30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/14

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) (toliau – 2012 m. rekomendacija) dėl 2012 m. Čekijos nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl 2012–2015 m. Čekijos konvergencijos programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (4) priėmė antrąją Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nenurodė, kad Čekija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

Europos Parlamentas aktyviai dalyvavo Europos semestre pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė Rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje ir Rezoliuciją dėl indėlio į 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 17 d. Čekija pateikė 2013 m. nacionalinę reformų programą, o 2013 m. balandžio 26 d. – 012-2016 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

remdamasi konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad didelėmis konsolidavimo pastangomis nuo 2009 m. iki 2012 m. Čekija sumažino valdžios sektoriaus deficitą 1,4 % (5) BVP ir kad, remiantis dabartiniais lūkesčiais, ji eina tinkama linkme, siekdama ištaisyti perviršinį deficitą. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra įtikinamas. Pagal konvergencijos programą manoma, kad realiojo BVP augimas 2013 m. sieks 0 %, o 2014 m. – 1,2 %, palyginti su Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatytais - 0,4 % 2013 m. ir 1,6 % 2014 m. Konvergencijos programoje nustatytas biudžeto strategijos tikslas – valdžios sektoriaus deficitą išlaikyti mažesnį už 3 % BVP Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. 2013 m. 2,8 % siektinas BVP valdžios sektoriaus deficito rodiklis atitinka perviršinio deficito ištaisymo terminą, nustatytą 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijoje. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatomas 2,8 % BVP valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. ir 3 % BVP – 2014 m. Dėl ES lėšų išmokų papildomų koregavimų egzistuoja rizika, kad biudžeto rezultatai 2013 m. bus blogesni, nei tikėtasi. Kalbant apie teigiamus aspektus, vienkartinės pajamos, susijusios su numatomu naujų telekomunikacijų dažnių juostų aukcionu, galėtų lemti geresnius, nei tikėtasi, biudžeto rezultatus 2013 m.

Konvergencijos programoje patvirtinamas ankstesnis 1 % BVP deficito vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, kuris adekvačiai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis biudžeto deficitas 2014, 2015 ir 2016 m. turėtų išaugti atitinkamai 0,3 %, 0,2 % ir 0,5 % BVP; todėl konvergencijos programoje nenumatomas koregavimas, siekiant vidutinės trukmės tikslo, o tai neatitinka Stabilumo ir augimo pakto. Valdžios sektoriaus išlaidų augimo lygis 2014 m. atitinka Stabilumo ir augimo pakto išlaidų kriterijų, tačiau 2015 ir 2016 m. nukrypsta atitinkamai 0,3 % ir 0,5 % BVP, preziumuojant 0,5 % BVP artėjimą link vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, kurį Komisija laiko tinkamu. Pagal konvergencijos programą prognozuojama, kad skolos ir BVP santykis programos laikotarpiu turėtų, nors ir lėčiau, toliau didėti ir 2016 m. pasiekti 51,9 % BVP;

(10)

greitam ir ilgalaikiam ekonomikos atsigavimui Čekijoje trukdo nuolatinis valstybės investicijų išlaidų mažinimas. Didėjantį poveikį turinčių augimą skatinančių išlaidų, įskaitant ES lėšomis bendrai finansuojamus projektus, palaikymas ne tik paremtų atsigavimą, bet ir galėtų prisidėti prie ilgalaikių uždavinių sprendimo. Didelio poveikio augimui galima būtų pasiekti prioritetą teikiant išlaidoms priemonėms, skirtoms užimtumui didinti, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui, vaikų priežiūros įstaigoms ir infrastruktūros projektams. Kartu yra svarbu užtikrinti tokių išlaidų teisėtumą, reguliarumą ir veiksmingumą;

(11)

