9.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 232/19

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) (toliau – pirminis antisubsidijų tyrimas). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (3) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkerių metų laikotarpiui. Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai (toliau – paskutinysis peržiūros tyrimas) kompensacinės priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (4). Šios kompensacinės priemonės – tai specifiniai muitai. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR/t muito norma.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (5) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET (toliau – pirminis antidempingo tyrimas). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (6) nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkerių metų laikotarpiui. Pasibaigus paskutiniajam peržiūros tyrimui antidempingo priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008. Nustatytos priemonės buvo specifiniai antidempingo muitai, lygūs žalos pašalinimo lygiui. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams buvo 87,5–200,9 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 153,6 EUR/t muito norma (toliau – galiojančios antidempingo priemonės).

(3)

Sprendimu 2000/745/EB (7) Komisija priėmė keleto eksportuojančių gamintojų įsipareigojimų pasiūlymus (toliau – įsipareigojimas), kuriuose nustatyta minimali importo kaina.

(4)

Indijos eksportuojantis PET gamintojas Reliance Industries Limited (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašyta tirti tik pareiškėjo bendrovės subsidijavimo aspektus. Pareiškėjas taip pat prašė atlikti dabartinių antidempingo priemonių peržiūrą. Antidempingo ir kompensaciniai muitai kitiems eksportuotojams taikomi importuojamiems pareiškėjo gaminamiems produktams, o pareiškėjo produktų pardavimas Sąjungai reglamentuojami įsipareigojimu.

(5)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad taikyti galiojančią priemonę ir taip kompensuoti kompensuotino subsidijavimo daromą žalą nebėra būtina. Pareiškėjas visų pirma pateikė prima facie įrodymų, kad jam teikiamos subsidijos suma yra gerokai mažesnė nei šiuo metu jam taikoma muito norma. Bendras subsidijos lygis iš esmės sumažėjo dėl to, kad labai sumažėjo išmokos, gaunamos pagal Muito sumažinimo leidimo schemą (toliau – MSLS).

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2010 m. birželio 10 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (8) pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros (toliau – dabartinė peržiūra) inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Atliekant peržiūrą nagrinėti tik su pareiškėju susiję subsidijavimo aspektai.

(7)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(8)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija pareiškėjui ir Indijos Vyriausybei nusiuntė klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymą.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Mumbajuje, Indijoje, ir Indijos Vyriausybės patalpose Naujajame Delyje (Užsienio prekybos generalinio direktorato ir Prekybos ministerijos patalpose) ir Mumbajuje (Užsienio prekybos generalinio direktorato regioniniame biure).

(11)

Atliekant subsidijavimo tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(12)

Komisija 2010 m. birželio 10 d. (9) paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę dabartinių antidempingo priemonių peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (10) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 3 dalį, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas.

(13)

Atliekant gretutinį antidempingo tyrimą nustatyta, kad su dempingu susijusios aplinkybės iš esmės ir ilgam nepasikeitė, todėl šis tyrimas baigtas nekeičiant pareiškėjui šiuo metu taikomų antidempingo priemonių.

(14)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(15)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamas ir Sąjungai parduodamas nagrinėjamasis produktas bei Indijoje gaminamas ir vidaus rinkoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Kadangi dabartine peržiūra nustatomas tik su pareiškėju susijęs subsidijavimas, dėl Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungos rinkoje parduodamo produkto jokių išvadų nepadaryta.

(16)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir pareiškėjo pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(17)

Pirmiau nurodytos a–e schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šiuo PTL yra susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai – Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Pastarasis įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio mėn. Be to, dokumentų Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(18)

Schema, nurodyta f punkte, pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(19)

Schemos, nurodytos g punkte, veikimą administruoja Gudžarato Vyriausybė, ir ji yra pagrįsta šios Vyriausybės vykdoma pramonės paskatų politika.

(20)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30A skyriuose.

(21)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 22 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir metiniams poreikiams turi su finansuojančiais gamintojais susieti eksportuojantys gamintojai ir eksportuojantys prekiautojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys eksportuojantys gamintojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS tariamam eksportui turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai, teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gaminančių eksportuotojų tiekėjai.

