AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Tuniso ekonomikai neigiamo poveikio turėjo vidaus neramumai po 2011 m. revoliucijos, nestabili padėtis regione (visų pirma karas Libijoje) ir susilpnėjusi tarptautinė aplinka, ypač euro zonoje, su kuria Tunisas palaiko glaudžius prekybos ir finansinius ryšius. 2011 m. ekonomika išgyveno nuosmukį ir, nepaisant tam tikro ekonomikos pagyvėjimo 2012 m., kai vėl atsigavo turizmas bei tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir suaktyvėjo ekonominė veikla, makroekonominė situacija tebėra labai nestabili. Visų pirma gerokai pablogėjo fiskalinė ir mokėjimų balanso padėtis, todėl labai išaugo finansavimo poreikiai.

Kartu, po prezidento Ben Ali nuvertimo 2011 m. sausio 14 d., šalis ėmėsi reikšmingų veiksmų, kad būtų sukurti demokratiniai mechanizmai, įskaitant laisvų rinkimų organizavimą ir Nacionalinės steigiamosios asamblėjos sukūrimą. Nors politiniu pereinamuoju laikotarpiu būta sunkumų ir nestabilumo, tikimasi, kad po šio proceso bus patvirtinta nauja Konstitucija ir 2014 m. pirmą pusmetį surengti nauji rinkimai.

Tokiomis aplinkybėmis 2013 m. balandžio viduryje Tuniso valdžios institucijos pasiekė susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 24 mėnesių 1,75 mlrd. USD (400 % kvotos) vertės rezervinio susitarimo, kurį TVF valdyba patvirtino birželio mėn. Rezervinio susitarimo tikslas – remti vyriausybės ekonominių reformų programą, mažinti ekonominį pažeidžiamumą ir skatinti tvarų ir integracinį augimą.

Todėl 2013 m. rugpjūčio 28 d. Tuniso vyriausybė paprašė ES 500 mln. EUR makrofinansinės pagalbos (MFP), kurios dalis būtų teikiama dotacijos forma (žr. prašymo raštą priede). Europos Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą suteikti Tuniso Respublikai MFP, kurios suma neviršija – 250 mln. EUR. Pagalba būtų suteikta vidutinės trukmės paskolų forma, nenumatant dotacijų, nes Tunisas neatitinka tinkamumo kriterijų, pagal kuriuos teikiamos dotacijos vykdant MFP.

Siūloma ES MFP padėtų Tunisui įgyvendinant TVF programą patenkinti dalį likusių išorės finansavimo poreikių 2014–2015 m. laikotarpiu, kurie sudaro 3,0 mlrd. USD. Ji sumažintų ekonomikos trumpalaikius mokėjimų balanso ir fiskalinius sunkumus, padėtų įgyvendinti su TVF ir Pasaulio banku suderintą koregavimo ir reformų programą, taip pat pagal ES biudžeto paramos operacijas suderintas reformas, visų pirma Sutartį dėl paramos valstybei stiprinti Programme d’Appui à la Relance, iš dalies finansuojamą pagal ES Paramos partnerystei, reformoms ir integraciniam augimui programą (SPRING).

Siūloma MFP atitinka Didžiojo aštuoneto (G8) Dovilio partnerystės iniciatyvos tikslus ir naujosios Europos kaimynystės politikos (EKP) kryptis. Ji taip pat parodytų kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti šalis, pradedančias eiti politinių reformų keliu.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad siūlomo dydžio ir pobūdžio makrofinansinei pagalbai taikomos politinės ir ekonominės sąlygos yra tenkinamos.

· Bendrosios aplinkybės

Po gilaus ekonomikos nuosmukio 2011 m., kai dėl vidaus politinių neramumų ir Libijos konflikto ekonomika susitraukė 1,9 %, 2012 m. nepaisant nepalankios tarptautinės ir vidaus situacijos ekonomika po truputį pradėjo atsigauti ir realiojo BVP augimas padidėjo iki maždaug 3,6 %, daugiausia dėl atsigavusio turizmo ir išaugusių TUI srautų. Nepaisant daug žadančio gamybinės veiklos pagyvėjimo ir turistų srautų padidėjimo 2013 m. viduryje, tebesitęsianti politinė aklavietė, mažesnis, nei tikėtasi, augimas ES, kuri yra pagrindinė Tuniso prekybos partnerė, bei besiformuojančios ekonomikos rinkose ir prastas derlius stabdė ekonominę veiklą. TVF neseniai patikslino 2013 m. BVP augimo prognozę nuo 4 % iki 3 %. Dėl rizikos, kad augimas stipriai mažės, atspindinčios vidaus politinę situaciją, 2014 m. augimo prognozė taip pat buvo sumažinta nuo 4,5 % iki 3,7 %.

Didelį susirūpinimą tebekelia nedarbas, kurio lygis 2013 m. birželio pabaigoje buvo 15,9 %, palyginti su iki revoliucijos buvusiu 13,5 %; itin aukštas jaunimo ir moterų nedarbo lygis. Nuo 2012 m. pradžios būta infliacinio spaudimo, kuris daugiausia paaiškinamas išaugusiomis administruojamosiomis energijos kainomis ir didesnėmis maisto kainomis. Tačiau iki rugsėjo mėn. infliacija vėl sumažėjo iki 5,7 % (o bazinė infliacija – iki 4,4 %) ir tikimasi, kad ji išliks maždaug tokio lygio.

Dėl didelio gamybos apimties atotrūkio ir palyginti stabilios bazinės infliacijos pinigų politika 2011 m. ir pirmuosius 2012 m. mėnesius buvo palanki. Tačiau infliacijai pradėjus sparčiau didėti, o išorės ir fiskaliniam balansui toliau blogėjant, Tuniso centrinis bankas (CBT) ėmėsi kai kurių griežtinimo priemonių, padidindamas savo lyginamąją pinigų politikos palūkanų normą 50 bazinių punktų, palyginti su 2012 m. rugpjūčio mėn. (iki 4 %).

Viešųjų finansų atžvilgiu TVF programoje 2013 m. buvo numatytas nedidelis fiskalinis koregavimas, po kurio fiskalinis deficitas turėtų padidėti iki 7,3 % BVP; tai iš esmės atspindi numatomos bankų kapitalizacijos ir skolų apmokėjimo išlaidas. Tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad nesiėmus naujų priemonių susidarys didelis fiskalinis nuokrypis (dabar prognozuojama, kad deficitas pasieks 8,4 % BVP, jei nebus imtasi taisomųjų priemonių). Tikimasi, kad tokį fiskalinį pablogėjimą iš dalies kompensuos, kaip ir praėjusiais metais, mažesnis viešųjų investicijų įgyvendinimo lygis.

2014 m. TVF ragina imtis papildomo 2 procentinių punktų BVP koregavimo, kad būtų pasiektas programoje numatytas 6,4 % BVP deficito tikslas. Taisomosios priemonės greičiausiai apims energijos tarifų koregavimą kartu kuriant tiksliau orientuotą socialinės apsaugos tinklą, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų (kurios sudaro apie 13 % BVP ir 60 % įplaukų) kontrolės stiprinimą, akcizo mokesčių didinimą siekiant pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą. Finansų sektoriaus rekapitalizavimo poreikiai taip pat turėtų būti tinkamai numatyti biudžeto įstatyme.

