21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/59

1.

ES Tarybai pirmininkaujančios Italijos prašymu Regionų komitetas rengia pagrįstus pasiūlymus kaip Europos tarpusavio sujungimas padėtų pasinaudoti didžiuliu IRT – augimo ir naujų darbo vietų varomosios jėgos – potencialu, visų pirma per artimiausius penkerius metus.

2.

Naujos pramonės revoliucijos amžiuje Europa skaitmeninimą gali panaudoti socialiniam ir ekonominiam augimui skatinti laikantis strategijos „Europa 2020“. Svarbu suprasti, kokios rūšies paslaugos reikia klientui ir kaip sukurti atitinkamą technologiją, ir suvokti, kad vartotojas nenori pirkti tik produkto, jam veikiau reikia produktyvumo, darbo vietos garantijos ir vartotojų pasitenkinimo. Visai tai galima pasiekti naudojant skaitmeninimą. Žiedinė ekonomika, skaitmeninimas ir paslaugų kūrimas gali būti naudojami naujoms žaliosioms darbo vietoms kurti ir tradicinei pramonei atgaivinti. Remiantis Komisijos tyrimais, Europa skatindama skaitmeninės vidaus rinkos augimą iki 2020 m. galėtų iki 4 % padidinti savo BVP, o viešojo administravimo įstaigos skaitmenindamos viešąsias paslaugas galėtų 15–20 % sumažinti savo išlaidas (1). Netgi esant aukštam nedarbo lygiui vietoj dviejų prarastų darbo vietų internetas sukuria penkias naujas. Apytikriai apskaičiuota, kad bendros ES priemonės remiantis skaitmeninimo strategija ilgalaikėje perspektyvoje galėtų sukurti 3,8 mln. naujų darbo vietų visuose ekonomikos sektoriuose.

3.

Tačiau ne visose srityse pakanka Europos gebėjimo skaitmeninimu skatinti augimą ir kurti darbo vietas. Reikia lavinti gyventojų IRT įgūdžius, nes mažiausiai pusės gyventojų IRT įgūdžiai yra menki arba jų visai nėra. Kadangi pasauliniu mastu paslaugos kuriamos naudojant IT, svarbu stiprinti Europos, kaip gamintojos ir paslaugų kūrėjos, konkurencinę padėtį. Įmonėms taip pat nėra lengva: tarp dešimt daugiausiai parduodančių IRT bendrovių nėra nė vienos Europos IRT bendrovės.

—

Reikia skatinti sinergiją tarp įvairių finansavimo mechanizmų ir tarp viešojo ir privačiojo sektorių ir ją gerai suplanuoti, kad būtų galima sukurti aukštos kokybės ir prieinamos kainos infrastruktūrą, tinkančią debesijos kompiuterijai, didiesiems duomenims ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio jungtims.

—

Vienas iš ES, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų prioritetų turėtų būti padėti gyventojams įgyti skaitmeninių ir verslininkystės įgūdžių, leidžiančių jiems visapusiškai naudotis naujomis technologijomis, analizuoti didžiuosius duomenis, suprasti kibernetinio saugumo klausimus, didinti jų įsidarbinimo galimybes ir kurti naujas verslo galimybes.

—

ES, nacionalinės ir subnacionalinės valdžios institucijos turėtų siekti sukurti lanksčią reguliavimo sistemą, kuri mažintų išlaidas ir palengvintų IRT įmonių steigimą bei veikimą ir kartu sudarytų galimybes lengvai gauti finansavimą. Turėtų būti skatinamos inovacijos, įskaitant politines vertinimo ir atlyginimo priemones.

—

Siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką visuose būsimuose teisės aktuose reikėtų atsižvelgti į pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir potencialą piliečių skaitmeninio švietimo srityje, kuriant skaitmeninę infrastruktūrą ir ją valdant – dažnai bendradarbiaujant su kitomis šalimis ar regionais – inovacijų ir verslumo galimybių paieškos procese ir įgyvendinant e. valdžią.

