52007PC0580

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 9.10.2007

KOM(2007) 580 galutinis

2007/0209 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Bisau Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Bendrija ir Bisau Gvinėjos Respublika vedė derybas ir 2007 m. gegužės 23 d. parafavo Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą, kuriuo Bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje. Partnerystės susitarimas su Protokolu ir jo priedais buvo sudarytas ketverių metų laikotarpiui ir gali būti pratęstas. Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas 1980 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojęs Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos prie Bisau Gvinėjos krantų.

Apibrėždama savo derybinę poziciją, Komisija rėmėsi ir išorės ekspertų atlikto ex-post įvertinimo rezultatais.

Pagrindinis naujojo Partnerystės susitarimo tikslas – sustiprinti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų užmegzti partnerystės ryšiai plėtojant tausios žvejybos politiką ir atsakingai naudojant žuvininkystės išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų Šalių interesus.

Šalys susitarė dalyvauti politiniame dialoge joms abiems svarbiais žuvininkystės sektoriaus klausimais. Jos taip pat įsipareigoja užtikrinti tausų išteklių naudojimą ir Bisau Gvinėjos Respublikos žvejybos zonų kontrolę bei priežiūrą, taip pat stengtis padidinti Bisau Gvinėjos Respublikos institucijų kompetenciją siekiant tinkamos žuvininkystės sektoriaus politikos. Šiuo tikslu prieš 2007 m. pabaigą Bisau Gvinėjos nacionalinėje konferencijoje, kurioje dalyvaus ir Bendrijos atstovai, bus pristatyta Bisau Gvinėjos Vyriausybės priimta daugiametė sektoriaus programa, kurios tikslas – skatinti atsakingą ir tvarią žuvininkystę.

Šiomis aplinkybėmis, siekdamos užtikrinti tausų ir atsakingą sektoriaus valdymą, Šalys susitars dėl prioritetinių remtinų sričių ir nustatys įgyvendintinus tikslus, susijusias metines ir daugiametes programas bei rezultatų vertinimo kriterijus. Bisau Gvinėja, įsipareigodama laikytis prie Protokolo pridėto žvejybos plano sąlygų, pirmiausia apriboja krevečių žvejybos pastangas.

Finansinis įnašas yra 7 mln. eurų per metus. 35 % finansinio įnašo, t. y. 2450 mln. eurų, bus skirta Bisau Gvinėjos Vyriausybės nustatytos žuvininkystės sektoriaus politikos iniciatyvoms remti ir įgyvendinti. Papildoma speciali 500 000 eurų per metus išmoka bus skirta žuvininkystės produktų sanitarinėms ir higienos sąlygoms pagerinti. Ši išmoka galės būti naudojama ir kontrolės bei priežiūros veiksmams remti. Protokole taip pat numatyta iki 1 mln. eurų per metus finansinė priemonė, kuria bus siekiama padėti laivų savininkams geriau išnaudoti žvejybos galimybes, bei parama laikinų įmonių asociacijoms steigti.

Paskirsčius žvejybos galimybes, žvejoti bus leista 19 seinerių, 14 kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų ir 4 ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams, taip pat krevečių žvejybos traleriams bei žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų žvejybos traleriams, iš viso 4400 bruto registrinių tonų (BRT) kiekvienai kategorijai. Tačiau Komisijos prašymu pagal Susitarimą galės būti vykdomos ir žvalgomosios žvejybos kampanijos. Jei jos duos gerų rezultatų, Šalys galės nuspręsti Bendrijos laivams skirti naujų žvejybos galimybių.

Partnerystės susitarime taip pat numatoma skatinti ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose.

Tuo remdamasi, Komisija siūlo Tarybai priimti reglamentą dėl šio naujojo Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo.

2007/0209 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Bisau Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį, siejant su 300 straipsnio 2 dalimi ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

kadangi:

1. Bendrija ir Bisau Gvinėjos Respublika vedė derybas dėl Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, kuriuo Bendrijos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, kurie priklauso Bisau Gvinėjos suverenitetui arba jurisdikcijai žuvininkystės srityje.

2. Šių derybų rezultatas – 2007 m. gegužės 23 d. parafuotas naujas Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas.

3. Bendrija yra suinteresuota patvirtinti šį susitarimą.

4. Turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Gvinėjos Bisau Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

1. Protokolu nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

a) krevečių žvejyba:

Ispanija | 1421 BRT |

Italija | 1776 BRT |

Graikija | 137 BRT |

Portugalija | 1066 BRT |

b) žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų žvejyba:

Ispanija | 3143 BRT |

Italija | 786 BRT |

Graikija | 471 BRT |

c) tunų žvejybos seineriai ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai:

Ispanija | 10 laivų |

Prancūzija | 9 laivai |

Portugalija | 4 laivai |

d) kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai:

Ispanija | 10 laivų |

Prancūzija | 4 laivai |

2. Jei 1 dalyje nurodytos valstybės narės pateikia nepakankamai licencijos paraiškų, kad būtų išnaudotos Protokole numatytos žvejybos galimybės, Komisija gali atsižvelgti į kitos valstybės narės pateiktas licencijos paraiškas.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal 1 straipsnyje nurodytą Susitarimą, Komisijai praneša apie Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sugautą kiekvienų išteklių kiekį pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 500/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės[3], numatytas taisykles.

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, kuriems suteikiama teisė pasirašyti pasikeičiant laiškais sudaromą Bendriją įpareigojantį susitarimą.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

2007 m. birželio 16 d. – 2011 m. birželio 15 d. Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės SUSITARIMAS

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija, ir

BISAU GVINĖJOS RESPUBLIKA, toliau – Bisau Gvinėja,

toliau abi – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į glaudų Bendrijos ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimą, ypač pagal Kotonu susitarimą, kuriuo nustatomas glaudus Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimas, ir į jų abipusį norą šį bendradarbiavimą stiprinti,

PRISIMINDAMOS, kad Bendrija ir Bisau Gvinėja yra pasirašiusios Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir kad pagal šią konvenciją Bisau Gvinėja įsteigė 200 jūrmylių nuo jos pakrančių besitęsiančią išskirtinę ekonominę zoną, kurioje ji naudojasi savo suvereniomis teisėmis tirti, saugoti ir valdyti šią zoną,

PASIRYŽUSIOS taikyti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, pranc. CICTA), Rytų Vidurio Atlanto žuvininkystės komiteto (RVAŽK, pranc. COPACE) ir visų kitų regioninių ir tarptautinių organizacijų, kurioms abi Šalys priklauso arba kuriose jos turi savo atstovus, sprendimus ir rekomendacijas,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos į abipusius interesus ir remdamosi 1995 m. MŽŪO konferencijoje priimto Atsakingos žuvininkystės kodekso principais, kad įgyvendintų atsakingą žuvininkystę, užtikrinančią gyvųjų jūros išteklių ilgalaikį išsaugojimą ir tausų naudojimą – tam pirmiausia reikia sustiprinti visos žvejybos veiklos kontrolės tvarką siekiant užtikrinti šių išteklių priežiūros ir išsaugojimo priemonių veiksmingumą ir jūros aplinkos apsaugą,

TVIRTINDAMOS, kad kaimyninės valstybės jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse gali naudotis suvereniomis teisėmis tirti, naudoti, saugoti ir valdyti šių vandenų biologinius išteklius tik laikydamosi tarptautinės teisės principų,

ĮSITIKINUSIOS, kad pasiekti ekonominių ir socialinių tikslų žuvininkystės srityje joms padės glaudus šio sektoriaus mokslinis ir techninis bendradarbiavimas užtikrinant žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir racionalaus naudojimo sąlygas,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti pagrįstas viena kitą papildančiomis, Šalių kartu arba atskirai įgyvendinamomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kuriomis užtikrinamas politikos darnumas ir vieningos pastangos,

TVIRTAI ĮSIPAREIGOJUSIOS siekti atsakingos ir tausios žuvininkystės,

KETINDAMOS tuo tikslu Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikoje padėti skatinti partnerystę, kad būtų galima nustatyti tinkamiausias priemones, užtikrinsiančias veiksmingą šios politikos įgyvendinimą ir ūkio subjektų bei pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame procese,

NORĖDAMOS nustatyti taisykles ir sąlygas, reguliuojančias Bendrijos laivų žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonose bei Bendrijos paramą atsakingai žuvininkystei tose žvejybos zonose įgyvendinti,

PASIRYŽUSIOS siekti glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo žuvininkystės pramonėje ir su ja susijusioje veikloje, abiejų Šalių įmonėms skiriant ir plečiant investicijas Bisau Gvinėjoje,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis – Tema

Šiame Susitarime nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, kuriais reguliuojama:

- ekonominis, finansinis, techninis ir mokslinis bendradarbiavimas žuvininkystės srityje, siekiant įgyvendinti atsakingą žuvininkystę Bisau Gvinėjos žvejybos zonose, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas, bei plėtoti Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių;

- Bendrijos žvejybos laivų galimybės vykdyti veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonose sąlygos;

- taisyklės, pagal kurias vykdoma žvejybos Bisau Gvinėjos žvejybos zonose kontrolė siekiant užtikrinti pirmiau nurodytų sąlygų laikymąsi, žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir kovą su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba;

- įmonių partnerystė, kurios tikslas – atsižvelgiant į bendrus interesus plėtoti su žuvininkyste susijusią ekonominę ir kitokią veiklą.

2 straipsnis – Sąvokų apibrėžimai

Šiame Susitarime, jo Protokole ir pastarojo prieduose:

a) Bisau Gvinėjos žvejybos zonos – Bisau Gvinėjos suverenitetui arba jurisdikcijai priklausantys vandenys. Šiame Susitarime numatoma Bendrijos laivų žvejybos veikla vykdoma tik tose zonose, kuriose žvejyba leidžiama Bisau Gvinėjos teisės aktais;

b) Ministerija – už žuvininkystės sektorių atsakingas vyriausybės padalinys;

c) Bendrijos institucijos – Europos Komisija;

d) Bendrijos laivas – su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje įregistruotas žvejybos laivas;

e) jungtinis komitetas – iš Bendrijos ir Bisau Gvinėjos atstovų sudarytas komitetas, kurio funkcijos apibrėžtos šio Susitarimo 10 straipsnyje;

f) priežiūros institucija – žvejybos priežiūros direktoratas;

g) Delegacija – Europos Komisijos delegacija Bisau Gvinėjoje;

h) AKR valstybių jūreiviai – Kotonu susitarimą pasirašiusių ne Europos šalių jūreiviai. Bisau Gvinėjos jūreivis yra AKR valstybių jūreivis;

i) laivo savininkas – teisiškai už laivą atsakantys asmenys.

3 straipsnis – Šio Susitarimo sudarymo principai ir tikslai

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę ir tausų žuvininkystės išteklių naudojimą Bisau Gvinėjos žvejybos zonose, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo principu.

2. Šalys įsipareigoja laikytis dialogo ir išankstinio susitarimo principų, ypač įgyvendindamos Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politiką ir Bendrijos strategijas ir priemones, galinčias turėti poveikio Bisau Gvinėjos žuvininkystės sistemai.

3. Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis Susitarimas būtų įgyvendintas pagal gero ekonominio ir socialinio valdymo principus.

4. Šalys taip pat bendradarbiauja atlikdamos šiam Susitarimui įgyvendinti skirtų priemonių, programų ir veiksmų ex-ante , vienalaikius ir ex-post vertinimus.

5. Bisau Gvinėjos ir (arba) AKR valstybių jūreivių įdarbinimą Bendrijos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, kuri be apribojimų taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms darbo sąlygoms. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo bei profesinėje srityse.

4 straipsnis – Mokslinis bendradarbiavimas

1. Šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Bisau Gvinėja siekia stebėti Bisau Gvinėjos žvejybos zonos išteklių būklę; tam tikslui rengiamas metinis bendras mokslinis susitikimas, kuris vyksta paeiliui Bendrijoje arba Bisau Gvinėjoje.

2. Remdamosi metinio mokslinio susitikimo išvadomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją ir į rekomendacijas bei rezoliucijas, priimtas Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, pranc. CICTA), Rytų Vidurio Atlanto žuvininkystės komiteto (RVAŽK, pranc. COPACE) ir kitų regioninių arba tarptautinių organizacijų, kurioms abi Šalys priklauso arba kuriose jos turi savo atstovus, Šalys tariasi 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete ir atitinkamais atvejais bendru sutarimu priima priemones žuvininkystės išteklių tausiam valdymui užtikrinti.

3. Šalys įsipareigoja konsultuotis tarpusavyje tiesiogiai arba atitinkamose tarptautinėse arba regioninėse organizacijose, kad užtikrintų žuvininkystės išteklių valdymą ir išsaugojimą, ir bendradarbiauti vykdant atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis – Bendrijos laivų žvejybos Bisau Gvinėjos žvejybos zonose galimybės

1. Šiuo Susitarimu reguliuojamai žvejybos veiklai taikomi Bisau Gvinėjoje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Bisau Gvinėjos kompetentingos institucijos Bendrijai praneša apie tų teisės aktų pakeitimus. Nepažeidžiant galimų Šalių sutartų sąlygų Bendrijos laivai turi pradėti laikytis teisės aktų pakeitimų nuostatų per mėnesį nuo pranešimo apie jas.

2. Bisau Gvinėja įsipareigoja leisti Bendrijos laivams vykdyti žvejybos veiklą jos žvejybos zonose pagal šį Susitarimą, Protokolą ir priedus.

3. Bisau Gvinėja užtikrina veiksmingą Protokole numatytų žvejybos kontrolės nuostatų taikymą. Bendrijos laivai bendradarbiauja su už šios kontrolės vykdymą atsakingomis Bisau Gvinėjos institucijomis.

