17.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 241/59

(1)

Pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį 2003 m. balandžio mėn. Italijos institucijos Komisijai pranešė apie pagalbos schemas investicijoms tam tikrose zonose. Kadangi ši pagalbos schema įsigaliojo negavus išankstinio Komisijos sutikimo, ji buvo užregistruota kaip neteisėta pagalba Nr. NN 53/03.

(2)

2003 m. liepos 4 d. Italijos institucijos pateikė papildomą informaciją. 2003 m. rugsėjo 17 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) ir paprašė Italijos jai pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti aptariamai priemonei. Komisijos sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija negavo jokių pastabų nei iš suinteresuotųjų šalių, nei iš Italijos.

(3)

2003 m. gruodžio 16 d. Komisija dar kartą paprašė Italijos jai pateikti informaciją ir patikslino, kad negavusi atsakymo ji pasinaudos įsakymo pateikti informaciją teise pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 10 straipsnio 3 dalį (3). Komisija iš Italijos negavo jokios informacijos. 2004 m. balandžio 22 d. sprendimu Komisija jos pareikalavo per vieną mėnesį pateikti visą svarbią informaciją, reikalingą išsamiam priemonės įvertinimui. Per nustatytą laikotarpį Komisija iš Italijos negavo jokios informacijos.

(4)

2004 m. gegužės 26 d. Italija paprašė nustatytą terminą pratęsti 15 darbo dienų, kad galėtų atsakyti į įsakymą pateikti informaciją. Komisija, informavusi Italiją, kad Komisijos sprendimu paskirtas terminas jau buvo pasibaigęs, leido Italijai pateikti informaciją iki 2004 m. birželio 17 d.

(5)

2004 m. birželio 17 d. laišku (užregistruotu 2004 m. birželio 22 d.) Italija pateikė papildomą informaciją.

(6)

Schemos teisinis pagrindas yra 2002 m. gruodžio 27 d. įstatymo Nr. 289 94 straipsnio 14 dalis (2003 m. finansų įstatymas).

(7)

Pagalbos schemos tikslas – skatinti investicijas tam tikrose Italijos teritorijos zonose įgyvendinant regionų vystymo tikslus. Ji bus skiriama iki 2006 m. gruodžio 31 d., o metinis biudžetas 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. sieks du milijonus eurų.

(8)

Lygiai kaip ir kitų dviejų Komisijos patvirtintų Italijos valstybės pagalbos schemų regionams atveju (4), iš kurių schema, apie kurią buvo pranešta, faktiškai yra teritorijos išplėtimas, pagalba yra skiriama suteikiant mokesčių kreditą investicijoms į nuvertėjantį turtą. Pagalba suteikiama „grynosioms“ investicijoms, kurios yra skirtumas tarp 1) investicijų į naujus aktyvus sumos per nustatytą laikotarpį ir 2) visų įmonės aktyvų pardavimo ir nusidėvėjimo sumos per tą patį laikotarpį. Nurodytos pagalbos intensyvumas lygus 8 % grynojo subsidijos ekvivalento su 10 bendrųjų procentinių punktų padidinimu mažosioms įmonėms ir 6 bendrųjų procentinių punktų padidinimu vidutinėms įmonėms.

(9)

Šios pagalbos gavėjai yra plačiam sektorių tinklui priklausančios įmonės (5), kurios vykdo investicijas tam tikrose Italijos teritorijos zonose, išvardytose 1998 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. 448 4 straipsnyje ir 2000 m. rugpjūčio 25 d. Finansų ministerijos aplinkraštyje Nr. 161. Nurodytos šios zonos:

(10)

Schema netaikoma žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriui, transporto sektoriui ir plieno pramonei, kurios apibrėžimas pateiktas pagrindiniuose principuose dėl pagalbos regionams didelių investicijų projektams įvairiuose sektoriuose (6). Schema taip pat netaikoma į sunkią padėtį patekusioms įmonėms, kurių apibrėžimas pateiktas Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (7). Detalus visų sąlygų, kurių turi laikytis įmonė, norinti gauti aptariamą pagalbą, aprašymas pateiktas Sprendime pradėti procedūrą (8).