4.

palankiai vertina pasiūlymus dėl elektroninių ryšių vidaus rinkai skirtų priemonių, kurios skatintų dinamišką ir tvarų augimą visuose ekonomikos sektoriuose ir kurtų darbo vietas, taip pat užtikrintų aukštą vartotojų apsaugos lygį. Visuose būsimuose teisės aktuose siekiant bendrosios skaitmeninės rinkos turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir potencialą įgyvendinant e. valdžią;

5.

pažymi itin svarbų pavyzdinių iniciatyvų, įskaitant Skaitmeninę darbotvarkę, vaidmenį skatinant augimą. Pavyzdinės iniciatyvos turėtų tapti svertu didinant politikos koordinavimą visais lygmenimis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir turėtų būti įtrauktos į svarbiausius dokumentus. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų ir toliau naudoti pavyzdines iniciatyvas kaip orientacinį pagrindą ne tik rengdamos savo politinius planus, bet ir bendraudamos su aukštesnio lygmens valdžia ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos (ir tokios viešosios įstaigos kaip bibliotekos, ligoninės ar mokyklos) galėtų aktyviau dalyvauti skleidžiant programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir jais naudojantis;

6.

pažymi, kad dalinis optimizavimas nepadės pasiekti augimo ir sukurti darbo vietų, nes iš tikrųjų reikia holistinės mąstysenos, vadovavimo ir priemonių. Pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriau taikyti skaitmeninimą savo veikloje, kai jų biudžeto metodai ir rodikliai reikalauja gerų bendrų rezultatų ir skatina bendradarbiavimą tarp sektorių. Kad būtų galima kurti naujas novatoriškas administracines procedūras taip pat svarbu išsaugoti valdžios institucijų vaidmens ir naujos novatoriškos plėtros pusiausvyrą. Teigiamų rezultatų davė eksperimentinis finansavimas, skirtas problemų prevencijai arba naujų socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui;

7.

pasisako už priemonių „iš apačios į viršų“ derinimą su strateginiu vadovavimu „iš viršaus į apačią“. Vietos ir regionų dalyviai yra skaitmeninimo plėtojimo ir taikymo varomoji jėga. Reikiamų žinių ir įgūdžių bei teigiamą požiūrį į skaitmeninimą turintys vietos ir regionų lygmens sprendimų priėmėjai, darbuotojai ir paprasti žmonės gali tapti galimybių suteikiančiu ištekliumi. Vietos ir regionų dalyviai yra atsakingi už šių įgūdžių užtikrinimą. Vietos ir regionų lygmuo turėtų stebėti savo vystymąsi, kad vietos ir regionų dalyviai patys nestabdytų savo vystymosi;

8.

pažymi, kad piliečių Europoje skaitmeninimas leidžia žmonėms jungtis į tinklus ir palaikyti ryšius, kad būtų galima diskutuoti, vieniems iš kitų mokytis, formuoti bendrą nuomonę ir išsakyti savo norus ir tikslus ir taip daryti įtaką sprendimų priėmimui ir bendro Europos tapatumo stiprinimui. Rinkos yra naujų darbo vietų pagrindas, o rinkas bus galima lengviau sukurti, kai Europa turės tvirtą skaitmeninę tapatybę ir žmonės norės naudoti skaitmeninimą ir iš tikrųjų reikalaus naujų skaitmeninių sprendimų;

9.

pažymi, kad, pasikeitus darbo metodams, dėl skaitmeninimo kai kurios darbo vietos neišvengiamai paseno ir tai reiškia, kad įmonės ir viešasis sektorius turi sugebėti stiprinti ir naudoti išsilavinusią darbo jėgą papildomai vertei kurti. Be to, skaitmeninimas žmonėms suteikia galimybę kurti mikroįmones ir taip užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. Be to, pasitelkus skaitmeninimą reikėtų siekti į augimą orientuoto verslumo, nes jis laiko ir vietos požiūriu neriboja produktų ir paslaugų kūrimo ir teikimo. Netgi atokių vietovių veiklos vykdytojai turi tokias pat galimybes pasinaudoti skaitmeninimu;

