52007DC0378

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.6.2007

KOM(2007) 378 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Rumunijos pažangos įgyvendinant papildomas priemones, taikomas po įstojimo

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Rumunijos pažangos įgyvendinant papildomas priemones, taikomas po įstojimo

1. ĮVADAS

1.1. Aplinkybės

2007 m. sausio 1 d. Rumunijai įstojus į ES, buvo parengtos specialios nuostatos, skirtos palengvinti ir paremti sklandų jos prisijungimą, ir tuo pačiu užtikrinti tinkamą ES politikos sričių ir institucijų funkcionavimą.

Rumunija prisiėmė narystės teises ir įsipareigojimus, kaip to reikalaujama iš visų į ES stojančių valstybių narių. Vadovaudamasi įprasta praktika, Komisija stebi teisės ( acquis communautaire ) taikymą, kad užtikrintų, jog yra laikomasi minėtųjų įsipareigojimų.

Be to, vadovaujantis susitarimais, skirtais šalims, kurios į ES įstojo 2004 m., į Stojimo sutartį buvo įtrauktos nuostatos dėl apsaugos ir pereinamojo laikotarpio priemonių (pvz., apribojimai dėl laisvo darbuotojų judėjimo, dėl prieigos prie kelių transporto tinklų; nuostatos dėl veterinarinių, fitosanitarinių ir maisto saugos taisyklių). Stojimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad, esant rimtų teisyno perkėlimo ir įgyvendinimo trūkumų ekonomikos, vidaus rinkos bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse, apsaugos priemonės gali būti taikomos[1] iki trejų metų po įstojimo. Rumunijos prisijungimą taip pat lydėjo specialių papildomų priemonių, skirtų užkirsti kelią trūkumams maisto saugos, žemės ūkio fondų, teismų reformos ir kovos su korupcija srityse arba tokiems trūkumams ištaisyti, serija. Teismų reformos ir kovos su korupcija sritims buvo sukurtas bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmas, nustatantis orientacinius tikslus, skirtus suteikti šios srities pažangos stebėsenos pagrindą.[2]

Šis mechanizmas buvo sukurtas siekiant tobulinti įstatyminės, administracinės ir teismų sistemos veikimą bei šalinti rimtus trūkumus kovojant su korupcija. Bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo tikslas – užtikrinti, kad imtasi priemonių, kuriomis Rumunijos piliečiams ir kitoms valstybėms narėms būtų garantuota, jog Rumunijos administraciniai ir teismų sprendimai, teisės aktai bei praktika šiose srityse atitinka kitų ES valstybių standartus. Pažanga teismų reformos ir kovos su korupcija srityse sudarys sąlygas Rumunijos piliečiams bei verslo atstovams naudotis savo, kaip ES piliečių, teisėmis. Jei Rumunija nepadarys negrįžtamos pažangos šiose srityse, kyla pavojus, kad ji nesugebės tinkamai taikyti ES teisės.

Komisija buvo paprašyta reguliariai teikti ataskaitas apie šias papildomas priemones. Ataskaitas apie bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą buvo paprašyta teikti kas šešis mėnesius, pradedant nuo 2007 m. birželio mėn. Šioje ataskaitoje pateikta išsami papildomų priemonių esamos padėties apžvalga, tai pirmoji ataskaita apie bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą. Joje apžvelgiamos visos sritys, kuriose buvo taikomos papildomos priemonės, daugiausia dėmesio skiriant teismų reformai ir kovai su korupcija.

1.2. Metodika

Ši ataskaita parengta remiantis įvairių šaltinių suteikta informacija. Pagrindinis informacijos šaltinis buvo Rumunijos Vyriausybė. Informacija ir analizė taip pat gauta iš EK atstovybės ir valstybių narių diplomatinių atstovybių Rumunijoje, pilietinės visuomenės organizacijų, asociacijų ir ekspertų ataskaitų. 2007 m. balandžio mėn. Komisija organizavo komandiruotes į Rumuniją pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą. Paramą joms teikė individualūs valstybių narių ir Komisijos tarnybų ekspertai. Buvo siekiama atlikti nepriklausomą pažangos įvertinimą. Ekspertai parengė ataskaitas, kurios vėliau buvo perduotos Rumunijai, kad būtų ištaisyti galimi faktiniai netikslumai.

2007 m. kovo 31 d. Rumunija pateikė pirmą ataskaitą apie pažangą, pasiektą pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą, ir nuo tada nuolat teikė Komisijai atnaujinamą informaciją apie raidą.

2. PAPILDOMOS PRIEMONėS: ESAMA PADėTIS

Rumunijai skirtos papildomos priemonės apima žemės ūkio finansavimą, maisto saugą, teismų reformą ir kovą su korupcija. Šiame skyriuje trumpai nagrinėjama dviejų pirmųjų sričių, kurių elementams taip pat taikomi atskiri atskaitomybės reikalavimai, raida. Pažanga teismų reformos ir kovos su korupcija srityse vertinama 3 skyriuje.

Daugiau informacijos apie apsaugos sąlygas ir kitas šioms sritims taikomas nuostatas pateikta priede. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio, gyvulių sveikatos ir maisto saugos srityse sukurtos įgyvendinimo struktūros ir atskaitomybės mechanizmai, minėtieji klausimai ateityje į šią horizontalią ataskaitą nebus įtraukiami. Jeigu reikalingi tolesni sprendimai dėl šių sričių, jie bus priimami individualiu pagrindu, vadovaujantis tuos sektorius reglamentuojančiomis taisyklėmis.

2.1. Žemės ūkio fondai

Kalbant apie žemės ūkio fondus, valstybėse narėse privalo veikti akredituotos ir veiksmingos mokėjimų agentūros, kurios užtikrintų patikimą žemės ūkio išlaidų valdymą ir kontrolę. Valstybėse narėse taip pat privalo veikti integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), skirta tiesioginėms išmokoms ūkininkams bei daliai kaimo plėtros išlaidų (be kita ko, siekiant išvengti žalingos praktikos ir netvarkingų mokėjimų). Jeigu valstybėse narėse tokios kontrolės sistemos tinkamai neveikia, Komisija kasmet ex-post nusprendžia taikyti finansinius koregavimus. Kadangi rizika, kad nuo Rumunijos prisijungimo momento IAKS neveiks tinkamai, buvo labai didelė, Komisija sukūrė apsaugos mechanizmą, kuris galėtų būti taikomas Rumunijai, jeigu IAKS (integruotos administravimo ir kontrolės sistemos) elementai ar kiti teisingam mokėjimui užtikrinti būtini elementai nebūtų įdiegti ar juose būtų rimtų trūkumų. Apsaugos mechanizmu numatyta, kad išlaidos, susijusios su IAKS, galėtų būti preliminariai sumažintos 25 %. Didžiausią susirūpinimą dėl IAKS kėlė ūkių registro ir ŽSIS (žemės sklypų identifikavimo sistemos) sujungimas, administraciniai pajėgumai ir logistika, IT sistema ir užregistruotų duomenų kokybė. Remiantis 2007 m. kovo mėn. Rumunijos valdžios institucijų pateikta ataskaita, panašu, kad sistema dar nevisiškai veikia – du iš keturių IAKS modulių veikia tik kaip prototipai. Be to, atrodo, kad administracinių patikrinimų modulis neturi visų būtinų funkcijų. Ataskaitoje atskleidžiamos didelės IT sistemų veikimo problemos. Sprendimai, ar būtina taikyti apsaugos priemones (kurios galėtų sumažinti IAKS išlaidas), bus priimti remiantis auditų, kuriuos Komisija vykdys 2007 m. birželio–liepos mėn., rezultatais bei 2007 m. kovo mėn. Rumunijos valdžios institucijų pateiktos ataskaitos įvertinimu.

2.2. Gyvūnų sveikata ir maisto sauga

Gyvūnų sveikatos srityje imtasi pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru, taip pat buvo patvirtinti šios ligos likvidavimo planai. Šių priemonių apžvalga numatyta 2007 m. rugsėjo mėn. Komisija taip pat pasitelkė papildomą apsaugą, skirtą Bendrijos viduje apriboti prekybą arkliais iš Rumunijos. Rumunija atnaujina savo utilizavimo įmones ir ji buvo paprašyta pateikti ataskaitą apie pažangą. Daugeliui mėsos, žuvies ir pieno sektoriaus įmonių buvo suteiktos pereinamojo laikotarpio priemonės, šioms įmonėms leidžiama prekiauti tik Rumunijos nacionalinėje rinkoje. Buvo patvirtintos specialios priemonės žaliam pienui.

3. TEISMų REFORMA IR KOVA SU KORUPCIJA

3.1. Glausta apžvalga

Teismų reforma ir kova su korupcija buvo glaudžiai stebima pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą. Tolesniame tyrime pateikiama pažangos, susijusios su bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo orientaciniais tikslais, analizės santrauka ir išsamus paaiškinimas. Išsamus paaiškinimas struktūriškai suskirstytas pagal veiksmus, kurie buvo taikomi kaip orientacinių tikslų įgyvendinimo pažangos rodikliai.