4. Bendrija įsipareigoja imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad su Bendrijos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi šio Susitarimo nuostatų ir teisės aktų, reguliuojančių Bisau Gvinėjos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse vykdomą žvejybos veiklą, pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją.

6 straipsnis – Žvejybos sąlygos

1. Bendrijos laivai gali vykdyti žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonose, tik jei jie turi pagal šį Susitarimą išduotą žvejybos licenciją. Bendrijos laivų žvejybos veiklai reikalinga licencija turi būti išduota Bisau Gvinėjos kompetentingų institucijų Bendrijos kompetentingų institucijų prašymu. Licencijų išdavimo, mokesčių mokėjimo ir mokslinio stebėjimo išlaidų padengimo taisyklės bei kitos Bendrijos laivų žvejybos Bisau Gvinėjos žvejybos zonose sąlygos nustatytos prieduose.

2. Galiojančiame Protokole nenumatytų žvejybos kategorijų ir žvalgomosios žvejybos leidimus Bendrijos laivams gali išduoti Ministerija. Tačiau šios licencijos išduodamos tik abiems Šalims pritarus.

3. Šio Susitarimo Protokole nustatomos žvejybos Bisau Gvinėjos žvejybos zonose galimybės, Bisau Gvinėjos skiriamos Bendrijos laivams, ir šio Susitarimo 7 straipsnyje nurodytas finansinis įnašas.

4. Susitariančiųjų Šalių kompetentingoms institucijoms atitinkamai bendradarbiaujant užtikrinama, kad būtų tinkamai laikomasi šių sąlygų ir taisyklių.

7 straipsnis – Finansinis įnašas

1. Pagal Protokole ir prieduose nurodytus terminus ir sąlygas, Bendrija Bisau Gvinėjai skiria finansinį įnašą. Šį finansinį įnašą sudaro dvi dalys, kurios atitinkamai yra:

a) Finansinis atlygis už Bendrijos laivų galimybes žvejoti Bisau Gvinėjos žvejybos zonose, neskaitant Bendrijos laivų mokėtinų mokesčių už licencijų išdavimą,

b) Bendrijos finansinė parama nacionalinei žuvininkystės politikai, paremtai atsakinga žvejyba ir tausiu išteklių naudojimu, įgyvendinti Bisau Gvinėjos vandenyse.

2. 1 dalies b punkte nurodyta finansinė parama nustatoma bendru sutarimu, remiantis Protokolo nuostatomis ir atsižvelgiant į abiejų Šalių nustatytus tikslus, kurių turi būti siekiama Bisau Gvinėjos nustatytoje žuvininkystės sektoriaus politikoje.

3. Bendrijos skiriamas finansinis įnašas mokamas kiekvienais metais pagal Protokole nustatytas taisykles ir pagal šio Susitarimo bei Protokolo nuostatas, pagal kurias šio finansinio įnašo suma gali būti pakeista:

a) dėl nepalankių aplinkybių, išskyrus gamtos reiškinius, kurios trukdo žvejybos veiklai Bisau Gvinėjos vandenyse;

b) bendrai sutarus sumažinti Bendrijos laivams skirtas žvejybos galimybes taikant atitinkamų išteklių valdymo priemones, kurios pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją laikomos būtinomis ištekliams išsaugoti ir tausiai naudoti;

c) bendrai sutarus Bendrijos laivams padidinti žvejybos galimybes, jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją tai nepakenktų išteklių būklei;

d) pakartotinai įvertinus Bendrijos finansinės paramos Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai įgyvendinti sąlygas, jei abiejų Šalių patvirtinti metinių ir daugiamečių programų rezultatai tai pateisina;

e) denonsavus šį Susitarimą pagal 14 straipsnio nuostatas;

f) sustabdžius šio Susitarimo taikymą pagal 15 straipsnio arba Protokolo nuostatas.

8 straipsnis – Ūkio subjektų bendradarbiavimo skatinimas

1. Šalys skatina ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose. Jos tariasi tarpusavyje, siekdamos derinti įvairias šioje srityje numatytas priemones.

2. Šalys skatina keistis informacija apie žvejybos būdus ir žvejybos įrankius, išteklių išsaugojimo būdus ir pramoninį žuvininkystės produktų perdirbimą.

3. Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas savo įmonių techniniams, ekonominiams ir prekybos ryšiams užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4. Šalys ypač siekia skatinti abiejų Šalių interesams palankias investicijas, neprieštaraujančias Bisau Gvinėjos ir Bendrijos teisės aktams.

9 straipsnis – Administracinis bendradarbiavimas

Siekdamos užtikrinti žuvininkystės išteklių priežiūros ir išsaugojimo priemonių veiksmingumą, susitariančiosios Šalys:

- užmezga administracinį bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti, kad jų laivai laikytųsi joms galiojančių šio Susitarimo nuostatų ir Bisau Gvinėjos jūrų žvejybos taisyklių;

- bendradarbiauja, kad užkirstų kelią neteisėtai, nereguliuojamai ir nedeklaruotai žvejybai ir ją mažintų, pirmiausia keisdamosi informacija ir glaudžiau bendradarbiaudamos administraciniu lygiu.

10 straipsnis – Jungtinis komitetas

1. Šio susitarimo taikymui kontroliuoti įsteigiamas iš abiejų Šalių atstovų sudarytas jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas atlieka šias funkcijas:

a) prižiūri, kad Susitarimas būtų tinkamai taikomas, aiškinamas ir vykdomas, ir sprendžia ginčus;

b) užtikrina, kad būtų stebima ir vertinama, kaip panaudojamas Partnerystės susitarime numatytas įnašas Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai įgyvendinti;

c) palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems Šalims svarbius su žuvininkyste susijusius klausimus;

d) yra draugiško ginčų dėl Susitarimo aiškinimo ir taikymo sprendimo forumas;

e) prireikus iš naujo įvertina žvejybos galimybių apimtį ir atitinkamai finansinį įnašą;

f) nustato šio Susitarimo 9 straipsnyje numatyto administracinio bendradarbiavimo praktines taisykles;

g) stebi ir vertina šio Susitarimo 8 straipsnyje nurodytą ūkio subjektų bendradarbiavimą ir, jei reikia, siūlo jo skatinimo būdus ir priemones;

h) atlieka kitas Šalių sutarimu jam paskirtas funkcijas, pvz., kovos su neteisėta žvejyba arba administracinio bendradarbiavimo srityje.

2. Jungtinis komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus paeiliui Bisau Gvinėjoje arba Bendrijoje, jam pirmininkauja Šalis, kurioje vyksta susitikimas. Vienos iš Šalių prašymu jungtinis komitetas šaukia specialų susitikimas.

11 straipsnis − Taikymo sritis

Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, pagal joje nustatytas sąlygas, ir Bisau Gvinėjos teritorijoje bei jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

12 straipsnis – Trukmė

Šis Susitarimas taikomas 4 metus nuo jo įsigaliojimo dienos. Jis gali būti pakartotinai pratęstas tokiam pat laikotarpiui, jei nėra denonsuojamas pagal 14 straipsnį.

13 straipsnis – Ginčų sprendimas

Iškilus ginčams dėl šio Susitarimo taikymo susitariančiosios Šalys tariasi tarpusavyje jungtiniame komitete.

14 straipsnis – Denonsavimas

1. Bet kuri iš Šalių gali denonsuoti šį Susitarimą susidarius nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, išsekus atitinkamiems ištekliams, nustačius, kad sumažėjo Bendrijos laivams suteiktų žvejybos galimybių išnaudojimo lygis, arba Šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2. Apie savo ketinimą denonsuoti Susitarimą atitinkama Šalis kitai Šaliai praneša raštu iki pradinio galiojimo laikotarpio pabaigos arba kiekvieno papildomo galiojimo laikotarpio pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams.

3. 2 dalyje minėto pranešimo pateikimas yra šalių konsultacijų pradžia.

4. 7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka tais metais, kuriais įsigalioja Susitarimo denonsavimas, yra sumažinama proporcingai ir pro rata temporis .

15 straipsnis – Galiojimo sustabdymas

1. Vienos iš Šalių iniciatyva šio Susitarimo taikymas gali būti sustabdytas, jei kyla didelių nesutarimų dėl jame numatytų nuostatų taikymo. Norėdama sustabdyti Susitarimo taikymą, suinteresuotoji Šalis turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią sustabdymas įsigaliotų, raštu pranešti apie savo ketinimą. Kitai Šaliai gavus tokį pranešimą, abi Šalys pradeda tarpusavio konsultacijas, siekdamos ginčą išspręsti taikiai.

2. 7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka sumažinama proporcingai ir pro rata temporis , atsižvelgiant į sustabdymo trukmę ir nepažeidžiant Protokolo 9 straipsnio 4 dalies nuostatų.

16 straipsnis – Protokolas ir priedai

Protokolas, jo priedai ir priedėliai yra neatskiriama Susitarimo dalis.

17 straipsnis – Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Bendrijos žvejybos laivų veikla Bisau Gvinėjos vandenyse reguliuojama Bisau Gvinėjoje taikomais teisės aktais, išskyrus, jei Susitarime, Protokole, jo prieduose arba priedėliuose yra numatyta kitaip.

18 straipsnis – Panaikinimas

Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas 1980 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojęs Europos ekonominės bendrijos ir Bisau Gvinėjos susitarimas dėl žvejybos prie Bisau Gvinėjos krantų.

Tačiau Protokolas, kuriuo 2007 m. birželio 16 d. – 2011 m. birželio 15 d. nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Žuvininkystės susitarime, toliau taikomas jo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ir yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

19 straipsnis – Įsigaliojimas

Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, danų, čekų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški; Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys praneša viena kitai apie įsigaliojimui būtinų procedūrų užbaigimą.

PROTOKOLAS, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti 2007 m. birželio 16 d. – 2011 m. birželio 15 d. Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime

1 straipsnis Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Nuo 2007 m. birželio 16 d. ketverių metų laikotarpiui Susitarimo 5 ir 6 straipsniuose numatytos žvejybos galimybės paskirstomos taip:

- vėžiagyviai ir priedugnio rūšys

a) krevečių traleriai šaldikliai: 4400 BRT per metus;

b) žuvų ir galvakojų moliuskų traleriai šaldikliai: 4400 BRT per metus;

- toli migruojančios rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų konvencijos 1 priede išvardytos rūšys)

c) tunų seineriai šaldikliai ir ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 23 laivai;

d) tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 14 laivų.

2. 1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio Protokolo 5 ir 6 straipsnių nuostatų.

3. Taikant Susitarimo 6 straipsnį su Europos bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonose tik turėdami žvejybos licenciją, išduotą pagal šį Protokolą ir jo prieduose nurodytas sąlygas.

2 straipsnis Finansinis įnašas ir speciali išmoka – Mokėjimo tvarka

1. Susitarimo 7 straipsnyje nurodytas finansinis įnašas Protokolo 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 7 mln. eurų per metus.

2. Tačiau jei Bendrijos laivai šio Protokolo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas žvejybos galimybes išnaudos geriau nei numatyta, Bendrija Bisau Gvinėjai skirs papildomą šiam išnaudojimui proporcingą sumą, atsižvelgdama į šiuo Protokolu nustatytas žvejybos galimybes ir ne daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Šalys susitaria jungtiniame komitete ne vėliau kaip per tris mėnesius po šio Protokolo įsigaliojimo nustatyti referencinį laikotarpį, orientacines sumas ir konkrečią mokėjimo tvarką.

3. 1 dalis taikoma atsižvelgiant į šio Protokolo 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių nuostatas.

4. 1 dalyje nurodyta finansinio įnašo išmoka už pirmuosius metus mokama ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 30 d., o už kitus metus – ne vėliau kaip birželio 15 d.

5. Atsižvelgiant į šio Protokolo 8 straipsnio nuostatas šio įnašo panaudojimas nustatomas pagal Bisau Gvinėjos finansų įstatymą ir yra išskirtinė Bisau Gvinėjos institucijų kompetencija.

6. Prie 1 dalyje nurodytos sumos pridedama 500 000 eurų per metus speciali Bendrijos išmoka, skirta žuvininkystės produktų sanitarinės ir fitosanitarinės priežiūros sistemai įgyvendinti. Tačiau prireikus Šalys gali nuspręsti šios specialios išmokos dalį skirti stebėjimo, kontrolės ir priežiūros sistemai Bisau Gvinėjos žvejybos zonose stiprinti. Ši išmoka panaudojama pagal šio Protokolo 3 straipsnio nuostatas.

7. Nepažeidžiant šio Protokolo 3 straipsnio nuostatų 6 dalyje nurodyta speciali išmoka už pirmuosius metus išmokama ne vėliau kaip 2008 m. balandžio 30 d., o už kitus metus ne vėliau kaip birželio 15 d.

8. Šiame straipsnyje numatytos sumos pervedamos į Bisau Gvinėjos centrinio banke atidarytą specialią Valstybės iždo sąskaitą, kurios duomenis kasmet pateikia Ministerija.

3 straipsnis Speciali išmoka žuvininkystės produktų sanitarinėms ir fitosanitarinėms sąlygoms gerinti ir žvejybos stebėjimui, kontrolei bei priežiūrai

1. Šio Protokolo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta speciali Bendrijos išmoka pirmiausia skiriama žuvininkystės sektoriaus sanitarinėms normoms įgyvendinti ir prireikus – Bisau Gvinėjos stebėjimo, kontrolės ir priežiūros politikai.

