13.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/1

(1)

Trimis 1993, 1996 ir 1997 m. komercinio transliuotojo Sociedade Independente de Comunicação, S. A. (SIC) pateiktais skundais Komisija buvo informuota, kad Portugalija Portugalijos visuomeniniam transliuotojui Radiotelevisão Portuguesa, S. A. (RTP) taikė vienkartines ir metines kompensavimo priemones.

(2)

2001 m. lapkričio 15 d. raštu Komisija Portugalijos valdžios institucijas informavo, kad dėl RTP televizijai taikytų vienkartinių priemonių nusprendė inicijuoti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas inicijuoti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Vėliau 2003 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimo 2005/406/EB dėl vienkartinių priemonių, Portugalijos taikytų RTP (4), 1 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros iš tų priemonių, būtent RTP televizijai Portugalijos suteikta 68 006 mln. PTE vertės valstybės pagalba, išreikšta 1993 m. su socialinio draudimo įstaiga sudaryta sutartimi, 1994–1997 m. atliktomis kapitalo injekcijomis ir 1998 m. paskola, remiantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalimi, neprieštarauja bendrajai rinkai. Be to, minėto sprendimo 2 straipsnyje tvirtinama, kad tam tikros priemonės, t. y. atleidimas nuo registracijos mokesčių, mokėjimas už televizijos transliavimo tinklo perdavimą, metinių mokesčių už naudojimąsi televizijos transliavimo tinklu mokėjimo lengvatos, kino propagavimo protokolas, obligacijų emisija ir 1996–2000 m. restruktūrizavimo planas, nėra valstybės pagalba.

(4)

2008 m. birželio 26 d. Pirmosios instancijos teismas byloje T-442/03 (5) panaikino dalį Sprendimo 2005/406/EB remdamasis dviem pagrindais. Jis panaikino to sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jame nuspręsta, kad „atleidimas nuo notarinių ir registracijos mokesčių ir rinkliavų“ nėra valstybės pagalba. Teismo nuomone, Komisijos užduotis buvo nustatyti, ar vienkartinė nauda, t. y. atleidimas nuo registracijos mokesčių ir rinkliavų, susijusių su reorganizavimu į akcinę bendrovę (toliau – laikinas atleidimas), neprieštaravo Portugalijos valstybinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves teisės aktu sistemos logikai, ar vis dėlto grindimas teisės aktu buvo nukrypimas, kuriuo iš esmės valstybinėms įmonėms siekta suteikti pranašumo prieš kitas įmones.

(5)

Nuolatinės naudos dėl RTP atleidimo be jokių apribojimų nuo registracijos mokesčių ir kitų rinkliavų už bet kokį įrašymą, įregistravimą ar anotaciją (toliau – nuolatinis atleidimas) atžvilgiu Teismas nustatė, kad nors iš tikrųjų atleidimas galėjo būti nenuolatinis (žr. sprendimo 73 ir 79 punktus), tai neturi reikšmės išvadai, kad Komisija neįrodė šio atleidimo nuo mokesčių bendrojo pobūdžio. Teismas taip pat nustatė, kad nors Portugalija galėjo reorganizuoti RTP į akcinę bendrovę, nes buvo manoma, kad tai būtina siekiant įvykdyti viešosios paslaugos įpareigojimą, nepateikta pakankamai įrodymų.

(6)

Teismas atmetė ieškinius dėl Sprendime 2005/406/EB pateiktos išvados nepripažinti 1994 m. obligacijų emisijos ir licencijos mokesčio mokėjimo lengvatų valstybės pagalba.

(7)

Valstybės pagalbos priemonių suderinamumo (Sprendimo 2005/406/EB 1 straipsnis) atžvilgiu Teismas nustatė, kad Komisija negalėjo pasitikėti viešosios paslaugos ataskaitomis ir jose pateiktais duomenimis neatlikusi, kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, šių ataskaitų išorės audito. Todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, kad valstybės pagalbos priemonės buvo suderinamos su bendrąja rinka pagal Sutarties 86 straipsnio 2 dalį (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis ir „vidaus rinka“) (6). Sprendimo 2005/406/EB 1 straipsnį Teismas panaikino.

(8)

Paskelbus Teismo sprendimą byloje T-442/03, Komisija atkreipė suinteresuotųjų šalių dėmesį į tai, kad Komisijos tyrimas šioje byloje atnaujintas, ir pakvietė trečiąsias šalis teikti pastabas (7).

(9)

Skundo pateikėjos pastabas Komisija gavo 2009 m. kovo 10 d., o Portugalijai perdavė 2009 m. balandžio 8 d. Kitas skundo pateikėjos pastabas ji gavo 2009 m. birželio 17 d., o Portugalijai perdavė 2009 m. liepos 28 d. Į abu pastabų rinkinius Portugalija atsakė 2009 m. rugsėjo 7 ir 8 d. raštais. 2010 m. vasario 23 d., kovo 4 d. ir balandžio 15 d. Portugalija atsiuntė Komisijai daugiau informacijos. 2010 m. gegužės 10 d. Komisija išsiuntė Portugalijai prašymą pateikti informaciją, kuriame pirmiausia prašoma, kad būtų atlikti nepriklausomi 1992–1997 m. viešosios paslaugos ataskaitų išorės auditai.

(10)

Portugalija į Komisijos prašymą pateikti informaciją atsakė 2010 m. birželio 8 d. raštu, o informaciją apie prašytus viešosios paslaugos ataskaitų išorės auditus pateikė 2010 m. rugpjūčio 12 d. raštu. 2010 m. rugsėjo 29 d. raštu Portugalija pateikė daugiau informacijos. Susitikimas su Portugalijos atstovais įvyko 2011 m. kovo 29 d.; daugiau informacijos Portugalija Komisijai pateikė 2011 m. birželio 17 d., rugpjūčio 25 d. ir spalio 26 d.

2011 m. gruodžio 15 d. užregistruotu raštu Portugalija išimties tvarka sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba.

(11)

Šiame sprendime nagrinėjamos tik vienkartinės priemonės, kurioms taikomas sprendimas pradėti oficialias tyrimo procedūras. Kai kurių priemonių, kurios Sprendime 2005/406/EB paskelbtos nesančiomis valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, Teismas byloje T-442/03 nepanaikino, todėl Sprendimo 2005/406/EB 2 straipsnis tapo galutiniu. Tos priemonės susijusios su mokėjimu už televizijos transliavimo tinklo perdavimą, metinių mokesčių už naudojimąsi televizijos transliavimo tinklu mokėjimo lengvatomis, kinematografijos produkcijos protokolu, obligacijų emisija ir 1996–2000 m. restruktūrizavimo planu. Vis dėlto, kaip reikalavo Teismas byloje T-442/03, Komisija iš naujo vertins laikiną ir nuolatinį atleidimą nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių.

Šiame sprendime daugiausia dėmesio skiriama finansiniams RTP ir Portugalijos santykiams 1992–1998 m. atsižvelgiant į 1993 m. sutartį su socialinio draudimo įstaiga, 1994–1997 m. kapitalo injekcijas ir 1998 m. paskolą. Šiame sprendime nenagrinėjami teisinio vertinimo ir RTP televizijai suteiktų metinių kompensacinių išmokų suderinamumo su sutartimi klausimai – jie nagrinėjami 2006 m. kovo 22 d. Komisijos sprendime byloje E 14/05 (8). Be to, 2006 m. liepos 4 d. Komisija byloje NN 31/06 (9) priėmė sprendimą dėl RTP restruktūrizavimo finansavimo susitarimo.

(12)

Vis dėlto siekdama susidaryti išsamų vaizdą apie Portugalijos ir RTP televizijos finansinius santykius Komisijos šioje byloje tiriamu laikotarpiu, Komisija privalo vertinti ne tik vienkartines priemones, bet ir RTP televizijai suteiktą finansinę paramą metinėmis kompensacinėmis išmokomis. Todėl šiame sprendime metinės kompensacinės išmokos nurodomos tiek, kiek reikia siekiant paaiškinti Komisijos argumentus dėl vienkartinių priemonių.

(13)

RTP televizija (šiuo metu Rádio e Televisão Portuguesa, S.A.R.L) įsteigta kaip akcinė bendrovė 1955 m. gruodžio 15 d. aktu, Portugalijai priėmus sprendimą įsteigti transliavimo įmonę, kuriai būtų suteikta viešosios televizijos transliavimo paslaugos teikimo koncesija (10). Viešosios paslaugos teikimo koncesijos sutartis pasirašyta 1956 m. sausio 16 d.

(14)

Remiantis 1975 m. gruodžio 2 d. Dekretu-įstatymu Nr. 674-D/75, RTP televizija nacionalizuota. Tuo dekretu-įstatymu RTP reorganizuota į valstybinę įmonę pavadinimu Radiotelevisão Portuguesa, E.P., kuriai tuo dekretu-įstatymu perduotos visos jos pirmtakės juridinės teisės ir įsipareigojimai.

(15)

Iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio RTP buvo nacionalinės televizijos rinkos monopolininkė. Ji valdė du televizijos kanalus: RTP1 ir RTP2. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje RTP pradėjo konkuruoti su komerciniais transliuotojais SIC ir TVI, kuriems 1992 m. vasario mėn. Portugalija išdavė veiklos licencijas steigti atitinkamai trečiąjį ir ketvirtąjį kanalus (11).

(16)

1992 m. rugpjūčio 14 d. Įstatymu Nr. 21/92 bendrovė RTP, EP reorganizuota į akcinę bendrovę pavadinimu Radiotelevisão Portuguesa, S. A. ir patvirtinti jos nauji įstatai.

(17)

RTP vykdo visuomeninio transliavimo ir komercinę veiklą. RTP televizija gali teisėtai vykdyti su televizija susijusią komercinę arba pramoninę veiklą (12).

(18)

RTP komercinė veikla vykdoma dalyvaujant kitų teisiškai nuo RTP nepriklausomų įmonių, turinčių atskirą struktūrą ir apskaitos sistemą, finansinėje veikloje.

(19)

Pagrindinį mechanizmą, kuriuo RTP televizijai kompensuojama už viešosios paslaugos įpareigojimų įvykdymą, sudaro metinės kompensacinės išmokos. 1992–1998 m. RTP televizijai suteikta 66 495 mln. PTE (maždaug 332 mln. EUR) (14), skirtų viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymo sąnaudoms padengti. Šių metinių kompensacinių išmokų teisinis pagrindas yra Įstatymo Nr. 21/92 5 straipsnis (15).

(20)

1 lentelėje pateikiamas RTP televizijai 1992–1998 m. suteiktų metinių kompensacinių išmokų, kurioms taikomas šis sprendimas, pasiskirstymas.

1   lentelė

Metinių kompensacinių išmokų sumos 1992–1998 m.

(21)

Kai RTP buvo reorganizuota į akcinę bendrovę, Portugalijos įmonių registravimo įstatymą buvo galima apibūdinti taip, kaip aprašyta toliau. Reorganizuojant RTP galiojusios Portugalijos bendrovių įstatymo (Código das Sociedades Comerciais) redakcijos 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prekybos bendrovių asociacijos straipsnius (contrato de sociedade) turi patvirtinti notaras.

Šio Bendrovių įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad, įsteigus tinkamos teisinės formos bendrovę, akcinės bendrovės steigimo aktą reikia įregistruoti Juridinių asmenų registre. Įregistruoti buvo privaloma pagal Juridinių asmenų registro įstatymo (Código do Registo Comercial) 15 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio a dalį ir Bendrovių įstatymo 166 straipsnį.

Pagal atitinkamu laikotarpiu galiojusios Juridinių asmenų registro įstatymo redakcijos 70 straipsnio 1 dalies a punktą akcinės bendrovės steigimo aktą reikėjo paskelbti leidinyje Diário da República (žr. 70 straipsnio 2 dalį (17)). Paskelbti ex officio privalo registracijos įstaigos pareigūnas suinteresuotosios šalies sąskaita (žr. Juridinių asmenų registro įstatymo 71 straipsnio 1 dalį).

(22)

1992 m. reorganizuodamasi į akcinę bendrovę RTP galėjo pasinaudoti lengvatomis nemokėti notarinių ir registracijos mokesčių, susijusių su teisinio RTP reorganizavimo iš viešosios įmonės į akcinę bendrovę registracija. Lengvatų vertė buvo 33 mln. PTE (maždaug 164 000 EUR). Paprastai, remiantis Portugalijos įstatymais, visi juridiniai asmenys turi mokėti įmonės įsteigimo, dalinio įmonės įstatų keitimo arba bet kokių kitų atitinkamų įmonės pakeitimų mokesčius ir rinkliavas.

(23)

Teisinis atleidimo nuo registracijos mokesčių pagrindas yra Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad:

„patvirtinami <…> RTP, SA įstatai, kurių nereikia tvirtinti notariškai, su įstatais susijęs įregistravimas atliekamas ex officio, nemokant jokių mokesčių ar rinkliavų, remiantis Respublikos leidiniu (Diário da República), kuriame jie skelbiami“.

(24)

Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalis grindžiama 1988 m. liepos 20 d. Įstatymo Nr. 84/88 dėl valstybinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves taikymu. Įstatymo Nr. 84/88 1 straipsnyje numatyta, kad net nacionalizuotas valstybines įmones dekretu-įstatymu būtų galima reorganizuoti į akcines bendroves. Šiame straipsnyje nustatyta:

„Valstybinės įmonės <…> dekretu-įstatymu gali būti reorganizuotos į visiškai arba didžiąja dalimi valstybinėms įmonėms priklausančias akcines bendroves, nepažeidžiant Konstitucijos ir šio įstatymo.“

(25)

Įstatymo Nr. 84/88 dėl valstybinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves 3 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad tokiu dekretu-įstatymu būtina patvirtinti akcinės bendrovės įstatus. Pagal Įstatymo Nr. 84/88 3 straipsnio 3 dalį tas dekretas-įstatymas yra pakankamas įvykdytinų registravimo reikalavimų dokumentas (18).

(26)

Pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį RTP galėjo pasinaudoti lengvata nemokėti kitų tiesiogiai su teisinio įmonės statuso keitimu susijusių registracijos mokesčių. 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Įrašymai, įregistravimai, anotacijos registruose ar viešosiose įstaigose, konkrečiai nacionaliniams Juridinių asmenų registre, Hipotekos registre ir Automobilių savininkų registre atliekami pateikus dviejų bendrovės valdybos narių paprastą pasirašytą prašymą ir yra atleidžiami nuo bet kokių mokesčių ar rinkliavų.“

(27)

Portugalijos teigimu, 11 straipsnio 2 dalies nuostata grindžiama Dekreto-įstatymo Nr. 404/90 (19) taikymu ir ja patvirtinamas bendrosios nuostatos taikymas RTP televizijai. Remiantis šio įstatymo 1 straipsniu, įmones, kurios iki 1993 m. gruodžio 31 d. vykdė kooperavimo arba koncentravimo veiksmus, būtų galima atleisti nuo mokesčio, susijusio su nekilnojamojo turto, būtino koncentracijai ar susijungimui, perdavimu. To įstatymo 1 straipsnyje taip pat numatytas atleidimas nuo rinkliavų ir kitų atliekant šiuos veiksmus mokėtinų įstatymo numatytų mokesčių.

(28)

Portugalijos teigimu, RTP anksčiau kelis kartus mokėjo notarinius ir registracijos mokesčius, susijusius su tam tikru kapitalo didinimu ir kita veikla, po to, kai buvo reorganizuota į akcinę bendrovę (20).

(29)

1983–1989 m. RTP, nemokėdama socialinio draudimo įmokų, socialinio draudimo įstaigai įsiskolino 2 189 mln. PTE. Ši skola atsirado RTP televizijai ir socialinio draudimo administravimo įstaigai skirtingai aiškinant įmokų, skaičiuojamų nuo darbuotojų viršvalandžių ir honorarų menininkams, mokėjimą.

(30)

Socialinio draudimo administravimo įstaigos aiškinimas buvo pagrįstas 1983 m. vasario 12 d. įgyvendinimo dekreto Nr. 12/83 2 straipsnio e punktu. Siekdamos išvengti teisminių procedūrų šios dvi suinteresuotosios šalys pasirašė susitarimą, pagal kurį socialinio draudimo administravimo įstaiga atleido RTP nuo palūkanų mokėjimo ir sutiko pakeisti skolos mokėjimo terminą. Išsprendus šį teisinį ginčą įgyvendinimo dekretas neatšauktas.