Rumunija padarė įvairaus lygio pažangą įgyvendindama orientacinius tikslus, nustatytus bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizme. Svarbu suvokti, kad šie orientaciniai tikslai yra daugiau nei atskirų veiksmų, kurie gali būti pažymėti vienas po kito, kontrolinis sąrašas. Visi jie yra tarpusavyje susiję. Su vienu tikslu susijusi pažanga turi įtakos kitiems tikslams. Kiekvienas orientacinis tikslas yra esminis nepriklausomos, nešališkos teismų ir administracinės sistemos komponentas. Tokios sistemos kūrimas ir palaikymas yra ilgalaikis procesas. Jis apima esminius sisteminius pokyčius. Todėl orientacinių tikslų negalima nagrinėti atskirai. Jie turi būti suvokiami kaip dalis visapusės teismų sistemos ir kovos su korupcija reformos, kuriai vykdyti būtini ilgalaikiai politiniai įsipareigojimai. Reikalingi svaresni įgyvendinimo vietoje įrodymai, kurie liudytų, kad pokyčiai negrįžtami.

Rumunijos Vyriausybė įsipareigojo vykdyti teismų reformą ir sunaikinti korupciją. Visose srityse Rumunijos valdžios institucijos demonstruoja geranoriškumą ir ryžtą. Jos parengė reikiamus įstatymų projektus, veiksmų planus ir programas. Tačiau tikrasis išbandymas – tai kasdienis tikslingas šių veiksmų įgyvendinimas vietoje. Šių ketinimų pavertimas rezultatais yra akivaizdi silpnoji vieta. Rumunija aukščiausiu lygiu sustiprino pastangas kovoti su korupcija. Šios pastangos yra vertinamos, tačiau reikia dar daug ką nuveikti. Pažanga trumpalaikiu laikotarpiu nuo bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo sukūrimo vis dar yra nepakankama.

Giliai įsišaknijusioms problemoms, ypač tokioms kaip korupcija, spręsti būtina negrįžtamai sukurti veiksmingas bei tvarias tyrimų ir teisės aktų vykdymo struktūras, pajėgias siųsti atgrasančius signalus. Be to, reikiami struktūriniai pokyčiai turi poveikį plačiajai visuomenei, o jiems įgyvendinti būtini esminiai pokyčiai, siekiantys daug toliau nei vien tik orientacinių tikslų įgyvendinimas. Šiems pokyčiams pasiekti būtinas tvirtas ilgalaikis Rumunijos įsipareigojimas, o jų sėkmė priklauso nuo griežto vykdomosios, įstatymų leidimo valdžios ir teismų sistemos funkcijų atskyrimo, taip pat stabilių politinių sąlygų sukūrimo ir įsipareigojimų prisiėmimo.

3.2. Vertinimas

3.2.1. 1 orientacinis tikslas: užtikrinti skaidresnį ir veiksmingesnį teisminį procesą, ypač didinant Aukštesniosios magistratų tarybos kompetenciją ir atskaitingumą. Teikti ataskaitas apie naujojo Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų poveikį ir jį stebėti

Visos Aukštesniosios magistratų tarybos (AMT) veiksmų plano priemonės buvo įgyvendintos ir atnešė pirmuosius rezultatus, ypač susijusius su nuoseklios teismų praktikos sukūrimu. Tačiau susirūpinimą tebekelia tai, kad nėra vieningos turto grąžinimo bylų praktikos.

Įrodymai apie esamą stebėsenos praktiką, susijusią su civilinio ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimų poveikiu, liudija patikimą valdžios institucijų įsipareigojimą įtraukti praktikuojančių specialistų pastabas į naujųjų procesinių kodeksų projektus. Padaryta didelė darbo su Civilinio proceso kodeksu pažanga ir nežymi pažanga, susijusi su naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu.

Reikia toliau dėti pastangas teismų sistemos personalo ir organizacinei reformoms užbaigti bei tų reformų tvarumui užtikrinti. Šios srities reformos buvo įgyvendintos tik iš dalies. Esamomis sąlygomis, kai egzistuoja teisinės garantijos dėl etatinių teisėjų ir prokurorų pareigų, sudėtinga vykdyti poreikiais pagrįstą personalo politiką. Šiuo metu numatyta laisvų darbo vietų užpildymo galimybė, kai kartu su kasmetiniais konkursais taikomos „pagreitintos“ įdarbinimo procedūros, kelia abejonių dėl visų naujai įdarbintų Rumunijos teismų darbuotojų kompetencijos.

Apskritai Rumunija padarė tam tikrą pažangą savo teismų sistemos reformos srityje.

Išsamus vertinimas

- Įgyvendinti visas būtinas priemones, tarp jų nurodytąsias atitinkamame 2006 m. birželio mėn. priimtame Aukštesniosios magistratų tarybos veiksmų plane, kurios užtikrintų nuoseklų įstatymų aiškinimą ir taikymą visų lygių šalies teismuose, atitinkamai pasikonsultavus su praktikuojančiais teisėjais, prokurorais ir teisininkais; stebėti naujai priimtų įstatyminių ir administracinių priemonių poveikį

Veiksmai ir priemonės, įtrauktos į 2006 m. birželio mėn. Aukštesniosios magistratų tarybos (AMT) priimtą veiksmų planą, buvo priimtos ir įgyvendintos siekiant užtikrinti, jog egzistuoja būtinos įstatyminės, administracinės ir kt. sąlygos, kad teismai geriau susipažintų ir aktyviau dalyvautų užtikrinant, jog jų praktika atitinka kitų to paties jurisdikcijos lygmens teismų, taip pat Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo (AKTT) praktiką.

Šiuo aspektu pagrindinė priemonė yra apeliacija teisės interesais[3]. Ji buvo pertvarkyta 2005 m. ir dabar ja gali naudotis apeliaciniai teismai (kurie buvo didžiausias prieštaringos teismų praktikos šaltinis), o AKTT nutarimai, priimti nagrinėjant tokias apeliacijas, yra privalomi. Sprendžiant iš apeliacijų teisės interesais pateikimo ir su jomis susijusių nutarimų priėmimo tempo 2006 m. antrojoje pusėje ir per pirmus 2007 m. mėnesius, ši procedūra tapo reikšminga teismų praktikos suvienodinimo priemone. Ji gali puikiai pasiteisinti, o tolesnės įstatyminės iniciatyvos, kurių tikslas – kurti naujus teismų praktikos suvienodinimo mechanizmus, turėtų būti atidžiai įvertintos pagal teigiamus rezultatus, kurių pasiekta apeliacijomis teisės interesais[4].

Magistratams buvo sudarytos geresnės sąlygos vadovautis teismų praktika: užtikrinta, kad visi teismai gautų AKTT sąvadus, AKTT tinklavietėje dabar prieinami išsamūs Teismo priimtų sprendimų tekstai. Pastaraisiais metais vykstantis aktyvus teismo automatizavimo procesas magistratams sudarė geresnes galimybes naudotis teisine medžiaga ir teismų praktika. Apeliaciniai teismai horizontaliu lygmeniu skelbia ir platina vadinamuosius ketvirtinius informacinius pranešimus apie susijusią precedentinę teisę pagal savo atitinkamą jurisdikciją.

Nacionaliniam magistratų institutui (NMI) parengtos tęstinio mokymo ir decentralizuoto mokymo programos. 2007 m. NMI tęstinio mokymo programą sudaro 19 seminarų, kurie skirti 120 magistratų (palyginti su 9 seminarais 2006 m.), o pagal 2007 m. decentralizuoto tęstinio mokymo programą teismams ir prokuratūroms turėtų būti organizuoti ne mažiau kaip 3 seminarai per metus (palyginti su ne mažiau kaip 1 seminaru per metus 2006 m., kai buvo organizuoti 135 tokie seminarai).

AMT sukūrė priemonių poveikio visos šalies teismų praktikai stebėsenos mechanizmą. Buvo sukurtas nuolatinis teismų tarpusavio konsultacijų mechanizmas teismų praktikos suvienodinimo klausimais. Tęsiant 2006 m. AMT veiksmų plano įgyvendinimą, nuo 2007 m. sausio mėn. vyksta reguliarūs AKTT skyrių pirmininkų susitikimai su kolegomis iš apeliacinių teismų, siekiant suvienodinti praktiką ir aptarti galimus pasiūlymus dėl apeliacijų teisės interesais. 2007 m. vasario mėn. AMT įpareigojo visus teismus kas mėnesį organizuoti kiekvieno jurisdikcijos lygmens teisėjų susitikimą, kad būtų užtikrintas tinkamas praktikuojančių vietos teisininkų ryšių palaikymas. Taryba taip pat parengė centrinį mechanizmą, pagal kurį organizuojami reguliarūs susitikimai su kiekvieno apeliacinio teismo ir AKTT skyrių pirmininkais. Susirinkimų tikslas – sukurti forumą, kuriame visi teismai, priimantys nutarimus dėl galutinių apeliacijų (AKTT ir apeliaciniai teismai), taip pat teismai, nustatantys kasacinę praktiką, aptartų teisinius klausimus, kurie visuotinai nurodomi kaip prieštaringos teismų praktikos priežastis.

Galiausiai reikėtų paminėti, kad siekti vieningos praktikos kartais trukdo dažni įstatymų pakeitimai, iš kurių kai kurie susiję su teisingumo reformos konsolidacija.

