52013SA0010

ŽODYNĖLIS

Administracinė kontrolė / patikrinimai vietoje : Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 [1] III antraštinėje dalyje nustatyti bendrieji visoms tiesioginės paramos priemonėms taikomi kontrolės principai. Visų pirma turi būti vykdoma visų paraiškų paramai gauti administracinė kontrolė kartu su patikrinimais vietoje naudojant kontrolines imtis. Reglamento 29 straipsnyje nustatyta: "Turėtų būti tikrinamos visos paraiškos, pateiktos dėl kiekvienos specialiosios paramos priemonės, kurios administracinė kontrolė techniškai įmanoma."

AAP / pranc. MAET : Agrarinės aplinkosaugos priemonė / konkrečiai geografinei teritorijai skirta agrarinės aplinkosaugos priemonė (Prancūzija).

Bendrosios išmokos schema (BIS) : BIS – atsietosios paramos pagal I ramstį sistema, po 2003 m. BŽŪP reformos taikoma į Europos Sąjungą iki 2004 m. įstojusiose valstybėse narėse. Vėliau įstojusiose valstybėse narėse taikoma supaprastinta pereinamoji versija – bendrosios išmokos už plotus schema (BIPS).

BŽŪP : bendra žemės ūkio politika

Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) : IAKS apibrėžtis pateikta Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 [2] II antraštinės dalies 4 skyriuje ir išplėtota Reglamente (EB) Nr. 1122/2009. Sistemą sudaro kompiuterizuota ūkių ir paraiškų paramai gauti duomenų bazė, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema (angl. LPIS) ir gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema (angl. AIRS), taip pat joje pateiktas administracinės kontrolės ir patikrinimų vietoje priemonių rinkinys.

Susietoji / atsietoji tiesioginė parama : Iki 2003 m. parama ūkininkavimui pagal I ramstį buvo daugiausia teikiama tiesioginėmis išmokomis, susietomis su konkrečių žemės ūkio produktų gamyba ("susietoji" tiesioginė parama). Šio pobūdžio išmokos daugiausia buvo teikiamos kaip parama už plotą hektarais, parama už tam tikrų kultūrų pasėlius arba parama už gyvulius, skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkantį gyvulį. Po 2003 m. BŽŪP reformos dauguma I ramsčio paramos priemonių buvo "atsietos", t. y. nebepriklausomos nuo paramos gavėjo produkcijos.

Savaimingumas : Savaimingumas pasireiškia tuomet, kai taikant priemonę yra teikiama parama jos gavėjams, kurie būtų priėmę tą patį sprendimą net ir negaudami paramos. Tokiais atvejais paramos išmokos nedaro jokio poveikio. Taigi išlaidų dalis, dėl kurios atsiranda savaimingumas, iš esmės yra neveiksminga, kadangi nepadeda siekti nustatytų tikslų.

I ramstis / II ramstis : Įgyvendinus "Darbotvarkės 2000" reformą BŽŪP buvo sutvirtinta dviem pagrindiniais ramsčiais. I ramstį (Europos žemės ūkio garantijų fondas, EŽŪGF) sudaro rinkos priemonės ir pajamų rėmimas skiriant tiesiogines išmokas. Pagal II ramstį (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, EŽŪFKP) bendrai finansuojamos kaimo plėtros priemonės tokiose srityse kaip agrarinė aplinkosauga, maisto kokybės gerinimas, aukštesni techniniai standartai ir gyvūnų gerovė.

SANTRAUKA

I. Kai 2003 m. buvo patvirtinta bendrosios išmokos schema (BIS), valstybėms narėms leista iki 10 % nacionaliniu lygmeniu nustatytų didžiausių paramos sumų skirti "už konkrečius ūkininkavimo metodus, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar jos gerinimui arba žemės ūkio produktų kokybei ir jų prekybai gerinti". Šios specialiosios paramos teikimas vėliau pratęstas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsniu, kuriame nustatyta daugiau paramos teikimo tikslų.

II. Dvidešimt keturios valstybės narės nusprendė pasinaudoti 68 straipsniu imdamosi net 113 įvairiausių priemonių. 2010–2013 m. laikotarpiui skirtas bendras 6,4 milijardo eurų biudžetas. Nors kiekvieną priemonę reglamentuoja tik jai skirtos konkrečios taisyklės, dauguma jų atitinka įprastus susietųjų tiesioginių išmokų mechanizmus [3].

III. Auditoriai skyrė daugiausia dėmesio specialiosios paramos, teikiamos pagal 68 straipsnį, parengimui, jos įgyvendinimui 2010 ir 2011 m. (valdymo ir kontrolės priemonėms) ir ypač stengėsi nustatyti, ar specialioji parama yra pakankamai nuosekli, reikalinga ir tinkamai kontroliuojama. Auditas atliktas Komisijos tarnybose ir 4 valstybėse narėse, kurioms teko maždaug 70 % atitinkamoms priemonėms skirto biudžeto.

IV. Pagal BIS pamatinius principus tiesioginės išmokos atsietos nuo gamybos ir supaprastinta mokėjimo tvarka (vadinamoji bendroji išmoka). Tačiau 68 straipsnyje nustatytas nuokrypis – valstybėms narėms leidžiama toliau skirti tiesiogines susietąsias išmokas "aiškiai nustatytais atvejais". Vis dėlto Audito Rūmai nustatė, kad Komisija beveik netikrina, kiek tokie atvejai yra pagrįsti, ir kad valstybės narės tiesiogines susietąsias išmokas dažnai skiria daugiausia vien savo nuožiūra. Dėl to, įgyvendinant 68 straipsnio nuostatas, ne visuomet buvo laikomasi bendrųjų paramos atsiejimo ir supaprastinimo principų, kuriais pagrįsta dabartinė bendra žemės ūkio politika.

V. Audito Rūmai valstybėse narėse taip pat nerado pakankamai įrodymų, kad pagal 68 straipsnį taikomos priemonės yra būtinos ar tinkamos, turint omenyje jų poreikį, jų sandaros veiksmingumą ir pagal jas teikiamos paramos dydį. Dėl nepakankamai aiškiai nustatytų tikslų ir rodiklių ateityje bus sunku vertinti šias priemones.

VI. Galiausiai Audito Rūmai nurodė administravimo ir kontrolės sistemų, skirtų užtikrinti, kad taikomos priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos, trūkumus. Kai kuriais atvejais tokie trūkumai nustatyti nepaisant esamos valdymo ir kontrolės naštos, kuri jau yra didelė, tačiau ateityje galbūt turės būti dar didesnė, kad būtų tenkinami reglamentų reikalavimai.

VII. Nustačius BŽŪP po 2013 m., remiantis šiuo metu svarstomu Komisijos pasiūlymu, būtų galima toliau teikti specialiąją paramą kaip susietąsias išmokas, tačiau nebūtų nustatyta pakankamai aiškių tokios paramos ribų. Svarbiausios Audito Rūmų rekomendacijos šiuo klausimu yra:

a) specialioji parama tam tikrai žemės ūkio veiklai turėtų būti teikiama griežtai laikantis 68 straipsnio nuostatų, o tokios susietosios paramos skyrimas turėtų būti tinkamai pagrįstas Komisijai ir jos patikrintas;

- kad Komisija galėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę pagal pasidalijamojo valdymo sistemą, ji turėtų būti aktyvesnė nustatant priemonių įgyvendinimo kriterijus;

- valstybėms narėms turėtų būti privaloma įrodyti, kad kiekviena jų numatoma taikyti specialiosios paramos priemonė yra būtina (turint omenyje poreikį laikytis tokio išimtimis pagrįsto požiūrio ir jo papildomą naudą), tinkama (turint omenyje jos įgyvendinimo tvarką, sutarčių sudarymo kriterijus ir paramos dydį) ir atitinkanti patikimo finansų valdymo kriterijus;

b) atsižvelgiant į įvairias galimas priemones, reikėtų sukurti tinkamą stebėjimo sistemą, kuri palengvintų vertinimą vėlesniame etape;

c) nustačiusios priemones, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir visapusiškas valdymo ir kontrolės sistemas, užtikrindamos, kad galėtų būti tenkinami visi reglamente nustatyti reikalavimai.Siekiant išvengti neproporcingai didelių sąnaudų taikant riboto masto specialiosios paramos priemonę, į kontrolės poreikį reikėtų atsižvelgti jau priemonės rengimo etape (įgyvendinimo paprastumas, kriterijų "kontroliuojamumas" ir t. t.) arba galbūt net priimant sprendimą, ar tokia priemonė yra reikalinga.

ĮVADAS

1. Kai 2003 m. buvo patvirtinta bendrosios išmokos schema (tiesioginė parama ūkininkams atsieta nuo gamybos) [4], valstybėms narėms leista toliau taikyti tam tikras su gamyba susietos paramos ūkininkams priemones. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003) [5] 69 straipsnį valstybėms narėms leista iki 10 % nacionaliniu lygmeniu nustatytos didžiausios paramos sumos skirti "už konkrečius ūkininkavimo metodus, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai ar jos gerinimui arba žemės ūkio produktų kokybei ir jų prekybai gerinti".

2. Šios specialiosios paramos teikimas vėliau pratęstas (2010–2013 m. laikotarpiu) Reglamento Nr. 73/2009 68 straipsniu. 68 straipsnyje nustatyta daugiau veiklos rūšių arba tikslų, kuriems galima skirti paramą (žr. 1 lentelę).

3. 68 straipsnyje numatytos paramos įgyvendinimo išsamios taisyklės nustatytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1120/2009 [6] (37–49 straipsniai) ir Reglamente (EB) Nr. 1122/2009 (29 ir 46 straipsniai). Įvairių rūšių paramos, teikiamos pagal 68 straipsnį, valdymo ir kontrolės sistemos apskritai yra pagrįstos integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS).

1 LENTELĖ

TIKSLAI IR VEIKLOS RŪŠYS, KURIEMS GALIMA SKIRTI SPECIALIĄJĄ PARAMĄ PAGAL 68 STRAIPSNĮ

Aplinkos apsauga ar gerinimas | 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis |

Žemės ūkio produktų kokybė | 68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis |

Prekyba žemės ūkio produktais | 68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis |

Gyvūnų gerovė | 68 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis |

Nauda žemės ūkiui ir aplinkai | 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis |

Specifinių sunkumų, kylančių ekonomiškai ar ekologiškai pažeidžiamose vietovėse arba susijusių su pažeidžiamais ūkininkavimo metodais, pašalinimas | 68 straipsnio 1 dalies b punktas |

Užtikrinimas, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų apleista | 68 straipsnio 1 dalies c punktas |

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas | 68 straipsnio 1 dalies d punktas |

Savitarpio pagalbos fondai, padedantys ligų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais | 68 straipsnio 1 dalies e punktas |

4. Dvidešimt keturios valstybės narės nusprendė pasinaudoti 68 straipsniu imdamosi net 113 įvairiausių priemonių, kurios viena nuo kitos skiriasi tiek pobūdžiu, tiek biudžetu.

5. 2010–2013 m. laikotarpiu iš ES biudžeto 68 straipsniui skirtas bendras 6,4 milijardo eurų finansinis paketas (žr. I priedą). Tolesnėse diagramose parodytas lėšų paskirstymas valstybėms narėms (1 diagrama) ir pagal priemonių rūšį (2 diagrama).

6. 2 lentelėje pateikta įvairioms 68(1) straipsnio priemonėms naudota paramos forma (susieta / atsieta), kaip klasifikuojama ES biudžete.

