52012PC0237

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pasiūlymo aplinkybės

· Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant tyrimą dėl tam tikro importuojamo, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET).

· Bendrosios aplinkybės

Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento įgyvendinimą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus.

· Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Šiuo metu galioja 2005 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1645/2005, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2603/2000, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikram importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui, nustatytos galutinės priemonės.

· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Netaikoma.

2.           Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas

· Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas.

· Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

· Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą.

Pagrindiniame reglamente nėra nuostatų dėl bendro poveikio vertinimo, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

· Siūlomų veiksmų santrauka

2011 m. balandžio 2 d. Komisija inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą dėl tam tikro importuojamo, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato.

Pridedamas Tarybos reglamento pasiūlymas grindžiamas tyrimo, per kurį buvo tiriami tik su pareiškėju susiję subsidijavimo aspektai, išvadomis.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad subsidijavimo lygis buvo žemesnis nei per paskutinį tyrimą, tačiau pakitusios aplinkybės, dėl kurių subsidijų skirtumas sumažėjo, nėra ilgalaikio pobūdžio.

Todėl siūloma, kad Taryba priimtų pridedamą tyrimo baigimo reglamento pasiūlymą, kuris turėtų būti paskelbtas ne vėliau kaip 2012 m. liepos 1 d.

· Teisinis pagrindas

2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuojamo importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių.

· Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

· Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Veiksmų pobūdis aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą.

Nuoroda apie Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma.

· Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė: reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes pagrindiniame reglamente alternatyvių galimybių nenumatyta.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2012/0121 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo baigiama tam tikram importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) taikomų kompensacinių priemonių dalinė tarpinė peržiūra

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 ir 24 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.           PROCEDŪRA

1.1.        Ankstesnis tyrimas ir galiojančios kompensacinės priemonės

(1)       Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000[2] Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pirminis antisubsidijų tyrimas). Greitesnės peržiūros pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį metu nustatyti galutiniai faktai ir išvados yra išdėstyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1645/2005[3]. Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007[4] nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai (toliau – paskutinysis peržiūros tyrimas) kompensacinės priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008[5]. Šios kompensacinės priemonės – tai specifiniai muitai. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR/t muito norma.

(2)       Pasikeitus vienos Indijos bendrovės, South Asian Petrochem Ltd, pavadinimui Komisija pranešimu (EB) Nr. 2010/C 335/07[6] padarė išvadą, kad nustatyti faktai dėl bendrovės South Asian Petrochem Ltd antisubsidijų turėtų būti taikomis bendrovei Dhunseri Petrochem & Tea Limited.

1.2.        Galiojančios antidempingo priemonės

(3)       Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000[7] Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET (toliau – pirminis antidempingo tyrimas). Po to buvo atlikta peržiūra pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009[8] (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 4 dalį dėl bendrovės South Asian Petrochem Ltd (toliau – naujo eksportuotojo peržiūra), o jos metu nustatyti galutiniai faktai ir išvados išdėstyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1646/2005[9]. Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007[10] nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkeriems metams. Atlikus dalinės tarpinės peržiūros tyrimą (toliau – paskutinysis antidempingo peržiūros tyrimas) antidempingo priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008. Nustatytos priemonės buvo specifiniai antidempingo muitai, lygūs žalos pašalinimo lygiui. Muito norma konkrečiai nurodytiems Indijos gamintojams buvo 87,5–200,9 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 153,6 EUR/t muito norma (toliau – galiojantys antidempingo muitai).

(4)       Pasikeitus vienos Indijos bendrovės, South Asian Petrochem Ltd, pavadinimui Komisija pranešimu (EB) Nr. 2010/C 335/06[11] padarė išvadą, kad nustatyti faktai dėl bendrovės South Asian Petrochem Ltd antisubsidijų turėtų būti taikomi bendrovei Dhunseri Petrochem & Tea Limited.