2012 m. valdžios sektoriaus skolos lygis išliko 44 % BVP, tačiau numatyta, kad iki šių metų pabaigos šiek tiek padidės iki 45,3 % BVP, o 2014 m. pasieks aukščiausią 49,5 % BVP lygį. Skolos tvarkymo mokesčiai išlieka valdomi – 6 % visų biudžeto išlaidų.

Augimo pagyvėjimas visus 2012 m., kai buvo susilpnėjusi pasaulio paklausa (visų pirma iš ES) ir laikėsi  aukštos plataus vartojimo prekių kainos, prisidėjo prie einamosios sąskaitos deficito padidėjimo iki 8,1 % BVP. 2013 m. deficitas toliau didėjo, o naujausios projekcijos rodo pablogėjimą iki maždaug 8,3 % BVP, palyginti su 7,5 % BVP, numatytais pagal TVF programą. Be to, kol kas 2013 m. TUI įplaukos buvo maždaug 40 % mažesnės, negu iš pradžių buvo numatyta TVF programoje. Oficialios pagalbos išmokos taip pat buvo mažesnės, negu numatyta programoje. Dėl šių finansavimo trūkumų ir didesnio, negu programoje numatyta, einamosios sąskaitos deficito 2013 m. Tunisas patiria didelį mokėjimų balanso atotrūkį (maždaug 750 mln. USD), nors galima Kataro paskola gali padėti jį sumažinti. TVF tikisi, kad šį trūkumą padengs užsienio valiutos atsargų sumažėjimas 600 mln. USD, palyginti su pradiniais programos tikslais, ir tolesnis viešųjų investicijų (kurių didelę dalį sudaro importas) mažėjimas.

2012 m. iš dalies atstatytos oficialiosios užsienio valiutos atsargos 2013 m. pradžioje ėmė sparčiai mažėti. 2013 m. spalio pabaigoje atsargos sudarė 6,9 mlrd. USD ir padengė tik 104 importo dienas. Numatoma, kad 2013 m. pabaigoje jos sudarys 7,5 mlrd. USD, t. y. per 2013 m. sumažės 1,1 mlrd. USD, palyginti su iš pradžių planuotu 400 mln. USD padidėjimu per metus. Nominalusis efektyvusis dinaro kursas nuo revoliucijos sumažėjo maždaug 12 %, o nuo 2013 m. pradžios – maždaug 6 %.

2011 m. krizė turėjo neigiamo poveikio keliems svarbiausiems bankams, visų pirma valstybiniams, kurie patyrė daugiausia rizikos dėl smarkiai nukentėjusio turizmo sektoriaus. Tai paskatino TCB 2012 m. suteikti komerciniams bankams daug lėšų likvidumui užtikrinti, kad padėtų jiems patenkinti refinansavimo poreikius, nors jau buvo pradėtas laipsniškas likvidumo injekcijų mažinimas. Pagal su TVF suderintą programą valdžios institucijos ketina tęsti nuo krizės nukentėjusių  bankų rekapitalizavimą ir reabilitavimą.

Be poreikio restruktūrizuoti ir stiprinti bankų sistemą, keliami tokie svarbūs struktūrinių reformų uždaviniai: mažinti nedarbą kartu keliant aktyvumo lygį (visų pirma tarp moterų), mažinti pajamų ir regionų skirtumus, mažinti pernelyg didelį pasitikėjimą mažos pridėtinės vertės eksporto veiklos plėtra pajūrio zonoje ir pertvarkyti neveiksmingą kainų subsidijų sistemą kartu stiprinant socialinės apsaugos tinklą.

Kaip jau minėta, 2013 m. liepos 7 d. TVF valdyba patvirtino 1,75 mlrd. USD (400 % Tuniso kvotos) rezervinį susitarimą dvejiems metams. Pagrindiniai TVF programos tikslai: i) palaikyti makroekonominį stabilumą iš dalies įgyvendinant struktūrines reformas ir vykdant atrankų bankų rekapitalizavimą; ii) remti integracinį augimą; iii) mažinti išorės pažeidžiamumą ir iv) stiprinti investuotojų ir paramos teikėjų pasitikėjimą.

Patikslintos projekcijos rodo, kad 2014–2015 m. laikotarpiu susidarys dideli mokėjimų balanso poreikiai, o bendras išorės finansavimo trūkumas sudarys 4,4 mlrd. USD. Finansavimo trūkumą iš esmės lėmė du veiksniai – nuolatinis didelis einamosios sąskaitos deficitas ir poreikis 2014–2015 m. laikotarpiu kaupti užsienio valiutos atsargas. Atskaičius išmokas pagal rezervinį susitarimą ir Pasaulio banko plėtros politikos paskolą (DPL), per šį laikotarpį Tunise susidarys 3,0 mlrd. USD likutinis išorės finansavimo trūkumas. Siūloma ES MFP padėtų padengti maždaug 10,8 % likutinio finansavimo trūkumo 2014–2015 m. laikotarpiu.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Nėra

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

ES siekia plėtoti glaudžius santykius su Tunisu ir remti Tuniso ekonomines ir politines reformas. 1995 m. Tunisas tapo pirmąja pietine Viduržemio jūros regiono šalimi, pasirašiusia asociacijos susitarimą su ES. Šis susitarimas tebėra teisinis dvišalio bendradarbiavimo pagrindas. Dvišalius santykius dar labiau sustiprino ES kaimynystės politika, be kita ko, priėmus penkmečio EKP veiksmų planus, kuriuose nustatyti strateginiai šio bendradarbiavimo tikslai; paskutinis planas apima 2013–2017 m. Tunisas taip pat priklauso Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai. Svarbūs ir ekonominiai ryšiai su ES. Didžiausią Tuniso prekybos dalį sudaro prekyba su ES. 2012 m. ES buvo 59,3 % Tuniso importo šaltinis ir 68,1 % jos eksporto paskirties vieta. Tunisas taip pat labai priklauso nuo ES TUI ir kitų finansų srautų, pervedimų ir įplaukų iš turizmo. 2008 m. Tunisas galutinai panaikino pramonės produktų muitų tarifus, taip tapdamas pirmąja Viduržemio jūros regiono šalimi, sudariusia laisvosios prekybos susitarimą su ES. ES pasiūlė Tunisui derėtis dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo, kad gautų visapusišką prieigą prie ES bendrosios rinkos, nors derybos dar neprasidėjo.

