EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 01991R2092-20080215
Council Regulation (EEC) No 2092/91 of 24 June 1991 on organic production of agricultural products and indications referring thereto on agricultural products and foodstuffs
Consolidated text: Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 1991 m. birželio 24 d. dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų
Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 1991 m. birželio 24 d. dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų
1991R2092 — LT — 15.02.2008 — 030.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2092/91 1991 m. birželio 24 d. (OL L 198, 22.7.1991, p.1) |
iš dalies keičiamas:
iš dalies keičiamas:
|
C 241 |
21 |
29.8.1994 |
||
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
pataisytas:
|
(*) |
Šis aktas nebuvo skelbtas lietuvių kalba. |
TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2092/91
1991 m. birželio 24 d.
dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi didėja vartotojų paklausa ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams; kadangi šis reiškinys sukuria naują žemės ūkio produktų rinką;
kadangi tokių produktų rinkos kaina yra didesnė, nors jų gamybos būdas yra susijęs su mažiau intensyviu žemės naudojimu; kadangi dėl to bendrosios žemės ūkio politikos perorientavimo prasme, šis gamybos būdas gali teigiamai paveikti žemės ūkio produktų pasiūlos ir paklausos balansą, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugą;
kadangi, atsižvelgiant į didėjančią paklausą, žemės ūkio ir maisto produktai yra pateikiami į rinką, ženklinant arba leidžiant suprasti pirkėjams, kad šie produktai yra ekologiški arba pagaminti nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų;
kadangi kai kurios valstybės narės jau nustatė taisykles ir patikrinimo tvarką tokiam ženklinimui;
kadangi Bendrijoje galiojanti gamybos, ženklinimo etiketėmis ir patikrinimo taisyklių visuma turėtų apsaugoti ekologinį žemės ūkį taip, kad užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp taip ženklinamos produkcijos gamintojų bei leistų ekologiškų produktų rinkai labiau išsiskirti, garantuojant visų gamybos ir perdirbimo etapų viešumą ir taip padidinant vartotojų pasitikėjimą šiais produktais;
kadangi ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamyba yra specifinis žemės ūkio gamybos būdas; kadangi dėl to reikėtų nustatyti, kad perdirbtų sudėtinių produktų etiketėse turėtų būti pateiktos nuorodos apie ekologiškų ingredientų kiekį šiuose produktuose;
kadangi, įgyvendinant šią tvarką, reikia nustatyti lanksčias procedūras, kurių pagalba būtų galima iš dalies pakeisti, išplėsti arba tiksliau apibūdinti tam tikras technines detales arba priemones, atsižvelgiant į įgytą patirtį; kadangi šį reglamentą per tam tikrą laikotarpį turi papildyti lygiavertės taisyklės dėl gyvulininkystės produkcijos;
kadangi produktų, kurių etiketėse yra nuorodos apie ekologišką produktų kilmę, gamintojų ir pirkėjų labui turėtų būti nustatytos būtiniausios taisyklės, kurių privaloma laikytis, kad būtų galima pateikti taip paženklintus produktus;
kadangi ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba reikalauja trąšų ir pesticidų, kurie gali pakenkti aplinkai arba dėl kurių žemės ūkio produktuose gali atsirasti cheminių medžiagų likučių, esminių apribojimų; kadangi reikia laikytis šio reglamento priėmimo metu Bendrijoje nustatytos praktikos ir tvarkos pagal elgesio kodeksus, galiojančius šio reglamento priėmimo metu; kadangi, be to, ateityje reikia nustatyti taisykles, reglamentuojančias leidimų suteikimo tvarką produktams, kurie gali būti naudojami tokio tipo žemės ūkio gamyboje;
kadangi ekologinės žemės ūkio produkcijos gamyba apima įvairius žemės dirbimo būdus ir ribotą nesintetinių trąšų bei mažo tirpumo dirvos gerinimo priemonių naudojimą; kadangi reikėtų nustatyti šiuos žemės dirbimo būdus ir nurodyti tam tikrų nesintetinių produktų naudojimo sąlygas;
kadangi nustatytos procedūros leidžia papildyti I priedą, atsiradus būtinybei, konkretesnėmis nuostatomis, siekiant, kad ekologiškuose žemės ūkio produktuose nebūtų tam tikrų sintetinių cheminių medžiagų, kurios nėra susijusios su žemės ūkio produkcijos gamyba (aplinkos teršimu), likučių;
kadangi tam, kad būtų laikomasi ekologinės gamybos taisyklių, visas gamybos ir pardavimo procesas paprastai turėtų būti tikrinamas;
kadangi visi ūkio subjektai, gaminantys, tvarkantys, importuojantys arba parduodantys žemės ūkio produktus su nuoroda apie jų ekologišką gamybos būdą, turi nuolat laikytis kontrolės sistemos, atitinkančios būtiniausius Bendrijos reikalavimus ir atliekamos paskirtų kontrolės institucijų ir (arba) patvirtintų bei prižiūrimų įstaigų reikalavimų; kadangi reikėtų numatyti, kad šių produktų etiketėse būtų nurodyta apie tokią Bendrijos nustatytą kontrolę,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
Reglamento taikymo sritis
1 straipsnis
1. Šis reglamentas taikomas toliau nurodytiems produktams, ant kurių yra arba ant kurių turėtų būti nuorodos apie ekologinės gamybos būdą:
a) neperdirbtiems augalininkystės produktams; taip pat gyvūnams bei neperdirbtiems gyvulininkystės produktams, kuriems yra taikomos I ir III prieduose nurodytos gamybos taisyklės ir specialios jų kontrolės taisyklės;
b) perdirbtiems augalininkystės ir gyvulininkystės produktams, skirtiems žmonių maistui, kurių sudėtyje yra iš esmės vienas ar daugiau augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės ingredientų;
c) pašarams, kombinuotiesiems pašarams ir pašarinėms medžiagoms, nenurodytiems a punkte, įsigaliojus šiam reglamentui, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, tuo atveju, kai tam tikroms gyvūnų rūšims taikomos išsamios gamybos taisyklės nėra nurodytos I priede, toms rūšims ir iš jų pagamintiems produktams, išskyrus akvakultūrą ir akvakultūros produktus, taikomos 5 straipsnyje numatytos ženklinimo etiketėmis bei 8 ir 9 straipsniuose numatytos kontrolės taisyklės. Iki tol, kol bus įtrauktos išsamios gamybos taisyklės, taikomos nacionalinės taisyklės arba, jei tokių nėra, neoficialūs standartai, kuriems pritarė arba kuriuos pripažino valstybės narės.
3. Ne vėliau kaip iki 2001 m. rugpjūčio 24 d. Komisija, laikydamasi 14 straipsnyje nurodytos tvarkos, pasiūlo reglamentą, kuriame numato ženklinimo etiketėmis bei kontrolės reikalavimus bei atsargumo priemones, taikomas šio straipsnio 1 dalies c punkte minėtiems produktams, tiek, kiek tie reikalavimai susiję su ekologinės gamybos būdu.
Iki tol, kol bus priimtas ankstesnėje pastraipoje minėtas reglamentas, skirtas šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytiems produktams, taikomos Bendrijos teisę atitinkančios nacionalinės taisyklės, o jei tokių nesama – neoficialūs standartai, kuriems pritarė arba kuriuos pripažino valstybės narės.
2 straipsnis
Taikant šį reglamentą, laikoma, kad ant produkto pateiktas ekologiško žemės ūkio ženklinimas pirkėjui skirtose etiketėse, reklaminėje medžiagoje arba prekybos dokumentuose naudojant ženklinimą, naudojamą kiekvienoje valstybėje narėje nurodoma, kad toks produktas, jo sudedamosios dalys arba pašarinės medžiagos yra pagamintos pagal 6 straipsnyje nustatytas gamybos taisykles. Visų pirma ženklinimui naudojant tokius terminus arba jų įprastinius vedinius (pvz. bio, eko ir t. t.) arba mažybines formas, kartu arba atskirai, visoje Bendrijoje bet kuria Bendrijos kalba laikoma svarbiausia nuoroda į ekologinį gamybos būdą, nebent jie nėra taikomi žemės ūkio ir maisto produktams arba akivaizdžiai yra nesusiję su ekologiniu žemės ūkiu:
— bulgariškai:биологичен,
— ispaniškai:ecológico,
— daniškai:økologisk,
— vokiškai:ökologisch, biologisch,
— graikiškai:βιολογικό,
— angliškai:organic,
— prancūziškai:biologique,
— itališkai:biologico,
— olandiškai:biologisch,
— portugališkai:biológico,
— rumuniškai:ecologic,
— suomiškai:luonnonmukainen,
— švediškai:ekologisk.
3 straipsnis
Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų arba Bendrijos teisei neprieštaraujančių nacionalinių nuostatų, susijusių su 1 straipsnyje nurodytais produktais, t. y. nuostatų, reglamentuojančių gamybą, tvarkymą, pardavimą, ženklinimą etiketėmis bei tikrinimą, įskaitant teisės aktus dėl maisto produktų bei gyvūnų mitybos.
Sąvokų apibrėžimai
4 straipsnis
Šiame reglamente:
1) „ženklinimas etiketėmis“ – bet kokie žodžiai, duomenys, prekės ženklai, prekės pavadinimai, iliustracinė medžiaga arba simboliniai ženklai ant pakuotės, dokumento, pranešimo, etiketės bei kartono, lydintys 1 straipsnyje nurodytus produktus arba pateikiantys nuorodą į šiuos produktus;
2) „gamyba“ – operacijos žemės ūkio įmonėje, kuri verčiasi toje įmonėje pagamintų žemės ūkio produktų gamyba, pakavimu ir pradiniu ženklinimu etiketėmis kaip ekologinės gamybos produktų;
3) „tvarkymas“ – tai žemės ūkio produktų konservavimas ir (arba) perdirbimas (įskaitant gyvūnų skerdimą ir pjaustymą), taip pat jų įpakavimas ir (arba) pakeitimai, padaryti ženklinant šiuos produktus etiketėmis, siekiant nurodyti, kad buvo laikomasi šviežių, konservuotų ir (arba) perdirbtų produktų ekologinės gamybos reikalavimų;
4) „pardavimas“ – produktų laikymas arba išstatymas pardavimui, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas arba pateikimas į rinką bet kokia kita forma;
5) „ūkio subjektas“ – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina, tvarko arba importuoja iš trečiosios valstybės 1 straipsnyje nurodytus produktus, siekdamas juos parduoti, arba toks fizinis arba juridinis asmuo, kuris parduoda šiuos produktus;
6) „ingredientai“ – medžiagos, įskaitant priedus, naudojamos tvarkant produktus, nurodytus 1 straipsnio 1 dalies b punkte, kaip apibrėžta Direktyvos 79/112/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu etiketėmis, pateikimu bei reklamavimu, suderinimo 6 straipsnio 4 dalyje;
7) „augalų apsaugos produktai“ – 1978 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 79/117/EEB, draudžiančios pateikti į rinką ir naudoti augalų apsaugos produktus, turinčius tam tikrų veikliųjų medžiagų ( 4 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/365/EEB ( 5 ), 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai;
8) „plovikliai“ – medžiagos ir preparatai, skirti naudoti tam tikriems 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems produktams valyti ir apibrėžti 1973 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvoje 73/404/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su plovikliais, suderinimo ( 6 ) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 86/94/EEB ( 7 );
9) „fasuotas maisto produktas“ – bet kuris vienas gaminys, kaip apibrėžta Direktyvos 79/112/EEB 1 straipsnio 3 dalies b punkte;
10) „igredientų sąrašas“ – ingredientų sąrašas, nurodytas Direktyvos 79/112/EEB 6 straipsnyje;
11) „gyvulininkystės produkcija“ –tai naminių arba prijaukintų laukinių gyvūnų (įskaitant vabzdžius) ir vandens rūšių, išaugintų gėlame, sūriame arba sūrokame vandenyje, produkcija. Produktai iš sumedžiotų arba sužvejotų laukinių gyvūnų nelaikomi ekologiška produkcija;
12) „genetiškai modifikuotas organizmas (GMO)“ –tai bet kuris organizmas, kaip apibrėžta 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvos 90/220/EEB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 2 straipsnyje ( 8 );
13) „GMO darinys“ –tai bet kuri medžiaga, pagaminta iš GMO arba jų išskirta, bet neturinti jų savo sudėtyje;
14) „genetiškai modifikuotų organizmų arba GMO darinių panaudojimas“ –tai jų panaudojimas maisto produktams, maisto sudedamosioms dalims (įskaitant priedus ir aromatines medžiagas), technologiniams priedams (įskaitant ekstrahavimo tirpiklius), pašarams, kombinuotiems pašarams, pašarinėms medžiagoms, pašarinėms žaliavoms, technologiniams pašarų priedams, tam tikriems produktams, naudojamiems gyvūnų mitybai (pagal Direktyvą 82/471/EEB) ( 9 ), augalų apsaugos produktams, veterinariniams vaistams, trąšoms, dirvos kondicionavimo priemonėms, sėkloms, augalų reprodukcinei medžiagai ir gyvūnams;
15) „veterinariniai vaistai“ –tai produktai, kaip apibrėžta 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvos 65/65/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su vaistais, suderinimo 1 straipsnio 2 dalyje ( 10 );
16) „homeopatiniai veterinariniai vaistai“ –tai produktai, kaip apibrėžta 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 92/74/EEB, išplečiančios Direktyvos 81/851/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su veterinariniais vaistais, suderinimo taikymo sritį ir pateikiančios papildomas nuostatas dėl homeopatinių veterinarinių vaistų, 1 straipsnio 1 dalyje ( 11 );
17) „pašarai“ –tai produktai, kaip apibrėžta 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais 2 straipsnio a punkte ( 12 );
18) „pašarinės medžiagos“ –tai produktai, kaip apibrėžta 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies pakeičiančios Direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinančios Direktyvą 77/101/EEB, 2 straipsnio a punkte ( 13 );
19) „kombinuotieji pašarai“ –tai produktai, kaip apibrėžta Direktyvos 79/373/EEB 2 straipsnio b punkte;
20) „pašarų priedai“ –tai produktai, kaip apibrėžta 1970 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 70/524/EEB dėl pašarų priedų 2 straipsnio a punkte ( 14 );
21) „tam tikri produktai, naudojami gyvūnų mitybai“ –tai maistiniai produktai, kuriems taikoma 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti;
22) „ekologinės gamybos vienetas/ūkis/gyvulininkystės ūkis“ –tai vienetas, ūkis arba gyvulininkystės ūkis, atitinkantys šio reglamento taisykles;
23) „ekologiški pašarai/pašarinės medžiagos“ –tai pašarai/pašarinės medžiagos, pagaminti laikantis 6 straipsnyje nurodytų gamybos taisyklių;
24) „pertvarkymo laikotarpio pašarai/pašarinės medžiagos“ –tai pašarai/pašarinės medžiagos, atitinkantys 6 straipsnyje nurodytas gamybos taisykles, išskyrus pertvarkymo laikotarpį, kai tos taisyklės taikomos mažiausiai vienerius metus iki derliaus;
25) „tradiciniai pašarai/pašarinės medžiagos“ –tai pašarai/pašarinės medžiagos, kuriems netaikomos straipsnio 23 ir 24 dalys.
Ženklinimas etiketėmis
5 straipsnis
1. 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti produktai etiketėse ir reklamoje gali būti nuoroda į ekologinę gamybą tik šiais atvejais:
a) jeigu tokia nuoroda aiškiai parodo, kad ji susijusi su žemės ūkio gamybos būdu;
b) jeigu produktas yra pagamintas nepažeidžiant ►M10 6 straipsnis ◄ nustatytų taisyklių arba jeigu produktas yra importuotas iš trečiosios šalies 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
c) jeigu produktas yra pagamintas arba importuotas ūkio subjekto, kuriam taikomos patikrinimo priemonės, numatytos 8 ir 9 straipsniuose;
d) jeigu produktai buvo sutvarkyti po 1997 m. sausio 1 d., ženklinime etiketėmis nurodomas kontrolės įstaigos ar institucijos, kuri tikrina ūkio subjektą, pavadinimas ir (arba) kodo numeris. Valstybės narės nusprendžia, ar reikalauti nuorodos į pavadinimą ir (arba) kodo numerį ir atitinkamai informuoja Komisiją.
▼M10 —————
3. 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti produktai, juos ženklinant etiketėmis ir reklamuojant prekiniuose aprašuose, gali būti apibūdinti kaip ekologiški tik šiais atvejais:
a) ne mažiau kaip 95 % produkto žemės ūkio kilmės ingredientų yra pagaminti pagal 6 straipsnyje nustatytas taisykles arba importuoti iš trečiųjų šalių laikantis tvarkos, nustatytos 11 straipsnyje;
b) visi kiti produkto žemės ūkio kilmės ingredientai yra įtraukti į VI priedo C skirsnį arba laikinai leidžiami valstybės narės pagal bet kurias įgyvendinimo priemones, patvirtintas, jei taikytina, pagal šio straipsnio 7 dalį;
c) produkto sudėtyje esantys ne žemės ūkio kilmės ingredientai yra tik iš medžiagų, išvardytų VI priedo A skirsnyje;
d) produktas arba jo a punkte nurodyti žemės ūkio kilmės ingredientai nebuvo apdirbti naudojant medžiagas, kurios nėra išvardytos VI priedo B skirsnyje;
e) produktas arba jo ingredientai nebuvo apdirbti naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę;
f) produktą tvarkė arba importavo ūkio subjektas, kuriam taikomos kontrolės kaip nurodyta 8 ir 9 straipsniuose;
g) jeigu produktai buvo sutvarkyti po 1997 m. sausio 1 d., ženklinime etiketėmis nurodomas kontrolės įstaigos ar institucijos, kuri tikrina ūkio subjektą, atlikusį vėliausią tvarkymo operaciją, pavadinimas ir (arba) kodo numeris. Valstybės narės nusprendžia, ar reikalauti nuorodos į pavadinimą ir (arba) kodo numerį ir atitinkamai informuoja Komisiją.
Ekologiškų produktų ženklinimas turi aiškiai rodyti, kad tai susiję su žemės ūkio gamybos būdu, kartu nurodant atitinkamus žemės ūkio kilmės ingredientus, išskyrus atvejus, kai tokia nuoroda yra aiškiai pateikiama ingredientų sąraše;
h) jeigu produktas pagamintas nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų.
Nukrypstant nuo 1-3 dalių, 2 straipsnyje minėtą nuorodą turintys prekių ženklai gali būti naudojami iki 2006 m. liepos 1 d., ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, jei:
— paraiška registruoti prekės ženklą buvo pateikta iki 1991 m. liepos 22 d. - išskyrus jei taikomas antrasis papunktis - ir prekės ženklas atitinka 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmąją Tarybos direktyvą 89/104/EEB dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų suderinimo ( 15 ), ir
— prekės ženkle jau pateikta aiški, įskaitoma ir lengvai suprantama nuoroda, kad produktai pagaminti ne ekologinės gamybos metodu, apibrėžtu šiame reglamente.
