžvilgiu

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11str.)

6.     Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo akto panaikinimas neužtikrinant tinkamo moralinės žalos atlyginimo – Dėl neteisėtos drausminės procedūros atsiradusi moralinė žala

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 str.)

1.     Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 7 straipsnyje nustatyti griežti drausminės procedūros vykdymo terminai nėra imperatyvūs, jie suponuoja gero administravimo taisyklę, kurios tikslas – išvengti nepateisinamo delsimo priimant drausminę procedūrą užbaigiantį sprendimą, o tai atitinka ir pareigūnų, ir administracijos interesus. Todėl drausminius įgaliojimus turinčios institucijos privalo rūpestingai vykdyti drausminę procedūrą taip, kad kiekvienas procesinis veiksmas būtų atliekamas per protingą terminą nuo ankstesnio veiksmo. Dėl šio termino, kuris gali būti įvertintas tik pagal konkrečios bylos aplinkybes, nesilaikymo priimtas aktas gali būti panaikintas.

(žr. 47 punktą)

Nuoroda: Teisingumo Teismo 1970 m. vasario 4 d. sprendimas Van Eick prieš Komisiją, 13/69, Rink. p. 3; 1985 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas F prieš Komisiją, 228/83, Rink. p. 275 ir 1988 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas M prieš Tarybą, 175/86 ir 209/86, Rink. p. 1891; 1991 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Compte prieš Parlamentą T‑26/89, Rink. p. II‑781, 88 punktas; 1995 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo D prieš Komisiją T‑549/93, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑43, 25 punktas; 2002 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Onidi prieš Komisiją T‑197/00, Rink.  VT p. I‑A‑69 ir II‑325, 91 punktas

2.     Iš tikrųjų net nesant senaties termino, numatyto Pareigūnų tarnybos nuostatų 86−89 straipsniuose bei IX priede, drausminius įgaliojimus turinčios institucijos nuo to momento, kai administracija sužino apie veiksmus ir elgesį, kurie gali neatitikti pareigūno tarnybinių pareigų, turi veikti taip, kad procedūra, kuri turi baigtis paskiriant nuobaudą, būtų pradėta per protingą terminą. Nesilaikant šio termino, kuris priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, administracijos pernelyg vėlai pradėta drausminė procedūra gali tapti neteisėta, ir atitinkamai dėl to gali būti panaikinta per šią procedūrą paskirta nuobauda.

Vargu ar būtų užtikrintas teisinio tikrumo principas, jei administracija pernelyg delstų pradėti drausminę procedūrą. Iš tikrųjų ir administracija, vertindama veiksmus bei elgesį, kurie galėtų pažeisti drausmę, ir pareigūnas, įgyvendindamas savo teisę į gynybą, gali susidurti su ypač dideliais sunkumais, jei nuo momento, kai šie veiksmai buvo atlikti, ir drausminio tyrimo pradžios praėjo daug laiko.

(žr. 48 ir 49 punktus)

Nuoroda: 2001 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Z prieš Parlamentą, C‑270/99 P, Rink. p. I-9197, 43 ir 44 punktai; 2003 m. birželio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Voigt prieš BCB, T‑78/02, dar nepaskelbto Rinkinyje, 64 punktas; minėto sprendimo Compte prieš Parlamentą 88 punktas; minėto sprendimo D prieš Komisiją 25 punktas

3.     Pareigūnų tarnybos nuostatų 88 straipsnio penktojoje pastraipoje numatyta, kad Paskyrimų tarnybai uždrausta priimti galutinį sprendimą drausminėje procedūroje dėl atitinkamo pareigūno veiksmų, kurie tuo pačiu metu nagrinėjami baudžiamojo proceso tvarka, kol bus priimtas baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimas. Todėl pagal šį straipsnį Paskyrimų tarnybai nėra suteikiama diskrecija, skirtingai nei pagal Tarnybos nuostatų IX priedo 7 straipsnio antrąją pastraipą, pagal kurią Drausmės komisija gali, jei vyksta baudžiamasis procesas teisme, nuspręsti nepateikti nuomonės, kol bus priimtas teismo sprendimas.