2 LENTELĖ

ĮVAIRIŲ PAGAL 68 STRAIPSNIO 1 DALĮ TAIKOMŲ PRIEMONIŲ PARAMOS FORMA (SUSIETOJI / ATSIETOJI PARAMA)

| Susietoji tiesioginė parama | Atsietoji tiesioginė parama |

Aplinkos apsauga ar gerinimas (68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis) | √ | |

Žemės ūkio produktų kokybė (68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis) | √ | |

Prekyba žemės ūkio produktais (68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis) | √ | |

Gyvūnų gerovė (68 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis) | √ | |

Nauda žemės ūkiui ir aplinkai (68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis) | | √ |

Specifiniai sunkumai ir pažeidžiami ūkininkavimo metodai (68 straipsnio 1 dalies b punktas) | √ | |

Užtikrinimas, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų apleista (68 straipsnio 1 dalies c punktas) | | √ |

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (68 straipsnio 1 dalies d punktas) | | √ |

Savitarpio pagalbos fondai (68 straipsnio 1 dalies e punktas) (draudimas) | √ | |

1 DIAGRAMA

2010–2013 M. LAIKOTARPIO BIUDŽETO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS VALSTYBĖMS NARĖMS

+++++ TIFF +++++

Šaltinis: Europos Komisijos pateiktos biudžeto prognozės.

2 DIAGRAMA

2010–2013 M. LAIKOTARPIO BIUDŽETO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL PRIEMONIŲ RŪŠĮ

+++++ TIFF +++++

Šaltinis: Europos Komisijos pateiktos biudžeto prognozės.

AUDITO APIMTIS IR METODAS

7. Auditoriai skyrė daugiausia dėmesio paramos teikimui pagal 68 straipsnį ir jos įgyvendinimui 2010 ir 2011 m. (valdymo ir kontrolės priemonėms). Siekdami atsakyti į pagrindinį audito klausimą, ar suteikta parama buvo gerai parengta ir įgyvendinta, auditoriai nagrinėjo šiuos tris papildomus klausimus:

a) Ar specialiosios paramos priemonių įgyvendinimo tvarka yra tokia, kad būtų užtikrinta darna su bendraisiais siekiais pagal BŽŪP I ramstį?

b) Ar pakanka įrodymų, kad pagal 68 straipsnį taikomos priemonės yra būtinos ir tinkamos?

c) Ar įgyvendinant šias priemones taikoma pakankama kontrolės sistema?

8. Auditas atliktas Komisijos tarnybose, taip pat Graikijoje, Ispanijoje (Aragone, Galicijoje, Kastilijoje ir La Mančoje), Prancūzijoje ir Italijoje (Emilijoje Romanoje, Lacijuje) – valstybėse narėse, kurioms teko 68 % 2010–2013 m. laikotarpiu skirto biudžeto ir kuriose buvo patirta 73 % pirmųjų dvejų metų biudžeto išlaidų.

9. Auditoriai daugiausia dirbo su 13 išrinktų priemonių (jų trumpus aprašymus žr. II priede):

parama už kietuosius kviečius (Graikija, 68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis);

parama už avis ar ožkas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (Graikija, 68 straipsnio 1 dalies b punktas);

naujai suteiktos teisės į bendrąsias išmokas mažiau palankiose ūkininkauti arba kalnuotose vietovėse (Graikija, 68 straipsnio 1 dalies c punktas);

parama už sėjomainą nedrėkinamos žemės plotuose (Ispanija, 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis);

parama pieno sektoriui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (Ispanija, 68 straipsnio 1 dalies b punktas);

parama už avieną ar ožkieną (Ispanija, 68 straipsnio 1 dalies b punktas);

papildoma parama už baltymingus augalus (Prancūzija, 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis);

parama tolesniam ekologiniam ūkininkavimui (Prancūzija, 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis);

parama už avis ar ožkas (Prancūzija, 68 straipsnio 1 dalies b punktas);

pasėlių draudimas (Prancūzija, 68 straipsnio 1 dalies d punktas);

sėjomaina (Italija, 68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis);

žemės ūkio produktų kokybės gerinimas galvijininkystės sektoriuje (Italija, 68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis);

draudimas (Italija, 68 straipsnio 1 dalies d punktas).

10. Šioms 13 priemonių 2010–2013 m. laikotarpiu skirta 2686 milijonų eurų suma – kiek daugiau kaip 40 % (per pirmuosius dvejus metus – 50 %) bendro biudžeto pagal 68 straipsnį.

11. Pagal taikomą audito metodą įvertintas darbas, atliktas rengiant galiojančias taisykles [7], taip pat vertintos išrinktosios priemonės:

a) patikrinta priemonių sandara (pvz., poreikiai, tinkamumo paramai gauti kriterijai ir paramos dydžiai) ir priimtus sprendimus pagrindžiantys dokumentai;

b) išanalizuotos valdymo ir kontrolės sistemos;

c) atsitiktine tvarka patikrinta maždaug dešimties kiekvienos priemonės paramos gavėjų bylų imties dokumentų atitiktis reikalavimams; daugumą šių paramos gavėjų jau buvo vietoje patikrinusios nacionalinės institucijos;

d) tikrinant tam tikrą šių bylų poėminį atlikti patikrinimai vietoje, taip pat prireikus vietoje tikrintas bet koks kitas su atitinkama priemone susijęs subjektas [8].

12. Auditoriai iš viso patikrino 141 bylos dokumentus (paraiškas, kvitus ir išmokas už 2010 ir 2011 m.) [9] ir atliko 29 patikrinimus vietoje.

PASTABOS

SPECIALIOSIOS PARAMOS PAGAL 68 STRAIPSNĮ ĮGYVENDINIMO SISTEMOS TRŪKUMAI PAVEIKIA JOS ATITIKTĮ BENDRIESIEMS BŽŪP PRINCIPAMS

13. Pamatiniai 2003 m. pradėtos BŽŪP reformos principai buvo tiesioginių išmokų atsiejimas nuo gamybos ir mokėjimo tvarkos supaprastinimas. Tačiau 68 straipsnyje nustatyta išimtis – valstybėms narėms leidžiama toliau skirti specialiąją paramą "aiškiai nustatytais atvejais". Auditoriai įvertino, ar tokie nuokrypiai atitiko bendruosius paramos atsiejimo ir supaprastinimo principus, kuriais pagrįsta dabartinė bendra žemės ūkio politika.

SPECIALIOJI PARAMA PAGAL 68 STRAIPSNĮ YRA DALINIS NUOKRYPIS NUO TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ SCHEMOS BENDROS ATSIEJIMO KRYPTIES

14. Dauguma priemonių [10], kurias galima taikyti pagal 68 straipsnį, yra panašios į kitas ankstesnes schemas [11] (o kai kuriais atvejais – joms tapačios). Todėl Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnis (ir atitinkamas anksčiau taikytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnis) iš esmės yra teisinis pagrindas, reikalingas esamų priemonių tąsai užtikrinti, ypač teikiant susietąją paramą, kuria galima naudotis jau ilgą laiką.

15. Todėl audituotos susietosios paramos už gyvulius priemonės yra panašios į tiesioginės paramos už gyvulius priemones, kaip antai priemokas už karves žindenes, avis ir ožkas [12], kurias jos papildė [13]. Dauguma patvirtintų paramos už plotą priemonių iš esmės buvo jau pagal kaimo plėtros programą naudotų pagalbos priemonių arba ankstesnių susietosios paramos schemų [14], kurias atsieti jau buvo nusprendusi Taryba, tąsa.

16. Vis dėlto paramos atsiejimas buvo pagrindinė 2003 m. BŽŪP reformos tema, be to, šis siekis patvirtintas 2008 m. atlikus BŽŪP reformos patikrinimą [15].

17. Todėl 68 straipsnyje (ir atitinkamame pirmiau galiojusiame 69 straipsnyje) numatytos kelios išimtys nukrypstant nuo tikslo pratęsti ir supaprastinti paramos atsiejimą. Tai, kad susietosios paramos formos išsaugomos ar net kuriamos naujos, neatitinka I ramsčio bendrųjų siekių. Dėl šios priežasties reglamente nustatyta, kad išimtys turėtų būti taikomos tik "aiškiai nustatytais atvejais" [16]. Todėl šio straipsnio paskirtis yra ne palikti kokios nors formos dalinį paramos susiejimą ar leisti "pakartotinai susieti paramą", o tik suteikti galimybę pagal poreikius spręsti kai kurias specifines problemas.

18. Dar 2010 m. įvertinus dalinio paramos atsiejimo poveikį rinkai, padaryta išvada, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnis buvo netinkamai taikomas, siekiant palikti tam tikrą dalinį paramos atsiejimą [17]. Šią riziką dar labiau padidino tai, kad Reglamento (EB) Nr. 73/2009, kuriame numatyta daugiau negu 69 straipsnyje galimybių teikti specialiąją paramą, 68 straipsnyje siūloma daugybė galimų priemonių.

19. Taigi, ar specialioji parama atitinka bendruosius Tarybos siekius pagal I ramstį, ar ne, dabar priklauso nuo to, kaip suprantami "aiškiai nustatyti atvejai", kuriais galima skirti specialiąją paramą, ir kaip tai tikrinama.

VALSTYBĖS NARĖS TURI DIDELĘ VEIKSMŲ LAISVĘ, O KOMISIJOS KONTROLĖS GALIMYBĖS – RIBOTOS

20. Specialiajai paramai skirtuose reglamentuose nenustatytas pakankamas pagrindas užtikrinti, kad ši parama būtų teikiama tik "aiškiai nustatytais atvejais", ir iš tiesų valstybės narės pagal šiuos reglamentus gali rengti savo priemones, turėdamos dideles prisitaikymo galimybes.

21. Norint taikyti agrarinės aplinkosaugos priemones pagal 1 straipsnio a dalies v punktą, tereikia formalaus Komisijos sutikimo. Dėl jokių kitų rūšių priemonių Komisija negali imtis teisiškai privalomų veiksmų ir vienintelis valstybių narių įsipareigojimas tėra pranešti Komisijai apie savo sprendimus.

22. Be to, reglamentuose nustatyta labai nedaug apribojimų, kokias priemones galima taikyti. Kelios galiojančios taisyklės taikomos tik vienai priemonių grupei, tačiau ne visada yra aišku, kodėl jų nedera taikyti kitų grupių priemonėms. Tad kadangi ne visada aiškiai skiriamos įvairių rūšių priemonės, valstybės narės, priklausomai nuo iškelto tikslo, gali apeiti kelias galiojančias taisykles pasirinkdamos, kuriai grupei priemones priskirti (žr. 1 langelį).

23. Nepaisant to, Komisija patikrino priemones, apie kurias jai buvo pranešta, siekdama užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė pateiktų tam tikrą standartizuotos informacijos kiekį. Atliekant šį darbą buvo reguliariai keičiamasi informacija, kuria remiantis kai kurios iš pasiūlytų priemonių buvo galiausiai pakeistos.

1 LANGELIS

PAVYZDYS, KAIP NEAIŠKIAI SKIRSTOMOS ĮVAIRIŲ RŪŠIŲ PRIEMONĖS IR KAIP VALSTYBĖS NARĖS GALI TUO PASINAUDOTI, KAD APEITŲ KELIAS GALIOJANČIAS TAISYKLES

Nėra aiškaus skirtumo tarp priemonės, taikomos pagal 1 dalies a punkto i papunktį (aplinkos apsauga), ir priemonės, taikomos pagal 1 dalies a punkto v papunktį (agrarinė aplinkosauga). Pavyzdžiui, parama už baltymingus augalus Prancūzijoje buvo teikiama pagal 1 dalies a punkto i papunktį, o Ispanijoje ir Italijoje labai panašios paramos sėjomainai priemonės [18], kuriomis siekta labai panašių tikslų, buvo taikomos pagal 1 dalies a punkto v papunktį. Taip pat žiūrėkite pavyzdį 26 dalyje.

Nuo tokių sprendimų tiesiogiai priklausė taikomos taisyklės:

- "aplinkos apsaugos" priemonėms keliama sąlyga, kad jos duotų "nemažos ir išmatuojamos naudos" [19] (pastarasis kriterijus netaikomas agrarinės aplinkosaugos priemonėms);

- kita vertus, paramą "agrarinei aplinkosaugai" turi iš anksto patvirtinti Komisija ir ji gali būti teikiama tik "tuo atveju, jei siekiama kompensuoti faktiškai patirtas papildomas išlaidas ir negautas pajamas, kad būtų įgyvendintas atitinkamas tikslas" (šie apribojimai netaikomi kitų grupių priemonėms, įskaitant paramą "aplinkos apsaugai").