2. Bisau Gvinėja atsako už šios sumos panaudojimą, remdamasi Šalių bendru sutarimu nustatytomis įgyvendintinomis priemonėmis ir susijusiomis metinėmis ir daugiametėmis programomis.

3. Nepažeidžiant Šalių nustatytų minėtų tikslų ir remiantis šio Protokolo 8 ir 9 straipsniais Šalys susitaria daugiausia dėmesio skirti:

a) veiksmams, kuriais siekiama pagerinti žuvininkystės produktų sanitarines ir fitosanitarines sąlygas, taip pat sustiprinti kompetentingos institucijos įgaliojimus, įgyvendinti CIPA (Įgaliotų patentinių patikėtinių institutas, angl. Chartered Institute of Patent Agents) (ISO 9000) normas, apmokyti patikėtinius ir atitinkamai pritaikyti būtiną teisinę sistemą, ir prireikus

b) paramos žvejybos stebėjimui, kontrolei ir priežiūrai veiksmams, pvz., prižiūrėti Bisau Gvinėjos vandenis iš jūros ir oro, įdiegti žvejybos laivų palydovinio stebėjimo sistemą (LSS), pagerinti teisinę sistemą ir jos taikymą pažeidimų atvejais.

4. Susitarimo 10 straipsnyje numatytam jungtiniam komitetui kasmet pateikiama išsami ataskaita.

5. Tačiau Bendrija nuo pat pirmųjų Protokolo galiojimo metų pasilieka teisę sustabdyti Protokolo 2 straipsnio 6 dalyje numatytos specialios išmokos mokėjimą, jei iškyla ginčų dėl veiksmų programų arba jei rezultatai neatitinka programų tikslų, išskyrus išskirtinių aplinkybių atvejus.

4 straipsnis Mokslinis bendradarbiavimas

1. Šalys įsipareigoja Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje siekti atsakingos žuvininkystės, paremtos tausaus išteklių valdymo principais, skatindamos regioninį bendradarbiavimą atsakingos žuvininkystės srityje ir pirmiausia Žuvininkystės paregioninėje komisijoje (pranc. CSRP).

2. Šio Protokolo galiojimo laikotarpiu Šalys bendradarbiauja siekdamos spręsti tam tikrus su Bisau Gvinėjos žvejybos zonos išteklių būklės raida susijusius klausimus; tam tikslui ne rečiau kaip kartą per metus rengiamas bendro mokslinio komiteto susitikimas, kaip numatyta Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje. Iškilus šiame Susitarime numatytai būtinybei, vienai iš Šalių paprašius gali būti rengiama daugiau bendro mokslinio komiteto susitikimų.

3. Remdamosi metinio bendro mokslinio susitikimo išvadomis ir rekomendacijomis bei rezoliucijomis, priimtomis Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, pranc. CICTA), Rytų Vidurio Atlanto žuvininkystės komiteto (RVAŽK, pranc. COPACE) ir kitų regioninių arba tarptautinių organizacijų, kuriose abi Šalys yra narės arba turi savo atstovus, Šalys tariasi Susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete ir atitinkamais atvejais bendru sutarimu priima priemones žuvininkystės išteklių tausiam valdymui užtikrinti.

5 straipsnis Žvejybos galimybių peržiūra

1. 1 straipsnyje nustatytos žvejybos galimybės bendru sutarimu gali būti padidintos, jei Susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro mokslinio susitikimo išvadomis šis padidinimas neigiamai nepaveiks tausaus Bisau Gvinėjos išteklių valdymo. Tokiu atveju 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas yra padidinamas proporcingai ir pro rata temporis . Tačiau bendra Europos bendrijos mokamo finansinio įnašo suma negali viršyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos daugiau nei dvigubai.

2. Ir priešingai, jei Šalys susitaria priimti Susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, pagal kurias būtų sumažintos 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės, finansinis įnašas sumažinamas proporcingai ir pro rata temporis . Nepažeidžiant šio Protokolo 8 straipsnio nuostatų Europos bendrija gali sustabdyti šio finansinio įnašo mokėjimą, jei negalima panaudoti jokių šiame Protokole numatytų žvejybos galimybių.

3. Žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams taip pat gali būti abiejų Šalių bendru sutarimu peržiūrėtas atsižvelgiant į visas galimas bendro metinio susitikimo rekomendacijas dėl išteklių, kurie galėtų būti paveikti tokio perskirstymo, valdymo. Šalys susitaria dėl atitinkamo finansinio įnašo koregavimo, jei to reikia perskirsčius žvejybos galimybes.

4. Dėl 1, 2 ir 3 dalyse numatytų žvejybos galimybių peržiūros atvejų bendrai sutaria abi Šalys Susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

6 straipsnis Naujos žvejybos galimybės ir žvalgomoji žvejyba

1. Jei Bendrijos žvejybos laivai yra suinteresuoti šio Protokolo 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, Bendrija, siekdama leidimo tokiai naujai veiklai, konsultuojasi su Bisau Gvinėja. Atitinkamais atvejais Šalys susitaria dėl tokioms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir, jei būtina, iš dalies pakeičia šį Protokolą ir jo priedą.

2. Gavusios Susitarimo 4 straipsnyje numatyto bendro mokslinio komiteto pritarimą Šalys gali vykdyti žvalgomosios žvejybos kampanijas Bisau Gvinėjos žvejybos zonose. Šiuo tikslu vienai iš Šalių paprašius jos konsultuojasi tarpusavyje ir kiekvienu atveju atskirai nustato naujus išteklius, sąlygas ir kitus susijusius aspektus.

3. Žvalgomosios žvejybos leidimai suteikiami bandymams ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

4. Jei Šalys nusprendžia, kad žvalgomosios žvejybos kampanijos davė teigiamų ekosistemų ir gyvųjų jūros išteklių išsaugojimo rezultatų, šio Protokolo 5 straipsnyje numatyta bendro sutarimo tvarka atsižvelgiant į leidžiamas žvejybos pastangas Bendrijos laivams gali būti skiriamos naujos žvejybos galimybės, galiosiančios iki šio Protokolo galiojimo pabaigos. Finansinis įnašas bus padidintas pagal šio Protokolo 5 straipsnio nuostatas.

5. Per bandomąją žvejybą sugauti kiekiai priklauso laivo savininkui. Egzempliorius, kurių dydis neatitinka nustatytų reikalavimų arba kurių Bisau Gvinėjos teisės aktais neleidžiama gaudyti, laikyti laive ir parduoti, žvejoti draudžiama.

7 straipsnis Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir peržiūra dėl neįprastų aplinkybių

1. Susidarius neįprastoms aplinkybėms, išskyrus gamtos reiškinius, kurios trukdo žvejybos veiklai Bisau Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEE), Europos bendrija gali sustabdyti šio Protokolo 2 straipsnyje nurodytų finansinio įnašo ir specialios išmokos mokėjimą. Sprendimas dėl sustabdymo priimamas abiems Šalims pasikonsultavus tarpusavyje per du mėnesius nuo vienos iš Šalių prašymo pateikimo ir su sąlyga, kad Europos bendrija mokėjimo sustabdymo metu jau yra pervedusi visą sumokėtiną sumą.

2. Šio Protokolo 2 straipsnyje nurodyti finansinis įnašas ir speciali išmoka vėl pradedami mokėti, kai tik Šalys, pasikonsultavusios tarpusavyje, bendru sutarimu nusprendžia, kad žvejybos veiklai trukdžiusių aplinkybių nebėra ir (arba) kad padėtis yra tinkama žvejybos veiklai toliau vykdyti.

3. Bendrijos laivams išduotų licencijų, kurių galiojimas buvo sustabdytas drauge su finansinio įnašo mokėjimu, galiojimo laikas yra pratęsiamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo sustabdyta žvejybos veikla.

8 straipsnis Partnerystės susitarimo indėlis įgyvendinant Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politiką

1. 35 % 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo, t. y. 2 450 000 eurų, skiriami Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai plėtoti ir įgyvendinti siekiant tausios ir atsakingos žuvininkystės jos vandenyse.

2. Už šios sumos panaudojimą atsako Bisau Gvinėja, atsižvelgdama į abiejų Šalių bendru sutarimu nustatytus įgyvendintinus tikslus ir atitinkamas metines ir daugiametes programas, kuriais siekiama tinkamai valdyti žuvininkystės išteklius, stiprinti mokslinius tyrimus, didinti Bisau Gvinėjos kompetentingų institucijų kontrolės pajėgumus ir gerinti žuvininkystės produktų gamybos sąlygas.

3. Nepažeisdamos minėtų tikslų, atsižvelgdamos į Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus tvarios plėtros strategiją ir siekdamos, kad būtų užtikrintas tvarus ir atsakingas sektoriaus valdymas, Šalys susitaria be kitų sričių daugiausia dėmesio skirti žvejybos veiklos stebėjimui, kontrolei ir priežiūrai, moksliniams tyrimams ir žuvininkystės valdymui ir priežiūrai.

9 straipsnis Paramos Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriui įgyvendinimo taisyklės

1. Įsigaliojus šiam Protokolui, nepažeisdamos 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, Europos bendrija ir Ministerija Susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete susitaria dėl:

a) metinių ir daugiamečių gairių, pirmiausia numatytųjų 8 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias įgyvendinami Bisau Gvinėjos žuvininkystės politikos prioritetai siekiant tausios ir atsakingos žuvininkystės;

b) įgyvendintinų metinių ir daugiamečių tikslų, taip pat kriterijų ir rodiklių pasiektiems rezultatams kasmet įvertinti. IV priede nurodyti pagrindiniai tikslų ir rezultatų rodiklių aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti įgyvendinant Protokolą.

2. Visus gairių, tikslų ir vertinimo kriterijų bei rodiklių pakeitimus priima abi Šalys jungtiniame komitete.

3. Pirmaisiais metais apie šio Protokolo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansinės paramos Bisau Gvinėjai paskirstymą pranešama Europos bendrijai, kai tik jungtiniame komitete patvirtinami gairės, tikslai ir vertinimo kriterijai bei rodikliai.

4. Kasmet apie šį paskirstymą Ministerija praneša Europos bendrijai: už pirmuosius metus ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos, už kitus metus – birželio 15 d.

5. Metinė finansuojamų programos veiksmų įgyvendinimo, pasiektų rezultatų ir iškilusių problemų ataskaita pateikiama patvirtinti Susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

6. Tačiau Europos bendrija pasilieka teisę pasitarusi jungtiniame komitete pakoreguoti arba sustabdyti Protokolo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos mokėjimą, jeigu tuometinis metinis žuvininkystės politikos įgyvendinimo faktinių rezultatų įvertinimas tai pagrindžia.

10 straipsnis Bendrijos ūkio subjektų ekonominis integravimas į Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių

1. Šalys įsipareigoja skatinti ekonominį Bendrijos ūkio subjektų integravimą į Bisau Gvinėjos žuvininkystės struktūrą.

2. Šalys ypač įsipareigoja skatinti steigti laikinas Bendrijos ir Bisau Gvinėjos ūkio subjektų asociacijas siekiant bendrai naudoti Bisau Gvinėjos išskirtinės ekonominės zonos žuvininkystės išteklius.

3. Laikinos įmonių asociacijos – tai Bendrijos laivų savininkų ir Bisau Gvinėjos fizinių arba juridinių asmenų laikina sutartimi paremtos asociacijos, kurių tikslas – vienu arba daugiau su Europos bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų drauge žvejoti arba naudoti išteklius pagal Bisau Gvinėjos kvotas ir dalytis naudą arba nuostolius, susijusius su įmonės sutartos ekonominės veiklos išlaidomis.

4. Bisau Gvinėja suteikia leidimą, kuris būtinas, kad jūros žuvininkystės išteklių naudojimu užsiimančios laikinos įmonių asociacijos galėtų vykdyti veiklą jos žvejybos zonose.

5. Bendrijos laivai, nusprendę prisijungti prie laikinųjų įmonių asociacijų pagal galiojančio Protokolo nuostatas, ir vykdyti šio Protokolo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kategorijų žvejybos veiklą, atleidžiami nuo licencijos mokesčių. Be to, nuo trečiųjų Protokolo galiojimo metų Bisau Gvinėja skirs finansinę paramą laikinoms įmonių asociacijoms steigti. Bendra šios paramos suma neviršys 20 % bendros mokesčių, kuriuos laivų savininkai moka pagal šį Protokolą, sumos.

6. Jungtinis komitetas nustatys finansines ir technines taisykles, pagal kurias bus galima įgyvendinti šią paramą ir skatinti steigti laikinas įmonių asociacijas pagal galiojantį Protokolą.

11 straipsnis Ginčai – Protokolo taikymo sustabdymas

1. Šalių ginčai dėl šio Protokolo ir jo priedų nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo sprendžiami Šalims konsultuojantis jungtiniame komitete, jei būtina, šaukiamas neeilinis posėdis.

2. Protokolo taikymas gali būti sustabdytas vienos iš Šalių iniciatyva, jei laikoma, kad kilęs Šalių ginčas yra didelis ir jei jungtiniame komitete vykusiose konsultacijose, numatytose 1 dalyje, jis nebuvo išspręstas draugiškai.

3. Norėdama sustabdyti Protokolo taikymą, suinteresuotoji Šalis raštu praneša apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

4. Jei Protokolo taikymas sustabdomas, Šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Kai toks sprendimas randamas, Protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis , priklausomai nuo Protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

12 straipsnis Protokolo sustabdymas, jei Bisau Gvinėja netinkamai vykdo atsakingos ir tausios žuvininkystės įpareigojimus

Nepažeidžiant šio Protokolo 4 straipsnio nuostatų, jeigu Bisau Gvinėja nevykdo atsakingos ir tausios žuvininkystės įpareigojimų, t. y. nesilaiko Bisau Gvinėjos Vyriausybės nustatytų metinių žuvininkystės valdymo planų, šio Protokolo taikymas gali būti sustabdytas pagal 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas.