(žr. 59 punktą)

Nuoroda: 1998 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tzoanos prieš Komisiją, T‑74/96, Rink. VT p. I‑A‑129 ir II‑343, 32 ir 33 punktai; 2003 m. kovo 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pessoa e Costa prieš Komisiją, dar nepaskelbto Rinkinyje, 45 punktas

4.     Pareigūnų tarnybos nuostatų 88 straipsnio penktosios pastraipos tikslas yra dvejopas. Pirma, šiuo straipsniu siekiama neapsunkinti pareigūno padėties, prieš kurį pradėta baudžiamoji byla dėl veiksmų, kurie taip pat yra drausminės procedūros jo institucijoje objektas. Antra, jei drausminė procedūra sustabdoma, kol baigsis baudžiamasis procesas, tai leidžia ją vykdant atsižvelgti į nustatytus faktus, kuriais teisėjas rėmėsi baudžiamojoje byloje priimdamas galutinį sprendimą. Iš tikrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų 88 straipsnio penktojoje pastraipoje įtvirtintas principas, jog „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, o tai yra pateisinama, ypač dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai turi gerokai didesnes galimybes atlikti tyrimą nei Paskyrimų tarnyba. Taigi tuo atveju, kai tie patys faktai gali būti nusikaltimo ir tarnybinių pareigūno pareigų pažeidimo požymiai, administracija privalo remtis baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nustatytais faktais. Pastarajam šiuos nustačius, administracija gali teisiškai vertinti, atsižvelgdama į drausmės pažeidimo sąvoką, tikrindama, ar tie faktai laikytini tarnybinių pareigų pažeidimu.

(žr. 75 punktą)

Nuoroda: 2000 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo A prieš Komisiją, T-23/00, Rink. VT p. I‑A‑263 ir II‑1211, 35 ir 37 punktai

5.     Neteisinga B kategorijos pareigūną, kuris pagal Tarnybos nuostatų 5 straipsnio 1 dalį atlieka vykdomąsias, o ne A kategorijos pareigūnams priskiriamas valdymo funkcijas, kaltinti pažeidus tarnybines pareigas vien dėl to, jog nepranešė, kad jo bendradarbiui atlyginimą mokėjo sutartį dėl apsaugos sudariusi įmonė, kad nesiėmė tinkamų priemonių nedalyvauti vykdant šį pažeidimą, kai tokią praktiką taikė įvairūs Komisijos padaliniai, ji buvo paplitusi, ją diegti paskatino institucijos vadovybė, ir kuri, nors ir neteisėta, nebuvo sukčiavimas.

(žr. 92 ir 93 punktus)

6.     Išskyrus ypatingas aplinkybes, pareigūno skundžiamo sprendimo panaikinimas yra iš esmės pakankamas žalos, kurią pareigūnas galėjo patirti, atlyginimas.

Tačiau jeigu per drausminę procedūrą ieškovui pateikti nepagrįsti kaltinimai buvo įtvirtinti skirtinguose sprendimuose bei administracinėse nuomonėse, jeigu Komisija drausminę procedūrą pradėjo pažeidusi protingo termino principą ir ši tęsėsi beveik trejus metus iki paskiriant nuobaudą ir nebuvo sustabdyta, kol bus priimtas galutinis sprendimas ieškovo baudžiamojoje byloje, – šių aplinkybių visuma laikytina pakenkusia ieškovo reputacijai ir jo asmeniniam gyvenimui, verčiant jį ilgai išgyventi netikrumo jausmą, sukeliant moralinę žalą, kuri, panaikinus skundžiamą sprendimą, tinkamai atlyginta nebuvo, nes juo negalima atgaline data kompensuoti ieškovo patirtos moralinės žalos.

(žr. 110 punktą)

Nuoroda: 1992 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Plug prieš Komisiją, T‑165/89, Rink. p. II‑367, 118 punktas; 1999 m. rugsėjo 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hautem prieš BEI, T‑140/97, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑897, 82 punktas; 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Willeme prieš Komisiją, T‑89/01, Rink. VT p. I‑A‑153 ir II‑803, 97 punktas