24. Nepaisant to, Komisija nėra teisiškai įgaliota atlikti didesnio vaidmens ir į jos tikrinimus bei pastabas ne visada atsižvelgiama. Valstybės narės nevienodai išsamiai aprašo savo sprendimus Komisijai, o kai kuriais atvejais auditas valstybėse atskleidė, kad būta svarbių nuostatų, kurios nenurodytos Komisijai nusiųstame aprašyme. Galiausiai auditas aiškiai parodė, kokie riboti yra Komisijos įgaliojimai kontroliuoti valstybių narių priemonių pasirinkimą ir pobūdį.

25. Todėl tikrinant (išskyrus agrarinės aplinkosaugos) priemones, apie kurias pranešė kai kurios valstybės narės [20], Komisijos iškelti klausimai liko neatsakyti. Komisija, kuriai trūko įgaliojimų, buvo priversta baigti svarstyti tuos atvejus, negalėdama nustatyti, ar svarstoma priemonė yra teisėta. Šių priemonių dokumentuose buvo įrašyta išvada: "pranešimo vertinimo procesas <…> baigtas <…> visiškai arba aiškiai neįrodžius, kad priemonė, apie kurią pranešta, atitinka reikalavimus".

26. Kitoje valstybėje narėje [21] priemonė buvo pakeista, kad ją būtų galima taikyti pagal 1 dalies a punkto i papunktį, po to, kai Komisija atsisakė ją patvirtinti kaip agrarinės aplinkosaugos priemonę (1 dalies a punkto v papunktis).

BŽŪP SPECIALIOSIOS PARAMOS PRIEMONIŲ ATEITIS PO 2013 M.: IŠLIEKA NEPAKANKAMOS ATITIKTIES BŽŪP RIZIKA

27. Teikdama savo pasiūlymą dėl 2014–2020 m. BŽŪP Komisija pasiūlė [22] palikti galimybę teikti specialiąją paramą kaip susietąsias išmokas, o Audito Rūmai 2012 m. balandžio mėn. priėmė nuomonę dėl šio pasiūlymo [23]. Atsižvelgiant į šiuo metu svarstomus pakeitimus [24], priėmus šį pasiūlymą, įvyktų tokie svarbiausi pokyčiai:

a) atitinkamų produktų sąrašas 68 straipsnyje būtų papildytas naujais produktais;

b) galimas biudžetas sudarytų iki 8 % viršutinės ribos, su galimybe, nukrypstant, pasiekti 13 %;

c) susietoji parama būtų teikiama:

i) "valstybės narės sektoriams arba regionams, kuriuose taikant konkrečius ūkininkavimo būdus arba kurių konkrečiuose žemės ūkio sektoriuose, ypač svarbiuose dėl ekonominių ir (arba) socialinių, ir (arba) aplinkosaugos priežasčių, patiriama tam tikrų sunkumų"; ir

ii) "tik tiek, kiek reikia siekiant atitinkamuose regionuose paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį".

28. Papildžius sąrašą naujais produktais, padidinus viršutinę biudžeto ribą specialiajai paramai ir kadangi paramos teikimo sąlygos ateityje priklausys nuo labai neapibrėžtų sąvokų ("sunkumai", "ypač svarbu dėl ekonominių ir (arba) socialinių, ir (arba) aplinkosaugos priežasčių") aiškinimo, dauguma dabartinių susietosios paramos priemonių gali būti taikomos ir toliau.

TRŪKSTA ĮRODYMŲ, KAD PAGAL 68 STRAIPSNĮ TAIKOMOS PRIEMONĖS YRA BŪTINOS AR TINKAMOS

29. Audito Rūmai, atsižvelgdami į tai, kad valstybėms narėms keliama nedaug reikalavimų, patikrino, ar pakanka įrodymų ir priemonių įsitikinti, kad pagal 68 straipsnį taikomos priemonės yra būtinos arba tinkamos.

30. Audito Rūmai patikrino, ar buvo iš anksto pateikta įrodymų, patvirtinančių esamus poreikius ir kad paramos forma bei dydis yra tinkami, ir ar taikytų priemonių veiksmingumą galima pavirtinti vėliau taikant tinkamas stebėjimo sistemas.

KAI KURIAIS ATVEJAIS NEPAKANKAMAI ĮRODYTAS PARAMOS POREIKIS

31. Auditas atskleidė, jog keliais atvejais nebuvo įrodyta [25], kad specialioji parama yra reikalinga; jai pagrįsti buvo pateikta tik bendro pobūdžio kokybinių duomenų. Auditas taip pat atskleidė, kad patikrintų dokumentų nepakako svarbiausiems priemonių elementams pagrįsti [26]. Be to, priežastys, kuriomis remiantis priimti sprendimai skirstant biudžetą – tiek dėl įvairių įgyvendinamų priemonių, tiek dėl kitų su specialiąja parama nesusijusių poreikių – nebuvo patvirtintos dokumentais.

32. Pavyzdžiui, vienoje valstybėje narėje (Graikijoje) nė viena priemonė nebuvo konkrečiai pagrįsta jokiais dokumentais.

33. Kitu atveju (Ispanijoje) parama už plotą buvo pagrįsta "poreikiu kovoti su nauja tendencija, kai pereinama prie javų monokultūros ūkio"; tačiau gautų dokumentų nepakako įrodyti, kad tokia tendencija iš tiesų buvo vietovėse, kurioms skirta ši priemonė. Nė viena iš abiejų valstybių narių, rėmusių konkrečias vietoves savo agrarinės aplinkosaugos priemonėmis, neturėjo statistinių duomenų, įrodančių tokių sprendimų pagrįstumą.

34. Gyvulių skaičiaus mažėjimas, su kuriuo siekiama kovoti atitinkama priemone Prancūzijoje, buvo įrodytas tik avių žindenių atveju (pieninių avių nemažėjo, o apie ožkas statistinių duomenų nebuvo); nepaisant to, paramos priemonė taikoma visam avininkystės ir ožkininkystės sektoriui.

35. Tikrindami Prancūzijos paramos tolesniam ekologiniam ūkininkavimui priemonę, Audito Rūmai nustatė, jog esamos statistikos ir tyrimų duomenų nepakanka pagrįsti rizikai, kad ekologinių ūkių savininkai "grįš prie tradicinio žemės ūkio", taigi nebuvo tinkamai pagrįsta, kad tolesnį ekologinį ūkininkavimą reikia remti.

TRŪKSTA ĮRODYMŲ, KAD TAIKOMOS PRIEMONĖS YRA GERAI PARENGTOS

TRŪKSTA ĮRODYMŲ, KAD SUSIETOSIOS IŠMOKOS YRA TINKAMOS

36. Specialioji parama daugiausia yra teikiama kaip susietosios išmokos [27], nors nėra įtikinamų įrodymų, kad susietoji parama yra tinkamiausia priemonė tikslams pasiekti. Bent kai kurių iš siekiamų tikslų (pvz., kokybės gerinimo, prekybos žemės ūkio produktais, gyvūnų gerovės ir kt.) galima siekti ne skiriant susietąsias išmokas, o kitokių formų parama – pavyzdžiui, bendrai finansuojant investicijas ar remiant kokybiškų produktų gamybą – kuri labiau atitinka BŽŪP tikslus ir į kurią derėjo atsižvelgti rengiant šias priemones.

37. Todėl, teikiant susietąją paramą už gyvulius, kelis kartus jau pastebėta, jog trūksta įtikinamų įrodymų, kad susietosios išmokos yra tinkamiausia paramos forma [28]. Be to, į šią riziką, kad susietosios išmokos gali neatitikti konkurencingumo tikslo, atkreiptas dėmesys 2010 m. vertinant dalinio paramos atsiejimo poveikį rinkai teikiant paramą pagal 69 straipsnį.

38. Taip pat išsamūs kriterijai, taikomi įgyvendinamoms priemonėms, ne visada tiesiogiai pagrindžiami nustatytais tikslais ar poreikiais, ir nors 68 straipsnyje leidžiama kryptingai teikti paramą, dauguma taikomų paramos priemonių nėra pakankamai išskirtinės ar kryptingos.

39. Pavyzdžiui, priemonių pagal 1 dalies a punkto i ir v papunkčius įgyvendinimas grindžiamas aplinkos apsaugos tikslais. Todėl jų tinkamumas priklauso nuo to, ar yra aiškiai nustatytas priežastinis ryšys tarp remiamos veiklos ir šių aplinkos apsaugos tikslų. Nepaisant to, auditorių patikrintų priemonių atveju šis priežastinis ryšys buvo pagrįstas hipoteze, kuriai konkrečių įrodymų nebuvo [29].

40. Graikijos paramos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priemonės (parama už avis ir ožkas, taip pat naujai suteiktos teisės į bendrąsias išmokas) buvo parengtos remiantis sena mažiau palankių ūkininkauti vietovių apibrėžtimi, pagal kurią jos sudaro apie 80 % šios šalies žemės ūkio naudmenų. Negana to, kad paramai trūkstant tikslingumo švaistomos turimos lėšos, kai kurios vietovės, praeityje laikytos mažiau tinkamomis ūkininkauti, dabar galbūt tokios nebėra [30].

41. Galiausiai pažymėtina, kad parama buvo skirta nesilaikant jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų buvę galima pakeisti arba pagerinti ankstesnę praktiką [31]. Todėl didelė pagal audituotas priemones remiamų naudos gavėjų dalis pasinaudoja savaimingumo poveikiu, atsirandančiu taikant paramos būdus, kurie regiausiu atveju atitinka esamą praktiką. Nors tokia tvarka atitinka nustatytas "gamybos palaikymo" sąlygas taikant priemones pagal 68 straipsnio 1 dalies b punktą [32], tų priemonių, kuriomis buvo siekiama pagerinimo atveju, ji yra iš esmės neefektyvi ir jos nepakanka esamai padėčiai pakeisti [33].

42. Pagal sėjomainai skirtą priemonę (Italijoje ir Ispanijoje), nors nacionalinės institucijos yra nustačiusios konkrečius remtinus regionus ar vietoves, paramą gali gauti visi tų vietovių ūkininkai nepriklausomai nuo ankstesnės veiklos; pavyzdžiui, vienas Italijos paramos gavėjas, pas kurį apsilankė auditoriai, tvirtino, kad nepakeitė savo įprastos sėjomainos praktikos.

43. Graikijoje paramos už kietuosius kviečius nurodytas tikslas – gerinti kokybę. Siekiant šio tikslo, nustatomos atitinkamos sąlygos (sertifikuota sėkla, auginimo metodas "AGRO 2"), tačiau nėra nustatyta, kad auginama kultūra ar auginimo metodas turi būti kitokie negu anksčiau.

44. Prancūzijoje pagal 68 straipsnį skiriama subsidija pakeitė lygiavertę nacionalinę draudimo priemonę; pagal ją skiriama beveik du kartus didesnė suma. Turimais duomenimis, šis labai staigus paramos sumų padidėjimas nuo 2010 m. neturėjo didelio poveikio – apdraustos žemės procentinė dalis ir sutarčių skaičius nedaug tepadidėjo. Todėl beveik du kartus padidinta parama, skirta jau sudarytoms sutartims ir jau apdraustai žemei, iš esmės lėmė savaimingumą.

PASIRINKTI PARAMOS DYDŽIAI NEPAKANKAMAI PAGRĮSTI

45. Reglamente reikalaujama tik iš dalies pagrįsti pasirinktus paramos dydžius taikant agrarinės aplinkosaugos priemones, kurioms yra nustatyta viršutinė paramos riba [34]. Negana to, kad šią ribą, kaip išaiškino auditoriai, yra sunku patikimai nustatyti, taip pat neatsižvelgiama į riziką, jog nustatytas paramos dydis gali būti per mažas, kad ji būtų veiksminga [35]. Kitoms priemonėms jokių konkrečių reikalavimų pagrįsti pasirinktą paramos dydį reglamente nenustatyta.