(31)

1993 m. gegužės 6 d. bendru Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ministerijos sprendimu buvo patvirtintas skolos grąžinimo termino pakeitimas, t. y. jos išskaidymas į 120 mėnesinių dalinių mokėjimų, taip pat buvo panaikintos 1 206 mln. PTE (6 mln. EUR) dydžio baudos ir palūkanos.

(32)

Sąlygos, kuriomis galima leisti mokėti skolas socialinio draudimo įstaigai išimties tvarka, nustatytos Dekrete-įstatyme Nr. 411/91. Šio dekreto-įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad toks leidimas turi būti privalomas norint užtikrinti įmonės skolininkės gyvybingumą, o išimties sąlygos gali būti taikomos, be kita ko, remiantis tuo, kad, kaip numatyta to dekreto-įstatymo 2 straipsnio d punkte, įsiskolinusi įmonė „buvo užimta, jos darbuotojai perėmė valdymą arba į jos veiklą įsikišo valstybė“.

(33)

1994–1997 m. Portugalija kasmet didino RTP kapitalą. Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamas kapitalo, išaugusio iki 46 800 mln. PTE (233 mln. EUR), didinimas.

2   lentelė

RTP akcinio kapitalo didinimas 1994–1997 m.

(34)

Portugalijos su RTP sudarytose viešosios paslaugos sutartyse numatytas valstybės dalyvavimas RTP vykdomose investicijose, pirmenybę teikiant kapitalo didinimui (21).

(35)

1998 m. gruodžio mėn. Valstybės skolos valdymo fondas (Fundo de Regularização da Dívida Pública) ir RTP pasirašė subordinuotosios paskolos suteikimo RTP televizijai sutartį, kurioje nustatytos 20 000 mln. PTE (99,8 mln. EUR) paskolos, skirtos RTP kapitalui didinti, sąlygos.

(36)

Valstybės skolos valdymo fondą valdo Valstybės kredito valdymo institutas (Instituto de Gestão de Crédito Público), kuris pagal Valstybės skolos valdymo įstatymą (22) ir Portugalijos Vyriausybės nustatytas gaires atsakingas už Portugalijos valstybės skolos valdymą ir pagrindinės paskolų programos vykdymą. Šis institutas pavaldus Portugalijos Finansų ministerijai, kuri prižiūri jo veiklą (23).

(37)

Nuo lėšų pervedimo RTP televizijai datos paskolai taikytos metinės 12 mėnesių trukmės Lisbor normos dydžio palūkanos, skaičiuojamos kiekvieno laikotarpio pirmą dieną, pridedant 20 bazinių punktų (24).

(38)

Pagal sutartį paskola turėjo būti grąžinta iki 2003 m. gruodžio 31 d., nors numatyta galimybė abipusiu susitarimu pratęsti terminą dar vieniems arba dvejiems metams. RTP paskolos palūkanų nemokėjo, nes sutartyje nustatyta, kad pirmųjų keturių dalinių metinių mokėjimų palūkanos turi būti kapitalizuotos (25).

(39)

1998 m. gruodžio mėn. Valstybės skolos valdymo fondo ir RTP sudaryta sutartis parengta pagal 1998 m. gruodžio 17 d. bendrame žiniasklaidos, iždo ir finansų valstybės sekretorių nutarime patvirtintas gaires.

(40)

Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, Komisijos tiriamu laikotarpiu RTP patyrė nuostolių. 1996 m. RTP finansinė būklė pablogėjo taip, kad grynasis nuosavas kapitalas tapo neigiamas.

3   lentelė

1993–1998 m. ekonominiai ir finansiniai RTP duomenys

(41)

RTP privalo teikti visuomeninės televizijos transliavimo paslaugą. Šios paslaugos apibūdinimas, paskyrimas ir finansavimas reglamentuojamas įvairiais teisės aktais.

(42)

Įstatyme Nr. 58/90, kuriuo reglamentuojamas televizijos transliavimas, nustatytos privatiems transliuotojams taikytinos sąlygos ir valstybės įsipareigojimas užtikrinti visuomeninės televizijos transliavimą (27). Įstatyme Nr. 21/92 dėl RTP įstatų apibrėžti pagrindiniai viešosios paslaugos įpareigojimai ir tos paslaugos finansavimas.

(43)

Dviejose 1993 ir 1996 m. pasirašytose RTP ir Portugalijos valstybės viešosios paslaugos sutartyse (toliau – ankstesnioji viešosios paslaugos sutartis arba naujoji viešosios paslaugos sutartis, o nurodant abi sutartis – viešosios paslaugos sutartys) (28) pateiktas išsamesnis viešosios paslaugos ir jos finansavimo apibūdinimas.

(44)

Įstatymo Nr. 21/92 4 straipsnyje nustatyta, kad Portugalija ir RTP privalo sudaryti koncesijos sutartį, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai pagal šią sutartį vykdytini viešosios paslaugos įpareigojimai. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai principai, kurių RTP privalo laikytis vykdydama savo kaip koncesininkės veiklą (29), o 4 straipsnio 3 dalyje nustatyti visuomeninės televizijos transliavimo įpareigojimai (30).

(45)

Viešosios paslaugos sutartyse patvirtinti RTP viešosios paslaugos teikimo įpareigojimai. Pirma, nustatyti bendrieji ir su laidų turiniu susiję RTP įpareigojimai (31). RTP privalo teikti visuomeninės televizijos paslaugą, transliuodama du televizijos kanalus, kuriuos galėtų matyti visi žemyninės Portugalijos gyventojai. Pirmasis kanalas turi būti bendresnio pobūdžio, todėl juo turėtų būti transliuojamos bendresnio turinio laidos. Antrasis kanalas pirmiausia turėtų būti skirtas konkrečiai auditorijai ir juo turėtų būti transliuojamos šviečiamojo, kultūrinio ir mokslinio pobūdžio laidos. Vienas iš šių kanalų turi būti transliuojamas autonominiuose Azorų salų ir Madeiros regionuose.

(46)

Antra, viešosios paslaugos sutartyse nustatyti specialieji RTP įpareigojimai, susiję su laidomis (32). Nustatyti laidų kokybės reikalavimai (pvz., pliuralizmas, informacijos nešališkumas ir pan.) ir turinio reikalavimai (rodyti naujausius filmus, sporto varžybas, vaikams skirtas programas, laidas apie Portugalijos kultūrą, šalies naujienas, pramogines laidas). RTP privalo skirti eterio laiko tam tikriems subjektams, remti kiną ir kitą audiovizualinę produkciją, skatinti šviečiamųjų arba mokomųjų programų kūrimą, keistis laidomis su autonominiais Azorų salų ir Madeiros regionais ir skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninės televizijos institucijomis Europos Sąjungoje. Be to, RTP privalo vykdyti specialius su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusius laidų transliavimo įpareigojimus. Pvz., ji privalo kurti ir transliuoti laidas portugalų bendruomenėms užsienyje, portugališkai kalbančioms Afrikos šalims ir Makao. RTP turi užtikrinti kanalų RTP Madeira ir RTP Açores veikimą ir išlaikyti jų programų kūrimo centrus bei atstovybes užsienyje.

(47)

Trečia, viešosios paslaugos sutartyse nustatyti specialieji RTP įpareigojimai. Pvz., RTP privalo saugoti audiovizualinius archyvus, diegti technologines įrangos ir veiklos naujoves, remti S. Carlos nacionalinį teatrą ir teikti kitas ad hoc nurodytinas paslaugas.

(48)

Įstatymo Nr. 58/90 5 straipsniu RTP televizijai suteikiama penkiolikos metų visuomeninio transliavimo koncesija, kurią galima pratęsti dar penkiolikai metų; ši koncesija apima dažnius, atitinkančius pirmąjį ir antrąjį televizijos kanalus. Įstatymo Nr. 21/92 4 straipsnyje nurodyta, kad RTP yra visuomeninės televizijos transliavimo koncesininkė. Viešosios paslaugos sutarčių 1 sąlygos a punkte patvirtinta, kad RTP yra visuomeninės televizijos paslaugos teikėja (33).

(49)

Viešosios paslaugos sutartyse (34) numatyta įsteigti konsultacinę tarybą (Conselho de Opinião), sudarytą iš įvairių viešosios nuomonės sričių atstovų, galinčių įsikišti ir patikrinti, ar RTP vykdo bendruosius ir specialiuosius visuomeninės televizijos transliavimo įpareigojimus.

(50)

RTP turi kasmet pateikti Finansų ministrui ateinančių metų viešosios veiklos planą ir viešosios paslaugos teikimo užduoties biudžetą (Plano de Actividades e Orçamento do Serviço Público), kartu pateikdama RTP audito biuro ir konsultacinės tarybos išvadas. Be to, ji turi pateikti praėjusių metų viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymo ataskaitą (Relatório sobre o Cumprimento das Obrigacões do Serviço Público, toliau – viešosios paslaugos ataskaitos) ir kartu pateikti RTP audito biuro išvadą (35).

(51)

Finansų ministras ir už žiniasklaidą atsakingas Vyriausybės narys turi patikrinti viešosios paslaugos sutarčių laikymąsi. Finansų generalinis inspektorius turi atlikti finansinio plano auditą. Be to, kasmet specializuotas išorės auditorius turi atlikti metinį viešosios paslaugos ataskaitų auditą (36).

(52)

Naujoje viešosios paslaugos sutartyje taip pat numatytos sankcijos, kurias pažeidimo atveju taiko Portugalija: baudos, turto areštas, koncesijos sutarties atsisakymas arba nutraukimas.

(53)

Nepriklausomas auditorius atliko visų RTP 1992–1998 m. metinių finansinių ataskaitų išorės auditus.

(54)

RTP taip pat parengė visų metų viešosios paslaugos ataskaitas, išskyrus 1992 m. viešosios paslaugos ataskaitą, nes išorės auditų prievolė pirmą kartą nustatyta 1993 m. sudarytoje ankstesniojoje viešosios paslaugos sutartyje. Portugalija tvirtina, kad teisiškai nepriklausomas auditorius pateikė palankią nepriklausomą išvadą dėl 1995–1998 m. viešosios paslaugos ataskaitų (37). Portugalija taip pat teigia, kad prie visų to laikotarpio viešosios paslaugos ataskaitų pridėta RTP auditorių biuro išvada ir nuo RTP nepriklausomo Finansų generalinio inspektoriaus (Inspecção-Geral de Finanças) audito ataskaita.

Toliau aprašomi viešosios paslaugos išorės auditai.

(55)

Į 1993 ir 1994 m. viešosios paslaugos ataskaitas įtrauktas atitikties pareiškimas, kad RTP viešosios paslaugos įpareigojimai įvykdyti, bet jį pateikė tik RTP valdyba.

(56)

Į 1995, 1996, 1997 ir 1998 m. viešosios paslaugos ataskaitas įtraukti nuo įmonės nepriklausomos išorės audito įmonės Maia, Mesquita & Associados – (Revisor Oficial das Contas) atitikties pareiškimai, kad vykdant auditą nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių reikšmingai pasikeistų tų metų ataskaitose nurodytos apskaičiuotos RTP televizijai skirtos kompensacinės išmokos.

(57)

2010 m. Portugalija pateikė Komisijai išsamesnius 1992–1997 m. viešosios paslaugos ataskaitų išorės auditų dokumentus. To laikotarpio viešosios paslaugos ataskaitų išorės auditus rengė nacionalinė žiniasklaidos reguliavimo institucija Entidade Reguladora para a Comunicação Social (ERC). Šiuos auditus atliko nuo RTP nepriklausoma išorės audito įmonė Pedro Roque SROC  (38). Portugalija taip pat pateikė apibendrinamąją visų tų metų audito rezultatų ataskaitą.

1998 m. viešosios paslaugos ataskaitos išorės auditas jau buvo atliktas. Jį atliko išorės audito įmonė BDO Binder (toliau – BDO Binder ataskaita) (39).

(58)

Atliekant 1992–1997 m. auditus reikėjo patikrinti, ar kiekvienais atitinkamais metais RTP įvykdė tuo metu galiojusiose viešosios paslaugos sutartyse nurodytus įpareigojimus ir ar viešosios paslaugos sąnaudos atitinka kompensacines išmokas. Išorės auditų ataskaitose nurodyti viešosios paslaugos sutartyse nustatyti viešosios paslaugos įpareigojimai, atsižvelgta į įvairius teisės aktus, kuriais reglamentuojami RTP viešosios paslaugos įpareigojimai (pvz., 1990 m. rugsėjo 7 d. Televizijos aktas Nr. 58/90), į viešosios veiklos planą ir biudžetą (Plano de Actividades e Orçamento do Serviço Público) bei viešosios paslaugos ataskaitas. Atliekant išorės auditus tirta, ar įvykdyti viešosios paslaugos įpareigojimai. Ataskaitose Portugalijos skirtos kompensacinės išmokos lygintos su viešosios paslaugos ataskaitose nurodytomis sąnaudomis.

(59)

Viso tiriamo laikotarpio, t. y. 1992–1997 m., auditų ataskaitose prieita prie išvados, kad iš esmės RTP įvykdė pagrindinius transliavimo įpareigojimus. Audito ataskaitose taip pat nurodyta, kad „vykdytų viešosios paslaugos teikimo užduočių ir tikrųjų bei faktinių sąnaudų kompensacijos atitikties atžvilgiu nenustatyta reikšmingų iškraipymų, kurie turėtų įtakos atitikčiai tuo metų galiojusiems teisės aktams“. Visų metų apibendrinamojoje ataskaitoje nustatyta, kad Portugalijos skirtos kompensacinės išmokos buvo mažesnės už kiekvienoje viešosios paslaugos ataskaitoje nurodytas sumas. Auditų rezultatai paskelbti ERC svetainėje (40). BDO Binder ataskaitoje taip pat nenurodyta, kad už teiktą viešąją paslaugą skirta per didelė kompensacija.

(60)

Įstatymo Nr. 21/92 5 straipsnyje RTP televizijai suteikta teisė gauti kompensaciją už viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymą. Ši teisė patvirtinta viešosios paslaugos sutartyse.

(61)

Be metinių kompensacinių išmokų (žr. šio sprendimo 19 punktą), viešosios paslaugos sutartyse taip pat numatyta, kad Portugalija finansuoja:

(62)

Siekdama nustatyti kompensacinėmis išmokomis tinkamas finansuoti viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymo sąnaudas ir pajamas RTP taiko analitinę apskaitos sistemą. Viešosios paslaugos sutartyse nurodyti kriterijai, taikytini apskaičiuojant kiekvieno viešosios paslaugos įpareigojimo sąnaudas, tinkamas finansuoti kompensacinėmis išmokomis (43).

(63)

Taikydama pirmesniame punkte nurodytą analitinę apskaitos sistemą RTP paskirsto sąnaudas ir pajamas (pvz., personalo ir įrangos), apimančias tam tikrą skaičių veiklos rūšių (pvz., laidų valdymo, tiesiogines ir netiesiogines laidų, signalo perdavimo, transliavimo, rinkodaros ir pridėtines sąnaudas).

(64)

Tiesioginės atskirų veiklos rūšių sąnaudos skirstomos į atskirus sąnaudų elementus (pvz., RTP1, RTP2, RTPi ir RTP África). Netiesioginės sąnaudos sąnaudų elementams priskiriamos taikant nuoseklius analitinius kriterijus (pvz., transliavimo valandų skaičius) (44).

(65)

Analitinės apskaitos sistemos charakteristikos:

(66)

RTP metinėse viešosios paslaugos ataskaitose nurodė grynąsias viešosios paslaugos teikimo sąnaudas, apskaičiuotas taikant 60–65 konstatuojamosiose dalyse aprašytą sąnaudų skaičiavimo metodą. Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos kiekvienos viešosios paslaugos veiklos sąnaudos, už kurias RTP televizija turi teisę gauti kompensacines išmokas.