(11)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija įvertino, kad priemonė sudarė valstybės pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir išreiškė savo abejones dėl jos atitikimo bendros rinkos interesams, kiek tai susiję su jos teikiama pagalba regionams investicijoms zonose, kurios neatitinka Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl regionų. Detalus pagrindo, kuriuo buvo pradėta procedūra ir kurio Italija neužginčijo, aprašymas pateiktas sprendime pradėti procedūrą (9).

(12)

Schema numato mokesčių kredito suteikimą investicijoms, įvykdytoms tam tikrose teisės aktų ir administracinėse nuostatose išvardytose zonose. Komisija mano, kad kai kurioms įmonėms, pasinaudojusioms valstybės suteiktais ištekliais, tai suteiks ekonominį pranašumą, kuris iškreips konkurenciją ir padarys žalą tarptautinei prekybai dėl priežasčių, nurodytų Sprendime pradėti procedūrą (10).

(13)

Todėl aptariama priemonė sudaro pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir ji yra iš esmės draudžiama. Ji galėtų būti suderinama su bendrąja rinka tik tuo atveju, jeigu jai būtų galima taikyti vieną Sutartyje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

(14)

Kadangi ši priemonė sudaro pagalbą, Komisija apgailestauja, kad Italijos institucijos nesilaikė joms Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyto įsipareigojimo pranešti ir pritaikė priemonę Komisijai jos nepatvirtinus.

(15)

Šia pagalbos schema dėl akivaizdžių priežasčių neatitinka Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalies b ir d punktuose išdėstytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kaip nurodyta Sprendime pradėti procedūrą (11). Kadangi šia schema siekiama skatinti investicijas regionų vystymo tikslais, o Italija apie ją pranešė kaip regioninę pagalbą, Komisija ištyrė jos suderinamumą su bendrąja rinka, remdamasi Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (12).

(16)

Šiuo klausimu Komisija savo sprendime pradėti procedūrą išreiškė tam tikras abejones dėl šios pagalbos schemos suderinamumo su bendrąja rinka. Jos nuomone, visos anksčiau išreikštos abejonės pasitvirtino, kadangi:

(17)

Komisija nežinojo, ar pagalba buvo suteikta pagal šią schemą ir kokiose zonose, nes Italija nepateikė jokios informacijos. Todėl Komisija jai įsakė pateikti informaciją. Pagal Tarybos reglamentą Nr. 659/1999, jei valstybė narė nepateikia prašomos informacijos, Komisija gali priimti sprendimą dėl neteisėtos pagalbos remdamasi turima informacija.

(18)

Italija neatsakė į įsakymą per Komisijos sprendimu nustatytą laikotarpį. Tačiau Komisija ketina atsižvelgti į Italijos po galutinio termino pateiktą informaciją, kurioje ji nurodė, kad:

(19)

Komisija atkreipė dėmesį į Italijos pareiškimus, kad nė viena įmonė negavo pagalbos pagal šią schemą. Ji taip pat pažymi, kad mokesčių kreditą įvedančios teisinės nuostatos, suteikiančios teisę pasinaudoti priemone nesiremiant vėlesniais administraciniais nurodymais, įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. ir galioja iki šios dienos. Italija niekuo neįsipareigojo ir neparodė, kad ateityje nutrauks pagalbos schemos įgyvendinimą. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad yra tikslinga priimti sprendimą dėl šios schemos.

(20)

Remiantis turima informacija, aptariama regioninės pagalbos schema yra taikoma zonose, kurios neatitinka regioninės pagalbos reikalavimų. Komisija šios pagalbos schemos nelaiko suderinama su bendrąja rinka pagal Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires dėl priežasčių, nurodytų pirmiau pateiktuose 15 ir 16 punktuose ir išsamiai išdėstytų sprendime pradėti procedūrą (18).

(21)

Komisija konstatuoja, kad aptariama priemonė sudaro valstybės pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Italija įgyvendino šią pagalbą neteisėtai, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Remdamasi pirmiau pateiktuose 15–20 punktuose išdėstyta analize, Komisija vertina šią pagalbą kaip nesuderinamą su bendrąja rinka.

(22)

Šis sprendimas dėl mokesčių kreditą investicijoms teikiančios pagalbos schemos ir atitinkamų jos taikymo atvejų turi būti nedelsiant įgyvendintas, išieškant visą nesuderinamą pagalbą, jei ji buvo suteikta,