EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 12 12
COM(2017) 737 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI
pagal 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės, 21 straipsnio 3 dalįpagal 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės, 21 straipsnio 3 dalį
{SWD(2017) 442 final}
1.Įvadas
1.1.Pagrindiniai faktai
(1) Teisėtai pagaminti šaunamieji ginklai gali būti naudojami daugelį metų. Nesant tinkamų priemonių, jie gali būti lengvai nukreipti iš teisėtos platinimo grandinės ir kontrabandiniu būdu kitiems asmenims parduodami konfliktinėse zonose arba organizuotoms nusikalstamoms ar teroristų grupuotėms. Todėl jų naudojimas yra esminis teroristinės veiklos, o žvelgiant plačiau – daugumos nusikalstamų veikų, kurias vykdant yra dažnai naudojami ginklai, elementas.
(2) Visiškas teisėtos prekybos atsekamumas yra kovos su nelegaliu šaunamųjų ginklų platinimu sąlyga. Tam būtinas glaudus kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimas tarptautiniu mastu. Šiuo tikslu Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą protokole (Šaunamųjų ginklų protokole) daug dėmesio skirta neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais prevencijai. 10 straipsniu ypač siekiama skatinti, palengvinti ir sustiprinti bendradarbiavimą pasauliniu mastu, siekiant sustabdyti neteisėtą prekybą ginklais ir nustatyti administracines priemones, kuriomis būtų galima efektyviai kontroliuoti šaunamųjų ginklų gamybą, ženklinimą, importą ir eksportą.
(3) Karinių šaulių ir lengvųjų ginklų srityje bendra Europos Sąjungos politika grindžiama 2005 m. Europos Vadovų Tarybos priimta strategija. Dėl civiliniams tikslams skirtų šaunamųjų ginklų Europos Sąjunga priėmė Direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, siekdama nustatyti bendras šaunamųjų ginklų laikymo ir naudojimo civiliniams tikslams taisykles bendrojoje rinkoje
. Todėl Sąjunga taip pat turi išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinius susitarimus dėl su jos vidaus kompetencija susijusių dalykų. Dėl šios priežasties, siekdama ratifikuoti Šaunamųjų ginklų protokolą
ir užtikrinti jų atsekamumą prie Europos Sąjungos išorės sienų, ji priėmė Reglamentą (ES) 258/2012.
(4) Bendras kovos su neteisėta prekyba civiliniam naudojimui skirtais šaunamaisiais ginklais strateginis tikslas buvo išreikštas šiais konkrečiais tikslais:
·užtikrinti darnų reglamento nuostatų taikymą visose valstybėse narėse, laikantis Šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnio;
·padėti geriau vykdyti šaunamųjų ginklų atsekamumą tarptautinėje prekyboje (t. y. nuo eksporto vietos iki importo vietos), siekiant pagerinti nacionalinių valdžios institucijų informavimą, kad jos galėtų efektyviau kovoti su neteisėta prekyba taikydamos prevencines ir teisėsaugos priemones;
·pagerinti nacionalinių valdžios institucijų keitimąsi informacija, siekiant palengvinti bendradarbiavimą šaunamųjų ginklų sekimo ir kontrolės srityje, užtikrinti galimo ginklų nukreipimo iš teisėtos rinkos prevenciją ir tirti tokius nukreipimo atvejus.
(5) Šiuos tris tikslus papildo ketvirtas, ne toks akivaizdus, siejamas su galima Reglamento (ES) Nr. 258/2012 įtaka tam, kad būtų paprasčiau sudaryti teisėtus tarptautinius sandorius. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad ginklų (daugiausia – šaudmenų) gamyba ir eksportas nuolat auga labai koncentruotoje rinkoje (didžiosios įmonės, kurių bendra apyvarta siekia 78,8 %, sudaro 4,8 % viso įmonių skaičiaus). Kita vertus, Europos ginklų eksporto rinkos dalis sumažėjo, tačiau šis sumažėjimas nėra susijęs su reglamento įsigaliojimu.
1.2.Pagrindinės reglamento nuostatos
(6) Siekiant šių tikslų, reglamentu civilinių šaunamųjų ginklų eksportui pritaikomas eksporto leidimo reikalavimas. Valstybės narės gali taikyti vieną procedūrą, kai tuo pačiu metu yra eksportuojama karinė ginkluotė
ir civiliniam naudojimui skirti šaunamieji ginklai. Kompetentingos valdžios institucijos atsakymą į paraiškas turi pateikti ne vėliau kaip per šešiasdešimt darbo dienų.
