EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52014XC1120(05)

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

OL C 414, 2014 11 20, p. 13–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 414/13


Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2014/C 414/09

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„PÖLLAUER HIRSCHBIRNE“

EB Nr. AT-PDO-0005–01190–2013 12 16

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Pöllauer Hirschbirne“

2.   Valstybė narė arba Trečioji šalis

Austrija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Pavadinimu „Pöllauer Hirschbirne“ vadinami tik švieži kriaušių sidrui gaminti skirtos kriaušių veislės „Hirschbirne“ (sena regiono veislė) vaisiai ir iš jų pagamintos džiovintos kriaušės bei nefermentuotos vaisių sultys.

„Pöllauer Hirschbirne“ – kriaušių sidrui gaminti skirtos kriaušės, kurios sunoksta labai vėlai ir labai retai vartojamos šviežios. Auginimo vietovėje jų derlius nuimamas tada, kai jos sunoksta ir yra tinkamos vartoti, vaisiai iš karto sudžiovinami arba iš jų gaminamos sultys, nes sunokusių jų negalima ilgai išlaikyti.

„Pöllauer Hirschbirne“ vaisiams būdingi šie požymiai (vis dėlto reikia atsižvelgti ir į natūralų įvairavimą):

Forma: panaši į bergamotės, vaisių plotis ties viduriu didesnis nei ilgis (vidutinis ilgio ir pločio santykis 0,94), skerspjūvis apvalus.

Dydis: vaisiai yra nedideli ar vidutinio dydžio, 35–68 mm (vidutiniškai 50,4 mm) ilgio, 38–78 mm (vidutiniškai 53,9 mm) pločio.

Svoris: 26–203 g (vidutiniškai 80,5 g).

Odelė yra geltonai žalios spalvos, įsaulyje buvęs vaisiaus šonas gali parausti (dažnai neparausta); visiškai sunokę vaisiai yra geltoni; odelėje gausu vidutinio dydžio rusvų lenticelių, vaisiaus šone, kuris buvo įsaulyje, jos dažnai su drumstai raudonu apvadu.

Vaisiaus minkštimas yra kreminės spalvos, tvirtas, netirpstantis (didelio tankio), sultingas.

Sėklalizdis taurelės formos, su atvira ašimi; sėklos gerai išsivysčiusios, didelės, juodos.

Granulės aplink sėklalizdį stambios, rutuliškos ar verpstiškos; kitur granulių praktiškai nėra.

Prie vaisiaus likę taurėlapiai pūkuoti.

Rudenį vaisiai sunoksta paskutinę rugsėjo savaitę ar iki trečiosios spalio savaitės – priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio.

Skonis: vartoti tinkamos sunokusios kriaušės, skirtos kriaušių sidrui gaminti, yra aitroko, vienodo skonio.

Kvapas: panašus į cinamono (juntamas ne visada).

Džiovintoms kriaušėms „Pöllauer Hirschbirne“ būdingi šie požymiai:

Forma: kriaušės pavidalo, labai susiraukšlėjęs paviršius, kuris džiūdamas netaisyklingai deformuojasi.

Vaisių dydis: ilgis – apie 23–47 mm (vidutiniškai 36,4 mm), plotis – apie 24–44 mm (vidutiniškai 32,5 mm).

Svoris: 7–27 g (vidutiniškai apie 13 g).

Odelė yra tamsiai ruda, būdingos šviesios melsvai pilkos apnašos.

Vaisiaus minkštimas iš išorės kietas, sausas ir tvirtas, viduje tąsus, minkštas ir lipnus, vidutiniškai ar tamsiai rudas.

Sėklalizdžiai paprastai tuščiaviduriai.

Kvapas: veislei būdingas, kiek pikantiškas, subtilus džiovintų vaisių kvapas be pašalinių kvapų.

Skonis: panašus į karamelės skonį, salsvas džiovintų kriaušių skonis.

Sultims iš „Pöllauer Hirschbirne“ būdingi požymiai:

Spalva: šviesi aukso geltonumo arba sodri geltona, kartais kone bronzos.