- Parengti ir įdiegti racionalų ir realistinį teisingumo sistemos personalo modelį, pagrįstą einamųjų poreikių įvertinimu

Rumunijos teismų sistemos žmogiškųjų išteklių padėtis, taip pat centrinio ir teismų ar prokuratūros lygmens valdymo kompetencija tebekelia rūpesčių valdžios institucijoms. Šiuos klausimus sprendžia AMT ir Generalinė prokuratūra (GP)[5]. Šiuo metu vykdoma personalo racionalizacija ir institucinė restruktūrizacija.

Paprastai teisminės institucijos koncepciniu lygmeniu sprendžia, kokie klausimai patenka į bendrąją sąvoką „teismų valdymas“ ir kaip įvairios valdymo užduotys pagal šią koncepciją bus paskirstytos teismų pirmininkams, vyriausiesiems prokurorams, ekonomikos direktoriams, sekretoriams, patiems magistratams ir galbūt teismo administratoriui ar vadovui. Be to, remiantis žmogiškųjų išteklių strategijos peržiūra ir konkrečiu reformuoto personalo plano veikimu, būtinas didesnis nei leidžiama pagal esamą teisės aktų sistemą magistratų karjeros valdymo lankstumas.

Atrodo, kad kyla problemų dėl magistratų komandiravimo. Apie 200 teisėjų ir prokurorų yra komandiruoti iš savo teisminių postų į įvairias institucijas (ATM, Teisingumo ministeriją, NMI, NTM ir kt.). Kai kuriais atvejais pirminės komandiruotų magistratų darbo vietos oficialiai nėra laikomos laisvomis ir todėl nėra užimamos, kadangi atitinkami magistratai turi teisę išsaugoti savo darbo vietas teismuose. Vienintelis galimas sprendimas – komandiruoti teisėją iš kito teismo, kad laikinai būtų užimta de facto laisva darbo vieta. Be to, įstatymai nenumato jokių kiekybinių komandiruočių skaičiaus ribų, todėl jos yra labai patrauklios dėl didesnio atlyginimo, kuris mokamas komandiruotiems magistratams. Tačiau ATM taiko vis griežtesnes taisykles, siųsdama magistratus į komandiruotes. Kitas susijęs klausimas – būdas, kuriuo kompetentingos valdžios institucijos[6] gali modifikuoti teismų personalo schemą. Iš personalo schemos pašalinti pareigas leidžiama tik tuo atveju, jeigu atitinkamos pareigos yra laisvos. Todėl valdžia negalėtų sumažinti pareigų skaičiaus teisme, kuriame visos jo skiriamos pareigos yra užimtos, net jeigu pagal teismo darbo krūvį matyti, kad dauguma pareigų yra nereikalingos.

Mažų teismų veiklos tyrimo išvadų projektas, kurį analizuoja ATM ir Teisingumo ministerija, patvirtina, kad būtina racionalizuoti daugelio mažų teismų personalo struktūras (kai kuriais atvejais – netgi nutraukti teismo veiklą); vadinasi, kad žmogiškųjų išteklių pertvarkymas geriau atitiktų faktinį kiekvieno teismo darbo krūvį, reikia atidžiai subalansuoti administracinę ir įstatyminę iniciatyvas, kurios dar nėra įgyvendintos (ATM paprieštaravo naujausiam Teisingumo ministerijos parengtam teisės akto, kuriuo siekiama nustatyti išskirtinio perkėlimo tvarką teismų ar prokuratūrų reorganizacijos atvejais, projektui).

Kita priemonė, kurią kaip dalį ilgalaikės žmogiškųjų išteklių strategijos svarstė ATM, yra magistratų priėmimo standartų sumažinimas, kuris galėtų būti laikina išeitis iki bus užimtos laisvos darbo vietos. 2004 m. ir 2005 m. įstatymų reformomis Rumunijos magistratūroje buvo įvestas pareigų ėjimas iki gyvos galvos ir nemažai karjeros apsaugos taisyklių. Darbuotojus, priimtus pagal potencialiai žemesnius standartus, gali būti sunku atleisti, jeigu vėliau pasirodytų, kad jie nepajėgūs atitikti sistemos lūkesčių.

- Sukurti ir įgyvendinti Viešųjų reikalų ministerijos restruktūrizacijos planą, pagal kurį būtų šalinami esami valdymo trūkumai ir sprendžiami žmogiškųjų išteklių klausimai

Buvo sukurtas Viešųjų reikalų ministerijos restruktūrizacijos planas, kuris šiuo metu įgyvendinamas. Tačiau procesą stabdo veiksmingo teisingumo sistemos personalo modelio nebuvimas.

Viešųjų reikalų ministerijos reorganizacijos planas buvo parengtas remiantis 2005 m. ir 2006 m. Viešųjų reikalų ministerijos veiklos ataskaitomis.

2006 m. spalio 2 d. Prezidentas paskyrė naują Rumunijos generalinį prokurorą, kurį pasiūlė Teisingumo ministerija ir patvirtino ATM.

Pagrindiniai nesklandumai yra susiję su valdymo trūkumais ir, atsižvelgiant į vienam prokurorui tenkantį darbo krūvį, nevienodu bei neveiksmingu prokurorų pasiskirstymu Viešųjų reikalų ministerijos įstaigose.

Todėl planas suskirstytas į šiuos 5 etapus: (1) prokuratūros prie Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo restruktūrizacija, (2) naujo Viešųjų reikalų ministerijos vidaus reglamento parengimas ir patvirtinimas, (3) prokurorų postų perskirstymas, 4) laisvų vadovaujančių pareigų užpildymas, (5) laisvų nevadovaujančių pareigų užpildymas.

Pirmieji du etapai jau įgyvendinti.

Trečiasis etapas tebevykdomas, jo terminas – 2007 m. pabaiga. Dauguma bylų nagrinėjamos prokuratūrose prie pirmosios instancijos teismų. Todėl personalo schema turi būti reorganizuota, kai kurias pareigas perkeliant iš aukštesnių prokuratūros tarnybų į žemesnes. Kadangi šiuo metu perteklinės pareigos negali būti perskirstytos, jeigu jos yra užimtos, reorganizacijai įgyvendinti reikia šiek tiek laiko.

Ketvirtasis etapas vykdomas, tai nuolatinio pobūdžio priemonė. 2006 m. rudenį vyko vieši konkursai vadovaujančioms pareigoms užimti, prokuratūroje buvo užimta 17 vadovaujančių pareigų. Nuo 2007 m. sausio iki kovo mėn. prokuratūroje prie Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo buvo užimtos dar penkios vadovaujančios pareigos. Kiti konkursai vadovaujančioms pareigoms užimti numatyti 2007 m. pavasarį ir rudenį.

Penktasis etapas taip pat tebėra vykdomas, tai irgi yra nuolatinio pobūdžio priemonė. Pagal įprastą prokurorų įdarbinimo tvarką nesudaroma sąlygų laisvoms vietoms užpildyti, kadangi per metus NMI mokslus gali baigti tik 180 kandidatų, iš kurių tik 40 % tampa prokurorais.

- Stebėti poveikį, kurį teisingumo sistemai daro naujai priimti Civilinio ir Baudžiamojo proceso kodeksai, kad į numatomus naujus kodeksus būtų įtrauktos visos būtinos koregavimo priemonės

2006 m. gruodžio mėn. buvo priimtas įstatymas Nr. 459/2006, kuris iš dalies keičia Civilinį kodeksą ir kuris įsigaliojo 2007 m. sausio mėn. Pagrindiniai pokyčiai susiję su: a) kompetencijos spręsti nepagrįstus ieškinius dėl teisėjų nušalinimo perdavimu teismui, kuriam tie ieškiniai pateikti, b) priverstinio vykdymo tvarkos supaprastinimu.

Teisingumo ministerija stebėjo šių pakeitimų poveikį, paprašiusi atitinkamų teismų įvertinimo ir surinkusi teisėjų pateiktus spontaniškus pasiūlymus. Kadangi nuo įsigaliojimo praėjo nedaug laiko, teismai daugiausia nurodė galimą įstatymo poveikį.

2006 m. liepos mėn. buvo priimtas įstatymas Nr. 356/2006, kuris iš dalies pakeitė Baudžiamojo proceso kodeksą ir kuris įsigaliojo 2006 m. rugsėjo 9 d. Tolesni pakeitimai buvo padaryti Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu (VNP) Nr. 60/2006. Pagrindiniai pakeitimai susiję su: a) alternatyvių kardomojo kalinimo priemonių stiprinimu, b) teisėjų nušalinimo pagrindų apribojimu, c) tiesioginio perdavimo aukštesniajai teismo institucijai galimybės eliminavimu esant nežymiems nusikaltimams, už kuriuos baudžiamojon atsakomybėn traukiama nukentėjusiojo prašymu (šiuo metu prokuroras privalo tirti tokią bylą, o nukentėjusysis dažnai atsiima prašymą), d) teismų galimybės grąžinti bylą toliau tirti prokurorui apribojimu.

Teisingumo ministerija stebėjo pakeitimų poveikį teiraudamasi susijusių teisėjų, kurie parengė pasiūlymų dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso sąrašą, nuomonės. Savo indėlį taip pat įnešė AMT. Tačiau į šias nuomones dar nebuvo atsižvelgta. Tam tikrą susirūpinimą kelia prokurorams suteikta galimybė perimti korespondenciją ir 48 val. įrašinėti telefono pokalbius be išankstinės teisėjo nutarties, arba kišimasis į advokato ir kliento santykius perimant telefono skambučius.