46. Vis dėlto tinkamo paramos dydžio (nei per daug, nei per mažai) nustatymas yra vienas svarbiausių patikimo finansų valdymo etapų.

47. Daugeliu atvejų [36] nebuvo jokių dokumentų, galinčių padėti suprasti priimtus sprendimus ar įvertinti tikėtiną jų veiksmingumą. Priešingai, paramos dydžių nustatymas nebuvo pagrįstas jokiais, net ir paviršutiniškais, tyrimais, kuriais būtų buvę įmanoma įrodyti tų dydžių tinkamumą. Dažnai vietoj to būdavo paprasčiausiai padalijamos biudžeto (kuris pats buvo politinių derybų rezultatas) lėšos tikėtiniems paramos gavėjams.

48. Pavyzdžiui, dviejų iš trijų paramos už avis ir ožkas priemonių (Graikijoje ir Prancūzijoje) paramos dydžiai visai nebuvo minimi dokumentuose. Paramos dydis įvairiose valstybėse narėse buvo nuo 3 iki 24 eurų už gyvulį, tačiau negauta jokios informacijos, pagrįstai paaiškinančios šį dydžio skirtumą ar tikėtiną skirtingą tokių priemonių poveikį.

49. Pagal vieną sėjomainai skirtą priemonę (Italijoje), kuri buvo vienas iš nedaugelio atvejų, kai reikiamas paramos lygis buvo nustatytas išanalizavus poreikius, galiausiai nustatytas paramos lygis, mažesnis už tą, kuris buvo įvertintas iš pradžių.

TRŪKSTA PRIEMONIŲ TAIKOMŲ PARAMOS PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMUI VERTINTI

50. Finansiniame reglamente [37] nustatyta, kad visiems biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realūs, per nustatytą laiką įvykdytini (angl. SMART) tikslai ir kad šių tikslų siekimas stebimas pagal kiekvienos rūšies veiklos rodiklius. Be to, pagal visuotinai priimtus patikimo finansų valdymo standartus šie veiklos rodikliai turėtų būti tinkami, svarbūs, patikimi, paprasti ir griežti (RACER rodikliai, angl. relevant, accepted, credible, easy and robust).

51. Kadangi 68 straipsnis tėra biudžeto sudarymo pagrindas, kuriuo siekiama tenkinti įvairius poreikius ir siekiama įvairių tikslų, atsižvelgiant į įvairių priemonių mastą ir įvairovę, 68 straipsnio lygmeniu neįmanoma nustatyti SMART tikslų ir RACER veiklos rodiklių.

52. Audito Rūmai nustatė, kad kai trūksta tinkamo sistemingo stebėjimo (nustatytų SMART tikslų ir stebimų RACER rodiklių), mažėja galimybių įvairiais lygmenimis įvertinti daugumos tikrinamų priemonių veiklos rezultatus (žr. 2 langelį) [38].

53. Atsižvelgdami į tai, Audito Rūmai pažymi, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD daugiamečiame plane numatyta 2016–2017 m. vertinti 68 straipsnio priemones. Tačiau, kaip jau paaiškinta, tokį vertinimą galima gerai atlikti tik remiantis tinkama stebėjimo sistema, taikant SMART tikslus ir RACER veiklos rodiklius.

2 LANGELIS

SU TIKSLAIS IR RODIKLIAIS SUSIJUSIŲ TRŪKUMŲ PAVYZDŽIAI

Ne SMART tikslų pavyzdžiai

- Parama už kietuosius kviečius: "Šia veikla siekiama gerinti kietųjų kviečių produkcijos kokybę ir taip palaikyti makaronams skirtų aukštos kokybės miltų gamybą <…>."

- Parama už avis ar ožkas: "Didinti avienos ir ožkienos produkcijos vaidmenį stabdant kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą, gerinant teritorijų struktūrą ir išsaugant biologinę įvairovę."

- Sėjomaina: "Didinti dirvožemio organinių medžiagų kiekį, nes kartotinis gilus žemės įdirbimas, būdingas monokultūros ūkiui, skatina organinių medžiagų mineralizaciją <…>, mažina dirvožemio derlingumą ir į atmosferą patenka didelis CO2 kiekis <…>. Dirvožemio erozijos mažinimas <…>. Biologinės įvairovės išsaugojimas."

Rodiklių nebuvimo ar jų netinkamumo pavyzdžiai

- Parama ekologinio ūkininkavimo išlaikymui: savo sprendime, apie kurį pranešė Komisijai, Prancūzija nurodė, kad šiai priemonei taikytas rodiklis buvo ekologinei žemės ūkio produktų gamybai skirtų hektarų skaičius. Tačiau net jei toks rodiklis yra priimtinas pagal bendruosius Prancūzijos plano "Ekologinis ūkininkavimas 2012 m." principus, jis nepakankamai konkrečiai siejasi su tikraisiais tikslais pagal šią priemonę (rizika, kad bus grįžta prie įprastinio ūkininkavimo), kuri tėra maža minėto plano dalis.

- Naujai suteiktos teisės į bendrąsias išmokas mažiau palankiose ūkininkauti arba kalnuotose vietovėse: rodiklių šios priemonės poveikiui vertinti nenustatyta.

- Parama už baltymingus augalus. Parama už sėjomainą: vienintelis elementas, taikomas šioms priemonėms, yra hektarų, už kuriuos prašoma paramos ir (arba) mokamos išmokos, skaičius. Šis elementas didėja proporcingai išlaidoms, tačiau iš jo nesužinoma apie tikrąjį priemonių poveikį siekiant nustatytų galutinių tikslų (pvz., reikiamas įdirbis, dirvožemio derlingumas ar erozija).

NETINKAMA ARBA NEPAKANKAMA ĮGYVENDINAMŲ PRIEMONIŲ KONTROLĖ VALSTYBIŲ NARIŲ LYGMENIU

54. Remiantis bendrąja Reglamente Nr. 73/2009 ir Reglamente (EB) Nr. 1120/2009 nustatyta teisine sistema kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti konkretūs tinkamumo paramai gauti pagal kiekvieną priemonę kriterijai. Integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje (IAKS, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1122/2009) nustatyti kontrolės standartai, skirti užtikrinti, ypač administracinės kontrolės priemonėmis ir patikrinimais vietoje, kad būtų laikomasi bendrųjų ir specialiųjų taisyklių. Todėl veiksminga paramos pagal 68 straipsnį kontrolė reiškia, kad IAKS tinkamai veikia (žr. 3 dalį). Tačiau kadangi Audito Rūmai jau reguliariai tikrina IAKS [39], auditoriai nesistengė pateikti nuomonės apie šią sistemą; toliau aptarti tik su priemonėmis pagal 68 straipsnį konkrečiai susiję aspektai.

ADMINISTRACINĖS KONTROLĖS IR VALDYMO SISTEMŲ TRŪKUMAI

55. Audito Rūmų atliktas auditas administracinės kontrolės ir valdymo sistemose atskleidė įvairių trūkumų.

56. Prancūzijos ir Italijos nacionalinės institucijos negalėjo dokumentais patvirtinti, kad yra taikomos procedūros, skirtos apsisaugoti nuo dvigubo finansavimo kartu su kai kuriomis kitomis paramos schemomis rizikos. Be to, dėl audito sekos trūkumų nebuvo įmanoma pakartotinai patikrinti kai kurių automatiškai atliktų administracinių patikrų. Galiausiai kai kuriose patikrintose bylose pateikti dokumentai nepakankamai pagrindė atliktus mokėjimus arba juose nebuvo paaiškinti nustatyti nukrypimai, kaip antai neįprastos mokėjimo datos.

57. Nors parama už pašarinius ankštinius augalus (Prancūzijoje) skiriama tik naujiems žemės plotams, kuriuose iki tol augintos vadinamosios JAB kultūros [40], nebuvo numatyta jokios administracinės kontrolės, ar tenkinama ši sąlyga; net ir atliekant patikrinimus vietoje nebuvo sistemingai tikrinami dokumentai. Vis dėlto iš aptiktų su tuo susijusių klaidų ir nepakankamai aiškios paraiškos paramai gauti formos galima numanyti, kad taikant šią priemonės dalį būta daug nenustatytų klaidų.

58. Vienai iš paramos už avis (Prancūzijoje) priemonių keliama sąlyga pasiekti tam tikrą produktyvumo rodiklį, tačiau neatliekama jokių administracinių patikrinimų, ar ši sąlyga tenkinama, todėl tai tikrinama tik per patikrinimus vietoje. Vienu paramos už ožkas atveju parama buvo teikiama dvejus metus iš eilės remiantis patvirtinamuoju dokumentu, iš kurio matyti, kad paramos gavėjas neatitiko privalomų sąlygų.

59. Viename Ispanijos regione parama pieno sektoriui buvo klaidingai išaiškinta, todėl paramos gavėjai negavo išmokų už reikalavimus atitinkančius gyvulius. Tuo pačiu metu dėl struktūrinės klaidos valdymo sistemoje papildomos paramos už žemės plotus išmokos buvo skiriamos pagal kriterijų, prieštaravusį nacionaliniu mastu nustatytoms priemonės sąlygoms, nepaisant to kad bendras poveikis buvo nežymus.

60. Be to, išrinktų paramos gavėjų imties auditas atskleidė klaidas duomenų bazėje, kuria naudojantis buvo apskaičiuojama parama galvijininkystės sektoriui (Italijoje).

61. Konkrečiu atveju, kai priemonėmis teikiama parama draudimui, kontrolė Prancūzijos kontrolės sistemoje atliekama daugiausia remiantis draudikų duomenimis ir tikrinimais. Pagal tokį požiūrį, pagrįstą draudikų tiesioginiais finansiniais interesais tikrinti sutarčių duomenis, pagal kuriuos apskaičiuojama parama [41], vykdoma centralizuota kontrolė yra iš esmės automatizuota. Pažymėtina, kad taip pavyko labai sumažinti vietoje atliekamų patikrinimų skaičių.

62. Italijoje, priešingai, iki šiol nesukurta lygiavertė draudikų duomenimis pagrįsta sistema. Šioje šalyje kartu su padidėjusiu administracinio darbo krūviu auditas atskleidė kelis trūkumus, pavyzdžiui, draudimo įmokos subsidijuojamos atsižvelgiant į paramos gavėjo nustatytas draudimines vertes, tačiau neatsižvelgiant į realią ankstesnę produkciją ir apskritai nepateikiant jokio pagrindimo. Be to, kadangi paramos suma gavėjui išmokėta dar prieš tai, kai jis sumokėjo draudimo įmoką, kai kuriais atvejais paramą teko susigrąžinti.

63. Šiuo metu Prancūzijoje nustatytos tvarkos, pagal kurią teikiama parama draudimui, nepakanka, kad būtų galima stebėti draudikų maržas, taigi ir paramos finansinį poveikį galutiniam gavėjui (kurį yra būtina nustatyti vertinant tikėtiną ilgalaikį poveikį). Kai apie 80 % visų draudimo sutarčių, už kurias skiriamos subsidijos, sudaranti draudimo grupė 2010 m. padidino įkainius, taip ji pasisavino didelę dalį leistinos paramos sumos pagal 68 straipsnį.

PATIKRINIMŲ VIETOJE TRŪKUMAI

64. Nacionalinių institucijų atliekami patikrinimai vietoje turi įvairių trūkumų, kuriuos atskleidė šis Audito Rūmų auditas.

65. Graikijos nacionalinės institucijos 2010 m. atliko tik pusę pagal reglamentą privalomų patikrinimų vietoje įgyvendinant paramos už avis ir ožkas priemonę. Be to, maždaug trys ketvirtadaliai šių patikrinimų neatitiko reikalavimų, nes nebuvo atlikti privalomo gyvulių išlaikymo laikotarpiu [42].