Skaidrumas: priklausomai nuo gamybos metodo gali būti pagamintos skaidrios ar natūraliai drumstos sultys.

Kvapas: panašus į džiovintų vaisių, gali būti juntamas švelnus acetaldehido kvapas ir prieskonių (mairūno) pokvapis.

Skonis: aromatingas, panašus į džiovintų kriaušių, tipiškas vaisių skonis su žalių kriaušių poskoniu; vienodas, subalansuotas cukraus, rūgšties ir rauginių medžiagų santykis; išliekantis rūgšties poskonis.

Kita: gali nusėsti iš dalies rutuliškos rauginių medžiagų drumzlės.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Kaip „Pöllauer Hirschbirne“ gamybos žaliava naudojami tik kriaušių sidrui gaminti skirtos veislės „Hirschbirne“ vaisiai. Jiems būdingi 3.2 punkte apibūdinti „Pöllauer Hirschbirne“ vaisių požymiai.

Dauginamoji medžiaga (tai yra laukinių kriaušių arba tinkamų [smulkiavaisių] sidrui gaminti skirtų kriaušių vaisių sėklos, skiepūgliai arba akiavimo medžiaga ir vaismedžių sodinukai) turi būti geografinės vietovės kilmės.

„Pöllauer Hirschbirne“ skiepijama tik į sėjinukus – vidutinio augumo ir aukštaūgius poskiepius, kad susiformuotų tipiški didelio augumo vaismedžiai vešliais vainikais. Negalima formuoti verpstiško vainiko naudojant žemaūgius poskiepius, nes dėl tokios auginimo formos pasikeičia veislės savybės, visų pirma veislei būdingas skonis.

Perdirbti tinka tik visiškai sunokę vaisiai, nes tik tada susiformuoja tipiškas vienodas „Pöllauer Hirschbirne“ skonis, lemiantis 3.2 punkte apibūdintų perdirbtų produktų ypatybes.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Siekiant užtikrinti aukštą produkto kokybę, visi gamybos veiksmai – nuo dauginamosios medžiagos auginimo iki sulčių gamybos ir vaisių džiovinimo proceso – turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje. „Pöllauer Hirschbirne“ vaisius galima laikyti labai trumpai, jie yra labai mechaniškai pažeidžiami (pvz., transportuojant), nes skinami tada, kai jau yra tinkami vartoti (visiškai sunokę). Todėl perdirbimo procesas, kol bus pagaminti nepažeidžiami produktai, būtinai turi vykti toje pačioje nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Etiketėse, kuriomis ženklinamos specifikaciją atitinkančios užaugintos kriaušės, pagamintos džiovintos kriaušės ir kriaušių sultys, pateikiama nuoroda „Pöllauer Hirschbirne SKVN“ ir Sąjungos sutartinis ženklas. Be to, prie pakuočių ir taros tvirtinama juostelė, kurioje pateikiamas pavadinimas „Pöllauer Hirschbirne SKVN“, Sąjungos sutartinis ženklas ir individualus serijinis identifikavimo numeris. Privaloma juostelė naudojama tik tam, kad būtų galima atsekti sertifikuotus produktus.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Pagrindinė „Pöllauer Hirschbirne“ vaismedžių auginimo vietovė ir jų vaisių perdirbimo vieta yra Pelau slėnis (gamtos parkas). Auginimo ir produktų gamybos vietovė apima toliau išvardytus Austrijos žemių – Štirijos ir Žemutinės Austrijos – administracinius rajonus:

—   Štirijos žemėje: Pietryčių Štirijos (tik dalį, kurią sudaro buvęs Feldbacho rajonas), Hartbergo-Fiurstenfeldo, Graco, Graco apylinkių, Hartbergo, Veico rajonus,

—   Žemutinės Austrijos žemėje: Noinkircheno ir Vyner Noištato rajonus.