Baudžiamosios teisės reformai kilo pavojus dėl Senato teisės komiteto 2007 m. kovo mėn. sprendimo pateikti plenumo balsavimui Baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2004 m. ir kurio galiojimas buvo sustabdytas 2005 m. dėl procedūrinių normų neatitikimo ir dėl kitų esminių nesuderinamumų, kuriuos nurodė praktikuojantys teisininkai . Jeigu 2004 m. kodeksas būtų įsigaliojęs, jis būtų sukėlęs rimtų keblumų baudžiamiesiems teismams ir prokuratūros tarnyboms, taip pat būtų kilęs didelis pavojus visos baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumui. Kovo mėn. pabaigoje Senato plenumas nusprendė grąžinti 2004 m. Baudžiamąjį kodeksą toliau svarstyti Teisės komitetui. Tai sudarys sąlygas svarstyti naują pasiūlymą dėl Baudžiamojo kodekso ir dėl Baudžiamojo proceso kodekso. Viešų debatų šiais klausimais Rumunijoje tikimasi 2007 m. rudenį.

- Pažangos, padarytos priimant naujuosius kodeksus, įskaitant atitinkamas konsultacijas ir poveikį teisingumo sistemai, ataskaita ir stebėjimas

Padėtis, susijusi su šiais dviem naujaisiais kodeksais, labai skiriasi. Civilinio proceso kodekso atveju procesas vyksta ir yra stipriai pažengęs, tačiau kito kodekso atveju jis dar tik prasideda, nors ir padaryta pažanga. 2007 m. gegužės 17 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1251/C buvo suformuota ir patvirtinta Komisijos, rengiančios naujojo Baudžiamojo proceso kodekso projektą, sudėtis.

Naujasis Civilinio proceso kodeksas

Komisija, rengianti naująjį Civilinio proceso kodekso projektą, buvo sudaryta 2006 m.[7] Komisija parengė apie 250 straipsnių (iš 700–800 straipsnių), kurie susiję su bylos nagrinėjimu pirmojoje instancijoje. Priimtas sprendimas dėl Kodekso struktūros.

Rumunija tikisi, kad darbas bus užbaigtas iki 2007 m. gruodžio mėn. pabaigos. Gavus Vyriausybės patvirtinimą, o tai turėtų būti po viešųjų debatų, tekstas bus siunčiamas Parlamentui. Kodeksą numatoma priimti 2008 m. vasarą, bus suteiktas bent 6 mėnesių trukmės vacatio legis .

Naujosios teismų jurisdikcijos atžvilgiu numatyta, kad: (1) pirmosios instancijos teismams bus suteikta ribota jurisdikcija, (2) specializuotiems teismams bus suteikta mišri jurisdikcija – specifinių klausimų atveju jie vykdys pirmosios instancijos teismų funkcijas, o apeliacijų, pateiktų prieš žemesniųjų teismų sprendimus, atveju – apeliacinių teismų funkcijas, (3) apeliaciniai teismai nagrinės apeliacijas prieš tribunolų sprendimus ir vykdys pirmosios instancijos teismų funkcijas administracinių ieškinių atveju, (4) AKTT nagrinės tik antrąsias apeliacijas ( recurs ) prieš sprendimus, priimtus antrosios instancijos lygiu. Tokiu būdu AKTT taps tikru kasaciniu teismu, nagrinėjančiu tik teisinius klausimus. Numatyta griežta bylų priėmimo atranka, kad būtų išvengta AKTT darbo krūvio pertekliaus. Rumunija tikisi, kad Aukščiausiasis teismas, būdamas vienintelis šalies teismas, kompetentingas priimti baigiamuosius sprendimus teisės klausimais, vadovaus teismų praktikai ir daug prisidės prie praktikos suvienodinimo.

Naujojo Civilinio proceso kodekso projekto rengimo komisija svarsto problemos, susijusios su protesto dėl prieštaravimo Konstitucijai teikimu kaip būdu atidėti bylos nagrinėjimą, sprendimą[8]. Pasirinktas toks sprendimas, kad, jei šalys iškelia klausimą dėl to, jog bylai taikomas įstatymas prieštarauja Konstitucijai, klausimas būtų perduodamas Konstituciniam Teismui, tačiau bylos nagrinėjamas būtų tęsiamas. Jeigu įstatymas paskelbiamas prieštaraujančiu Konstitucijai, atitinkama šalis pateikia apeliaciją arba prašymą jį peržiūrėti.

Naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas

Komisija, rengianti naująjį Baudžiamojo proceso kodekso projektą, pradėjo darbą 2007 m. sausio mėn.

Šiuo metu komisijos nariai[9] dirba su naujojo Kodekso metmenimis. Jie parengė keletą preliminarių sistemos projektų, tačiau baigiamoji versija dar neparengta.

Naujasis baudžiamasis procesas bus daugiausia pagrįstas rungimosi principu. Sunkių ir vidutinio sunkumo nusikaltimų atvejais baudžiamasis persekiojimas bus privalomas, tuo tarpu menkų nusikaltimų atveju prokurorui bus suteikta teisė savo nuožiūra baudžiamojo persekiojimo nevykdyti.

Iki šiol komisija dar neužmezgė kontaktų su kita projektą rengiančia komisija, kad būtų lengviau laiku priimti sprendimą dėl potencialiai skirtingų pozicijų dėl bendrų principų, pvz., konstitucinio neatitikimo išimčių.

- Didinti Aukštesniosios magistratų tarybos kompetenciją vykdyti savo pagrindinius įsipareigojimus, taip pat Tarybos atskaitomybę. Spręsti galimus atskirų Tarybos narių interesų konfliktus ir neetiškus veiksmus. Pagal naujai priimtus objektyvius kriterijus įdarbinti teismo inspektorius, kurie taip pat plačiau atstovautų regionams

Šiuo metu visiškai įgyvendintas AMT administracinis pajėgumas vykdyti savo kompetenciją pagal įstatymus. Taryba nuosekliai veikia visose savo atsakomybės srityse, joje veikia vieno nuolatinio Tarybos nario koordinuojama darbo grupių sistema, stebinti ir vykdanti veiklą kiekvienoje atitinkamoje srityje. Naujoji AMT valdymo grupė, išrinkta 2007 m. sausio mėn., įsipareigojo palaikyti veiksmingus ryšius su Teisingumo ministerija ir kitomis valstybės valdžios institucijomis, taip pat aktyviau įtraukti AMT į įstatymų debatus, susijusius su teismų sistema.

Susirūpinimą tebekelia Tarybos ir atskirų jos narių atskaitomybės bei etikos standartų klausimai. Susirūpinimą taip pat kelia ir potencialūs ATM narių interesų konfliktai. Įstatymai sudaro galimybę esamiems Tarybos nariams pasirinkti būti nuolatiniais Tarybos nariais ir vykdyti jų funkcijas ar tuo pačiu metu vadovauti teismui arba prokuratūrai[10]. Be to, atskirų narių etikos standartų ar potencialaus interesų konflikto klausimais Taryba nuosekliai laikosi oficialios pozicijos, kuria nesuteikiama vietos prielaidai dėl ATM narių sąžiningumo trūkumo, o įtarimai dėl neetiškos elgsenos būtų nagrinėjami kiekvienu konkrečiu atveju.

Teismo inspektorių įdarbinimo atveju visuose ligi šiol vykusiuose atrankos turuose Taryba taikė aiškiai apibrėžtą ir objektyvią procedūrą. AMT taip pat kreipė dėmesį į geografinį naujai priimtų inspektorių atstovavimą ir išardė monopolį, kuris iki šiol priklausė Bukarešto teismų ar prokuratūrų magistratams.

3.2.2. 2 orientacinis tikslas: kaip numatyta, įsteigti Profesinio sąžiningumo agentūrą, kuri būtų atsakinga už turto, interesų nesuderinamumo ir galimų interesų konfliktų tikrinimą, taip pat už privalomųjų sprendimų priėmimą, kurių pagrindu būtų imamasi atgrasančių sankcijų

Įstatymas dėl Nacionalinės profesinio sąžiningumo agentūros, iš dalies pakeistas Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu (VNP), įpareigoja Agentūrą tikrinti aukštesniojo rango oficialių ir renkamų pareigūnų turtą, nesuderinamumus ir potencialius interesų konfliktus. Juo taip pat numatomas privalomų sprendimų, kurių pagrindu gali būti imamasi atgrasančių sankcijų, priėmimas. Tikimasi, kad Agentūra pradės veikti 2007 m. spalio mėn.

Nerimą keliantys teisiniai klausimai, susiję su Agentūros savarankiškumu ir jos galių tirti ir taikyti atgrasančias sankcijas veiksmingumu, tik iš dalies išspręsti pakeitimais, įvestais Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu. Šis potvarkis galioja tik tol, kol Parlamentas jį patvirtins arba pakeis.

Rumunija padarė didelę pažangą siekdama šio orientacinio tikslo. Tačiau dar per anksti vertinti Agentūros veiksmingumą siekiant jai nustatytų tikslų, kol ji nėra įsteigta ir nėra pasiekusi jokių laimėjimų.