ES MFP papildytų bendrą 445 mln. EUR dotacijų sumą, gautą pagal EKPP ir SPRING programą, ir visų pirma sąlygas, numatytas pagal PAR III rinkinį, kuriame dalyvauja ES. Glaudus bendradarbiavimas bus užtikrintas įgyvendinant šias dvi programas, nes jos abi viena kitą papildo ir sustiprina. Jei numatoma MFP suteiks trumpalaikę mokėjimų balanso paramą, tai Sutartis dėl paramos valstybei stiprinti padės užbaigti perėjimo prie demokratijos procesą taikant ekonomikos ir politinio valdymo priemones. Remdama Tuniso valdžios institucijų priimtą tinkamą makroekonominės politikos sistemą ir struktūrines reformas, ES MFP padidintų ES dalyvavimo pridėtinę vertę ir veiksmingumą per kitas finansines priemones. Be to, ji papildytų tarptautinių finansų įstaigų, dvišalių paramos teikėjų ir kitų ES finansų įstaigų suteiktas lėšas ir taip prisidėtų prie bendro finansinės paramos paketo, dėl kurio ištikus krizei susitarė tarptautiniai paramos teikėjai, veiksmingumo.

Apibendrinant, nors Tuniso kelias į visišką demokratiją nėra lengvas ir išlieka daug neužtikrintumo, šalis ėmėsi svarbių veiksmų politinei reformai įgyvendinti, kurios tikslas – stiprinti demokratines institucijas ir priemones, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Šalis taip pat numato ekonominę reformų programą, skirtą tam, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam, darbo vietų kūrimą skatinančiam ir teisingam augimo modeliui.

Siūlymas teikti MFP atitinka ES įsipareigojimą remti Tuniso ekonomines ir politines permainas. Jis taip pat atitinka dviejų MFP sprendimų dėl Kirgizijos Respublikos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės formuluotę[1]. Visų pirma, ir kaip išsamiau paaiškinta pridedamame tarnybų darbiniame dokumente, Komisijos pasiūlymas atitinka šiuos principus: išskirtinio pobūdžio, politinių sąlygų, papildomumo, sąlygiškumo ir finansinės drausmės.

Visos MFP operacijos metu Komisija toliau stebės ir vertins, kaip šie kriterijai tenkinami. Vertindamos politines sąlygas pagalbai teikti, Komisijos tarnybos artimai bendradarbiaus su Europos išorės veiksmų tarnyba.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

· Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

MFP teikiama kaip tarptautinės paramos ekonomikai stabilizuoti ir Tuniso ekonomikos atkūrimo programos dalis. Rengdamos šį pasiūlymą dėl MFP, Komisijos tarnybos konsultavosi su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku, kurie jau įgyvendina plataus masto finansavimo programas. Komisija taip pat nuolat palaikė ryšius su Tuniso valdžios institucijomis.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Padedant išorės konsultantams, 2013 m. gruodžio mėn. Komisija atliks Tuniso valstybės finansų ir administracinių procedūrų kokybės ir patikimumo vertinimą.

· Poveikio vertinimas

MFP ir su ja susieta ekonominio koregavimo ir reformų programa padės Tunisui sumažinti trumpalaikius finansavimo poreikius, kartu paremiant politikos priemones, skirtas vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti tvirtesnį mokėjimų balansą bei fiskalinės būklės tvarumą ir skatinti tvarų augimą, kaip sutarta su TVF. Ji padės didinti viešųjų finansų valdymo veiksmingumą ir skaidrumą, skatinti fiskalines reformas, kuriomis būtų gerinamas mokesčių surinkimas ir mokesčių sistemos progresyvumas, remti pastangas stiprinti socialinės apsaugos tinklą, skatinti darbo rinkos reformas (skirtas nedarbui mažinti ir dalyvavimui darbo rinkoje, visų pirma moterų dalyvavimui, skatinti) ir padėti priimti priemones, skirtas prekybos ir investicijų reglamentavimo sistemai gerinti.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

Europos Sąjunga suteikia Tunisui 250 mln. EUR vertės MFP vidutinės trukmės paskolos forma. Pagalbos tikslai: i) padėti padengti Tuniso likutinius išorės finansavimo poreikius 2014–2015 m., Komisijos nustatytus remiantis TVF įverčiais; ii) remti fiskalinį konsolidavimą ir išorės stabilizavimą vykdant TVF programą; iii) skatinti ir remti Tuniso valdžios institucijų pastangas įgyvendinti priemones, nustatytas pagal ES ir Tuniso EKP veiksmų planą ir; iv) remti struktūrines reformas, skirtas bendram makroekonominiam valdymui gerinti, ekonomikos valdymui stiprinti bei skaidrumui didinti ir tvaraus augimo sąlygoms gerinti.

Pagalbos lėšas planuojama išmokėti trimis paskolos dalimis. Pirmoji dalis (90 mln. EUR) turėtų būti išmokėta 2014 m. viduryje. Antroji dalis (80 mln. EUR), kuri bus išmokama su sąlyga, kad įgyvendinta keletas politikos priemonių, galėtų būti išmokėta 2014 m. pabaigoje. Trečioji ir paskutinė dalis (80 mln. EUR) galėtų būti išmokėta, jei pirmą 2015 m. pusmetį bus laikomasi politikos priemonių. Pagalbą administruos Komisija. Bus taikomos konkrečios Finansinį reglamentą atitinkančios nuostatos dėl sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijos.

Kaip įprasta teikiant MFP, mokėjimai turėtų būti atliekami tik jei su TVF pasirašytame rezerviniame susitarime numatytų programos peržiūrų rezultatai yra teigiami. Be to, Komisija ir Tuniso valdžios institucijos susitarimo memorandume turėtų susitarti dėl konkrečių struktūrinių reformų priemonių. Komisija sieks struktūrinių reformų, skirtų bendram makroekonomikos valdymui ir tvaraus augimo sąlygoms gerinti (pvz., siekiant viešųjų finansų valdymo skaidrumo ir efektyvumo, fiskalinių reformų, socialinio saugumo tinklui stiprinti skirtų reformų, darbo rinkos reformų ir prekybos ir investicijų reglamentavimo sistemai gerinti skirtų reformų).

Sprendimas visą MFP sumą išmokėti paskolų forma yra pagrįstas, atsižvelgiant į Tuniso išsivystymo lygį (vertinant pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas) ir skolos rodiklius. Jis taip pat atitinka Pasaulio banko ir TVF politiką Tuniso atžvilgiu. Iš tiesų, Tunisas netenkina reikalavimų lengvatiniam finansavimui gauti nei iš Tarptautinės plėtros asociacijos, nei iš TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondo.

· Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnis.

· Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tokiu mastu, kokiu Tuniso makroekonomikos stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslų valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios, todėl jų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu. Pagrindinės priežastys – biudžeto apribojimai nacionaliniu lygmeniu ir poreikis užtikrinti patikimą pagalbos teikėjų veiksmų koordinavimą siekiant užtikrinti didžiausią pagalbos mastą ir veiksmingumą.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą: juo nesiekiama daugiau, negu būtina minėtiems makroekonomikos stabilumo atkūrimo trumpuoju laikotarpiu tikslams įgyvendinti, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini to siekiant.