Pirmosios pastraipos pirmojoje įtraukoje nurodyta paraiškos pateikimo data Suomijai, Austrijai ir Švedijai yra 1995 m. sausio 1 d., o Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai - 2004 m. gegužės 1 d.
◄
4. Žemės ūkio kilmės ingredientai gali būti įtraukiami į VI priedo C skirsnį tik tada, kai yra įrodyta, kad jie yra žemės ūkio kilmės ir nėra gaminami Bendrijoje pakankamais kiekiais pagal 6 straipsnyje nustatytas taisykles, arba jų negalima importuoti iš trečiųjų šalių pagal 11 straipsnyje nustatytas taisykles.
5. Augalininkystės produktai, ženklinami etiketėmis arba reklamuojami pagal šio straipsnio 1 arba 3 dalių nuostatas, gali turėti nuorodas apie pertvarkymą į ekologinės gamybos būdą, jeigu:
a) atitinkamai 1 arba 3 dalyje minimi reikalavimai yra visiškai įvykdyti, išskyrus tuos, kurie susiję su I priedo 1 punkte nurodyta pertvarkymo laikotarpio trukme;
b) buvo laikomasi pertvarkymo laikotarpio, kuris yra ne trumpesnis kaip 12 mėnesių iki derliaus;
c) tokia nuoroda neklaidina produkto pirkėjo dėl jo skirtumo nuo produktų, kurie atitinka visus 1 arba 3 dalies reikalavimus. Po 1996 m. sausio 1 d. šios nuorodos turi būti formuluojamos taip: „pertvarkymo į ekologinės gamybos ūkį laikotarpio produktas“; jų spalva, dydis bei šriftas neturi būti ryškesni kaip produkto prekinis aprašymas; šioje nuorodoje žodžiai „ekologinės gamybos ūkį“ negali būti ryškesni nei žodžiai „pertvarkymo į … laikotarpio produktas“;
d) produkto sudėtyje yra tik vienas augalinės kilmės ingredientas;
e) jeigu produktai buvo sutvarkyti po 1997 m. sausio 1 d., ženklinime etiketėmis nurodomas kontrolės įstaigos ar institucijos, kuri tikrina ūkio subjektą, atlikusį vėliausią tvarkymo operaciją, pavadinimas ir (arba) kodo numeris. Valstybės narės nusprendžia, ar reikalauti nuorodos į pavadinimą ir (arba) kodo numerį ir atitinkamai informuoja Komisiją;
f) produktas pagamintas nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų.
5a. Nepažeidžiant 3 dalies nuostatų, 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti produktai, juos ženklinant etiketėmis ir reklamuojant gali būti apibūdinti kaip ekologiški tik šiais atvejais:
a) ne mažiau kaip 70 % žemės ūkio kilmės ingredientų yra pagaminti pagal 6 straipsnyje nustatytas taisykles arba importuoti iš trečiųjų šalių 11 straipsnyje nustatyta tvarka;
b) visi kiti produkto žemės ūkio kilmės ingredientai yra įtraukti į VI priedo C skirsnį arba laikinai leidžiami valstybės narės pagal bet kurias įgyvendinimo priemones, patvirtintas, jei taikytina, pagal 7 dalį;
c) nuorodos apie ekologinės gamybos būdą yra pateikiama ingredientų sąraše ir jos akivaizdžiai skirtos tik tiems ingredientams, kurie pagaminti pagal 6 straipsnyje nustatytas taisykles arba importuoti iš trečiųjų šalių 11 straipsnyje nustatyta tvarka; šios nuorodos yra tokios pat spalvos ir tokio paties dydžio bei šrifto kaip ir kita informacija ingredientų sąraše. Jos taip pat turi būti pateikiamos kaip atskiros nuorodos tame pačiame vaizdiniame lauke kaip ir prekinis aprašymas, nurodant žemės ūkio kilmės ingredientų, pagamintų pagal 6 straipsnyje nustatytas taisykles arba importuotų iš trečiųjų šalių laikantis 11 straipsnyje nustatytos tvarkos, dalį procentais. Šios nuorodos spalva, dydis bei šriftas neturi būti ryškesni kaip produkto prekybinis apibūdinimas. Nuoroda pateikiama tokia forma: „X % ekologiškų žemės ūkio kilmės ingredientų“;
d) produkto ne žemės ūkio kilmės ingredientai yra tik medžiagos, išvardytos VI priedo A skirsnyje;
e) produktas arba jo a punkte nurodyti žemės ūkio kilmės ingredientai nebuvo apdirbti naudojant medžiagas, kurios nėra išvardytos VI priedo B skirsnyje;
f) produktas arba jo ingredientai nebuvo apdirbti naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę;
g) produktą tvarkė arba importavo ūkio subjektas, kuriam taikomos kontrolės priemonės kaip nustatyta 8 ir 9 straipsniuose;
h) jeigu produktai buvo sutvarkyti po 1997 m. sausio 1 d., ženklinime etiketėmis nurodomas kontrolės įstaigos ar institucijos, kuri tikrina ūkio subjektą, atlikusį vėliausią tvarkymo operaciją, pavadinimas ir (arba) kodo numeris. Valstybės narės nusprendžia, ar reikalauti nuorodos į pavadinimą ir (arba) kodo numerį ir atitinkamai informuoja Komisiją;
i) jeigu produktas pagamintas nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų.
6. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 1997 m. gruodžio 31 d., produktai, nurodyti 1 straipsnio 1 dalies b punkte, kurių sudėtyje yra ingredientų, neatitinančių 3 dalies a punkto reikalavimų, gali būti ženklinami etiketėmis ir reklamuojami kaip ekologiški, jeigu:
a) ne mažiau kaip 50 % žemės ūkio kilmės ingredientų atitinka 3 dalies a punkto reikalavimus;
b) produktas atitinka 3 dalies c, d, e ir f punktų reikalavimus;
c) nuorodos apie ekologišką gamybos būdą:
— pateikiamos tik ingredientų sąraše, kaip numatyta Direktyvoje 79/112/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/395/EEB,
— aiškiai nurodo tik tuos ingredientus, kurie yra pagaminti pagal 6 straipsnyje nurodytas taisykles arba importuoti laikantis 11 straipsnyje nustatytos tvarkos;
d) ingredientai ir atitinkami jų kiekiai ingredientų sąraše surašyti mažėjimo tvarka pagal masę;
e) ingredientai sąraše yra surašyti vienodos spalvos, dydžio ir šrifto rašmenimis.
7. Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės gali būti nustatomos 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. 3 dalies b, c ir d punktuose bei 5a dalies b, d ir e punktuose nurodytų medžiagų ir produktų sąrašai yra pateikiami VI priedo A, B ir C skirsniuose 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šių medžiagų ir ingredientų naudojimo sąlygos ir sudėties reikalavimai gali būti nustatyti.
Jeigu valstybė narė mano, kad koks nors produktas turėtų būti įrašytas į pirmiau paminėtus sąrašus arba kad šie sąrašai turėtų būti iš dalies pakeisti, ji oficialiai nusiunčia dokumentus, pagrindžiančius šių papildomų įrašų arba pataisų būtinumą, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, kuri juos pateikia 14 straipsnyje nurodytam komitetui.
9. Skaičiuojant 3 ir 6 dalyse nurodytas dalis procentais, taikomos Direktyvos 79/112/EEB 6 ir 7 straipsniuose numatytos taisyklės.
10. 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytuose produktuose negali būti ingredientų, gautų laikantis 6 straipsnyje nustatytų taisyklių, kartu su tais pačiais ingredientais, gautais ne pagal šias taisykles.
11. Iki 1999 m. sausio 1 d. Komisija iš naujo apsvarsto šio straipsnio ir 10 straipsnio nuostatas ir pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl jų patikslinimo.
Gamybos taisyklės
6 straipsnis
1. Ekologinės gamybos būdas reiškia, kad gaminant 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus produktus, išskyrus sėklas ir augalų dauginamąją medžiagą:
a) turi būti laikomasi bent I priede nurodytų reikalavimų ir, atitinkamais atvejais, su jais susijusių išsamių taisyklių;
b) tik tie produktai, susidedantys iš I ir II prieduose išvardytų medžiagų, gali būti naudojami kaip augalų apsaugos produktai, trąšos, dirvos kondicionavimo priemonės, pašarai, pašarinės žaliavos, kombinuotieji pašarai, pašarų priedai, medžiagos, naudojamos gyvūnų mitybai pagal Direktyvą 82/471/EEB, gyvūnų pastatų ir įrangos sanitarinės medžiagos, kenkėjų ir ligų kontrolės priemonės, taikomos gyvūnų pastatams bei įrangai, arba kitiems tikslams, jei tie tikslai, susiję su tam tikrais produktais, yra nurodyti II priede. Jie gali būti naudojami tik tam tikromis konkrečiomis sąlygomis, nurodytomis I ir II prieduose, jei toks jų panaudojimas valstybių narių žemės ūkyje yra leidžiamas atitinkamomis Bendrijos nuostatomis arba Bendrijos teisę atitinkančiomis nacionalinėmis nuostatomis;
c) naudojamos tik sėklos arba ta augalų dauginamoji medžiaga, kurios yra gautos laikantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ekologinės gamybos reikalavimų;
d) neturi būti naudojami genetiškai modifikuoti organizmai ir (arba) bet kokie iš jų gauti produktai, išskyrus veterinarinius vaistus.
2. Ekologinės gamybos būdas reiškia, kad motininis augalas, kai kalbama apie sėklas, ir pradinis augalas, kai kalbama apie augalų dauginamąją medžiagą, buvo išaugintas:
a) nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų ir (arba) bet kokių iš tokių organizmų gautų produktų ir,
b) remiantis šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatomis – mažiausiai vieną augimo ciklą arba, daugiamečių kultūrų atveju – du auginimo sezonus.
3.
a) Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, sėklos ir augalinė dauginamoji medžiaga, pagaminta ne ekologinės gamybos ūkyje, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi ►M15 2003 m. gruodžio 31 d. ◄ , ir kompetentingos valstybės narės institucijos leidimu gali būti naudojama tiek, kiek tokios dauginamosios medžiagos naudotojai gali valstybės narės kontrolės įstaigai įrodyti, kad jie negalėjo rinkoje įsigyti atitinkamos rūšies veislės dauginamosios medžiagos, kuri atitiktų straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tokiu atveju turi būti naudojama dauginamoji medžiaga, kuri nėra apdorota produktais, neišvardytais II priedo B skirsnyje, jei ją galima gauti Bendrijos rinkoje. Valstybės narės informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus leidimus, suteiktus pagal šią straipsnio dalį.
b) 14 straipsnyje nustatytą tvarką galima taikyti priimant sprendimą, ar:
— iki ►M15 2003 m. gruodžio 31 d. ◄ įvesti apribojimus a punkte nurodytai pereinamojo laikotarpio priemonei dėl tam tikrų dauginamosios medžiagos rūšių ir (arba) veislių ir (arba) cheminio apdorojimo nebuvimo,
— po ►M15 2003 m. gruodžio 31 d. ◄ išlaikyti a punkte nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą dėl tam tikrų dauginamosios medžiagos rūšių ir (arba) veislių bei dėl visos Bendrijos arba tam tikrų jos dalių,
— įvesti procedūrines taisykles ir kriterijus dėl a punkte nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir informacijos apie ją perdavimo atitinkamoms profesinėms organizacijoms, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
4. Iki ►M15 2002 m. gruodžio 31 d. ◄ Komisija iš naujo išnagrinėja šio straipsnio nuostatas, visų pirma 1 straipsnio dalies c punktą ir 2 straipsnio dalį, ir pateikia visus atitinkamus pasiūlymus dėl jų persvarstymo.
6a straipsnis
1. Šiame straipsnyje „dauginamoji medžiaga“ reiškia visą dauginamąją medžiagą, naudojamą augalininkystėje.
2. Ekologinės gamybos būdas reiškia, kad gamintojai naudoja dauginamąją medžiagą, išaugintą pagal 6 straipsnį.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, dauginamąją medžiagą, išaugintą ne ekologinės gamybos ūkyje, galima naudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 1997 m. gruodžio 31 d., jei tenkinamos šios sąlygos:
a) kompetentinga valstybės narės institucija leido naudoti tokią medžiagą, jos naudotojams (-s) valstybės narės kontrolės įstaigai įrodžius, kad jie negalėjo Bendrijos rinkoje įsigyti atitinkamos rūšies veislės;
b) pasėti daigai ir sėjinukai nebuvo apdoroti jokiais kitais produktais, išskyrus išvardytuosius II priedo A ir B skirsniuose;
c) dauginamoji medžiaga yra gamintojo, kuriam taikoma kontrolės sistema, lygiavertė 9 straipsnyje nustatytai tvarkai ir kuris sutiko taikyti b punkte nurodytą apribojimą; ši nuostata įsigalioja 1996 m. sausio 1 d.;
d) pasėti daigiai ir sodinukai turėjo būti auginami pagal 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas ne trumpesnį kaip šešių savaičių laikotarpį iki pirminio panaudojimo;
e) bet kurio produkto, kurio ingredientai yra gauti iš augalinės dauginamosios medžiagos, ženklinime etiketėmis negali būti nuorodų, nurodytų 10 straipsnyje;
f) nepažeidžiant jokio apribojimo, atsirandančio dėl straipsnio 4 dalyje nurodytos tvarkos, bet kuris pagal šią straipsnio dalį išduotas leidimas atšaukiamas, kai tik nebėra trūkumo ir jis nustoja galiojęs vėliausiai 1997 m. gruodžio 31 d.
4.
a) Jei suteikiamas straipsnio 3 dalyje nurodytas leidimas, valstybė narė nedelsdama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša tokią informaciją:
— leidimo datą,
— atitinkamos veislės ir rūšies pavadinimą,
— reikiamus kiekius ir šių kiekių pagrindimą,
— numatomą saugojimo laiką,
— visą kitą informaciją, kurios pareikalauja Komisija arba valstybės narės.
4.
b) Jei informacija, perduota kurios nors valstybės narės Komisijai arba valstybei narei, kuri suteikė leidimą, rodo, kad saugojimo laikotarpiu galima gauti atitinkamos veislės, valstybė narė per 10 dienų nuo informacijos gavimo apsvarsto leidimo atšaukimą arba jo galiojimo laikotarpio sutrumpinimą bei informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie tai, kokių priemonių ji ėmėsi.
4.
c) Valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva klausimas perduodamas nagrinėti 14 straipsnyje nurodytam Komitetui. 14 straipsnyje numatyta tvarka gali būti nuspręsta, kad leidimas turi būti atšauktas arba iš dalies pakeistas jo galiojimo laikas.
7 straipsnis
1. Produktus, kuriuos šio reglamento priėmimo dieną nebuvo leista naudoti 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam tikslui, galima įtraukti į II priedą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
a) naudojant juos augalų kenkėjams arba ligų kontrolei ar valyti bei dezinfekuoti gyvūnų pastatus ir įrenginius:
— jie yra labai svarbūs kenksmingo organizmo arba konkrečios ligos, kurioms nėra kitų biologinių, kultūrinių, fizinių arba selekcinių priemonių, kontrolei,
— jų naudojimo sąlygos draudžia bet kokį tiesioginį kontaktą su sėkla, žemės ūkio kultūromis, jų produktais arba gyvūnais ir gyvulininkystės produktais; tačiau, kiek tai susiję su daugiametėmis kultūromis, tiesioginis kontaktas leidžiamas, bet ne augalų valgomųjų dalių (vaisių) augimo sezono metu, jeigu dėl to valgomosiose augalų dalyse netiesiogiai neatsiras šio produkto likučių, ir
— jų naudojimas nesukelia neigiamų padarinių aplinkai, neprisideda prie to arba neteršia aplinkos;
b) jeigu jie naudojami tręšimui arba dirvos gerinimui:
— jų panaudojimas yra būtinas patenkinant specialius žemės ūkio augalų mitybos reikalavimus arba siekiant specialių dirvos gerinimo tikslų, kurių neįmanoma įgyvendinti I priede nurodytais būdais, ir
— jų panaudojimas nekenkia aplinkai ir jos neužteršia ir prie to neprisideda.
1a. Straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos netaikomos produktams, kurie buvo plačiai vartojami iki šio reglamento priėmimo pagal Bendrijoje galiojančius ekologinio ūkininkavimo praktikos kodeksus.
1b. Į II priedą gali būti įtraukti papildomi gyvūnų mitybai naudojamų mineralų ir mikroelementų šaltiniai su sąlyga, kad jie yra gamtinės kilmės arba, jei tokių nėra, sintetiniai, tačiau to paties pavidalo kaip ir natūralūs produktai.
2. Esant reikalui, galima pateikti tokią informaciją apie II priede išvardytus produktus:
— išsamų produkto aprašymą,
— jo naudojimą ir sudėtį ir (arba) tirpumo savybes, užtikrinant, kad žemės ūkio augalų valgomosiose dalyse ir jų produktuose būtų minimalūs šių produktų likučių kiekiai ir kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų minimalus,
— specialius ženklinimo etiketėmis reikalavimus 1 straipsnyje nurodytiems produktams, jeigu šie produktai yra pagaminti, panaudojant tam tikrus II priede išvardytus produktus.
3. Komisija iš dalies pakeičia II priedą pataisas dėl 1 dalyje nurodytų produktų įrašymo arba išbraukimo arba iš dalies pakeičia 2 dalyje išvardytą informaciją 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Jeigu valstybė narė mano, kad koks nors produktas turėtų būti įrašytas į II priedą arba kad šis priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, ji užtikrina, kad dokumentai, pagrindžiantys šių papildomų įrašų arba pataisų būtinumą, oficialiai būtų nusiųsti, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, kuri juos pateikia 14 straipsnyje nurodytam komitetui.
Kontrolės sistema
8 straipsnis
1. Ūkio subjektas, kuris gamina, tvarko, laiko arba importuoja iš trečiosios šalies 1 straipsnyje nurodytus produktus tam, kad jie vėliau būtų parduoti, arba kuris prekiauja šiais produktais:
a) pranešti apie savo veiklą valstybės narės, kurioje ši veikla yra vykdoma, kompetentingai institucijai; pranešime turi būti nurodyti IV priede išvardyti duomenys;
b) laikytis 9 straipsnyje nustatytos kontrolės tvarkos.
Valstybės narės šios dalies nuostatų gali netaikyti ūkio subjektams, kurie minėtus produktus parduoda tiesiai galutiniam vartotojui arba naudotojui, jei šie negamina, netvarko, nelaiko, išskyrus pardavimo taškus, ar iš trečiosios šalies neimportuoja šių produktų.
Jei ūkio subjektas dėl kurios nors pirmoje pastraipoje nurodytos veiklos rūšies sudaro rangos sutartį su trečiąja šalimi, tam ūkio subjektui vis tiek taikomi a ir b punktų reikalavimai, o veiklai, dėl kurios su subrangovu sudaryta sutartis, taikoma 9 straipsnyje minėta kontrolės sistema.
2. Valstybės narės paskiria instituciją ar įstaigą, kad šie priimtų pranešimus.
Valstybės narės gali pasirūpinti, kad būtų suteikta bet kokia papildoma informacija, kuri, jų manymu, yra būtina veiksmingai konkretaus ūkio subjekto priežiūrai.