Išsamus vertinimas

- Priimti įstatymą, įsteigiantį veiksmingą ir savarankišką Profesinio sąžiningumo agentūrą, kuri būtų atsakinga už turto, interesų nesuderinamumo ir galimų interesų konfliktų tikrinimą, taip pat už privalomųjų sprendimų, kurių pagrindu būtų imamasi atgrasančių sankcijų, priėmimą

Teisingumo ministerija parengė įstatymo, įsteigiančio Nacionalinę profesinio sąžiningumo agentūrą (NPSA), kuri būtų atsakinga už turto, interesų nesuderinamumo ir galimų interesų konfliktų tikrinimą, projektą.

Įstatymo projektą 2006 m. liepos mėn. patvirtino Vyriausybė, o 2007 m. gegužės mėn. galutinį patvirtinimą suteikė Rumunijos Senatas[11].

Pagal įstatymą, Senatas, remdamasis Nacionalinės profesinio sąžiningumo tarybos pasiūlymu, po konkurso ar egzamino skiria Agentūros prezidentą ir viceprezidentą ketverius metus eiti pareigas[12]. Nacionalinės profesinio sąžiningumo tarybos siūlymu Senatas taip pat atleidžia prezidentą ir viceprezidentą iš pareigų.

NPSA vykdo turto, interesų konflikto ir nesuderinamumų patikrinimą[13].

Įstatymu numatytas kasmetinis nepriklausomas išorės auditas, finansuojamas iš pačios Agentūros biudžeto. Visi nacionalinio ir centrinio lygmens aukštas pareigas einantys asmenys ir oficialūs pareigūnai privalo pateikti pažymas apie turtą ir interesus[14].

Profesinio sąžiningumo inspektorius ex officio arba suinteresuotosios šalies prašymu ir vadovaudamasis pirmiau minėtu įstatymu numatytais reikalavimais vykdo turto kontrolę, tikrina interesų konfliktus ar nesuderinamumus. Apie kontrolės procedūros pradžią pranešama tikrinamam asmeniui, kuris turi teisę naudotis teisinio atstovo pagalba ar būti jo atstovaujamas.

Siekiant sulaikyti aukštas pareigas einančius asmenis ir oficialius pareigūnus nuo piktnaudžiavimo veiksmų, įstatymu numatyta laisvės atėmimo sankcija asmenims, kurie pateikia melagingas pažymas ar deklaracijas.

Profesinio sąžiningumo inspektorius privalo pranešti teismui, jeigu yra įrodymų, kad egzistuoja didelis valdomo ir deklaruoto turto skirtumas, kurio negalima pagrįstai pateisinti[15]. Šiuo atveju teismas gali nurodyti konfiskuoti dalį turto ar tam tikrų išteklių. Jeigu teismas galutiniu ir neatšaukiamu sprendimu paskelbia, kad turtas buvo įgytas neteisėtai ir nurodo taikyti konfiskaciją, įstatymu yra numatyta sankcija nušalinti nuo tarnybos ir drausti eiti aukštas ar oficialias pareigas 3 metus po nušalinimo nuo pareigų, išskyrus atvejus, kai pareigos yra renkamos. Galutinis ir neatšaukiamas sprendimas dėl interesų konflikto pateikiamas drausmės komisijoms arba, galimas atvejis, valdžios institucijoms, kad jos imtųsi drausminių sankcijų to asmens atžvilgiu arba nušalintų jį nuo pareigų.

Jau buvo išreikštas susirūpinimas dėl galutinio NPSA varianto, o būtent:

- Pradinis projekto tikslas buvo įsteigti Agentūrą, pajėgią tikrinti ir vykdyti veiklą srityje, kurios neapima jokia kita Rumunijos institucija – turto, kuris negali būti pateisintas tikrinamų asmenų pajamomis. Tačiau priimtoje formoje vietoje „nepagrįsto“ turto išsaugoma „neteisėto“ turto koncepciją. „Neteisėtas“ turtas gali būti konfiskuotas, tačiau iš pradžių turi būti įrodyta, kad jis gautas neteisėta veikla. Nepaisant to, ši sritis, viena vertus, jau patenka į prokuratūros ar kriminalinės policijos bei mokesčių institucijų, policijos ir kt. (teisės pažeidimų, civilinių bylų) kompetenciją, bei, kita vertus, gali būti nemažai atvejų, kai, nors turtas nepagrįstai viršija pajamas, neįmanoma įrodyti neteisėtos veiklos.

- Procentas, apibūdinantis „didelį skirtumą“ tarp turimo ir deklaruoto turto, apie kurį profesinio sąžiningumo inspektorius privalo informuoti teismą (ne mažiau kaip 10 %, tačiau ne mažiau kaip 20 000 EUR ekvivalentas lėjomis[16]) atrodo ypač didelis palyginti su 2 %, kurie buvo siūlomi iš pradžių.

VNP Nr. 49/01/06/2007, įsigaliojusiu 2007 m. birželio mėn., įnešama tam tikrų teigiamų pokyčių kai kuriais šių dviejų klausimų aspektais. Konkrečiau, sąvoka „neteisėtas turtas“ jame pakeičiama sąvoka „nepagrįstas turtas“. Juo taip pat leidžiama pradėti tyrimus, kai nustatomas 10 000 EUR dydžio neatitikimas tarp turto ir pajamų.

Tačiau, kad šis VNP liktų galioti ilgesniu laikotarpiu, jį vis dar turi patvirtinti Parlamentas[17].

Vis dar reikia įvertinti faktinį Agentūros funkcionavimą.

- Įsteigti Nacionalinę profesinio sąžiningumo agentūrą, užtikrinti, kad jai būtų prieinami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, reikalingi jos įgaliojimams vykdyti

Ši orientacinio tikslo dalis negali būti įvertinta iki tol, kol naujai įsteigta NPSA nepradės veiksmingai dirbti.

3.2.3. 3 orientacinis tikslas: remiantis iki šiol padaryta pažanga, toliau profesionaliai atlikti nešališkus tyrimus dėl aukštų pareigūnų kaltinimų korupcija

Pasiekta tęstinė pažanga tiriant aukštų pareigūnų korupcijos atvejus. Šalyje buvo įsteigtos specialios korupcijos teisminio persekiojimo tarnybos (Nacionalinis kovos su korupcija departamentas – NKKD), kurios jau pasiekė laimėjimų tiriant ir teikiant kaltinimus dėl aukštų pareigūnų korupcijos. Šie laimėjimai apima visuomenės dėmesio susilaukusias bylas, kuriose kaltinimai buvo pateikti gerai žinomiems ir įtakingiems visuomenės veikėjams. Tačiau teisinio persekiojimo griežtumas neatsispindi teismo sprendimuose. Duomenys apie nuosprendžius liudija, kad vidutiniškai bausmės nėra atgrasančios ir kad aukštų pareigūnų korupcijos bylose šių bausmių vykdymas dažnai atidedamas. Turėtų būti paaiškintos pagrindinės tokių atidėjimų aukštų pareigūnų korupcijos bylose priežastys, įskaitant teisėjų informuotumą ir požiūrį į atgrasančias bausmes. Tai pakerta pasiektą tyrimų pažangą ir neigiamai veikia visuomenės nuomonę apie politinius įsipareigojimus įveikti korupciją. Be to, neigiamos įtakos kovai su korupcija galėjo turėti naujausi įvykiai. Šie įvykiai apima sukčiavimo bankuose dekriminalizaciją, Parlamento ketinimą sutrumpinti maksimalią baudžiamųjų tyrimų trukmę ir vyriausiojo NKKD nario prašymą atleisti iš pareigų.

Apskritai pažanga tiriant aukštų pareigūnų korupcijos bylas yra vis dar nepakankama.

Išsamus vertinimas

- Toliau siekti laimėjimų profesionaliai ir nešališkai tiriant aukštų pareigūnų korupcijos bylas. Užtikrinti teisinį ir institucinį kovos su korupcija sistemos stabilumą, ypač palaikant esamą Rumunijos generalinio prokuroro, Nacionalinio kovos su korupcija direktorato vyriausiojo prokuroro ir kitų vadovaujančių Generalinės prokuratūros pareigūnų skyrimo ir atšaukimo tvarką

2006 m. kovo mėn. Rumunijos Parlamentas ratifikavo įstatymą Nr. 54/06, kuris atkūrė Nacionalinio kovos su korupcija departamento kompetenciją tirti visas aukštų pareigūnų korupcijos bylas. Tarnyba dabar vadinasi Nacionaliniu kovos su korupcija direktoratu (NKKD). Jis įsteigtas juridinio asmens statusu prokuratūroje, veikiančioje prie AKTT. NKKD vadovauja prie AKTT veikiančios prokuratūros generalinis prokuroras per tam tikros srities vyriausiąjį prokurorą. NKKD turi nuosavą biudžetą ir darbuotojus.

Tęsiamas NKKD įsipareigojimas ir kompetencija vykdyti teisminį persekiojimą aukštų pareigūnų korupcijos bylose. Šiuo laikotarpiu NKKD inicijuotų naujų tyrimų skaičius ir pobūdis prisidėjo prie laimėjimų, pasiektų nešališkai tiriant aukštų pareigūnų korupciją.