(22)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i)   fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas gaminant galutinį eksportuojamą produktą. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Leidime nurodoma leistina importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį;

ii)   metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Leidimo turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą galutinį produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą;

iii)   tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis eksportuojantis gamintojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti ILS tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą;

iv)   tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti kaip „tariamai eksportuojamus“Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.2 dalies b–f, g, i ir j punktuose nurodytų kategorijų pirkėjams. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiamos prekės yra neišgabenamos iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei prekės pagamintos Indijoje, pvz., prekių tiekimas EOĮ arba specialiojoje ekonominėje zonoje esančiai bendrovei;

v)   Išankstiniam išleidimo įsakymui: ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.3 dalyje (t. y. ILS tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto atleidimui nuo muitų ir galutinio akcizo grąžinimui). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui drobeko ir (arba) muitų grąžinimo forma. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

vi)   kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat taikoma išankstinio leidimo turėtojui taikomam vietos tiekimui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl vidaus akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas panaikina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami iš vietos šaltinių, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis numatomo eksporto lengvatomis, nurodytomis Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.3 dalyje (t. y. ILS tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto drobekui ir galutinio akcizo grąžinimui).

(23)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjui nuolaidos taikytos tik pagal vieną su nagrinėjamuoju produktu susijusią poschemę, t. y. tariamam eksportui taikomą ILS. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(24)

Dėl naudojimosi ILS tariamam eksportui per PTL: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir eksporto įsipareigojimo kiekį ir vertę bei įrašo juos leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN yra nustatytos daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos Indijos Vyriausybės.

(25)

Kad Indijos valdžios institucijos galėtų patikrinti, išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo pildyti faktinį pagal kiekvieną leidimą importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio registrą, ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 dalys bei 23 priedėlis). Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(26)

Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo leidimo išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(27)

Importuojamų žaliavų ir eksportuotų galutinių produktų ryšių nenustatyta. Reikalavimus atitinkančios žaliavos taip pat gali būti pirminiams produktams gaminti naudojamos žaliavos. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo 25 konstatuojamojoje dalyje minėto visuose leidimuose privalomo pildyti suvartojimo registro, kurį tikrina nepriklausomas apskaitininkas. Nepaisant to, kad pareiškėjas pažeidė šį reikalavimą, jis naudojosi ILS lengvatomis, kurios, be to, atsižvelgiant į nustatytas per dideles SIN, buvo didesnės nei numatyta pagal jas reglamentuojančias teisines nuostatas.

(28)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje, yra subsidija, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria tiriamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(29)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS taikymas tariamam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl ILS laikoma konkrečia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(30)

Todėl dabartine peržiūra patvirtinta, kad pagrindinės šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (drobeko apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio drobeko apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių muitų grąžinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes, kaip nustatyta, jos yra pernelyg didelės, be to, nustatyta, kad perviršinių lengvatų Indijos Vyriausybė nesusigrąžina. Iš tiesų, Indijos Vyriausybė nevykdė faktinės kontrolės remiantis teisingai tvarkomu faktinio suvartojimo registru. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Galiausiai patvirtinta, kad praktiškai neužtikrinamas pagal įstatymus privalomas atestuotų apskaitininkų dalyvavimas tikrinimo procese.

(31)

Todėl naudojimasis ILS tariamam eksportui yra kompensuotinas.

(32)

Jeigu netaikoma leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatytas ne tik perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos kompensavimas. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė atsisakytų išieškoti muitų suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis drobeko schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (negautų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(33)

Subsidijos suma pareiškėjui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal tariamo eksporto poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(34)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,52 % subsidijų norma.

(35)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(36)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(37)

Teisę pasinaudoti šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal SIN (žr. 24 konstatuojamąją dalį) ir atsižvelgiant į muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto MSLS norma per dabartinio tyrimo PTL buvo 8 %, taikant 58 Rs/kg viršutinę vertės ribą.

(38)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(39)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones, mokėti. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(40)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškų teikimo terminas yra trys mėnesiai po eksportavimo, bet, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 dalyje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % lengvatos sumos).

(41)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(42)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(43)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečia ir kompensuotina.

(44)

Šios schemos negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, kaip tvirtino pareiškėjas. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (drobeko apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio drobeko apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(46)

Nustatyta, kad pagal MSLS gauta nauda, daugiausia buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu. Todėl laikoma, kad pagal MSLS gauta nauda yra lygi kreditų, gautų už visus nagrinėjamojo produkto eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per PTL, sumai.

(47)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(48)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(49)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 7,52 % subsidijų norma.

(50)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(51)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(52)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal GPESS licenciją numatyta taikyti sumažintą 3 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos konkrečiam eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(53)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(54)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(55)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečia ir kompensuotina.

(56)

GPESS negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(57)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, naudojamas naftos chemijos segmente ir kituose sektoriuose, kuriuose pareiškėjui suteiktos lengvatos, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka komercinių kreditų palūkanų norma, kurią peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas taikė pardavimui.

(58)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta naftos chemijos segmento ir kitų sektorių, kuriems suteiktos lengvatos, eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas.

(59)

Pagal šią schemą per PTL nustatyta 1,49 % subsidijų norma.