4   lentelė

Grynosios nurodytos kompensuotinos viešosios paslaugos sąnaudos

(67)

Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos RTP investicijos į viešosios paslaugos įrangą. Taip pat įtrauktos metinėse finansinėse sąskaitose nurodytos faktinės investicijos į viešosios paslaugos veiklą ir viešosios paslaugos ataskaitose nurodytos investicijos. Faktinės investicijos į viešosios paslaugos veiklą buvo didesnės už viešosios paslaugos ataskaitose nurodytas investicijas.

5   lentelė

Investicijos į viešosios paslaugos veiklą

(68)

Vienkartinių priemonių tikslas buvo kompensuoti RTP televizijai už jai nustatytus viešosios paslaugos įpareigojimus ir finansuoti jos investicijas.

(69)

Portugalijoje viešosios paslaugos operatorius buvo išrinktas netaikius konkurso procedūros, per kurią visos suinteresuotosios įmonės būtų galėjusios nurodyti kompensaciją, kurios joms reikėtų, jei joms būtų suteikta visuomeninės televizijos transliavimo koncesija. Vyriausybė paskyrė RTP transliuoti visuomeninės televizijos programas.

(70)

Nuo 1992 m. Portugalijos televizijos rinkoje veikia visuomeniniai ir privatūs operatoriai. Be RTP, televizijos kanalų transliavimo licencijas taip pat turi komerciniai transliuotojai SIC ir TVI. SIC buvo pirmasis privatus operatorius, pradėjęs transliavimo veiklą 1992 m. spalio 6 d. RTP televizijai skirtomis priemonėmis galėjo būti iškraipyta konkurencija Portugalijos televizijos rinkoje.

(71)

Pradėjus Komisijos tyrimo procedūrą šioje byloje, kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabas dėl 21–39 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priemonių. Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse apžvelgiamos susijusios suinteresuotųjų šalių pastabos, suskirstytos į kategorijas pagal priemonę.

(72)

Šiame skirsnyje nurodomos tik pastabos susijusios su klausimais, kurie liko neišspręsti Teismui priėmus sprendimą byloje T-442/03, t. y. susijusios su atleidimu nuo notarinių, registracijos bei paskelbimo mokesčių ir kitomis 2003 m. lapkričio 15 d. Sprendimo 2005/406/EB 1 straipsnyje nurodytomis priemonėmis (1993 m. sutartis su socialinio draudimo įstaiga, 1994–1997 m. kapitalo injekcijos ir 1998 m. paskola). Šios suinteresuotųjų šalių pastabos apima nuomones, pateiktas paskelbus 2001 m. lapkričio 15 d. pirmąjį Komisijos sprendimą pradėti tyrimo procedūrą, ir pastabas, gautas 2008 m. gruodžio 24 d. paskelbus kvietimą teikti pastabas (49).

(73)

SIC ir TVI tvirtino, kad atleidimas nuo notarinių ir registravimo mokesčių yra išimtis iš taisyklių, kurios pagal Portugalijos teisės aktus paprastai taikomos keičiant įmonės įstatus. SIC nurodė, kad atleidimas taikytas ne tik reorganizuojant RTP 1992 m. Pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį RTP televizijai taikomas bendrojo pobūdžio atleidimas nuo bet kokių įrašymo ir registravimo mokesčių ir teisių.

(74)

TVI nurodė, kad RTP taip buvo atleista nuo mokesčių, susijusių su notarinio patvirtinimo paskelbimu.

(75)

Nurodydami 1994–1997 m. kapitalo injekcijas SIC, komercinių transliuotojų asociacija ACT, Italijos komercinis transliuotojas MEDIAset ir TVI tvirtino, kad nė vienas protingas akcininkas nebūtų didinęs tokios įmonės, kaip RTP, kapitalo. Nurodytos kapitalo injekcijos įvykdytos labai nuostolingoje įmonėje, neparengus nuoseklaus restruktūrizavimo plano, kaip ją atgaivinti.

(76)

Be to, nurodydamas 1998 m. paskolą SIC tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog 1996 m. RTP buvo iš esmės bankrutavusi, jokia finansų įstaiga nebūtų suteikusi RTP televizijai tokios paskolos.

(77)

SIC ypač pabrėžė, kad neatlikti reguliariai vykdytini išorės auditai. Jis taip pat nurodė 1998 m. trūkumus, aprašytus vieninteliame išorės audito dokumente – tų metų BDO Binder ataskaitoje, į kuriuos Komisija turėjo atsižvelgti. SIC atkreipė dėmesį į kelis BDO Binder 1998 m. ataskaitoje kritikuojamus dalykus, įskaitant, be kita ko, viršytus RTP televizijos transliacijų reklamos apribojimus. SIC nurodo, kad pagal viešosios paslaugos sutartis RTP turi laikytis reklamos apribojimų ir, pvz., gali rodyti reklamą tik tam tikrą skaičių minučių per valandą. BDO Binder ataskaitoje nustatyta, kad 1998 m. šių apribojimų nesilaikyta. SIC taip pat nurodė ataskaitoje pateiktą faktą, kad į apskaitą neįtraukti tam tikri aktyvai – atrodo, SIC tai laiko įrodymu, kad atitinkamos šių aktyvų investicijos nevykdytos.

(78)

Teismui panaikinus Sprendimo 2005/406/EB 1 straipsnį ir dalį 2 straipsnio byloje T- T-442/03, SIC tvirtina, kad Komisija šiame sprendime taip pat turi atsižvelgti į 2002 m. birželio mėn. Portugalijos audito rūmų (Tribunal de Contas, toliau – Audito Rūmai), kuriems, kaip teigia SIC, pavesta objektyviai ištirti RTP valdymą ir viešųjų televizijos paslaugų teikimo veiksmingumą, efektyvumą bei ekonomiškumą, ataskaitą (Nr. 8/2002); Audito Rūmams pavesta tirti 1997–2000 m. Vis dėlto šis laikotarpis pratęstas iki 1993 m. Apibendrindamas šioje ataskaitoje nustatytus faktus SIC pabrėžia, kad netaikyta RTP laidų nustatymo strategija, nesilaikyta biuro ekspertų gairių dėl sąnaudų apribojimo ir neįvykdytas parengtas metinis biudžetas. Be to, SIC teigimu, Portugalijos audito rūmai tvirtina, kad Portugalija dar konkrečiai nenurodė, jog valstybės pagalbos skyrimas siejamas su tikruoju RTP televizijai nustatyto viešosios paslaugos įpareigojimo vykdymu.

(79)

SIC nurodė Portugalijos audito rūmų nustatytus bendruosius faktus susijusius su viešosios paslaugos sutartimis, kuriomis RTP skatinama nepaisyti efektyvaus ir veiksmingo RTP valdymo, o tai savo ruožtu susiję su neaiškiai ir nekonkrečiai apibrėžtais viešosios paslaugos įgaliojimais.

(80)

Aiškindama atleidimą nuo notarinių, registracijos ir paskelbimo mokesčių Portugalija tvirtina, kad reorganizuoti valstybinę įmonę į akcinę bendrovę (sociedade anónima) reikėjo teisėkūros procedūra priimtu aktu, todėl nebuvo pagrindo, kuriuo remiantis būtų buvę galima rinkti su tokiu reorganizavimo įforminimu susijusių notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių ir rinkliavų.

(81)

RTP į akcinę bendrovę reorganizuota 1992 m. siekiant jai taikyti privatinę teisę, kad ji galėtų veikti panašiai kaip privatūs operatoriai. Manyta, kad RTP būtina aprūpinti priemonėmis ir nustatyti tokias sąlygas, kuriomis ji galėtų geriausiai įgyvendinti savo viešosios paslaugos tikslus konkurencijai vis atviresnėje rinkoje. RTP veiklai ir valdymui siekta suteikti tokį lankstumą, kokiu naudojasi „paprastos“ įmonės, veikiančios pagal privatinę komercinę teisę. Portugalijos teigimu, akcinės bendrovės forma buvo paprastesnė nei pirmiau RTP televizijai kaip valstybinei įmonei taikytos valstybės kontrolės procedūros, todėl sudarytos geresnės sąlygos plėtoti televizijos kanalus ir jų laidas.

(82)

Portugalija tvirtina, kad 1992 m. RTP reorganizavimas pagal įstatymą, dėl kurio nereikėjo šio įstatymo įforminti notariniu patvirtinimu, atitiko Portugalijos teisinės sistemos pobūdį ir struktūrą. Šiuo atžvilgiu Portugalija primena, kad 1975 m. RTP kaip valstybinė įmonė buvo įsteigta teisės aktu, t. y. Dekretu-įstatymu Nr. 674-D/75. Todėl, kaip konkrečiai buvo reikalaujama Įstatymu Nr. 84/88, kuriuo reglamentuojamas valstybinių įmonių reorganizavimas į akcines bendroves, tokie veiksmai taip pat turėjo būti vykdomi teisėkūros procedūra priimamu aktu.

Remiantis Įstatymo Nr. 84/88 – Bendrojo valstybinių įmonių reorganizavimo įstatymo (žr. šio sprendimo 25 punktą) – 3 straipsnio 2 dalimi, teisėkūros procedūra priimtu aktu, kuriame numatytas valstybinės įmonės reorganizavimas, turėjo būti patvirtinti po reorganizavimo įsteigtos akcinės bendrovės įstatai. Be to, tai atitiko teisės aktų lygiavertiškumo principą, pagal kurį teisėkūros procedūra priimti aktai gali būti iš dalies keičiami, atšaukiami arba jų galiojimas gali būti sustabdomas tik pagal teisės aktų hierarchiją lygiaverčiais aktais. Portugalija nurodo, kad aktų lygiavertiškumo principas nustatytas Portugalijos Konstitucijoje (dabartinės Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje arba reorganizuojant RTP 1992 m. galiojusios Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalyje), kurioje įtvirtinta, kad „jokiu įstatymu nesukuriama kitų teisės aktų kategorijų ir nenumatoma galimybė kitų rūšių aktais aiškinti, įtraukti, keisti, panaikinti kokias nors šio įstatymo nuostatas arba sustabdyti jų galiojimą santykiuose su trečiosiomis šalimis“. Šio principo taikymui reorganizuojant valstybines įmones pritaria ir teisinės literatūros autoriai (50). Portugalija taip pat nurodo kelis savo Konstitucinio Teismo sprendimus, kuriuose pakartotas aiškinimas, kad įstatymas gali būti aiškinamas tik kitu įstatymu (51), o ne pagal teisės aktų hierarchiją skirtingo arba žemesnio lygmens teisės aktu.

(83)

Portugalija tvirtina, kad RTP reorganizavimas į akcinę bendrovę Įstatymu Nr. 21/92 atitiko šią bendrąją Portugalijos teisės sistemą ir teisiškai negalėjo būti įvykdytas tiesiog pagal privatinę teisę notariniu patvirtinimu. Portugalija taip pat nurodo kelias kitas valstybines įmones, kurios buvo reorganizuotos į akcines bendroves teisėkūros procedūra priimtu aktu. (52)

(84)

Portugalija nurodo 1976 m. balandžio 8 d. Dekretą-įstatymą Nr. 267/76, kuriame pirmą kartą nustatyta bendroji valstybinėms įmonėms taikytina sistema. Šiuo dekretu-įstatymu nustatyta, kad valstybines įmones galima steigti tik dekretu-įstatymu, kuriuo turi būti patvirtinami jų įstatai. Tai taikytina ir vėliau keičiant įstatus.

(85)

Portugalija taip pat nurodo 1988 m. liepos 20 d. Įstatymą Nr. 84/88 (žr. šio sprendimo 25 punktą), kuriame nustatyta, kad reorganizuojant valstybines įmones į akcines bendroves būtina išleisti dekretą-įstatymą ir kad juo taip pat turėtų būti patvirtinami valstybinės įmonės įstatai. Taigi Portugalija daro išvadą, kad, pirma, 1992 m. reorganizuojant RTP reikėjo išleisti dekretą-įstatymą ir, antra, įstatus buvo galima patvirtinti tik įstatymu, o ne notariniu patvirtinimu.

(86)

Be to, 1990 m. rugsėjo 7 d. Įstatyme Nr. 58/90 reikalaujama, kad visuomeninę televiziją transliuotų tik operatoriai, visiškai arba didžiąja dalimi priklausantys valstybinėms įmonėms, ir kad tokių operatorių įstatai būtų tvirtinami dekretu-įstatymu.

(87)

Registracijos mokesčių klausimu Portugalija mano, kad nors Įstatymu Nr. 21/92 patvirtintų įstatų registravimas nuo tokių mokesčių buvo atleistas, registravimo formalumus vis tiek reikėjo atlikti ex officio. Registravimo formalumai laikyti būtinais, nes Juridinių asmenų registro įstatyme (Código do Registo Comercial) su įmonėmis susijusius aktus reikalaujama užregistruoti ir paskelbti. Pasak Portugalijos, registracijos mokesčiai sudaro 11 000contos  (53), t. y. 11 000 000 PTE.

(88)

Paskelbimo reikalavimo klausimu Portugalija pabrėžia, kad RTP įstatai leidinyje Diário da República paskelbti kaip Įstatymo Nr. 21/92, kuriuo jie patvirtinti, priedas, todėl šis reikalavimas įvykdytas.

(89)

Atsakydama į SIC pastabas dėl Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalies Portugalija nurodė, kad Portugalijos teisės aktų leidėjas nėra numatęs specialių mokesčių lengvatų, taikytinų reorganizuojant arba restruktūrizuojant valstybines įmones. Ši išimtis pagrįsta Dekretu-įstatymu Nr. 404/90. Portugalija tvirtina, kad pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį RTP buvo atleista tik nuo registracijos mokesčių, susijusių su 1992 m. reorganizavimu. Ji taip pat teigia, kad Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalies priskyrimas nuolatiniam atleidimui nuo mokesčių pagrįstas lingvistiniu nesusipratimu. 11 straipsnio 2 dalyje, užuot nustačius, kad dekreto-įstatymo pakanka visais teisiniais tikslais ir bet kokiems veiksmams, būtiniems padėčiai (t. y. 1992 m. reorganizavimui, kursyvu išskirta autoriaus) įforminti, numatyta, kad RTP bus atleista nuo bet kokių mokesčių už veiksmų įforminimą nuosavybės registruose. Taigi, pasak Portugalijos, RTP neatleista nuo registracijos mokesčių, nesusijusių su 1992 m. reorganizavimo veiksmais – ji atleista tik nuo mokesčių, susijusių su 1992 m. reorganizavimu. Portugalija taip pat pateikė kelis dokumentus, iš kurių matyti, kad RTP registracijos mokesčius mokėjo.

(90)

Portugalija teigia, kad pirminė socialinio draudimo administravimo įstaigos ir RTP sutartis dėl skolos grąžinimo termino pakeitimo ir palūkanų bei baudų atsisakymo pasirašyta išsprendus teisinį ginčą dėl Įgyvendinimo dekreto Nr. 12/83, kuriame nustatyti privalomieji socialinio draudimo atskaitymai nuo atlygio už viršvalandžius, konstitucingumo. Šioje sutartyje pripažintas RTP aiškinimas, kad šiam atlygiui socialinio draudimo atskaitymai netaikomi – tai patvirtino ir mokesčių specialistas.

(91)

Antra, Portugalijos teigimu, oficialiai leisdama sudaryti šią sutartį, Portugalijos Vyriausybė nesuteikė RTP televizijai konkretaus finansinio pranašumo prieš kitas įmones, veikiančias panašiomis aplinkybėmis pagal Dekretą-įstatymą Nr. 411/91. Portugalija tvirtina, kad 2 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta išimtis RTP televizijai taikyta todėl, kad RTP tapo valstybės įsikišimo objektu ir 1977 m. vadovaujant Vyriausybės paskirtai Administracinei komisijai patyrė įvairių pokyčių (54). Portugalijos teigimu, bendrąjį išimties pobūdį patvirtina ir tai, kad remiantis Dekretu-įstatymu Nr. 411/91 sutartis sudaryta ir su viena iš suinteresuotųjų šalių.

(92)

Paskolos klausimu Portugalija paaiškino, kad, kaip numatyta su paskola susietose techninėse sąlygose, finansinė veikla turėtų būti apmokestinta palūkanomis, apskaičiuotomis taikant rinkos kriterijus.

(93)

Portugalija tikino, kad 1994–1998 m. kapitalo injekcijos, kartu su kompensacinėmis išmokomis, buvo visuomeninės televizijos paslaugų sąnaudų finansavimo priemonė.