3. Kompetentinga institucija užtikrina, kad suinteresuotos šalys galėtų gauti naujausią ūkio subjektų, kuriems taikoma kontrolės sistema, vardų ir pavardžių arba pavadinimų ir adresų sąrašą.
9 straipsnis
1. Valstybės narės sukuria kontrolės sistemą, vykdomą vienos ar daugiau jos paskirtų valstybės kontrolės įstaigų ir (arba) jos įgaliotų privačių institucijų, kuri tikrintų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus ūkio subjektus.
2. Valstybės narės įgyvendina priemones, būtinas užtikrinti, kad ūkio subjektas, kuris vykdo šio reglamento nuostatas ir apmoka savo dalį patikrinimų išlaidų, galėtų naudotis kontrolės sistema.
3. Kontrolės įstaiga privalo taikyti bent III priede nurodytas atsargumo ir kontrolės priemones.
4. Taikant privačių institucijų kontrolės sistemą, valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už tokių privačių institucijų patvirtinimą ir priežiūrą.
5. Patvirtinant privačią kontrolės įstaigą, atsižvelgiama į tokius dalykus:
a) standartus atitinkančias patikrinimo procedūras, kurios numato detalias tikrinimo ir atsargumo priemones, taikytinas ūkio subjektams, kurie yra tikrinami;
b) nuobaudas, kurias institucija ketina taikyti, radus ►M10 neatitikimų ir (arba) pažeidimų ◄ ;
c) turimus atitinkamus išteklius, tokius kaip kvalifikuotas personalas, administracinės ir techninės priemonės, patirtis tikrinimo srityje ir patikimumas;
d) kontrolės įstaigos objektyvumą vis-à-vis ūkio subjektas, kuriuos ji tikrina.
6. Patvirtinus privačią kontrolės įstaigą, kompetentinga valstybės institucija:
a) užtikrina, kad kontrolės įstaigos vykdomas tikrinimas yra objektyvus;
b) patvirtina kontrolės sistemos efektyvumą;
c) atkreipia dėmesį į visus ►M10 neatitikimus ir (arba) pažeidimus ◄ ir taikomas nuobaudas;
d) atšaukia kontrolės įstaigos patvirtinimą, jeigu ji nepatenkina a ir b punktų reikalavimų arba neatitinka 5 dalyje išvardytų kriterijų, arba ►M10 7, 8, 9 ir 11 dalyse nurodytų ◄ reikalavimų.
6a. Iki 1996 m. sausio 1 d. valstybės narės kiekvienai kontrolės įstaigai, patvirtintai arba paskirtai pagal šio straipsnio nuostatas, priskiria kodo numerį. Apie tai jos informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją; Komisija kodų numerius paskelbia sąraše, nurodytame paskutinėje 15 straipsnio dalyje.
7. Kontrolės įstaigos ir patvirtintos kontrolės institucijos, nurodytos 1 dalyje:
a) užtikrina, kad bent III priede nurodytos kontrolės ir atsargumo priemonės būtų taikomos jų kontroliuojamiems asmenims patikrinti;
b) neperduoda tikrinimo metu gautos informacijos ir duomenų kitiems asmenims, išskyrus tuos asmenis, kurie atsako už atitinkamos žemės ūkio produkcijos gamybą, ir kompetentingas valdžios institucijas. ►M28 Tačiau pateikus prašymą, kurį pateisina būtinybė užtikrinti, kad produktai pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų, jos keičiasi su kitomis kontrolės institucijomis arba patvirtintomis kontrolės įstaigomis informacija apie jų tikrinimo rezultatus. Be to, pirmiau minėta informacija jos gali keistis savo iniciatyva. ◄
8. Patvirtintos kontrolės įstaigos:
a) sudaro kompetentingai institucijai reikiamas sąlygas, patikrinimo tikslais, nekliudomai leidžiant lankytis savo administracinėse ir gamybinėse patalpose ir suteikiant bet kokią informaciją ir pagalbą, kurių reikia kompetentingai institucijai tam, kad ji įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą;
b) iki kiekvienų metų sausio 31 d. pateikia valstybės narės kompetentingai institucijai asmenų, patikrintų iki praėjusių metų gruodžio 31 d., sąrašą, taip pat pateikia šiai institucijai trumpą metinę ataskaitą.
9. Kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, nurodytos 1 dalyje:
a) jeigu rasta pažeidimų, susijusių su 5 ir 6 straipsnių nuostatų, 2003 m. vasario 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 223/2003 dėl ženklinimo etiketėmis reikalavimų, taikomų ekologiškai pagamintiems pašarams, kombinuotiesiems pašarams ir pašarinėms žaliavoms ( 16 ) 3 ir 4 straipsnių nuostatų arba III priede išvardytų reikalavimų įgyvendinimu, užtikrina, kad, 2 straipsnyje numatytos nuorodos į ekologinį gamybos būdą pašalinamos iš visos siuntos arba gamybos partijos, kurios atžvilgiu padarytas minėtas pažeidimas;
b) jeigu rasta akivaizdžių pažeidimų arba pažeidimų, kurie sukelia ilgalaikes pasekmes, uždraudžia atitinkamam asmeniui parduoti produktus su ekologiškų produktų ženklu tam tikrą laikotarpį, kurį nustato kontrolės įstaiga kartu su valstybės narės kompetentinga institucija.
10. 14 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nustatomos:
a) išsamios 5 dalies reikalavimų ir 6 dalyje nurodytų priemonių vykdymo taisykles;
b) 9 dalies nuostatų įgyvendinimo priemones.
11. Nuo 1998 m. sausio 1 d. ir nepažeidžiant 5 ir 6 straipsnio dalių nuostatų, patvirtintos kontrolės įstaigos turi atitikti reikalavimus, nustatytus ►M15 ◄ standarto EN 45011 sąlygose.
12.
a) Valstybės narės, nepažeisdamos III priedo nuostatų, užtikrina, kad gaminant mėsinę gyvulininkystės produkciją, tikrinimai visose auginimo, skerdimo, mėsos pjaustymo ir bet kokio kito paruošimo stadijose, kol bus parduota galutiniam vartotojui, garantuotų galimybę atsekti gyvulininkystės produktus auginimo, perdirbimo ir bet kokio kito paruošimo grandinėje, pradedant gyvūnų auginimo vienetu ir baigiant galutinio įpakavimo ir (arba) ženklinimo etiketėmis vienetu, kiek tai techniškai įmanoma. Jos informuoja Komisiją apie priemones, kurias taikė ir kurias numato taikyti, bei kartu pateikia ataskaitą apie 15 straipsnyje minimą priežiūrą.
b) Kitos nuostatos, taikomos gyvulininkystės produktams, išskyrus mėsą, užtikrinančios, kiek tai techniškai įmanoma, atsekimo galimybę, turi būti nurodytos III priede.
c) Bet kuriuo atveju priemonės, kurių imamasi pagal 9 straipsnį, užtikrina, kad vartotojams suteikiamos garantijos, jog produktai yra pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų.
Nuoroda, kad produktams taikoma kontrolės sistema
10 straipsnis
1. V priede pateikta nuoroda ir (arba) identifikavimo ženklas, rodantis, kad produktams taikoma speciali kontrolės sistema, gali būti naudojamas produktų, nurodytų 1 straipsnyje, ženklinimui etiketėmis tik tuo atveju, jei šie produktai:
a) atitinka 5 straipsnio 1 arba 3 dalies reikalavimus;
b) buvo taikoma 9 straipsnyje nurodyta kontrolės sistema arba buvo importuoti laikantis 11 straipsnio;
tačiau pagal 11 straipsnio 6 dalį importuotų produktų atveju įgyvendinant kontrolės sistemą laikomasi reikalavimų, lygiaverčių 9 straipsnyje, ypač jo 4 dalyje, numatytiems reikalavimams;
c) yra parduodami tiesiogiai gamintojo arba tvarkytojo galutiniam vartotojui hermetiškoje pakuotėje arba pateikiami į rinką kaip fasuoti maisto produktai; jei gamintojas arba tvarkytojas juos tiesiogiai parduoda galutiniam vartotojui, hermetiška pakuotė neprivaloma, jei produkto, kuriam reikalinga ši nuoroda, ženklinimas etiketėmis leidžia aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti produktą;
d) jų ženklinime etiketėmis yra nurodytas gamintojo, tvarkytojo arba pardavėjo vardas ir pavardė ir (arba) pavadinimas kartu su kontrolės institucijos ar įstaigos pavadinimu arba kodo numeriu, taip pat bet kuri nuoroda, kurios pagal Bendrijos teisės aktus reikia laikantis maisto produktų ženklinimo etiketėmis reglamentų nuostatų.
2. Ženklinant etiketėmis arba reklaminėje medžiagoje, skirtoje pirkėjui, negalima tvirtinti, kad V priede pateikta nuoroda garantuoja, kad šis produktas turi geresnių maistingumo arba sveikatingumo savybių.
3. Kontrolės įstaigos ir kontrolės institucijos, nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje, privalo:
a) jeigu rasta ►M10 5 ir 6 straipsnių ◄ nuostatų arba III priede išvardytų reikalavimų pažeidimų, užtikrinti, kad nuo visos prekių siuntos arba gaminių serijos, kurioje rastas toks pažeidimas, būtų nuimta V priede pateikta nuoroda;
b) jeigu rasta akivaizdžių pažeidimų arba pažeidimų, kurie sukelia ilgalaikes pasekmes, uždrausti atitinkamam asmeniui naudoti V priede pateiktą nuorodą tam tikrą laikotarpį, kurį nustato kontrolės įstaiga kartu su valstybės narės kompetentinga institucija.
4. Jeigu rasta 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatų arba III priede išvardytų priemonių ir reikalavimų pažeidimų, V priede pateiktos nuorodos atšaukimo taisyklės gali būti priimtos 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
Bendros įgyvendinimo priemonės
10a straipsnis
1. Jei valstybė narė randa neatitikimų arba pažeidimų, susijusių su šio reglamento taikymu, kitos valstybės narės produkte, turinčiame 2 straipsnyje ir (arba) V priede nurodytų nuorodų, ji apie tai informuoja valstybę narę, kuri paskyrė kontrolės instituciją arba patvirtino kontrolės įstaigą ir Komisiją.
2. Valstybės narės imasi visų priemonių ir veiksmų, kurių reikia užkirsti apgaulingam 2 straipsnyje ir (arba) V priede nurodytų nuorodų naudojimui.
Importas iš trečiųjų šalių
11 straipsnis
1. Į Bendrijos rinką galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:
a) produktas atitinka šio reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytas nuostatas;
b) visų ūkio subjektų, įskaitant eksportuotojus, veiklą tikrino kontrolės įstaiga ar institucija, pripažinta pagal 2 dalį; ir
c) atitinkami ūkio subjektai turi galėti importuotojams ar valstybės institucijoms bet kuriuo metu pateikti dokumentinius įrodymus, kuriais galima nustatyti paskutinę operaciją vykdžiusį ūkio subjektą ir jo priežiūroje esančių produktų rūšį ar asortimentą, bei kurie leidžia patikrinti, ar šis ūkio subjektas laikosi a ir b punktų reikalavimų bei galiojimo laikotarpio.
2. 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija pripažįsta 1 dalies b punkte nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingas vykdyti kontrolę bei išduoti 1 dalies c punkte nurodytus dokumentinius įrodymus trečiosiose šalyse, ir sudaro šių kontrolės įstaigų ir institucijų sąrašą.
Kontrolės įstaigos akredituojamos pagal atitinkamą Europos standartą EN 45011 arba ISO vadovo 65 „Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms“ naujausią redakciją, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Akredituojanti institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigų vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą.
Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija paprašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar kontrolės institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.
Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia akredituojančios institucijos ar tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos parengtus pranešimus dėl įvertinimo, susijusius su reguliariais vertinimais vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.
Remdamasi pranešimais dėl įvertinimo, padedant valstybėms narėms Komisija užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šiame reglamente išdėstytų arba pagal jį priimtų nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.
3. Į Bendrijos rinką taip pat galima pateikti iš trečiosios šalies importuotą produktą, paženklintą kaip produktą su nuorodomis į ekologinės gamybos metodą, jei:
a) produktas yra pagamintas pagal gamybos standartus, lygiaverčius 5 ir 6 straipsniuose nustatytoms gamybos taisyklėms dėl ekologinės gamybos Bendrijoje;
b) ūkio subjektams buvo taikomos kontrolės priemonės, kurių veiksmingumas yra lygiavertis 8 ir 9 straipsniuose nurodytoms priemonėms, ir tokios kontrolės priemonės buvo nuolat ir veiksmingai taikomos;
c) ūkio subjektų trečiojoje šalyje veikla visuose gamybos, paruošimo ir platinimo etapuose buvo tikrinta pagal kontrolės sistemą, kuri yra pripažinta pagal 4 dalį, arba tikrinta kontrolės įstaigos ar pagal 5 dalį pripažintos institucijos; ir
d) produktui yra suteiktas kontrolės sertifikatas, išduotas pagal 4 dalį pripažintų trečiosios šalies kompetentingų institucijų arba kontrolės įstaigų ar institucijų, arba pagal 5 dalį pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos, kuriame patvirtinama, kad produktas atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas. Sertifikato originalas turi lydėti prekes, siunčiamas iki pirmojo gavėjo. Po to importuotojas privalo saugoti šį sertifikatą ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų jį pateikti kontrolės įstaigoms ar tam tikrais atvejais kontrolės institucijoms.
4. 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali pripažinti trečiąsias šalis, kurių gamybos sistemos atitinka taisykles, lygiavertes 5 ir 6 straipsniuose nustatytoms taisyklėms, ir kurių kontrolės tvarkos veiksmingumas yra lygiavertis 8 ir 9 straipsniuose nustatytai tvarkai, ir gali sudaryti tokių šalių sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.
Nagrinėdama prašymą suteikti pripažinimą, Komisija prašo trečiosios šalies pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija gali patikėti ekspertams vietoje išnagrinėti atitinkamos trečiosios šalies gamybos ir kontrolės tvarkos taisykles.
Iki kiekvienų metų kovo 31 d. taip pripažintos trečiosios šalys siunčia Komisijai glaustą metinį pranešimą dėl jų nustatytos kontrolės tvarkos įgyvendinimo ir vykdymo.
Remdamasi tuose metiniuose pranešimuose pateikta informacija, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų trečiųjų šalių priežiūrą, nuolat peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šiame reglamente išdėstytų arba pagal jį priimtų nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.
5. Produktų, importuotų ne pagal 1 dalį ir importuotų ne iš trečiosios šalies, kuri yra pripažinta pagal 4 dalį, atveju Komisija 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali pripažinti kontrolės įstaigas ir institucijas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytas kontrolės įstaigas ir institucijas, kompetentingomis vykdyti patikrinimus ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse 3 dalyje nurodytu tikslu ir sudaryti tokių kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų sąrašą. Įvertinant lygiavertiškumą reikia atsižvelgti į Codex Alimentarius gaires CAC/GL 32.
Komisija nagrinėja prašymus dėl pripažinimo, kuriuos pateikia trečiosios šalies kontrolės įstaiga ar institucija.
Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo Komisija prašo kontrolės įstaigos ar institucijos pateikti visą reikiamą informaciją. Akredituojanti įstaiga ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija atlieka reguliarius kontrolės įstaigos ar institucijos vertinimus vietoje, jų stebėseną ir daugiametį jų veiklos pakartotinį įvertinimą. Komisija gali pavesti ekspertams vietoje išnagrinėti gamybos taisykles ir atitinkamos kontrolės įstaigos ar institucijos trečiojoje šalyje vykdomą kontrolės veiklą.
Pripažintos kontrolės įstaigos ar institucijos pateikia pranešimus dėl įvertinimo, kuriuos parengia akredituojanti institucija ar tam tikrais atvejais kompetentinga institucija, susijusius su reguliariu vertinimu vietoje, stebėsena ir daugiamečiu jų veiklos pakartotiniu įvertinimu.
Remdamasi minėtais pranešimais dėl įvertinimo, Komisija, padedant valstybėms narėms, užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės įstaigų ir kontrolės institucijų priežiūrą reguliariai peržiūrėdama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas įvertinus šiame reglamente išdėstytų arba pagal jį priimtų nuostatų pažeidimų ar nukrypimų nuo jų riziką.
6. Paskelbus pirmąjį pagal 5 dalį pripažintų kontrolės įstaigų sąrašą, valstybės narės kompetentinga institucija laikotarpiui, kuris prasideda nuo 2007 m. sausio 1 d. ir baigiasi praėjus 12 mėnesių nuo jo paskelbimo, gali leisti importuotojams toje valstybėje narėje, kurioje importuotojas pranešė apie savo veiklą pagal 8 straipsnio 1 dalį, pateikti į rinką produktus, importuotus iš trečiųjų šalių, kurios nėra įrašytos į 4 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu importuotojas pateikia pakankamai įrodymų, jog laikomasi 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų. Jeigu tų sąlygų nebesilaikoma, leidimas nedelsiant panaikinamas. Leidimai galioja ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo pirmojo kontrolės įstaigų ir institucijų, pripažintų pagal 5 dalį, sąrašo paskelbimo. Importuotam produktui taikomas kontrolės sertifikatas, išduotas institucijos ar įstaigos, kuriai leidimą išduodančiosios valstybės narės kompetentinga institucija leido išduoti kontrolės sertifikatą. Sertifikato originalas turi lydėti prekes, siunčiamas iki pirmojo gavėjo. Po to importuotojas privalo saugoti šį sertifikatą ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų jį pateikti kontrolės įstaigoms ar tam tikrais atvejais kontrolės institucijoms.
Kiekviena valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie kiekvieną pagal šią dalį išduotą leidimą, įskaitant informaciją apie atitinkamus gamybos standartus ir kontrolės tvarką.
Valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva pagal šią dalį išduotą leidimą išnagrinėja 14 straipsnyje nurodytas komitetas. Jeigu nagrinėjant paaiškėja, kad nesilaikoma šio straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų sąlygų, Komisija reikalauja, kad leidimą išdavusi valstybė narė jį panaikintų.
Leidimas prekiauti iš trečiosios šalies importuotais produktais, kurį iki 2006 m. gruodžio 31 d. importuotojui pagal šią dalį išdavė atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, galioja ne ilgiau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d.
7. Laikydamasi 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija gali patvirtinti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles, visų pirma dėl:
a) kriterijų ir tvarkos, kurių reikia laikytis pripažįstant trečiąsias šalis ir kontrolės įstaigas bei institucijas, įskaitant pripažintų trečiųjų šalių ir kontrolės įstaigų bei institucijų sąrašų skelbimą; ir
b) 1 dalyje nurodytų dokumentinių įrodymų ir 3 dalies d punkte bei 6 straipsnyje nurodyto sertifikato, atsižvelgiant į elektroninio sertifikavimo privalumus, įskaitant didesnę apsaugą nuo sukčiavimo.