10.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu reikia augimo strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į galimybes, kurias suteikia skaitmeninė strategija, skirta remti geresnių ir pastovesnių, visų pirma jaunimui skirtų, darbo vietų, kūrimą. Įsidarbinimo galimybės nėra vien tik asmeninis reikalas: dalinė atsakomybė turėtų tekti visiems suinteresuotiesiems subjektams – įmonėms, universitetams, mokykloms ir kolegijoms, vietos valdžios institucijoms ir jaunimui;

11.

pažymi, kad gamtinių išteklių pasiūlos užtikrinimas ir anglies pėdsako mažinimas yra svarbiausi tvaraus vystymosi aspektai. Todėl Europos ekonomikos augimas turėtų būti grindžiamas kažkuo kitu nei vartojimo prekių gamybos didinimu. Produktai ir paslaugos, kurių gamyba ir pardavimas gali vykti skaitmeniniu būdu, gali paskatinti augimą naudojant mažiau gamtinių išteklių (2);

12.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įvertinti galimybes naudoti IRT, duomenų modeliavimą ir taikyti viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės metodą siekiant padidinti viešojo turto – visų pirma apstatytos aplinkos ir pastatų – gyvavimo ciklo tvarumą;

13.

nurodo, kad be technologijomis grindžiamų produktų kūrimo taip pat svarbu daug dėmesio skirti į žmogų orientuotiems metodams, paslaugoms ir produktams, įskaitant į vartotoją orientuotą kūrimą, bendrą kūrimą ir greitą išbandymą. Komitetas remia Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuri gali būti naudojama kurti naują infrastruktūrą skaitmeninėms viešosioms paslaugoms ir šalinti skirtingų regionų problemas joms randant tinkamą sprendimą kituose Europos regionuose. Šios priemonės užtikrins, kad skaitmeniniai produktai greičiau ir veiksmingiau atitiktų realius rinkos poreikius, įskaitant viešojo sektoriaus poreikius, ir kad pagerėtų Europos produktų ir įmonių konkurencingumas;

14.

rekomenduoja nustatyti, ar atotrūkį tarp IRT ir „verslo veiklos“ būtų galima įveikti valdant informacinės sistemos paslaugas per įmonės sąrangą, t. y. dėmesį sutelkiant ne tik į informacijos ar veiklos valdymą, bet į visumą. Svarbiausias įmonės sąrangos modelio aspektas – tinkamai valdant ir sistemingai suderinti pageidaujamą informacijos ir technologijos aplinką su strateginiais ir operaciniais pagrindinės veiklos poreikiais;

15.

todėl pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant prieinamomis kainomis prieigą prie plačiajuosčio ryšio vietovėse, kur to neįmanoma pasiekti vien rinkos priemonėmis, ir ragina Komisiją pripažinti skaitmeninės infrastruktūros plėtojimo retai apgyvendintose ir kaimo vietovėse projektus visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (3);

16.

pažymi, kad inovacijoms naudojant IRT galima padėti atremti svarbius socialinius ir ekonominius iššūkius ir siūlo sukurti naują politinį pagrindą, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga skatintų IRT naudojančias įmones spręsti didžiausias visuomenės problemas, pavyzdžiui, susijusias su klimato kaita, energetikos klausimais ar senėjančia visuomene. Vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata yra viena iš svarbiausių Europos inovacijų partnerysčių ir galėtų būti sukurtos skaitmeninės paslaugos vyresnių žmonių aktyvumui („skaitmeninis vyresnių žmonių aktyvumas“) paremti. Jeigu Europa pradėtų investuoti į skaitmenines paslaugas, siekiant propaguoti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir socialinę įtrauktį, ji galėtų tapti šios srities pradininke, sukurdama pamatą naujai pasaulinei eksporto rinkai, kartu sumažindama tas sąnaudas, kurios susijusios su senėjimu; Vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata yra viena svarbiausių Europos inovacijų partnerystė ir galėtų būti sukurtos skaitmeninės paslaugos vyresnių žmonių aktyvumui („skaitmeninis vyresnių žmonių aktyvumas“) paremti;

17.