Žuvininkystės valdymo pirmaisiais Protokolo galiojimo metais planas pateiktas šio Protokolo III priede. Visais kitais metais Šalys laikosi atnaujinto plano, sprendimus priimdamos Susitarimo 10 straipsnyje numatytame Šalių jungtiniame komitete.

13 straipsnis Protokolo taikymo sustabdymas dėl nemokėjimo

Atsižvelgiant į 4 straipsnio nuostatas, Europos bendrijai neatlikus 2 straipsnyje nurodytų mokėjimų, šio Protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a) Kompetentingos Bisau Gvinėjos institucijos Europos Komisijai pateikia pranešimą apie nesumokėjimą. Europos Komisija atlieka būtinus patikrinimus ir, jei reikia, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo minėto pranešimo gavimo atlieka šį mokėjimą.

b) Jei, iki a punkte numatyto termino mokėjimas neatliekamas ir nepateikiama pateisinama priežastis, Bisau Gvinėjos kompetentingos institucijos turi teisę sustabdyti Protokolo taikymą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Europos Komisiją.

Protokolas vėl pradedamas taikyti, kai tik atliekamas atitinkamas mokėjimas.

14 straipsnis Panaikinimas

Šiuo Protokolu ir jo priedais panaikinamas ir pakeičiamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos protokolas dėl žvejybos prie Bisau Gvinėjos krantų.

15 straipsnis Įsigaliojimas

1. Šis Protokolas ir jo priedai įsigalioja tą dieną, kurią Šalys praneša viena kitai apie tam įsigaliojimui būtinų procedūrų užbaigimą.

2. Jie taikomi nuo 2007 m. birželio 16 d.

I PRIEDAS

BENDRIJOS LAIVŲ ŽVEJYBOS BISAU GVINĖJOS ŽVEJYBOS ZONOJE SĄLYGOS

I skyrius – Licencijų paraiškų teikimo ir licencijų išdavimo formalumai

1 skirsnis Visiems laivams taikomos bendrosios nuostatos

1. Žvejybos Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje licenciją gali gauti tik reikalavimus atitinkantys laivai.

2. Kad laivas atitiktų reikalavimus, jo savininkui, kapitonui ir pačiam laivui negali būti uždrausta vykdyti žvejybos veiklą Bisau Gvinėjoje. Jie negali būti padarę pažeidimų Bisau Gvinėjos administracinės tvarkos pažeidimų, t. y. turi būti įvykdę visus ankstesnius įsipareigojimus, susijusius su Bisau Gvinėjoje pagal su Bendrija sudarytus žvejybos susitarimus vykdoma žvejybos veikla.

3. Licencijos prašantiems Bendrijos žvejybos laivams gali atstovauti Bisau Gvinėjoje įsisteigęs agentas. Agento pavardė ir adresas nurodomi licencijos paraiškoje.

4. Atitinkamos Bendrijos kompetentingos Ministerijai per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal Susitarimą, ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki licencijos galiojimo pradžios, prašomos paraiškoje.

5. Prašymai pateikiami Ministerijai pagal šiam tikslui Bisau Gvinėjos Vyriausybės paruoštą formą, kurios pavyzdys pateikiamas 1 priedėlyje. Bisau Gvinėjos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad licencijos prašymuose pateikti duomenys būtų tvarkomi konfidencialiai. Šie duomenys naudojami tik Žuvininkystės susitarimui įgyvendinti.

6. Prie licencijos paraiškos pridedami tokie dokumentai:

- įrodymas, kad sumokėti mokestis už licencijos galiojimo laikotarpį ir VII skyriaus 13 punkte numatyta suma.

- kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį Protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

7. Mokestis pervedamas į Bisau Gvinėjos institucijų nurodytą sąskaitą.

8. Į šį mokestį įskaitomi visi nacionaliniai ir vietos mokesčiai išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.

9. Visos laivams išduotos licencijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai Ministerija gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus, perduodamos laivų savininkams arba jų atstovams per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje.

10. Jei licencijos pasirašymo metu Europos Komisijos delegacijos tarnybos nedirba, licencija gali būti perduodama tiesiogiai laivo agentui, o jos kopija nusiunčiama delegacijai.

11. Licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiama.

12. Tačiau Europos bendrijai paprašius įrodytu force majeure atveju vieno laivo licencija pakeičiama nauja kitam panašių savybių laivui skirta licencija nemokant naujo mokesčio. Tačiau jei naujojo laivo talpa bruto registrinėmis tonomis (BRT) didesnė nei pakeičiamo laivo, pro rata temporis išmokamas sumos skirtumas.

13. Pakeičiamo laivo savininkas arba jo atstovas per Europos Komisijos delegaciją grąžina panaikintą licenciją Ministerijai.

14. Nauja licencija įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas už žvejybą atsakingai Ministerijai grąžina panaikintą licenciją. Europos Komisijos delegacija Bisau Gvinėjoje informuojama apie licencijos perleidimą.

15. Licencija visą laiką turi būti laikoma laive nepažeidžiant I skyriaus 2 skirsnio 1 punkto nuostatų.

16. Šalys susitaria skatinti įgyvendinti licencijų sistemą, pagal kurią informacija ir minėtais dokumentais būtų keičiamasi tik elektroniniu būdu. Šalys susitaria siekti, kad netrukus spausdintus licenciją ir laivų, turinčių leidimą žvejoti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, sąrašą pakeistų elektroninės jų versijos.

17. Šalys įsipareigoja, kad jungtiniame komitete visos šiame Protokole pateiktos talpos bruto registrinėmis tonomis (BRT) nuorodos būtų pakeistos talpos bruto tonomis (BT) nuorodomis, o susijusios nuostatos atitinkamai pritaikytos. Prieš atlikdamos šiuos pakeitimus, Šalys konsultuojasi techniniais klausimais.

2 skirsnis Tunų žvejybos laivams ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams taikomos specialiosios nuostatos

1. Licencija visą laiką turi būti laikoma laive. Europos bendrija atnaujina negalutinį laivų, kuriems pagal šio Protokolo nuostatas yra paprašyta žvejybos licencijos, sąrašą. Šis negalutinis sąrašas pateikiamas Bisau Gvinėjos institucijoms tik jį sudarius ir vėliau kaskart atnaujinus. Bisau Gvinėjos institucijoms gavus šį negalutinį sąrašą ir sumokėto avanso patvirtinimą iš Europos Komisijos, atitinkama kompetentinga Bisau Gvinėjos institucija įrašo laivą į leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašą, kuris perduodamas už žuvininkystės kontrolę atsakingoms institucijoms ir Europos Komisijos delegacijai Bisau Gvinėjoje. Tuomet Europos Komisijos delegacija tikslią šio sąrašo kopiją nusiunčia laivo savininkui, kuris ją laiko laive vietoj licencijos, kol šią jam išduoda Bisau Gvinėjos kompetentinga institucija.

2. Licencijos galioja vienerius metus. Jos gali būti pratęstos.

3 Kiekvieno laivo mokesčiai apskaičiuojami pagal Protokolo techninių duomenų lapuose nustatytas tų metų normas. Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir prie jų pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti.

4. Licencijos yra išduodamos, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedamos atitinkamame techninių duomenų lape nurodytos nustatyto dydžio sumos.

5. Galutinę už einamuosius metus mokėtinų mokesčių ataskaitą Europos Komisija parengia ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 15 d., remdamasi laivų savininkų parengtomis ir mokslo institutų, įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejotų kiekių duomenis, patvirtintomis sužvejotų kiekių deklaracijomis; minėti institutai – tai IRD ( Institut de Recherche pour le Développement ), IEO ( Instituto Español de Oceanografia ) ir IPIMAR ( Instituto Português de Investigaçao Maritima ) tarpininkaujant Europos Komisijos delegacijai.

6. Ši ataskaita tuo pat metu perduodama Ministerijai ir laivų savininkams.

7. Papildomus mokėjimus laivų savininkai Bisau Gvinėjos nacionalinėms kompetentingoms institucijoms į 1 skirsnio 7 dalyje nuodytą sąskaitą perveda ne vėliau kaip metų, kuriais parengiama galutinė mokesčių ataskaita, liepos 31 d.

8. Jeigu galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už 3 punkte nurodytą avanso sumą, laivo savininkui skirtumas negrąžinamas.

3 skirsnis Traleriams taikomos specialiosios nuostatos

1. Be ši skyriaus 1 skirsnio 6 punkte nurodytų dokumentų prie licencijų šiame skirsnyje nurodytiems laivams paraiškų turi būti pridėta:

- valstybės narės išduoto dokumento, kuriuo patvirtinama laivo talpa bruto registrinėmis tonomis, patvirtinta kopija ir

- po VIII skyriaus 3.2 punkte nurodytos techninės apžiūros Ministerijos išduotas techninės būklės patvirtinimas.

2. Jei naujos licencijos prašoma laivui, kuris jau turėjo pagal šį Protokolą išduotą licenciją ir kurio techninė būklė nepakito, licencijos paraiška per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje pateikiama Ministerijai vien su mokesčių už numatytus laikotarpius ir VII skyriaus 13 punkte nurodytos sumos sumokėjimo įrodymu. Ministerija leidžia, kad naujojoje licencijoje būtų nuoroda į pirmąją licencijos paraišką, pateiktą pagal galiojantį Protokolą.

3. Licencijų galiojimo laikotarpiai nustatomi pagal šiuos metinius laikotarpius:

- pirmasis laikotarpis: 2007 m. birželio 16 d. – 2007 m. gruodžio 31 d.

- antrasis laikotarpis: 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d.

- trečiasis laikotarpis: 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d.

- ketvirtasis laikotarpis: 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.

- penktasis laikotarpis: 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 15 d.

4. Licencija negali pradėti galioti vieno laikotarpio viduryje ir baigti kito laikotarpio viduryje.

5. Trijų mėnesių licencijos galiojimo laikotarpiai prasideda sausio 1 d., balandžio 1 d., liepos 1 d. arba spalio 1 d., išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį Protokolo galiojimo laikotarpius, kuomet trijų mėnesių laikotarpis prasideda atitinkamai 2007 m. birželio 16 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. – 2011 m. birželio 15 d.

6. Licencijos galioja vienerius metus, šešis mėnesius arba tris mėnesius. Jos gali būti pratęstos.

7. Licencija laive turi būti visą laiką.

8. Kiekvieno laivo mokesčiai apskaičiuojami pagal Protokolo techninių duomenų lapuose nustatytas tų metų normas. Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti.

II skyrius – Žvejybos zonos

Protokolo 1 straipsnyje nurodytiems Bendrijos laivams leidžiama vykdyti žvejybos veiklą vandenyse, esančiuose už 12 jūrmylių nuo bazinių linijų.

III skyrius – Laivų, kuriems leidžiama žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse, sugautų kiekių deklaravimo tvarka

1. Šiame priede Bendrijos laivo reiso trukmė apibrėžiama:

- kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos,

- laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki perkrovimo į kitą laivą,

- arba laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki iškrovimo Bisau Gvinėjoje.

2. Laivai, kuriems leidžiama pagal Susitarimą žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse, privalo Ministerijai pranešti apie sugautus kiekius pagal šias taisykles:

2.1 Deklaracijose pateikiami kiekvieno reiso metu laivo sugauti kiekiai. Jos perduodamos Ministerijai faksu, paštu arba elektroniniu paštu, kopiją per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje siunčiant Komisijai, kiekvieno reiso pabaigoje ir visuomet laivui dar neišplaukus iš Bisau Gvinėjos vandenų. Jei deklaracija perduodama elektroniniu paštu, abu adresatai nedelsdami elektroniniu būdu laivui išsiunčia gavimo patvirtinimą, o vienas kitam – patvirtinimo kopiją. Tunų žvejybos laivai deklaracijas siunčia kiekvieno žvejybos sezono pabaigoje.

2.2 Spausdinti deklaracijų originalai licencijos galiojimo laikotarpiu pagal I skyriaus 2 skirsnio 2 punktą (tunų žvejybos laivų deklaracijos) ir 3 skirsnio 3 punktą (tralerių deklaracijos) faksu arba elektroniniu paštu perduodami Ministerijai per 45 dienas po paskutinio to laikotarpio reiso pabaigos. Spausdintos versijos kopijos perduodamos Komisijos delegacijai Bisau Gvinėjoje.

2.3 Tunų žvejybos laivai ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai deklaruoja sugautus kiekius, naudodami laivo žurnalą atitinkančią formą, kurios pavyzdys pateiktas 2 priedėlyje. Pildant laivo žurnalą už laikotarpius, kuriais laivas nebuvo Bisau Gvinėjos vandenyse, reikia pažymėti „Ne Bisau Gvinėjos IEZ“.

2.4 Traleriai deklaruoja sugautus kiekius naudodami formą, kurios pavyzdys pateiktas 3 priedėlyje, ir nurodo per kalendorinį mėnesį arba jo dalį sugautą bendrą kiekvienos rūšies kiekį.

2.5 Formos pildomos įskaitomai, jas pasirašo laivo kapitonas.

3. Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Bisau Gvinėjos Vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti laivo licencijos galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivo savininkui skirti Bisau Gvinėjoje galiojančiais teisės aktais nustatytą baudą; jei pažeidimas pasikartoja, licencijos galiojimas nebepratęsiamas. Apie tai informuojama Europos Komisija.