(94)

Portugalijos teigimu, pasirinktas RTP viešosios paslaugos sąnaudų finansavimo modelis pasirodė esąs netinkamas, todėl RTP patyrė komercinės veiklos nuostolių. Pirma, apskaičiuotos kompensacinės išmokos visada būdavo mažesnės už tikruosius visuomeninės televizijos finansavimo poreikius. Antra, Portugalija šias išmokas visada mokėdavo pavėluotai. Todėl, kad galėtų padengti veiklos sąnaudas, RTP buvo priversta naudotis bankų teikiamu finansavimu, bet apskaičiuodama viešosios paslaugos sąnaudas negalėjo įtraukti palūkanų ir amortizacijos sąnaudų. Trečia, nuo kompensacinių išmokų RTP valstybei turėjo mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), todėl grynoji išmokų vertė buvo mažesnė.

(95)

Portugalija tvirtina, kad: i) atleidimas nuo mokesčių (t. y. nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių), ii) mokesčių už televizijos transliavimo tinklo naudojimą lengvatos, iii) skolos socialinio draudimo įstaigai grąžinimo termino pakeitimas, iv) mokėjimas už televizijos transliavimo tinklo perdavimą, v) kino propagavimo protokolas ir vi) RTP televizijos 1998 m. pasiimta paskola nepatenka į valstybės pagalbos sąvoką. Kitų priemonių suderinamumo klausimu Portugalija tvirtino, kad šias priemones reikėtų laikyti viešosios paslaugos sąnaudų kompensacija, taigi, ne valstybės pagalba, (55) arba, kitaip tariant, jų suderinamumą su Sąjungos teisės aktais reikėtų vertinti atsižvelgiant į EB sutarties 86 straipsnio 2 dalį (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

(96)

Atsakydama į tvirtinimą, kad apskaičiuota per didelė kompensacija, Portugalija nurodė, kad:

Atsižvelgdama į šiuos faktus Portugalija padarė išvadą, kad finansinė kompensacija už RTP viešosios paslaugos įpareigojimus neturėtų būti laikoma per didele arba neadekvačia.

(97)

Išorės auditų nevykdymo klausimu Portugalija tvirtina, kad Komisija jau išreiškė savo poziciją dėl RTP finansinės būklės, taip pat 1992–1998 m. laikotarpiu, 2006 m. sprendimuose bylose E 14/05 ir NN 31/06 nereikalaudama atlikti viešosios paslaugos išorės audito, o šie sprendimai teisme neužginčyti. Portugalija tvirtina, kad, pirmiausia, Komisija jau atsižvelgė į Audito Rūmų ataskaitą 8/02 Sprendime NN 31/06. Ji taip pat pabrėžia, kad Komisija Sprendime NN 31/06 padarė išvadą, jog 1992–1998 m. RTP finansinė padėtis susidarė dėl nuolatinio nepakankamo viešosios paslaugos veiklos finansavimo. Sprendime NN 31/06 Komisija išvadą grindė išorės ataskaita, būtent 2005 m. PriceWaterhouse Cooper ataskaita, ir išorės auditorių patikrintomis RTP metinėmis finansinėmis ataskaitomis, kurias Portugalija laiko vienintelėmis svarbiomis ataskaitomis.

(98)

Portugalija taip pat pakartoja, kad 1993–1998 m. viešosios paslaugos ataskaitų auditą atliko RTP įmonės auditoriai (58). Vis dėlto vėliau Portugalija pateikė 1992–1998 m. viešosios paslaugos ataskaitų išorės auditų ataskaitas ir pridėjo prie jų galutinę apibendrinamąją visus šiuos metus apimančią ataskaitą. Išorės auditus rengė nepriklausoma žiniasklaidos institucija Entidade Reguladora para a Comunicação Social (ERC), paprašiusi, kad išorės auditus atliktų įmonė Pedro Roque  (59).

(99)

Į kai kuriuos SIC teiginius dėl konkrečių klausimų Portugalija atsakė išsamiau. Atsakydama į SIC teiginį, kad, kaip nurodyta BDO Binder ataskaitoje, nepateikta konsultacinės tarybos išvada, Portugalija pabrėžia, kad šios išvados RTP viešosios paslaugos ataskaitai nereikėjo. Šios įstaigos išvada nustatyta ankstesniojoje viešosios paslaugos sutartyje, bet teisiškai privaloma netapo. Taip pat ir naujojoje viešosios paslaugos sutartyje nebuvo reikalaujama, kad ši įstaiga pateiktų išvadą dėl viešosios paslaugos ataskaitos.

(100)

Atsakydama į SIC teiginius, kad į 1998 m. BDO Binder ataskaitą įtraukta maždaug 53 mln. EUR materialiojo turto, nors nesudarytas tokio turto inventorius, Portugalija patvirtino, kad atitinkamos investicijos į tą turtą vykdytos. Tai, kad to turto inventorius iš pradžių nesudarytas (nors vėliau tokio turto vertę, išskyrus 4 mln. EUR, buvo galima nustatyti ir inventorių buvo galima sudaryti atgaline data), nereiškia, kad šios investicijos nevykdytos. Išorės auditorius patvirtino likučius, skaičius ir sandorius su trečiosiomis šalimis.

(101)

Atsakydama į SIC teiginį, kad, kaip nurodyta BDO Binder 1998 m. ataskaitoje, viršyti reklamai skirto laiko apribojimai, Portugalija nurodė, kad dėl to finansinė kompensacija niekaip nesumažėtų. Tai paaiškinama tuo, kad sumos, kurias RTP gavo iš viršijant laiką transliuotos reklamos, buvo daug mažesnės už sumas, trūkusias dėl tų metų nepakankamo finansavimo. Bet kuriuo atveju Portugalija patvirtino, kad į bendras reklamos pajamas (įskaitant pajamas, gautas viršijus reklamos laiko apribojimus) atsižvelgta apskaičiuojant finansavimo poreikius, t. y. kompensaciją už viešosios paslaugos įpareigojimo vykdymą.

(102)

Portugalija teigia, kad šiame sprendime į Portugalijos audito rūmų ataskaitą Nr. 8/2002 atsižvelgti nereikėtų, nes Teismo sprendime byloje T-442/2003 tik nustatyta, kad viešosios paslaugos ataskaitos, prie kurių nepridėti išorės audito dokumentai, nepakankamai objektyvios. Portugalija pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaita Nr. 8/2002 susijusi ne su visu dabartinio tyrimo laikotarpiu, bet tik su 1997–2000 m. laikotarpiu. 1993–1997 m. į ataskaitą įtraukti tik siekiant pateikti bendrąjį RTP finansinės būklės ir restruktūrizavimo poreikių apibūdinimą, bet nėra esminis ataskaitos dalykas. Ataskaitos tikslas - įvertinti RTP valdymą, valstybės kaip akcininkės vaidmenį ir visuomeninės transliacijos paslaugų teikimą.

Portugalija teigia, kad Audito Rūmai viršydami viešųjų finansų audito įgaliojimą pradėjo analizuoti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą. Portugalijos nuomone, ši ataskaita nėra svarbi, išskyrus tai, kad ji yra nepriklausomo įmonės audito dokumentas, joje patvirtintos Portugalijos pateiktos ataskaitos ir nenustatyta neteisėtumo. Portugalija tvirtina, kad Komisija šiame sprendime turėtų atsižvelgti ne į audito ataskaitą Nr. 8/2002, bet į Audito Rūmų ataskaitą Nr. 20/98, nes pastaroji ataskaita apima 1994–1996 m. ekonominę ir finansinę RTP būklę. Audito ataskaitoje Nr. 20/98 padaryta išvada, kad naujojoje viešosios paslaugos sutartyje viešosios paslaugos finansavimo kriterijai apibrėžti aiškiau, nei ankstesniojoje viešosios paslaugos sutartyje – tai užginčyta vėlesnėje ataskaitoje Nr. 8/2002.

(103)

Siekdama nustatyti, ar vienkartinės priemonės, kurias Portugalija taikė RTP televizijai, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, Komisija turi įvertinti, ar jos:

(104)

Toliau bus nagrinėjama, ar 1998 m. paskolą, sutartį dėl skolos grąžinimo termino pakeitimo bei palūkanų atsisakymo ir 1994–1997 m. kapitalo injekcijas galima laikyti valstybės pagalba. Taip pat bus vertinama, ar atleidžiant nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių buvo naudojami valstybiniai ištekliai.

(105)

Atleidžiant nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių naudojami valstybiniai ištekliai, nes mokestinių pajamų netekimas prilygsta valstybinių išteklių naudojimui patiriant fiskalinių išlaidų (60).

(106)

Skolos socialinio draudimo įstaigai grąžinimo termino pakeitimo ir palūkanų už pavėluotą mokėjimą atsisakymo klausimu Komisija mano, kad už socialinio draudimo sistemą atsakingos įstaigos negalima laikyti įmone. Ji nevykdo ekonominės veiklos, bet yra viešoji įstaiga, kuriai pavesta valdyti socialinį draudimą (61). Be to, leidimą pakeisti skolos grąžinimo terminą išdavė ne pati socialinio draudimo įstaiga, bet jis buvo išduotas remiantis bendru Finansų ir Socialinės apsaugos valstybės sekretorių ir valstybės sekretoriaus pavaduotojo, kuris yra ministro pavaduotojas, sprendimu. Priimdama tokį sprendimą valstybė atsisakė įplaukų, nes įprastai būtų gavusi 1 206 mln. PTE palūkanų už negrąžintą skolą. Todėl akivaizdu, kad buvo naudojami valstybės ištekliai ir kad ši priemonė priskirtina valstybei.

(107)

RTP kapitalo didinimo lėšas valstybė skyrė tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Todėl akivaizdu, kad toks finansavimas yra valstybės ištekliai pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(108)

Komisija negali sutikti su Portugalija, kuri teigia, kad RTP skirtai paskolai nenaudoti valstybės ištekliai. Valstybės išteklių sąvoka apima ir valstybės narės šiuo tikslu paskirtų arba įsteigtų struktūrų teikiamą naudą (62). 1998 m. paskolos sutartį sudarė RTP ir Valstybės skolos valdymo fondas, t. y. fondas, kuriam vadovauja Valstybės skolos valdymo institutas. Teisės akte nustatyta, kad šį institutą globoja Finansų ministras (63). Todėl galima daryti išvadą, kad Valstybės skolos valdymo fondo skirtas lėšas reikėtų laikyti valstybės ištekliais.

(109)

Šią priemonę galima tiesiogiai priskirti valstybei, nes 1998 m. gruodžio 17 d. priimtame Visuomenės informavimo, Iždo ir Finansų valstybės sekretorių sprendime buvo nustatytos sutarties sąlygos.

(110)

Atleidimas nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių. Nagrinėjant atleidimą nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių reikėtų įvertinti, ar šia priemone nustatytas bendrojo pobūdžio atleidimas nuo mokesčių, kuriuo pasinaudojo RTP, ar jis konkrečiai taikytas RTP televizijai. Tolesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija atskirai nagrinėja Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalyje numatytą laikiną atleidimą ir Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalyje numatytą nuolatinį atleidimą.

(111)

Komisija mano, kad, atleidus nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių, RTP televizijai suteiktas pranašumas, nes ji atleista nuo mokesčių, kuriuos būtų turėjusi sumokėti iš savo biudžeto.

(112)

Šis pranašumas taip pat yra materialinis selektyvinis, nes, kaip matyti iš Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalies, jis suteiktas tik RTP televizijai. Tai, kad šiuo įstatymu galėjo būti dar kartą patvirtintas, kaip teikia Portugalija, bendresnio pobūdžio įstatymo, t. y. Įstatymo Nr. 84/88, taikymas, šios išvados nekeičia. Įstatyme Nr. 84/88 nurodytos valstybinės įmonės ir nustatyta, kad jos gali būti reorganizuojamos į akcines bendroves dekretu-įstatymu. Vis dėlto tai, kad šiame įstatyme nurodytos „valstybinės įmonės apskritai“, neturi įtakos Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam materialiniam selektyvumui konkrečios įmonės RTP atžvilgiu. Bet kuriuo atveju tik valstybinių įmonių atleidimas taip pat būtų materialinė selektyvinė priemonė, skirta tai grupei įmonių (palyginti su privačiomis įmonėmis), kuriai priklauso RTP.

(113)

Vis dėlto net ir materialinės selektyvinės valstybės priemonės gali nepatekti į selektyvinės priemonės sąvoką pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jei valstybės priemonė ne nukrypsta nuo įprastinio sistemos taikymo, bet tampa neatsiejama jos dalimi (64). Todėl reikia išnagrinėti, ar ši priemonė reorganizuoti valstybinę įmonę RTP į akcinę bendrovę teisės aktu suderinama su Portugalijos teisinės sistemos pobūdžiu ir struktūra, ar taip reorganizuoti pasirinkta siekiant suteikti RTP televizijai pranašumo prieš kitas įmones. Atsižvelgdama į Teismo sprendime taikytą požiūrį, Komisija toliau atskirai nagrinės atleidimą, viena vertus, nuo notarinių mokesčių ir, kita vertus, nuo registracijos ir paskelbimo mokesčių (65).

(114)

Atleidimas nuo notarinio patvirtinimo ir notarinių mokesčių. Komisija mano, kad RTP reorganizavimas į valstybinę įmonę ir jos įstatų patvirtinimas teisės aktu, o ne notariniu patvirtinimu, atitinka Portugalijos teisinės sistemos struktūrą ir pobūdį. RTP į akcinę bendrovę reorganizuota siekiant suteikti lankstumo ir kartu užtikrinti, kad ji galėtų veikti tokiomis sąlygomis, kokiomis veikia privatūs operatoriai. Reorganizuojant ne notariniu patvirtinimu, bet įstatymu siekta ne apeiti notarinio patvirtinimo reikalavimą, bet taikyti bendrąjį Portugalijos teisės principą, kad teisėkūros procedūra priimtus aktus galima keisti tik lygiaverčiais teisėkūros procedūra priimtais aktais.

(115)

Remiantis šiuo aktų lygiavertiškumo principu, atšaukti, pakeisti įstatymą arba sustabdyti jo galiojimą galima tik pagal teisės aktų hierarchiją tokio pat lygmens teisės aktu, kaip steigiamasis aktas, o ne žemesnio lygmens teisės aktu. Šis principas į Portugalijos Konstituciją įtrauktas 1982 m., t. y. daug anksčiau nei 1992 m. reorganizuota RTP. Reorganizuojant RTP galiojusios Portugalijos Konstitucijos 115 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad jokiu įstatymu „nesukuriama kitų formų teisės aktų ir nenumatoma galimybė kitų rūšių aktais aiškinti, įtraukti, keisti, panaikinti kokias nors šio įstatymo nuostatas arba sustabdyti jų galiojimą sukuriant teisinių padarinių santykiuose su trečiosiomis šalimis“. Kadangi 1975 m. RTP nacionalizuota teisės aktu, t. y. Dekretu-įstatymu Nr. D 674-D/75, ją reorganizuoti į kitą teisinę formą buvo galima taip pat tik dekretu-įstatymu arba to paties ar net aukštesnio lygmens teisės aktu. Taip pat nėra priežasčių manyti, kad RTP iš pradžių 1975 m. nacionalizuota siekiant apeiti privatine teise reglamentuojamoms įmonėms taikomus reikalavimus ir įmonei suteikta nauda.

(116)

Nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad visais kitais prieš reorganizuojant RTP galiojusiais įstatymais (žr. šio sprendimo 84–86 konstatuojamąsias dalis) siekta suteikti finansinio pranašumo valstybinėms įmonėms, kad joms nereikėtų notarinių patvirtinimų (ir kad jos nepatirtų susijusių išlaidų), kurie taikomi privatiems sandoriams. Konkrečiai, Įstatymas Nr. 84/88, kuriuo leidžiama valstybines įmones reorganizuoti į akcines bendroves dekretu-įstatymu, atitinka konstitucinius ir teisinius atitinkamu laikotarpiu galiojusius principus.