Laisvas produktų judėjimas Bendrijos teritorijoje
12 straipsnis
Valstybės narės, remdamosi pagrindais, susijusiais su žemės ūkio produkcijos gamybos būdais, produkcijos ženklinimu arba nuorodomis apie tokius būdus, negali uždrausti arba riboti 1 straipsnyje nurodytų produktų, kurie atitinka šio reglamento reikalavimus, pardavimą.
Tačiau, jeigu tai susiję su I priedo B dalyje nurodytomis taisyklėmis dėl gyvulininkystės produkcijos, valstybės narės gali taikyti griežtesnes taisykles gyvūnams ir gyvulininkystės produktams, pagamintiems jų teritorijoje, su sąlyga, kad tos taisyklės atitinka Bendrijos teisę ir nedraudžia arba neapriboja kitų šio reglamento reikalavimus atitinkančių gyvūnų arba gyvulininkystės produktų pardavimo.
Administracinės nuostatos ir įgyvendinimas
13 straipsnis
14 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimtos:
— išsamios šio reglamento taikymo taisyklės,
— I–IV, VI, VII ir VIII priedų pakeitimai,
— V priedo pakeitimai, kad būtų apibrėžtas Bendrijos identifikavimo ženklas, pridedamas prie arba naudojamas vietoj nuorodos, kad produktui taikoma kontrolės sistema,
— 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų veterinariniams vaistams taikymo apribojimai ir įgyvendinimo priemonės,
— įgyvendinimo priemonės, draudžiančios, atsižvelgiant į mokslo arba technikos pažangą, naudoti GMO bei jų darinius, visų pirma dėl de minimis neišvengiamo užteršimo ribos, kurios negalima viršyti.
14 straipsnis
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB ( 17 ) 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
15 straipsnis
Iki kiekvienų metų liepos 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, kurių buvo imtasi praėjusiais metais, įgyvendinant šį reglamentą, ir visų pirma pateikia:
— ūkio subjektų, kurie pagal 8 straipsnio 1 dalies a punktą iki praėjusių metų gruodžio 31 d. pranešė apie savo veiklą ir kuriems yra taikoma 9 straipsnyje nustatyta kontrolės sistema, sąrašą,
— priežiūros ataskaitą pagal 9 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Be to, kiekvienais metais iki kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai iki praėjusių metų gruodžio 31d. patvirtintų kontrolės įstaigų sąrašą, jų teisinę bei veiklos sąrangą, informaciją apie kontrolės procedūras, nuobaudų taikymo tvarką ir, jeigu reikia, įregistruotus kontrolės įstaigų ženklus.
Kiekvienais metais Komisija skelbia Europos Bendrijų oficialaus leidinio C serijoje patvirtintų institucijų sąrašus, kurie jai buvo pateikti iki pirmiau nurodyto termino.
15a straipsnis
Kiekvienais metais, nustatant biudžetą, skiriami būtini asignavimai šiame reglamente nustatytoms priemonėms, ypač toms, kurias turi įgyvendinti Komisija tam, kad būtų pasiekti 9 ir 11 straipsniuose bei techniniuose prieduose nurodyti tikslai.
16 straipsnis
1. Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
2. Valstybės narės įgyvendina 8 ir 9 straipsnių nuostatas per devynis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.
3. 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis taikomos nuo 1993 m. sausio 1 d.
▼M41 —————
Siekiant nepažeisti I priedo 1 punkte nurodyto pertvarkymo laikotarpio trukmės reikalavimų, laikotarpis iki šio reglamento įsigaliojimo yra įskaitomas, jeigu ūkio subjektas gali įrodyti kontrolės įstaigai, kad šiuo laikotarpiu jis vykdė savo gamybinę veiklą pagal nacionalinius norminius aktus arba pagal pripažintus tarptautinius ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos standartus.
4. 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos, valstybės narės gali, nukrypdamos nuo 6 straipsnio 1 dalies, leisti savo teritorijoje naudoti produktus, kurių sudėtyje yra II priede neišvardytų medžiagų, jeigu šios valstybės narės mano, kad yra įvykdyti 7 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
5. 12 mėnesių po VI priedo parengimo pagal 5 straipsnio 7 dalį, valstybės narės gali leisti naudoti VI priede neišvardytas medžiagas, laikantis nacionalinių nuostatų.
6. Kiekviena valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie medžiagas, kurias ji leidžia naudoti savo teritorijoje pagal 4 ir 5 dalių nuostatas.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
EKOLOGINĖS GAMYBOS ŪKYJE PRINCIPAI
A. Augalai ir augaliniai produktai
|
1.1. |
Pertvarkymo laikotarpiu bent dvejus metus iki sėjos sklypams paprastai turėjo būti taikomi 6 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nustatyti ir ypač šiame priede išdėstyti principai, arba pievų atveju – verčiantis ekologine žemdirbyste ne mažiau kaip dvejus metus iki jų naudojimo pašarams, o daugiamečių kultūrų atveju, išskyrus pievas – bent trejus metus iki pirmojo produktų, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies a punkte, derliaus. Pertvarkymo laikotarpis turi prasidėti ne anksčiau tos dienos, kai gamintojas 8 straipsnyje nustatyta tvarka informuoja apie savo veiklą ir sutinka, kad jo ūkiui būtų taikoma 9 straipsnyje numatyta kontrolės sistema. |
|
1.2. |
Tačiau kontrolės institucija ar įstaiga, suderinusi su kompetentinga institucija, gali nuspręsti atgaline data pripažinti, kad pertvarkymo laikotarpio dalimi buvo bet kuris ankstesnis laikotarpis, kurio metu: a) žemės sklypai pagal 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2078/92 dėl žemės ūkio produktų gamybos ir metodų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio tausojimo reikalavimus ( 18 ), arba pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus ( 19 ) VI skyrių buvo įgyvendintos programos arba kitos oficialios programos dalis, jeigu įgyvendinant tas programas buvo patvirtinta, kad tuose sklypuose nebuvo naudojami II priedo A ir B dalyse neišvardyti produktai; arba b) sklypai buvo natūralūs plotai arba žemės ūkio paskirties žemė, netvarkyta produktais, kurie nebuvo išvardyti II priedo A ir B dalyse. Šiam laikotarpiui gali būti taikoma atgalinė data tik tuo atveju, jeigu kontrolės institucijai arba įstaigai buvo pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių jai įsitikinti, kad bent trejus metus buvo laikytasi atitinkamų sąlygų. |
|
1.3. |
Kontrolės institucija ar įstaiga, kompetentingai institucijai pritarus, tam tikrais atvejais gali nuspręsti pratęsti pertvarkymo laikotarpį ir po 1.1. punkte nustatytos datos, atsižvelgusi į ankstesnę sklypo paskirtį. |
|
1.4. |
Tais atvejais, kai sklypai jau buvo pertvarkyti arba pertvarkomi į ekologinę žemdirbystę ir buvo tvarkyti, naudojant produktą, kuris nebuvo išvardytas II priede, valstybė narė gali sutrumpinti pertvarkymo laikotarpį iki 1.1 punkte nustatyto trumpesnio laikotarpio šiais dviem atvejais: a) sklypai buvo tvarkyti, naudojant II priedo B dalyje neišvardytus produktus, kuris yra privalomos ligos arba kenkėjų kontrolės priemonė, patvirtintas valstybės narės kompetentingos institucijos, tos valstybės teritorijoje ar jos dalyje, naudojamas konkrečioms kultūroms; b) sklypai buvo tvarkyti, naudojant II priedo A arba B dalyse neišvardytus produktus, kuris yra valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintų mokslinių tyrimų dalis. Tais atvejais pertvarkymo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į šiuos dalykus: — vykstant atitinkamo augalų apsaugos produkto skilimo procesui turi būti užtikrinta, kad pertvarkymo laikotarpio pabaigoje dirvoje, o daugiamečių kultūrų atveju – augale, bus nedidelis likutis, — derlius po tvarkymo negali būti parduotas paženklintas kaip ekologiškas, — atitinkama valstybė narė turi pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai savo sprendimą reikalauti privalomo tvarkymo. |
|
2.1. |
Dirvos derlingumas ir biologinis aktyvumas turi būti išlaikomas arba padidinamas, visų pirma: a) auginant ankštinius augalus, augalus žaliajai trąšai arba ilgašaknius augalus pagal atitinkamą daugiametį sėjomainos planą; b) naudojant galvijų mėšlą iš ekologinės gamybos ūkių, taikant šio priedo 7.1 punkto B dalies nuostatas ir apribojimus; c) naudojant kitas ekologiškas medžiagas, kompostuotas arba ne, iš ūkių, kuriuose taikomos šiame reglamente numatytos taisyklės. |
|
2.2. |
Kitos II priede minimos organinės arba mineralinės trąšos gali būti naudojamos papildomai kaip papildas, jeigu: — sėjomainoje naudojami augalai arba dirvos gerinimo priemonės negali užtikrinti reikiamo maisto medžiagų balanso taikant metodus, nustatytus ankstesnės dalies a, b ir c punktuose, — tik II priedo produktams, nurodytiems kaip mėšlas ir (arba) gyvulių ekskrementai: šiuos produktus galima naudoti tik tiek, kiek jie kartu su 2.1 dalies b punkte nurodytu galvijų mėšlu tenkina apribojimus, nurodytus šio priedo 7.1 skirsnio B dalyje. |
|
2.3. |
Kompostavimo procesui aktyvinti galima naudoti tinkamus augalinius preparatus arba preparatus iš mikroorganizmų, kurie nėra genetiškai modifikuoti, kaip apibrėžta 4 straipsnio 12 punkte, preparatus. Be to, šioje dalyje ir 2.1 dalyje nurodytai paskirčiai galima naudoti vadinamuosius „biodinaminius preparatus“ iš smulkintų uolienų miltų, ūkininko ūkio galvijų mėšlo arba augalų. |
|
2.4. |
Tinkamus preparatus iš mikroorganizmų, kurie nėra genetiškai modifikuoti, kaip apibrėžta 4 straipsnio 12 punkte, ir kuriuos leidžiama naudoti atitinkamos valstybės narės įprastiniame žemės ūkyje, galima naudoti bendrai dirvos būklei gerinti arba maisto medžiagų kiekiui dirvoje arba augaluose didinti, jei tokio naudojimo poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija. |
|
3. |
Kenkėjų, ligų ir piktžolių kontrolei yra naudojami priemonių deriniai: — tinkamas rūšių ir veislių pasirinkimas, — tinkamas sėjomainos planas, — mechaninis dirvos dirbimas, — gamtoje esančių kenkėjų priešų apsauga, taikant jiems palankias apsaugos priemones (pvz.: gyvatvorių sodinimas, lizdaviečių priežiūra, grobuonių paleidimas į atitinkamas vietoves), — piktžolių naikinimas liepsna. Tik esant tiesioginei grėsmei žemės ūkio augalams, galima naudoti II priede išvardytus produktus. |
|
4. |
Valgomųjų augalų ir jų dalių, augančių natūraliuose gamtos plotuose, miškuose ir žemės ūkio plotuose, rinkimas yra laikomas ekologišku gamybos metodu, jeigu: — trejus metus iki jų rinkimo tokios teritorijos nebuvo apdorojamos produktais, išskyrus tuos, kurie nurodyti II priede, — po jų rinkimo laukinė augmenija išlieka stabili ir yra išsaugomos rinkimo teritorijoje esančios rūšys. |
|
5. |
ezeGrybų gamybai galima naudoti substratus, jei juos sudaro tik šie komponentai:
|
▼M15 —————
B. Šių rūšių gyvūnai ir gyvulininkystės produktai: galvijų (įskaitant bubalus ir bizonų rūšis), kiaulių, avių, ožkų, arklinių, naminių paukščių
1. Bendrieji principai
|
1.1. |
Gyvulininkystė yra neatskiriama daugelio ekologine žemdirbyste užsiimančių žemės ūkio valdų dalis. |
|
1.2. |
Gyvulininkystė turi padėti išlaikyti žemės ūkio produktų gamybos sistemų pusiausvyrą, numatant kultūrų maistingumo reikalavimus ir gerinant dirvožemio organinę medžiagą. Taip ji gali sukurti ir palaikyti abipusę dirvos ir augalo, augalo ir gyvūno bei gyvūno ir dirvos priklausomybę. Bežemė gamyba („gamyba hors sol“), kaip šios koncepcijos dalis, neatitinka šio reglamento nuostatų. |
|
1.3. |
Naudojant atsinaujinančius gamtinius išteklius (gyvūnų mėšlą, ankštinius augalus ir pašarines kultūras), augalininkystės/gyvulininkystės sistema ir ganymo sistemos leidžia išsaugoti bei ilgainiui pagerinti dirvos derlingumą ir prisideda prie tvarios žemės ūkio plėtros. |
|
1.4. |
Ekologinė gyvulininkystė – tai veikla, susijusi su žeme. Išskyrus tuos atvejus, kai taikomos šiame priede numatytos išimtys, gyvūnams turi būti suteikta galimybė ganytis atviruose plotuose, o gyvūnų skaičius ploto vienete turi būti ribojamas, kad būtų užtikrintas bendras gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijos valdymas gamybos vienete, taip sumažinant bet kokios rūšies užteršimą, ypač dirvos ir paviršinio bei požeminio vandens. Kad būtų išvengta nuganymo bei erozijos, taip pat ir bet kokio neigiamo poveikio aplinkai dėl gendančio mėšlo, gyvūnų skaičius turi būti griežtai derinamas su ganyklos plotu. Išsamios gyvūnų mėšlo naudojimo taisyklės yra nurodytos 7 skirsnyje. |
|
1.5. |
Taikant ekologinį gyvulininkystės metodą, visi viename ir tame pačiame gamybos vienete esantys gyvūnai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles. |
|
1.6. |
Tačiau ūkyje gali būti gyvūnų, kurie nėra auginami pagal šio reglamento taisykles, jei tuose vienetuose pastatai ir sklypai yra griežtai atskirti nuo vienetų, kuriuose auginama laikantis šio reglamento taisyklių, ir auginami gyvūnai yra kitokių rūšių. |
|
1.7. |
Nukrypstant nuo šio principo, gyvūnai, kurie nėra auginami pagal šio reglamento nuostatas, gali kasmet ribotą laikotarpį ganytis šį reglamentą atitinkančiuose ganyklose, jei tokie gyvūnai yra iš ekstensyvios gamybos ūkių (kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 950/97 ( 21 ) 6 straipsnio 5 dalyje arba, jei tai susiję su kitomis, šiame reglamente nenurodytomis rūšis, viename hektare ploto turi būti tiek gyvūnų, kad jų mėšle esančio azoto kiekis atitiktų 170 kg į vieną hektarą per metus normą, kaip apibrėžta šio reglamento VII priede) su sąlyga, kad tuo pačiu metu šioje ganykloje nebus kitų gyvūnų, kuriems taikomi šio reglamento reikalavimai. Kontrolės institucija arba įstaiga turi iš anksto patvirtinti šią leidžiančią nukrypti nuostatą. |
|
1.8. |
Taikant šiam principui antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, gyvūnai, auginami pagal šio reglamento nuostatas, gali ganytis bendroje žemėje, jei: a) mažiausiai trejus metus ta žemė nebuvo tręšta arba gerinta jokiomis medžiagomis, išskyrus tas, kurias leidžiama naudoti pagal šio reglamento II priedą; b) visi ta žeme besinaudojantys gyvūnai, kuriems netaikomi šio reglamento reikalavimai, yra išauginti ekstensyvios gamybos būdu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 950/97 6 straipsnio 5 dalyje; arba, jei tai yra kitos, šiame reglamente nenurodytos rūšys, gyvūnų skaičius viename hektare ploto atitinka 170 kg azoto į vieną hektarą per metus normą, kaip apibrėžta šio reglamento VII priede; c) bet kurie gyvulininkystės produktai, gauti iš gyvūnų, kurie buvo auginami pagal šio reglamento nuostatas, nors ir besinaudojantys šia žeme, nelaikomi ekologiška produkcija, kol kontrolės institucijai arba įstaigai priimtinu būdu nepateikiami įrodymai, kad jie buvo tinkamu būdu atskirti nuo kitų gyvūnų, augintų nesilaikant šio reglamento reikalavimų. |
2. Pertvarkymas
2.1. Žemės pertvarkymas, susijęs su ekologine gyvulininkystės produkcija
|
2.1.1. |
Pertvarkant gamybos vienetą, visas to vieneto plotas, naudojamas gyvūnų pašarui, turi atitikti ekologinės žemdirbystės taisykles, taikant šio priedo A dalyje nustatytus augalams ir augaliniams produktams skirtus pertvarkymo laikotarpius. |
|
2.1.2. |
Nukrypstant nuo šio principo, pertvarkymo laikotarpis, skirtas ganykloms, lauko aptvarams bei mociono aikštelėms, kuriuose ganosi ne žolėdžiai, gali būti sutrumpintas iki vienerių metų. Šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki šešių mėnesių, jei minėta žemė pastaruoju metu nebuvo tręšta arba gerinta kitomis medžiagomis nei išvardytos šio reglamento II priede. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą turi patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga. |
2.2. Pertvarkymai, susiję gyvūnais ir gyvulininkystės produktais
|
2.2.1. |
Jei gyvulininkystės produktus siekiama parduoti kaip ekologiškus, gyvūnai turi būti auginami laikantis šiame reglamente pateiktų taisyklių mažiausiai tokį laiką: — mėsiniai arkliniai ir galvijai (įskaitant bubalus bei bizonus) - 12 mėnesių ir bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip tris ketvirtadalius jų gyvenimo trukmės, — smulkūs atrajotojai ir kiaulės – šešis mėnesius; tačiau pereinamuoju trejų metų laikotarpiu, kuris baigiasi 2003 m. rugpjūčio 24 d., kiaulėms šis laikotarpis yra keturi mėnesiai, — pieno produkcijai skirti gyvūnai – šešis mėnesius; tačiau pereinamuoju trejų metų laikotarpiu, kuris baigiasi 2003 m. rugpjūčio 24 d., šis laikotarpis yra trys mėnesiai, — mėsai skirti naminiai paukščiai, įvežti jaunesni kaip 3 dienų,– 10 savaičių, — dėslieji naminiai paukščiai – šešias savaites. |
|
2.2.2. |
Nukrypstant nuo šio skirsnio 2.2.1 punkto, tam, kad būtų sudaryta banda arba pulkas, mėsiniai veršeliai ir smulkieji atrajotojai pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2003 m. gruodžio 31 d., gali būti parduodami kaip išauginti ekologiškai, jei: — jie yra iš ekstensyvios gamybos ūkių, — iki pardavimo arba skerdimo jie buvo auginami ekologiškos gamybos vienete: veršiukai – mažiausiai šešis mėnesius, o smulkieji atrajotojai du mėnesius, — gyvūnų kilmė atitinka šio skirsnio 3 punkto 4 papunkčio ketvirtojoje ir penktojoje įtraukose nurodytas sąlygas. |
2.3. Vienalaikiai pertvarkymai
|
2.3.1. |
Nukrypstant nuo šio skirsnio 2.2.1, 4.2 ir 4.4 punktų, jei pertvarkymai vienu metu vyksta visame gamybos vienete, įskaitant gyvūnus, ganyklas ir (arba) bet kokią žemę, skirtą gyvūnų pašarui, bendras pertvarkymo laikotarpis gyvūnams, ganykloms ir (arba) gyvūnų pašarui naudojamai žemei, sutrumpinamas iki 24 mėnesių, taikant šias sąlygas: a) ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik turimiems gyvūnams bei jų palikuonims, o tuo pačiu ir žemei, kuri buvo naudojama gyvūnų pašarams/ganykloms iki pertvarkymo pradžios; b) gyvūnai yra daugiausiai šeriami produktais iš to paties gamybos vieneto. |