Šalys susitaria įdiegti elektroninių šios informacijos mainų sistemą.

IV skyrius – Priegauda

Priegaudos kiekis kiekvienos Protokole numatytos rūšies žvejybai nustatomas pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus ir kiekvienai kategorijai nurodomas techninių duomenų lapuose.

V skyrius – Jūreivių priėmimas į laivą

Laivų savininkai, turintys pagal Susitarimą numatytą licenciją, prisideda prie Bisau Gvinėjos jūreivių profesinio praktinio mokymo ir darbo rinkos gerinimo pagal šias sąlygas ir apribojimus:

1. Kiekvienas tralerio savininkas įsipareigoja įdarbinti:

- tris jūreivius žvejus, jei laivo talpa yra mažesnė nei 250 BRT,

- keturis jūreivius žvejus, jei laivo talpa 250–400 BRT,

- penkis jūreivius žvejus, jei laivo talpa 400–650 BRT,

- šešis jūreivius žvejus, jei laivo talpa yra didesnė nei 650 BRT.

2. Laivų savininkai stengiasi priimti ir daugiau Bisau Gvinėjos jūreivių.

3. Laivų savininkai be apribojimų per savo atstovus renkasi jūreivius savo laivui.

4. Laivo savininkas arba jo atstovas Ministerijai praneša į laivą priimtų Bisau Gvinėjos jūreivių vardus ir pavardes, nurodydami jų pareigas įguloje.

5. Į ES žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

6. Bisau Gvinėjos jūreivių darbo sutartis, kurių kopija pateikiama pasirašiusiems asmenims, sudaro laivų savininko atstovas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba jų atstovai derinant su Ministerija. Šios sutartys užtikrina jūreiviams jiems skirtinas socialines garantijas, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

7. Atlyginimą Bisau Gvinėjos jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas prieš išduodant licenciją bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir Bisau Gvinėjos institucijų sprendimu. Tačiau Bisau Gvinėjos jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos Bisau Gvinėjos laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

8. Visi Bendrijos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

9. Jei Bisau Gvinėjos jūreivis į laivą nepriimamas dėl kitų priežasčių nei nurodytosios pirmesniame punkte, to Bendrijos laivo kapitonas nedelsdamas privalo už žvejybos sezoną sumokėti į laivą nepriimto jūreivio atlyginimą atitinkančią nustatyto dydžio sumą.

10. Ši suma pervedama į Bisau Gvinėjos kompetentingų institucijų iš anksto paskirtą specialią sąskaitą ir panaudojama žuvininkystės srities profesinio mokymo viešosioms struktūroms finansuoti.

VI skyrius – Techninės priemonės

1. Laivai, žvejojantys toli migruojančių rūšių žuvis, laikosi TATAK priimtų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių.

2. Traleriams kiekviename atitinkamame techniniame lape nurodomos specialios priemonės.

3. Bisau Gvinėja biologinio atsinaujinimo tikslais taiko žvejybos arba žvejybos tik tam tikrame žvejybos rajone draudimus, nediskriminuodama žvejyba užsiimančių laivų – nei nacionalinių, nei Bendrijos, nei plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava.

4. Jei būtina pagal poveikio analizę, Šalys jungtiniame komitete susitaria taikyti biologiniam atsinaujinimui reikalingas korekcines priemones.

5. Jeigu Bisau Gvinėja norėtų imtis 3 punkte nenurodytų skubių žvejybos draudimo priemonių arba pailginti tame punkte numatytą draudimo trukmę, šaukiamas jungtinio komiteto susitikimas ir vertinamas šių priemonių taikymo Bendrijos laivams poveikis.

6. Jei pagal 4 ir 5 punktus pailginamas žvejybos draudimo laikotarpis, Šalys tariasi jungtiniame komitete dėl finansinio įnašo dydžio pritaikymo atsižvelgiant į dėl šių priemonių taikymo Bendrijai sumažėjusias žvejybos galimybes.

VII skyrius – Stebėtojai traleriuose

1. Laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse, priima Bisau Gvinėjos pagal toliau nustatytas sąlygas paskirtus stebėtojus.

1.1 Visi traleriai priima vieną už žuvininkystę atsakingos Ministerijos paskirtą stebėtoją.Įlaipinimo uostas paskiriamas bendru už žuvininkystę atsakingos Ministerijos ir laivų savininkų arba jų atstovų sutarimu.

1.2 Ministerija sudaro laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą ir į laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai pateikiami Europos Komisijai, tik juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3 Kai išduodama licencija, Ministerija atitinkam laivo savininkui arba jo atstovui praneša laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

2. Stebėtojo buvimo laive trukmę nustato Ministerija, atkreipdama dėmesį, kad ši trukmė įprastais atvejais neviršytų stebėtojo užduotims įvykdyti būtino laiko. Ministerija stebėtojo buvimo laive trukmę praneša laivo savininkui arba jo atstovui tuo pat metu, kai praneša jam skirto stebėtojo vardą ir pavardę.

3. Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir Bisau Gvinėjos institucijos.

4. Per pirmąjį reisą stebėtojas į laivą įlaipinamas Bisau Gvinėjos uoste, o kai atnaujinama licencija – laivo savininko pasirinktame uoste.

5. Laivų savininkai per dvi savaites, ir įspėję apie tai prieš dešimt dienų, praneša stebėtojų priėmimo datas ir uostus.

6. Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Bisau Gvinėjos stebėtojas, išplaukia iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti į Bisau Gvinėją, o išlaidas padengia laivo savininkas.

7. Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

8. Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Kol laivas vykdo veiklą Bisau Gvinėjos vandenyse, stebėtojas atlieka tokias užduotis:

8.1 stebi laivo žvejybos veiklą,

8.2 tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą,

8.3 atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programas,

8.4 registruoja naudojamus žvejybos įrankius,

8.5 tikrina į laivo žurnalą įrašytus Bisau Gvinėjos žvejybos vandenyse sužvejotų kiekių duomenis,

8.6 tikrina procentinę priegaudos dalį ir nustato į jūrą išmestą kiekį.

8.7 radijo ryšiu ne rečiau kaip kartą per savaitę praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančius sugautus kiekius ir priegaudą.

9. Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

10. Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti užduotis.

11. Būdamas laive, stebėtojas:

11.1 privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog jo priėmimo į laivą sąlygos ir buvimas laive nenutrauktų žvejybos operacijų ir netrukdytų jų vykdyti,

11.2 privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą, bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo,

11.3 parengia veiklos ataskaitą, kurią perduoda Bisau Gvinėjos kompetentingoms institucijoms. Šios institucijos, išnagrinėjusios ataskaitą, jos kopiją ne vėliau kaip per savaitę išsiunčia Europos Komisijos delegacijai Bisau Gvinėjoje.

12. Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išvykdamas iš laivo, stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms Bisau Gvinėjos institucijoms, o jos kopija – Europos Komisijai. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Kai stebėtojas palieka laivą, jis palieka kapitonui ataskaitos kopiją.

13. Laivų savininkas savo lėšomis užtikrina, kad stebėtojas būtų apgyvendintas ir maitinamas tokiomis pat sąlygomis kaip pareigūnai, atsižvelgiant į laivo galimybes.

Stebėtojo buvimo laive išlaidų daliai padengti kiekvieno žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos vandenyse vykdančio laivo savininkas Bisau Gvinėjos institucijoms drauge su mokesčiais pro rata temporis perveda 12 eurų už BRT per metus sumą.

14. Už stebėtojų darbo atlyginimą ir socialinio draudimo įmokas atsako Ministerija.

VIII skyrius – Stebėtojai tunų žvejybos laivuose

Šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis šalimis dėl regiono stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos regioninės žuvininkystės organizacijos parinkimo.

IX skyrius – Kontrolė

1. Pagal I skyriaus 2 skirsnio 1 punktą Europos bendrija atnaujina laivų, kuriems pagal šio Protokolo nuostatas išduota žvejybos licencija, sąrašą. Šis sąrašas pateikiamas už žvejybos kontrolę atsakingoms Bisau Gvinėjos institucijoms, tik jį sudarius ir vėliau – kaskart atnaujinus.

2. Toli migruojančių rūšių žuvis gaudantys Bendrijos laivai įrašomi į pirmesniame punkte nurodytą sąrašą, gavus pranešimą apie šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 3 punkte nurodyto avanso sumokėjimą. Tuomet tiksli tunų žvejybos laivų sąrašo kopija nusiunčiama laivo savininkui, kuris ją laiko laive vietoj licencijos, kol šią jam išduoda Bisau Gvinėjos kompetentinga institucija.

3. Techninė tralerių apžiūra

3.1 Kartą per metus arba pakeitus laivo talpą, arba pasirinkus kitos kategorijos žvejybą, kuriai reikia kitokio tipo žvejybos įrankių, Bendrijos traleriai turi prisistatyti Bisau Gvinėjos uoste, kur atliekama jų apžiūra, numatyta galiojančiais teisės aktais. Ši apžiūra yra privaloma ir atliekama per 48 valandas nuo laivo įplaukimo į uostą.

3.2 Tinkamai atlikus apžiūrą laivo kapitonui išduodamas pažymėjimas, galiojantis visą licencijos galiojimo laikotarpį ir pratęsiamas de facto , jei laivas metų viduryje atnaujina savo licenciją. Tačiau ilgiausia galiojimo trukmė neviršija vienerių metų. Šis pažymėjimas turi būti nuolat laikomas laive.

3.3 Techninė apžiūra reikalinga siekiant patikrinti, ar techninės laivo variklių savybės atitinka reikalavimus ir ar laikomasi nuostatų dėl įgulos.

3.4 Apžiūros išlaidos nustatomos pagal Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytus tarifus, jas padengia laivų savininkai. Išlaidos negali viršyti sumos, kurią paprastai už tokias paslaugas moka kiti laivai.

3.5 Jei nesilaikoma 3.1 ir 3.2 punktų nuostatų, savaime sustabdomas žvejybos licencijos galiojimas, kol laivų savininkai įvykdo šiuos įpareigojimus.

4. Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos:

Visi pagal Susitarimą Bisau Gvinėjos zonoje žvejybos veikla užsiimantys Europos bendrijos laivai, kaskart įplaukę į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną ir išplaukę iš jos, už žvejybą atsakingos Ministerijos radijo stočiai praneša datą, valandą ir buvimo vietą.

Už žvejyba atsakinga Ministerija, išduodama licenciją, laivų savininkams praneša radijo šaukinio duomenis, signalo dažnį ir darbo valandas.

Jei radijo ryšiu pasinaudoti neįmanoma, laivai gali naudoti kitas ryšio priemones, pvz., teleksą, faksą (Nr. 20 11 57, 20 19 57 arba 20 69 50) arba telegrafą.

4.1 Bendrijos laivai ne vėliau kaip prieš 24 valandas Ministerijai praneša apie ketinimą įplaukti į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną arba išplaukti iš jos. Tunų žvejybos laivai apie tai praneša ne vėliau kaip prieš 6 valandas.

4.2 Pranešus apie išplaukimą laivai taip pat praneša savo buvimo vietą ir laive turimų sugautų žuvų kiekius ir rūšis. Pageidautina, kad ši informacija būtų siunčiama faksu, o jei laive jo nėra, radijo ryšiu arba elektroniniu paštu.

4.3 Žvejybos operacijų vykdymas apie tai nepranešus Ministerijai yra toks pat pažeidimas, kaip žvejyba be licencijos.

4.4 Fakso ir telefono numeriai bei elektroninio pašto adresas taip pat pranešami žvejybos licencijos išdavimo metu.

5. Kontrolės procedūros

5.1 Bisau Gvinėjos žvejybos vandenyse žvejybos veiklą vykdančių Bendrijos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda už žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę atsakingiems Bisau Gvinėjos pareigūnams patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

5.2. Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

5.3 Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui įteikiamas pažymėjimas.

6. Laivo sulaikymas patikrinimui

6.1 Ministerija Europos Komisijai per jos Delegaciją Bisau Gvinėjoje ne vėliau kaip per 48 valandas praneša apie bet kokį Bendrijos laivo sustabdymą patikrinimui ir jam taikomas sankcijas Bisau Gvinėjos žvejybos vandenyse.

6.2 Europos Komisija tuo pat metu gauna trumpą laivo sulaikymo aplinkybių ir priežasčių ataskaitą.

7. Laivo sulaikymo patikrinimui protokolas

7.1 Laivo kapitonas turi pasirašyti pakrantės valstybės kompetentingos institucijos surašytą protokolą.

7.2 Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, kuriuo jis kaltinamas.

7.3 Pagal galiojančias teisės nuostatas kapitonui gali būti liepta atplukdyti laivą į kompetentingų institucijų nurodytą uostą.

8. Informacinis susirinkimas laivo sulaikymo patikrinimui atveju

8.1 Prieš nusprendžiant imtis kokių nors priemonių laivo kapitono ar įgulos atžvilgiu, ar veiksmų dėl laivo krovinio ir įrangos, išskyrus būtinų pažeidimo įrodymų išsaugojimo veiksmus, per vieną darbo dieną nuo pirmiau minėtos informacijos gavimo sušaukiamas Europos Komisijos ir Ministerijos informacinis susirinkimas, kuriame esant galimybei dalyvauja ir atitinkamos valstybės narės atstovas.

8.2 Šiame susirinkime Šalys pasikeičia dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo atstovui pranešami šio suderinimo susirinkimo rezultatai ir galimos priemonės, sąlygotos laivo patikrinimo.

9. Laivo sulaikymo patikrinimui reguliavimas

9.1 Prieš pradedant teismo procesą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per keturias darbo dienas nuo laivo sulaikymo patikrinimui.