(117)

Išvada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, leidimas netaikyti reikalavimo, pagal kurį RTP būtų reikėję reorganizuoti notariniu patvirtinimu (taigi sumokėti ir atitinkamus mokesčius), nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(118)

Atleidimas nuo registracijos ir paskelbimo mokesčių. Reikia nustatyti, ar RTP įgijo naudos nemokėdama mokesčių, susijusių su įmonės įregistravimu juridinių asmenų registre ir notarinio patvirtinimo paskelbimu. Pagal tuo metu galiojusius Portugalijos teisės aktus notarinį patvirtinimą, kuriuo įteisinamas privatine teise reglamentuojamos bendrovės įsteigimas ir jos įstatus, už juridinių asmenų registravimą atsakingas pareigūnas turėjo paskelbti leidinyje Diário da República, kad trečiosios šalys galėtų susipažinti su šių dokumentų turiniu. RTP šių paskelbimo sąnaudų nepatyrė, nes, kaip buvo privaloma, paskelbus Įstatymą Nr. 21/92 leidinyje Diário da República, užtikrintas reikiamas RTP reorganizavimo akto ir naujųjų bendrovės įstatų turinio viešumas.

(119)

Nėra požymių, kad Portugalija reorganizuoti RTP į akcinę bendrovę pasirinko Įstatymu Nr. 21/92 siekdama suteikti RTP televizijai pranašumo, kad jai nereikėtų mokėti registracijos ir paskelbimo mokesčių. Paskelbti RTP įstatus antrą kartą kaip tik būtų buvę visiškai beprasmiška, nes skaidrumo ir viešumo reikalavimai jau buvo įvykdyti leidinyje Diário da República paskelbus Įstatymą Nr. 21/92. Nors registracija atlikta atsižvelgiant į vėlesnį paskelbimą ir abi priemonės susijusios, abejotina, ar atleidimą nuo registracijos mokesčių taip pat galima pagrįsti Portugalijos teisinės sistemos pobūdžiu ir struktūra bei privalomu RTP reorganizavimu pagal teisės aktą. Portugalija neginčija, kad pagal Įmonių kodeksą įregistruoti vis tiek buvo privaloma. Portugalijos teigimu, „be registracijos neapsieita, nereikėjo tik patvirtinimo, bet dekretas-įstatymas įregistravimo tikslais buvo pakankamas dokumentas“. Tai taip pat matyti iš Įstatymo Nr. 84/88 3 straipsnio 3 dalies (žr. šio sprendimo 25 konstatuojamąją dalį). Be to, kaip pabrėžė Portugalija, kad ateityje RTP galėtų užregistruoti visus kitus su įmone susijusius aktus, reikėjo užregistruoti jos įsteigimą (t. y. 1992 m. reorganizavimą į akcinę bendrovę) (66). Vis dėlto, jei registruoti reikėjo, Komisija nemato priežasties, kodėl RTP neturėjo mokėti susijusių mokesčių.

(120)

Išvada. Reikėtų daryti išvadą, kad RTP atleidimas nuo notarinio patvirtinimo reikalavimo (įskaitant notarinius mokesčius), taip pat nuo paskelbimo reikalavimo ir susijusių paskelbimo mokesčių remiantis Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalimi nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Atleidimas nuo registracijos mokesčių remiantis Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalimi yra valstybės pagalba.

Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 160 ir 161 konstatuojamosiose dalyse, šios išimtys bet kuriuo atveju būtų pagrįstos kaip teisėta kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimo sąnaudas pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(121)

Portugalija tvirtina, kad iš tikrųjų pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį RTP televizijai nesuteiktas nuolatinis atleidimas ir kad jį numatyta taikyti tik tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip pirmiau, kai taikytas laikinas atleidimas, t. y. 1992 m. reorganizuojant RTP į akcinę bendrovę. Portugalija taip pat tvirtina, kad RTP kelis kartus mokėjo notarinius registracijos mokesčius. Vis dėlto Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalies formuluotė apima visus tolesnius įrašymus, įregistravimus arba anotacijas, kuriuos, remiantis tuo įstatymu, galima atlikti nemokamai neribotam laikotarpiui.

(122)

Tokiu nuolatiniu atleidimu RTP televizijai taip pat suteikiama nauda, nes RTP atleidžiama nuo mokesčių, kuriuos kitaip ji būtų turėjusi sumokėti iš savo biudžeto. Portugalijos tvirtinimas, kad, kiek jai žinoma, Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalis niekada netaikyta ir RTP mokėjo visus reikiamus mokesčius, yra įrodymas, kuriuo galima remtis valstybės pagalbos susigrąžinimo atveju, bet nekeičia išvados dėl nuostatos formuluotės.

(123)

Ši nauda taip pat yra selektyvinė, nes Įstatyme Nr. 21/92 nurodyta RTP. Portugalija negali tvirtinti, kad Įstatymas Nr. 21/92 yra tik Portugalijos teisės bendrosios taisyklės taikymas. Konkrečiai, siekiant įrodyti selektyvumo nebuvimą negalima remtis Dekreto-įstatymo Nr. 404/90 1 ir 2 straipsniais, nes šis dekretas-įstatymas susijęs su koncentravimo veiksmais, todėl neapima šios bylos, kuri susijusi su valstybinės įmonės reorganizavimu į akcinę bendrovę (67).

(124)

Nuolatinio atleidimo, kitaip nei laikino atleidimo nuo registracijos mokesčių, taip pat negalima pagrįsti aktų lygiavertiškumo doktrina, kuria remiantis, atsižvelgiant į teisės aktų priėmimo procesą, reorganizuojant RTP 1992 m. nereikėjo reikalauti notarinio patvirtinimo ir nereikėjo reikalauti, kad jis būtų paskelbtas. Būtų galima sutikti, kad laikinas atleidimas dera su Portugalijos teisinės sistemos pobūdžiu ir struktūra, nes šiuo konkrečiu atveju reorganizuoti RTP į akcinę bendrovę buvo galima tik, kaip įrodyta, dekretu-įstatymu. Vis dėlto, atsižvelgiant į plačią Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, neatmetama galimybė atleisti nuo notarinių reikalavimų (ir mokesčių) ir kitomis, nesusijusiomis su 1992 m. RTP reorganizavimu į akcinę bendrovę, aplinkybėmis. Pakanka nurodyti, kad nuolatinis vienos įmonės (arba vienos įmonių grupės, pvz., akcinių bendrovių) atleidimas nuo įvairių registracijos mokesčių niekada nederės su teisinės sistemos logika ir struktūra (68).

Išvada. Reikėtų daryti išvadą, kad Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuolatinis RTP atleidimas yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(125)

Sutartis su socialinio draudimo įstaiga (skolos grąžinimo termino pakeitimas ir palūkanų atsisakymas). Išnagrinėjusi trečiųjų šalių ir Portugalijos pastabas Komisija daro išvadą, kad pirminės už socialinio draudimo sistemą atsakingos įstaigos ir RTP sutarties sudarymo negalima laikyti tipiškais privataus operatoriaus veiksmais. Ginčytasi, ar tam tikrų socialinio draudimo įstaigos nustatytų ir įgyvendinimo dekrete Nr. 12/83 apibrėžtų taisyklių aiškinimas yra teisiškai teisingas. Susitarimu patvirtintas RTP aiškinimas, kuriam pritarė analizę atlikęs mokesčių specialistas, nusprendęs, kad įgyvendinimo dekretas prieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto pasirašius susitarimą įgyvendinimo dekretas nebuvo atšauktas. Taigi, reikia daryti išvadą, kad priemonė išskirtinai taikyta RTP televizijai ir ji neturėjo poveikio socialinio draudimo sistemos aiškinimo taikytinumui kitų įmonių atžvilgiu.

(126)

Komisija negali sutikti su Portugalijos teigimu, kad leidimas pakeisti skolos grąžinimo terminą ir atsisakyti baudų bei palūkanų suteiktas remiantis bendrąja sistema, taikoma visoms panašiomis aplinkybėmis veikiančioms įmonėms pagal Dekretą-įstatymą Nr. 411/91, todėl RTP televizijai konkretaus pranašumo nesuteikta.

(127)

Nevertinant ar tokia sistema yra selektyvaus, ar bendrojo pobūdžio, šiuo sprendimu siekiama nustatyti, ar šios sistemos taikymas RTP televizijai buvo selektyvus.

(128)

Dekrete-įstatyme Nr. 411/91 reikalaujama, kad, norint įrodyti, jog pakeisti terminą būtina siekiant užtikrinti įmonės gyvybingumą, reikia atlikti ekonominį ir (arba) finansinį tyrimą. Tokio Dekreto-įstatymo Nr. 411/91 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto įmonės gyvybingumo tyrimo RTP niekada neatliko.

(129)

Be to, Dekreto-įstatymo Nr. 411/91 2 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta sąlyga negalėjo būti taikoma RTP televizijai, nes skolos reguliavimas vykdytas ne po valstybės įsikišimo. Komisija nesutinka su Portugalijos teigimu, kad ankstesnis valstybės įsikišimas paveikė įmonės skolininkės veikimą ir kad valstybės įsikišimo metu RTP veikla buvo reglamentuojama teisės aktais. Nors 1977 m. RTP televizijai pradėta taikyti speciali valdymo sistema (69), ji nustojo galioti 1980 m. priėmus RTP įstatus, o skola socialinio draudimo įstaigai kaupėsi 1983–1989 m. Komisija mano, kad skolos reguliavimo negalima laikyti bendrosios sistemos pagal Įstatymą Nr. 411/91 dalimi, nes RTP neatitiko tame įstatyme nustatytų tokio leidimo kriterijų. Taigi, RTP televizijai priemonė taikyta selektyviai.

(130)

Suteikdama leidimą pakeisti skolos grąžinimo terminą Portugalija turėjo veikti kaip viešasis arba privatus kreditorius, siekiantis atgauti skolą ir todėl sudarantis mokėjimo termino pakeitimo sutartis, kad būtų lengviau grąžinti skolą (70). Valstybė turėtų taikyti tokią delspinigių normą, kokią panašiomis aplinkybėmis taikytų privatus kreditorius. Komisija mano, kad teisinėmis priemonėmis siekiantis susigrąžinti skolą kreditorius gautų bent įstatymuose nustatytos normos palūkanas. Taigi, visai nereikalaudama mokėti palūkanų, nors būtų galėjusi naudotis jų mokėjimo užtikrinimo priemonėmis, Portugalija nesielgė kaip privatus kreditorius, kuris būtų siekęs gauti kuo didesnės normos palūkanas. Be to, skola socialinio draudimo įstaigai kaupėsi 1983–1989 m., o jos grąžinimo termino pakeitimo sutartis sudaryta tik 1993 m. Tokiomis pat aplinkybėmis privatus kreditorius nebūtų leidęs taip ilgai kauptis skoloms, nepradėdamas skolų susigrąžinimo proceso. Taigi, atrodo, šia priemone RTP televizijai suteikta konkrečios naudos.

(131)

Kapitalo didinimas. Įvertinusi trečiųjų šalių ir Portugalijos pastabas Komisija daro išvadą, kad 1994–1997 m. didinant kapitalą RTP televizijai suteikta tam tikra finansinė nauda. Kaip matyti iš 40 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 3 lentelės, atsižvelgdamas į sunkią RTP finansinę būklę kapitalo didinimo laikotarpiu, joks privatus investuotojas nebūtų vykdęs kapitalo injekcijų į šią įmonę, nes nebuvo galima tikėtis, kad per priimtiną laikotarpį įmonė pradės veikti rentabiliai. Iš tikrųjų, nors vykdytos kapitalo injekcijos, RTP finansinė būklė tik prastėjo. Nei Portugalija, nei trečiosios šalys netvirtino, kad Portugalija, vykdydama kapitalo injekcijas į įmonę, elgėsi kaip privatus investuotojas.

(132)

1998 m. paskola. Komisija negali sutikti su Portugalijos tvirtinimu, kad 1998 m. suteikta paskola atitiko rinkos sąlygas. Kad paskola nebūtų laikoma valstybės pagalba, paskolos sąlygos (būtent paskolos garantija ir palūkanų norma) turėtų atitikti susijusią paskolos suteikimo įmonei riziką (71). Rizika, o kartu ir palūkanų norma, yra didesnė, kai įmonės ekonominė ir finansinė būklė yra prastesnė už tokią, kokiai esant finansinė institucija teiktų paskolą.

(133)

Iš 40 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 3 lentelės matyti, kad tuo metu, kai buvo susitarta dėl paskolos, RTP patyrė didelių finansinių sunkumų, nes jos skolos viršijo aktyvų ir grynojo nuosavo kapitalo vertę. Taigi, techniniu požiūriu, įmonė buvo bankrutavusi.

(134)

Pirma, reikėtų turėti omenyje, kad paskola buvo subordinuota, t. y. jai nebuvo suteikta jokia aktyvais pagrįsta garantija, ir įmonei bankrutavus ji būtų buvusi grąžinama atsiskaičius su visais kreditoriais, bet prieš atsiskaitant su akcininkais. Tai, kad paskolai nesuteikta tinkama aktyvais pagrįsta garantija, yra akivaizdus požymis, kad paskola suteikta ne rinkos sąlygomis ir sietina su valstybės pagalba. Kadangi suteikiant paskolą RTP televizijai grėsė bankrotas, jokia finansinė institucija nebūtų jai suteikusi subordinuotosios paskolos, nes tikimybė, kad RTP ją grąžins, buvo labai nedidelė. Iš tikrųjų paskolą suteikė ne privati finansinė institucija, bet Valstybės skolų valdymo fondas.

(135)

Antra, galima tvirtinti, kad paskolai taikyta palūkanų norma tikrai neatitinka susijusios rizikos. Ji žemesnė už orientacinę normą, kurią Komisija paprastai taiko apskaičiuodama iš paskolų schemų palūkanų subsidijų gaunamą valstybės pagalbos dalį (72), be to, bet kuris rinkos veiklos vykdytojas be tinkamų garantijų pareikalautų dar ir palūkanų normos, kuria būtų kompensuojama tokia didelė paskolos negrąžinimo rizika.

(136)

Kadangi dėl tokios finansinės būklės RTP nebūtų galėjusi gauti subordinuotosios paskolos įprastomis aplinkybėmis, iš tikrųjų paskolą galima prilyginti dotacijai, kuria RTP televizijai suteikta nauda.

(137)

Todėl Komisija mano, kad skolos grąžinimo termino pakeitimu dėl kurio susitarta su socialinio draudimo įstaiga, 1994–1997 m. kapitalo injekcijomis ir 1998 m. skirta paskola suteiktas finansinis ir ekonominis pranašumas palyginti su tokių lėšų negavusiais konkurentais.

(138)

Portugalijos televizijos rinka atverta konkurencijai vėliausiai 1992 m., todėl tada, kai RTP televizijai buvo teikiamos įvairios priemonės, konkurentų rinkoje buvo. 1992 m. vasario mėn. komerciniams transliuotojams SIC ir TVI suteiktos transliavimo licencijos ir 1992 m. spalio mėn. SIC pradėjo transliuoti Portugalijoje.

(139)

Komisija nesutinka su Portugalija, tvirtinančia, kad sutartis dėl skolos su socialinio draudimo įstaiga nepatenka į valstybės pagalbos sąvoką, nes ši skola susidarė prieš atveriant Portugalijos transliavimo rinką konkurencijai. Finansinė nauda RTP televizijai suteikta 1993 m. gegužės mėn., po to, kai buvo atverta transliavimo rinka, todėl RTP televizijai galėjo būti suteiktas ekonominis pranašumas.

(140)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad Portugalijos skirtomis priemonėmis RTP televizijai galėjo būti suteiktas ekonominis ir finansinis pranašumas prieš tokių lėšų negavusius konkurentus, todėl galėjo būti iškraipyta konkurencija, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(141)

Valstybės priemonės patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jei jos daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Įtaka daroma, kai atitinkama veikla susijusi su valstybių narių tarpusavio prekyba. Šiuo atveju pagalbos gavėja RTP pati veikia tarptautinėje rinkoje. Iš tikrųjų RTP Europos transliuotojų sąjungoje keičiasi televizijos laidomis ir dalyvauja Eurovizijos sistemoje (73). Be to, RTP tiesiogiai konkuruoja su tarptautinėje transliavimo rinkoje veikiančiais ir tarptautinę nuosavybės struktūrą turinčiais komerciniais transliuotojais (74).