Laikas, per kurį NKKD vykdo ir užbaigia savo tyrimus, toliau liudija aukštą Departamento tarpdisciplininių tyrimo grupių profesionalumo lygį. Nuo 2006 m. rugsėjo buvo pateikti 84 nauji kaltinimai 195 kaltinamiesiems. Tuo pačiu laikotarpiu teismai priėmė 47 negalutinius ir 33 galutinius nuosprendžius korupcijos bylose. Trys bylos baigėsi išteisinimu.

Tačiau NKKD pastangos ir rezultatai, pasiekti aukštų pareigūnų teisminio persekiojimo procese, nesulaukia atitinkamos teismų sistemos paramos. Teismų praktikoje egzistuoja keletas elementų, kurie liudija nepakankamą susipažinimą su korupcijos reiškiniu arba mokymų ir žinių trūkumą.

Pirma, korupcijos bylose teismų taikomos bausmės neturi atgrasančio poveikio ir neatlieka prevencinės funkcijos. Už korupcijos nusikaltimus skirdami vidutiniškai 1–2 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę ir didžiajai daliai nuosprendžių pritaikydami sąlyginį bausmės vykdymo atidėjimą, teismai nepakankamai demonstruoja, kad supranta savo vaidmens svarbą siekiant pažaboti korupciją Rumunijoje.

Antra, teismai sustabdė visų svarbiausių korupcijos bylų, kurias NKKD tyrė ir pateikė teismui per praėjusį pusmetį, procesus ir perdavė bylas Konstituciniam Teismui, kad šis priimtų sprendimus dėl įvairių gynybos pateiktų skundų dėl prieštaravimo Konstitucijai. Nors procedūriniu požiūriu tai teisinga, kyla klausimas dėl teismų tendencijos perkelti bylas į aukštesnį jurisdikcijos lygmenį užuot sprendus jas žemesniu lygmeniu. Dėl šios priežasties dviejų aukštų buvusių politikų teismo procesai, kurie buvo suprantami kaip įtikinamas signalas apie įsipareigojimus tirti aukštų Rumunijos pareigūnų korupciją, dabar yra sustabdyti dėl atitikimo Konstitucijai patikrinimo procedūros, kuri gali trukti gerokai ilgiau nei metus.

Paskyrimo ir atšaukimo procedūrų atžvilgiu ankstyvas pasitraukimas iš pareigų ar pareigūnų, užimančių svarbias pareigas reformos procese, pakeitimas gali pakenkti reformos proceso tęstinumui. Kalbant apie NKKD generalinio ir vyriausiojo prokuroro paskyrimo ir atšaukimo tvarką, 2007 m. kovo mėn. pabaigoje Plenumas atšaukė Senato teisės komiteto sprendimą suteikti galią ankstesniam pasiūlymui, laukiančiam Senato sprendimo nuo 2006 m. Vis dar reikia įvertinti, ar ketinimo pakeisti paskyrimo tvarką atsisakyta neatšaukiamai. Darbuotojų skaičiaus pokyčiai per pastaruosius mėnesius tuo neįtikina. Pavyzdžiu galėtų būti Kovos su korupcija generalinį direktoratą (KKGD) paliekančių darbuotojų skaičius ir siūlymas atleisti NKKD ir NMI vadovus[18]. Be to, atsistatydino keletas aukštų Teisingumo ministerijos pareigūnų.

Kitas su kova su korupcija susijęs rūpestis – galimi procesinio kodekso, kurį šiuo metu svarsto Parlamentas, pakeitimai. Jie gali turėti didelį neigiamą poveikį kovai su korupcija, ypač šiais trimis klausimais: 1) nepaisant išreikšto susirūpinimo, panaikinama galimybė valstybės prokurorui skubių bylų atveju leisti vykdyti tinkamai motyvuotą pradinį pasiklausymą per artimiausias 48 val., nors (bet kuriuo atveju) reikalingas teisėjo leidimas, 2) tyrimo trukmė apribojama iki maksimalaus šešių mėnesių laikotarpio, 3) slapto pokalbių klausymo įtaisų naudojimas apribojamas iki 120 dienų. Šie pakeitimai smarkiai apribotų tyrėjų galimybes rinkti įrodymus, ypač kovojant su gerai organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ar itin korumpuotais įtakingais valdžios atstovais.

Galiausiai, 2007 m. kovo mėn. pabaigoje buvo priimtas įstatymas[19], dekriminalizuojantis tam tikrus sukčiavimo bankuose aspektus, kurie anksčiau priklausė NKKD jurisdikcijai[20], o tai kelia grėsmę kovos su korupcija sistemos teisiniam stabilumui. Jeigu įstatymas būtų taikomas atgaline data, kaip tikriausiai ir bus, dekriminalizacija būtų taikoma bankų tarnautojams, kurie yra paėmę kyšius už abejotinų ar neteisėtų paskolų išdavimą. Tai reikštų daugelio NKKD nagrinėjimo laukiančių bylų nutraukimą[21]

3.2.4. 4 orientacinis tikslas: imtis tolesnių priemonių užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja, ypač vietos valdžios institucijose

Rumunija padarė pažangą svarbių projektų srityje, siekdama didinti visuomenės informuotumą apie korupciją, pvz., sėkminga „žalioji“ pagalbos linija korupcijos atveju ir Nacionalinis sąžiningumo centras, nepriklausoma visuomeninė patariamoji įstaiga korupcijos problemų klausimais, veikianti kartu su pilietine visuomene. Be to, Rumunijoje buvo organizuota serija visuomenės informavimo kampanijų korupcijos problemų klausimais, skirtų plačiajai visuomenei, teismų sistemai ir įvairių veiklos sričių oficialiems pareigūnams. Administravimo ir vidaus reikalų ministerijos Kovos su korupcija generalinis direktoratas (KKGD) ėmėsi aktyvių priemonių, pvz., sąžiningumo testų ir patikrinimų. Oficialiems pareigūnams buvo organizuotos mokymo programos, sveikatos ir švietimo srityse buvo imtasi prevencinių priemonių. Tačiau trūksta nuoseklios vietinės kovos su korupcija strategijos, pagrįstos rizikos vertinimu ir skirtos pažeidžiamiausiems sektoriams bei vietos administracijai. Nebuvo gauta pranešimų apie sėkmingą bandomosios veiklos sklaidą. Be to, lieka klausimų dėl tęstinės politinės paramos svarbiems visuomenėje atgarsį susilaukusiems projektams, pvz., Nacionaliniam sąžiningumo centrui.

Apskritai šio orientacinio tikslo atžvilgiu buvo padaryta tam tikra pažanga.

Išsamus vertinimas

- Įvertinti neseniai pasibaigusių visuomenės informavimo kampanijų rezultatus ir, jei būtina, pasiūlyti tolesnę veiklą, kuri būtų orientuota į sektorius, kuriuose kyla didelis korupcijos pavojus

Buvo vykdomos kelios kovos su korupcija kampanijos, kurios prasidėjo 2006 m. ir tęsėsi 2007 m. KKGD organizuotos visuomenės informavimo kampanijos atnešė apčiuopiamų rezultatų. Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. kovo mėn. KKGD žalioji linija (TELEVERDE) užregistravo 6 237 skambučius ir balso pašto pranešimus. Šiuo laikotarpiu KKGD taip pat perdavė 142 baudžiamuosius tyrimus NKKD, kurie, savo ruožtu, baigėsi kaltinimais 17 bylų, kurias pateikė minėtasis skyrius. Teisingumo ministerija pradėjo kitą informavimo kampaniją, orientuotą į teisingumo sistemos naudotojus ir teismų darbuotojus („nekyšininkauk ir neimk kyšių“). Kampanija tęsiama, kol kas dar nebuvo įvertintas jos poveikis kuriai nors iš tikslinių auditorijų.

- Teikti ataskaitas apie priemones, skirtas mažinti korupcijos galimybes ir didinti vietos valdžios institucijų veiklos skaidrumą, taip pat apie sankcijas, kurių imtasi prieš oficialius pareigūnus, ypač dirbančius vietos valdžios institucijose

Kalbant apie priemonių, skirtų mažinti korupcijos galimybes ir didinti vietos valdžios institucijų veiklos skaidrumą, taikymą, Nacionalinė valstybės tarnautojų agentūra (NVTA) yra svarbaus PHARE porinio projekto, inicijuoto 2006 m. gruodžio mėn., paramos gavėja; projektu bus padedama Agentūrai iš naujo nustatyti žmogiškųjų išteklių politiką ir vidaus praktiką. Vienas iš pagrindinių šio projekto uždavinių – didinti valstybės tarnautojų veiklos skaidrumą ir sąžiningumą.

2007 m. sausio mėn. viduryje KKGD pateikė ataskaitą apie priemones, kurias Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija skyrius taikė Vidaus reikalų ministerijoje ir jos tarnybose. Vien tik Pasienio policijoje, į kurią 2006 m. KKGD orientavosi daugiausia ir kurioje buvo daugiausia pasienio pareigūnų, pranešusių apie mėginimą įtraukti į korupcinę veiklą (60 % daugiau nei 2005 m.), skyrius atliko 6 000 sąžiningumo testų, slaptų operacijų ir iš anksto neskelbtų patikrinimų. Pasienio policijos pareigūnai KKGD pranešė apie 67 mėginimo duoti kyšį atvejus, o didžiausio pasiūlyto kyšio suma, kurios pareigūnas atsisakė, siekė 5 000 EUR (cigarečių kontrabandos per Rumunijos ir Ukrainos sieną atvejis).