2012 m. vykdant mokesčių reformą buvo pasiekta nedidelė pažanga. Nors nekilnojamojo turto perdavimo mokestis buvo padidintas, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų padidintas labai mažas reguliariai mokamas turto mokestis. Buvo atsakyta planų įvesti CO2 mokestį ir panaikinti akcizo mokesčio už šildymui naudojamas gamtines dujas lengvatas. Netiesioginis energijos mokesčių tarifas yra mažesnis už ES vidurkį, o transporto priemonių naudojimo mokesčiai išlieka labai maži. Išlieka struktūriniai uždaviniai darbo jėgos apmokestinimo srityje, visų pirma susiję su mažas pajamas gaunančių ir nepilnu etatu dirbančių apmokestinimu. Labai mažai buvo padaryta siekiant sumažinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarkos neatitikimus. Čekijoje taip pat dar yra galimybių didinti mokesčių administravimo veiksmingumą. Gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių srityje Vyriausybė planuoja 2015 m. įsteigti bendrą surinkimo punktą, kuris galėtų padėti optimizuoti mokesčių administravimą ir sumažinti dabartinės sistemos painumą. Tačiau reformos trūkumas yra tas, kad nebus derinamos gyventojų pajamų mokesčio, sveikatos ir socialinio draudimo įmokų bazės, todėl didelė dalis reformos teikiamų galimybių nebus panaudota;

(12)

Čekijos tvarumo atotrūkis sudaro 5,0 % BVP, o tai yra daugiau nei ES vidurkis. Šis atotrūkis didele dalimi susidarė dėl numatomų ilgalaikių senėjimo išlaidų, kurias lemia numatomas pensijų ir sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros išlaidų padidėjimas. Įstatymų nustatytas pensinis amžius didinamas lėtai, ypač vyrų atžvilgiu. Faktinio pensinio amžiaus padidinimas geriau derinant pensinį amžių ar pensijų išmokas su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, palyginti su galiojančiais teisės aktais, gerokai sustiprintų sistemos tvarumą. Šiuos pakeitimus papildžius indeksavimo formulės, kuri grindžiama kainomis, peržiūra per ilgą laiką padėtų sutaupyti daug lėšų;

(13)

priešingai negu nurodyta 2012 m. rekomendacijoje, 2013 m. Vyriausybė įvedė išankstinės pensijos sistemą, kuri suteikia galimybę gauti pensiją net penkeriais metais anksčiau negu įstatymų numatytas pensinis amžius. Išankstinės pensijos bus mokamos iš (trečiojo) pensijų santaupų ramsčio. Tačiau šis ramstis yra didele dalimi valstybės subsidijuojamas naudojant tiesioginius bendrus mokėjimus ir mokesčių už įmokas išskaitymus. Nepriklausomai nuo to, ar, kaip tikisi Vyriausybė, tik nedaugelis asmenų atitiks kriterijus, kurie leis pasinaudoti šia sistema, šia priemone suteikiama galimybė tokiems pensijos gavėjams pasinaudoti anksčiau sukauptomis viešosiomis subsidijomis tokiu tikslu, kuris prieštarauja ilgesnį darbinį amžių skatinančiai politikai;

(14)

tikėtinas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros išlaidų padidėjimas taip pat gerokai prisidės prie su senėjančia visuomene susijusių išlaidų ir didelio tvarumo atotrūkio. Pastaraisiais metais Čekijoje buvo įgyvendintos reformos, skirtos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumui gerinti ribojant išlaidas ir taikant labiau į rinką orientuotus sprendimus. Tačiau problemų dar yra. Palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, Čekijos sveikatos priežiūros sistema yra pernelyg orientuota į priežiūrą ligoninėse, o tai ne visada efektyvu. Yra erdvės gerinti sveikatos priežiūrą kliniškai tinkamiausiu ir našiausiu būdu, pavyzdžiui, paguldant pacientą į ligoninę operacijos dieną ir mažinant nepagrįstai ilgą buvimo intensyvios priežiūros ligoninėse laiką;