Žaliavos kilmės vietovė sutampa su auginimo ir produktų gamybos vietove.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Nustatyta geografinė vietovė apima dviejų Štirijos klimato zonų – „Steirisches Randgebirge“ ir „Vorland“ – dalis ir panašias Žemutinės Austrijos klimato zonas. Tose vietose vyraujančio švelnaus klimato sąlygomis „Pöllauer Hirschbirne“ vaismedžiai gali optimaliai augti, žydėti ir vesti vaisius, tad geriausiai susiformuoja jų kokybinės savybės ir požymiai.

Lemiamos reikšmės turi tai, kad šiems vaismedžiams auginti tinkamose palankių sąlygų vietose būna nedaug šaltų dienų (apie 80–110), o vegetacijos laikotarpis trunka ilgai (185–245 dienų). Kadangi „Hirschbirne“ žiedai yra labai pažeidžiami vėlyvų šalnų, tinkamiausios auginimo vietos yra šlaitai ir gūbriai 300–800 m aukštyje virš jūros lygio, atokiau nuo inversijos arba šalto oro masių zonų slėniuose ir daubose. Virš šios zonos vaisiai aukštumose iki 1 000 m virš jūros lygio sunoksta tik labai palankių sąlygų vietose.

Idealios „Pöllauer Hirschbirne“ augimo sąlygos nustatytoje geografinėje vietovėje – nesunkios, palyginti neseniai susiformavę, daugiausia nekalkingos dirvos, jei jose nėra vandeniui nelaidžių dirvožemio sluoksnių. Tai dirvožemiai, kuriuose gausu stambiųjų frakcijų ir mažai humuso arba priemolio. „Pöllauer Hirschbirne“ laikoma nereiklia dirvožemio maisto medžiagų kiekiui, tačiau kad vaismedžiai gerai augtų, dirvožemyje neturi stigti pagrindinių maisto medžiagų – šią sąlygą nustatyta geografinė vietovė atitinka.

Dalykinė augintojų patirtis yra lemiamas gamybos veiksnys ir yra paremta tradicinėmis „Pöllauer Hirschbirne“ auginimo ir perdirbimo geografinėje vietovėje žiniomis. Reikiamos specialiosios žinios kauptos šimtmečiais (tai rodančių faktų užfiksuota 19-ajame amžiuje: 1888 m. geografinės vietovės augintojai „Pöllauer Hirschbirne“ pristatė nacionalinėje vaisių parodoje), žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Tai dalykinės žinios ir patirtis, kaip įveisti vaismedžius (kaip gauti reikiamų sėklų, nes kaip poskiepiai tradiciškai naudojami tik vietiniai sėjinukai), kaip juos skiepyti, parinkti tinkamiausią vietą, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio ir klimato sąlygas (temperatūrą, šalnų riziką, vegetacijos laikotarpio trukmę) ir dirvožemio tinkamumą. „Pöllauer Hirschbirne“ perdirbimo sėkmė labai priklauso ir nuo žinių apie tai, kaip šios kriaušės noksta ir kada geriausia jas skinti, norint iš jų išspausti sultis arba jas sudžiovinti.