(7) Šiuo tikslu jos privalo patikrinti, ar pareiškėjas turi importo leidimą paskirties trečiojoje šalyje ir, jei taikoma, trečiojoje tranzito šalyje (valstybės gali nuspręsti, kad tranzitui joms užtenka ir tylaus sutikimo).
(8) Valstybės narės turi pasirūpinti, kad būtų vykdomas tinkamas administracinis bendradarbiavimas, susijęs su atsisakymu suteikti leidimus, jų panaikinimu ar pakeitimu, siekiant išvengti nuostatų apėjimo ir nevienodų sąlygų taikymo.
(9) Eksportuotojas privalo valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai pateikti visus reikalaujamus patvirtinamuosius dokumentus (jei reikia, būtina pateikti jų vertimus).
(10) Supaprastintos procedūros gali būti taikomos laikinajam eksportui, ypač jei jį vykdo medžiotojai ar šauliai sportininkai.
(11) Su šaunamaisiais ginklais, eksporto leidimais ir jų gavėjais susiję duomenys turi būti saugomi bent 20 metų.
(12) Sankcijos už reglamento pažeidimus turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
1.3.Vertinimo tikslai ir metodika
(13) Atliekant vertinimą, turėjo būti nustatyta, ar dabartinės reglamentu nustatytos procedūros ir priemonės sudarė sąlygas veiksmingai siekti norimų rezultatų ir ar jis vis dar aktualus. Atlikus šį įvertinimą, prireikus galima nustatyti reakcijos į identifikuotus iššūkius galimybes, atsižvelgiant į vėlesnio poveikio tyrimo išvadas.
(14) Vertinimas buvo grindžiamas keitimusi informacija ir konsultacijomis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis: su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis (ypač Šaunamųjų ginklų eksporto koordinavimo grupe, įsteigta reglamento 20 straipsniu), sektoriaus atstovais, šaunamųjų ginklų naudotojų atstovais ir kitais ekspertais. Be to, Komisija 2017 m. kovo 1 d. – gegužės 26 d. rengė viešas konsultacijas internetu.
(15) Vertinimo tyrimo, kurį užsakyta atlikti išorės paslaugų teikėjui
, pagrindas – dokumentų šaltiniai (statistiniai duomenys, reglamentų tekstai, privatūs atvirieji duomenys, internete esančios ataskaitos ir tyrimai bei suinteresuotųjų šalių, su kuriomis buvo konsultuotasi, pateikta informacija), išsamus internete rengtas tyrimas bei išsamūs pokalbiai su 48 respondentais. Atvejų tyrimai dešimtyje reprezentatyvių valstybių narių suteikė galimybę išsamiau išnagrinėti kai kuriuos esminius klausimus. Buvo konsultuojamasi su valstybėmis narėmis dėl tyrimo išvadų, siekiant išvengti bet kokių su jais susijusių faktinių klaidų.
2.Reglamento įgyvendinimas
(16) Reglamentas (ES) Nr. 258/2012 yra tiesiogiai taikomas valstybėse narėse nuo jo paskelbimo dienos, todėl nereikia jokių jo perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių. Remiantis surinkta informacija, paaiškėjo, kad jo įgyvendinimo būdai skirtingose valstybėse narėse skiriasi. Kai kurios valstybės narės iš dalies pakeitė savo nacionalinius teisės aktus įtraukdamos tiesioginę nuorodą į reglamentą, kitos esamų teisės aktų nekeitė, o tiesiog savo procedūras ir praktiką pritaikė paskelbdamos administracinius dokumentus.
(17) Apskritai reglamento apibrėžtys valstybėse narėse bent iš dalies taikomos teisingai daugiausia todėl, kad jos atitinka Direktyvos 91/477/EEB dėl šaunamųjų ginklų apibrėžtis, kurios jau buvo perkeltos į nacionalinę teisę.
(18) Panašu, kad nė viena valstybė netaiko reglamento taisyklių ir procedūrų sandoriams, ginklams ir asmenims, kurie nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Tačiau praktinė tikrovė gali būti kitokia, ypač deaktyvuotų ar signalinių ginklų srityje
. Be to, kompetentingos valdžios institucijos yra susidūrusios su dideliais sunkumais nustatant šaunamųjų ginklų civilinį ar karinį pobūdį (ypač ML1 kategorijos ginklų atveju)
pagal jų technines charakteristikas.