66. Italija neįvykdė minimalios patikrinimų vietoje normos pagal draudimo priemonę (daugiausia todėl, kad viename iš tikrinamų regionų apskritai nebuvo atliekama jokių patikrų). Net ir tada, kai nustatyti patikrinimai buvo atlikti, tikrintos tik tarpininkaujančios gamintojų asociacijos, tačiau netikrinti draudikai ar galutiniai paramos gavėjai. Be to, į pateiktus pieno sektoriaus statistinius duomenis, turinčius įrodyti, kad tenkinamas šis reikalavimas, įtraukti veterinariniai patikrinimai, tačiau nebuvo nei aiškiai nustatyta, nei kontroliuojama, kas turi būti tikrinama per tokius patikrinimus. Galiausiai nepavyko gauti informacijos, reikalingos patikrinti minimaliam patikrinimų vietoje skaičiui pagal sėjomainos priemonę.

67. Dviejose valstybėse narėse (Ispanijoje ir Italijoje) nustatyta, kad kai kurių paramos už plotą patikrinimų vietoje datos buvo nustatytos per vėlai, todėl nebuvo galima atlikti kai kurių svarbiausių privalomų sėjomainos priemonės patikrų. Vienu iš dviejų atvejų taip pat nustatyta, kad kai kurie patikrinimai buvo atlikti remiantis senais palydoviniais vaizdais, nors tuo metu buvo turima naujesnių vaizdų.

68. Buvo nustatyta trūkumų (Graikijoje ir Ispanijoje), susijusių su dokumentų patikra atliekant paramos už gyvulius patikrinimus vietoje ir paramos sumažinimu tais atvejais, kai trūko svarbių patvirtinamųjų dokumentų [43].

69. Galiausiai nustatyta (Prancūzijoje), kad kai per patikrinimą vietoje nustatoma struktūrinė problema, dėl kurios paramos gavėjas ankstesniais metais tikriausiai nebūtų atitikęs reikalavimų paramai gauti, nėra nustatytos tvarkos, kad būtų galima atlikti išsamesnį patikrinimą ir galbūt nustatyti bei susigrąžinti visą nepagrįstai išmokėtą sumą.

DIDELĖ VALDYMO IR KONTROLĖS NAŠTA

70. Įvedus specialiąsias priemones atsiranda konkreti su valdymu (tam tikslui skirtų sistemų sukūrimu) ir kontrole (ypač kontrolės patikrų skaičiumi, kaip jos turi būti organizuojamos ir kokius patikrinimus reikėtų atlikti) susijusi našta, į kurią reikia atsižvelgti nuo pat pradžios.

71. 2011 m. Komisijos vidaus auditas atskleidė, kad nuo 68 straipsnio neatsiejama tam tikra rizika ir kad reikia iš anksto įsitikinti, kad įgyvendinamas priemones bus galima kontroliuoti [44].

72. Tokios problemos, kokios buvo nustatytos taikant priemonės dalį naujiems pašarinių ankštinių augalų pasėliams (57 dalis) ir teikiant paramą pieno sektoriui (59 dalis), parodo, kokia rizika kyla netinkamai nustatant specialią sistemą, skirtą priemonėms, turinčioms nedidelį biudžetą (ypač kai tokios priemonės turėtų būti laikinos); priešingu atveju, taikant paramos už kietuosius kviečius priemonę (Graikijoje), buvo nustatyti sistemingi administraciniai patikrinimai [45] – nors jie ir atrodė efektyvesni, juos atliekant tiek nacionalinėms institucijoms, tiek paramos gavėjams teko patirti labai didelį darbo krūvį.

73. Kiekybiniu požiūriu, toliau teikiant susietąją paramą, būtina atlikti daugybę patikrinimų vietoje, kurie valstybėms narėms itin brangiai kainuoja, net jei jų sąnaudos vertinamos retai. Pagal 68 straipsnį visose valstybėse narėse gauta daugiau kaip 1,43 mln. paraiškų paramai gauti [46]. Nepaisant to, kad kai kuriais atvejais norminiai reikalavimai nebuvo tenkinami, 2011 m. dėl šių priemonių atlikta apie 110000 patikrinimų vietoje.

74. Nors tam tikras kontrolės patikras reikėtų atlikti ir negaunant specialios paramos (patikros pagal BIS, veterinariniai patikrinimai ir t. t.), didelė dabartinio darbo krūvio dalis yra tiesiogiai susijusi su šia paramos schema.

75. Kokybiniu požiūriu nustatytas faktas, kad atliekant privalomus susietosios paramos patikrinimus kai kuriose teritorijose buvo netinkamai suplanuotos patikros (67 dalis), rodo, viena vertus, kad specialioji parama yra labiau ribojanti nei bendrosios išmokos, kita vertus, kad į šiuos apribojimus ne visada deramai atsižvelgiama.

76. Be to, iš įvairių nustatytų kontrolės trūkumų, pavyzdžiui, nepakankamų dokumentų patikrų atliekant paramos už gyvulius patikrinimus vietoje, galima spręsti, kad daugelį tokių patikrinimų, norint, kad jie būtų veiksmingi, reikėtų šiuo metu tobulinti, patiriant papildomų sąnaudų ar padidinant naštą (žr. 3 langelį).

3 LANGELIS

PARAMOS DYDŽIO IR SUSIJUSIŲ SĄNAUDŲ PALYGINIMAS: GRAIKIJOS PARAMA UŽ AVIS IR OŽKAS

Bazinis paramos dydis yra tik 3 EUR už gyvulį. Paramos gavėjai pagal šią priemonę gauna vidutiniškai po maždaug 550 EUR.

2010 m. beveik 2600 patikrinimų vietoje atlikusi Graikija toli gražu neįvykdė savo įsipareigojimų pagal reglamentą (ji privalėjo atlikti 4800 patikrinimų). Žr. 65 dalį.

Nustatyta trūkumų, susijusių su dokumentų patikra atliekant šiuos patikrinimus. Visų pirma nustatyta, kad kai kurių dokumentų visai nebuvo, nors juos teoriškai buvo privaloma tikrinti atliekant patikrinimus. Paramos gavėjas pasiteisino, kad neturėjo veterinarinių gyvulių gaišimo liudijimų todėl, kad, jo manymu, išlaidos jiems gauti buvo neproporcingai didelės, palyginti su gauta parama.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

77. Audito Rūmų auditas atskleidė, kad paramos priemonių pagal 68 straipsnį rengimas ir įgyvendinimas turi įvairių trūkumų, į kuriuos derėtų atsižvelgti pagal naująją BŽŪP.

78. 2003 m. sukurta bendrosios išmokos schema (BIS) buvo pagrįsta principais, pagal kuriuos tiesioginės išmokos atsietos nuo gamybos ir supaprastinta mokėjimo tvarka (vadinamoji bendroji išmoka). Tačiau 68 straipsnyje nustatytas nuokrypis – valstybėms narėms leidžiama toliau skirti tiesiogines susietąsias išmokas "aiškiai nustatytais atvejais". Vis dėlto Audito Rūmų auditas atskleidė, kad Komisija beveik netikrina, kiek tokie atvejai yra pagrįsti, ir kad valstybės narės tiesiogines susietąsias išmokas dažnai skiria daugiausia vien savo nuožiūra. Todėl 68 straipsnio nuostatų įgyvendinimas ne visada atitiko bendruosius paramos atsiejimo ir supaprastinimo principus, kuriais pagrįsta dabartinė bendra žemės ūkio politika (žr. 14–26 dalis).

79. Audito Rūmai valstybėse narėse taip pat nerado pakankamai įrodymų, kad pagal 68 straipsnį taikomos priemonės yra būtinos ar tinkamos, turint omenyje jų poreikį, jų sandaros veiksmingumą ir pagal jas teikiamos paramos dydį (žr. 31–49 dalis). Dėl nepakankamai aiškiai nustatytų tikslų ir rodiklių ateityje bus sunku vertinti šias priemones (žr. 50–53 dalis).

80. Galiausiai Audito Rūmai nurodė administravimo ir kontrolės sistemų, skirtų užtikrinti, kad taikomos priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos, trūkumus. Kai kuriais atvejais taip pat nustatyti valdymo ir administracinės kontrolės sistemų ir patikrinimų vietoje trūkumai (žr. 55–69 dalis). Kai kuriais atvejais tokie trūkumai nustatyti nepaisant esamos valdymo ir kontrolės naštos, kuri jau yra didelė, tačiau ateityje galbūt turės būti dar didesnė, kad būtų tenkinami reglamentų reikalavimai (žr. 70–76 dalis).

81. Nustačius BŽŪP po 2013 m., remiantis šiuo metu svarstomu Komisijos pasiūlymu, būtų galima toliau teikti specialiąją paramą kaip susietąsias išmokas, tačiau nebūtų nustatyta pakankamai aiškių tokios paramos ribų (žr. 27–28 dalis) [47]. Todėl Audito Rūmai pateikė šias svarbiausias rekomendacijas:

1 REKOMENDACIJA

Specialioji parama tam tikrai žemės ūkio veiklai turėtų būti teikiama griežtai laikantis 68 straipsnio nuostatų, o tokios susietosios paramos skyrimas turėtų būti tinkamai pagrįstas Komisijai ir jos patikrintas:

a) kad Komisija galėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę pagal pasidalijamojo valdymo sistemą, ji turėtų būti aktyvesnė nustatant priemonių įgyvendinimo kriterijus;

b) valstybėms narėms turėtų būti privaloma įrodyti, kad kiekviena jų numatoma taikyti specialiosios paskirties priemonė yra būtina (turint omenyje poreikį laikytis tokio išimtimis pagrįsto požiūrio ir jo papildomą naudą), tinkama (turint omenyje jos įgyvendinimo tvarką, sutarčių sudarymo kriterijus ir paramos dydį) ir atitinkanti patikimo finansų valdymo kriterijus.

2 REKOMENDACIJA

Atsižvelgiant į įvairias galimas priemones, reikėtų sukurti tinkamą stebėjimo sistemą (nustatant reikiamus rodiklius, kuriuos būtų galima lyginti su nustatytais pradiniais rodikliais, ir pakankamai konkrečius tikslus), kuri palengvintų vertinimą vėlesniame etape.

3 REKOMENDACIJA

Nustačiusios priemones, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir visapusiškas valdymo ir kontrolės sistemas, užtikrindamos, kad galėtų būti tenkinami visi reglamente nustatyti reikalavimai.

Siekiant išvengti neproporcingai didelių sąnaudų taikant riboto masto specialiosios paramos priemonę, į stebėjimo ir kontrolės poreikį reikėtų atsižvelgti jau priemonės rengimo etape (įgyvendinimo paprastumas, kriterijų "kontroliuojamumas" ir t. t.) arba galbūt net priimant sprendimą, ar tokia priemonė yra reikalinga.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Ioannis SARMAS, 2013 m. rugsėjo 25 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

+++++ TIFF +++++

Pirmininkas

Vítor Manuel da Silva Caldeira

[1] 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL L 316, 2009 12 2, p. 65).

[2] 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

[3] Susietosios (atsietosios) tiesioginės paramos ir bendrosios išmokos schemos sąvokos paaiškintos žodynėlyje.

[4] Žr. žodynėlį.

[5] 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1).

[6] 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (OL L 316, 2009 12 2, p. 1).

[7] Be kita ko, išanalizuoti atlikti vertinimai, kaip pirmiau buvo įgyvendinamas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnis ar kitos lygiavertės priemonės.

[8] Viena Prancūzijos draudimo bendrovė ir Italijos Consorzi di Difesa (tarpininkaujančios gamintojų organizacijos).

[9] Kai kurie 2010 m. išrinkti paramos gavėjai nebuvo pateikę pakartotinių paraiškų paramai gauti 2011 m.; be to, audito metu dar nebuvo galima gauti kai kurių paramos gavėjų 2011 m. bylų dokumentų.

[10] Tik rizikos valdymo priemonės (d ir e punktai) buvo naujoviškos, palyginti su esamų formų parama.