Remdamasi TVF skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į rezervinį susitarimą, Komisija nustatė, kad pagalbos suma 2014–2015 m. laikotarpiu padengtų 10,8 % likutinio finansavimo trūkumo. Atsižvelgiant į pagalbą, kurią Tunisui įsipareigojo suteikti kiti dvišaliai ir daugiašaliai pagalbos teikėjai ir kreditoriai, laikoma, kad ši ES tenkanti dalis yra tinkama.

· Pasirinkta priemonė

Projektų finansavimas arba techninė pagalba nebūtų tinkamos arba pakankamos priemonės šiems makroekonominiams tikslams įgyvendinti. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias MFP privalumas yra tai, kad ją teikiant sumažėtų išorės finansinių suvaržymų ir būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. Kadangi teikiant MFP padedama sukurti bendrą tinkamą pagrindą makroekonominei ir struktūrinei politikai vykdyti, ši pagalba gali padidinti kitų Tunise vykdomų veiksmų, finansuojamų pagal kitas siauresnio profilio ES finansines priemones, veiksmingumą.

Siūloma programa taip pat sustiprins vyriausybės įsipareigojimą vykdyti reformas ir jos siekį palaikyti glaudesnius ryšius su ES. Šito bus pasiekta, inter alia, tinkamai laikantis pagalbos išmokėjimo sąlygų. Žvelgiant plačiau, tai būtų ženklas kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti šalis, iš tiesų pradedančias eiti politinių reformų keliu.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Numatoma pagalba būtų suteikta paskolos forma ir turėtų būti finansuojama per skolinimosi operaciją, kurią ES vardu vykdys Komisija. Biudžeto išlaidos pagalbai atitiks atidėjinius, kurie sudaro 9 % sumų, išmokėtų iš ES išorės skolinimui skirto garantijų fondo, pagal biudžeto eilutę 01 04 03 06 („Garantijų fondo atidėjiniai“)[2]. Darant prielaidą, kad pirmoji ir antroji paskolos dalys bus išmokėtos 2014 m. (bendra suma – 170 mln. EUR) , o trečioji (80 mln. EUR) – 2015 m., ir laikantis garantijų fondo mechanizmo taisyklių, atidėjiniai bus įtraukti į 2016–2017 m. biudžetą.

5.           NEPRIVALOMI DUOMENYS

· Nuostata dėl peržiūros, keitimo, laikinojo galiojimo

Į pasiūlymą įtraukta laikinojo galiojimo išlyga. Siūloma MFP turėtų būti galima naudotis dvejus su puse metų nuo pirmosios susitarimo memorandumo įsigaliojimo dienos.

2013/0416 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[3],

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros[4],

kadangi:

(1)       Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Tuniso Respublikos (toliau – Tuniso) santykių pagrindas – Europos kaimynystės politika (EKP). Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių asociacijos susitarimas, sudarytas tarp Europos bendrijos ir jos valstybių narių, iš vienos pusės, ir Tuniso – iš kitos, įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. Pagal šį asociacijos susitarimą Tunisas 2008 m. galutinai panaikino muitų tarifus pramonės produktams ir taip tapo pirmąja Viduržemio regiono šalimi sudariusia laisvosios prekybos sutartį su Sąjunga. Dvišalis politinis dialogas ir ekonominis bendradarbiavimas buvo toliau plėtojami įgyvendinant EKP veiksmų planus; paskutinis šiuo metu svarstomas planas apimtų 2013–2017 m. laikotarpį;

(2)       nuo 2010 m. pabaigos Tuniso ekonomikai didelį poveikį darė vietos įvykiai, susiję su įvykiais pietiniame Viduržemio jūros regione, žinomais kaip Arabų pavasaris, ir po to prasidėję neramumai regione, visų pirma kaimyninėje Libijoje. Šie įvykiai ir silpna pasaulio ekonominė aplinka, visų pirma ekonomikos nuosmukis euro zonoje, kuri yra Tuniso pagrindinė prekybos ir finansų partnerė, padarė labai neigiamą poveikį Tuniso ekonomikai, dėl kurio sulėtėjo augimas ir susidarė dideli išorės ir biudžeto finansavimo trūkumai;

(3)       2011 m. sausio 14 d. nuvertus prezidentą Ben Ali, 2011 m. spalio 23 d. įvyko pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai. Nuo to laiko veikia Nacionalinė steigiamoji asamblėja ir, nors politiniu pereinamuoju laikotarpiu būta sunkumų, pagrindinės politinės jėgos deda bendras pastangas, kad toliau būtų įgyvendinamos reformos siekiant pilnavertės demokratinės sistemos;

(4)       nuo Arabų pavasario pradžios Sąjunga įvairiomis progomis yra išreiškusi pasižadėjimą remti Tunisą šiam įgyvendinant ekonomines ir politines reformas. Šis pasižadėjimas buvo dar kartą patvirtintas 2012 m. lapkričio mėn. vykusio Sąjungos ir Tuniso asociacijos tarybos susitikimo išvadose. Finansinė Sąjungos parama Tuniso reformų procesui atitinka Sąjungos politiką Viduržemio jūros pietinio regiono atžvilgiu, kaip numatyta Europos kaimynystės politikoje;

(5)       Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti išskirtinė nesusietos ir netikslinės pagalbos užtikrinant mokėjimų balansą finansinė priemonė, kuria būtų siekiama atkurti pagalbą gaunančios šalies tvarią išorės finansavimo būklę ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti, visų pirma programos įgyvendinimo laikotarpiu, ir stiprinti atitinkamų susitarimų bei programų su Sąjunga įgyvendinimą;

(6)       2013 m. balandžio mėn. Tuniso valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sudarė neprevencinio pobūdžio trejų metų rezervinį susitarimą dėl 1 150 mln. SST Tuniso ekonominiam koregavimui ir reformų programai remti; TVF programos tikslai atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslą, t. y. siekį sušvelninti trumpalaikius mokėjimų balanso sunkumus, o griežtų koregavimo priemonių įgyvendinimas atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslą;

(7)       remdama Tuniso ekonominių ir politinių reformų darbotvarkę 2011–2013 m. Sąjunga skyrė 290 mln. EUR subsidijų pagal įprastą bendradarbiavimo programą. Be to, 2011–2013 m. Tunisui buvo skirta 155 mln. EUR pagal Paramos partnerystei, reformoms ir integraciniam augimui programą (SPRING);

(8)       2013 m. rugpjūčio mėn. Tunisas, atsižvelgdamas į blogėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, paprašė Sąjungos makrofinansinės pagalbos;

(9)       Kadangi Tunisas yra šalis, kuriai taikoma EKP, reikėtų laikyti, kad jis turi teisę gauti Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

(10)     atsižvelgiant į tai, kad nepaisant TVF ir kitų daugiašalių įstaigų suteiktų lėšų, išlieka didelis likutinis Tuniso mokėjimų balanso išorės finansavimo trūkumas, Sąjungos makrofinansinė pagalba, kuri turi būti skiriama Tunisui (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba) šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis laikoma tinkamu atsaku į Tuniso prašymą paremti ekonomikos stabilizavimą kartu įgyvendinant TVF programą; Sąjungos makrofinansinė pagalba paremtų Tuniso ekonomikos stabilizaciją ir struktūrinių reformų darbotvarkę, papildydama lėšas, gaunamas pagal TVF finansinį susitarimą;