įžvelgia galimybę skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą skaitmeninimą naujoviškai susiejant su tokiais tradiciškai stipriais Europos sektoriais kaip turizmas ir kultūra. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai ir vartotojai galėtų būti suburti pasitelkus naujas inovacines skaitmenines platformas ir strategijas. Vietos ir regionų subjektai galėtų padėti turizmo ir kultūros paslaugų teikėjams rasti panašių paslaugų teikėjus kitose Europos šalyse, kad jie galėtų bendrauti ir kartu didintų savo prestižą pasinaudodami skaitmeniniais metodais. Turizmo ir kultūros paslaugų vartotojai gali ir naudoti, ir kurti turinį pasinaudodami visuomenės patalka. Tokios viešųjų duomenų saugyklos kaip muziejų, archyvų ir bibliotekų skaitmeniniai ištekliai gali būti naujų turizmo ir kultūros paslaugų šaltiniai;

18.

rekomenduoja skaitmeninimą propaguoti taikant papildomus verslo modelius, kuriuos, pavyzdžiui, galėtų naudoti socialinės įmonės ir trečiojo sektoriaus dalyviai teikiant tas paslaugas, kurių neteikia viešasis sektorius ir tais atvejais, kai privatus sektorius nemato verslo galimybių;

19.

atkreipia dėmesį į išvadą, kad investicijos į IRT gali regionų augimą paskatinti labiau nei kitos kapitalo investicijos, todėl rekomenduoja pirmenybę teikti bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui iki 2015 m. bei telekomo infrastruktūros investicinių poreikių patenkinimui visapusiškai išnaudojant ES struktūrinius fondus, lengviau sudarant viešųjų ir privačių investicijų derinį, pasinaudojant tokiais kitais finansavimo šaltiniais kaip Europos investicijų bankas ir sukuriant tinkamą reguliavimo sistemą. Labai tankiai apgyvendinti regionai galėtų būti paremiami privačiomis investicijomis į infrastruktūrą, o kitiems regionams gali tekti pasinaudoti viešuoju finansavimu savo infrastruktūrai paremti;

20.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą „Sujungtos bendruomenės“; ši iniciatyva skirta parengti savivaldybėms, vietos plačiajuosčio ryšio partnerystės nariams ir operatoriams gaires, kaip gauti finansavimą ir parengti specialius verslo modelius aprūpinti savo bendruomenę didelės spartos plačiajuosčiu ryšiu. Komitetas paragintų vietos ir regionų dalyvius pasinaudoti nauju ES plačiajuosčiam ryšiui skirtu finansavimu ir parama;

21.

mano, kad lengvai prieinamų plačiajuosčio ryšio tinklų įdiegimas ir sąnaudų sumažinimas sukurs darbo vietų Europos įmonėms, paspartins šiuolaikinių paslaugų kūrimą, paskatins e. prekybą ir atvers įmonėms galimybių daiktų interneto ir mašinų sąveikos technologijų srityje. Komitetas sunerimęs dėl tendencijų, kai kitos kartos technologijos (debesijos kompiuterija, 3D spausdinimas, e. sveikata, elektroninė valdžia, pažangieji miestai, pramogų paslaugos, teledalyvavimas, dideli duomenų kiekiai, internetas automobilyje, kt.) reikalauja dar daugiau plačiajuosčio ir nenutrūkstamos paslaugos visoje Europoje ir sukurti verslo modeliai šiai technologijai įdiegti lemia netvarias sąnaudas vietos ir regionų valdžios institucijoms. Bendroje plačiajuosčio ryšio projektų sąnaudų struktūroje svarbu atsižvelgti ne tik į steigimo sąnaudas, bet ir būsimas sąnaudas, kurios atsirastų dėl sparčios technologinės plėtros;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos inovacijų partnerystė (EIP)„Pažangieji miestai ir bendruomenės“ (4) yra platforma, veiksmingai skatinanti skaitmeninimu pagrįstą tvarų ekonomikos augimą. Kad darbas būtų veiksmingas, būtų kuriami produktai ir bandomos platformos reikalinga sklandžiai veikianti inovacijų ir verslo ekosistema. Bendradarbiavimas tarp tarpusavyje sujungtų pažangiųjų miestų leidžia vietos ir regionų subjektams kuo veiksmingiau skatinti bendroves greičiau priimti sprendimus ir taip padidinti bendrovių konkurencingumą pasaulinėje verslo aplinkoje;