3. Gyvūnų kilmė
|
3.1. |
Pasirenkant veisles arba padermes, būtina atsižvelgti į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų; į jų gyvybingumą bei atsparumą ligoms. Be to, gyvūnų veislės arba padermės atrenkamos ir dėl to, kad būtų išvengta specifinių susirgimų arba sveikatos sutrikimų, (pvz., kiaulių streso sindromo, PSE sindromo, netikėtos mirties, savaiminio persileidimo, sunkių gimdymų, reikalaujančių Cezario pjūvio ir t. t.), susijusių su kai kuriomis intensyvaus ūkininkavimo būdu auginamomis veislėmis bei padermėmis. Pirmenybė turi būti suteikiama vietinėms veislėms ir padermėms. |
|
3.2. |
Gyvūnai turi būti iš gamybos vienetų, atitinkančių įvairias gyvulininkystės produkcijai taikomas taisykles, pateiktas 6 straipsnyje ir šiame priede. Ši gamybos sistema turi būti taikoma visą jų gyvenimo laikotarpį. |
|
3.3. |
Taikant pirmąją leidžiančią nukrypti nuostatą, gyvulininkystės vienete esantiems gyvūnams, neatitinkantiems šio reglamento taisyklių, gali būti taikomi pertvarkymai, kontrolės institucijai arba įstaigai juos iš anksto patvirtinus. |
|
3.4. |
►M26
Taikant antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kai banda arba pulkas formuojami pirmąkart ir nepakanka ekologiškai augintų gyvūnų, į ekologiškos gamybos padalinį gali būti atgabenti neekologiškai auginti gyvūnai, laikantis šių sąlygų: — dėsliosios vištos ir mėsiniai naminiai paukščiai turi būti ne daugiau kaip 3 dienų, — buivolai turi būti ne daugiau kaip šešių mėnesių, — vos nujunkyti veršeliai ir kumeliukai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju būti ne daugiau kaip šešių mėnesių, — vos nujunkytos avytės ir ėriukai turi būti auginamos pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju būti ne daugiau kaip 60 dienų, — vos nujunkyti paršeliai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju turi sverti ne daugiau kaip 35 kg. |
|
3.5. |
Šią leidžiančią nukrypti nuostatą iš anksto turi patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga. |
|
3.6. |
Taikant trečiąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti atnaujinti bandą ar pulką arba pakeisti jo sudėtį, jei nėra ekologiškai augintų gyvūnų ir tokiais atvejais: a) esant dideliam gyvūnų mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba nelaimės; b) ne daugiau kaip trijų dienų amžiaus dėsliųjų vištų ir mėsinių naminių paukščių; c) paršelių veisimui, išaugintų pagal šiame reglamente išdėstytas taisykles, sveriančių ne daugiau kaip 35 kg, tuoj pat po nujunkymo. c) punkte nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi 2006 m. liepos 31 d. |
|
3.7. |
Nepaisant 3.4. ir 3.6. punktuose nurodytų nuostatų, ne ekologiškai augintos, ne daugiau kaip 18 savaičių dėsliosios vištos gali būti įtrauktos į ekologiškos gamybos padalinį, kai nėra ekologiškai augintų vištų, kai patenkinamos šios sąlygos: — gautas išankstinis kompetentingų institucijų leidimas, ir — I priedo 4 (Pašarai) ir 5 (Ligų prevencija ir veterinarinė priežiūra) dalyse pateiktos nuostatos taikomos nuo 2005 m. gruodžio 31 d. ne ekologiškai augintoms vištoms, kurias numatyta įtraukti į ekologiškos gamybos padalinius. |
|
3.8. |
Taikant ketvirtąją leidžiančią nukrypti nuostatą, per metus gali būti atvežta 10 % suaugusių arklių arba galvijų (įskaitant bubalus ir bizonus) patelių ir 20 % suaugusių kiaulių, avių ir ožkų iš neekologinės gamybos ūkių natūraliam prieaugiui papildyti bei bandai arba pulkui atnaujinti, jei trūksta ekologiškai išaugintų gyvūnų ir su sąlyga, kad kontrolės institucija arba įstaiga leidžia tai daryti. |
|
3.9. |
Pirmiau minėtoje leidžiančioje nukrypti nuostatoje nurodyti procentai netaikomi tiems gamybos vienetams, kuriuose yra mažiau kaip 10 arklių ar galvijų arba mažiau kaip penkios kiaulės, avys ar ožkos. Šiems vienetams bet koks atnaujinimas, kaip paminėta pirmiau, apribojamas iki ne daugiau kaip vieno gyvūno per metus. |
|
3.10. |
►M26
Gavus kontrolės institucijos arba įstaigos nuomonę ir sutikimą, šiais ypatingais atvejais procentus galima padidinti iki 40 %: — iš esmės plečiant gyvulininkystės ūkį, — keičiant veislę, — išvedant naujos paskirties gyvūnų rūšis, — kai veislėms gresia išnykimo pavojus ūkininkavimo metu. Tų veislių gyvūnai nebūtinai turi būti nesusilaukę palikuonių. |
|
3.11. |
Taikant penktąją leidžiančią nukrypti nuostatą, veisimui skirti vyriškos giminės gyvūnai gali būti įvežti iš neekologinės gamybos ūkių su sąlyga, kad vėliau jie bus auginami ir visados šeriami pagal šiame reglamente nustatytas taisykles. |
|
3.12. |
Jei gyvūnai yra iš ūkių, neatitinkančių šio reglamento, laikantis šio skirsnio 3.3–3.11 punktuose nurodytų sąlygų ir apribojimų, 2.2.1 punkte nurodytų laikotarpių būtina laikytis tada, kai produktai skirti parduoti kaip ekologiški, ir tais laikotarpiais būtina laikytis visų šio reglamento taisyklių. |
|
3.13. |
Jei gyvūnai yra įsigyti ūkiuose, neatitinkančiuose šio reglamento reikalavimų, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys gyvūnų sveikatos priemonėms. Kontrolės institucija arba įstaiga, atsižvelgdama į vietos sąlygas, gali taikyti specialias priemones, tokias kaip atrankinį patikrinimą ir karantino laikotarpį. |
|
3.14. |
Iki 2003 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą apie ekologiškai auginamus gyvūnus, kad prireikus galėtų pateikti Nuolatiniam komitetui pasiūlymą, kurio tikslas – užtikrinti, kad visa ekologiška mėsos produkcija būtų gauta iš gyvūnų, gimusių ir išaugintų ekologinės gamybos ūkiuose. |
4. Pašarai
|
4.1. |
Pašarai yra skirti ne tiek didinti produkcijos apimtį, kiek užtikrinti jos kokybę, o tuo pačiu tenkinti gyvūnų mitybos reikalavimus įvairiose jų vystymosi stadijose. Penėjimas yra leidžiamas tuo atveju, jei jį galima atšaukti bet kurioje auginimo stadijoje. Prievartinis šėrimas draudžiamas. |
|
4.2. |
Gyvūnai turi būti šeriami ekologiškai pagamintais pašarais. |
|
4.3. |
►M26
Be to, gyvūnai turi būti auginami pagal šiame priede nurodytas taisykles, pageidautina, kad būtų vartojami pašarai iš to paties vieneto arba, jei tai neįmanoma, iš kitų vienetų arba įmonių, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos. Be to, žolėdžių atveju, išskyrus gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpiu kiekvienais metais, mažiausiai 50 % viso pašaro patenka iš ūkio vieneto savaime arba tuo atveju, kai šitai neįmanoma, jį reikia pagaminti, bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais. ◄ |
|
4.4. |
Iki 2008 m. gruodžio 31 d. pertvarkymo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 50 % pašarų raciono. Jei pertvarkymo laikotarpio pašarai yra iš to paties ūkio, kuriame jie naudojami, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 80 %. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pertvarkymo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 % pašarų raciono. Jei pertvarkymo laikotarpio pašarai yra iš to paties ūkio, kuriame jie naudojami, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 60 %. Iki 20 % viso vidutinio pašarų, kuriais šeriami gyvuliai, kiekio gali sudaryti pašarai, gaunami gyvulius ganant daugiametėse ganyklose arba šienaujant daugiamečių pašarų sklypuose pirmaisiais jų pertvarkymo metais, jeigu jie yra to paties ūkio dalis ir per pastaruosius penkerius metus nebuvo to ūkio ekologinės gamybos vieneto dalis. Naudojant pertvarkymo laikotarpio pašarus ir pertvarkomuose sklypuose pirmaisiais pertvarkymo metais gaminamus pašarus, visa tokių pašarų procentinė dalis kartu juos sudėjus neturi viršyti pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų didžiausių procentinių dalių. Šie kiekiai apskaičiuojami kasmet kaip žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentas. |
|
4.5. |
Pagrindinis jaunų žinduolių maistas turi būti natūralus pienas, pageidautina, kad tai būtų motinos pienas. Visi žinduoliai turi būti maitinami natūraliu pienu minimalų laikotarpį, priklausantį nuo žinduolio rūšies, kuris galvijams (įskaitant bubalus ir bizonus) ir kumeliukams sudaro tris mėnesius, avims ir ožkoms – 45 dienas, paršeliams – 40 dienų. |
|
4.6. |
Nepažeisdamos šiame priede pateiktų gyvūnų šėrimo nuostatų, jei reikia, valstybės narės skiria plotus arba regionus, kuriuose praktikuojamas sezoninis galvijų pervarymas į naujas ganyklas (įskaitant gyvūnų pervarymą į kalnuose esančias ganyklas). |
|
4.7. |
Žolėdžių auginimo sistema turi būti pagrįsta maksimaliu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybes įvairiais metų laikotarpiais. Bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Nepaisant to, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti sumažinti šią dalį iki 50 % pieniniams gyvūnams ankstyvosios laktacijos metu ne daugiau kaip trims mėnesiams. |
|
4.8. |
►M32
Nukrypstant nuo 4.2 punkto, leidžiama naudoti ribotą žemės ūkio kilmės tradicinių pašarų kiekį, jeigu ūkininkai gali įrodyti valstybės narės kontrolės įstaigai ar valdžios institucijai, kad jie negali gauti pašarų, pagamintų išimtinai iš ekologiškų produktų. Per 12 mėnesių laikotarpį tradicinių pašarų leidžiama vartoti ne daugiau kaip: a) žolėdžiams: 5 % per laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 25 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.; b) kitoms rūšims: — 15 % per laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 25 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. — 10 % per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. — 5 % per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais. Išskyrus galvijų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpį, paros racione turi būti ne daugiau kaip 25 % tradicinių pašarų, išreikštų sausosios medžiagos procentais. ◄ |
|
4.9. |
►M22
Nukrypstant nuo 4.8 punkto, kai pašarų gamyba nutrūksta arba yra nustatomi apribojimai, ypač dėl išskirtinių gamtinių sąlygų, infekcinių ligų protrūkio, užkrėtimo toksiškomis medžiagomis arba dėl gaisro, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti tam tikruose plotuose ribotą laiką vartoti didesnę dalį tradicinių pašarų, jei tokia leidžianti nukrypti nuostata yra pateisinama. Kompetentingai institucijai pritarus, kontrolės institucija arba įstaiga taiko šią leidžiančią nukrypti nuostatą pavieniams operatoriams. Valstybės narės turi informuoti viena kitą ir Komisiją apie jų taikytas nukrypti leidžiančias nuostatas. ◄ |
|
4.10. |
Nepaisant 4.13 punkto nuostatų, sezoninio gyvulių pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu gyvuliai, pervaromi iš vienos ganyklos į kitą, gali ganytis tradiciniuose žemės plotuose. Tradiciniai pašarai – žolė ir kita augmenija, kurią ėdinėja gyvuliai, – šiuo laikotarpiu neturi viršyti 10 % viso pašarų raciono per metus. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais. |
▼M26 —————
|
4.11. |
Kiaulių ir naminių paukščių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ir silosu. |
|
4.12. |
Tik II priedo D dalies 1 skirsnio 5 punkte ir 3 skirsnio 1 punkte išvardyti produktai gali būti vartojami kaip priedai ir technologiniai priedai, gaminant silosą. |
|
4.13. |
Gyvūnai gali būti šeriami tik tomis žemės ūkio kilmės tradicinėmis pašarinėmis medžiagomis, kurios yra nurodytos II priedo C dalies 1 skirsnyje (augalinės kilmės pašarinės medžiagos), atsižvelgiant į šiame priede nurodytus kiekio apribojimus ir tik tuo atveju, jei jos yra pagamintos nenaudojant cheminių tirpiklių. |
|
4.14. |
Gali būti naudojamos tik tos gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos (pagamintos tradiciniu arba ekologišku būdu), kurios yra nurodytos II priedo C dalies 2 skirsnyje, ir atsižvelgiant į šiame priede nurodytus kiekio apribojimus. |
|
4.15. |
Ne vėliau kaip 2003 m. rugpjūčio 24 d., II priedo C dalies 1, 2 ir 3 skirsniai bei D dalis turi būti peržiūrėti, siekiant pašalinti iš jų, visų pirma, žemės ūkio kilmės tradicines pašarines medžiagas, kurių yra pakankamai pagaminta Bendrijoje ekologiškai. |
|
4.16. |
Tam, kad būtų tenkinami gyvūnų mitybos reikalavimai, gyvūnai gali būti šeriami tik tais produktais, kurie nurodyti II priedo C dalies 3 skirsnyje (mineralinės kilmės pašarinės medžiagos), D dalies 1 skirsnio 1 punkte (mikroelementai) ir 1 skirsnio 2 punkte (vitaminai, provitaminai ir panašų poveikį turinčios chemiškai aiškiai apibrėžtos medžiagos). |
|
4.17. |
►M26
Nukrypstant nuo 4.2 skirsnio tuo atveju, kai ūkininkai gali įrodyti valstybės narės patikrinimo įstaigai arba institucijai kad negali gauti vien ekologiškų pašarų, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2005 m. rugpjūčio 24 d., leidžiama naudoti ribotą tradicinių pašarų dalį. Per metus leidžiama vartoti ne daugiau kaip 10 % tradicinių pašarų žolėdžiams ir 20 % – kitoms rūšims. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais. Išskyrus galvijų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpį, dienos racione turi būti ne daugiau kaip 25 % tradicinių pašarų, išreikštų sausosios medžiagos procentais. ◄ |
|
4.18. |
Pašarai, pašariniai produktai, pašarinės medžiagos, kombinuotieji pašarai, pašarų priedai, technologiniai pašarų priedai ir tam tikri gyvūnų mitybai taikomi produktai neturi būti pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus arba iš jų gautus produktus. |
5. Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas
|
5.1. |
Ekologinėje gyvulininkystėje ligų profilaktika grindžiama tokiais principais: a) tinkama gyvūnų veislių bei padermių atranka, kaip smulkiai nurodyta 3 skirsnyje; b) gyvulininkystės praktikos, kuri atitiktų kiekvienos rūšies reikalavimus ir tuo skatintų didelį atsparumą ligoms bei užkirstų kelią infekcijoms, taikymu; c) aukštos kokybės pašarų vartojimu, reguliaria mankšta ir galimybe ganytis, skatinančiais gyvūno natūralų imunitetą; d) tinkamo gyvūnų tankumo užtikrinimu, tuo išvengiant pertekliaus ir iš to kylančių gyvūnų sveikatos problemų. |
|
5.2. |
Pirmiau nurodyti principai turėtų sumažinti gyvūnų sveikatos problemas iki tokio lygio, kad iš esmės jas būtų galima kontroliuoti profilaktikos priemonėmis. |
|
5.3. |
Jei, nepaisant visų pirmiau minėtų profilaktikos priemonių, gyvūnas suserga arba susižeidžia, jį tuoj pat būtina gydyti, jei reikia, izoliavus ir patalpinus į tinkamą patalpą. |
|
5.4. |
Ekologinėje žemdirbystėje veterinariniai vaistai skiriami laikantis šių principų: a) fitoterapiniams (pvz., augalų ekstraktai (išskyrus antibiotikus), esencijos ir kt.), homeopatiniams produktams (pvz., augalinės, gyvūninės arba mineralinės medžiagos) ir mikroelementams bei II priedo C dalies 3 skirsnyje išvardytiems produktams teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečioms gyvūnų rūšims ir atitinka ta būklę, dėl kurios skiriamas gydymas; b) jei pirmiau minėtų produktų taikymas nepasiteisina arba nepanašu, kad jis būtų veiksmingas prieš konkrečią ligą ar sužeidimą, o gydymas iš esmės reikalingas tam, kad gyvūnas išvengtų skausmo arba kančių, veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti skiriami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai; c) profilaktiniam gydymui draudžiama skirti chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus. |
|
5.5. |
Be pirmiau minėtų principų dar taikomos tokios taisyklės: a) draudžiama naudoti augimą arba gamybą skatinančias medžiagas (įskaitant antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitas dirbtines augimą skatinančias priemones) bei naudoti hormonus arba panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti (pvz., rujos skatinimas arba sinchronizavimas) ar kitiems tikslams. Tačiau hormonai gali būti paskirti konkretaus gyvūno terapiniam gydymui; b) leidžiamas veterinarinis gyvūnų gydymas arba veterinarinė pastatų, įrenginių ir patalpų priežiūra, privaloma pagal nacionalinės arba Bendrijos teisės aktus, įskaitant imuninių veterinarinių vaistų naudojimą, kai nustatoma, kad tam tikra liga sergama konkrečioje teritorijoje, kurioje yra įsikūręs gamybos vienetas. |
|
5.6. |
Kiekvienu atveju, kai tik būtina skirti veterinarinius vaistus, turi būti aiškiai įrašytas produkto tipas (įskaitant nuorodą apie jame esančias aktyviąsias farmakologines medžiagas) ir informacija apie diagnozę, dozes, vaistų vartojimo būdą, gydymo trukmę ir teisėtą išlauką. Prieš parduodant gyvūnus arba gyvulininkystės produktus pažymėtus kaip ekologiškus, informacija perduodama kontrolės institucijai arba įstaigai. Gydyti gyvūnai turi būti aiškiai paženklinti: stambūs gyvūnai – kiekvienas atskirai, naminiai paukščiai ir smulkūs gyvūnai – kiekvienas atskirai arba pagal siuntas. |
|
5.7. |
Išlauka, kuri prasideda paskutinį kartą paskyrus įprastu būdu vartojamą alopatinį veterinarinį vaistą ir baigiasi ekologiškų pašarų gaminimu iš tokių gyvūnų, turi būti dukart ilgesnė už teisėtą išlauką arba, kai išlauka nenurodyta, – 48 dienos. |
|
5.8. |
Išskyrus skiepijimą, parazitų naikinimą ir visus kitus privalomus valstybių narių nustatytus likvidavimo planus, pagal kuriuos gyvūnui arba gyvūnų grupei per metus taikomi daugiau kaip du, bet ne daugiau kaip trys gydymo chemiškai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais arba antibiotikais kursai (arba daugiau kaip vienas gydymo kursas, jei jų reprodukcijos ciklas yra trumpesnis kaip vieneri metai), tie gyvūnai arba iš jų gauti produktai negali būti parduodami kaip pagal šį reglamentą pagaminti produktai, ir, kontrolės institucijai arba įstaigai pritarus, minėtiems gyvūnams turi būti taikomi šio priedo 2 skirsnyje nurodyti pertvarkymo laikotarpiai. |