(5)       Sprendimu 2005/697/EB[12] Komisija priėmė bendrovės South Asian Petrochem Ltd pasiūlytus įsipareigojimus dėl minimalios importo kainos (MIK), (toliau – įsipareigojimas). Pasikeitus pavadinimui Komisija Pranešimu (EB) Nr. 2010/C 335/05 padarė išvadą, kad bendrovės South Asian Petrochem Ltd pasiūlytas įsipareigojimas turėtų būti taikomas bendrovei Dhunseri Petrochem & Tea Limited.

1.3.        Dalinės tarpinės peržiūros inicijavimas

(6)       Indijos eksportuojantis PET gamintojas Dhunseri Petrochem & Tea Limited (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašyta tirti tik pareiškėjo subsidijavimo aspektus. Pareiškėjas taip pat prašė atlikti dabartinių antidempingo priemonių peržiūrą. Antidempingo ir kompensaciniai muitai kitiems eksportuotojams taikomi importuojamiems pareiškėjo gaminamiems produktams, o pareiškėjo produktų pardavimui į Sąjungą taikomas įsipareigojimas.

(7)       Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad taikyti galiojančią priemonę ir taip kompensuoti kompensuotino subsidijavimo daromą žalą nebėra būtina. Pareiškėjas visų pirma pateikė prima facie įrodymų, kad jam teikiamos subsidijos suma sumažėjo ir yra gerokai mažesnė nei šiuo metu jam taikoma muito norma. Bendras subsidijos dydis iš esmės veikiausiai sumažėjo dėl to, kad nustojo galioti jos į eksportą orientuotos bendrovės (EOB) statusas. EOB schema, kurios dydis buvo 13,5 %, sudarė didžiąją greitesnės peržiūros metu nustatytų 13,9 % subsidijų dalį.

(8)       Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2011 m. balandžio 2 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje[13] paskelbtu pranešimu pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros (toliau – dabartinė peržiūra) inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Atliekant peržiūrą nagrinėti tik su pareiškėju susiję subsidijavimo aspektai.

1.4.        Su tyrimu susijusios šalys

(9)       Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)     Viena suinteresuotoji šalis, pateikusi prašymą ją išklausyti, buvo išklausyta.

(11)     Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija pareiškėjui ir Indijos vyriausybei nusiuntė klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymą.

(12)     Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Kalkutoje, Indijoje, ir Indijos vyriausybės patalpose Naujajame Delyje (Užsienio prekybos generalinio direktorato ir Prekybos ministerijos patalpose) ir Kalkutoje (Vakarų Bengalijos vyriausybės prekybos ir pramonės departamente).

1.5.        Peržiūros tiriamasis laikotarpis

(13)     Atliekant subsidijavimo tyrimą nagrinėtas 2010 m. balandžio 1 d. – 2011 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

1.6.        Gretutinis antidempingo tyrimas

(14)     2011 m. balandžio 2 d.[14] Komisija paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas.

(15)     Atliekant gretutinį antidempingo tyrimą nustatyta, kad su dempingu susijusios aplinkybės iš esmės ir ilgam pasikeitė, todėl pareiškėjui taikomos galiojančios antidempingo priemonės buvo pakeistos.

2.           NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.        Nagrinėjamasis produktas

(16)     Peržiūrimasis produktas – PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.2.        Panašus produktas

(17)     Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamas ir Sąjungai parduodamas nagrinėjamasis produktas bei Indijoje gaminamas ir vidaus rinkoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

3.           TYRIMO REZULTATAI

3.1.        Subsidijavimas

(18)     Remiantis Indijos vyriausybės ir pareiškėjo pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

Nacionalinės schemos:

a)       Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS);

b)      Į eksportą orientuotų bendrovių (EOB) / Eksporto perdirbimo zonų (EPZ) / Specialiųjų ekonominių zonų (SEZ) schema;

c)       Gamybos priemonių schema eksportui skatinti (GPESS);

d)      Tikslinių rinkų schema (TRS);

e)       Eksporto kreditų schema (EKS);

f)       Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (toliau – APMS).

Regioninės schemos

g)       Vakarų Bengalijos paskatų schema.