23.

rekomenduoja regionams, rengiant pažangiosios specializacijos strategiją, savo pasirinktoje specializacijos strategijoje remtis skaitmeninimu, kad būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė ir regionas sparčiau augtų. Komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kurti inovacijų ir verslumo galimybių paieškos procesus ir valdymo mechanizmus, siekiant optimizuoti sinergiją tarp įvairių viešojo ir privačiojo finansavimo mechanizmų, suderinti sinergiją tarp įvairių regioninių ir vietos projektų paketų bei dėmesį skirti Europos partnerysčių kūrimui pasitelkiant programą „Horizontas 2020“, INTERREG, makroregionus, kt.;

24.

ragina Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti, kad regionams būtų suteiktos aiškios gairės, kaip įgyvendinti RIS3 strategijas per keleto fondų lėšomis finansuojamus didelės apimties stambius projektų branduolius ir projektų portfelius ir derinant sinerginį bendradarbiavimą, o ne valdant pavienius projektus. Plėtojant tokią darbo kultūrą svarbus vaidmuo teks skaitmeninėms projektų valdymo priemonėms ir virtualiai darbo aplinkai;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad jau anksčiau yra teigęs, kad „Mokslinių tyrimų, inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijų sąsajos priemonės turi būti įgyvendinamos ir vykdant programą „Horizontas 2020“, ir struktūrinius fondus, siekiant nustatyti objektyvius kompetencijos pakopų rodiklius ir sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę“ (5). Sukurti rodikliai galėtų būti pakoreguoti mokslinių tyrimų projektų, įgyvendintų pasinaudojus viešuoju finansavimu, naudai įvertinti. Vertinant reikėtų atsižvelgti į tokius rezultatus ir poveikį kaip nauda vietos ir regionų valdžios institucijoms, naujos verslo galimybės ir darbo vietų kūrimas, geresnis paslaugų dizainas, jų funkcionalumas, patogumas ir veiksmingumas, bendra produktų ir paslaugų kokybė arba indėlis į inovacijų sistemas apskritai;

26.

ankstesnėse nuomonėse yra pabrėžęs aktyvų inovacinių viešųjų pirkimų taikymą ir procedūrų supaprastinimą, todėl ragina vietos ir regionų administratorius taikyti šiuos principus, kad būtų sparčiau diegiami skaitmeniniai metodai;

27.