KKGD taip pat pradėjo nuolatinę prevencinę kampaniją, kurią vykdo Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai ir pilietinės visuomenės partneriai, mėgindamas įtraukti įvairius plačiosios visuomenės segmentus (pvz., studentų organizacijas) į viešųjų institucijų veiklą siekiant reformuoti savo administraciją ir darbuotojus.

Kovos su sukčiavimu departamentas (KSD) pranešė, kad 2007 m. sausio mėn. buvo pradėta 13 naujų bylų, susijusių su sukčiavimu ES lėšomis. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. kovo 15 d. KSD iš viso tyrė 84 bylas, 63 bylos buvo pradėtos ataskaitiniu laikotarpiu. 22 bylos buvo perduotos NKKD šių dviejų institucijų bendradarbiavimo pagrindu, 17 bylų perduota paprastoms prokuratūroms.

Konkretūs prevencinių priemonių, kurias taikė viešosios institucijos, rezultatai sunkiai įvertinami, kadangi į iki šiol vykdytas informavimo kampanijas nebuvo integruotos analitinės priemonės. Išsami kovos su korupcija kampanija, finansuojama iš PHARE 2004 projekto, parengta su visais koncepciniais elementais, kad gerai atspindėtų, kiek pažengusios centrinio ir vietos lygmens administracijos, vykdydamos korupcijos prevenciją ir kovodamos su ja, dar tebėra pradiniame etape ir bus vykdoma 2007 m.

Pagrindinė visų centrinio ar vietos lygmens institucijų kovos su korupcija struktūra yra Administravimo ir vidaus reikalų ministerijos Kovos su korupcija generalinis departamentas.

4. TOLESNėS PRIEMONėS PAGAL BENDRADARBIAVIMO IR PATIKRINIMO MECHANIZMą

Kalbant apie teismų reformą ir kovą su korupcija, Rumunija turėtų toliau tobulėti siekdama orientacinių tikslų, visų pirma:

- Užbaigti naujojo Civilinio proceso kodekso priėmimo procesą, tęsti naujojo Baudžiamojo proceso kodekso priėmimo procesą ir stiprinti naująjį Baudžiamąjį kodeksą.

- Spręsti esamas Rumunijos teismų sistemos personalo ir organizacines problemas, diegti tyrimų ir bandomųjų projektų rezultatus, kad būtų nustatyti teismų sistemos veiklos rodikliai.

- Pademonstruoti Nacionalinės profesinio sąžiningumo agentūros veiksmingumą.

- Užtikrinti teisinį ir institucinį kovos su korupcija sistemos stabilumą, įskaitant pagrindines institucijas, pvz., NKKD, bei remti atgrasančius sprendimus plataus atgarsio visuomenėje susilaukusiose bylose. Parengti stipresnes atgrasančias priemones, pvz., sugriežtinti sąlyginio bausmės vykdymo atidėjimo teisines sąlygas, taip pat tobulinti atitinkamą teisėjų mokymą.

- Sukurti nuoseklią visą šalį apimančią kovos su korupcija strategiją, orientuotą į pažeidžiamiausius sektorius bei vietos administraciją, taip pat stebėti šios strategijos įgyvendinimą.

- Siekiant pirmiau minėtų tikslų, būtina visais lygmenimis stiprinti teismų sistemos gebėjimus, įskaitant profesionalumą, nepriklausomumą, išteklius ir galias.

Rumunijos pažanga ir toliau bus stebima pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą. Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir patikrinimą, Rumunijos valdžios institucijoms būtų naudinga iki 2007 m. spalio mėn. parengti veiksmų planą su gairėmis, kuris rodytų, kaip Rumunija ketina siekti šių orientacinių tikslų. Planas turėtų būti grindžiamas nuoseklia kovos su visų lygių korupcija strategija ir patikimu planu teismų sistemos profesionalumui, nepriklausomumui, galioms ir ištekliams stiprinti. Svarbu, kad Rumunijos valdžios institucijos skatintų atvirą dialogą su Rumunijos piliečiais, didindamos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą vykdomų reformų, taip pat ir su korupcija susijusios reformos, skaidrumą. Svarbią reikšmę turi tęstiniai politiniai įsipareigojimai vykdyti teismų sistemos reformą ir kovoti su korupcija.

4.1. Parama

Rumunijai bus teikiama parama siekiant reformuoti teismų sistemą ir kovoti su korupcija. Ji apims esamo EB finansavimo pagal įvairias Rumunijai skirtas programas, remiančias institucijų kūrimą ir mokymų programas, susijusias su teismų reforma bei kova su korupcija, panaudojimą.

- Europos Komisija kviečia kitas valstybes nares priartinti savo pagalbą ir vertingą praktinę patirtį Rumunijai paremti, bendradarbiaujant su Rumunijos valdžios institucijomis bendrose korupcijos tyrimo darbo grupėse, dalijantis finansinio pobūdžio žvalgybos patirtimi ir metodologijomis su atitinkamomis valdžios institucijomis, komandiruojant ekspertus ir konsultantus į pagrindines ministerijas bei įstaigas (pvz., į būsimą Nacionalinę profesinio sąžiningumo agentūrą ir Aukštesniąją magistratų tarybą), taip pat Rumunijos policijos, muitinės pareigūnams ir prokurorams organizuojant aukšto lygio mokymus savo nacionalinėse policijos ir muitinės akademijose, magistratų mokyklose ar nacionaliniuose teisingumo institutuose bei kituose valstybės tarnybos kompetencijos ugdymo centruose.

Pirminė ES teisinės valstybės principo svarba reiškia, kad visi dalyviai – Komisija, Rumunija ir kitos valstybės narės – turi bendradarbiauti, kad užtikrintų, jog Rumunija veiksmingai reformuoja savo teismų sistemą ir kovoja su nusikalstamumu bei visų lygių korupcija. Iki 2007 m. spalio mėn. Komisija išnagrinės valstybių narių siūlomą paramą, kad nustatytų trūkumus ir užtikrintų, jog Rumunijai teikiama visapusė pagalba.

5. IšVADOS

Per pirmuosius šešis mėnesius nuo įstojimo Rumunija toliau daro pažangą taisydama trūkumus, kurie gali trukdyti tinkamai taikyti ES teisės aktus, politiką ir programas. Pademonstruoti, kad svarbi teisinė pažanga pagrindinėse srityse atnešė rezultatų, reikia daugiau laiko. Reikia skirti nuolatinį dėmesį visoms sritims, kuriose taikomos papildomos priemonės. Ypač reikia didinti pastangas vykdant teismų reformą ir kovą su korupcija. Atsižvelgdama į šioje ataskaitoje pateiktą analizę, Komisija nemano, kad šiuo etapu yra pagrindo taikyti Stojimo sutarties apsaugos nuostatas.

Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su Rumunija, remdama jos pastangas siekti orientacinių tikslų pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą. Sprendimu, kuriuo sukuriamas bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmas, numatyta, kad Komisija teikia ataskaitas kas šešis mėnesius. Komisija atnaujins šią ataskaitą 2008 m. pradžioje. Kitą išsamią ataskaitą apie bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą ji parengs 2008 m. viduryje. Kad prisidėtų prie minėtosios ataskaitos, Rumunija turėtų pateikti Komisijai ataskaitą apie tolesnę pažangą iki 2008 m. kovo 31 d.

PRIEDAS

Esama padėtis Rumunijoje taikomų apsaugos priemonių ir pereinamojo laikotarpio susitarimų srityje

Ekonominės apsaugos sąlyga

Netaikoma

Vidaus rinkos apsaugos sąlyga

Netaikoma

Teisingumo ir vidaus reikalų apsaugos sąlyga

Netaikoma

Žemės ūkio fondai

a) Apsaugos priemonės

Netaikoma

b) Pereinamojo laikotarpio priemonės

2006 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1423/2006, nustatantis atitinkamų priemonių mechanizmą, susijusį su Bulgarijos ir Rumunijos žemės ūkio išlaidomis

Maisto sauga

a) Apsaugos priemonės

2007 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas 2007/269/EB dėl apsaugos priemonių nuo arklių infekcinės anemijos Rumunijoje

b) Pereinamojo laikotarpio priemonės

2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimas 2006/779/EB dėl pereinamojo laikotarpio gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Rumunijoje

2006 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimas 2006/802/EB, patvirtinantis klasikinio kiaulių maro likvidavimo laukinių kiaulių populiacijoje ir skubios laukinių kiaulių ir kiaulių kiaulininkystės ūkiuose vakcinacijos nuo šios ligos Rumunijoje planą

2006 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas 2006/805/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. kovo 6 d. Komisijos sprendimu 2007/152/EB)

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/16/EB, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones Bendrijos vidaus prekybai Bulgarijoje ir Rumunijoje surinkta galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklių sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/23/EB, iš dalies keičiantis 2005 m. Stojimo akto VII priedo B priedėlį dėl tam tikrų mėsos, pieno ir žuvies sektoriaus įmonių Rumunijoje

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/27/EB, patvirtinantis tam tikras pereinamąsias priemones dėl žalio pieno pristatymo į perdirbimo įmones ir šio žalio pieno perdirbimo Rumunijoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentų (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/29/EB, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones dėl tam tikrų gyvūninės kilmės produktų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, įvežtų į Bulgariją ir Rumuniją iš trečiųjų šalių iki 2007 m. sausio 1 d.