(19) Už eksporto leidimų išdavimą atsakingos valdžios institucijos kiekvienoje valstybėje narėje labai skiriasi. Dvylikoje valstybių narių kelios valdžios institucijos iš tiesų dalyvauja eksporto licencijų išdavimo procedūrose
.
(20) Kadangi reglamente valstybėms narėms leidžiama pasirinkti eksporto leidimo paraiškų teikimo būdus, šie būdai skiriasi. Skirtingai taikoma galimybė naudoti elektroninius dokumentus. Atrodo, kad kai kuriose šalyse perėjimas prie nematerialių procedūrų įvyko sėkmingai
, tačiau kitose šalyse dėl dažnų elektroninio licencijų išdavimo sistemos pakeitimų įmonėms susidaro didelės sąnaudos.
(21) 14 valstybių narių ir Valonijos regionas nusprendė taikyti vieną eksporto leidimų išdavimo procedūrą, kurios tvarka įvairiose valstybėse labai skiriasi.
(22) Beveik visos valstybės narės taiko supaprastintas procedūras medžiotojams ir šauliams sportininkams – reglamente nustatytais atvejais jie neprivalo pateikti eksporto leidimo. Vis dėlto išorės vertintojas nurodo, kad su supaprastinta procedūra susijusių reglamento nuostatų nėra laikomasi sistemingai, ypač reeksporto po laikino įvežimo ar laikino sandėliavimo atveju, taip pat tada, kai medžiotojams ar šauliams sportininkams taikomas reglamente nenumatytų eksporto leidimų reikalavimas.
(23) Pagal reglamentą valstybėms narėms, siekiant supaprastinti labai griežtą protokolo procedūrą (rašytinis neprieštaravimo pranešimas), paliekama galimybė apsiriboti trečiosios tranzito šalies tyliu sutikimu. 13 valstybių narių taiko tylaus sutikimo principą; tiek pat valstybių narių reikalauja rašytinio sutikimo.
(24) Jei nuosprendžių registre yra įregistruotas koks nors asmens padarytas pažeidimas, tai paprastai reiškia, kad suteikti eksporto leidimą bus atsisakyta. Tačiau teistumo (neteistumo) pažymų nėra sistemingai reikalaujama ir nėra jokių požymių, kad nacionaliniame nuosprendžių registre ar a fortiori kitų valstybių narių nuosprendžių registruose būtų visada tikrinama, ar buvo padarytas pažeidimas.
(25) 14 proc. nacionalinių valdžios institucijų, su kuriomis konsultuotasi, nurodo, kad jau buvo atsisakiusios suteikti eksporto leidimą (labai mažai daliai nuo viso per metus gautų paraiškų skaičiaus). 21 nacionalinė valdžios institucija nurodo, kad keisdamosi informacija apie atsisakymus suteikti leidimus jos naudojasi COARM grupės „Įprastinių ginklų eksporto“ interneto sistema. Šioje sistemoje jos dažniau tikrina, ar išduoti leidimą buvo atsisakyta kitose valstybėse narėse, nei naudojasi pranešti apie savo atsisakymus išduoti tokius leidimus. Kalbant bendriau, valstybės narės bendrauja ir keičiasi informacija labai įvairiais kanalais.
(26) Duomenų saugojimo tvarka labai nevienoda, mažiausia jų saugojimo trukmė kartais nesiekia 20 metų, kaip to reikalaujama reglamente.
(27) Reglamente numatyta, kad kilus įtarimams valstybės narės prašo importuojančios trečiosios šalies patvirtinti apie eksportuotos šaunamųjų ginklų siuntos gavimą. Tačiau vienuolika valstybių narių, iš jų – dvi pagrindinės eksportuotojos (Prancūzija, Jungtinė Karalystė), tokio patvirtinimo niekada neprašo. Ir priešingai – kiti stambieji eksportuotojai to reikalauja 100 % atvejų. Paraiškas nagrinėjant kiekvienu atveju atskirai, ši sistemingai taikoma dvejopa praktika kelia klausimų.