(60)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 3.9.1–3.9.2.2 dalyse ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.14.1–3.14.3 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 3.20–3.20.3 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.8–3.8.2 dalyse.

(61)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(62)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlyje nurodytas šalis, suteikiamas 2,5–3 % FOB produktų eksporto pagal šią schemą vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikros rūšies eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(63)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(64)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie įvykdytą eksportą) kopijas, Indijos Vyriausybė neturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus.

(65)

TRS atitinka subsidijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, TRS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(66)

Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą ji laikoma konkrečia ir kompensuotina.

(67)

Šios schemos negalima laikyti leistina drobeko sistema arba pakaitinio drobeko sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (drobeko apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio drobeko apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos drobeko sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(68)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui už nagrinėjamojo produkto eksportą suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir schema besinaudojančio pareiškėjo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(69)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(70)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,87 % subsidijų norma.

(71)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo jokių lengvatų pagal TPS. Todėl šios schemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikėjo.

(72)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo jokių lengvatų pagal APMS. Todėl šios schemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikėjo.

(73)

Gudžarato valstijoje pramonės įmonėms, turinčioms teisę naudotis šia schema, taikomos lengvatos atleidimo nuo pardavimo ir pirkimo mokesčių ir (arba) šių mokesčių atidėjimo forma, skatinant ekonomiškai mažiau išsivysčiusių sričių pramonės plėtrą šioje valstijoje.

(74)

Išsamus šios Gudžarato Vyriausybės taikomos schemos aprašymas pateiktas 1995 m. rugsėjo 11 d. Gudžarato Vyriausybės nutarime Nr. INC-1095/2000(3)/I, 2006 m. balandžio 1 d. Vyriausybės pranešime, finansų departamentas, Nr. (GHN-43) VAT-2006/S.5(2)(2)-TH, ir Gudžarato pridėtinės vertės mokesčių taisyklių 18A taisyklėje (2006 m.).

(75)

Šios schemos teikiamomis lengvatomis gali naudotis bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba vykdo jau veikiančios pramonės įmonės plataus masto plėtrą ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose srityse. Tačiau yra sudaryti išsamūs tokios teisės neturinčių sektorių sąrašai, kuriuose nurodytoms bendrovėms, atliekančioms tam tikrų sričių veiklą, draudžiama naudotis tokiomis lengvatomis.

(76)

Pagal šią schemą bendrovės privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias sritis. Šios sritys, tai yra Gudžarato valstijoje esantys tam tikri teritoriniai vienetai, kurie pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomi į įvairias kategorijas, tačiau yra sričių, kurioms tokios paskatų schemos netaikomos arba jas taikyti draudžiama. Pagrindiniai paskatų sumos nustatymo kriterijai yra investicijų dydis ir sritis, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė.

(77)

Paskatos gali būti suteikiamos bet kuriuo metu, nes prašymams dėl paskatų pateikti ir kiekybiniams kriterijams įvykdyti jokių terminų nustatyta nėra.

(78)

Subsidijos, skiriamos pagal šią schemą, yra nurodytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Jos laikomos atitinkamais Gudžarato Vyriausybės finansiniais įnašais, nes šiuo atveju paskatos buvo suteiktos atleidimo nuo pardavimo ir pirkimo mokesčio forma ir dėl jų sumažėjo pajamos iš mokesčių, kuriuos būtina mokėti kitais atvejais. Be to, šios paskatos duoda bendrovei naudos – pagerina jos finansinę padėtį, nes ji nemoka mokesčių, kuriuos reikia mokėti, kai tokia schema netaikoma.

(79)

Be to, ši schema taikoma konkrečiam regionui, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes jomis gali naudotis tik tam tikros bendrovės, investavusios savo kapitalą į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias aptariamos valstijos jurisdikcijai. Ja negali naudotis bendrovės, įsikūrusios ne šiose srityse, o lengvatos dydis diferencijuojamas pagal atitinkamą sritį.

(80)

Todėl Gudžarato Vyriausybės kapitalo investicijų paskatų schema yra kompensuotina.

(81)

Pareiškėjas teigė, kad jis nebeturi teisės naudotis lengvatomis pagal KIPS vienai iš jo gamyklų. Atliekant tyrimą šis teiginys buvo patvirtintas. Atliekant šį tyrimą taip pat baigėsi bendrovės teisės naudotis lengvatomis kitai gamyklai terminas. Todėl skaičiuojant subsidijos sumą į šių gamyklų veiklai suteiktas subsidijas atsižvelgta nebuvo.

(82)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis paprastai mokamų pardavimo ir pirkimo mokesčių peržiūros tyrimo laikotarpiu suma, kuri liko nesumokėta pagal minėtą schemą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Gauta subsidijos norma sudarė 0,31 %.