(11)     Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti siekiama remti Tuniso tvarios išorės finansavimo būklės atkūrimą ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(12)     nustatant Sąjungos makrofinansinės pagalbos sumą remiamasi visapusišku Tuniso likutinio išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiama į jos pajėgumą užtikrinti finansavimą nuosavais ištekliais, visų pirma panaudojant turimus tarptautinius išteklius. Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Nustatant pagalbos sumą taip pat atsižvelgiama į numatomus daugiašalių pagalbos teikėjų finansinius įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų pagalbos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Tunise jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones bei viso Sąjungos dalyvavimo pridėtinę vertę;

(13)     Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė pagalba teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius principus, tikslus ir priemones įvairiose išorės veiksmų srityse bei kitą susijusią Sąjungos politiką;

(14)     Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika Tuniso atžvilgiu. Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės pagalbos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(15)     Sąjungos makrofinansine pagalba turėtų būti remiamas Tuniso įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, tokių kaip demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, darnus vystymasis ir skurdo mažinimas, bei atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(16)     išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Tunisas laikytųsi veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslai turėtų būti: didinti Tuniso viešųjų finansų valdymo sistemos veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, darbo vietų kūrimui ir fiskalinei konsolidacijai remti. Komisija turėtų reguliariai stebėti ir sąlygų, ir tų tikslų įgyvendinimą;

(17)     siekiant užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine pagalba susiję Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Tunisas turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia pagalba siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, o Europos Audito Rūmai – auditą;

(18)     Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos įgaliojimams;

(19)     atidėjinio, reikalingo makrofinansinei pagalbai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(20)     Sąjungos makrofinansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su pagalba susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(21)     siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011[5];

(22)     Sąjungos makrofinansinė pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Tuniso valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į pagalbos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, galimą svarbų poveikį, tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės pagalbos Tunisui sumą, priimant susitarimo memorandumą ar atliekant bet kurį pagalbos sumažinimą, jos teikimo sustabdymą ar jos atšaukimą turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.           Siekdama paremti Tuniso ekonomikos stabilizaciją ir reformas, Sąjunga suteikia Tunisui makrofinansinę pagalbą (toliau – Sąjungos makrofinansinė pagalba), kuri neviršija 250 mln. EUR. Ši pagalba padės padengti Tuniso mokėjimų balanso poreikius, kaip nustatyta dabartinėje TVF programoje.

2.           Visa makrofinansinės pagalbos suma Tunisui suteikiama paskolų forma. Komisijai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pasiskolinti reikalingus išteklius ir juos paskolinti Tunisui. Paskolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 metų.

3.           Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimą administruoja Komisija, laikydamasi TVF ir Tuniso susitarimų ar susitarimo memorandumų ir pagrindinių ekonomikos reformų principų ir tikslų, išdėstytų ES ir Tuniso asociacijos susitarime ir ES ir Tuniso 2013–2017 m. veiksmų plane, suderintame pagal EKP. Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius, susijusius su Sąjungos makrofinansine pagalba, įskaitant jos išmokas, ir laiku pateikia toms institucijoms atitinkamus dokumentus.

4.           Sąjungos makrofinansinė pagalba teikiama dvejus su puse metų nuo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo pirmosios dienos.

5.           Jei Sąjungos makrofinansinės pagalbos mokėjimo laikotarpiu Tuniso finansavimo poreikiai gerokai sumažėja, palyginti su pirminiais skaičiavimais, Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, sumažina pagalbos sumą, laikinai sustabdo arba nutraukia jos teikimą.

2 straipsnis

Išankstinė Sąjungos makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga yra ta, kad Tunisas laikytųsi veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms. Komisija stebi, kaip šios sąlygos laikomasi Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu. Šis straipsnis taikomas laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES[6].

3 straipsnis

1.           Laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija susitaria su Tuniso valdžios institucijomis dėl Sąjungos makrofinansinei pagalbai taikytinų aiškiai apibrėžtų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų, daugiausia dėmesio skiriant struktūrinėms reformoms ir patikimiems viešiesiems finansams, kurios turi būti išdėstytos susitarimo memorandume (toliau – susitarimo memorandumas), apimančiame tų sąlygų įgyvendinimo tvarkaraštį. Susitarimo memorandume išdėstyta ekonominė politika ir finansinės sąlygos atitinka 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus susitarimus ir susitarimo memorandumus, įskaitant makroekonominio koregavimo ir struktūrinių reformų programas, kurias remiamas TVF įgyvendina Tunisas.

2.           Šiomis sąlygomis bus siekiama visų pirma didinti Tuniso viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat ir naudojant Sąjungos makrofinansinę pagalbą. Planuojant politikos priemones deramai atsižvelgiama ir į pažangą, padarytą abipusio rinkos atvėrimo, taisyklėmis grindžiamos sąžiningos prekybos plėtojimo ir kitų Sąjungos išorės politikos prioritetų srityse. Komisija reguliariai stebi pažangą siekiant tų tikslų.

3.           Sąjungos makrofinansinės pagalbos finansinės sąlygos išsamiai išdėstomos paskolos susitarime, dėl kurio susitaria Komisija ir Tuniso valdžios institucijos.

4.           Komisija reguliariai tikrina, ar toliau laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant be kita ko, ar Tuniso ekonominė politika atitinka Sąjungos makrofinansinės pagalbos tikslus. Tai darydama Komisija glaudžiai koordinuoja veiksmus su TVF ir Pasaulio banku, o prireikus – su Europos Parlamentu ir Taryba.

4 straipsnis

1.           Laikydamasi 3 dalies sąlygų Komisija Sąjungos makrofinansinę pagalbą teikia trimis paskolos dalimis. Kiekvienos dalies dydis nustatomas susitarimo memorandume.

2.           Sąjungos makrofinansinės pagalbos, teikiamos paskolų forma, sumos prireikus nustatomos laikantis Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 480/2009[7].

3.           Komisija priima sprendimą dėl išmokų mokėjimo atsižvelgdama į tai, ar įvykdytos visos šios sąlygos:

(a) 2 straipsnyje išdėstyta išankstinė sąlyga;

(b) toliau sėkmingai tęsiamas politikos programos, kuri apima griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas, kartu laikantis TVF atsargumo principu neparemto susitarimo dėl kredito suteikimo, ir

(c) susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas laikantis konkretaus tvarkaraščio.

Antroji dalis išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo. Trečioji dalis išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po antrosios dalies išmokėjimo.

4.           Jei 3 dalyje nurodytos sąlygos neįvykdytos, Komisija laikinai sustabdo arba atšaukia Sąjungos makrofinansinės pagalbos išmokėjimą. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie to sustabdymo ar atšaukimo priežastis.