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/30/EB, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemones dėl prekybos tam tikrais gyvūninės kilmės produktais, įsigytais Bulgarijoje ir Rumunijoje (iš dalies pakeistas 2007 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimu 2007/264/EB)

2007 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimas 2007/228/EB, nustatantis Rumunijos avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistemai taikytinas pereinamojo laikotarpio priemones, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 21/2004

[1] Stojimo akto 36, 37 ir 38 straipsniai.

[2] 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2006/928/EB, nustatantis bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą, (OL L 354, 2006 12 14, p. 56).

[3] Tai speciali apeliacija, skirta išskirtinai jurisprudencijai suvienodinti, kadangi ji teikiama ne dėl specifinių veiksmų. Teisė teikti tokią apeliaciją patikėta Generalinei prokuratūrai prie AKTT ir vadovaujančioms apeliacinių teismų taryboms.

AKTT priimti sprendimai dėl apeliacijų teisės interesais yra privalomi visiems teismams, nustatyta jurisprudencija gali būti pakeista tik įstatymu.

[4] AMT, Teisingumo ministerija ir AKTT toliau dirba su teisės akto, kuris įteisintų naują AKTT procedūrą, suteikdamas žemesnio rango teismams galimybę kreiptis dėl orientacinio pobūdžio įstatymo išaiškinimo preliminariu Aukščiausiojo teismo nutarimu, projektu. Tačiau naujasis mechanizmas tebėra prieštaringai vertinamas praktikuojančių teisininkų ir jo ateitis išlieka abejotina.

[5] Šiuo metu yra 428 laisvos teisėjų darbo vietos (iš kurių 106 – vadovaujančios pareigos) iš 4 469 teisėjų postų ir 604 laisvos prokurorų darbo vietos (iš kurių 120 – vadovaujančios pareigos) iš 2 784 prokurorų postų.

Pagal dvišalę Jungtinės Karalystės teismų valdymo techninės paramos programą buvo inicijuotas galimų būdų teismų valdymui tobulinti įvertinimas. Be to, teismų ir prokuratūros darbo krūvio tyrimas pasitarnavo kaip Teisingumo ministerijos ir AMT iniciatyvos racionalizuoti įstaigų, kurių darbo krūviai daug žemesni nei vidurkis, personalo struktūras, pagrindas. Savo ruožtu, Generalinė prokuratūra prie AKTT parengė restruktūrizacijos strategiją, kurią 2007 m. balandžio mėn. patvirtino AMT ir priėmė Teisingumo ministerija ir kurios tikslas – sumažinti GP skyrių skaičių nuo 9 iki 4 bei sukurti lankstesnę ir modernesnę prokuratūros tarnybą.

2006 m. gruodžio mėn. ATM patvirtino teismų darbo krūvio tyrimą, parengtą pagal 2005 m. ir 2006 m. surinktus statistinius duomenis. Ataskaita atspindi didelį pirmosios instancijos teismų ir specializuotų teismų veiklos augimą 2006 m., taip pat išaugusį vienam teisėjui tenkantį darbo krūvį (daugiausia specializuotų teismų lygmeniu). Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad apeliacinių teismų darbo apimtis toliau mažėja. Rumunija ketina atsižvelgti į pagrindines išvadas, kai bus užbaigtas tyrimas dėl optimalaus vienam teisėjui tenkančio bylų skaičiaus.

[6] Įstatymo Nr. 304/2004 dėl teismų veiklos organizavimo 120 ir 121 straipsniai.

[7] Komisiją sudaro 21 narys. 11 iš jų yra Teisingumo ministerijos normatyvinių tekstų projektų rengimo, tyrimo ir dokumentavimo departamento darbuotojai; vienas narys yra Teisingumo ministerijos valstybės sektorius, devyni nariai – profesoriai, praktikuojantys teisininkai ir teisėjai. Daug paramos sulaukta iš visoje šalyje dirbančių teisėjų. Komisija suskirstyta į pogrupius, dirbančius specifinėse naujojo Kodekso srityse. Pogrupių susitikimai vyksta bent kartą per savaitę.

[8] Pateikus protestą dėl įstatymo prieštaravimo Konstitucijai, teismui leidžiama tik patikrinti, ar ginčijamas įstatymas yra adekvatus tuo atveju. Jeigu taip, teismas perduoda bylą Konstituciniam Teismui, o pagrindinis bylos nagrinėjimas automatiškai sustabdomas. Taigi, atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo darbo krūvis yra per didelis, net ir visai nepagrįsti protestai gali lemti esminį bylos nagrinėjimo atidėjimą.

[9] Iš pradžių Komisiją sudarė penki, dabar – 17 narių. Vadovaujantis 2007 m. gegužės mėn. Teisingumo ministerijos įsakymu, vienas iš šių 17 narių yra Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius, trys teisės profesoriai, keturi teisėjai (vienas iš AKTT, du iš apeliacinių teismų ir vienas iš tribunolo), du prokurorai (vienas iš NKKD, kitas iš prokuratūros prie apeliacinio teismo), vienas advokatas, vienas ekspertas iš Įstatymų tarybos, vienas akademinis asistentas ir keturi teisės patarėjai iš Teisingumo ministerijos įstatymų departamento. Iš pradžių komisija susitikdavo du kartus per mėnesį, o šiuo metu Rumunija praneša, kad komisija dirba nuolat ir nuo gegužės 23 d. susitinka kasdien.

[10] 7 ATM nariai pasirinko nuolatinę veiklą; ATM pirmininkas de jure vykdo nuolatinę veiklą vienerius vadovavimo mandato galiojimo metus.

[11] 2007 m. gegužės mėn. įstatymas Nr. 144/25 dėl Nacionalinės profesinio sąžiningumo agentūros įsteigimo, organizavimo ir veiklos, paskelbtas Rumunijos oficialiajame leidinyje, 2007 m. gegužės 25 d., Nr. 359, I dalis.

[12] Nacionalinė profesinio sąžiningumo taryba yra įstaiga, neturinti juridinio asmens statuso. Ji nevykdo nuolatinės veiklos ir ją sudaro Vyriausybės atstovai, senatoriai ir Deputatų rūmų nariai, magistratų asociacijų atstovai ir vietos valstybinių administracinių įstaigų, viešųjų tarnybų ir pilietinės visuomenės išrinktieji lyderiai. Taryba pateikia Senatui metinę ataskaitą apie Agentūros veiklą.

[13] Vykdydami tyrimą, profesinio sąžiningumo inspektoriai gali nurodyti atlikti liudytojų apklausą, ekspertizę, iš visų susijusių viešųjų institucijų ir įstaigų, taip pat kitų viešų ar privačių juridinių asmenų reikalauti visų dokumentų ir informacijos, kuri reikalinga aiškinamojo akto projektui parengti.

[14] Nepaskelbus pažymos apie turtą ar interesus, taip pat tokios pažymos nepateikus ar pateikus per vėlai, skiriama įstatymu numatyta bauda. Melagingų pažymų apie turtą ar interesus pateikimas laikomas nusikaltimu ir baudžiamas laisvės atėmimu.

[15] Didelis skirtumas pagal įstatymą apibūdinamas kaip turimo turto ir gautų pajamų skirtumas, kuris yra didesnis nei 10 %, tačiau ne mažesnis kaip 20 000 EUR ekvivalentas lėjomis. Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu, iš dalies keičiančiu ir papildančiu įstatymą Nr. 144/2007 dėl Nacionalinės profesinio sąžiningumo agentūros įsteigimo, organizavimo ir veiklos (VNP Nr. 49/01/06/2007), suma, nuo kurios gali būti vykdomas turto patikrinimas, buvo pakeista į 10 000 EUR ekvivalentą lėjomis. Rumunija tikisi, kad šį VNP patvirtins Parlamentas.

[16] 10 000 EUR ekvivalentas lėjomis pagal VNP.

[17] Birželio 13 d. VNP patvirtino Teisės komitetas, tačiau vis dar reikalingas galutinis Parlamento patvirtinimas.

[18] Tačiau AMT informavo, kad nei vienas iš pasiūlymų atleisti iš pareigų nėra tinkamai pagrįstas; todėl abu prašymai yra atidėti iki bus surinkta daugiau įrodymų.

[19] 2007 m. kovo 26 d. įstatymas Nr. 69/2007, iš dalies keičiantis įstatymą Nr. 78/2000 (Korupcijos prevencijos ir tyrimo įstatymą).

[20] Įstatymu dekriminalizuojamas paskolų išdavimas, pažeidžiantis banko politiką, ir paskolų naudojimas kitais nei prašyme suteikti paskolą (išskyrus paskolas, apimančias viešuosius fondus) nurodytais tikslais. Šie nusikaltimai iš pradžių buvo priskiriami NKKD jurisdikcijai, kadangi jie susiję su korupcija ir turi neigiamą poveikį kovai su sukčiavimu Rumunijos bankuose.

[21] Šiuo metu NKKD turi 52 potencialiai susijusias bylas ir beveik tiek pat bylų, dėl kurių bus pradėtas baudžiamasis tyrimas.