[11] Pagal visas pagal II ramsčio agrarinės aplinkosaugos priemones galima gauti kur kas didesnes paramos sumas (214 priemonei 2007–2013 m. laikotarpiu skirta 22,2 milijardo eurų). Daugiau šia tema skaitykite Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 7/2011 "Ar agrarinei aplinkosaugai skiriamos paramos modelis ir valdymas tinkami?" (http.//eca.europa.eu). Antai parama ekologiniam ūkininkavimui Prancūzijoje pagal 68 straipsnį yra tapati ankstesnei paramai pagal kaimo plėtros 214 priemonę.

[12] Žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2012 "Tiesioginė pagalba už karves žindenes bei avis ir ožkas iš dalies įgyvendinant susitarimus pagal bendrosios išmokos schemą" (http.//eca.europa.eu).

[13] Pavyzdžiui, Ispanija pasirinko atsieti nustatytąsias priemokas už avis ir ožkas, tačiau ji iškart nustatė panašią priemonę, pagal kurią parama pagal 68 straipsnį teikiama už avieną ir ožkieną.

[14] Pavyzdžiui, Prancūzijos parama pagal 68 straipsnį už baltymingus augalus vadinama "papildoma", nes ja 2010 ir 2011 m. buvo papildyta ankstesnė lygiavertė priemonė, taikyta iki 2011 m.

[15] Reglamento (EB) Nr. 73/2009 antrojoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta: "Visų pirma turėtų būti pratęstas tiesioginės paramos atsiejimo laikotarpis, o bendrosios išmokos schemos veikimas – supaprastintas." Siekta, kad valstybės narės, iš pradžių pasirinkusios pasilikti tam tikrą paramos gamybai procentinę dalį pagal BIS, nutrauktų šią paramą iki 2013 m. Be to, specialiosios (vis dar susietos) paramos schemos buvo laipsniškai panaikintos ir integruotos į BIS (paminėtina išimtis – priemokos už karves žindenes ir avis bei ožkas, kurias valstybės narės gali toliau teikti pagal susietosios paramos schemas).

[16] Reglamento (EB) Nr. 73/2009 35 konstatuojamoji dalis, kurioje rašoma: "Valstybėms narėms turėtų būti leista panaudoti <...> specialiajai paramai skirti aiškiai nustatytais atvejais. <...> Siekiant įvykdyti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus, ištekliai, kuriuos būtų galima naudoti susietajai paramai, turėtų būti atitinkamo lygio".

[17] "Agrosynergie" 2010 m. spalio mėn. "Dalinio atsiejimo poveikio rinkoms vertinimas" http://ec.europa.eu/agriculture/eval/reports/decoupling/short_sum_lt.pdf): "<…> daugeliu tirtų atvejų įgyvendinimo tvarka turėjo įtakos 69 straipsnio pobūdžio interpretavimui, kuris valstybių narių buvo vertinamas kaip dalinio atsiejimo forma – kaip atsakas į atsiejimo įvedimą."

[18] Kaip paaiškinta II priede, pagal aptariamą Ispanijos priemonę iš tiesų nenustatyta jokių sąlygų dėl sėjomainos – tai yra parama už plotą, kurios pagrindiniai reikalavimai yra auginti tam tikrą procentą aliejinių ir baltymingų augalų.

[19] Tačiau aprašytu atveju neįrodyta, kad ši sąlyga tenkinama.

[20] Airija ir Portugalija.

[21] Danijoje.

[22] COM(2011) 625 final – 2011/0280, 2011 m. spalio 12 d., 38–41 straipsniai.

[23] Nuomonė Nr. 1/2012 dėl kai kurių pasiūlymų dėl reglamentų, susijusių su bendra žemės ūkio politika 2014–2020 m. (http://eca.europa.eu).

[24] B7-0079/2013, Pasiūlymas dėl Europos Parlamento sprendimo dėl tarpinstitucinių derybų dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pradėjimo ir įgaliojimų (COM(2011) 625 – C7-0336/2011 – COM(2012) 552 – C7-0311/2012 – 2011/0280(COD) – 2013/2528(RSP)) (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+MOTION+B7-2013-0079+0+DOC+PDF+V0//LT).

[25] 3 priemonės iš 13.

[26] 6 priemonės iš 10; žr. tolesniuose punktuose pateiktus pavyzdžius.

[27] Paskirstytame bendrajame biudžete susietosios išmokos pagal 68 straipsnį sudaro 66 % visų išlaidų (73 % 2010 m. įgyvendintų priemonių). Susietosios išmokos taip pat skiriamos pagal kai kurias 1 dalies a punkto v papunkčio priemones, o 1 dalies e punkto priemones galima laikyti ir atsietąja parama.

[28] "<...> keliame klausimą, ar teisinga taikyti <...> BŽŪP pirmojo ramsčio priemonę, siekiant tikslo, kuris labiau tiesiogiai susijęs su kaimo plėtros politika. <...> atsižvelgiant į principus, paskatinusius BŽŪP reformą, prasminga šias likusias susietąsias priemones susieti su bendrųjų išmokų tvarka ir II ramsčio priemonėms patikėti paramos vietos žemės ūkio ekonomikai vaidmenį." ("Agrosynergie", Dalinio atsiejimo poveikio rinkoms vertinimas). "Audito Rūmai nerado įtikinamų įrodymų, kad audituotos (tiesioginės paramos už karves žindenes, avis ir ožkas) schemos apskritai yra veiksmingesnė priemonė nei atsietoji pagalba, taikoma kartu su kitomis ES ir valstybių narių finansuojamomis priemonėmis, skirtomis palaikyti gamybą ir taip skatinti ekonominę veiklą tuose regionuose, kuriuose yra nedaug ekonominių alternatyvų, bei užtikrinti naudą aplinkai." (Specialioji ataskaita Nr. 11/2012).

[29] Specialiojoje ataskaitoje Nr. 7/2011 šis teiginys toliau plėtojamas: "specialūs kiekybiniai duomenys tik nedaugeliu atvejų buvo naudojami agrarinės aplinkosaugos paprogramėms rengti ir administruoti. <...> Dėl 24 % patikrintų sutarčių valstybės narės pranešė, kad priežastinis ryšys tarp ūkininkavimo praktikų ir numatomos naudos aplinkai nebuvo įrodytas." "<...> vadovybės sprendimai <...> mokant išmokas pagrindinis dėmesys nebuvo skiriamas konkrečioms aplinkosaugos problemoms spręsti".

[30] Žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2003 dėl kaimo plėtros: parama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (OL C 151, 2003 6 27): "Komisijai trūksta įrodymų pagrįsti, kad mažiau palankių ūkininkauti vietovės yra tinkamai klasifikuojamos <…>. Todėl toks klasifikavimas gali nebebūti pagrįstas, <...> taigi parama nepagrįstai skiriama." Vėliau Komisija parengė pasiūlymą dėl 2014–2020 m. laikotarpio (COM(2009) 161 final, 2009 m. balandžio 21 d.), tačiau jis tebesvarstomas.

[31] Iš visų auditorių patikrintų priemonių vienintelė išimtis buvo Prancūzijos skirta priemoka už naujus plotus, kuriuose auginami pašariniai ankštiniai augalai, tačiau tam skirtas metinis biudžetas tesudarė 1 milijoną eurų.

[32] "1 dalies b punkte nurodyta parama gali būti teikiama tik tiek, kiek reikia siekiant sukurti paskatą dabartiniam gamybos lygiui išlaikyti."

[33] Pavyzdžiui, "pagerinti žemės ūkio produktų kokybę" (68 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis) ir "pagerinti prekybą žemės ūkio produktais" (68 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis).

[34] "<…> tik tuo atveju, jei siekiama kompensuoti faktiškai patirtas papildomas išlaidas ir negautas pajamas, kad būtų įgyvendintas atitinkamas tikslas" (68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis).

[35] Taip pat žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 7/2011: "nustatyta rimtų problemų dėl pagalbos dydžio, pradedant jos apskaičiavimo trūkumais ir baigiant nepakankamu pagalbos diferencijavimu atsižvelgiant į regionines ar vietos sąlygas".

[36] 8 priemonės iš 11; draudimo priemonių paramos nustatytas dydis prilygsta didžiausiam reglamente leidžiamam procentui (65 %).

[37] 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1) 27 straipsnio 3 dalis.

[38] Dėl tokių agrarinės aplinkosaugos priemonių Specialiojoje ataskaitoje Nr. 7/2011 padaryta išvada, kad "valstybių narių nustatytų tikslų yra daug; jie nepakankamai konkretūs, kad galima būtų įvertinti, ar jie buvo pasiekti, ar ne. <…> Vis dėlto yra rimtų valdymo informacijos svarbos ir patikimumo problemų. Visų pirma, turima labai mažai informacijos apie agrarinės aplinkosaugos išmokų naudą aplinkai." Dėl susietosios paramos už gyvulius Specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2012 padaryta išvada, kad "Komisija ir valstybės narės nepakankamai gerai stebi pagrindinius veiklos rodiklius ir vertina šių schemų galutinį socialinį poveikį ir poveikį aplinkai <…>."

[39] 2011 finansinių metų metinės biudžeto vykdymo ataskaitos (OL C 344, 2012 11 12) 3.15 punktas.

[40] Javai, aliejiniai ir baltymingi augalai.

[41] Konkrečiais atvejais, kai paramos apskaičiavimo pagrindas neatitinka paramos gavėjo sutarties su draudiku sąlygų, ši sistema gali būti mažiau veiksminga. Tačiau net ir esant tokiam scenarijui nustatyta likutinė rizika buvo labai maža.

[42] Kita auditorių aplankyta valstybė narė, priešingai, apėjo šį reikalavimą – rengdama savo gyvulininkystės priemones ji nenustatė privalomo išlaikymo laikotarpio, todėl reikalavimas atlikti visus ar dalį patikrinimų kaip tik tuo metų laikotarpiu nebuvo taikomas.

[43] Konkrečiai kalbant apie paramos už gyvulius priemones, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD sąskaitų atitikties patvirtinimo padaliniai per daugelį savo atliktų auditų padarė išvadas, kurios iš esmės atitinka Audito Rūmų išvadas šiais atžvilgiais: a) dėl patikrinimų vietoje skaičiaus ir terminų (Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje); b) dėl nepakankamai vietoje tikrinamų dokumentų (Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje); c) dėl nepakankamo konkrečių per patikrinimus vietoje atliekamų patikrų dokumentavimo (Bulgarijoje, Ispanijoje, Lietuvoje); d) dėl gyvulių duomenų bazių informacijos atnaujinimo trūkumų (Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje). Nors Komisija daug dirba šioje srityje, nustatyta, kad sistemingiau naudodama turimus duomenis ji būtų galėjusi atkreipti dėmesį į kitus valstybių narių kontrolės sistemų trūkumus.

[44] Pasak audito išvadų, "reglamente nenustatyta, kaip Komisija supranta nustatytą patikrinamumą ir kontroliuojamumą, ir nepateikta jokių gairių šiuo klausimu. Mes suprantame, kad tai buvo padaryta tyčia <...> siekiant palikti valstybėms narėms kuo daugiau veiksmų laisvės. Vis dėlto <...> kai nėra aiškių nurodymų, užtikrinti veiksmingos kontrolės neįmanoma. Taip pat gali būti sunku įvertinti <...> ar kontrolė vykdoma taip kaip numatyta. Todėl patariame <...> ieškoti galimybių geriau užtikrinti siūlomų priemonių pagal 68 straipsnį kontroliuojamumą ir patikrinamumą, pavyzdžiui, atitinkamai pakeičiant galiojančių ar būsimų po 2013 m. teisės aktų nuostatas arba pateikiant papildomų gairių".

[45] Paramos viršutinė riba nustatoma automatiškai pagal sėklos kiekį hektarui, sistemingai kontroliuojamos visų pareiškėjų (daugiau kaip 65 000) įsigytos sėklos sąskaitos faktūros ir etiketės.

[46] Kadangi paramos gavėjai gali prašyti paramos pagal kelias priemones, bendro paramos gavėjų skaičiaus iškart sužinoti neįmanoma.