(28) Jei importo metu beveik visos valstybės narės, be žymėjimo unikaliu ženklu, kurio reikalaujama Direktyvoje 91/477/EBB, užtikrina ženklinimą pagal protokolą, kad būtų galima nustatyti pirmąją importo valstybę Europos Sąjungoje, tik viena iš jų (Nyderlandai) taiko mažiau ribojantį metodą, t. y., kaip leidžiama reglamente, teikiant rinkai ginklus šioje šalyje jie žymimi unikaliu ženklu nurodant tik gamybos šalį.
(29) Galiausiai Komisija pabrėžia, kad renkant informaciją (įskaitant informaciją rengiant šią ataskaitą) kilo sunkumų ir kad valstybių narių pateikta informacija dažnai buvo neišsami.
3.Vertinimo išvados
3.1.Tinkamumas
(30) Iš įvertinimo matyti, kad reglamento tikslai ir priemonės apskritai yra tinkami. Tarptautinė neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir toliau kelia didelį susirūpinimą. Tam, kad būtų sudarytos sąlygos teisėtai prekybai, prioritetu išlieka šaunamųjų ginklų importo suderinta kontrolė muitų teritorijoje. Reglamentas yra visiškai relevantiškas ir eksporto klausimais. Dėl politinio nestabilumo ir ginkluotų konfliktų daugelyje netoli Europos Sąjungos esančių šalių jis šiandien dar aktualesnis nei jo priėmimo metu.
(31) Tik europinis reglamentas gali užtikrinti suderintą taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, laikantis Šaunamųjų ginklų protokolo 10 straipsnio. Suinteresuotosios šalys sutaria, kad suderinto metodo nebuvimas trukdytų teisėsaugos institucijoms veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba ginklais. Be to, labiau nei bet kada būtina priimti valdžios institucijų keitimosi informacija taisykles žvalgybinės informacijos rinkimo, rizikos analizės tikslais, taip pat siekiant užtikrinti vienodą šaunamųjų ginklų importo ir eksporto aiškinimą Europos Sąjungos muitų teritorijoje.
(32) Įvairios suinteresuotosios šalys mano, kad Reglamente (ES) Nr. 258/2012 pateiktos apibrėžtys iš esmės yra tinkamos. Be to, panašu, kad eksporto kontrolės procedūros, atsižvelgiant į jų tikslą ir su didesne rizika susijusį nagrinėjamų prekių pobūdį, yra tinkamos.
(33) Tačiau nuostatos, kuriomis kompetentingoms valdžios institucijoms palikta teisė rinktis, yra reglamento silpnoji vieta, nes reglamentas turi būti taikomas ir aiškinamas iš principo vienodai.
(34) Pagal reglamente nenustatyta darni importo licencijų išdavimo sistema, todėl jis importo klausimais yra nelabai tinkamas. Tas pats pasakytina apie tranzito Europos Sąjungoje tvarką, kuriai taikoma muitų teisė.
3.2.Europos pridėtinė vertė ir ilgalaikis veiksmų pobūdis
(35) Reglamentas suteikė galimybę visai Europos Sąjungai ratifikuoti Jungtinių Tautų šaunamųjų ginklų protokolą. Tai užpildė buvusias teisines spragas, kurias galėjo išnaudoti nusikaltėliai. Nors dauguma susijusių suinteresuotųjų šalių mano, kad reglamento panaikinimo pasekmės nebūtų didelės, nė viena iš jų neteigė, kad toks žingsnis būtų pageidautinas. Komisija savo ruožtu mano, kad panaikinus reglamentą būtų panaikintas civiliniams tikslams skirtų šaunamųjų ginklų eksporto reguliavimas, todėl importo ir eksporto licencijų išdavimo praktika ir taisyklės įvairiose valstybėse narėse taptų labai skirtingos.
(36) Kita vertus, teisės aktai ir administraciniai dokumentai ir tebėra labai skirtingi, nes kai kurios nuostatos nėra pakankamai aiškios, jos kompleksiškai susijusios su kitomis priemonėmis, valstybėms narėms suteikta veiksmų laisvė taikant administracines procedūras, vertinant leidimų išdavimo paraiškas, pripažįstant (arba nepripažįstant) trečiųjų tranzito šalių tylius sutikimus, be to, keitimosi informacija ir administracinio bendradarbiavimo nuostatos yra bendro pobūdžio. Kadangi Komisija nedalyvauja keičiantis informacija apie atsisakymus išduoti leidimus, ji negali užtikrinti stebėsenos Europos mastu ir įspėti kompetentingų valdžios institucijų, kai jos taiko skirtingus metodus. Todėl eksportuotojams vis dar netaikomos iš tiesų suderintos eksporto kontrolės priemonės.