(142)

Taigi galima daryti išvadą, kad RTP televizijai skirtos priemonės daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(143)

Iš pirmiau išdėstytų faktų matyti, kad, neatsižvelgiant į galimus RTP televizijai nustatytus viešosios paslaugos įpareigojimus, šios priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį:

Laikinas atleidimas nuo registracijos mokesčių remiantis Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalimi ir nuolatinis atleidimas nuo registracijos ir kitų mokesčių remiantis Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalimi taip pat yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(144)

Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 44–48 konstatuojamosiose dalyse, RTP televizijai patikėtas visuomeninio transliavimo įpareigojimas. Teisingumo Teismas byloje Altmark Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH ir Oberbundesanwalt beim Bundesverwaltungsgericht (Altmarko byla) nusprendė, kad valstybės priemonės, kuriomis kompensuojamos viešosios paslaugos sąnaudos, nėra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį (dabar SESV 107 straipsnio 1 dalis), jei įvykdytos šios sąlygos (75):

(145)

Neatsižvelgiant į pirmą ir trečią sąlygas, atrodo, kad vienkartinės priemonės (žr. šio sprendimo 143 konstatuojamąją dalį) neatitinka antros ir ketvirtos Altmarko sprendimo sąlygų dėl toliau nurodytų priežasčių.

(146)

Akivaizdu, kad pagal sutartį su įstaiga, atsakinga už socialinį draudimą, suteiktas finansavimas ir 1998 m. paskola nėra dalis kompensavimo sistemos, kurios kriterijai buvo objektyviai ir skaidriai nustatyti iš anksto (antra sąlyga). Kaip tik priešingai – šios priemonės pagrįstos valstybės ad hoc sprendimais.

(147)

Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje, viešosios paslaugos sutartyse numatyta konkreti galimybė kapitalo injekcijomis finansuoti investuojant į viešajai paslaugai teikti skirtą įrangą. Šiose sutartyse neapribotos investicijos į viešąsias paslaugas ir aiškiai neapibrėžtos valstybės dalyvavimo sąlygos bei apribojimai, tik nurodyta galimybė valstybei dalyvauti RTP investicijose kaip akcininkei. Todėl Komisija mano, kad kapitalo injekcijos taip pat negali būti vertinamos kaip dalis kompensavimo sistemos, nes jos kriterijai nebuvo objektyviai ir skaidriai iš anksto nustatyti.

(148)

Akivaizdu, kad RTP pasirinkta ne taikant viešųjų pirkimų procedūrą, kuria užtikrinamos mažiausios įmanomos sąnaudos. Nėra požymių, kad vienkartinių išmokų suma nustatyta remiantis sąnaudų, kurias patirtų tipinė įmonė, analize (ketvirta sąlyga).

(149)

Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju įvykdytos ne visos Altmarko byloje nustatytos sąlygos. Todėl šio sprendimo 143 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės laikytinos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(150)

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, pagal SESV 106 straipsnį draudimo teikti valstybės pagalbą išimtį galima taikyti įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Altmarko byloje besąlygiškai patvirtinta, kad valstybės pagalba, kuria kompensuojama už įmonės sąnaudas, patirtas teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, galima laikyti suderinamomis su vidaus rinka, jei jos atitinka SESV 106 straipsnio 2 dalies sąlygas (buvusi EB sutarties 86 straipsnio 2 dalis ir vartotas terminas „bendroji rinka“) (76).

(151)

Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad tokia išimtis priemonei gali būti taikoma tik laikantis visų trijų – apibrėžimo, patikėjimo ir proporcingumo – principų. Komisijos manymu, laikantis šių principų prekyba plėtojama neprieštaraujant Sąjungos interesams.

(152)

Kaip šie principai taikomi transliavimo sektoriuje, paaiškinta Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (Transliavimo komunikatas) (77). Pagal šį Transliavimo komunikatą Komisija privalo įvertinti, ar (78):

(153)

Protokole dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos (Amsterdamo protokolas (79)) ir Transliavimo komunikate (80) nustatyta, kad visuomeninio transliuotojo viešosios paslaugos įpareigojimus apibrėžia valstybės narės. Transliavimo sektoriuje Komisija turi tik patikrinti, ar apibrėžiant viešąją paslaugą nepadaryta akivaizdžių klaidų. Tokia klaida būtų piktnaudžiavimas viešosios paslaugos apibrėžtimi.

(154)

Atsižvelgdama į ypatingą transliavimo sektoriaus pobūdį ir aiškinamąsias šio protokolo nuostatas Komisija apibrėžtį, pagal kurią tam tikram transliuotojui patikima užduotis transliuoti suderintas ir įvairias laidas, laiko pagrįsta (81). Tokia apibrėžtis atitiktų tikslą siekiant tenkinti konkrečios visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius.

(155)

Šio sprendimo 44–48 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Įstatyme Nr. 21/92 ir viešosios paslaugos sutartyse RTP kaip visuomeninės televizijos paslaugų teikėja įpareigota užtikrinti dviejų kanalų transliavimą visoje šalies teritorijoje. Per pirmąjį kanalą turėtų būti transliuojamos bendresnio pobūdžio laidos, o antrasis kanalas turėtų būti pirmiausia skirtas konkrečiai auditorijai. Be to, kaip aprašyta šio sprendimo 44 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, Įstatyme Nr. 21/92 ir viešosios paslaugos sutartyse nustatyti išsamiau apibrėžti RTP įpareigojimai laidų turinio ir tarptautinio bendradarbiavimo atžvilgiu, taip pat kai kurie kiti konkretūs įpareigojimai.

(156)

Nors RTP visuomeninio transliavimo apibrėžtis yra susijusi su kokybe ir palyginti plati, atsižvelgdama į aiškinamąsias Amsterdamo protokolo nuostatas, Komisija tokią plačią apibrėžtį laiko pagrįsta (82). Todėl ji taip pat pagrįsta laiko bendrąją RTP viešosios paslaugos įpareigojimo apibrėžtį, pagal kurią ji turi transliuoti du visą šalį apimančius televizijos kanalus, iš kurių vienas būtų bendresnio pobūdžio, o kitas būtų pirmiausia skirtas konkrečiai auditorijai. Galima laikyti, kad tokia apibrėžtis atitinka Portugalijos visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius.

(157)

Be to, Komisija laiko pagrįstais įpareigojimus, kuriais išsamiai apibrėžta, kaip RTP turėtų vykdyti bendruosius visuomeninio transliavimo įpareigojimus. Remiantis Amsterdamo protokolo formuluote taip pat galima laikyti, kad šie įpareigojimai atitinka Portugalijos visuomenės demokratinius, socialinius ir kultūrinius poreikius.

(158)

Nors Komisija RTP televizijai pavestą viešosios paslaugos užduotį laiko pagrįsta, vis dėlto ji turi išsiaiškinti, ar ją apibrėžiant nepadaryta akivaizdžių klaidų.

Komisija nagrinės, ar laikiną ir nuolatinį atleidimą nuo notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių galima laikyti kompensacija už viešosios paslaugos sąnaudas, o toliau – ar RTP įpareigojimą remti kiną galima laikyti RTP viešosios paslaugos įpareigojimu.

(159)

Pirmiausia Komisija nagrinės, ar 1992 m. reorganizuojant į akcinę bendrovę taikytą laikiną atleidimą nuo notarinio patvirtinimo reikalavimų (ir susijusių sąnaudų), registracijos ir paskelbimo mokesčių pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalį ir nuolatinį atleidimą nuo įvairių mokesčių pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį galima laikyti kompensacija už viešosios paslaugos teikimo sąnaudas.

(160)

Laikinas atleidimas. Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar su 1992 m. RTP reorganizavimu į akcinę bendrovę susijusias sąnaudas (t. y. paprastai patiriamas notarinio patvirtinimo, jo įregistravimo ir paskelbimo sąnaudas) galima pagrįstai kompensuoti kaip viešosios paslaugos sąnaudas. Kaip nurodyta pirmiau, atleidžiant nuo mokesčių pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalį kompensacija suteikiama.

(161)

Reorganizuojama RTP vykdė tik viešosios paslaugos veiklą (žr. šio sprendimo 18 konstatuojamąją dalį), o komercinę veiklą vykdė tik teisiškai nepriklausomos patronuojamosios įmonės. Todėl su visuomeninio transliuotojo reorganizavimu susijusias sąnaudas iš karto galima priskirti viešosios paslaugos sąnaudoms, kurias valstybė gali teisėtai kompensuoti. Nebūtina nagrinėti, ar reorganizuoti RTP buvo teisiškai privaloma arba reikėjo (83). Vertinant pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ir Transliavimo komunikatą reikia patikrinti, ar kompensacija neviršija grynųjų viešosios paslaugos sąnaudų, bet nereikia nagrinėti, ar šių sąnaudų būtų buvę galima išvengti, jei jos patirtos tik teikiant viešąją paslaugą (84). Pagal Amsterdamo protokolą ir Transliavimo komunikatą valstybės narės iš esmės gali savo nuožiūra spręsti dėl savo visuomeninio transliuotojo organizavimo ne tik turinio, kurį transliuotojas transliuos, bet ir teisinės formos, kuria visuomeninis transliuotojas vykdys veiklą, atžvilgiu. Komisija turi tik patikrinti, ar valstybė narė šia laisve nepiktnaudžiavo. Tiriamu atveju nėra požymių, kad RTP reorganizuota vien siekiant jai suteikti naudos. Nėra priežasčių abejoti, kad, kaip aiškina Portugalija, 1992 m. RTP reorganizuota siekiant suteikti jos veiklai lankstumo, kad jai nereikėtų taikyti sudėtingų valstybės kontrolės procedūrų, kurios jai būtų taikomos kaip valstybinei organizacijai. Todėl reikėtų daryti išvadą, kad atleidimas nuo registracijos mokesčių (t. y. notarinio patvirtinimo, registracijos ir paskelbimo mokesčių) reorganizuojant RTP yra teisėta kompensacija už visuomeninio transliavimo paslaugų teikimą.

(162)

Nuolatinis atleidimas. Vis dėlto pirmiau nurodytais argumentais (žr. šio sprendimo 161 konstatuojamąją dalį) negalima pagrįsti pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį taikomo nuolatinio atleidimo, kuris yra neribotas laiko atžvilgiu, taigi, apima ir RTP veiklos įregistravimą bei įrašymą, nepatenkantį į jos viešosios paslaugos įpareigojimo taikymo sritį (pvz., jei RTP imtųsi komercinės veiklos pati, o ne pavestų ją teisiškai nepriklausomoms patronuojamosioms įmonėms).

Atsižvelgiant į plačią Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalies taikymo sritį abiem atžvilgiais – laiko (nes yra neribotos trukmės) ir pobūdžio (nes apima ne tik viešosios paslaugos veiklą) – galimo būsimo atleidimo nuo registracijos mokesčių kaip viešosios paslaugos sąnaudų pagrįsti negalima. Taigi reikėtų daryti išvadą, kad atleidimas nuo mokesčių pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį yra nesuderinamas su vidaus rinka.

(163)

Nors Portugalija tvirtina, kad Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalis niekada netaikyta ir 1992 m. reorganizuota RTP visada mokėjo visus reikiamus registracijos mokesčius, šis argumentas gali būti tinkamas siekiant susigrąžinti lėšas, bet nekeičia tos aplinkybės, kad pagal tokią nuostatą RTP televizijai teikiama valstybės pagalba, kuri yra nepateisinama pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį arba kurią nors kitą šios Sutarties nuostatą.

(164)

Atsižvelgdama į Televizijos be sienų direktyvos 45 konstatuojamąją dalį ir tuo atveju, jei atitinkamas filmas, kurio platinimo teisės yra įsigytos, rodomas per visuomeninę televiziją, Komisija galėtų sutikti, kad visuomeninių transliuotojų viešosios paslaugos apibrėžtis apima įpareigojimą aktyviai prisidėti prie investicijų į Europos audiovizualinių kūrinių gamybą (85).

(165)

Komisija mano, kad RTP įpareigojimas propaguoti kiną patenka į visuomeninio transliavimo įpareigojimo taikymo sritį, nes pagal jį RTP per visuomeninę televiziją transliuoja filmus, kurių platinimo teises yra įsigijusi.

(166)

Todėl Komisija negali sutikti su suinteresuotųjų šalių pastabomis, kad RTP kino propagavimo įpareigojimas ir jo finansavimas, yra diskriminacinis. Šių šalių teigimu, privatūs transliuotojai taip pat yra sudarę kino propagavimo protokolus su Portugalijos valdžios institucijomis, bet kompensacijų už tai negauna. Vis dėlto Komisija mano, kad būtina skirti, viena vertus, valstybės ir privačių transliuotojų sudarytus savanoriškus kino propagavimo susitarimus ir, kita vertus, RTP televizijai nustatytus įpareigojimus per visuomeninę televiziją transliuoti kino produkciją ir ją finansuoti. Akivaizdu, kad RTP televizijai aiškiai patikėta viešosios paslaugos užduotis remti tam tikrą filmų produkciją, kuri todėl transliuojama per visuomeninę televiziją, o privatiems transliuotojams tokia viešosios paslaugos užduotis nepatikėta. Iš tikrųjų valstybė RTP televizija naudojasi kaip priemone kinui remti. Bet kokia susijusi RTP televizijos suteikta nauda kinui galėtų ir turėtų būti vertinama kaip valstybės pagalba. Šiuo sprendimu nedaromas poveikis jokiam galimos naudos, suteiktos kinematografijos kūrėjams, vertinimui.

(167)

Taigi, reikėtų daryti išvadą, kad RTP televizijos teikiamą bendrą visuomeniniais kanalais rodomų kinematografijos darbų finansavimą galima laikyti pagrįstu konkrečiu įpareigojimu, kurį vykdydama RTP vykdo bendruosius visuomeninio transliavimo įpareigojimus. Taigi, šis įpareigojimas nėra akivaizdi klaida.

(168)

Vis dėlto Komisija mano, kad RTP televizijai nustatytas teisinis įpareigojimas teikti „kitas ad hoc nurodytinas paslaugas“ (86) yra nepakankamai tikslus, kad Komisija, užtikrindama pakankamą teisinį tikrumą, iš anksto galėtų įvertinti, ar tokias paslaugas galima laikyti viešąja paslauga. NET ir manydama, kad tos „kitos nurodytinos paslaugos“ nėra aiškiai apibrėžtos, ji pažymi, kad remiantis šia nuostata tiriamu laikotarpiu mokėjimų neatlikta (87).

(169)

Atsižvelgdama į išdėstytus faktus Komisija daro išvadą, kad Įstatyme Nr. 21/92 aprašyta ir viešosios paslaugos sutartyse iš naujo apibrėžta RTP veikla yra aiškiai apibrėžti viešosios paslaugos įpareigojimai.

Nors įpareigojimas teikti „kitas ad hoc nurodytinas paslaugas“ nepakankamai tikslus, kad Komisija galėtų iš anksto daryti išvadą, jog visas šios kategorijos paslaugas galima laikyti viešosiomis paslaugomis, 1992–1998 m. pagal šią nuostatą mokėjimų neatlikta.

Vis dėlto nuolatinis atleidimas nuo registracijos ir kitų mokesčių taikomas ne tik kompensacijai už viešosios paslaugos sąnaudas, todėl jo negalima pagrįsti remiantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi.

(170)

Antra, reikia nustatyti, ar valstybės finansavimo gavėjai RTP patikėta vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus.

(171)

Remdamasi Transliavimo komunikatu Komisija turi patikrinti, ar vykdyti su viešąja paslauga susijusius įgaliojimus RTP televizijai patikėta oficialiu aktu (88).

(172)

Kaip nurodyta šio sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje, vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus RTP televizijai patikėta įvairiais įstatymais ir sutartimis: Įstatymo Nr. 58/90 5 straipsniu, Įstatymo Nr. 21/92 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsniu, taip pat ankstesniosios ir naujosios viešosios paslaugos sutarčių 1 sąlyga.

(173)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių arba Portugalijos negavo pastabų, kad teikti viešąją paslaugą RTP televizijai buvo patikėta oficialiu aktu, kuris galėtų būti laikomas nepakankamai oficialiu. Remiantis Transliavimo komunikatu ir atsižvelgiant į šio sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytus įstatymus ir sutartis reikėtų daryti išvadą, kad RTP neabejotinai privalo vykdyti visuomeninės televizijos transliavimo įpareigojimus, taigi RTP televizijai oficialiai patikėta vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus.