atkreipia dėmesį į vidaus rinkos veikimo ir skaitmeninės ekonomikos konkurencingumo svarbą suburiant siekti naudos tinklui tokius subjektus kaip turinio kūrėjai, rinkodaros dalyviai, platinimo grandinės. e. prekyba, programinės įrangos firmos, telekomunikacijų operatoriai ir finansuotojai bei mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir intelektinės nuosavybės teisių specialistai, kad jie ieškotų skaitmeninių sprendimų. Komitetas rekomenduoja vietos ir regionų dalyviams aktyviau dalyvauti sujungiant europinius ir tarpregioninius vertės tinklus ir juos suderinant;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos augimas ir naujos darbo vietos gali būti kuriamos sparčiau atveriant žinias, procesus, viešąsias erdves ir inovacijas, kurie yra viešai finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų šalutinis produktas. Pavyzdžiui, viešose vietose įdiegdamos internetą ir įrenginius, kuriais būtų galima naudotis už individualiai sutartą mokestį, savivaldybės gali remti labai smulkius verslininkus ir sutelkti įvairias gyventojų grupes;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos tyrimus, atvira prieiga prie duomenų iš viešojo sektoriaus ir viešai finansuojamų subjektų didina ekonomikos augimą ir sukuria naujas verslo galimybes, įskaitant ir mažas įmones, nepaisant jų veiklos vietos. Atvirieji viešieji duomenys padeda gerinti sąlygas funkcionaliai skaitmeninei vidaus rinkai, kur vartotojams suteikiama galimybė lengvai, saugiai ir lanksčiai pasinaudoti skaitmeniniu turiniu ir paslaugomis (6);

30.

nurodo, kad technologija, būtina viešiesiems duomenims atverti, jau yra moderni, tačiau vietos ir regionų lygiu ši technologija nebūtinai gali būti pakankamai įsisavinta ir galbūt dar nėra priemonių, reikalingų rasti informaciją pakartotiniam naudojimui (7). Metaduomenys yra svarbus pakartotinio informacijos panaudojimo aspektas ir metaduomenų paskelbimas standartizuotu formatu gerokai pagerintų keitimąsi informacija tarpvalstybiniu mastu, prieigą prie žinių ir žinių komercializaciją;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad internete pateikiamos informacijos kiekis labai sparčiai didėja. Tikimasi, kad per artimiausius metus didelių duomenų kiekių ar didelių informacijos kiekių naudojimas sukurs naujų verslo galimybių ir darbo vietų, tačiau tokie duomenys dar tik pradedami naudoti viešajame sektoriuje, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto ar užimtumo paslaugose. Didžiulis atvirųjų viešųjų duomenų ir didelių duomenų kiekių integravimo ir viešųjų bei privačių duomenų saugyklų potencialas dar nėra iki galo išnaudotas. Europos Sąjungos teisės aktai turėtų būti parengti taip, kad didelius duomenų kiekius būtų galima taikyti nepažeidžiant individualių duomenų apsaugos teisių;

32.

pritaria tam, kad būtų siekiama, jog ES interneto aplinka taptų saugiausia pasaulyje, ir rekomenduoja Europai pasaulinėje rinkoje prisistatyti saugia ir stabilia verslo aplinka, turinčia gerą telekomunikacijų infrastruktūrą, kuria ji galėtų pritraukti žinioms imlias bendroves investuoti ir plėsti savo veiklą Europos regionuose. Ryšio tinklų gedimų, atakų ir nusikaltimų skaičius turėtų būti kuo mažesnis, nes jie kenkia bendrovių įvaizdžiui, mažina darbo našumą ir kenkia žinioms, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonėms;

33.

pritaria technologinių platformų Europoje kūrimui ir paaiškinimui, ar kibernetinio saugumo sumetimais, kartu su dabartiniu internetu nereikėtų sukurti uždaresnio internetinio tinklo, kuris patikimoms įmonėms, debesijos kompiuterijos paslaugoms ir moksliniams tyrimams suteiktų konkurencinį pranašumą. Be to, Europos Sąjunga galėtų ES finansavimą gaunančius subjektus nukreipti į šias platformas ir taip palengvintų naujų sprendimų komercinę sėkmę;

34.

mano, kad labai svarbu, kad kiekviename lygmenyje būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų – kad būtų optimaliai užtikrintas privatumas ir asmens duomenų apsauga ir būtų užkirstas kelias neteisėtam bet kokios asmeninės informacijos atsekamumui ir rūšiavimui, pavyzdžiui, pirkimo įpročiai, sveikatos būklė, ligos istorija ir pan. Privatumo apsaugos aspekto negalima pamiršti ir tuo atveju, kai skirtingų rinkmenų duomenys gali būti automatiškai sujungiami, kad būtų sukurti itin tikslūs asmeniniai profiliai (8);

35.