9.2 Jei taikoma kompromiso procedūra, mokėtina baudos suma yra nustatoma remiantis Bisau Gvinėjos teisės aktais.

9.3 Jei nepavykta susitarti kompromiso keliu ir atvejį toliau nagrinėja kompetentinga teismo institucija, laivo savininkas Ministerijos paskirtam bankui pateikia banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į laivo sulaikymo patikrinimui sąnaudas ir į baudų sumą bei dėl pažeidimo kaltos pusės mokėtinas kompensacijas.

9.4 Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be nuteisimo. Taip pat jei teismo sprendimu skiriama bauda yra mažesnė už banko užstatą, Ministerija grąžina jo likutį.

9.5 Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

- jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

- jei pateikiamas 9.3 punkte nurodytas banko užstatas ir Ministerija jį priima, laukiant teismo procedūros pabaigos.

10. Teisinių nuostatų laikymasis

Visa su Bendrijos laivų padarytais pažeidimais susijusi informacija nuolat perduodama Komisijai per jos Delegaciją.

11. Perkrovimas į kitą laivą

11.1 Bendrijos laivai, pageidaujantys perkrauti sugautas žuvis Bisau Gvinėjos vandenyse, šią operaciją atlieka Bisau Gvinėjos uostų akvatorijose.

11.2 Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas turi Ministerijai pateikti tokią informaciją:

- perkrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus;

- krovininio laivo pavadinimą;

- perkraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis);

- perkrovimo datą.

11.3 Perkrovimas laikomas išvykimu iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos. Todėl laivai kompetentingoms institucijoms turi pateikti sužvejotų kiekių deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimą tęsti žvejybą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

11.4 Visos pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sugautų žuvų perkrovimo operacijos Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje yra draudžiamos. Už šios nuostatos pažeidimą taikomos galiojančiais Bisau Gvinėjos teisės aktais numatytos sankcijos.

12. Bendrijos žvejybos laivų, vykdančių iškrovimo arba perkrovimo operacijas Bisau Gvinėjos uoste, kapitonai leidžia ir padeda Bisau Gvinėjos inspektoriams tikrinti šias operacijas. Atlikus patikrinimą ir kontrolę uoste, laivo kapitonui įteikiama pažyma.

X skyrius – Žvejybos laivų palydovinis stebėjimas

Nustačiusios technines sąlygas, Šalys jungtiniame komitete susitaria dėl pagal Susitarimą žvejojančių Bendrijos žvejybos laivų palydovinio stebėjimo taisyklių.

PRIEDėLIAI

1. Žvejybos licencijos paraiškos forma.

2. Sugautų kiekių ir žvejybos pastangų statistiniai duomenys.

3. Tunų žvejybos laivų laivo žurnalas.

1 priedėlis

ŽVEJYBOS

LICENCIJOS PARAIŠKOS

FORMA

Užpildo administracija | Pastabos |

Pilietybė…………………………………….. Licencijos numeris ……………………………. Data ir parašas ……………………………… Išdavimo data …………………. | ……………………………………………….. ……………………………………………….. ……………………………………………….. ………………………………………………... |

PAREIŠKĖJAS

Bendrovės pavadinimas:

Prekybos registro numeris:

Atsakingo asmens vardas ir pavardė:

Gimimo data ir vieta:

Profesija:

Adresas:

Darbuotojų skaičius:

Pasirašiusio asmens vardas, pavardė ir adresas:

LAIVAS

Laivo tipas: Registracijos numeris:

Naujas pavadinimas: Ankstesnis pavadinimas:

Pastatymo data ir vieta:

Pirmoji įregistravimo valstybė:

Ilgis: Plotis: Gylis:

Bruto talpa: Neto talpa:

Laivo statybinė medžiaga:

Pagrindinio variklio modelis: Tipas: Galia (arklio galiomis):

Laivasraigtis: Stacionarusis: ( Keičiamasis: ( Movinis: (

Greitis:

Radijo šaukinys: Dažnis:

Žuvų aptikimo, navigacijos ir ryšio priemonių sąrašas:

Radaras: ( Sonaras: ( Prie viršutinės tinklo pavaros pritvirtintas echolotas, tinklo zondas: (

Labai aukšto dažnio (LAD, angl. VHF): ( Vienos šalinės juostos (VŠJ, angl. SSB): ( Palydovinė navigacija: ( Kitos:

Jūreivių skaičius:

KONSERVAVIMO BŪDAS

Ledas: ( Ledas ir atšaldymas: (

Užšaldymas: Sūryme: ( Sausai: ( Atšaldytame jūros vandenyje: (

Bendra atšaldymo galia:

Užšaldymo pajėgumas, t per 24 val.:

Talpyklos tūris:

ŽVEJYBOS TIPAS

A. Priedugnio rūšių žvejyba

Pakrantės priedugnio rūšių žvejyba: ( Giliavandenė priedugnio rūšių žvejyba: (

Tralo tipas:

Galvakojų moliuskų: ( Krevečių: ( Žuvų: (

Tralo ilgis: Viršutinės tinklo pavaros ilgis:

Tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis:

Tralo sparnų tinklinio audeklo akių dydis:

Tralo traukimo greitis:

B. Stambiųjų pelaginių rūšių žvejyba (tunų žvejyba)

Kartinėmis ūdomis: ( Kartinių ūdų skaičius: (

Velkamaisiais tinklais: ( Tinklo ilgis: Tinklo statymo gylis:

Cisternų skaičius: Talpa tonomis:

C. Žvejyba ilgosiomis ūdomis ir dugninėmis gaudyklėmis:

Paviršiuje: ( Priedugnyje: (

Ūdos ilgis: Kabliukų skaičius:

Ūdų skaičius:

Dugninių gaudyklių skaičius:

ĮRENGINIAI KRANTE

Adresas ir leidimo numeris.:

Bendrovės pavadinimas:

Veikla:

Vidaus didmeninė prekyba žuvimi: ( Eksportas: (

Didmeninės prekybos licencijos tipas ir numeris:

Perdirbimo ir laikymo įrenginių aprašymas:

Darbuotojų skaičius

N. B. Pažymėkite tinkamo atsakymo langelius.

Techninės pastabos

Valstybinės ministerijos leidimas

2 priedėlis

ŽUVININKYSTĖS MINISTERIJA SUGAUTŲ KIEKIŲ IR ŽVEJYBOS PASTANGŲ STATISTINIAI DUOMENYS Mėnuo: Metai:

Laivo pavadinimas: | Variklio galia: | Žvejybos būdas: |

Įregistravimo valstybė: | Bruto talpa (t): | Iškrovimo uostas: |

Data | Žvejybos zona | Žvejybos įrankio panaudojimų skaičius | Žvejybos valandų skaičius | Žuvų rūšys |

TUNŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ LAIVO ŽURNALAS | Ilgoji ūda |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai |

Leidžiama žvejoti tradiciniais tralais su kėtoklėmis ir kitais atrankiais įrankiais. Leidžiami ir autrigeriniai tralai. Žvejojant visais žvejybos įrankiais draudžiama naudoti bet kokias tinklo akių užkimšimo arba įrankių atrankumo mažinimo priemones arba prietaisus. Tačiau siekiant išvengti įrankio nudėvėjimo arba suplėšymo prie dugninio tralo maišo apatinės dalies galima pritvirtinti tinklines arba kitokios medžiagos apsaugas. Šios apsaugos tvirtinamos tik prie priekinių ir šoninių tralo maišo kraštų. Viršutinei tralo daliai apsaugas galima naudoti tik su sąlyga, kad jas sudarytų vientisas tokios pat medžiagos kaip ir maišas gabalas, kurio akių dydis būtų ne mažesnis kaip 300 mm. Draudžiama padvigubinti tralo maišo verpalą, tiek vientisą, tiek sudėtinį. |

3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis |

70mm |

4. Biologinis atsikūrimas |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Jei atitinkamų Bisau Gvinėjos teisės aktų nuostatų nėra, Šalys, remdamosi patikimiausia turima moksline informacija, jungtiniame komitete susitaria dėl biologiniam atsikūrimui tinkamiausio laikotarpio, kuriam turi būti pritarta bendrame moksliniame susitikime. |

5. Priegauda |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Žuvų žvejybos laivuose vėžiagyviai ir galvakojai moliuskai kiekvieni atskirai negali sudaryti daugiau nei 9 % viso kiekio, sugauto Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir turimo laive žvejybos reiso, apibrėžto šio Protokolo priedo III skyriuje, pabaigoje. Galvakojų moliuskų gaudymo laivuose vėžiagyviai negali sudaryti daugiau nei 9 % viso kiekio, sugauto Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir turimo laive žvejybos reiso, apibrėžto šio Protokolo priedo III skyriuje, pabaigoje. Viršijus nustatytą priegaudos procentinę dalį taikomos Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytos sankcijos. Norėdamos pakeisti leidžiamus kiekius, Šalys tariasi jungtiniame komitete. |

6. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Leidžiamas kiekis (bruto registrinėmis tonomis) per metus | 4400 |

Mokestis eurais už vieną bruto registrinę toną per metus | 229 EUR už bruto registrinę toną per metus Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir prie jų pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti. |

7. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos Protokolo priede. |

2 LAPAS – 2 ŽVEJYBOS KATEGORIJA: KREVEČIŲ TRALERIAI |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai |

Leidžiama žvejoti tradiciniais tralais su kėtoklėmis ir kitais atrankiais įrankiais. Leidžiami ir autrigeriniai tralai. Žvejojant visais žvejybos įrankiais draudžiama naudoti bet kokias tinklo akių užkimšimo arba įrankių atrankumo mažinimo priemones arba prietaisus. Tačiau siekiant išvengti įrankio nudėvėjimo arba suplėšymo prie dugninio tralo maišo apatinės dalies galima pritvirtinti tinklines arba kitokios medžiagos apsaugas. Šios apsaugos tvirtinamos tik prie priekinių ir šoninių tralo maišo kraštų. Viršutinei tralo daliai apsaugas galima naudoti tik su sąlyga, kad jas sudarytų vientisas tokios pat medžiagos kaip ir maišas gabalas, kurio akių dydis būtų ne mažesnis kaip 300 mm. Draudžiama padvigubinti tralo maišo verpalą, tiek vientisą, tiek sudėtinį. |

3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis |

40 mm. Bisau Gvinėja įsipareigoja ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos pakeisti savo teisės aktus ir pagal paregionyje galiojančius teisės aktus pradėti taikyti 50 mm tinklinio audeklo akių dydį visų laivynų laivams, žvejojantiems vėžiagyvius ir vykdančius veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje. |

4. Biologinis atsikūrimas |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Jei atitinkamų Bisau Gvinėjos teisės aktų nuostatų nėra, Šalys, remdamosi patikimiausia turima moksline informacija, jungtiniame komitete susitaria dėl biologiniam atsikūrimui tinkamiausio laikotarpio, kuriam turi būti pritarta bendrame moksliniame susitikime. |

5. Priegauda |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Krevečių gaudymo laivuose galvakojai moliuskai ir žuvys negali sudaryti daugiau nei 50% viso kiekio, sugauto Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir turimo laive žvejybos reiso, apibrėžto šio Protokolo priedo III skyriuje, pabaigoje. Viršijus nustatytą priegaudos procentinę dalį taikomos Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytos sankcijos. |

6. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Leidžiamas kiekis (bruto registrinėmis tonomis) per metus | 4400 |

Mokestis eurais už vieną bruto registrinę toną per metus | 307 EUR už vieną bruto registrinę toną per metus Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir prie jų pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti. |

7. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos Protokolo priede. |

3 LAPAS – 3 ŽVEJYBOS KATEGORIJA: TUNUS KARTINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. Tunus kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama gaudyti gyvą jauką savo žvejybos sezonui Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai ir techninės priemonės |

Kartinės ūdos. Gaubiamieji tinklai su gyvu jauku: akių dydis 16 mm. Laivai, žvejojantys toli migruojančių rūšių žuvis, laikosi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) priimtų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių. |

3. Priegauda |

Remiantis atitinkamomis TATAK ir MŽŪO rekomendacijomis milžinryklių (Cetorhinus maximus), baltųjų ryklių (Carcharodon carcharias), australinių smėlryklių (Carcharias taurus) ir paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus) žvejyba draudžiama. |

4. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Mokestis už sugautą toną | 25 EUR už toną |

Nustatyto dydžio metinis mokestis | 500 EUR už 20 tonų |

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius | 14 |

5. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos Protokolo priede. |

4 LAPAS – 4 ŽVEJYBOS KATEGORIJA: TUNŲ SEINERIAI ŠALDIKLIAI IR ILGOSIOMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai ir techninės priemonės |

Gaubiamieji tinklai ir dreifinės ilgosios ūdos. Laivai, žvejojantys toli migruojančių rūšių žuvis, laikosi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) priimtų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių. |

3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis |

TATAK rekomenduojamas dydis. |

4. Priegauda |

Remiantis atitinkamomis TATAK ir MŽŪO rekomendacijomis milžinryklių (Cetorhinus maximus), baltųjų ryklių (Carcharodon carcharias), australinių smėlryklių (Carcharias taurus) ir paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus) žvejyba draudžiama. |

5. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Mokestis už sugautą toną | 35 EUR už toną |

Nustatyto dydžio metinis mokestis | 3150 EUR už 90 tonų |

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius | 23 |

6. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos Protokolo priede. |

III PRIEDAS

2007 m. valdymo planas – vėžiagyviai ir priedugnio rūšys |

Rūšis | 2006 m. kiekis bruto registrinėmis tonomis | 2007 m. kiekis bruto registrinėmis tonomis | Skirtumas bruto registrinėmis tonomis | Skirtumas procentais |

Vėžiagyviai | 11 000 | 8000 | –3000 | –27% |

Galvakojai moliuskai | 8000 | 5600 | –2400 | –30% |

Priedugnio žuvys | 12 000 | 18 000 | 6000 | 50% |

Pelaginės žuvys | 20 000 | 23 000 | 3000 | 15% |

Tunai | 49 000 | 49 000 | 0 | 0% |

IŠ VISO | 100 000 | 103 600 | 3600 | 0 |

Šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu, jei nepateikiamos kitokios mokslinės rekomendacijos, Bisau Gvinėja, 2007 m. pratęsdama su trečiosiomis šalimis ir Europos bendrija sudarytus susitarimus, siekia sumažinti krevečių ir galvakojų moliuskų žvejybos pastangas.