[47] Taip pat žr. Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2012.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PARAMAI PAGAL 68 STRAIPSNĮ 2010–2013 M. LAIKOTARPIU KIEKVIENAI VALSTYBEI NAREI IR VEIKLOS RŪŠIAI SKIRTAS FINANSINIS PAKETAS (IŠSKYRUS PRIEMONES PAGAL ANKSTESNĮ 69 STRAIPSNĮ)

Šaltinis: Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD.

Pastaba: Dėl apvalinimo šių skaičių suma gali nesutapti su bendra suma.

(mln. EUR) |

| Aplinkos apsauga ar gerinimas, 68 str. 1 dalies a punkto i papunktis | Kokybė, 68 str. 1 dalies a punkto ii papunktis | Prekyba, 68 str. 1 dalies a punkto iii papunktis | Gyvūnų gerovė, 68 str. 1 dalies a punkto iv papunktis | Nauda žemės ūkiui ir aplinkai, 68 str. 1 dalies a punkto v papunktis | Specifiniai sunkumai pažeidžiamiems ūkininkavimo metodams, 68 str. 1 dalies b punktas | Užtikrinimas, kad žemė nebūtų apleista, 68 str. 1 dalies c punktas | Draudimas, 68 str. 1 dalies d punktas | Savitarpio pagalbos fondai, 68 str. 1 dalies e punktas | IŠ VISO |

Prancūzija | 176 | 50 | | | 424 | 790 | | 350 | 84 | 1,874 | 29 % |

Italija | | 601 | | | 396 | | | 280 | | 1,277 | 20 % |

Ispanija | | 126 | | | 270 | 402 | | | | 798 | 12 % |

Graikija | | 152 | | | | 160 | 120 | | | 432 | 7 % |

Vengrija | | | | | | 185 | 218 | 15 | | 417 | 7 % |

Lenkija | 82 | 58 | | | | 155 | | | | 295 | 5 % |

Suomija | 27 | 3 | | | | 167 | | | | 196 | 3 % |

Portugalija | 8 | 35 | | | 53 | 37 | | | | 133 | 2 % |

Rumunija | | 14 | | | | 118 | | | | 133 | 2 % |

Čekija | 4 | 19 | | | | 104 | | | | 127 | 2 % |

Nyderlandai | 27 | | | 55 | | 8 | | 32 | | 122 | 2 % |

Danija | 18 | | | | 65 | 26 | | | | 109 | 2 % |

Airija | 4 | | | | | 96 | | | | 100 | 2 % |

Bulgarija | | 15 | | | | 73 | | | | 88 | 1 % |

Jungtinė Karalystė | | | | | | 60 | | | | 60 | 1 % |

Austrija | | | | | | 52 | | | | 52 | 1 % |

Slovėnija | | | | | | 29 | 20 | | | 50 | 1 % |

Slovakija | | | | | | 45 | | | | 45 | 1 % |

Lietuva | | | | | | 36 | | | | 36 | 1 % |

Belgija | | 4 | | | 8 | 18 | | | | 30 | 0 % |

Latvija | | 1 | | | | 20 | | | | 21 | 0 % |

Švedija | | 6 | 1 | | | | | | | 7 | 0 % |

Estija | | | | | | 5 | | | | 5 | 0 % |

Vokietija | | | | | | 4 | | | | 4 | 0 % |

IŠ VISO | 344 | 1,085 | 1 | 55 | 1,216 | 2,589 | 358 | 677 | 84 | 6,409 | 100 % |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

VALSTYBĖSE NARĖSE, KURIOSE ATLIKTAS AUDITAS, ATRINKTŲ TIKRINTI PRIEMONIŲ APŽVALGA

GRAIKIJA

Parama už kietuosius kviečius (teikiama pagal 68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį)

Bendras aprašymas: parama už plotą – už kiekvieną hektarą, kuriame auginami tam tikrus kokybės reikalavimus atitinkantys kietieji kviečiai.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Naudojama tam tikrų veislių sertifikuota kietųjų kviečių sėkla.

Naudojamas minimalus sėklos kiekis hektarui (80 kg/ha 2010 m., 100 kg/ha 2011 m.).

Negaunama paramos pagal lygiavertę kaimo plėtros priemonę (132).

Paramos dydis (eurais už hektarą)

| Preliminariai apskaičiuota suma [1111] | Tikroji suma |

2010 m. | 90 EUR/ha | 69 EUR/ha |

2011 m. | 80 EUR/ha |

Parama už avis ar ožkas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (68 straipsnio 1 dalies b punktas)

Bendras aprašymas: susietoji parama už avis ir ožkas teikiama už šių gyvulių bandas, laikomas mažiau palankiose ūkininkauti ar kalnuotose vietovėse arba perkeliamas į tokias vietoves. Kartu su bazinio dydžio parama skiriama priemoka už "vietinių veislių" gyvulius, taip pat paramos suma padidinama už sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Už vyresnes kaip vienų metų ėriavedes ir ožkavedes gruodžio 31 d.

Privalomas išlaikymo laikotarpis nuo gegužės 15 d. iki gruodžio 31 d.

Laikoma ne mažiau kaip 50 reikalavimus atitinkančių patelių (avių ar ožkų).

Bazinio dydžio parama skiriama mažiau palankioje ūkininkauti ar kalnuotoje vietovėje.

Priemoka už "vietines veisles" skiriama už konkrečių vietinių į veislių registrą įrašytų Graikijos veislių gyvulių pateles (priemoka už "vietines veisles" negali būti skiriama kartu su parama už sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas).

Parama už sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas skiriama, kai daugiau kaip 90 % gyvulių bent 90 dienų laikotarpiui pervaromi ganytis iš vietovės, kuri nėra mažiau palanki ūkininkauti, į mažiau palankią ūkininkauti vietovę.

Paramos dydis (eurais už reikalavimus atitinkantį gyvulį)

Bazinio dydžio parama | 3 EUR už reikalavimus atitinkančią patelę |

Priemoka už vietines veisles | 2 EUR už reikalavimus atitinkančią patelę |

Parama už sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas | 4 EUR už reikalavimus atitinkančią patelę |

Apie 95 % visų mokėjimų praktikoje sudaro bazinio dydžio paramos išmokos.

Naujai suteiktos teisės į bendrąsias išmokas mažiau palankiose ūkininkauti arba kalnuotose vietovėse (68 straipsnio 1 dalies c punktas)

Bendras aprašymas: suteikta iki 4 papildomų teisių į bendrąsias išmokas ūkiams, įsikūrusiems mažiau palankiose ūkininkauti arba kalnuotose vietovėse pagal 2007–2013 m. kaimo plėtros programą.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Ūkis yra vietovėje, kuri laikoma mažiau palankia ūkininkauti arba kalnuota.

Ūkiui priklauso bent 1 ha reikalavimus atitinkančios žemės be susijusių teisių į bendrąsias išmokas.

Praktikoje dėl riboto biudžeto parama buvo suteikta tik tam tikram skaičiui pareiškėjų, remiantis balų sistema, teikiant pirmenybę naujiems ir (arba) mažesniems ūkiams.

Paramos dydis: pagal naujai suteiktas teises mokamos bendrosios išmokos yra 300 EUR/ha.

ISPANIJA

Parama už sėjomainą nedrėkinamos žemės plotuose (68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis)

Bendras aprašymas: ši parama už plotą (už kiekvieną hektarą) skiriama už deklaruotus (iki 100 ha) žemės sklypus, kuriuose tam tikrą dalį pasėlių sudaro alternatyvios kultūros vietoj javų ar atidėtos žemės. Nepaisant šios priemonės pavadinimo, jokių sėjomainos sąlygų pagal ją tiesiogiai nenustatyta.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Paramos gavėjas turi būti 2007 m. užregistruotas kaip žemės ūkio kultūrų augintojas, turintis teises į išmokas už žemės naudojimo nutraukimą ar atidėjimą.

Pasėlių sklypai turi būti nedrėkinamos žemės plotuose, kurių nustatytas derlingumas yra mažesnis kaip 2 t/ha.

Ne mažiau kaip 20 % pasėlių yra ne javai (aliejiniai, baltymingi ir ankštiniai augalai, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose), taip pat, priklausomai nuo atitinkamos vietovės, turi būti atidedama 10–25 % žemės.

1 priemoka skiriama, kai ne mažiau kaip 25 % pasėlių yra ne javai.

2 priemoka skiriama, kai ne mažiau kaip 25 % pasėlių yra ankštiniai augalai.

Paramos dydis (eurais už hektarą)

Bazinio dydžio parama | 60 EUR/ha |

1 priemoka | 20 EUR/ha |

2 priemoka | 20 EUR/ha |

Parama pieno sektoriui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (68 straipsnio 1 dalies b punktas)

Bendras aprašymas: tai mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse teikiama susietoji tiesioginė parama už pienines karves. Išmokos kiekvienam ūkiui skiriamos už ne daugiau kaip 100 gyvulių. Papildoma parama teikiama mažiausią ganyklų plotą turintiems ūkininkams.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Nustatytas pieno kvotas turintis ir pienu prekiaujantis ūkis, įsikūręs vietovėje, kuri laikoma kalnuota, tuštėjančia ar turinčia specifinių trūkumų.

Ne vyresnės kaip 24 mėnesių pieninės karvės, tinkamai paženklintos ir įsigytos ne vėliau kaip balandžio 30 d. (privalomo išlaikymo laikotarpio nėra).

Priemoka už papildomą žemės plotą: ne mažiau kaip 0,4 ha ganyklos ploto kiekvienai reikalavimus atitinkančiai karvei.

Paramos dydis (eurais už reikalavimus atitinkantį gyvulį)

| Preliminariai nustatytos sumos | Išmokėtos sumos |

2010 m. | 2011 m. |

Bazinio dydžio parama kalnuotose ir specifinių trūkumų turinčiose vietovėse | Už pirmąsias 40 karvių Už likusias 60 karvių | 60 48 | 59,15 47,32 | 59,41 47,52 |

Bazinio dydžio parama tuštėjančiose vietovėse | Už pirmąsias 40 karvių Už likusias 60 karvių | 49 40 | 48,57 38,56 | 47,85 38,28 |

Priemoka už papildomą žemės plotą | Už pirmąsias 40 karvių Už likusias 60 karvių | 55 44 | 38,88 27,22 | 38,55 26,98 |

Parama už avieną ar ožkieną (68 straipsnio 1 dalies b punktas)

Bendras aprašymas: susietoji parama už ėriavedes ar ožkavedes skiriama mėsos gamintojams, dalyvaujantiems grupių veikloje (pvz., susijusioje su infrastruktūra, prekyba, mokymu).

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Ne pieninės vyresnės kaip vienų metų (arba jau atsivedusios jauniklių) ėriavedės ir ožkavedės, įsigytos iki sausio 1 d. (privalomo išlaikymo laikotarpio nėra).

Narystė gamintojų grupėje, kuri atitinka tam tikrus kriterijus (pvz., infrastruktūros, prekybos, mokymo), turi ne mažiau kaip 5000 veislinių gyvulių ir yra įsipareigojusi artimiausius 3 metus išlaikyti bent 90 % šių gyvulių bandų.

Paramos dydis (eurais už reikalavimus atitinkantį gyvulį)

| Preliminariai apskaičiuota suma | Tikroji suma |

2010 m. | 4,30 EUR | 5,03 EUR |

2011 m. | 4,58 EUR |

PRANCŪZIJA

Papildoma parama už baltymingus augalus (68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis)

Bendras aprašymas: ši parama už hektarą skiriama siekiant paskatinti ūkininkus auginti daug baltymingų augalų, kurie laikomi labai naudingais aplinkai. Vėliau pradėta teikti kitokios formos parama už naujus pašarinių ankštinių augalų pasėlių plotus, kurie nebuvo nurodyti Komisijai iš pradžių nusiųstuose planavimo dokumentuose.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Reikalavimus atitinkanti produkcija (veislės): baltymingi augalai (žirniai, lauko pupos, saldieji lubinai) ir pašariniai ankštiniai augalai (liucernos, dobilai, mėlynžiedis esparcetas).