5.           Sąjungos makrofinansinė pagalba išmokama per Tuniso centrinį banką. Remiantis susitarimo memorandumo nuostatomis, dėl kurių bus susitarta, įskaitant likutinių biudžeto finansavimo poreikių patvirtinimą, Sąjungos lėšos gali būti pervestos Tuniso finansų ministerijai, kuri yra galutinis gavėjas.

5 straipsnis

1.           Su Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalimi, kuri yra teikiama paskolos forma, susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais, taikant tą pačią lėšų įskaitymo dieną, ir dėl tų operacijų Sąjungai nereikia spręsti su terminų pasikeitimu susijusių klausimų ir ji nepatiria jokios valiutų keitimo kurso rizikos ar kokios nors kitos komercinės rizikos.

2.           Esant palankioms aplinkybėms ir jei Tunisas to prašo, Komisija gali imtis būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad paskolos terminai ir sąlygos būtų papildyti išankstinio grąžinimo sąlyga, atitinkančia atitinkamą skolinimosi operacijų terminų ir sąlygų nuostatą.

3.           Esant palankioms aplinkybėms sumažinti paskolos palūkanų normą ir jei Tunisas to prašo, Komisija gali nuspręsti refinansuoti visą ar dalį jos pradinio skolinimosi arba gali restruktūrizuoti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos atliekamos laikantis 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, ir dėl jų neturi būti pratęstas susijusio skolinimosi grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos dieną likusi mokėtino kapitalo suma.

4.           Visas Sąjungos patirtas išlaidas, kurios susijusios su skolinimosi ir skolinimo operacijomis pagal šį sprendimą, padengia Tunisas.

5.           Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų pokyčius.

6 straipsnis

1.           Sąjungos makrofinansinė pagalba įgyvendinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[8] ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012[9].

2.           Įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą taikomas tiesioginis valdymas.

3.           Susitarimo memorandume ir susitarime dėl paskolos, dėl kurių turi būti susitarta su Tuniso valdžios institucijomis, pateikiamos nuostatos, kuriomis:

(a) užtikrinama, kad Tunisas reguliariai tikrintų, ar tinkamai panaudotas iš Sąjungos biudžeto suteiktas finansavimas, imtųsi atitinkamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;

(b) užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei pagalbai, prevencijai ir kovai su jais, pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 988/95[10], Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96[11] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[12];

(c) Komisijai, įskaitant Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojami atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;

(d) Komisijai ir Europos Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, veiklos vertinimus;

(e) užtikrinama, kad nustačius, jog Sąjungos makrofinansinės pagalbos pagal šį sprendimą valdymo atžvilgiu Tunisas sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turi teisę susigrąžinti visą dotaciją ir (arba) anksčiau laiko susigrąžinti paskolą.

4.           Sąjungos makrofinansinės pagalbos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija atlieka veiklos vertinimus ir taip stebi, ar su tokia pagalba susijusios Tuniso finansinės priemonės, administracinės procedūros ir vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai yra patikimi.

7 straipsnis

1.           Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

8 straipsnis

1.           Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Ataskaitoje:

(a) išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę pagalbą;

(b) įvertinama Tuniso ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;

(c) Ataskaitoje nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, Tuniso einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.

2.           Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto pagalbos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post įvertinimo ataskaitą, kurioje įvertinami suteiktos Sąjungos makrofinansinės pagalbos rezultatai ir veiksmingumas bei mastas, kokiu ja buvo prisidėta prie pagalbos tikslų.

9 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                                                     Tarybos vardu

Pirmininkas                                                                             Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslai

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Makrofinansinė pagalba Tuniso Respublikai

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[13]

Politikos sritis –        01 antraštinė dalis – Ekonomikos ir finansų reikalai

Vizitai į cheminių ginklų naikinimo objektus.          Veikla 03 – Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

1.3         Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

1.4         Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

„Skatinti gerovę už ES ribų“

Pagrindinė su ECFIN GD susijusi veiklos sritis yra siejama su:

1. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo skatinimu gilinant ekonominę analizę ir stiprinant politinį dialogą bei patarimų dėl veiksmų planų ekonominių aspektų teikimą;

2. makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims partnerėms rengimu, stebėjimu ir įgyvendinimu, bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis finansų įstaigomis.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas Nr. 1: „Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims teikimas siekiant įveikti jų mokėjimų balanso krizę ir atkurti išorės skolos tvarumą“.

Atitinkama VGV / VGB veikla. Tarptautiniai ekonominiai ir finansiniai santykiai, pasaulinis valdymas.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Siūlomą pagalbą sudaro 250 mln. EUR ES paskola Tuniso Respublikai (toliau – Tunisas), skirta tvaresnei mokėjimų balanso būklei užtikrinti. Pagalba, išmokama trimis dalimis, padės šaliai įveikti ekonominius ir socialinius sunkumus, patirtus dėl neramumų šalyje ir regione. Ji taip pat skatins struktūrines reformas, skirtas tvariam ekonomikos augimui didinti ir viešųjų finansų valdymui gerinti.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Valdžios institucijų bus prašoma reguliariai teikti Komisijos tarnyboms tam tikrus rodiklius, o prieš išmokant antrąją ir trečiąją pagalbos dalis pateikti išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.

Komisijos tarnybos, atlikusios Tunise vykdomų finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą rengiantis šiai operacijai, ir toliau vykdys valstybės finansų valdymo stebėseną. ES delegacija Tunise taip pat reguliariai teiks ataskaitas pagalbos stebėsenai svarbiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad iš šių organizacijų pasisemtų patirties vykdant veiklą Tunise.

Siūlomame teisėkūros sprendime numatyta metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje pateikiamas šios operacijos įgyvendinimo vertinimas. Nepriklausomas pagalbos ex-post vertinimas bus atliktas per dvejus metus nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Pagalba bus išmokama su sąlyga, kad bus sėkmingai įgyvendinamas Tuniso ir TVF rezervinis susitarimas. Be to, Komisija susitaria su Tuniso valdžios institucijomis dėl konkrečių politikos sąlygų, išvardytų Susitarimo memorandume, kurios turi būti įvykdytos prieš Komisijai išmokant antrąją ir trečiąją dalis.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Siūloma MFP padės šaliai įveikti ekonominį sukrėtimą, kurį sukėlė neramumai šalyje ir regione, taip pat skatinti makroekonominį stabilumą, ekonomines reformas ir politinę pažangą šalyje. Papildydama tarptautinių finansų įstaigų, ES ir kitų paramos teikėjų suteiktas lėšas, ji prisidės prie bendro finansinės paramos paketo, dėl kurio ištikus krizei susitarė tarptautiniai paramos teikėjai, veiksmingumo.