(37) Iš įvertinimo matyti, kad reglamento priėmimo metu jau galiojo nemažai taisyklių ir kad daugelyje valstybių narių nacionalinės procedūros nebuvo reikšmingai pakeistos.
(38) Importo ir tranzito srityje kontrolės taisyklėms, procedūroms ir tvarkai taikomi muitų teisės aktai, o ne reglamentas
. Tai paaiškina, kodėl jis šiuo požiūriu nesuteikė papildomos vertės.
3.3.Veiksmingumas
(39) Iš 2010 m. situacijos ir dabartinės situacijos palyginimo matyti, jog visos valstybės narės padarė pažangą, kad protokolo taikymas būtų suvienodintas. Reglamento nuostatos leido veiksmingai užtikrinti šaunamųjų ginklų judėjimo per ES išorės sienas stebėseną.
(40) Tačiau suderinimas vis dar fragmentiškas.
(41) Reglamentu pirmiausia buvo siekiama eksporto, importo ar tranzito procedūrose aiškiai atskirti karinės paskirties ginklus nuo civilinės paskirties ginklų. Tačiau didelė dalis valstybių narių mano, kad viena procedūra joms leidžia taikyti tą pačią procedūrą ir tuos pačius kriterijus bet kokiam tiek civilinių, tiek karinių ginklų eksportui, o ne (kaip iš tiesų siekiama šiuo reglamentu) išskirtiniu atveju tai pačiai civilinių ir karinių ginklų eksporto operacijai pritaikyti vieną administracinę procedūrą.
(42) Kadangi nėra deaktyvuotų ar signalinių ginklų eksportui taikomų ženklinimo nuostatų, jų atsekamumo užtikrinti neįmanoma. Kita vertus, krovinių atsekamumas nėra užtikrinamas tranzito operacijų metu Europos Sąjungos muitų teritorijoje (jai taikomi muitų teisės aktai, o ne reglamentas).
(43) Išorės vertintojas, išnagrinėjęs duomenų saugojimo trukmę, nustatė, kad panašu, jog devynios valstybės narės nesilaiko trumpiausio 20 metų laikotarpio, o tai trukdo sudaryti išsamius archyvus, kuriais remiantis galima atsekti šaunamųjų ginklų judėjimą. Be to, nevienoda nacionalinių bylų tvarkymo praktika (tai, kad nėra vieno nacionalinio registro) daro poveikį atsekamumo kokybei. Be to, kadangi nėra ryšio tarp persiuntimo Europos Sąjungos viduje bylų ir eksporto licencijų bylų, atkurti bendrą ginklų judėjimą tampa keblu.
(44) Keitimosi informacija klausimu – nors pradiniame Komisijos pasiūlyme
buvo tikslių nuostatų, kita teisėkūros institucija nusprendė priimti bendresnio pobūdžio taisykles. Paaiškėjo, kad siekiant norimo tikslo šių nuostatų nepakankama. Viena vertus, valstybės narės sistemingai netikrina, ar pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą arba ar leidimas buvo panaikintas kitose valstybėse narėse. Kita vertus, patikrinimai daugiausia atliekami COARM sistemoje, nors ją pranešimams apie atsisakymus išduoti leidimus arba jų panaikinimą pateikti naudoja tik nedaug valstybių. Todėl 43 proc. nacionalinių valdžios institucijų nurodo, kad jau buvo išdavusios eksporto leidimą iš esmės identiškiems eksportuotojų sandoriams, kurių paraiška buvo atmesta kurioje nors kitoje valstybėje narėje.
(45) Galiausia, nors reglamento įsigaliojimas neturėjo poveikio nuolatiniam Europos šaunamųjų ginklų eksporto augimui, dauguma eksportuotojų mano, kad net jei prašymų nagrinėjimo trukmė atitinka reglamentą, ji yra per ilga. Dėl valstybėms narėms paliktos veiksmų laisvės taikoma nevienoda licencijų išdavimo tvarka, kurią visuotinai kritikuoja specialistai, nes dėl to atsiranda papildomų sąnaudų.