5.2.   Produkto ypatumai

Kriaušių „Pöllauer Hirschbirne“, kurios gaunamos iš senos regiono veislės „Hirschbirne“ ir yra vėlyviausia rudeninė kriaušių veislė (tai rodo pavadinimas „Hirschbirne“, kuris reiškia rudeninę kriaušę ir yra kilęs iš tarmiško žodžio Hi(a)rscht („ruduo“), veislei būdingos ypatybės yra tipiškas jų skonis (salsvas, panašus į karamelės skonį džiovintų kriaušių skonis), taip pat veislei būdingas vaisių, sulčių ir džiovintų kriaušių aromatas. Reikiamas „Pöllauer Hirschbirne“ vaisių saldumas ir būdingas cukraus, rūgšties ir rauginių medžiagų santykis gaunamas tik auginant tinkamose geografinės vietovės vietose ir pasitelkus vietos augintojų žinias, kada šias kriaušes geriausia skinti. Vaisiai skinami ir perdirbami tuo metu, kai juose dar yra pakankamai rauginių medžiagų (polifenolio) – tai būtina, kad sultys būtų skaidrios. Tačiau tinkamai parinkus skynimo laiką rauginių medžiagų kiekis jau būna toks nedidelis, kad sultys pasižymi maloniu vienodu skoniu, subalansuotu cukraus, rūgšties ir rauginių medžiagų santykiu – tuo jos iš esmės skiriasi nuo kitų kriaušių sulčių, o džiovintos kriaušės įgauna juntamą karamelės skonį ir yra tąsios, minkštos, lipnios konsistencijos. Laikas, kada geriausia skinti vaisius (tai yra tada, kai cukraus, rūgšties ir rauginių medžiagų santykis yra subalansuotas), tradiciškai nustatomas jusliškai. Skiriamoji „Pöllauer Hirschbirne“ ypatybė yra ta, kad šiose kriaušėse daug polifenolio (0,83–2,2 %, priklausomai nuo sunokimo) ir daug balastinių medžiagų (7,9–10,5 g/100 g), panašiai kaip kvietiniuose visų grūdo dalių miltuose (10 g/100 g), t. y. apie 5 kartus daugiau nei desertinėse kriaušėse. Taigi „Pöllauer Hirschbirne“ augintojų patirtis įvertinti vaisių išvaizdą ir skonį yra svarbiausia tradicinių žinių apie jų perdirbimą dalis.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Tinkamumą auginti „Pöllauer Hirschbirne“ nustatytoje geografinėje vietovėje užtikrina jos ypatinga kokybė (geografinėje vietovėje ši veislė susiformavo iš atsitiktinio Štirijos sėjinuko, skiepijama į senos regiono veislės „Hirschbirne“ sėjinukus – vidutinio augumo ir aukštaūgius poskiepius, ir produktas gaminamas tik iš tokių vaismedžių vaisių). Didelio augumo vaismedžiai vešliais vainikais pasižymi veislės savybėmis, kurios geografinėje vietovėje per šimtmečius susiformavo dėl natūralios ir žmogaus vykdomos atrankos ir kurios užtikrina veislei būdingą „Pöllauer Hirschbirne“ skonį ir aromatą.

Auginti „Pöllauer Hirschbirne“, kuri yra vėlyviausia kriaušių veislė ir sunoksta paskutinė, leidžia geografinės vietovės klimatas ir dirvožemio ypatybės: kad išryškėtų veislės kokybinės savybės, būtinas ilgas vegetacijos laikotarpis, kuris yra įprastas geografinėje vietovėje. Reikiamas „Pöllauer Hirschbirne“ vaisių saldumas ir minėtas subalansuotas cukraus, rūgšties ir rauginių medžiagų santykis gaunamas tik palankių sąlygų vietose.

„Pöllauer Hirschbirne“ kokybę lemia tiek klimatiniai ir edafiniai veiksniai, tiek regiono augintojų iš kartos į kartą perduodamos tradicinės žinios, kaip parinkti vietą vaismedžiams įveisti (žinios apie aukštį virš jūros lygio, palankias klimatines sąlygas, dirvožemį), kaip juos auginti ir prižiūrėti, kaip ir kada skinti vaisius (skinamos tik jau tinkamos vartoti kriaušės, sunokimas įvertinamas jusliškai) ir kaip juos laikyti, taip pat jų sukaupta gamybos ir tradicinio perdirbimo patirtis. Visa tai padeda išsaugoti seną regiono veislę „Hirschbirne“, kurios kokybė taip pat prisideda prie gero gaminio vardo.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.patentamt.at/Media/Poellauer_Hirschbirne_Antrag.pdf

Jį taip pat galima rasti Austrijos patentų biuro svetainėje (www.patentamt.at), spustelėjus nuorodas „Markenschutz/Schutzrechte/Herkunftsangabe“. Specifikacija pateikiama po kokybės nuorodos pavadinimu.


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.


Top