Auginimo sąlygos: pasėti iki gegužės 31 d., įprastai auginti ir prižiūrėti pasėlius, baltymingų augalų derlių nuimti pieninės brandos etapui pasibaigus.

Konkretūs pašariniams ankštiniams augalams nustatyti kriterijai: jie turi būti auginami plote, kuriame praėjusiais metais buvo javų arba aliejinių ar baltymingų augalų pasėliai; negalima gauti jokios paramos pagal konkrečiai geografinei teritorijai skirtą agrarinės aplinkosaugos priemonę (MAET).

Paramos dydis (eurais už hektarą)

| Baltymingi augalai | Ankštiniai augalai |

Preliminariai apskaičiuota suma | Išmokėta suma | Preliminariai apskaičiuota suma | Išmokėta suma |

2010 m. | 150 EUR/ha | 100 EUR/ha | – | 13,5 EUR/ha |

2011 m. | 125 EUR/ha | 140 EUR/ha | – | 16 EUR/ha |

2012 m. | 100 EUR/ha | nėra duomenų | – | nėra duomenų |

Parama už baltymingus augalus vadinama "papildoma", nes nurodytų dydžių išmokos 2010 ir 2011 m. buvo mokamos kartu su 56 EUR/ha suma pagal ankstesnę susietosios paramos priemonę, kuri buvo panaikinta tik 2012 m.

Priemonės daliai, kurią sudaro parama už "pašarinius ankštinius augalus", skirta tik 1 milijonas eurų iš bendro 40 milijonų eurų biudžeto, skirto paramos už baltymingus augalus priemonei 2010 ir 2011 m.

Parama tolesniam ekologiniam ūkininkavimui (68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis)

Bendras aprašymas: parama už plotą, skiriama ekologinių ūkių savininkams, kompensuojant jų papildomas sąnaudas ir pajamų trūkumą prekiaujant vien rinkos kainomis.

Nuo 2011 žemės ūkio metų galima gauti paramą pagal antrą priemonę "Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo" (kuri per šį auditą netikrinta). Tai taip pat yra parama už plotą, mokant didesnes išmokas už žemę, kuri naujai skiriama ekologiniam ūkininkavimui.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Kiekvienas žemės sklypas, už kurį prašoma paramos, turi atitikti ekologinio ūkininkavimo taisykles (tačiau neprivaloma ekologinio ūkio plėtoti visuose turimuose sklypuose).

Negaunama jokios paramos pagal agrarinės aplinkosaugos priemonę.

Paramos dydis (eurais už hektarą)

Prekinė daržininkystė ir medžių auginimas | 590 EUR/ha |

Daržovės, vynmedžiai, kvapieji, aromatiniai ir vaistiniai augalai | 150 EUR/ha |

Vienmečiai augalai (javai ir kt.) | 100 EUR/ha |

Pievos ir kaštainių giraitės | 80 EUR/ha |

Viržynai, vasaros ganyklos ir apvarai | 25 EUR/ha (nuo 2011 m.) |

Parama už avis ar ožkas (68 straipsnio 1 dalies b punktas)

Bendras aprašymas: tai susietoji parama, skiriama už (mėsines arba pienines) ėriavedes ar ožkavedes. Kartu su bazinio dydžio parama galima gauti priemoką už avis, jei tenkinami tam tikri prekybos kriterijai, ir už tam tikrus sveikatos kriterijus atitinkančias ožkas.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Vyresnės kaip vienų metų (arba jau atsivedusios jauniklių) ėriavedės ir ožkavedės privalomam išlaikymo laikotarpiui pasibaigus (tam tikromis sąlygomis jas gali atstoti jauniklės patelės avys ar ožkos privalomuoju išlaikymo laikotarpiu, tačiau jos gali sudaryti ne daugiau kaip 20 % visos deklaruojamos bandos).

Privalomas išlaikymo laikotarpis yra 100 dienų nuo vasario 1 d.

Ne mažiau kaip 50 reikalavimus atitinkančių ėriavedžių arba 25 reikalavimus atitinkančios ožkavedės (už ožkas skiriamos paramos riba – 400 gyvulių).

Avių produktyvumo rodiklis (gimusių ėriukų ir ėriavedžių skaičius) n-1 metais neturi būti mažesnis nei minimalus.

Priemoka už avis skiriama avių augintojams, kurie yra komercinės gamintojų organizacijos nariai arba pasirašę prekybos sutartis.

Priemoka už ožkas skiriama ožkų augintojams, kurie yra patvirtinę, kad laikosi geros gyvūnų sveikatos praktikos arba sutarto kodekso.

Paramos dydis (eurais už reikalavimus atitinkantį gyvulį)

| Preliminariai apskaičiuota suma | Tikroji išmoka 2010 m. | Tikroji išmoka 2011 m. |

Avys bazinio dydžio parama priemoka | | | |

21,00 – | 20,58 3,00 | 20,76 3,00 |

Ožkos bazinio dydžio parama priemoka | | | |

13,00 – | 8,93 3,00 | 8,75 3,00 |

Pasėlių draudimas (68 straipsnio 1 dalies d punktas)

Bendras aprašymas: finansinė parama mokant pasėlių draudimo, skirto ekonominiams nuostoliams dėl nepalankių oro sąlygų padengti, įmokas.

Svarbiausios paramos skyrimo sąlygos

Priemonė taikoma tik pasėlių (augalų) draudimo įmokoms.

Svarbiausios sąlygos nustatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 70 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1120/2009 47 straipsnyje.

Paramos dydis: 65 % reikalavimus atitinkančios įmokos dalies – daugiausia, kiek leidžiama pagal ES teisės aktus.

ITALIJA

Sėjomaina (68 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis)

Bendras aprašymas: tai parama už plotą, skiriama ūkininkams, kurie tame pačiame sklype atlieka dvejų metų sėjomainą – pakaitomis augina javus ir baltymingus arba aliejinius dirvožemį gerinančius augalus.

Tinkamumo paramai gauti kriterijai

Paramos regionai: Abrucai, Bazilikata, Kalabrija, Kampanija, Lacijus, Markė, Molizė, Apulija, Sardinija, Sicilija, Toskana ir Umbrija.

Veislės, už kurias galima gauti paramą: ankštiniai augalai ir javai, kaip nustatyta šalies įstatymuose.

Parama gali būti skiriama už ne mažesnius kaip 500 m2 plotus.

Būtini dvimetės sėjomainos ciklai:

Sėjomaina pirmus dvejus metus | Sėjomaina antruoju dvejų metų laikotarpiu | Ar tenkinami reikalavimai |

1 metai | 2 metai | 3 metai | 4 metai |

javai | ankštiniai | javai | ankštiniai | Taip |

javai | ankštiniai | ankštiniai | javai | Taip |

ankštiniai | javai | ankštiniai | javai | Taip |

ankštiniai | javai | javai | ankštiniai | Ne |

Paramos dydis (eurais už hektarą)

| Didžiausia paramos suma | Tikroji paramos suma | Paraiškose nurodytas hektarų skaičius | Reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius |

2010 m. | 100 EUR/ha | 100 EUR/ha | 902490 | 888877 |

2011 m. | 100 EUR/ha | 92 EUR/ha [7777] | nėra duomenų | nėra duomenų |

Žemės ūkio produktų kokybės gerinimas galvijininkystės sektoriuje (68 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis)

Bendras aprašymas: tiesioginė parama už gyvulį skiriama už mėsai auginamus veršelius arba dvejopos paskirties (mėsines ir pienines) karves žindenes. Pagal šią priemonę skiriama papildoma skerdimo priemoka už galvijus, užaugintus laikantis kokybės ženklinimo protokolų arba ūkiuose, dalyvaujančiuose pripažintoje SKVN (saugomos kilmės vietos nuorodos) arba SGN (saugomos geografinės nuorodos) ženklinimo sistemoje.

Tinkamumo paramai gauti kriterijai

Veršeliai turi būti atsivesti konkrečių į veislių registrą įrašytų veislių karvių žindenių arba konkrečių dvejopos paskirties tik mėsinių veislių, įrašytų į nacionalinį registrą, karvių žindenių.

Skerdimo priemoką gali gauti ūkininkai, kurių gyvuliai užauginti laikantis patvirtinto neprivalomo kodekso arba kurie dalyvauja MIPAAF [1] patvirtintoje aukštos kokybės mėsos ženklinimo sistemoje. Skerdžiami 12–24 mėnesių amžiaus gyvuliai, paramos gavėjo auginti ne mažiau kaip septynis mėnesius.

Paramos dydis (eurais už reikalavimus atitinkantį gyvulį)

| Biudžetas (tūkstančiais eurų) | Didžiausia orientacinė paramos suma (eurais už gyvulį) | Galutinė paramos suma (eurais už gyvulį) |

Karvių žindenių atsivesti veršeliai | Pirmavedžiai [9999] mėsiniai galvijai, įrašyti į veislinių galvijų registrą | 24000 | 200 | 172,30 |

Daugiavedžiai mėsiniai galvijai, įrašyti į veislinių galvijų registrą | 150 | 129,23 |

Registre nurodytų veislių mišrūnai | 60 | 55,93 |

Mėsiniai veršeliai | Atitinka neprivalomo ženklinimo sąlygas | 27250 | 50 | 42,63 |

Patvirtinta SKVN arba SGN pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 [8888] | 90 | 76,73 |

Draudimas (68 straipsnio 1 dalies d punktas)

Bendras aprašymas: subsidijos skiriamos už pasėlių draudimo įmokas, mokamas draudžiantis nuo su oro sąlygomis susijusios rizikos (krušos, stipraus vėjo, gausaus lietaus ir kt.) arba gyvūnų ar augalų ligų tuo atveju, jei nuostoliai viršytų 30 % metinio produkcijos kiekio.

Tinkamumo paramai gauti kriterijai

Draudimo sutartys sudaromos ne ilgiau kaip vieniems kalendoriniams metams su įgaliota draudimo bendrove (tai paprastai daroma per gamintojų asociacijas (Consorzi di Difesa).

Apdraudžiama visa konkretaus produkto gamyba viename ar daugiau žemės sklypų toje pačioje savivaldybėje.

Kiekvieno produkto draudiminė vertė negali viršyti orientacinių kainų, kiekvienais metais skelbiamų ministerijos nacionaliniame draudimo plane.

Paramos suma apskaičiuojama kaip mažesnioji iš šių sumų: mokama draudimo įmoka arba hipotetinė draudimo kaina, apskaičiuota ISMEA [2] remiantis nuostoliais, nustatytais tose pačiose savivaldybėse per praėjusius 5 ar 6 metus.

Paramos dydis: 65 % reikalavimus atitinkančios draudimo įmokos dalies – pagal ES reglamentą leidžiamas didžiausias paramos dydis.

Iki 2010 m. lygiavertė parama buvo teikiama pagal nacionalinę priemonę, subsidijomis dengiant 80 % draudimo įmokų.

[1111] Priemonė pradėta taikyti remiantis preliminariai pagal turimą biudžetą ir dalyvavimo prognozes apskaičiuota suma. Kadangi biudžetą sudaro nustatyta didžiausia suma, tikrasis paramos dydis gali keistis priklausomai nuo to, kaip aktyviai ja naudojamasi.

[7777] Paramos dydis 2012 m. pradžioje tebėra orientacinis, nustatytas pagal numatomą pareiškėjų skaičiaus padidėjimą.

[1] Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministerija.

[9999] Pirmavedėmis vadinamos karvės, kurios veršiavosi vieną kartą, o daugiavedės yra tos, kurios veršiavosi bent du kartus.

[8888] 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006 3 31, p. 12).

[2] ISMEA (Istituto di Servizi per il Mercato Agricolo Alimentare – Žemės ūkio ir maisto rinkos paslaugų institutas) yra už žemės ūkio sektoriaus statistiką, tyrimus ir analizes atsakingas viešojo sektoriaus subjektas.

--------------------------------------------------