(174)

Būtina, kad RTP televizijai būtų oficialiu aktu patikėta teikti viešąją paslaugą, bet taip pat būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, jog viešoji paslauga būtų teikiama taip, kaip reikalaujama teisės aktuose ir viešosios paslaugos sutartyse. Kaip nurodyta šio sprendimo 49–59 konstatuojamosiose dalyse, siekiant užtikrinti, kad RTP viešosios paslaugos įpareigojimus vykdytų taip, kaip numatyta, taikyti įvairūs kontrolės mechanizmai.

(175)

Pirma, reikalauta, kad RTP teiktų viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymo ataskaitas ir planus, kartu pateikdama savo audito biuro ekspertų išvadą. RTP pateikė 1993–1998 m. viešosios paslaugos ataskaitas, kuriose aprašytas kiekvieno viešosios paslaugos įpareigojimo vykdymas ir nurodytos kiekvieno viešosios paslaugos įpareigojimo vykdymo sąnaudos, apskaičiuotos taikant analitinę apskaitos sistemą.

(176)

Antra, Finansų ministras ir už žiniasklaidą atsakingas Vyriausybės narys atliko viešosios paslaugos sutarties laikymosi auditą, o Finansų generalinis inspektorius atliko finansinio plano auditą.

(177)

Trečia, reikėjo atlikti metinius išorės auditus. Komisija negali sutikti su Portugalijos argumentu, pakartotu Teismui priėmus sprendimą byloje T-442/03, kad iš tikrųjų atliktas viešosios paslaugos ataskaitų išorės auditas, todėl tolesnių veiksmų imtis nereikėjo. Padėtį prieš priimant 2003 m. spalio 15 d. sprendimą galima aprašyti taip:

(178)

Tačiau atsižvelgdama į Teismo išvadas byloje T-442/03, ypač į to sprendimo 232–256 punktus, Komisija negalėjo pasitikėti vien šio sprendimo 177 konstatuojamojoje dalyje nurodytais (trumpais) audito pranešimais dėl viešosios paslaugos ataskaitų, bet priėmė Portugalijos pasiūlymą atlikti išorės auditą remiantis esamomis visų susijusių metų viešosios paslaugos ataskaitomis. Taigi, buvo atliktas 1992–1997 m. RTP viešosios paslaugos įpareigojimų išorės auditas. 1992 m. išorės auditas atliktas nepaisant to, kad neparengta viešosios paslaugos ataskaita. Vis dėlto, vertindamas, ar įvykdytas viešosios paslaugos įpareigojimas, išorės auditorius rėmėsi kitu dokumentu. 1998 m. išorės auditas neatliktas, nes – to neginčijo nei SIC – buvo parengta toliau šio sprendimo 186–188 konstatuojamosiose dalyse nurodyta 1998 m. išorės audito BDO Binder ataskaita.

(179)

Naujuosius 1992–1997 m. auditus rengė nacionalinė žiniasklaidos reguliavimo institucija, t. y. Entidade Reguladora para a Comunicação Social (ERC). ERC yra nepriklausoma administracinė įstaiga, kuriai pagal Portugalijos Konstituciją pavesta užtikrinti, be kita ko, taisyklių ir įstatymų, kuriais reglamentuojama žiniasklaidos veikla, laikymąsi. Ji rengė reikiamus 1992–1997 m. auditus, sudarydama rangos sutartį su išorės audito įmone Pedro Roque, kuri yra nepriklausoma nuo RTP.

(180)

Kadangi nuo 1992 m. iki 2010 m., kai vykdyti viešosios paslaugos ataskaitų auditai, praėjo daug laiko, buvo sunku įvertinti visus duomenis. Todėl šis tyrimas ir naujieji auditai truko ilgai. Vis dėlto galiausiai auditus buvo galima atlikti, nes jau turėta viešosios paslaugos ataskaitas (išskyrus 1992 m.), taigi, vykdydami auditą auditoriai turėjo kuo remtis. 1992–1997 m. auditų rezultatai pateikti Komisijai.

(181)

Išorės auditų ataskaitose nurodyta, kad auditoriai buvo įgalioti įvertinti ir patikrinti RTP televizijos teiktas visuomeninio transliavimo paslaugas ir už šią užduotį gautas išmokas. Šiose ataskaitose aprašyta vertinta informacija. Be kita ko, nurodomas Įstatymas Nr. 58/90 (Visuomeninio transliavimo aktas, Įstatymas Nr. 21/92 dėl RTP reorganizavimo, viešosios paslaugos sutartys, metinės ataskaitos ir metinių ataskaitų išorės auditų ataskaitos, Viešosios veiklos planas ir biudžetas (Plano de Actividades e Orçamento do Serviço Público), atitinkamų metų viešosios paslaugos ataskaitos (Relatorio sobre o Cumprimento das Obrigacaoes do Servico Publico, RCOSP). Audito ataskaitose nurodyta, kad kai kurie dokumentai per ilgą laikotarpį praėjusį nuo 1992–1997 iki 2010 m. audito sutarties sunaikinti, todėl tam tikros informacijos trūko. Todėl audito ataskaitose daugiausia dėmesio skirta esamoms, ypač viešosios paslaugos, ataskaitoms (89) ir patvirtintoms metinėmis ataskaitomis.

(182)

Nepaisant šių sunkumų atsiradusių dėl praėjusio ilgo laikotarpio, auditoriai sugebėjo pagal sutartį atlikti auditus ir įvertinti RTP televizijos viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymą bei gautą kompensaciją. Auditų ataskaitose aiškiai nurodyta, kad auditoriai galėjo įveikti dėl laiko atotrūkio susidariusius sunkumus ir atlikti auditus. Pvz., nors, kaip nurodė auditoriai, nebuvo galima atsižvelgti į sąnaudų apskaičiavimo kriterijus ir sąnaudų paskirstymo metodus, pasirodė, kad tai ne kliūtis atlikti auditą ir prieiti prie teigiamos išvados. Apibendrinamojoje ataskaitoje tvirtinama, kad „visos RTP sąnaudos ir pajamos pagrįstos prielaida, kad jos veikla susijusi tik su visuomeninės televizijos paslaugų teikimu, o dabartiniai auditai pagrįsti finansinėmis ataskaitomis, kurių auditą atliko įmonės vidaus auditorius ir išorės auditoriai, ir kuriuos atlikus nenustatyta jokių svarbių faktų, išskyrus išsamiai aprašytuosius metinėse ataskaitose“ (90). Komisija jau nustatė (žr. šio sprendimo 18 konstatuojamąją dalį), kad tiriamu laikotarpiu RTP vykdė tik viešosios paslaugos veiklą, o komercinę veiklą vykdė teisiškai nepriklausomos RTP patronuojamosios įmonės. Taigi sąnaudų paskirstymo kriterijai svarbūs tik paskirstant sąnaudas RTP patirtų viešosios paslaugos sąnaudų kategorijoje, todėl jie neturėtų turėti įtakos bendroms viešosios paslaugos sąnaudoms.

Komisija nustatė, kad vertindami finansinę informaciją auditoriai galėjo teisėtai pasitikėti metinėmis finansinėmis ataskaitomis, prie kurių visada būdavo pridedamos audito ataskaitos, kuriomis būdavo patvirtinamas RTP ataskaitų tikslumas. Viešosios paslaugos sutartyse nurodyta, kad viešųjų paslaugų ataskaitos išorės audito tikslas yra patikrinti, ar RTP įvykdė jai nustatytus viešosios paslaugos įpareigojimus ir ar kompensacija už viešosios paslaugos teikimą atitinka šių įpareigojimų vykdymo sąnaudas. Todėl, kadangi tiriamo laikotarpio viešosios paslaugos finansiniai duomenys buvo susiję su RTP teikta viešąja paslauga, siekiant patikrinti, ar patirtos sąnaudos atitinka viešosios paslaugos įpareigojimą, reikėjo atlikti tolesnį nepriklausomą patikrinimą.

(183)

Išorės auditoriai tai patvirtina. Tikrindami 1992–1997 m. auditoriai priėjo prie išvados, kad „iš esmės RTP televizija įvykdė koncesijos sutartyje nustatytus transliavimo įsipareigojimus kiekybės atžvilgiu, ypatingą dėmesį skirdama transliacijų turinio įsipareigojimui“. Auditoriai tvirtina: „išanalizavę esamus dokumentus, t. y. auditoriaus ir teisės aktuose nustatyto audito komiteto ataskaitas, nenustatėme faktų, kuriais remdamiesi galėtume daryti išvadą, kad pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su vykdytų viešosios paslaugos teikimo užduočių ir tikrųjų bei faktinių sąnaudų apmokėjimo atitiktimi, yra esminių iškraipymų, kurie galėtų daryti įtaką jų atitikčiai tuo metu galiojusiems teisės aktams“ (91).

(184)

Keliose audito ataskaitose nurodyta, kad RTP būtų galėjusi prašyti didesnės kompensacijos, bet negalėjo to daryti atsižvelgdama į viešosios paslaugos sąlygas, išdėstytas ankstesniosios viešosios paslaugos sutarties 15 straipsnio 4 dalyje ir 1996 m. naujosios viešosios paslaugos sutarties 19 straipsnio 3 dalyje. Atskirose 1994, 1996 ir 1997 m. išorės audito ataskaitose nurodyti RTP televizijos teikiant viešąją paslaugą iš tikrųjų patirtų didelių sąnaudų ir už tai gautos kompensacijos, kuri buvo daug mažesnė nei patirtos sąnaudos, skirtumai (92). Galutinėje apibendrinamojoje visų tikrintų metų ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad „visais metais skirtos ir išmokėtos kompensacinės išmokos buvo mažesnės už kiekvienoje RCOPS (Relatório sobre o cumprimento das obrigações de serviço público, viešosios paslaugos ataskaitos) nurodytas sumas“ (93).

(185)

Kai kurių auditų (išskyrus 1992 ir 1993 m.) ataskaitose nurodyta, kad RTP viršijo teisinį reklamos apribojimą, t. y. transliavo daugiau reklamos nei leista pagal viešosios paslaugos sutartis. Remiantis Transliavimo komunikatu, į RTP televizijos už šią reklamą gautas pajamas reikia atsižvelgti skaičiuojant viešosios paslaugos sąnaudas, nes viešosios paslaugos, įskaitant reklamos, pajamas reikėtų įtraukti apskaičiuojant įmonės viešosios paslaugos finansavimo poreikius.

Tai, kad viršyti reklamos apribojimai, neturėjo įtakos auditorių analizės rezultatams, kad per visą 1992–1997 m. laikotarpį kompensacija už teiktą viešąją paslaugą atitiko RTP vykdytas viešosios paslaugos užduotis ir kad kompensacija nebuvo per didelė. Portugalija taip pat patvirtino, kad į visą 1994, 1995 ir 1996 m. iš reklamos gautą pelną (taip pat įskaitant gautą viršijus leidžiamą reklamos laiką) atsižvelgta, o viešosios paslaugos finansavimo poreikis atitinkamai sumažintas (94). 1996 m. atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip nurodyta naujosios viešosios paslaugos sutarties 15 straipsnyje, siekiant nustatyti kompensaciją sumuojant visas viešosios paslaugos sąnaudas, negalima atsižvelgti į kanalų veiklos pelną. Šis pelnas apima reklamos pajamas. Portugalija aiškiai patvirtino, kad reklamos pelnas iš reikalaujamos kompensacijos sumos išskaitytas (95).

(186)

Išorės audito įmonė BDO Binder tyrė 1998 m. RTP viešosios paslaugos įpareigojimų ir su jais susijusių sąnaudų ryšį. BDO Binder ataskaitoje pateiktos kelios rekomendacijos ateičiai ir pasiūlyta stiprinti RTP vidaus kontrolę siekiant užtikrinti atitiktį vidaus taisyklėms, bet nenurodyta, kad RTP gavo per didelę kompensaciją už vykdytas viešosios paslaugos užduotis arba kad nebūtų galima pasitikėti RTP parengtose viešosios paslaugos ataskaitose nurodytais ir į 2003 m. spalio 15 d. Komisijos sprendimą įtrauktais skaičiais. Konkretūs duomenys BDO Binder ataskaitoje pateikti nurodant, kad nesudarytas tam tikro turto inventorius. Vis dėlto, atrodo, BDO Binder ataskaitoje labiau kritikuojama tai, kad nesudarytas turto inventorius, (96) o ne daroma išvada, kad atitinkamos investicijos nevykdytos ir kad klaidingai atsiskaityta už investicijų sumas. Vis dėlto, kaip pabrėžė Portugalija, atitinkamų investicijų duomenys bet kuriuo atveju neįtraukti apskaičiuojant kompensaciją, todėl pagrindinio kapitalo nusidėvėjimo sąnaudų kompensuoti nebuvo galima.

(187)

Viršyto reklamos laiko atžvilgiu BDO Binder ataskaitoje nustatyta, kad į visas reklamos pajamas atsižvelgta apskaičiuojant viešosios paslaugos finansavimo poreikį. Ir šiuo atžvilgiu nė dėl vieno iš šių veiksnių auditoriai negalėjo pateikti neigiamos išvados apie RTP viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymą arba nurodyti per didelės kompensacijos.

(188)

Vis dėlto šio sprendimo analizei svarbiausia BDO Binder ataskaitos išvada (jos SIC neginčijo), kad RTP už viešosios paslaugos įpareigojimų įvykdymą būtų galėjusi reikalauti 25 mlrd. PTE, bet gavo tik 14 mlrd. PTE. Kitaip tariant, BDO Binder ataskaitoje per didelės kompensacijos nenurodyta – kaip tik prieita prie priešingos išvados.

(189)

Sprendime NN 31/06 dėl RTP restruktūrizavimo nurodyta, kad vykdydama išorės auditą PriceWaterhouse Coopers tikrino, ar Portugalijos valdžios institucijų pateikta finansinė informacija atitiko RTP 1991–2003 m. metines finansines ataskaitas, į viešosios paslaugos audito ataskaitas įtrauktas sumas ir kitus informacijos šaltinius, laikytus svarbiais siekiant užtikrinti nurodytų auditų atitiktį (žr. Sprendimo NN 31/06 38 konstatuojamąją dalį). PWC audito ataskaitoje duomenys patvirtinti nepateikiant reikšmingų pastabų (Sprendimo NN 31/06 52 konstatuojamoji dalis). PWC audito ataskaitoje aiškiai patvirtinta, kad RTP televizijos gauta kompensacija už teiktą viešąją paslaugą atitiko Ministrų tarybos sprendimuose nurodytas sumas (žr. Sprendimo NN 31/06 41 konstatuojamąją dalį ir 39 lentelę). PWC audito ataskaitoje pateikta pastaba dėl apskritai nepakankamo RTP finansavimo. Nurodyta, kad be viešosios paslaugos užduočių, kurias buvo galima kompensuoti pagal viešosios paslaugos sutartis, RTP vykdė viešosios paslaugos užduotis, už kurias nebuvo galima prašyti kompensacijos iš valstybės. Sprendime NN 31/06 Komisija padarė išvadą, kad todėl rengiant PWC audito ataskaitą buvo galima pagrįstai remtis RTP finansinėmis ataskaitomis, ir nustatė, kad RTP veikla iš tikrųjų buvo nuolat nepakankamai finansuojama. Todėl šiame sprendime, kartu su viešosios paslaugos išorės auditų ataskaitomis, PWC audito ataskaita galima remtis kaip dar vienu įrodymu, kad duomenys, kuriuos Komisija įtraukė į Sprendimą 2005/403/EB, buvo tikslūs.

(190)

Dėl skundo pateikėjos tvirtinimo, kad reikėtų atsižvelgti į valstybės auditoriaus Tribunal de Contas ataskaitą Nr. 8/2002, reikia pažymėti, kad Komisija, pateikdama vertinimą šiame sprendime, iš tikrųjų atsižvelgė į šią ataskaitą. Pirma, reikia pripažinti, kad, – su tuo sutiko ir SIC, – audito ataskaita Nr. 8/2002 apima 1997–2000 m., todėl ji svarbi tik 1997 ir 1998 m. atžvilgiu. Nors šioje ataskaitoje nurodyti ir ankstesnių metų duomenys, jie pateikti siekiant aprašyti bendruosius finansinius RTP pokyčius, bet nebuvo įtraukti į Audito Rūmų tyrimą.