Tačiau jei trečiosioms šalims galiojančios žvejybos galimybės 2007 m. sausio 1 d. lieka neišnaudotos, jos negali būti kaupiamos 2008 ir vėlesniems metams.

Frachtavimui šių kategorijų žvejybos galimybių nebus skiriama.

Visi susitarimai su Europos bendrovėmis arba asociacijomis (įmonėmis) bus galutinai nutraukti ir oficialiai denonsuoti per trisdešimt dienų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos.

IV priedas

Pagal šio Protokolo 3, 8 ir 9 straipsnius nustatytų tikslų ir rezultatų rodiklių pagrindiniai aspektai

Strateginės ašys ir tikslai | Rodikliai |

Sanitarinių sąlygų gerinimas plečiant žuvininkystės sektorių |

Pasirengimas eksporto sutikimui gauti. | Parlamento parengti (priimti) teisės aktai dėl būtiniausių higienos ir sveikatos apsaugos sąlygų, taikomų pramoniniams laivams, pirogoms ir žuvininkystės įmonėms, ir jų įgyvendinimas. Kompetentingos institucijos įsteigimas. Atitiktis CIPA normoms (ISO 9000). Laboratorija, pajėgi atlikti mikrobiologines ir chemines analizes. Priimtas ir į teisės aktus įtrauktas krevečių priežiūros ir analizės planas (PNVAR 2008). Apmokytų sanitarijos inspektorių skaičius. Higienos normų srityje apmokytų sanitarijos ir Žuvininkystės ministerijos darbuotojų skaičius. Gautas eksporto į ES sutikimas. |

Sanitarinių pramoninio laivyno ir smulkiosios žvejybos laivų sąlygų atnaujinimas ir pagerinimas. | Normas atitinkančių pramoninių laivų skaičius. Medžio pirogų, pakeistų tinkamesnių medžiagų pirogomis, skaičius (absoliučioji vertė ir procentinė dalis). Pirogų su šaldymo įranga skaičius. Iškrovimo taškų padaugėjimas. Smulkiosios ir pakrantės žvejybos laivų, atitinkančių sanitarines normas, skaičius (absoliučioji vertė ir procentinė dalis). |

Infrastruktūrų plėtra, ypač uostuose. | Bisau uosto atkūrimas ir žvejybos uosto plėtra. Bisau uosto žuvų turgus, skirtas per normas atitinkančią smulkiąją ir pramoninę žvejybą sugautiems kiekiams iškrauti. Pagal tarptautines normas atnaujintas Bisau uostas (SOLAS konvencijos ratifikavimas). Nuolaužų surinkimas iš uosto. |

Žuvininkystės produktų populiarinimas (sanitarinės ir fitosanitarinės iškraunamų ir perdirbamų produktų sąlygos). | Speciali veikianti žuvininkystės produktų tikrinimo sistema. Darbuotojų supažindinimas su higienos taisyklėmis (organizuotų mokymų ir apmokytų asmenų skaičius). Analizės laboratorija. Iškrovimui ir nepramoniniam perdirbimui įrengtų vietų skaičius. Techninės ir prekybinės partnerystės su privačiais užsienio subjektais skatinimas. Pradėtas Bisau Gvinėjos produktų ekologinis ženklinimas. |

Žvejybos zonos stebėjimo, kontrolės ir priežiūros pagerinimas. |

Geresnė teisinė sistema. | Priimtas Žuvininkystės ir Gynybos ministerijų priežiūros ir kontrolės susitarimas. Priimtas ir įgyvendinamas nacionalinis stebėjimo, kontrolės ir priežiūros planas. |

ŽSC sustiprinimas. | Nepriklausomų prisiekusių kontrolierių pajėgos (įdarbintų ir apmokytų asmenų skaičius) ir pagal finansų įstatymą nustatytas biudžetas. Priežiūros jūroje dienų skaičius: 250 dienų per metus Protokolo galiojimo pabaigoje. Patikrinimų uoste ir jūroje skaičius. Patikrinimų iš oro skaičius. Paskelbtų statistikos suvestinių skaičius. Radaro aprėpties lygis. Viso laivyno LSS aprėpties lygis. Taikomų priežiūros metodų mokymo programa (mokymo valandų skaičius, apmokytų specialistų skaičius ir kt.). |

Laivų sulaikymo patikrinimui stebėjimas. | Sulaikymo patikrinimui, sankcijų ir baudų mokėjimo sistemos skaidrumo pagerinimas. Teisės aktai dėl geresnio baudų mokėjimo ir draudimo mokėti kitokias nei įvestas finansines baudas. Baudų rinkimo sistemos pagerinimas. Metinės surinktų baudų statistikos skelbimas. Laivų, kuriems taikytos sankcijos, sąrašo sudarymas. Kasmetinis sankcijų statistikos sudarymas ir skelbimas. Skalbiama metinė FISCAP ataskaita. |

Žuvininkystės valdymo pagerinimas. |

Krevečių ir galvakojų moliuskų žvejybos pastangų valdymas. | Su trečiosiomis šalimis ir Europos bendrija sudarytų susitarimų pratęsimas 2007 m. Tačiau jei trečiosioms šalims galiojančios žvejybos galimybės 2007 m. sausio 1 d. lieka neišnaudotos, jos negali būti kaupiamos 2008 ir vėlesniems metams. Frachtavimui žvejybos galimybių nebus skiriama. Visų susitarimų su Europos bendrovėmis arba asociacijomis (įmonėmis) galutinis nutraukimas ir denonsavimas per trisdešimt dienų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. |

Žuvininkystės mokslinių tyrimų modernizavimas ir aktyvinimas. | Sustiprinti CIPA mokslinių tyrimų pajėgumai. |

Geresnės žuvininkystės srities žinios. | Metinė žvejyba tralais. Įvertintų išteklių skaičius. Mokslinių tyrimų programų skaičius. Rekomendacijų dėl pagrindinių išteklių būklės skaičius (ypač priemonių pernelyg intensyviai naudojamų išteklių žvejybai sustabdyti ir jiems išsaugoti). Žuvų rūšių, kurioms taikomas išteklių priežiūros planas, metinių žvejybos pastangų įvertinimas. Veikianti žvejybos pastangų valdymo sistema (duomenų bazės sukūrimas, statistinio stebėjimo priemonės, už laivyno valdymą atsakingų tarnybų tinklo sukūrimas, statistikos suvestinių skelbimas ir kt.). |

Reguliuojama žuvininkystės plėtra. | Metinio pramoninės žvejybos valdymo plano priėmimas prieš atitinkamų metų pradžią. Pereikvotų išteklių priežiūros plano priėmimas ir įgyvendinimas. IEZ esančių laivų, įskaitant smulkiosios žvejybos, registro tvarkymas. Parengtų, įgyvendintų ir įvertintų išteklių priežiūros planų skaičius. |

Žuvininkystės ir jūros ekonomikos ministerijos techninių tarnybų ir kitų sektoriaus valdyme dalyvaujančių tarnybų darbo veiksmingumo pagerinimas. | Sustiprinti administraciniai pajėgumai. Parengta ir taikoma mokymo ir perkvalifikavimo programa (apmokytų darbuotojų skaičius, mokymo valandų skaičius ir pan.). Sustiprintos koordinavimo, bendro sutarimo ir bendradarbiavimo su partneriais priemonės. Sustiprinta žvejybos duomenų rinkimo ir statistinio stebėjimo sistema. |

Licencijų administravimo ir laivų stebėjimo sistemos stiprinimas. | Specialistų mokymo valandų skaičius. Apmokytų specialistų skaičius. Paslaugų ir statistikos tinklo sukūrimas. |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Tarybos reglamento dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Bisau Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo sudarymo pasiūlymas

VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

11. Žuvininkystė ir jūrų reikalai

1103. Tarptautinė žuvininkystė ir jūrų teisė

BIUDŽETO EILUTĖS

Biudžeto eilutės:

110301: Tarptautiniai žuvininkystės susitarimai

11010404: Tarptautiniai žuvininkystės susitarimai. Administracinio valdymo išlaidos.

Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos susitarimo protokolas baigė galioti 2007 m. birželio 15 d. Naujasis Protokolas sudarytas ketveriems metams nuo 2007 m. birželio 16 d. iki 2011 m. birželio 15 d.

Protokole nustatomas finansinis įnašas ir Bendrijos laivų žvejybos veiklos Bisau Gvinėjos žvejybos zonose kategorijos ir sąlygos.

Biudžeto ypatybės (prireikus įterpti eilučių):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

110301 | PI[4] | DIF[5] | NE | NE | NE | Nr. 2 |

11010404 | PI | NDIF[6] | NE | NE | NE | Nr. 2 |

IŠTEKLIŲ APŽVALGA

Finansiniai ištekliai

Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (vienos dešimtatūkstantosios tikslumu)

f |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a + c + d + e + f | Žr. 7 ir 8 išnašas | 8,6128 | 8,6128 | 8,6128 | 8,6528 | 34,4912 |

Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės parengti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[9] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Pastaba. Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateiktos atskirame priede.

Mln. eurų (vienos dešimtatūkstantosios tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n–1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 0,85 | 0,85 | 0,85 | 0,85 |

YPATYBĖS IR TIKSLAI

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Ankstesnio Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės susitarimo Protokolas baigė galioti 2007 m. birželio 15 d. Naujasis Protokolas sudarytas 2007 m. birželio 16 d. – 2011 m. birželio 15 d. laikotarpiui.

Pagrindinis naujojo Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo tikslas – sustiprinti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimą, kad būtų užmegzti partnerystės ryšiai plėtojant tausios žuvininkystės politiką ir atsakingai naudojant žuvininkystės išteklius Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje. Pagrindiniai naujojo Protokolo elementai:

- Žvejybos galimybės: 4400 RT krevečių traleriams ir 4400 RT žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų traleriams; 19-ai tunų žvejybos seinerių, 14-ai kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų ir 4-iems ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams žvejybos galimybės paskirstomos taip (remiantis ankstesnio Protokolo paskirstymo būdu, valstybių narių paraiškomis ir kiekvienos valstybės narės bei kiekvienos kategorijos galimybių panaudojimo praeityje rodikliais):

( krevečių traleriai: Ispanija – 1421, Italija – 1776, Portugalija – 1066, Graikija – 137,

( žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų traleriai: Ispanija – 3143, Italija – 786, Graikija – 471,

( tunų žvejybos seineriai: Prancūzija – 9, Ispanija – 10,

( dreifinėmis ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai: Portugalija – 4,

( tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: Prancūzija – 4, Ispanija – 10.

- Metinis finansinis įnašas: 7 mln. EUR.

- Speciali metinė išmoka higienos sąlygoms ir kontrolei gerinti : 0,5 mln. EUR.

- Padidinimas , priklausantis nuo žvejybos teisių išnaudojimo padidėjimo ir jam proporcingas: daugiausiai 1 mln. EUR per metus.

- Laivų savininkų mokėtini avansai ir mokesčiai [10] : seinerių ir ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų – 35 eurai už Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sugautų tunų toną, kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų – 25 eurai. Tunų seinerių ir ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų metinis avansas yra 3150 eurų, o tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų – 500 eurų. Žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų tralerių metinis mokestis yra 229 eurai, o krevečių tralerių – 307 eurai.

Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Jei Bendrija nesudarytų šio naujojo Žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo, paplistų privatūs susitarimai, negarantuojantys tausios žuvininkystės. Bendrija taip pat tikisi, kad pasirašius šį Susitarimą Bisau Gvinėja ir Bendrija veiksmingai bendradarbiaus regioninėse organizacijose, pvz., Žuvininkystės paregioninėje komisijoje (ŽPK, pranc. CSRP), Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (TATAK, pranc.. CICTA) ir Rytų Vidurio Atlanto žuvininkystės komiteto (RVAŽK, pranc. COPACE), kovojant su neteisėta žvejyba ir siekiant tinkamo žuvininkystės išteklių valdymo.

Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Derybos dėl žuvininkystės susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą – toliau vykdyti ir išsaugoti Bendrijos laivyno, įskaitant tolimosios žvejybos laivyno, tradicinės žuvininkystės veiklą, ir plėtoti partnerystės ryšius siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne Bendrijai priklausančiuose vandenyse atsižvelgiant į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus.

Užtikrinant Susitarimo įgyvendinimo stebėjimą veikla pagrįsto valdymo sistemos atžvilgiu bus naudojami tokie rodikliai:

( žvejybos galimybių išnaudojimo lygio stebėjimas,

( sugautų kiekių ir susitarimo komercinės vertės duomenų rinkimas ir analizė,

( įnašas kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę Bendrijoje,

( įnašas stabilizuojant Bendrijos rinką,

( įnašas siekiant bendrų skurdo mažinimo Bisau Gvinėjoje tikslų, įskaitant įnašą kuriant darbo vietas, plėtojant infrastruktūrą ir remiant valstybės biudžetą,

( techninių ir jungtinio komiteto susitikimų skaičius.

Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

X Centralizuotas valdymas

X Tiesioginis, vykdomas Komisijos.

STEBĖSENA IR VERTINIMAS

Stebėsenos sistema

Komisija (Žuvininkystės GD, bendradarbiaudamas su Europos Komisijos delegacija Bisau Gvinėjoje) užtikrins nuolatinį šio Susitarimo įgyvendinimo, ypač operatorių naudojimosi juo ir sugautų kiekių duomenų, stebėjimą.

Vertinimas

Išsamus 2001–2006 m. Protokolo[11] įvertinimas padedant nepriklausomų konsultantų konsorciumui buvo atliktas 2005 m. gruodžio mėn., kad būtų galima pradėti derybas dėl naujojo Protokolo.

Ex-ante vertinimas

Šiame vertinime buvo nustatyti tokie EB interesai:

- Atsižvelgiant į Europos laivynų poreikius žuvininkystės susitarimas su Bisau Gvinėja padės užtikrinti Bendrijos tralerių ir tunų žvejybos laivų sektorių perspektyvas Atlanto vandenyne.

- Numatyta, kad Susitarimo protokolas padidins Europos sektorių perspektyvumą, nes Bendrijos laivams ir nuo jų priklausantiems sektoriams, bus suteiktos patikimos teisinės sąlygos ir užtikrinta pozicija vidutiniu laikotarpiu.

Pagrindinės vertinimo išvados dėl Bisau Gvinėjai aktualių Susitarimo aspektų:

- Žuvininkystės susitarimas padės sustiprinti žuvininkystės sektoriaus institucijų kompetenciją pagerinant eksporto kontrolę, ŽSC mokslinius tyrimus ir veiklą, smulkiosios žvejybos sektoriaus mokymus ir perspektyvas.us tyrimus ir veiklą, ijų kompetenciją pagerinant ekdp.

- Žuvininkystės susitarimas turės didelio poveikio ir šalies finansiniam bei politiniam saugumui.

Be tiesioginės komercinės sugautų kiekių naudos laivams, Susitarimas turi kitos akivaizdžios naudos:

- darbo žvejybos laivuose užtikrinimas,

- darbo vietų pagausėjimas uostuose, aukcionuose, perdirbimo gamyklose, laivų statyklose, paslaugų įmonėse ir kt.,

- tokių darbo vietų galimybė regionuose, kur nėra kitokių galimybių,

- įnašas tiekiant žuvis Bendrijai.

- Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai:

Susitarimas su Bendrija, kuriuo abiems šalims suteikiami teisiniai įsipareigojimai, užtikrina tinkamą žuvininkystės išteklių valdymą, kuris privačiais susitarimais ne visuomet užtikrinamas. Susitarimo III priede nustatomas didžiausias kiekvienos kategorijos žvejybos pastangų lygis užtikrinant tausų išteklių valdymą.

Pagal Žuvininkystės susitarimą sukuriamos darbo vietos jūreiviams iš EB ir trečiųjų šalių. Be to, Žuvininkystės susitarimu užtikrinama didelė Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikos išteklių dalis. Taip pat pagerinamos žuvininkystės produktų sanitarinės ir higienos sąlygos.

- Rizika ir alternatyvos:

Pagrindinė su Žuvininkystės protokolo su Bisau Gvinėja įgyvendinimu susijusi rizika – dėl išteklių, ypač krevečių, pereikvojimo sumažėjęs pelningumas. Ši rizika sumažės, jei bus laikomasi Susitarimo III priede pateikto valdymo plano.

Susitarimo ekonominės reikšmės ex-ante vertinimas ir Bendrijos finansinis įnašas

Pagal 2007–2011 m. Protokolą numatytas finansinis įnašas yra iki 7 mln. eurų per metus. Prie jo pridedama speciali papildoma 500 000 eurų per metus suma sanitarinėms normoms ir stebėjimo, kontrolės bei priežiūros politikai įgyvendinti. Protokole numatyta ir papildoma iki 1 mln. eurų per metus išmoka žvejybos galimybėms padidinti.

Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Vertinimo ataskaitoje buvo rekomenduojama krevečių žvejybos pastangas sumažinti, o žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų žvejybos pastangas išlaikyti tokias pat, kokios buvo nustatytos 2001–2006 m. Protokole[12]. Taip pat buvo rekomenduojama tunų žvejybos teises suteikti tiek pat seinerių ir kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų, o ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams žvejybos galimybes sumažinti.

Naujajame Susitarime atsižvelgiama į šias rekomendacijas ir numatomos III priede nurodytos ribojamosios priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti žvejybos pastangų valdymo planą. Pagal šį žuvininkystės planą Bisau Gvinėja įsipareigoja sumažinti krevečių ir galvakojų moliuskų žvejybos pastangas uždraudžiant frachtavimą šių kategorijų žvejyboje, numatant atsisakyti visų su Europos bendrovėmis, asociacijomis arba įmonėmis sudarytų susitarimų ir juos oficialiai denonsuoti ir tralerių žvejyboje numatant išteklių biologinio atsinaujinimo galimybę. Be to, visuotinai pagerinti išteklių valdymą padės žvejybos teisių išnaudojimo pagerinimo priemonė.

Naujajame Susitarime numatyta bendra finansinė parama Bisau Gvinėjos Vyriausybės nustatytos žuvininkystės sektoriaus politikos iniciatyvoms įgyvendinti. Bendrija ir Bisau Gvinėjos Vyriausybė turi susitarti dėl daugiametės sektoriaus programos, kuriai bus skiriama ši parama (35% viso finansinio įnašo, t. y. 2,450 mln. eurų). Šios programos įgyvendinimas bus grindžiamas nuolatiniu glaudžiu Šalių dialogu.

Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Tęsiant 2006 m. gruodžio mėnesį baigtą tyrimą (nurodytą 6.2 punkte) ir siekiant užtikrinti tausią žuvininkystę regione, ateityje kiekvieną kartą prieš pratęsiant protokolų galiojimą bus atliekamas ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai vertinimas. Atliekant ex-post vertinimą bus naudojami 5.3 punkte išvardyti rodikliai.

kovos su sukčiavimu priemonės

Už pagal Susitarimą pervesto finansinio Bendrijos įnašo naudojimą yra atsakinga tik atitinkama trečioji šalis, kuri yra suvereni valstybė.

Komisija įsipareigoja siekti užmegzti nuolatinį politinį dialogą ir rengti konsultacijas, kad būtų galima pagerinti Susitarimo vykdymą ir sustiprinti Bendrijos įnašą tausiai valdant išteklius.

Visais atvejais visiems Bendrijos mokėjimams pagal žuvininkystės susitarimus yra taikomos Komisijos taisyklės ir įprastos biudžetinės bei finansinės procedūros. Taip galima tiksliai identifikuoti trečiųjų šalių banko sąskaitas, į kurias pervedamos finansinio įnašo sumos.

IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (vienos dešimtatūkstantosios tikslumu)

2008 | 2009 | 2010 | 2011 | IŠ VISO |

1 priemonė | Žr. 7 ir 8 išnašas |

2 priemonė |

3 priemonė |

2008 | 2009 | 2010 | 2011 |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[15] (11 01 01) | A*/AD | 0,25 | 0,25 | 0,25 | 0,25 |

B*, C*/AST | 0,3 | 0,3 | 0,3 | 0,3 |

Darbuotojai, finansuojami[16] pagal 11 01 02 str. |

Kiti darbuotojai, finansuojami[17] pagal 11 01 04 04 str. | 0,3 | 0,3 | 0,3 | 0,3 |

IŠ VISO | 0,85 | 0,85 | 0,85 | 0,85 |

Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

- Padėti derybininkui rengti ir vykdyti derybas dėl žvejybos susitarimų:

- dalyvauti derybose su trečiosiomis šalimis siekiant sudaryti žvejybos susitarimus,

- rengti įvertinimo ataskaitų projektus ir strateginius derybų dokumentus Komisijos nariui,

- pristatyti ir ginti Komisijos poziciją Tarybos darbo grupėje „Išorinė žvejyba“,

- dalyvauti ieškant kompromiso su valstybėmis narėmis, nurodytomis galutiniame susitarimo tekste.

- Susitarimų įgyvendinimo kontrolė:

- kasdien stebėti, kaip taikomi žvejybos susitarimai,

- rengti ir tikrinti įpareigojimus ir finansinės kompensacijos mokėjimą, kryptingas priemones bei atsakingos žuvininkystės plėtros finansavimą,

- nuolat rengti susitarimų įgyvendinimo ataskaitas,

- Susitarimų vertinimas: moksliniai ir techniniai aspektai,

- rengti Tarybos reglamento ir sprendimo pasiūlymų projektus ir susitarimų tekstus,

- inicijuoti ir stebėti priėmimo procedūras.

- Techninė pagalba:

- rengti Komisijos poziciją jungtiniame komitete.

- Tarpinstituciniai ryšiai:

- atstovauti Komisijai per derybas su Taryba, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis,

- rengti atsakymus į Europos Parlamento klausimus žodžiu ir raštu.

- Tarnybų tarpusavio konsultacijos ir darbo koordinavimas:

- užtikrinti ryšį su kitais generaliniais direktoratais sprendžiant su derybomis ir susitarimų įgyvendinimo stebėjimu susijusius klausimus,

- organizuoti tarnybų tarpusavio konsultacijas ir teikti atsakymus.

- Vertinimas:

- dalyvauti atnaujinant poveikio vertinimą,

- nagrinėti pasiektus tikslus ir vertinimo rodiklius.

Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių).

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų 2008 m.

( Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP

Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą

(11 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Eurais

Biudžeto eilutė: 11010404 (numeris ir pavadinimas) | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) |

Vykdomosios agentūros[18] |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros[19] | 23 400 | 23 400 | 23 400 | 23 400 | 93 600 |

- extra muros[20] | 40 000 | 40 000 |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 23 400 | 23 400 | 23 400 | 63 400 | 133 600 |

8.2.5 Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Eurais

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | IŠ VISO |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (11 01 01) | 64 350 | 64 350 | 64 350 | 64 350 | 257 400 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 64 350 | 64 350 | 64 350 | 64 350 | 257 400 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą

- 1A = 117 000 EUR*0,25 = 29 250 EUR

1B = 117 000 EUR*0,15 = 17 550 EUR

1C = 117 000 EUR*0,15 = 17 550 EUR

Tarpinė suma: 64 350 EUR (0,0644 mln. EUR per metus)

[Išlaidos pagal sutartį Delegacijoje Senegale dirbančiam darbuotojui, t. y. 117 000 EUR*0,2 = 23 400 EUR, nurodytos 8.2.4 punkte, nes jos yra kitų į orientacinę sumą įtrauktų administracinių išlaidų dalis.]

Iš viso: 87 750 EUR per metus (0,0877 mln. EUR per metus)

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str.

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą

8.2.6 Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Eurais

2008 | 2009 | 2010 | 2011 | IŠ VISO |

11 01 02 11 01 – Komandiruotės | 15 000 | 15 000 | 15 000 | 15 000 | 60 000 |

11 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[21] | 10 000 | 10 000 | 10 000 | 10 000 | 40 000 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 25 000 | 25 000 | 25 000 | 25 000 | 100 000 |

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL C […], […], p. […].

[3] OL L 73, 2001 3 15, p. 8.

[4] Privalomosios išlaidos.

[5] Diferencijuoti asignavimai.

[6] Nediferencijuoti asignavimai.

[7] Įskaitant papildomą daugiausiai 1 mln. per metus sumą, kurią Bendrija skirs Bisau Gvinėjai pagal Protokolo 2 straipsnio 2 dalį, jei Bendrijos laivams prireiks daugiau žvejybos galimybių nei numatyta dabartinio Protokolo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose. Tačiau ši papildoma suma bus proporcinga papildomam žvejybos galimybių išnaudojimui ir neviršys šiame Protokole nurodytos sumos.

[8] Pagal Protokolą žvejybos galimybės abipusiu susitarimu gali būti padidintos, jei mokslinių rekomendacijų išvadomis toks padidinimas nepakenks tausiam Bisau Gvinėjos išteklių valdymui. Tokiu atveju finansinis įnašas padidinamas proporcingai ir pro rata temporis . Tačiau bendra metinė Bendrijos mokama suma negali būti daugiau nei dvigubai didesnė už Protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą (7 mln. eurų). Finansinis įnašas gali būti padidintas tik atsižvelgiant į biudžeto galimybes.

[9] Žr. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[10] Laivų savininkų avansai ir mokesčiai neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

[11] Protokolas, kuris buvo vertinamas, buvo pratęstas vieneriems metams, žr. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos sprendimą 2006/511/EB ir 2006 m. spalio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1491.

[12] Galiojančio protokolo ex-post įvertinimo ir būsimo protokolo ex-ante įvertinimo tyrimas.

[13] Kaip apibūdinta 5.3 dalyje.

[14] Žr. Protokolo 2 straipsnio 2 dalį.

[15] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[16] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[17] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[18] Prie atitinkamos(-ų) vykdomosios(-ų) agentūros(-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią teisinę galią turinčią pažymą.

[19] Šios išlaidos susijusios su žuvininkystės eksperto (pagal sutartį dirbančiu darbuotoju), pareigybe kurios biuras būtų EB delegacijoje Senegale ir kuri būtų finansuojama pagal 11010404 biudžeto eilutę.

[20] Žr. 12 išnašą.

[21] Nurodykite komiteto tipą ir kuriai grupei jis priklauso.