6. Ūkininkavimo tvarka, gyvulininkystės produktų transportavimas ir identifikavimas
6.1. Ūkininkavimo tvarka
|
6.1.1. |
Iš esmės ekologiškai auginamų gyvūnų dauginimas turėtų būti grindžiamas natūraliais metodais. Vis dėlto leidžiamas ir dirbtinis apvaisinimas. Kitos dirbtinio arba pagalbinio dauginimo formos (pavyzdžiui, embriono perkėlimas) yra draudžiamos. |
|
6.1.2. |
Užsiimant ekologine žemdirbyste, neturi būti sistemingai atliekami tokie veiksmai kaip tvirtinami elastiniai raiščiai prie avių uodegų, uodegos nupjaunamos iki stimburio, išraunami dantys, apipjaustomi snapai ir nuimami ragai. Tačiau kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti atlikti kai kurias iš šių operacijų dėl saugumo (pvz., pašalinti ragus jauniems gyvūnams) arba norint pagerinti gyvūnų sveikatą, gerbūvį arba higieną. Tokius veiksmus turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai, pasirinkdami tinkamiausią gyvūnų amžių ir kuo labiau sumažindami gyvūno kančias. |
|
6.1.3. |
Tam, kad būtų išsaugota produktų kokybė bei tradicinė gamybos tvarka (mėsiniai paršeliai, kastruoti jautukai, kastruoti gaidžiai ir kt.), leidžiama fizinė kastracija, bet tik tuo atveju, jei laikomasi 6.1.2 punkto paskutiniajame sakinyje nurodytų sąlygų. |
|
6.1.4. |
Draudžiama laikyti gyvūnus pririštus. Nepaisant to, nukrypstant nuo šio principo, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti taikyti tokią tvarką atskiriems gyvūnams, ūkio subjektui patvirtinus, kad tai reikalinga dėl saugumo bei gerovės ir kad toks pririšimas bus taikomas tik ribotą laiką. |
|
6.1.5. |
Nukrypstant nuo 6.1.4 punkto nuostatos, galvijai gali būti laikomi pririšti tuose pastatuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., su sąlyga, kad jie reguliariai išvedami mankštintis ir yra auginami pagal gyvūnų gerbūvio reikalavimus patogiai pakreiktuose plotuose, taikant individualią priežiūrą. Šią leidžiančia nukrypti nuostatą turi patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga, ir ji taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d. |
|
6.1.6. |
Taikant kitą leidžiančią nukrypti nuostatą, nedideliuose ūkiuose auginami galvijai gali būti rišami, jei kitaip neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau bent dukart per savaitę jie turi būti išgenami į ganyklas, lauko aptvarus arba mociono aikšteles. Šią nukrypti leidžiančią nuostatą privalo patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga, ir ji taikoma ūkiams, atitinkantiems būdingas taisykles, susijusias su ekologine gyvulininkyste, kurios galioja iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., o jei tokių nėra, – valstybėms narėms priimtinus arba patvirtintus neoficialius standartus. |
|
6.1.7. |
Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą apie 6.1.5 punkto nuostatų įgyvendinimą. |
|
6.1.8. |
Jei gyvūnai auginami grupėmis, grupės dydis turi priklausyti nuo gyvūnų vystymosi stadijos ir konkrečių rūšių elgesio reikalavimų. Draudžiama laikyti gyvūnus tokiose sąlygose arba skirti tokią dietą, kurios gali sukelti anemiją. |
|
6.1.9. |
Minimalus skerdžiamų naminių paukščių amžius turi būti toks: viščiukai – 81 dienos, kastruoti gaidžiai – 150 dienų, Pekino antys – 49 dienų, moteriškos giminės muskusinės antys – 70 dienų, muskusiniai antinai – 84 dienų, malardų antys – 92 dienų, perlinės vištos – 94 dienų, kalakutai ir žąsys, skirtos kepti – 140 dienų. Jei gamintojai netaiko šių minimalaus skerdimo amžiaus reikalavimų, jie privalo auginti sulėtinto augimo rūšis. |
6.2. Transportavimas
|
6.2.1. |
Gyvūnai turi būti gabenami laikantis atitinkamų galiojančių nacionalinės arba Bendrijos teisės aktų taip, kad patirtų kuo mažesnę įtampą. Jie turi būti pakraunami ir iškraunami atsargiai ir nenaudojant jokių elektrinių stimuliatorių kaip prievartos prieš gyvūnus priemonės. Tiek prieš transportavimą, tiek jo metu draudžiama naudoti alopatinius trankvilizatorius. |
|
6.2.2. |
Gabenimo į skerdyklą ir skerdimo metu su gyvūnais turi būti elgiamasi taip, kad jų įtampa sumažėtų iki minimumo. |
6.3. Gyvulininkystės produktų identifikavimas
|
6.3.1. |
Gyvūnai ir gyvulininkystės produktai turi būti identifikuojami visais jų gamybos, ruošimo, transportavimo ir pardavimo etapais. |
7. Gyvūnų mėšlas
|
7.1. |
Kaip nurodyta Direktyvoje 91/676/EEB ( 22 ), per metus ūkyje vienam hektarui žemės ūkio paskirties ploto skirtame mėšle neturi būti daugiau kaip 170 kg azoto, kaip nurodyta pirmiau minėtos direktyvos III priede. Kad nereikėtų didinti šios ribos, mažinamas bendras gyvūnų bandos tankis. |
|
7.2. |
Kad būtų galima nustatyti pirmiau minėtą gyvūnų tankumą, valstybės narės, remdamosi VII priede nurodytais skaičiais, nustato atskiroms gyvūnų kategorijoms gyvūnų vieneto ekvivalentą, atitinkantį 170 kg azoto kiekį mėšle į hektarą per metus. |
|
7.3. |
Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokius nukrypimus nuo šių skaičių ir pateikia tokių pakeitimų priežastis. Šis reikalavimas siejamas tik su didžiausio gyvūnų skaičiaus apskaičiavimu, siekiant užtikrinti, kad azoto kiekis iš mėšlo vienam hektarui per metus neviršytų 170 kg. Tai daroma nepažeidžiant 8 skirsnyje ir VIII priede nustatytų gyvūnų sveikatos ir gerbūvio tikslu nurodytų gyvūnų tankių. |
|
7.4. |
Ekologinės gamybos ūkiai gali bendradarbiauti ►M22 išimtinai ◄ su kitais šio reglamento nuostatas atitinkančiais ūkiais bei įmonėmis, kad galėtų paskleisti mėšlo perteklių, gautą ekologiškai auginant produkciją. Daugiausia 170 kilogramų azoto turintis mėšlo kiekis vienam hektarui žemės ūkio paskirties žemės bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus bendradarbiaujančius ekologinės gamybos vienetus. |
|
7.5. |
Valstybės narės gali nustatyti žemesnę ribą nei nurodytoji 7.1–7.4 punktuose, atsižvelgdama į konkretaus ploto specifiką, kitų azoto trąšų panaudojimą šioje žemėje ir į azotą, kuris patenka į kultūras iš dirvos. |
|
7.6. |
Gyvūnų mėšlo saugyklų talpinimo galimybės turi būti tokios, kad dėl tiesioginio išmetimo arba nutekėjimo ir įsiskverbimo į dirvą nebūtų teršiamas vanduo. |
|
7.7. |
Norint užtikrinti racionalų trąšų tvarkymą, tokių gyvūnų mėšlo saugojimo talpos turi būti didesnės už tas, kokias reikalaujama turėti ilgiausiu metų laikotarpiu, kada trąšos arba neberiamos į dirvą (vadovaujantis valstybių narių nustatytais geros žemės ūkio praktikos kodeksais), arba kai tai daryti draudžiama tuo atveju, kai gamybos vienetas yra zonoje, paskelbtoje jautria nitratams. |
8. Gyvūnų laikymas lauko aptvaruose ir patalpose
8.1. Bendrieji principai
|
8.1.1. |
Gyvūnų laikymo sąlygos turi atitikti gyvūnų biologines ir etologines reikmes (pvz., elgesio reikmes, susijusias su laisve judėti ir patogumais). Gyvūnams turi būti lengvai prieinamas pašaras ir vanduo. Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistemos turi užtikrinti, kad būtų palaikoma tokia oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija, kurie nebūtų kenksmingi gyvūnams. Į pastatą turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko. |
|
8.1.2. |
Atsižvelgiant į vietines oro sąlygas ir konkrečias veisles, diendaržiai, mociono aikštelės ir lauko aptvarai, prireikus, turi būti įrengti taip, kad pakankamai apsaugotų nuo lietaus, vėjo, saulės ir kraštutinių temperatūrų. |
8.2. Gyvūnų tankis ir nuganymo vengimas
|
8.2.1. |
Teritorijose su atitinkamomis klimato sąlygomis, leidžiančiomis gyvūnus laikyti lauke, gyvūnų laikymas patalpose nėra privalomas. |
|
8.2.2. |
Pastatuose turi būti toks gyvūnų skaičius, kuris užtikrintų gyvūnams patogumą ir gerovę, visų pirma priklausantis nuo gyvūno rūšies, veislės ir amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į gyvūnų reikmes, susijusias su natūraliu elgesiu, kurios ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvūno lyties. Optimalus tankumas turi garantuoti gyvūnų gerbūvį, suteikiant jiems pakankamą plotą natūraliai stovėti, lengvai atsigulti, apsisukti, laižytis, būti natūralioje padėtyje ir daryti visus natūralius judesius, tokius kaip kasytis ir mojuoti sparnais. |
|
8.2.3. |
Įvairių rūšių ir kategorijų gyvūnams minimalus uždarų patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotas bei kitos gyvūnų laikymo ypatybės pateikiamos VIII priede. |
|
8.2.4. |
Ganyklose, kitose pievose, šilynuose, pelkėse, viržynuose arba kituose natūraliuose arba pusiau natūraliuose lauko arealuose laikomų gyvūnų tankis turi būti pakankamai mažas, kad nebūtų sutrypta dirva bei nuganyta augmenija. |
|
8.2.5. |
Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir indai turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminės infekcijos ir kad nesusikauptų ligas nešiojančių organizmų. Tokiam gyvūnų pastatų ir įrenginių valymui ir dezinfekavimui gali būti naudojami tik II priedo E dalyje išvardyti produktai. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas arba išpiltas maistas turi būti kuo dažniau pašalinamas, siekiant sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių bei graužikų. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems pastatuose ir kituose įrenginiuose, kur laikomi gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami tik II priedo B dalies 2 skirsnyje nurodyti produktai. |
8.3. Žinduoliai
|
8.3.1. |
Pagal 5.3 punkto nuostatas visiems žinduoliams turi būti prieinamos ganyklos, mociono aikštelės arba lauko aptvarai, kurie gali būti iš dalies apdengti, ir jiems turi būti sudarytos galimybės patekti į juos visada, kai tai leidžia gyvūno fiziologinė būklė, oro sąlygos ir dirvos būklė, nebent to neleistų galiojantys Bendrijos arba nacionaliniai reikalavimai dėl konkrečių gyvūnų sveikatos problemų. Žolėdžiams ganyklos turi būti prieinamos visada, kai tai leidžia sąlygos. |
|
8.3.2. |
Tais atvejais, kai ganymo laikotarpiu žolėdžiams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu gyvūnai turi sąlygas laisvai judėti, galima nevykdyti reikalavimo išvesti į mociono aikšteles arba lauko aptvarus žiemos metu. |
|
8.3.3. |
Nepaisant 8.3.1 punkto paskutiniojo sakinio, daugiau kaip vienerių metų buliukams turi būti suteikta galimybė ganytis mociono aikštelėse arba lauko aptvaruose. |
|
8.3.4. |
Nukrypstant nuo 8.3.1 punkto nuostatų, paskutiniosios penėjimo stadijos metu mėsai skirtos kiaulės ir avys gali būti laikomos uždarose patalpose, tačiau šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip vienas penktadalis jų gyvenimo ir bet kuriuo atveju negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius. |
|
8.3.5. |
Gyvūnams skirtų patalpų grindys turi būti lygios, bet neslidžios. Mažiausiai pusę viso ploto turi užimti tvirtos grindys, tai yra, ne iš lystelių arba grotelių. |
|
8.3.6. |
Patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo/poilsio vieta, kurios grindys turi būti tvirtos, o ne iš lystelių. Poilsio vieta turi būti aprūpinta erdvia, sausa, pabarstyta pakratais gulėjimo vieta. Pakratai turi susidėti iš šiaudų arba kitų tinkamų natūralių medžiagų. Pakraikai gali būti pagerinti arba patręšti bet kokiais II priedo A dalyje nurodytais mineraliniais produktais, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje žemdirbystėje kaip trąšas. |
|
8.3.7. |
Kalbant apie veršelių auginimą, nuo 2000 m. rugpjūčio 24 d. visi ūkiai be nukrypimų turi laikytis Direktyvos 91/629/EEB ( 23 ), nustatančios būtiniausius veršelių apsaugos standartus. Vyresnius kaip vienos savaitės amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose. |
|
8.3.8. |
Kalbant apie kiaulių auginimą, nuo 2000 m. rugpjūčio 24 d. visi ūkiai turi laikytis Direktyvos 91/630/EEB ( 24 ), nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus. Tačiau paršavedės turi būti laikomos grupėmis, išskyrus paskutinįjį nėštumo etapą ir žindymo laikotarpį. Paršelius nebūtina laikyti ant lygaus pakloto arba paršelių narvuose. Atviros aikštelės turi suteikti gyvūnams galimybę tuštintis ir knisti. Knisimui gali būti naudojamas įvairus substratas. |
8.4. Naminiai paukščiai
|
8.4.1. |
Naminiai paukščiai turi būti auginami diendaržiuose ir negali būti laikomi narvuose. |
|
8.4.2. |
Laikantis gyvūnų gerbūvio reikalavimų bei higienos sąlygų, palankiomis oro sąlygomis vandens paukščiai turi turėti priėjimą prie upelių, tvenkinių arba ežerų. |
|
8.4.3. |
Pastatai, kuriuose laikomi visų rūšių naminiai paukščiai, turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus: — bent trečdalis jų turi būti tvirtos konstrukcijos, tai yra ne iš lystelių arba grotelių, ir padengtos pakratais tokiais kaip šiaudai, medžio drožlės, smėlis arba durpės, — dedeklėms vištoms skirtose paukštidėse nuo pakankamai didelės grindų dalies, prieinamos vištoms, turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą, — turi būti įrengtos laktos, kurių dydis ir skaičius atitiktų grupės ir paukščių dydį kaip nurodyta VIII priede, — turi turėti atitinkančias paukščius dydžio įėjimo/išėjimo angas, kurių bendras ilgis turi būti mažiausiai 4 m 100 m2 pastato, prieinamo paukščiams, plote, — kiekvienoje paukštidėje neturi būti daugiau kaip: —4 800 viščiukų, 3 000 dedeklių vištų, 5 200 perlinių vištų, 4 000 muskusinių ar Pekino ančių arba 3 200 muskusinių ar Pekino antinų ar kitų ančių, 2 500 kastruotų gaidžių, žąsų arba kalakutų, — bet kurio gamybos vieneto bendras naudingas mėsinių paukščių paukštidžių plotas neturi viršyti 1 600 m2. |
|
8.4.4. |
Patalpose, kuriose laikomos dedeklės vištos, natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu. |
|
8.4.5. |
Kai tik leidžia oro sąlygos, naminiams paukščiams turi būti prieinami diendaržiai ir, jei įmanoma, paukščiai turi praleisti juose mažiausiai trečdalį savo gyvenimo. Didžioji aptvertojo ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga ir leisti gyvūnams laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių. |
|
8.4.6. |
Sveikatos tikslais pastatai turi būti ištuštinti nuo gyvūnų tarp visų auginamų naminių paukščių partijų. Pastatai ir įranga per tą laiką turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti. Be to, kiekvienąsyk, pabaigus auginti naminių paukščių partiją, lauke esantys aptvarai paliekami tušti tam, kad ataugtų augalija bei dėl sveikatos priežasčių. Valstybės narės nustato laiką, kurį aptvarai turi būti laikomi tušti, ir praneša apie savo sprendimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Šie reikalavimai netaikomi nedideliam naminių paukščių skaičiui, kurie nėra laikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikštinėja visą dieną. |
|
8.4.7. |
Nepaisant 8.4.2 ir 8.4.5 punktų nuostatų, naminius paukščius galima laikyti uždarose patalpose, jei pagal apribojimus, įskaitant veterinarinius apribojimus, kurie taikomi pagal Bendrijos teisės aktus siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, naminiams paukščiams neleidžiama patekti į aptvarus po atviru dangumi arba toks patekimas ribojamas. Jei naminiai paukščiai laikomi uždarose patalpose, jiems nuolat duodama pakankamai stambiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, kurios patenkintų naminių paukščių etologinius poreikius. Komisija iki 2006 m. spalio 15 d. tikrina, kaip taikoma ši dalis, visų pirma kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. |
8.5. Bendroji nukrypti nuo gyvūnų laikymo sąlygų leidžianti nuostata
|
8.5.1. |
Nukrypstant nuo 8.3.1, 8.4.2, 8.4.3 ir 8.4.5 punktuose pateiktų reikalavimų ir VIII priede nurodyto gyvūnų tankumo, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nukrypti nuo šių papunkčių bei VIII priedo reikalavimų pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d. Ši nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma tik tiems gyvūnus auginantiems ūkiams, kuriuose esantys pastatai buvo pastatyti iki 1999 m. rugpjūčio 24 d. ir tik jei šie pastatai atitinka nacionalines taisykles dėl ekologiškos gyvulininkystės produkcijos, galiojusias iki minėtos datos, o jei tokių taisyklių nėra – neoficialius standartus, kuriems pritarė arba kuriuos pripažino valstybės narės. |
|
8.5.2. |
Ūkio subjektai, kuriems taikoma ši nukrypti leidžianti nuostata, pateikia kontrolės institucijai arba įstaigai planą, kuriame nurodomos priemonės, užtikrinančios, kad, pasibaigus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymui, bus laikomasi šio reglamento nuostatų. |
|
8.5.3. |
Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą apie 8.5.1 punkto nuostatų įgyvendinimą. |
C. BITININKYSTĖ IR BITININKYSTĖS PRODUKTAI
1. Augalinės kilmės pašarinės medžiagos
1.1. Javai, grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
avižų grūdai, dribsniai, atsijos, lukštai ir sėlenos; miežių grūdai, baltymas ir atsijos; ryžių grūdai, skaldyti ryžiai, sėlenos ir išskirti gemalai; soros grūdai; rugių grūdai, atsijos, pašaras ir sėlenos; sorgo grūdai; kviečių grūdai, atsijos, sėlenos, glitimo pašaras, glitimas ir gemalai; kviečio speltos grūdai; kvietrugių grūdai; kukurūzų grūdai, sėlenos, atsijos, išskirti gemalai ir glitimas; salyklo stiebeliai; grūdai alui.