Siūloma programa taip pat sustiprins vyriausybės įsipareigojimą vykdyti reformas ir jos siekį palaikyti glaudesnius ryšius su ES. Šito bus pasiekta, inter alia, tinkamai laikantis pagalbos išmokėjimo sąlygų. Žvelgiant plačiau, tai būtų ženklas kitoms regiono šalims, kad ES yra pasirengusi ekonomiškai sunkiu metu remti tokias šalis kaip Tunisas, iš tiesų pradedančias eiti politinių reformų keliu.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Nuo 2004 m. buvo atlikta penkiolika makrofinansinės pagalbos operacijų ex-post vertinimų. Vertinimuose daroma išvada, kad MFP operacijomis prisidedama (nors kartais nedaug ir netiesiogiai) prie pagalbą gaunančios šalies išorės tvarumo gerinimo, makroekonominio stabilumo ir struktūrinių reformų pažangos. Daugeliu atvejų MFP operacijos darė teigiamą poveikį pagalbą gaunančios šalies mokėjimų balansui ir padėjo sušvelninti jos biudžeto suvaržymus. Ji taip pat turėjo įtakos šiek tiek didesniam ekonomikos augimui.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

ES yra viena iš pagrindinių paramos Tunisui teikėjų. Remdama Tuniso politinių ir ekonominių reformų darbotvarkę 2011–2013 m. ES skyrė 290 mln. EUR subsidijų pagal įprastą bendradarbiavimo programą. Be to, 2011–2013 m. laikotarpiu 140 mln. EUR Tunisui buvo skirta pagal SPRING programą.

Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausias MFP privalumas būtų tai, kad ja būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą, kartu skatinant tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. MFP neužtikrinama reguliari finansinė parama; ji taip pat nėra skirta šalių gavėjų ekonominei ir socialinei plėtrai. MFP nutraukiama iš karto, kai tik atkuriamas šalies išorės finansinės padėties tvarumas. Po to turėtų būti vykdomos nuolatinės ES bendradarbiavimo pagalbos priemonės.

MFP taip pat skirta papildyti tarptautinių finansų institucijų vykdomas operacijas, visų pirma koregavimo ir reformų programą, remiamą pagal TVF rezervinį susitarimą, ir Pasaulio banko pagal vystymosi politiką suteiktą paskolą.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

X Pasiūlymas (iniciatyva) galioja 2,5 metų nuo susitarimo memorandumo įsigaliojimo, kaip nustatyta sprendimo 1 straipsnio 4 dalyje.

X Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2017 m.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[14]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Ši pagalba yra makroekonominio pobūdžio ir jos struktūra suderinama su TVF remiama ekonomine programa. Komisijos tarnybos vykdys stebėseną remdamosi rezerviniu susitarimu ir konkrečių reformų priemonių, dėl kurių susitarta susitarimo memorandume su Tuniso valdžios institucijomis, įgyvendinimo pažanga (taip pat žr. 1.4.4 punktą).

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Su šia MFP operacija sietina pasitikėjimo, strateginė ir politinė rizika.

Egzistuoja rizika, kad makrofinansinė pagalba, kuri nėra paskirta konkrečioms išlaidoms padengti, gali būti naudojama nesąžiningai. Apskritai ši rizika yra susijusi su tokiais veiksniais, kaip Centrinio banko ir Finansų ministerijos kokybės valdymo sistemos ir pakankamas vidaus ir išorės audito pajėgumas.

Kita svarbi rizika pagalbos operacijai kyla dėl regiono ekonominio ir politinio nestabilumo, visų pirma Libijoje, kuris turi tiesioginės įtakos Tuniso ekonomikai. Vietos lygmeniu pagrindinė rizika yra nestabilumas, susijęs su politinių ir ekonominių reformų proceso sunkumais. Visiškam stabilizavimo ir reformų priemonių įgyvendinimui, kurį remia tarptautinė bendruomenė, įskaitant siūlomą MFP operaciją, gali pakenkti socialinis nepasitenkinimas.

Galiausia egzistuoja rizika, kylanti dėl galimo Europos ir pasaulinės ekonominės aplinkos pablogėjimo ir tarptautinių energijos bei maisto kainų padidėjimo.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Makrofinansinei pagalbai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.

2.2.3.     Kontrolės priemonių taikymo išlaidos ir nauda ir galimas nesilaikymo lygis

Pagrindinės Komisijos išlaidos, susijusios su tikrinimo ir kontrolės metodais, taip pat prieš operaciją atliktų finansinių ir administracinių vizitų veiklos vertinimo išlaidos aprašytos 3.2.1 lentelėje. Be to, yra Europos Audito Rūmų ir galimų OLAF intervencijų išlaidų. Veiklos vertinimas ne tik padeda įvertinti nesąžiningo lėšų panaudojimo riziką, bet papildomai suteikia naudingos informacijos apie reikalingas reformas finansų valdymo srityje ir į tai atsižvelgiama operacijos politinėse sąlygose. Kalbant apie tikėtiną reikalavimų nesilaikymo lygį, remiantis MFP priemonės taikymo patirtimi nuo jos sukūrimo laikoma, kad tokia rizika (paskolos negrąžinimas ar nesąžiningas lėšų panaudojimas) yra labai nedidelė.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant sumažinti sukčiavimo riziką, buvo imtasi kelių priemonių.

Pirma, į siūlomą makrofinansinės pagalbos Tunisui teisinį pagrindą įtraukta nuostatą dėl sukčiavimo prevencijos priemonių. Šios priemonės bus plačiau aprašytos susitarimo memorandume ir paskolos sutartyje, numatant nuostatas dėl patikrinimo, sukčiavimo prevencijos, auditų ir lėšų susigrąžinimo sukčiavimo arba korupcijos atvejais. Taip pat numatoma, kad bus nustatytos konkrečios politikos sąlygos, taikomos teikiant pagalbą, daugiausia valstybės finansų valdymo srityje, siekiant stiprinti veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę.

Antra, prieš sudarant susitarimo memorandumą Komisijos tarnybos, padedant tinkamai įgaliotiems išorės ekspertams, atliks finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimą Finansų ministerijoje ir Tuniso centriniame banke, kad būtų įgyvendinti Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento reikalavimai. Šis patikrinimas leis nustatyti, ar makrofinansinės pagalbos patikimo finansų valdymo sistema Tunise yra pakankamai veiksminga, ir apims tokias sritis kaip valdymo struktūra ir organizacija, lėšų valdymas ir kontrolė, IT sistemų saugumas, vidaus ir išorės audito pajėgumas bei centrinio banko nepriklausomumas. Atsižvelgus į šį vertinimą ir suderinus su nacionalinėmis valdžios institucijomis gali būti nustatyti konkretūs mechanizmai, taikomi pagalbos gavėjų vykdomam lėšų valdymui. Be to, pagalba būtų išmokėta į specialią sąskaitą Tuniso centriniame banke.