3.4.Našumas
(46) Nors ekonominės veiklos vykdytojai mano, kad išlaidos yra didesnės nei gaunama nauda, panašu, kad tokia nuomonė yra pagrįsta ne objektyviu vertinimu, o susidarytu įspūdžiu, kuris nebūtinai susijęs su pačiu reglamentu. Komisijos nuomone, neįrodyta, kad reglamento tikslai būtų buvę pasiekti patiriant nepagrįstas išlaidas ar sunkumus. Dauguma dėl reglamento atsiradusių išlaidų yra administracinio pobūdžio. Jos susijusios su prievole laikytis taisyklių ir vykdyti reikalavimus, o tai yra tiesioginė nevienodos valstybių narių taikomos praktikos pasekmė. Valstybės institucijos dengia išlaidas, susijusias su kontrolės veiksmais ir reglamento įgyvendinimu (taip pat su teisėsaugos priemonėmis).
(47) Nors pradiniu Komisijos pasiūlymu buvo siekiama išspręsti problemas, susijusias su administracinėmis išlaidomis, atsiradusiomis dėl nacionalinių procedūrų ir teisės aktų įvairovės, įvertinimas neįrodė teigiamo teisės aktų leidėjo priimto reglamento poveikio, ypač dėl nevisapusiško suderinimo. Šis nustatytas faktas kelia susirūpinimą tuo labiau, kad 76 proc. veiklos vykdytojų yra labai mažos įmonės.
(48) Dėl komercinės ar viešojo sektoriaus informacijos konfidencialumo ir fragmentiškumo atlikti išsamią reglamento finansinio poveikio analizę yra sudėtinga. Nors ekonominės veiklos vykdytojai mano, kad reglamento sąnaudų ir naudos balansas neigiamas, valstybės institucijų atstovai savo ruožtu teigia, kad balansas yra šiek tiek teigiamas.
3.5.Nuoseklumas ir papildomumas
(49) Nors iš pradžių buvo garantuojamas reglamento derėjimas su kitų teisės aktų reikalavimais, visų pirma to reglamento ir Direktyvos 91/477/EEB apibrėžčių bei taikymo srities suderinamumas, dėl ko įvairioms sąvokoms buvo galima priskirti tą pačią reikšmę, šiam derėjimui įtakos turėjo 2017 m. gegužės mėn. padaryti direktyvos pakeitimai, kuriais buvo gerokai pakeista jos materialinė taikymo sritis (draudžiamų ginklų kategorijos, prievolė žymėti deaktyvuotus, signalinius ir imitacinius ginklus, „pagrindinės dalies“ sąvoka) ir jos taikymas asmenims (kolekcininkams, muziejams).
(50) Tam tikrose srityse Reglamentas (ES) Nr. 258/2012 ir Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP ES bendrosios karinės įrangos sąrašas iš dalies persidengia. Kiekviena valstybė šiuos dalinius sutapimus aiškina skirtingai, o tai kenkia vienodam požiūriui į iš esmės identiškus sandorius. Kita vertus, atlikus įvertinimą patvirtinta, kad reglamentas tinkamai suderintas su Sąjungos muitinės kodeksu.
4.Išvados ir perspektyvos
(51) Reglamento loginis pagrindas tebėra nepakitęs. Tarptautinės politinės aplinkos nestabilumas įvairiuose pasaulio regionuose ir Europos Sąjungos vidinių taisyklių stiprinimas dar labiau pagrindžia jo egzistavimą, kad būtų užtikrintas tinkama į Europos Sąjungą įvežamų ir iš jos išvežamų civilinių šaunamųjų ginklų kontrolė. Nors didžioji dalis iš teisėtos rinkos nukreipiamų ginklų yra karinė ginkluotė, tvirta civiliniams ginklams taikoma sistema yra ir toliau reikalinga dėl vadinamųjų pilkųjų zonų, taip pat siekiant išvengti situacijų, kai švelnesnių procedūrų taikymas susijusioje srityje palengvina ginklų nukreipimą iš teisėtos rinkos.
(52) Vis dėlto Komisijos įvertinimo išvados, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 258/2012 įgyvendinimu, yra nevienareikšmiškos. Nors didžiąja dalimi pasiekti jame nustatyti tikslai, jam neigiamą įtaką daro tiek jo netikslumas, tiek sudėtingas ryšys su kitomis Europos teisės normomis.
(53) Reguliariai keičiantis informacija su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atlikus tyrimą ir viešas konsultacijas nustatyta, kaip galima reaguoti į problemas, nustatytas vykdant šią procedūrą.