1.2. Aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
rapso sėklos, išspaudos ir lukštai; sojos pupelės pupelių pavidale, paskrudintos, išspaudos ir lukštai; saulėgrąžų sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; medvilnė sėklų pavidale ir sėklų išspaudos; linų sėmenys sėklų pavidale ir išspaudos; sezamo sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; palmių sėklų branduolių išspaudos; aliejinių griežčių sėklų išspaudos ir luobelės; moliūgų sėklų išspaudos; alyvų masė (likusi išspaudus alyvas).
1.3. Ankštinių augalų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
dvispalvių raženių sėklos; sėjamojo pelėžirnio sėklos, apdorotos atitinkamoje temperatūroje; žirnių sėklos, atsijos ir sėlenos; stambiasėklių pupų sėklos, atsijos ir sėlenos; arkliapupų sėklos, vikių sėklos ir lubinų sėklos.
1.4. Gumbavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
cukrinių runkelių masė, džiovinti runkeliai, bulvės, saldžiųjų bulvių gumbai, bulvių masė (krakmolo išskyrimo šalutinis produktas), bulvių krakmolas, bulvių baltymas ir manijokai.
1.5. Kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
saldžiavaisis pupmedis, saldžiavaisio pupmedžio ankštys ir jo miltai, moliūgai, citrusinių masė, obuoliai, svarainiai, kriaušės, persikai, figos, vynuogės ir jų masė, kaštonai, graikinių riešutų išspaudos, riešutų išspaudos, kokoso riešutų kevalai ir išspaudos, gilės.
1.6. Pašariniai augalai ir stambieji pašarai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
liucerna, liucernos miltai, dobilai, dobilų miltai, žolė (gauta iš pašarinių augalų), žolės miltai, šienas, silosas, javų šiaudai ir pašarinės šakninės daržovės.
1.7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
melasa, jūros dumblių miltai (gauti išdžiovinus ir sutrynus jūros dumblius bei juos išplovus, kad sumažėtų juose esantis jodo kiekis), augalų milteliai ir ekstraktai, augalų baltymo ekstraktai (skiriami tik jauniems gyvūnams), prieskoniai ir žolelės.
1.8. Iki 2004 m. birželio 30 d. galima naudoti tokias pašarines medžiagas: ryžių grūdus, suskaldytus ryžius, ryžių sėlenas, rugių pašarinę medžiagą, rugių sėlenas, ropių sėklų išspaudas, ropių žieves ir tapijoką.
2. Gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos
2.1. Pienas ir pieno produktai
žalias pienas, kaip apibrėžta Direktyvos 92/46/EEB ( 25 ) 2 straipsnyje, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų milteliai su nedideliu cukraus kiekiu, išrūgų baltyminiai milteliai (išgauti fiziškai apdirbant), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.
2.2. Žuvys, jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
žuvys, žuvų aliejus ir nerafinuoti menkių kepenų taukai; tirpūs arba netirpūs žuvų moliuskų arba vėžiagyvių autolizatai, hidrolizatai ir proteolizatai, gauti veikiant fermentais, skiriami tik jauniems gyvūnams. Žuvies miltai.
2.3 Kiaušiniai ir kiaušinių produktai skirti paukščių pašarui, teikiant pirmenybę to paties ūkio paukščiams.
3. Mineralinės kilmės pašarinės medžiagos
Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
Natris:
nerafinuota jūros druska
rupi akmens druska
natrio sulfatas
natrio karbonatas
natrio bikarbonatas
natrio chloridas;
Kalis:
kalio chloridas;
Kalcis:
litotamnionas ir mažieji raudonieji jūros dumbliai
vandens gyvūnų kiaukutai (įskaitant sepijos kaulus)
kalcio karbonatas
kalcio laktatas
kalcio gliukonatas;
Fosforas:
defluorinuotas dikalcio fosfatas
defluorinuotas monokalcio fosfatas
mononatrio fosfatas
kalcio-magnio fosfatas
kalcio-natrio fosfatas;
Magnis:
magnio oksidas (bevandenis magnis)
magnio sulfatas
magnio chloridas
magnio karbonatas
magnio fosfatas;
Siera:
natrio sulfatas.
kaulų dikalcio fosfato precipitatas gali būti naudojamas iki 2004 m. birželio 30 d.
4. Bitynų vietos parinkimas
|
4.1. |
Valstybės narės gali nustatyti regionus arba plotus, kuriuose nepraktikuojama šio reglamento reikalavimus atitinkanti bitininkystė. Bitininkas pateikia kontrolės institucijai arba įstaigai III priedo A1 dalies 2 skirsnio pirmojoje įtraukoje nurodytą atitinkamo dydžio planą su avilių išdėstymo vietomis. Jei tokie plotai nėra pažymėti, bitininkas privalo pateikti kontrolės institucijai arba įstaigai reikalingus dokumentus ir įrodymus, įskaitant, jei reikia, tinkamą analizę, kad jo bičių ganyklos atitinka šio reglamento reikalavimus. |
|
4.2. |
Bityno vieta turi būti parenkami taip, kad: a) bitėms būtų garantuoti pakankami natūralaus nektaro, lipčiaus, žiedadulkių ir vandens šaltiniai; b) nektaras ir žiedadulkės būtų renkamos iš ekologiškai auginamų pasėlių ir (arba) natūralios augmenijos 3 kilometrų spinduliu nuo bityno vietos, kaip reikalaujama šio reglamento 6 straipsnyje ir I priede, bei kultūrų, kurioms nėra taikomos šio reglamento nuostatos, bet taikomos auginimo technologijos turinčios mažą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, tos, kurios aprašytos programose, įgyvendinamose vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 2078/92 ( 26 ), ir kurios negali turėti didesnio poveikio, suteikiant bityno produkcijai ekologiškos produkcijos statusą; c) būtų išlaikytas pakankamas atstumas nuo ne žemės ūkio gamybos šaltinių, galinčių teršti aplinką, pavyzdžiui: gyvenamųjų centrų, magistralinių kelių, pramonės rajonų, atliekų laikymo bei deginimo vietų ir pan. Kontrolės institucijos arba įstaigos numato priemones, užtikrinančias šio reikalavimo įgyvendinimą. Pirmiau nurodyti reikalavimai netaikomi tiems plotams, kuriuose nėra žiedų arba kai bitės miega žiemos miegu. |
5. Maitinimas
|
5.1. |
Pasibaigus sezonui, aviliuose paliekamos pakankamos medaus ir bičių duonelės atsargos, kad bitės išgyventų per žiemą. |
|
5.2. |
Bičių šeimas leidžiama maitinti dirbtiniu būdu, kai dėl ekstremalių klimatinių sąlygų kyla pavojus jų gyvybei. Tokiu atveju maitinama ekologišku medumi, pageidautina, kad jis būtų iš to paties ekologinės gamybos vieneto. |
|
5.3. |
Taikant 5.2 punktui pirmąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kompetentingos valstybių narių institucijos gali leisti, kad, taikant dirbtinį maitinimą, ekologiškai pagamintas medus būtų pakeistas ekologiškai pagamintu cukraus sirupu arba ekologiško cukraus melasa, ypač tuo atveju, kai dėl klimatinių sąlygų medus kristalizuojasi. |
|
5.4. |
Taikant antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2002 m. rugpjūčio 24 d., kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti naudoti dirbtiniam maitinimui cukraus sirupą, cukraus melasą ir medų, kuriems nėra taikomas šis reglamentas. |
|
5.5. |
Į bityno registrą įrašoma tokia informacija apie bičių dirbtinį maitinimą: produkto rūšis, datos, kiekiai ir aviliai, kur tai buvo atliekama. |
|
5.6. |
Bitininkaujant pagal šį reglamentą, negalima naudoti jokių kitų produktų, išskyrus nurodytuosius 5.1–5.4 punktuose. |
|
5.7. |
Dirbtiniu būdu maitinti galima tik po paskutinio medaus išėmimo ir likus ne mažiau kaip 15 dienų iki kito medunešio arba lipčiaus rinkimo pradžios. |
6. Ligų prevencija ir veterinarinis gydymas
|
6.1. |
Ligų prevencija grindžiama šiais principais: a) ligoms ir kenkėjams atsparių veislių parinkimu; b) bitininkavimo metodų, skatinančių atsparumą, tokių kaip nuolatinis senųjų bičių motinėlių pakeitimas jaunomis, sistemingas bičių šeimų apžiūrėjimas, siekiant nustatyti sergančias, tranų bičių šeimoje kontrolė, reguliarus medžiagų ir įrankių dezinfekavimas, užkrato ar jo šaltinių naikinimas, reguliarus bičių vaško atnaujinimas ir pakankamas avilių aprūpinimas medaus bei bičių duonelės atsargomis, taikymu. |
|
6.2. |
Jei, nežiūrint visų pirmiau minėtų prevencinių priemonių, bičių šeimos suserga arba apsikrečia, jos turi būti tuoj pat gydomos ir, jei reikia, perkeliamos į izoliuotus bitynus. |
|
6.3. |
Bitininkystėje, kuri atitinka šio reglamento nuostatas, veterinariniai vaistai naudojami laikantis šių principų: a) juos galima naudoti tik tada, jei tai leidžia valstybė narė, vadovaudamasi atitinkamomis Bendrijos nuostatomis arba Bendrijos teisei neprieštaraujančiomis nacionalinėmis nuostatomis; b) pirmenybė teikiama fitoterapiniams ir homeopatiniams produktams, o ne cheminiu būdu susintetintiems alopatiniams produktams, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas tam, nuo ko gydoma; c) jei pavartojus pirmiau minėtus vaistus, pasitvirtina arba įtariama, kad jie negali išgydyti ligos arba išnaikinti kenkėjų ir dėl to bičių šeima gali žūti, veterinarijos gydytojo ar kitų valstybės narės patvirtintų asmenų atsakomybe, nepažeidžiant a ir b punktuose nurodytų principų, gali būti naudojami cheminiu būdu susintetinti alopatiniai vaistai; d) cheminiu būdu susintetintų alopatinių vaistų naudojimas profilaktiniam gydymui yra draudžiamas; e) nepažeidžiant pirmiau minėtame a punkte nurodyto principo, užsikrėtus Varroa jacobsoni, gali būti naudojama skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis ir oksalo rūgštis, taip pat šios medžiagos: mentolas, timolas, eukaliptolas arba kamparas. |
|
6.4. |
Be pirmiau minėtų principų, leidžiamas veterinarinis gydymas arba avilių, korių ir kt. apdorojimas, privalomas pagal nacionalinės arba Bendrijos teisės aktus. |
|
6.5. |
Jei gydoma cheminiu būdu susintetintais alopatiniais vaistais, tą laikotarpį gydomos bičių šeimos turi būti perkeltos į izoliuotus bitynus, o visas vaškas po gydymo pakeistas šio reglamento reikalavimus atitinkančiu vašku. Paskui toms bičių šeimoms taikomas vienerių metų pertvarkymo laikotarpis. |
|
6.6. |
Ankstesnėje dalyje pateikti reikalavimai netaikomi 6.3 punkto e papunktyje paminėtiems produktams. |
|
6.7. |
Kiekvienąkart, kai turi būti naudojami veterinariniai vaistai, privaloma aiškiai įrašyti vaisto rūšį (įskaitant nuorodą į aktyviąją farmakologinę medžiagą), informaciją apie diagnozę, vaistų dozavimą, vartojimo būdą, gydymo trukmę ir leistiną išlauką bei, prieš parduodant produktus kaip ekologiškus, perduoti informaciją kontrolės institucijai arba įstaigai. |
7. Ūkininkavimo tvarka ir identifikavimas
|
7.1. |
Koriuose esančių bičių sunaikinimas, kaip medaus išėmimo būdas, yra draudžiamas. |
|
7.2. |
Bičių motinėlių sužalojimas, pavyzdžiui, joms nukerpant sparnus, yra draudžiamas. |
|
7.3. |
Bičių motinėlių pakeitimas, įskaitant senųjų nužudymą, yra leistinas. |
|
7.4. |
Tranų perų naikinimas leidžiamas tik tuo atveju, jei tai yra būdas užkirsti kelią Varroa jacobsoni plitimui. |
|
7.5. |
Sintetinių repelentų naudojimas imant medų yra draudžiamas. |
|
7.6. |
Bityno išdėstymo vieta turi būti užregistruoti identifikuojant avilius. Iki su kontrolės institucija arba įstaiga sutarto termino kontrolės institucijai arba įstaigai turi būti pranešama apie bitynų perkėlimą į kitą vietą. |
|
7.7. |
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas bitininkystės produktų išėmimas, perdirbimas ir saugojimas. Visos priemonės, užtikrinančios šių reikalavimų laikymąsi, registruojamos. |
|
7.8. |
Medaus prieduras ir medaus išėmimo operacijos turi būti užregistruoti bityno registre. |
8. Avilių ir bitininkystėje naudojamų medžiagų charakteristika
|
8.1. |
Iš esmės aviliai turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių aplinkai arba bičių produktams užteršimo pavojaus. |
|
8.2. |
Išskyrus 6.3 punkto e papunktyje paminėtus produktus, aviliuose gali būti naudojami tik tokie natūralūs produktai kaip pikis, vaškas ir augaliniai aliejai. |
|
8.3. |
Vaškas naujiems koriams gaminti turi būti iš ekologinės gamybos vienetų. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, ypač tada, kai įsigyjamas naujas inventorius arba pertvarkymo laikotarpiu, kontrolės institucija arba įstaiga gali leisti naudoti bičių vašką ne iš minėtų ūkių, tačiau tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai ekologiško vaško rinkoje nėra ir su sąlyga, kad jis yra iš akuotų korių narvelių. |
|
8.4. |
Draudžiama imti medų iš korių su perais. |
|
8.5. |
Medžiagas (rėmus, avilius ir korius) apsaugoti, ypač nuo kenkėjų, leidžiama tik tinkamais produktais, išvardytais II priedo B dalies 2 skirsnyje. |
|
8.6. |
Gydant ir dezinfekuojant galima naudoti garus ir tiesioginę liepsną. |
|
8.7. |
Bitininkystėje naudojamas medžiagas, pastatus, įrenginius, indus arba produktus leidžiama valyti ir dezinfekuoti tik atitinkamomis medžiagomis, kurios išvardytos II priedo E dalyje. |
II PRIEDAS
A. DALIS
Trąšos ir dirvos gerinimo priemonės
Bendrosios sąlygos visiems produktams:
— naudoti tik pagal I priedo nuostatas,
— naudoti tik pagal teisės aktų dėl atitinkamų produktų pateikimo į rinką ir naudojimo, taikomų valstybės narės, kurioje naudojamas produktas, įprastiniame žemės ūkyje, nuostatas.
|
Pavadinimas |
Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos |
|
Sudėtiniai produktai arba produktai, kuriuos sudaro tik šios medžiagos: |
|
|
— Gyvūnų mėšlas |
Produktas, sudarytas iš gyvūnų ekskrementų mišinio ir augmenijos (pakratai) Jo reikalingumą turi pripažinti inspekcija arba inspektorius Gyvūninės kilmės medžiagos Medžiagos, kurios gaunamos ekstensyvios gyvulininkystės dėka ir tik taip, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2328/91 (1)su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3669/93 (2), 6 straipsnio 5 dalyje |
|
— Džiovintas gyvūnų mėšlas ir dehidruotas naminių paukščių mėšlas |
Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija Gyvūninės kilmės medžiagos Medžiagos, kurios gaunamos ekstensyvios gyvulininkystės dėka ir tik taip, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2328/91 6 straipsnio 5 dalyje |
|
— Gyvūnų ekskrementų kompostas, kuriame yra naminių paukščių mėšlo ir gyvūnų mėšlo komposto |
Jo reikalingumą turi pripažinti inspekcija arba inspektorius Gyvūninės kilmės medžiagos Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos |
|
— Skysti gyvūnų ekskrementai (skysta masė, šlapimas ir pan.) |
Naudojami po kontrolinės fermentacijos ir (arba) atskiestos tam tikru santykiu Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija Gyvūninės kilmės medžiagos Medžiagos, gautos pramoninės žemdirbystės būdu, draudžiamos |
|
— Kompostuotos arba fermentuotos buitinės atliekos |
Produktas, išgautas iš pirminių atskirtų buitinių atliekų, kurios buvo perduotos kompostavimui arba anaerobinei fermentacijai biodujoms gaminti Tik augalinės ir gyvūninės kilmės buitinės atliekos Tik jei gaminamos uždaroje ir stebimoje surinkimo sistemoje, patvirtintoje valstybės narės Didžiausia leistina koncentracija: kadmio: 0,7; vario: 70; nikelio: 25; švino: 45; cinko: 200; gyvsidabrio: 0,4; bendro chromo: 70; chromo (VI): 0 mg/kg sausoje medžiagose (3) Leidžiama naudoti tik suderinus su kontrolės įstaiga ►M37 ◄ |
|
— Durpės |
Naudojamos tik sodininkystėje (daržininkystėje, gėlininkystėje, miškininkystėje, medelynuose) |
|
— Moliai (pvz., perlitas, vermikulitas ir t. t.) |
|
|
— Grybinių kultūrų atliekos |
Substrato pirminė sudėtis turi būti sudaryta tik iš šiame sąraše pateiktų produktų |
|
— Kirmėlių atliekos (kirmėlių kompostas) ir vabzdžiai |
|
|
— Guanas |
Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Kompostuotas arba fermentuotas augalinės kilmės medžiagų mišinys |
Produktas, išgautas iš augalinės kilmės medžiagų, perduotų kompostavimui arba anaerobinei fermentacijai biodujoms gaminti, mišinių Leidžiama naudoti tik suderinus su kontrolės įstaiga |
|
— Šie augalinės kilmės produktai arba šalutiniai produktai:
— kraujamilčiai — kanopų drožlės — ragų drožlės — kaulamilčiai arba kaulamilčiai be želatinos ►M17 ◄— žuvų miltai — mėsos miltai — plunksnos, plaukai ir miltinės erkės — vilna — kailis |
Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— plaukai — pieno produktai |
►M12 didžiausia chromo (VI) sausosios medžiagos koncentracija mg/kg: 0. (3) ◄ |
|
— Augalinės kilmės produktai ir šalutiniai produktai, skirti trąšoms (pavyzdžiui, sėklamilčių išspaudos, kakavos žievelės, salyklas iš stiebelių ir pan.) |
|
|
— Jūros dumbliai ir jūros dumblių produktai |
Jeigu tiesiogiai gauti šiais būdais: i) fizinių procesų metu, įskaitant dehidraciją, užšaldymą ir malimą; ii) ekstrahuojant vandeniu arba vandeniniu tirpalu ir (arba) šarminiu tirpalu; iii) fermentuojant; poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija ◄ |
|
— Pjuvenos ir medžio drožlės |
Mediena, neapdorota chemiškai po to, kai medis nukertamas |
|
— Medžio žievės kompostas |
Mediena, neapdorota chemiškai po to, kai medis nukertamas |
|
— Medžio anglis |
Iš medžių, kurie neapdorojami chemiškai juos nukirtus |
|
— Minkšto grunto fosfatas |
Toks, koks nurodytas Tarybos direktyvoje 76/116/EEB (4)su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/284/EEB (5) Kadmio koncentracija, kuriame P205 yra 90 mg/kg arba mažiau |
|
— Aliuminio kalcio fosfatas |
Toks, koks nurodytas Tarybos direktyvoje 76/116/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/284/EEB; Kadmis, kuriame P205 yra 90 mg/kg arba mažiau Vartojama tik baziniame dirvožemyje (pH > 7,5) |
|
— s. Pagrindinis šlaka |
Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Nevalyta kalio druska (pavyzdžiui: kainitas, silvinitas ir pan.) |
Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Kalio sulfatas, kuriame gali būti magnio druskos |
Produktas, gautas iš kalio druskos žaliavos panaudojus ekstrakcijos metodą, kuriame gali būti ir magnio druskų Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija |
|
— Distiliatas ir distiliato ekstraktas |
Išskyrus amonio distiliuotą |
|
— Natūralus kalcio karbonatas (pavyzdžiui: kreida, mergelis, gamtinė klintis, Breton ameliorant, (maërl), kreidinis fosfatas |
|
|
— Natūralus magnis ir kalcio karbonatas (pavyzdžiui: magnio kreida, gamtinė magnio klintis ir pan.) |
Tik natūralios kilmės Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Magnio sulfatas (pavyzdžiui: kizeritas) |
|
|
— Kalcio chlorido tirpalas |
Obelų lapų apdorojimui, nustačius kalcio trūkumą Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Kalcio sulfatas (gipsas) |
Toks, koks nurodytas Tarybos direktyvoje 76/116/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 89/284/EEB Tik natūralios kilmės |
|
— Pramoninės kalkės iš cukraus gamybos |
Leidžiama naudoti tik suderinus su kontrolės įstaiga |
|
— Pramoninės kalkės iš vakuuminės druskos gamybos |
Šalutinis vakuuminės druskos gamybos iš kalnuose aptinkamo druskos tirpalo produktas Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija |
|
— Paprastoji siera |
Tokia, kokia nurodyta Tarybos direktyvoje 76/116/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 89/284/EEB Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Mikroelementai |
Mikroelementai, įtraukti į direktyvą 89/530/EEB (6) Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Natrio chloridas |
Tik kasyklų druska Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba kontrolės institucija |
|
— Akmens miltai |
|
|
(1) OL L 218, 1991 8 6, p. 1. (2) OL L 338, 1993 12 31, p. 26. (3) Nustatymo riba. (4) OL L 24, 1976 1 30, p. 21. (5) OL L 111, 1989 4 22, p. 34. (6) OL L 281, 1989 9 30, p. 116. |