(19)     Schemos, nurodytos a–d punktuose, yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Šiuo atveju du užsienio prekybos politikos dokumentai yra susiję su šio tyrimo PTL, t. y. Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Pastarasis įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio mėn. Be to, dokumentų Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(20)     Schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(21)     Schema, nurodyta f punkte, pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(22)     Schemą, nurodytą g punkte, administruoja Vakarų Bengalijos vyriausybė; ji sukurta 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 580-CI/H (VBPS 1999), kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. pranešimu Nr. 134-CI/O/Incentive/17/03/I (VBPS 2004).

3.2.        Muito sumažinimo leidimo schema (MSLS)

a)      Teisinis pagrindas

(23)     Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

b)      Tinkamumo kriterijai

(24)     Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

c)      Praktinis MSLS įgyvendinimas

(25)     Šia schema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto MSLS norma per dabartinio tyrimo PTL buvo 8 % FOB vertės, taikant 58 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę vertės ribą. Todėl didžiausia lengvata yra 4,64 Indijos rupijos už kilogramą.

(26)     Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto operaciją, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito suteikimo. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(27)     Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones, mokėti. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(28)     Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 dalyje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 dalyje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % lengvatos sumos).

(29)     Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

d)      Išvados dėl MSLS

(30)     MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(31)     Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(32)     Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, kaip tvirtino pareiškėjas. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

e)      MSLS schemos panaikinimas

(33)     2011 m. birželio 17 d. viešuoju pranešimu Nr. 54 (RE-2010)/2009–2014 m. MSLS buvo paskutinį kartą pratęsta 3 mėnesiais iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Kadangi apie papildomą pratęsimą pranešta nebuvo, MSL schema buvo faktiškai panaikinta nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. m. Tai reiškia, kad po 2011 m. rugsėjo 30 d. pagal šią schemą pareiškėjui negali būti skiriamos jokios lengvatos. Todėl reikia patikrinti, ar, vadovaujantis 15 straipsnio 1 dalimi, šiai schemai reikėtų nustatyti priemones.

(34)     Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo panašias lengvatas pagal gretutinę sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą. PET sąlyginio apmokestinimo muitais norma buvo 5,5 % FOB vertės, kai didžiausia suma buvo 5,50 Indijos rupijų už kilogramą. Tačiau kadangi sąlyginio apmokestinimo muitais sistema per PTL nebuvo naudotasi, subsidijos sumos pagal šią schemą nebuvo įmanoma apskaičiuoti.

(35)     Pareiškėjas teigė, kad sąlyginio apmokestinimo muitais schema atitinka pagrindinio reglamento II priede, ypač to priedo I dalyje pateiktas „gaires dėl sąnaudų sunaudojimo gamybos procese“. Tačiau, kaip MSL schemos atveju, buvo nustatyta, kad sąlyginio apmokestinimo muitais norma nustatoma neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

f)       Subsidijos sumos skaičiavimas

(36)     Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos vyriausybė atsisako muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(37)     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už visus eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per PTL, sumai.

(38)     Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(39)     Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(40)     Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 6,7 % subsidijų norma.

3.3.        Į eksportą orientuotų bendrovių (EOB) / Eksporto perdirbimo zonų (EPZ) / Specialiųjų ekonominių zonų (SEZ) schema

(41)     Atliekant tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo lengvatų pagal EOB / EPZ / SEZ schemas. Todėl šių schemų nereikėjo toliau nagrinėti šiame tyrime.

3.4.        Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (toliau – GPESS)

a)      Teisinis pagrindas

(42)     Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

b)      Tinkamumo kriterijai

(43)     Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

c)      Praktinis įgyvendinimas

(44)     Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį Indijos vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(45)     GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų sudedamųjų dalių, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(46)     Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

d)      Išvada dėl GPESS

(47)     GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(48)     Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. Pareiškėjas teigė, kad nebereikėtų laikyti, kad GPESS subsidijos, skirtos gamybos priemonėms įsigyti, kai eksporto įsipareigojimas jau buvo įvykdytas prieš PTL, priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Todėl jos neturėtų būti laikomos individualiomis subsidijomis ir neturėtų būti kompensuojamos. Tačiau šis teiginys turi būti atmestas. Reikia pabrėžti, kad pati subsidija priklausė nuo to, ar bus vykdomas eksportas, t. y. ji nebūtų suteikta, jei bendrovė nebūtų prisiėmusi įsipareigojimo eksportuoti.