(54) Komisija yra pasirengusi visiškai prisiimti savo atsakomybę padėti valstybėms narėms ir užtikrinti visapusišką reglamento įgyvendinimą, įskaitant, jei taikoma, oficialų keitimąsi informacija, jei analize būtų įrodyta, kad taikoma praktika neatitinka reglamento.
(55) Naudodamasi kompetencija priimti deleguotuosius teisės aktus, Komisija gali imtis veiksmų, kad siekdama atsižvelgti į Direktyvos 91/477/EEB peržiūrą (nedarydama nei reglamento taikymo srities, nei apibrėžčių pakeitimų) atnaujintų reglamento 1 priedą ir pritaikytų šaunamųjų ginklų kategorijų ir kombinuotosios nomenklatūros kodų atitikties lentelę.
(56) Kita vertus, išorės subjektų atliktame įvertinimo tyrime buvo rekomenduojami keli naudingi ne teisėkūros veiksmai tam, kad būtų geriau keičiamasi gerąja patirtimi, parengtos reglamento įgyvendinimo gairės ir geriau pasinaudota šaunamųjų ginklų eksporto koordinavimo grupe.
(57) Keitimosi informacija srityje naudinga įvertinti galimybę gerinti COARM sistemą, kad būtų užtikrintas keitimasis informacija, susijusia su Reglamentu (ES) Nr. 258/2012, taip pat taikyti tiesioginės kompetentingų valdžios institucijų prieigos principą. Muitinių įtraukimo tvarka ir tebėra reikšminga vykdant išorinį tranzitą Europos Sąjungoje tiek nuo muitinio įforminimo įstaigos iki išvežimo muitinės įstaigos, tiek nuo įvežimo muitinės įstaigos iki muitinio įforminimo įstaigos.
(58) Platesne prasme, be paaiškinimų, kuriuos galima pateikti siekiant pagerinti reglamento taikymą, dėl tam tikrų nustatytų sunkumų reikia įvertinti reglamento peržiūros galimybę, laikantis „geresnio reglamentavimo“ principų. Atsižvelgiant į galutinius Komisijos sprendimus, kurie gali būti priimti, jei reikia, atlikus tinkamą poveikio tyrimą, jau dabar galima svarstyti įvairias galimybes.
(59) Vertinimas rodo, kad reikėtų užtikrinti kai kurių reglamento apibrėžčių suderinamumą su kitomis teisės aktų nuostatomis („dalys“ ir „pagrindiniai komponentai“, „laikinasis eksportas“, „deaktyvuoti šaunamieji ginklai“ ir t. t.).
(60) Galima aiškiau išdėstyti su supaprastintomis procedūromis susijusią tvarką. Jei paaiškėtų, kad gairių nepakanka, būtų galima skatinti naudotis bendraisiais leidimais arba sąsaja su įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (saugumo ir saugos) statusu.
(61) Siekiant užtikrinti patikimą rizikos analizę, galima numatyti suderinti eksporto licencijų paraiškų nagrinėjimo metodus pirmiausia sistemingai tikrinant valstybių narių (o ne tik valstybės, kurioje teikiama paraiška) nuosprendžių registrus.
(62) Siekdamos palengvinti administracines procedūras pagal Direktyvos 91/477/EEB dėl šaunamųjų ginklų vidinės tvarkos, Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę pereiti prie nematerialios paraiškų teikimo sistemos, nes tai taip pat palengvintų keitimąsi informacija apie atsisakymus išduoti leidimus, užtikrintų įvairių sistemų sąveiką ir patikimą statistinių duomenų rinkimą. Be to, esant tokiai sąveikiai nematerialaus paraiškų tvarkymo sistemai sumažėtų poreikis teikti dokumentų, kuriuos jau nagrinėjo kitos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, vertimus.
(63) Taip pat galima kelti klausimą dėl visuotinio trečiųjų tranzito šalių (arba kai kurių iš jų) tylaus sutikimo principo taikymo, nes taip būtų galima sutrumpinti eksportuotojams taikomų procedūrų trukmę.
(64) Ir galiausia būtų naudinga patikslinti reglamento nuostatas, kad pagal Šaunamųjų ginklų protokolą importuotiems ginklams būtų sistemingai taikoma suderinta ženklinimo sistema ir taip būtų galima identifikuoti pirmąją importo valstybę narę.