(191)

Svarbiausia, kad ataskaitoje Nr. 8/2002 nenurodyta RTP finansavimo pažeidimų arba, kad 1997–2000 m. (arba kuriais nors kitais metais) skirta per didelė kompensacija. Priešingai – ataskaitoje Nr. 8/2002 kelis kartus nurodyti struktūriniai finansiniai RTP sunkumai. Taigi remdamasi ataskaita Nr. 8/2002 Komisija negali išskirti tam tikrų išmokų kaip per didelės kompensacijos arba neteisėtos valstybės pagalbos. Ataskaitoje Nr. 8/2002 kaip tik aiškiai patvirtinta, kad nuo 1993 m. iki 1999 m. pabaigos RTP galėjo išlikti gyvybinga tik vis labiau įsiskolindama.

(192)

Kaip nurodė skundo pateikėja, ataskaitoje Nr. 8/2002 kelis kartus kritikuojamas įmonės valdymas ir nurodomas neveiksmingumas, kurio būtų buvę galima išvengti. Ataskaitoje Nr. 8/2002 nustatytas tikslas bendrai apžvelgti RTP valdymą ir visuomeninės televizijos paslaugos teikimą veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo požiūriu. Kaip pažymėjo skundo pateikėja, ataskaitoje Nr. 8/2002 nurodyta, kad RTP struktūra buvo nelanksti, kad buvo per daug darbuotojų ir kad viešoji paslauga teikta neveiksmingai. Ataskaitoje Nr. 8/2002 taip pat kritikuojama labai neapibrėžta ir nekonkreti viešosios paslaugos įgaliojimų ir viešosios paslaugos sutarčių koncepcija, kuria, valstybės auditoriaus teigimu, skatinamas valdymo neveiksmingumas.

(193)

Tačiau RTP viešosios paslaugos įgaliojimų koncepciją Komisija tyrė 2003 m. lapkričio 15 d. sprendime. Byloje T-442/03 Teismas patvirtino, kad plati RTP įgaliojimų apibrėžtis priimtina (97). Tariamo neveiksmingumo klausimu Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tai nėra tas aspektas, į kurį reikėtų atsižvelgti taikant Transliavimo komunikatą.

(194)

Trečiasis kriterijus, kurį Komisija turėtų įvertinti, yra tai, ar finansavimas proporcingas grynosioms viešosios paslaugos sąnaudoms.

(195)

Transliavimo Komunikate aprašyti kriterijai, kuriais remdamasi Komisija vertina valstybės finansavimo proporcingumą. Reikalaujama, kad valstybės pagalba neviršytų grynųjų viešosios paslaugos misijos sąnaudų ir kad neatsirastų rinkos iškraipymų, kurie nėra būtini viešųjų paslaugų misijai vykdyti (98).

(196)

Pirma, siekiant tiksliai apskaičiuoti viešųjų paslaugų veiklos sąnaudas, Transliavimo komunikate reikalaujama, kad būtų tinkamai paskirstytos viešųjų paslaugų ir komercinės veiklos sąnaudos ir pajamos.

(197)

Kaip nurodyta šio sprendimo 61–67 konstatuojamosiose dalyse, viešųjų paslaugų sutartyse apibrėžtas RTP televizijos taikytinas sąnaudų ir pajamų paskirstymo metodas. Šiuo atveju Komisijos užduotis iš esmės palengvinta, nes RTP taikė analitinę apskaitos sistemą, pagal kurią galima apskaičiuoti tinkamas finansuoti kiekvieno kompensuotino viešosios paslaugos įpareigojimo vykdymo sąnaudas.

(198)

Taikant šią sistemą kiekvienas tinkamų finansuoti išlaidų elementas priskiriamas tam tikrai veiklai ir po to, remiantis objektyviais apskaitos principais, suskaidomas į įvairias kompensuotinas RTP viešosios paslaugos užduotis.

(199)

Vykdant kiekvieną viešosios paslaugos užduotį gautos pajamos atimamos iš viešosios paslaugos veiklos sąnaudų, todėl taikant šią sistemą metinės kompensacinės išmokos apskaičiuojamos tik pagal grynąsias kiekvieno viešosios paslaugos įpareigojimo sąnaudas (žr. šio sprendimo 65 konstatuojamąją dalį).

(200)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad sąnaudų apskaičiavimo parametrai nustatyti objektyviai ir skaidriai.

(201)

Vis dėlto taikant sąnaudų kompensavimo taisykles gali būti nepakankamai įvertinamos tikrosios grynosios RTP viešosios paslaugos sąnaudos, o tai gali lemti nepakankamą struktūrinį tikrųjų finansavimo poreikių finansavimą.

(202)

Kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje, pagal viešosios paslaugos sutartyse nustatytą sąnaudų skaičiavimo metodą apskaičiuojant metines kompensacines išmokas neįtrauktos tam tikros viešosios paslaugos sąnaudos (99). Be to, Portugalija Komisiją informavo, kad, nors už gautas metines kompensacines išmokas RTP turėjo mokėti PVM, pagal apskaitos taisykles į šias sąnaudas nebuvo galima atsižvelgti (žr. 94 konstatuojamąją dalį). Galiausiai į viešosios paslaugos ataskaitas RTP įtraukė ne visas investicijas į viešosios paslaugos įrangą, nors į jas atsižvelgta finansinėse ataskaitose (žr. 67 konstatuojamąją dalį).

(203)

Tačiau pagal Amsterdamo protokolą visuomeninių transliuotojų finansavimą užtikrina valstybė narė. Šiuo atveju Portugalija nusprendė nekompensuoti kai kurių paslaugos teikėjo užduočių vykdymo sąnaudų.

(204)

Tiriamu atveju valstybė ne tik skyrė RTP televizijai metines kompensacines išmokas, bet ir papildomą finansavimą didindama akcinį kapitalą, skirdama paskolas ir leisdama sudaryti sutartį su įstaiga, atsakinga už socialinio draudimo sistemą. Pagal Transliavimo komunikato 57 dalį Komisija turi išanalizuoti, ar visos priemonės proporcingos grynosioms viešosios paslaugos sąnaudoms. Tik jei jos proporcingos, galima laikyti, kad RTP finansavimas suderinamas su SESV 106 straipsnio 2 dalimi.

(205)

Komisija taip pat mano, kad RTP televizijai nustatytus viešosios paslaugos įpareigojimus, kurie nėra tinkami finansuoti pagal viešosios paslaugos sutartis, galima laikyti teisėtais ir aiškiai apibrėžtais valstybės paslaugų teikėjui oficialiai nustatytais viešosios paslaugos įpareigojimais. Todėl pagal valstybės pagalbos taisykles Portugalija gali finansuoti visas grynąsias RTP viešosios paslaugos sąnaudas.

(206)

207 konstatuojamosios dalyje pateiktoje 6 lentelėje apžvelgiamos pagal sąnaudų apskaitos taisykles apskaičiuotos RTP viešosios paslaugos sąnaudos (investicinės ir grynosios veiklos sąnaudos) ir už investicijas bei veiklos sąnaudas gauta kompensacija.

(207)

Pirma, nurodytos investicijos į viešosios paslaugos įrangą (5 lentelė) ir investicijoms finansuoti skirta kompensacija (2 lentelė). Antra, nurodytos grynosios RTP veiklos sąnaudos (4 lentelė) ir už jas gautos kompensacinės išmokos (1 lentelė). Galiausiai lentelėje nurodyta nauda, gauta iš vienkartinės pagalbos pagal sutartį su socialinio draudimo įstaiga, ir 1998 m. paskola.

6   lentelė

Finansavimo poreikių ir kompensacijos už viešosios paslaugos grynąsias veiklos sąnaudas taikant apskaitos taisykles suvestinė

(208)

Kaip pabrėžta 201 ir 202 konstatuojamosiose dalyse, taikant Portugalijos pasirinktą metinių kompensacinių išmokų sistemą buvo nepakankamai įvertintos tikrosios RTP vykdytos viešosios paslaugos sąnaudos. Taikant šią sistemą susidarė skola. Antrajame etape Portugalija, siekdama išlaikyti RTP finansinę pusiausvyrą, RTP viešąsias paslaugas finansavo vienkartinėmis priemonėmis.

(209)

Kaip matyti iš 207 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 6 lentelės, kapitalo injekcijomis už viešosios paslaugos investicijas kompensuota 26 736,8 mln. PTE per daug, o veiklos sąnaudų finansavimo kompensacinėmis išmokomis ir kitomis vienkartinėmis priemonėmis trūkumas siekė iki 28 755,1 PTE. Nors kapitalo injekcijos daugiausia buvo skirtos investicijoms į įrangą finansuoti, jos taip pat naudotos susidariusiai skolai grąžinti.

(210)

Iš 207 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 6 lentelės taip pat matyti, kad kompensacija buvo iš viso 2 018,3 mln. PTE mažesnė už grynąsias viešosios paslaugos sąnaudas (iš 28 755,1 PTE atėmus 26 736,8 mln. PTE). Todėl Komisija daro išvadą, kad tiriamu laikotarpiu bendras valstybės finansavimas pagal Sąjungos taisykles yra proporcingas grynosioms RTP viešosios paslaugos veiklos sąnaudoms. Šis faktas nesikeičia, jei manoma, kad, priešingai nei pirmiau manė Komisija, atleidimas nuo 11 000 000 PTE registracijos mokesčių taip pat yra valstybės pagalba (žr. šio sprendimo 119 ir 120 konstatuojamąsias dalis). NET ir įtraukus šią sumą RTP finansavimo trūkumas sudaro 2 007,3 mln. PTE.

(211)

Komisija mano, kad RTP gauta suma buvo net mažesnė už bendras grynąsias jai valstybės nustatytų įsipareigojimų vykdymo sąnaudas, nes į 207 konstatuojamojoje dalyje pateiktą 6 lentelę įtrauktos ne visos 1992–1998 m. RTP viešosios paslaugos sąnaudos.

(212)

Pagal Transliavimo komunikatą Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės finansavimas būtų proporcingas grynosioms viešosios paslaugos teikimo sąnaudoms, bet taip pat, kad su viešosios paslaugos veikla susijusios komercinės veiklos, kurios pajamų dalies negalima teisingai priskirti, atžvilgiu neatsirastų rinkos iškraipymų, kurie nėra būtini viešosios paslaugos užduočiai vykdyti. Toks iškraipymas atsirastų, jei, siekdama sumažinti konkurentų pajamas, RTP sumažintų reklamos kainas rinkoje (101). Tokiu atveju RTP nepadidintų savo komercinės veiklos pajamų, tik bereikalingai padidintų valstybės finansavimo poreikį. Transliavimo komunikate nurodyta, kad jei toks elgesys pasireikštų, jis negalėtų būti vertinamas kaip būdingas transliuotojui priskirtai viešosios paslaugos teikimo užduočiai (102).

(213)

2001 m. lapkričio 15 d. sprendime pradėti tyrimo procedūrą Komisija nurodė, kad, jei būtų nustatytas toks elgesys, ji į tokius iškraipymus ir dėl jų padidėjusį valstybės finansavimo poreikį atsižvelgtų vertindama galimą per didelę kompensaciją. Tame procedūros etape Komisija pažymėjo, kad remdamasi tuo metu turėta informacija ji negalėjo nustatyti, ar RTP taip elgėsi (103).

(214)

Paskelbusi kvietimą teikti pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimo procedūrą šioje byloje Komisija negavo iš RTP konkurentų pastabų, kuriose būtų nurodomas arba įrodomas antikonkurencinis RTP elgesys komercinėse rinkose, dėl kurio galėjo būti skirtas su Sutartimi nesuderinamas padidintas valstybės finansavimas (104).

(215)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad nėra požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie tokį elgesį. Todėl ji daro išvadą, kad, neatrodo, jog RTP elgesys komercinėse rinkose buvo antikonkurencinis ir kad dėl to būtų padidėjęs valstybės finansavimo poreikis, taip pat, kad dėl tokio elgesio būtų buvusi skirta per didelė kompensacija.

(216)

Taigi Komisija daro išvadą, kad sutartį su įstaiga, atsakinga už socialinį draudimą, kapitalo injekcijas ir subordinuotąją paskolą, taip pat laikiną atleidimą nuo registracijos mokesčių reikėtų laikyti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tačiau RTP finansavimas vienkartinėmis priemonėmis yra suderinamas su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį. Bendras finansavimas yra proporcingas grynosioms aiškiai apibrėžtų, patikėtų viešosios paslaugos įpareigojimų sąnaudoms. Todėl valstybės finansavimas nedarė poveikio prekybos sąlygoms ir konkurencijai Sąjungoje tiek, kad prieštarautų Sąjungos interesams pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį (105).

(217)

Komisija mano, kad Portugalija neteisėtai įgyvendino vienkartines pagalbos priemones, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį (106). Tai netaikoma laikinam atleidimui nuo notarinio patvirtinimo ir paskelbimo mokesčių pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalį, nes šios priemonės nelaikomos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(218)

Kaip nurodyta 143 konstatuojamojoje dalyje, Komisija daro išvadą, kad 1993 m. sutartis su įstaiga, atsakinga už socialinį draudimą, 1994–1997 m. kapitalo injekcijos ir 1998 m. paskola yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Atleidimas nuo registracijos mokesčių pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalį ir nuolatinis atleidimas nuo mokesčių pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį taip pat yra valstybės pagalba. Vienkartinės priemonės suteiktos naudojant valstybinius išteklius ir jomis remiant RTP galėjo būti iškraipyta konkurencija vidaus rinkoje ir daromas poveikis prekybai.

Šios vienkartinės priemonės neatitinka Altmarko sprendime nustatytų sąlygų, nes jų negalima laikyti kompensavimo sistemos, kurios kriterijai objektyviai ir skaidriai nustatyti iš anksto, dalimi. Be to, akivaizdu, kad RTP pasirinkta ne taikant viešųjų pirkimų procedūrą, kuria užtikrinamos mažiausios įmanomos sąnaudos, ir nėra požymių, kad vienkartinių išmokų suma būtų nustatyta remiantis sąnaudų, kurias patirtų tipinė įmonė, analize.

(219)

SESV 106 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikytina vienkartinėms priemonėms, išskyrus nuolatinį RTP atleidimą pagal Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį. Kaip išnagrinėta, priemonėmis buvo kompensuoti aiškiai apibrėžti RTP televizijai Įstatymu Nr. 21/92 ir viešosios paslaugos sutartimis pakankamai patikėti viešosios paslaugos įpareigojimai. Vienkartinės priemonės yra proporcingos grynosioms RTP viešosios paslaugos veiklos sąnaudoms. Vienkartinėmis priemonėmis konkurencija neiškraipoma tiek, kad prieštarautų Sąjungos interesui, nes priemonės yra proporcingos grynosioms RTP viešosios paslaugos sąnaudoms. RTP elgesys vykdant komercinę veiklą taip pat nebuvo antikonkurencinis.

(220)

Komisija mano, kad Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalyje numatytas nuolatinis atleidimas yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, nes šios priemonės negalima laikyti kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį. Todėl Portugalija tą įstatymą turėtų panaikinti. Portugalija taip pat turėtų užtikrinti, kad bet kokia pagal tą įstatymą RTP televizijai suteikta pagalba būtų susigrąžinta.

(221)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktas išvadas Komisija,

a)

1993 m. sutartimi su įstaiga, atsakinga už socialinį draudimą, Portugalijos RTP televizijai pakeistas 1 206 mln. PTE skolos grąžinimo terminas;

b)

1994–1997 m. 46 800 mln. PTE kapitalo injekcijos;

c)

1998 m. suteikta 20 000 mln. PTE paskola;

d)

Portugalijos įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas atleidimas nuo 11 000 000 PTE registracijos mokesčių.

a)

išsamų priemonių, kurių imtasi siekiant panaikinti Įstatymo Nr. 21/92 11 straipsnio 2 dalį, aprašą;

b)

bendrą iš RTP susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

c)

išsamų priemonių, kurių imtasi arba ketinama imtis siekiant įvykdyti šį sprendimą, aprašą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad RTP televizijai nurodyta grąžinti pagalbą.