(83)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas pareiškėjui apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 10,73 %. Subsidijų suma viršijo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje minimą de minimis ribą.

(84)

Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas.

(85)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar su subsidijavimu susijusios aplinkybės per PTL labai pasikeitė.

(86)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas ir toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, atliekant dabartinę peržiūrą nustatytas subsidijos dydis mažesnis nei nustatytasis per paskutinįjį peržiūros tyrimą. Nėra įrodymų, kad artimiausioje ateityje šios schemos nebus taikomos arba bus pradėta taikyti naujas schemas.

(87)

Kadangi buvo įrodyta, kad pareiškėjas gauna mažiau subsidijų negu anksčiau ir tikėtina, kad jis toliau gaus subsidijas, kurių suma yra mažesnė už per paskutinįjį peržiūros tyrimą nustatytą sumą, daroma išvada, kad toliau taikoma priemonė būtų didesnė nei žalą daranti kompensuotina subsidija, todėl atsižvelgiant į naujus faktus taikomų priemonių dydis turėtų būti iš dalies pakeistas.

(88)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsniu ir pranešime apie inicijavimą nurodytu dabartinės peržiūros pagrindu, nustatyta, kad pareiškėjui nustatytas subsidijavimo skirtumas sumažėjo nuo 13,8 iki 10,7 %, todėl Reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 šiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas kompensacinis muitas turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(89)

Iš dalies pakeista kompensacinio muito norma turėtų būti nustatyta remiantis per šią peržiūrą nustatyta nauja subsidijavimo norma, nes per pirminį antisubsidijų tyrimą apskaičiuoti žalos skirtumai ir toliau yra didesni.

(90)

Siekiant išvengti, kad dėl PET kainų svyravimo, kuris atsiranda dėl skirtingų žalios naftos kainų, nebūtų surenkami didesni muitai, pirminiame antisubsidijų tyrime nuspręsta, kad taikomos priemonės turėtų būti specifinis muitas. Manoma, kad atliekant dabartinę peržiūrą dėl tos pačios priežasties taip pat reikėtų laikytis šio požiūrio. Todėl patikslinta specifinio muito suma – 90,4 EUR/t.

(91)

Iš dalies pakeitus kompensacinio muito normą pasikeis Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 importuojamam pareiškėjo pagamintam PET nustatytas galutinis antidempingo muitas.

(92)

Per visus ankstesnius antidempingo tyrimus antidempingo muitas buvo koreguotas, kad būtų išvengta dvigubos eksporto subsidijų lengvatų poveikio apskaitos. Todėl pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalyje ir pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jokiam produktui nėra taikomos kartu ir antidempingo, ir kompensacinės priemonės, skirtos atstatyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Atliekant ankstesnius tyrimus ir dabartinę peržiūrą nustatyta, kad tam tikros tirtos subsidijavimo schemos, kurios, kaip nustatyta, buvo kompensuotinos, buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte. Dėl kitų subsidijų schemų, visų pirma dėl Gudžarato Vyriausybės KIPS, nebuvo jokių įrodymų arba teiginių, rodančių, ar tos pačios subsidijos kompensuojamos du kartus ir kokiu laipsniu, kai tam pačiam importuojamam produktui tuo pačiu metu nustatomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Tiksliau, nebuvo įrodymų, kad produkto eksporto kaina dėl KIPS sumažėjo kitaip, nei vidaus rinkoje parduodamų produktų kaina. Vadinasi, taikant KIPS, kainos, kuriomis gamintojas savo prekes parduoda vidaus ir eksporto rinkose, veikiamos vienodai ir tokiu pačiu mastu.

(93)

Iš esmės šios subsidijos turėjo įtakos pareiškėjo eksporto kainai, taip padidindamos dempingo skirtumą. Kitaip tariant, per pirminį antidempingo tyrimą nustatyti galutiniai dempingo skirtumai iš dalies susidarė dėl to, kad buvo taikomos eksporto subsidijos.

(94)

Todėl galutinio antidempingo muito normos pareiškėjui dabar turi būti pakoreguotos atsižvelgiant į dabartinėje peržiūroje patikslintą lengvatų, gautų iš eksporto subsidijų per PTL, dydį, kad būtų atspindėtas faktinis dempingo skirtumas, likęs po to, kai buvo nustatytas pakoreguotas eksporto subsidijų poveikį kompensuojantis galutinis kompensacinis muitas.

(95)

Kitaip tariant, koreguojant anksčiau nustatytus dempingo skirtumus reikės atsižvelgti į naujus subsidijų lygius.

(96)

Todėl pareiškėjui turėtų būti nustatyta 132,6 EUR/t antidempingo muito norma.

(97)

Pareiškėjui ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti baigti tyrimą,