žino, kad skaitmeninimas, įskaitant atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, aukštojo mokslo srityje lemia tokius pačius pokyčius kaip, pavyzdžiui, pokyčiai žiniasklaidos verslo aplinkoje. Aukštasis mokslas Europoje gali atsilikti nuo aukštojo mokslo kitose pasaulio šalyse, kurios investuoja į IRT pagrįstas strategijas, siekdamos modernizuoti švietimą. Kita vertus, vietos ir regionų subjektai skaitmeninimą taip pat gali panaudoti švietimo sektoriui modernizuoti, bendradarbiaujant su universitetais. Tokiu būdu Europos operatoriams būtų lengviau patekti į augančią pasaulinę švietimo rinką ir atvertų galimybę kurti naujas darbo vietas aukštojo švietimo sektoriuje. Universitetai, kurie pasinaudojo skaitmeninimu, gali kur kas patikimiau modernizuoti kitus savo regiono sektorius remdamiesi Žinių trikampio principu (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos) ir taip padėti bendrovėms kurti naujas darbo vietas, o viešajam sektoriui – vystyti elektroninės valdžios ir e. paslaugas;

36.

palankiai vertina pastangas užmegzti partnerystės ryšius su pramone pasitelkiant Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje (9) skatinti, kad būtų propaguojami būtini įgūdžiai IRT specialistams. Ir organizacijoms, ir pavieniams asmenims vis dažniau teks prisitaikyti – įgyti naujų įgūdžių ir žinių – kad neatsiliktų nuo pažangos. Dėl to įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms tuo labiau svarbu kurti naujoviškus metodus, kaip užtikrinti pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos ateityje. Tinkamų žinių ir kvalifikacijos stoka laikoma didžiausia kliūtimi šiam tikslui pasiekti. Bedarbių skaitmeniniai įgūdžiai pirmiausia turėtų būti patobulinti, o žmonėms, įgijusiems profesinį ar universitetinį išsilavinimą turėtų būti suteikta galimybė įgyti e. prekybos įgūdžius. Regionų komitetas remia iniciatyvas ugdyti europinį interneto verslumą;

37.

pritaria Komisijos pasiūlymui pasinaudoti programomis Erasmus+ ir „Horizontas 2020“, siekiant paremti švietimo paslaugų teikėjus kuriant naujus verslo ir švietimo modelius bei pradėti bandyti novatoriškus mokymo metodus, tobulinti mokymo programas ir vertinti įgūdžius (10). Komitetas ragina vietos ir regionų subjektus pareikalauti švietimo įstaigų, kad jos įsteigtų fondą ir investuotų į aplinką siekiant kurti, tikrinti ir bandyti naujus skaitmeninio mokymosi požiūrius (gyvosios laboratorijos);

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis vyksta kiekviename gyvenimo etape, taip pat ir ne formaliojo švietimo sistemoje. Atviri technologijų ir interneto kursai leis visiems asmenims mokytis bet kur, bet kada, naudojantis bet kuriuo prietaisu ir bet kuriam asmeniui padedant. Jie taip pat padeda ugdyti piliečių IRT ir duomenų apsaugos įgūdžius. Vietos ir regionų subjektai turėtų užtikrinti, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis būtų ugdomas sistemingai visais lygmenimis – pradedant ikimokykliniu ugdymu, studijomis ir baigiant profesiniu ar akademiniu išsilavinimu. Pavyzdžiui, būtų galima patobulinti skaitmeninių įgūdžių akreditavimo standartus ir sertifikavimo procedūrą ir panaudoti kaip paskatą Europoje;

39.

palankiai vertina Komisijos įdiegtą e. mokymosi portalą ir jam skirtą Erasmus+ finansavimą. Ateityje, atvirojo ugdymo ištekliai, parengti vienam bendram portalui ir, pavyzdžiui, pagrindinės ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų išvados pagilintų europines žinias ir padidintų konkurencingumą.