Galiausiai pagalbai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, įskaitant OLAF, ir Europos Audito Rūmai.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto eilutės

01 03 02 Makrofinansinė pagalba

01 03 06 Garantijų fondo atidėjiniai[15]

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas…..............….] || DA / NDA ([16]) || ELPA šalių[17] || šalių kandidačių[18] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

4. || 01 03 02 Makrofinansinė pagalba || Skirtumas || NE || NE || NE || NE

4. || 01 03 06 Garantijų fondo atidėjiniai || Skirtumas || NE || NE || NE || NE

01 04 03 06 – Europos Sąjungos garantija ES paskoloms, skirtoms teikti makrofinansinę pagalbą trečiosioms šalims. Išorės veiksmų garantijų fondui lėšos atidedamos pagal Fondo reglamentą su pakeitimais. Pagal šį reglamentą atidėjiniai apskaičiuojami nuo metų pabaigoje negrąžintos sumos. Atidėjinių suma apskaičiuojama n metų pradžioje, iš planuojamos sumos atėmus Fondo grynojo turto vertę n-1 metų pabaigoje. Ši atidėjinių suma n metais įrašoma į n+1 metų preliminarų biudžetą, o n+1 metų pradžioje visa ši suma viena operacija pervedama iš Garantijų fondo atidėjinių (biudžeto eilutė 01 03 06). Todėl apskaičiuojant Fondo atidėjinių sumą, 9 % (daugiausia 22,5 mln. EUR) visos faktiškai išmokėtos sumos bus įskaičiuota į planuojamą „n-1“ metų pabaigos sumą.

Biudžeto įrašas („p.m.“), kuriame nurodyta biudžeto garantija paskolai, bus panaudotas tik tuomet, jei bus faktiškai pareikalauta šios garantijos. Tikimasi, kad biudžeto garantijos nebus pareikalauta.

¨¨Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės (netaikoma).

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 4. || || || [Antraštinė dalis: ES – pasaulio partnerė]

GD: <ECFIN> || || || 2013 metai[19] || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || IŠ VISO

ŸVeiklos asignavimai || || || || || ||

Biudžeto eilutė 01 03 06 – Garantijų fondo atidėjiniai || Įsipareigojimai || (1a) || || || || 15.3 || 7.2 || 22.5

Mokėjimai || (2a) || || || || 15.3 || 7,2 || 22,5

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[20] (veiklos vertinimas ir ex-post vertinimas) || || || || || ||

01 03 02 biudžeto eilutė || Įsipareigojimai || (3) || 0,05 || || || 0,15 || || 0,20

|| Mokėjimai || (3a) || || 0,05 || || 0,05 || 0,10 || 0,20

IŠ VISO asignavimų ECFIN GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,05 || || || 15,45 || 7,2 || 22,7

Mokėjimai || =2+2a +3 || || 0,05 || || 15,35 || 7,3 || 22,7

ŸIŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,05 || || || 15,45 || 7,2 || 22,7

Mokėjimai || (5) || || 0,05 || || 15,35 || 7,3 || 22,7

ŸIŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,05 || || || 15,45 || 7,2 || 22,7

Mokėjimai || =5+ 6 || || 0,05 || || 15,35 || 7,3 || 22,7

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || || Administracinės išlaidos

|| || || 2013 metai || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || IŠ VISO

GD: <…….> || ||

ŸŽmogiškieji ištekliai || 0,030 || 0,028 || 0,021 || 0,010 || 0,016 || 0,105

ŸKitos administracinės išlaidos || 0,015 || 0,015 || 0,010 || || || 0,040

IŠ VISO ECFIN GD || Asignavimai || 0,045 || 0,043 || 0,031 || 0,010 || 0,016 || 0,145

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,045 || 0,043 || 0,031 || 0,010 || 0,016 || 0,145

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2013 metai[21] || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,095 || 0,043 || 0,031 || 15,46 || 7,216 || 22,845

Mokėjimai || 0,045 || 0,093 || 0,031 || 15,36 || 7,316 || 22,845

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || || || || || ||

||

|| || || || || || || || || || || ||

1 KONKRETUS TIKSLAS[22] || || || || || || || || || || ||

|| || 2013 metai || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || ||

|| Tipas || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Visas skaičius || Iš viso išlaidų

- 1 rezultatas || Veiklos vertinimas || 1 || 0,05 || || || || || || || || || 1 || 0,05

- 2 rezultatas || Ex-post vertinimas || || || || || || || 1 || 0,15 || || || 1. || 0,15

- 3 rezultatas || Garantijų fondo atidėjiniai || || || || || || || 1 || 15,3 || 1 || 7,2 || 2 || 22,5

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || 1 || 0,05 || || || || || 2 || 15,45 || 1 || 7,2 || 4 || 22,7

IŠ VISO IŠLAIDŲ || 1 || 0,05 || || || || || 2 || 15,45 || 1 || 7,2 || 4 || 22,7

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2013 metai[23] || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,030 || 0,028 || 0,021 || 0,010 || 0,016 || || || || 0,105

Kitos administracinės išlaidos || 0,015 || 0,015 || 0,010 || || || || || || 0,040

Pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0,045 || 0,043 || 0,031 || 0,010 || 0,016 || || || || 0,145

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[24]  || || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || ||

Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,045 || 0,043 || 0,031 || 0,010 || 0,016 || || || || 0,145

Administracinių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų asignavimų, kurie atsakingam GD gali būti skiriami pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

– X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| 2013 metai || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

ŸEtatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

01 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0,227 || 0,212 || 0,159 || 0,076 || 0,121 || || ||

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas – FTE)[25]

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || ||

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || ||

XX 01 04 yy[26] || - būstinėje || || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || ||

IŠ VISO || 0,227 || 0,212 || 0,159 || 0,076 || 0,121 || || ||

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Skyrių vadovai: prižiūrėti ir valdyti veiklą, susitarti dėl paskolos sutarties peržiūros ataskaitų, vadovauti misijoms ir vertinti pažangą sąlygų vykdymo srityje. Pareigūnai: rengti susitarimo memorandumus, palaikyti ryšius su valdžios institucijomis ir TFĮ, palaikyti ryšius su išorės ekspertais dėl veiklos vertinimo ir ex-post vertinimo, vykti į patikrinimo komandiruotes, rengti Komisijos tarnybų ataskaitas ir Komisijos procedūras, susijusias su pagalbos administravimu.

Išorės personalas || Nėra duomenų

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

[1]               2013 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 1025/2013/ES, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Kirgizijos Respublikai; Sprendimo, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Jordanijos Hašimitų Karalystei, projektas, kurį priimti numatoma 2013 m. gruodžio mėn.

[2]               01 04 01 14 biudžeto eilutė pradedant 2014 m. biudžetu tampa 01 03 06 eilute.

[3]               OL C […], […], p. […].

[4]               2012 m. [...] Europos Parlamento pozicija ir 2012 m. [... ] Tarybos sprendimas.

[5]              2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

[6]               2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

[7]               2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

[8]               2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

[9]               2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

[10]             1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

[11]             1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL l 292, 1996 11 15, p. 2).

[12]             2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

[13]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB –  veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[14]             Išsamią informaciją apie valdymo metodus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[15]             01 04 01 14 biudžeto eilutė pradedant 2014 m. biudžetu tampa 01 03 06 eilute.

[16]             DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[17]             ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

[18]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[19]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[20]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[21]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[22]             Kaip apibūdinta 1.4.2 dalyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“.

[23]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[24]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[25]             CA= sutartininkas („Contract Agent“); LA = vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE = deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT = per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED= jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[26]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).