(49)     GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

e)      Subsidijos sumos skaičiavimas

(50)     Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje, t. y. 18,93 metų. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma už paskolas vietos valiuta.

(51)     Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas.

(52)     Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,6 % subsidijų norma.

3.5.        Tikslinių rinkų schema (TRS)

a)      Teisinis pagrindas

(53)     Išsamus TRS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 3.9.1–3.9.2.2 dalyse ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.14.1–3.14.3 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 3.20–3.20.3 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.8–3.8.2 dalyse.

b)      Tinkamumo kriterijai

(54)     Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

c)      Praktinis įgyvendinimas

(55)     Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlyje nurodytas šalis, suteikiamas 2,5 % FOB produktų eksporto pagal šią schemą vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikros rūšies eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(56)     TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(57)     Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie įvykdytą eksportą) kopijas, Indijos vyriausybė neturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus.

(58)     Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

d)      Išvada dėl TRS

(59)     TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant Indijos vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, TRS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(60)     Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(61)     Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

e)      Subsidijos sumos skaičiavimas

(62)     Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir pareiškėjo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(63)     Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta mažesnė nei 0,1 % subsidijų norma.

3.6.        Eksporto kreditų schema (EKS)

(64)     Buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo lengvatines palūkanų normas savo eksportui per PTL iki 2011 m. birželio 30 d. finansuoti. Šios lengvatinės palūkanų normos teisinis pagrindas nustatytas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp). BC 07/04.02.02/2009-10 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta ir paslaugos eksportuotojams), kuris skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(65)     2011 m. liepos 1 d. EKS terminai ir sąlygos buvo patikslintos Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 04/04.02.002/2011-12 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta ir paslaugos eksportuotojams). Pakeitus sąlygas pareiškėjui nebeliko jokių lengvatų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį ši schema nėra kompensuotina.

3.7.        Atleidimo nuo pajamų mokesčio schema (APMS)

(66)     Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo jokių lengvatų pagal APMS. Todėl šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti šiame tyrime.

3.8.        1999 m. Vakarų Bengalijos paskatų schema (toliau – VBPS 1999)

(67)     Vakarų Bengalijos valstijoje pramonės įmonėms, turinčioms teisę naudotis šia schema, taikomos lengvatos įvairia forma, įskaitant atleidimą nuo pardavimo mokesčio ir pagrindinio pardavimo mokesčio už parduotus galutinius produktus, skatinant ekonomiškai mažiau išsivysčiusių sričių pramonės plėtrą šioje valstijoje.

a)      Teisinis pagrindas

(68)     Išsamus šios Vakarų Bengalijos vyriausybės taikomos schemos aprašymas pateiktas 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešime Nr. 580-CI/H,;

b)      Tinkamumo kriterijai

(69)     Šios schemos teikiamomis lengvatomis gali naudotis bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba vykdo jau veikiančios pramonės įmonės plataus masto plėtrą ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose srityse. Nepaisant to, yra sudaryti išsamūs tokios teisės neturinčių pramonės sektorių sąrašai (neigiamas pramonės sektorių sąrašas), kuriuose nurodytoms bendrovėms, atliekančioms tam tikrų sričių veiklą, draudžiama naudotis tokiomis lengvatomis.

c)      Praktinis įgyvendinimas

(70)     Pagal šią schemą bendrovės privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias sritis. Šios sritys, tai yra Vakarų Bengalijos valstijoje esantys tam tikri teritoriniai vienetai, kurie pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomi į įvairias kategorijas, tačiau yra išsivysčiusių sričių, kurioms tokios paskatų schemos netaikomos. Pagrindiniai paskatų sumos nustatymo kriterijai yra investicijų dydis ir sritis, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė.

d)      Išvada

(71)     Subsidijos, skiriamos pagal šią schemą, yra nurodytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Jos laikomos atitinkamais Vakarų Bengalijos vyriausybės finansiniais įnašais, nes šiuo atveju paskatos buvo suteiktos atleidimo nuo pardavimo mokesčio ir pagrindinio pardavimo mokesčio už parduotus galutinius produktus forma, ir dėl jų sumažėjo pajamos iš mokesčių, kuriuos būtina mokėti kitais atvejais. Be to, šios paskatos duoda bendrovei naudos – pagerina jos finansinę padėtį, nes ji nemoka mokesčių, kuriuos reikia mokėti, kai tokia schema netaikoma.