(15)

naujausios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) projekcijos rodo, kad visiška vyrų ir moterų užimtumo konvergencija sustabdytų prognozuojamą bendros darbo jėgos mažėjimą ir iki 2030 m. padidintų BPV augimą vienam gyventojui net 16,5 %. 2013 m. gegužės 22 d. Vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma kurti „vaikų grupes“, prižiūrimas profesionalių auklių, kartu su mokesčių subsidijomis priežiūros teikėjams ir dalyvaujančioms šeimoms. Tai yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau tik dalinis problemos sprendimas. Dėl nuolatinio vaikų, visų pirma jaunesnių nei trijų metų, priežiūros įstaigų trūkumo, reikia toliau didinti biudžeto paramą valstybinėms ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įstaigoms. Socialiai remtinų asmenų galimybės įsidarbinti ir dalyvauti darbo rinkoje taip pat tebėra problema – yra erdvės valstybinių įdarbinimo įstaigų efektyvumui ir veiksmingumui didinti;

(16)

2012 m. rekomendacijoje pateiktoje rekomendacijoje dėl viešojo administravimo konkrečiai paminėta poreikis didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir aktyviau kovoti su korupcija. Tačiau priimant prioritetinius teisės aktus pagal 2011–2012 m. Čekijos kovos su korupcija strategiją padaryta tik nedidelė pažanga. 2013 m. sausio mėn. vyriausybei priėmus naują 2013–2014 m. kovos su korupcija strategiją, būtina skubiai priimti prioritetinius teisės aktus, kaip antai valstybės tarnautojų įstatymą. Šiuo nauju aktu turės būti tinkamai atskirti politinio pasitikėjimo darbuotojai ir nepolitiniai darbuotojai, garantuojamas valstybės pareigūnų nepriklausomumas ir sukurta gerai veikianti karjeros sistema, kuria būtų mažinama didelė darbuotojų kaita. Čekija nemažai pasiekė įgyvendindama Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris įsigaliojo 2012 m. balandžio mėn. Tačiau vietos valdžios institucijos pranešė apie sunkumus įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymą. Kalbant apie ES lėšų įsisavinimą, dauguma priemonių, įtrauktų į veiksmų planą valdymo ir kontrolės sistemai stiprinti, buvo įgyvendintos iki 2012 m. pabaigos. Tačiau Čekijos valdžios institucijos turi užtikrinti nuolatinę veiksmų plano stebėseną;

(17)

Privalomo išsilavinimo lygmeniu Čekijos mokinių rezultatai, palyginti su kitomis šalimis, yra vidutiniški. Tačiau matematikos ir tiksliųjų mokslų rezultatai sparčiai prastėja. Todėl Čekijos valdžios institucijos priėmė priemonių rinkinį, kuriuo numatyta sukurti minimalius švietimo standartus mokinių žinioms tikrinti visos šalies mastu. Vis dėlto, reikėtų sukurti labiau integruotą sistemą, užtikrinant, kad mokiniai, mokytojai ir mokyklos su prastais testų rezultatais gautų sisteminę paramą; tai dar labiau padidintų reformos užmojį. Pagrindinis Čekijos aukštojo mokslo sistemos uždavinys – užtikrinti, kad didėjantis studentų skaičius gautų žinias, kurių reikia sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Šiuo metu svarstoma Aukštojo mokslo įstatymo reforma, siekiant įvesti diferencijuotą finansavimą ir padidinti akreditavimą. Tai yra svarbūs ir plačių užmojų pasiūlymai, nors realus jų poveikis priklausys nuo galutinio reformos plano. Valdžios institucijos taip pat planuoja priimti persvarstytus mokslinių tyrimų įstaigų finansavimo vertinimo standartus. Padidinus kokybės rodiklių dalį, taip pat sustiprinus bendradarbiavimą su verslo sektoriumi, Čekijos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema galėtų pasiekti aukštesnį kompetencijos lygį;

(18)

Čekija priklauso toms valstybėms narėms, kuriose yra daugiausia reglamentuojamų profesijų. 2012 m. vyko viešosios konsultacijos dėl profesijų reglamentavimo sistemos peržiūros ir 2013 m. turi būti paskelbti jų rezultatai. Tai yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti arba pašalinti kliūtis užsiimti profesine veikla, kurios reglamentavimo būtinumas nepasitvirtino arba kuri yra pernelyg reglamentuojama (įskaitant privalomos praktikos trukmę) ir kurios mažesnis reglamentavimas galėtų atverti tolesnes užimtumo ir augimo galimybes. Nepaisant pastarųjų metų pažangos, Čekijos energijos intensyvumas yra vienas didžiausių Sąjungoje, o pastatų energetinis veiksmingumas – mažas;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Čekijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Čekijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(20)