(72)     Be to, ši schema taikoma konkrečiam regionui, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje, nes jomis gali naudotis tik tam tikros bendrovės, investavusios savo kapitalą į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias aptariamos valstijos jurisdikcijai. Ja negali naudotis bendrovės, įsikūrusios ne šiose srityse, o lengvatos dydis diferencijuojamas pagal atitinkamą sritį.

(73)     Todėl VBPS 1999 yra kompensuotina.

e)      Subsidijos sumos skaičiavimas

(74)     Subsidijos suma apskaičiuota remiantis paprastai mokamų pardavimo ir pagrindinio pardavimo už parduotus galutinius produktus mokesčių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suma, kuri liko nesumokėta pagal minėtą schemą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Gauta subsidijos norma sudarė 1,4 %.

3.9.        Kompensuotinų subsidijų suma

(75)     Pagal pagrindinio reglamento nuostatas pareiškėjui apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 8,7 %. Šios subsidijų sumos buvo didesnės už pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(76)     Per šį tyrimą nustatytas pareiškėjo subsidijavimo lygis yra:

SCHEMOS || MSLS || GPESS || TRS || VBPS || Iš viso

Dhunseri Tea & Petrochem || 6,7 % || 0,6 % || < 0,1 % || 1,4 % || 8,7 %

(77)     Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas.

3.10.      Ilgalaikis pasikeitusių su subsidijavimu susijusių aplinkybių pobūdis

(78)     Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 4 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(79)     Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas ir toliau naudojosi Indijos vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, atliekant dabartinę peržiūrą nustatytas subsidijos dydis yra mažesnis nei nustatytasis per paskutinįjį peržiūros tyrimą. Taip pat buvo nustatyta, kad pakeitimai, kaip pareiškėjas teigė 7 konstatuojamojoje dalyje, iš tiesų įvyko. Iš tiesų, pareiškėjas per PTL nebesinaudojo EOB schemos lengvatomis, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje.

(80)     Tačiau taip pat buvo nustatyta, kad svarbiausia pareiškėjo per PTL naudota schema (t. y. MSLS) buvo panaikinta 2011 m. rugsėjo 30 d., o šiuo metu pareiškėjas naudoja kitą schemą, kurios jis nenaudojo per PTL (t. y. sąlyginio apmokestinimo muitais sistema). Todėl akivaizdu, kad per PTL buvusi padėtis nėra ilgalaikio pobūdžio, nes ji jau gerokai pasikeitė.

(81)     Todėl daroma išvada, kad dalinė tarpinė peržiūra turėtų būti baigta nekeičiant galiojančių kompensacinių priemonių. Pareiškėjui ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti baigti tyrimą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalinė tarpinė kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam polietileno tereftalatui, kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 ir kurio kilmės šalis, inter alia, yra Indija, peržiūra baigiama nekeičiant galiojančių priemonių.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

[2]               OL L 301, 2000 11 30, p. 1.

[3]               OL L 266, 2005 10 11, p. 1.

[4]               OL L 59, 2007 2 27, p. 34.

[5]               OL L 340, 2008 12 19, p. 1.

[6]               OL C 335, 2010 12 11, p. 7.

[7]               OL L 301, 2000 11 30, p. 21.

[8]               OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

[9]               OL L 266, 2005 10 11, p. 10.

[10]             OL L 59, 2007 2 27, p. 1.

[11]             OL C 335, 2010 12 11, p. 6.

[12]             OL L 266, 2005 10 11, p. 62.

[13]             OL C 102, 2011 4 2, p. 15.

[14]             OL C 102, 2011 4 2, p. 18.