Taryba, atsižvelgdama į šį vertinimą, išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (6) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

Įgyvendinti numatytą 2013 m. biudžetą, kad 2013 m. būtų tvariai ištaisytas perviršinis deficitas ir atliktas Tarybos pagal perviršinio deficito procedūrą pateiktose rekomendacijose nurodytas struktūrinis koregavimas. 2014 m. ir vėliau stiprinti ir uoliai įgyvendinti biudžeto strategiją, remiamą pakankamai tiksliai nustatytomis priemonėmis, siekiant užtikrinti tinkamas fiskalines priemones vidutinės trukmės laikotarpio tikslui pasiekti. Teikti pirmenybę augimą skatinančioms išlaidoms, taip pat laiku vykdant likusius projektus, bendrai finansuojamus ES lėšomis pagal dabartinę finansinę programą.

2.

Mažinti aukštą darbo jėgos apmokestinimo lygį, perkeliant jį į tokias sritis, kuriose jis mažiau stabdytų augimą, kaip antai reguliariai mokami mokesčiai už būstą ir transporto priemonių naudojimo mokesčiai. Toliau mažinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo tvarkos neatitikimus. Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir mažinti jų vykdymo išlaidas įsteigiant bendrą surinkimo punktą ir suderinant gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo bei socialinių įmokų bazę.

3.

Padidinti faktinį pensinį amžių derinant pensinį amžių ar pensijų išmokas su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, ir peržiūrėti indeksavimo mechanizmą. Kartu su pensinio amžiaus ilginimu, imtis priemonių, kuriomis būtų didinamos vyresnio amžiaus asmenų įsidarbinimo galimybės, ir mažinti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes. Visų pirma, panaikinti valstybės subsidijas išankstinės pensijos sistemai. Imtis priemonių, kad būtų gerokai padidintas sveikatos priežiūros, visų pirma priežiūros ligoninėse, išlaidų fektyvumas.

4.

Dėti papildomas pastangas valstybinių įdarbinimo įstaigų efektyvumui ir veiksmingumui didinti. Gerokai padidinti įtraukių vaikų priežiūros įstaigų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iki trejų metų amžiaus, ir įtraukiant romų tautybės vaikus, visų pirma priimant ir įgyvendinant įstatymą dėl vaikų priežiūros paslaugų teikimo ir didinant vietų skaičių valstybinėse ir privačiose vaikų priežiūros įstaigose.

5.

Užtikrinti 2013–2014 m. kovos su korupcija strategijos įgyvendinimą. Priimti Valstybės tarnautojų įstatymą, kuriuo būtų užtikrinta stabili, veiksminga ir profesionali valstybės administravimo tarnyba. Gerinti ES lėšų valdymą, atsižvelgiant į 2014–2020 m. programavimo laikotarpį. Stiprinti viešųjų konkursų įgyvendinimo pajėgumus vietos ir regiono lygmeniu.

6.

Sukurti visapusišką privalomojo švietimo vertinimo sistemą ir imtis tikslingų priemonių mokykloms su prastais mokymo rezultatais remti. Imtis priemonių aukštojo mokslo akreditavimo gerinimui ir finansavimui didinti. Didinti rezultatais grindžiamo mokslinių tyrimų įstaigų finansavimo dalį.

7.

Remiantis vykdoma peržiūra, tęsti reglamentuojamų profesijų reformą, mažinant arba panaikinant kliūtis užsiimti profesine veikla, ir veiklos rūšių, kurių reglamentavimas yra nepagrįstas, skaičių. Imtis tolesnių veiksmų pastatų ir pramonės sektorių energijos vartojimo efektyvumui gerinti.