|
B. PESTICIDAI
1. Produktai augalų apsaugai.
Bendrosios taisyklės, taikomos produktams, sudarytiems ar turintiems šių aktyviųjų medžiagų:
— naudojama pagal I priedo nuostatas,
— naudojama tik pagal konkrečias augalų apsaugos produktus reglamentuojančių kiekvienos valstybės narės, kurioje produktas naudojamas, teisės aktų nuostatas (kur taikytina ( 27 )).
I. Augalinės ar gyvūninės kilmės medžiagos
|
Pavadinimas |
Apibūdinimas; sudėties reikalavimai; naudojimo sąlygos |
|
Azadirachtinas, gautas ekstrahuojant Azadirachta indica (Nimo medis) |
Insekticidas |
|
Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija |
|
|
(1)Bičių vaškas |
Genėti naudojama medžiaga |
|
Želatina |
Insekticidas |
|
(1)Hidrolizuoti baltymai |
Atraktantas; |
|
tik patvirtintam naudojimui kartu su kitais II priedo B dalyje išvardytais atitinkamais produktais |
|
|
Lecitinas |
Fungicidas |
|
Nicotiana tabacum ekstraktas (vandeninis tirpalas) |
Insekticidas; |
|
tik amarams naikinti ant subtropinių vaismedžių (pvz.: apelsinmedžių, citrinmedžių) ir tropinių kultūrų (pvz.: bananų); naudojamas tik vegetacijos laikotarpio pradžioje; |
|
|
poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija; |
|
|
tik iki 2002 m. kovo 31 d. |
|
|
Augaliniai aliejai (pvz.: mėtų aliejus, pušų aliejus, kmynų aliejus) |
Insekticidas, akaricidas, fungicidas ir ūglius slopinanti medžiaga |
|
Piretrinas, ekstrahuotas iš Chrysanthemum cinerariaefolium |
Insekticidas |
|
Leidžiama naudoti tik suderinus su kontrolės įstaiga |
|
|
Kasija, ekstrahuota iš Quassia amara |
Insekticidas, repelentas |
|
Rotenonas, ekstrahuotas iš Derris spp. ir Lonchocarpus spp. ir Terphrosia spp. |
Insekticidas; |
|
poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija. |
|
|
(1) Kai kuriose valstybėse narėse ženklu pažymėti produktai nelaikomi augalų apsaugos produktais ir jiems netaikomos teisės aktų dėl augalų apsaugos produktų nuostatos. |
|
II. Mikroorganizmai, naudojami kenkėjams biologiškai kontroliuoti
|
Pavadinimas |
Apibūdinimas; sudėties reikalavimai; naudojimo sąlygos |
|
Mikroorganizmai (bakterijos, virusai ir grybai), pvz.: Bacillus thuringensis, Granulosis virus ir t. t. |
Tik genetiškai nemodifikuoti produktai, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 90/220/EEB. (1) |
|
(1) OL L 117, 1990 5 8, p. 15. |
|
III. Medžiagos, naudojamos spąstuose ir (arba) gaudymo įtaisuose
Bendrosios sąlygos:
— spąstai ir (arba) gaudymo įtaisai turi neleisti medžiagoms įsiskverbti į aplinką, taip pat neleisti joms liestis su auginamomis žemės ūkio kultūromis,
— panaudojus spąstus būtina surinkti ir saugiai sunaikinti.
|
Pavadinimas |
Apibūdinimas; sudėties reikalavimai; naudojimo sąlygos |
|
(1) Diamofosas |
Atraktantas; |
|
tik spąstuose |
|
|
Metaldehidas |
Moliuskicidas; |
|
tiktai spąstuose, kuriuose yra repelentas aukštesniosioms gyvūnų rūšims; |
|
|
tik iki ►M44 2008 m. kovo 31 d. ◄ |
|
|
Feromonai |
Atranktantas; medžiaga, trikdanti seksualinį elgesį |
|
tik gaudyklėse ir spąstuose |
|
|
Piretroidai (tik deltametrinas arba lambdacihalotrinas) |
Insekticidas; |
|
tik spąstuose su tam tikrais atraktantais; |
|
|
tik Batrocera oleae ir Ceratitis capitata wied naikinti; |
|
|
poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija; |
|
|
▼M22 ————— |
|
|
(1) Kai kuriose valstybėse narėse produktai, pažymėti ženklu, nelaikomi augalų apsaugos produktais ir jiems netaikomos teisės aktų, susijusių su augalų apsaugos produktais, nuostatos. |
|
IIIa. Preparatai, kurie turi būti paskleisti paviršiuje tarp kultūrinių augalų
|
Pavadinimas |
Apibūdinimas; sudėties reikalavimai; naudojimo sąlygos |
|
Geležies (III) ortofosfatas |
Moliuskicidas |
IV. Kitos medžiagos, tradiciškai naudojamos ekologiškai ūkininkaujant
|
Pavadinimas |
Apibūdinimas; sudėties reikalavimai; naudojimo sąlygos |
|
Vario hidroksido, vario oksichlorido, (tribazio) vario sulfato, vario oksido formą turintis varis |
Fungicidas Iki 2005 m. gruodžio 31 d. – ne daugiau kaip 8 kg vario hektarui per metus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 6 kg vario hektarui per metus, nepažeidžiant nuostatos dėl mažesnio kiekio, nustatyto bendruosiuose teisės aktuose dėl valstybėje narėje konkrečiomis sąlygomis naudotinų augalų apsaugos produktų Daugiametėms kultūroms valstybės narės, nukrypdamos nuo ankstesnės pastraipos, gali numatyti, kad didžiausi kiekiai būtų taikomi taip: — bendras didžiausias nuo 2002 m. kovo 23 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. naudojamas kiekis negali viršyti 38 kg vario hektarui — nuo 2007 m. sausio 1 d. didžiausias kiekis, kuris gali būti naudojamas kiekvienais metais viename hektare, apskaičiuojamas faktiškai per praėjusius ketverius metus naudotus kiekius atimant nuo atitinkamai 36, 34, 32 ir 30 kg vario 2007, 2008, 2009 ir 2010 ir vėlesniems metams Leidžiama naudoti tik suderinus su kontrolės įstaiga |
|
(1) Etilenas |
Bananų, kivių ir rytinių persimonų nužalinimas; ananasų žydėjimo indukcija Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija |
|
Riebiųjų rūgščių kalio druska (skystas muilas) |
Insekticidas |
|
(1) Kalio alūnas (kalinitas) |
Stabdo bananų nokimą |
|
Kalkių ir sieros nuoviras (kalcio polisulfidas) |
Fungicidas, insekticidas, akaricidas |
|
Poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija |
|
|
Parafino alyva |
Insekticidas, akaricidas |
|
Mineralinės alyvos |
Insekticidas, fungicidas; |
|
tik vaismedžiams, vynmedžiams, alyvmedžiams ir tropinėms žemės ūkio kultūroms (pvz., bananams); |
|
|
▼M22 ————— |
|
|
poreikį pripažino kontrolės įstaiga arba institucija |
|
|
Kalio permanganatas |
Fungicidas, baktericidas; |
|
tik vaismedžiams, alyvmedžiams ir vynmedžiams |
|
|
(1)Kvarcinis smėlis |
Repelentas |
|
Siera |
Fungicidas, akaricidas, repelentas. |
|
(1) Kai kuriose valstybėse narėse produktai, pažymėti ženklu, nelaikomi augalų apsaugos produktais ir jiems netaikomos teisės aktų, susijusių su augalų apsaugos produktais, nuostatos. |
|
V. Kitos medžiagos
|
Pavadinimas |
Apibūdinimas, sudėties reikalavimai, naudojimo sąlygos |
|
Kalcio hidroksidas |
Fungicidas Tik vaismedžiams, taip pat ir medelynuose, kovojant su Nectria galligena |
|
2. |
Produktai, skirti kontroliuoti kenkėjus ir ligas gyvūnų pastatuose ir įrenginiuose: 1 skirsnyje išvardyti produktai Rodenticidai. |
C. PAŠARINĖS MEDŽIAGOS
1. Augalinės kilmės pašarinės medžiagos
1.1. Javai, grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
avižų grūdai, dribsniai, atsijos, lukštai ir sėlenos; miežių grūdai, baltymas ir atsijos; ryžių grūdai, skaldyti ryžiai, sėlenos ir išskirti gemalai; soros grūdai; rugių grūdai, atsijos, pašaras ir sėlenos; sorgo grūdai; kviečių grūdai, atsijos, sėlenos, glitimo pašaras, glitimas ir gemalai; kviečio speltos grūdai; kvietrugių grūdai; kukurūzų grūdai, sėlenos, atsijos, išskirti gemalai ir glitimas; salyklo stiebeliai; grūdai alui.
1.2. Aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
rapso sėklos, išspaudos ir lukštai; sojos pupelės pupelių pavidale, paskrudintos, išspaudos ir lukštai; saulėgrąžų sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; medvilnė sėklų pavidale ir sėklų išspaudos; linų sėmenys sėklų pavidale ir išspaudos; sezamo sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; palmių sėklų branduolių išspaudos; aliejinių griežčių sėklų išspaudos ir luobelės; moliūgų sėklų išspaudos; alyvų masė (likusi išspaudus alyvas).
1.3. Ankštinių augalų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
dvispalvių raženių sėklos; sėjamojo pelėžirnio sėklos, apdorotos atitinkamoje temperatūroje; žirnių sėklos, atsijos ir sėlenos; stambiasėklių pupų sėklos, atsijos ir sėlenos; arkliapupų sėklos, vikių sėklos ir lubinų sėklos.
1.4. Gumbavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
cukrinių runkelių masė, džiovinti runkeliai, bulvės, saldžiųjų bulvių gumbai, bulvių masė (krakmolo išskyrimo šalutinis produktas), bulvių krakmolas, bulvių baltymas ir manijokai.
1.5. Kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
saldžiavaisis pupmedis, saldžiavaisio pupmedžio ankštys ir jo miltai, moliūgai, citrusinių masė, obuoliai, svarainiai, kriaušės, persikai, figos, vynuogės ir jų masė, kaštonai, graikinių riešutų išspaudos, riešutų išspaudos, kokoso riešutų kevalai ir išspaudos, gilės.
1.6. Pašariniai augalai ir stambieji pašarai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
liucerna, liucernos miltai, dobilai, dobilų miltai, žolė (gauta iš pašarinių augalų), žolės miltai, šienas, silosas, javų šiaudai ir pašarinės šakninės daržovės.
1.7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
melasa, jūros dumblių miltai (gauti išdžiovinus ir sutrynus jūros dumblius bei juos išplovus, kad sumažėtų juose esantis jodo kiekis), augalų milteliai ir ekstraktai, augalų baltymo ekstraktai (skiriami tik jauniems gyvūnams), prieskoniai ir žolelės.
1.8. Iki 2004 m. birželio 30 d. galima naudoti tokias pašarines medžiagas: ryžių grūdus, suskaldytus ryžius, ryžių sėlenas, rugių pašarinę medžiagą, rugių sėlenas, ropių sėklų išspaudas, ropių žieves ir tapijoką.
2. Gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos
2.1. Pienas ir pieno produktai
žalias pienas, kaip apibrėžta Direktyvos 92/46/EEB ( 28 ) 2 straipsnyje, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų milteliai su nedideliu cukraus kiekiu, išrūgų baltyminiai milteliai (išgauti fiziškai apdirbant), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.
2.2. Žuvys, jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
žuvys, žuvų aliejus ir nerafinuoti menkių kepenų taukai; tirpūs arba netirpūs žuvų moliuskų arba vėžiagyvių autolizatai, hidrolizatai ir proteolizatai, gauti veikiant fermentais, skiriami tik jauniems gyvūnams. Žuvies miltai.
2.3 Kiaušiniai ir kiaušinių produktai skirti paukščių pašarui, teikiant pirmenybę to paties ūkio paukščiams.
3. Mineralinės kilmės pašarinės medžiagos
Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
Natris:
nerafinuota jūros druska
rupi akmens druska
natrio sulfatas
natrio karbonatas
natrio bikarbonatas
natrio chloridas;
Kalis:
kalio chloridas;
Kalcis:
litotamnionas ir mažieji raudonieji jūros dumbliai
vandens gyvūnų kiaukutai (įskaitant sepijos kaulus)
kalcio karbonatas
kalcio laktatas
kalcio gliukonatas;
Fosforas:
defluorinuotas dikalcio fosfatas
defluorinuotas monokalcio fosfatas
mononatrio fosfatas
kalcio-magnio fosfatas
kalcio-natrio fosfatas;
Magnis:
magnio oksidas (bevandenis magnis)
magnio sulfatas
magnio chloridas
magnio karbonatas
magnio fosfatas;
Siera:
natrio sulfatas.
kaulų dikalcio fosfato precipitatas gali būti naudojamas iki 2004 m. birželio 30 d.
D. PAŠARŲ PRIEDAI, TAM TIKROS GYVŪNŲ MITYBAI NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS (DIREKTYVA 82/471/EEB) IR TECHNOLOGINIAI PAŠARŲ PRIEDAI
1. Pašarų priedai
|
1.1. |
Mikroelementai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos: E1 Geležis: geležies (II) karbonatas geležies (II) sulfato monohidratas ir (arba) heptahidratas geležies (III) oksidas; E2 Jodas: kalcio jodatas, bevandenis kalcio jodatas, heptahidratas natrio jodidas; E3 Kobaltas: kobalto (II) sulfato monohidratas ir (arba) heptahidratas bazinis kobalto (II) karbonatas, monohidratas; E4 Varis: vario (II) oksidas bazinis vario (II) karbonatas, monohidratas vario (II) sulfatas, pentahidratas; E5 Manganas: mangano (II) karbonatas mangano oksidas ir manganito oksidas mangano (II) sulfatas, mono- ir (arba) tetrahidratas; E6 Cinkas: cinko karbonatas cinko oksidas cinko sulfatas, mono- ir (arba) heptahidratas; E7 Molibdenas: amonio molibdatas, natrio molibdatas; E8 Selenas: natrio selenitas natrio selenitas. |
|
1.2. |
Vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio gerai apibrėžtos sudėties medžiagos. Šiai kategorijai yra priskiriamos tik šios medžiagos: Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ( 29 ) patvirtinti vitaminai: — vitaminai, gauti iš pašaruose natūraliai esančių žaliavų, — monogastriniams gyvuliams skirti sintetiniai vitaminai, visiškai atitinkantys natūralius, — atrajotojams skirti sintetiniai A, D ir E vitaminai, visiškai atitinkantys natūralius, iš anksto gavus valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. |
|
1.3. |
Fermentai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos: Fermentai, patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB. |
|
1.4. |
Mikroorganizmai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokie mikroorganizmai: Mikroorganizmai, patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB. |
|
1.5. |
Konservantai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos: E 200 Sorbo rūgštis E 236 Skruzdžių rūgštis E 260 Acto rūgštis E 270 Pieno rūgštis E 280 Propiono rūgštis E 330 Citrinų rūgštis. Pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštį naudoti siloso gamybai leidžiama, jei oro sąlygos yra nepalankios rūgimui. |
|
1.6. |
Stabilizuojančios medžiagos, neleidžiančios sukepti medžiagos ir koaguliantai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos: E 470 Natūralus kalcio stearatas E 551b Koloidinis kvarcas E 551c Diatomitas E 558 Bentonitas E 559 Kaolino molis E 560 Natūralios kilmės stearitų mišiniai ir chloritas E 561 Vermikulitas E 562 Sepiolitas E 599 Perlitas. |
|
1.7. |
Antioksidantai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos: E 306 Natūralios kilmės tokoferoliu praturtinti ekstraktai. |
|
1.8. |
Siloso priedai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos: nuo 2004 m. spalio 19 d. fermentai, mielės ir bakterijos, patvirtintos Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, naudojamų gyvūnų mitybai. |
2. Tam tikri produktai vartojami gyvūnų mitybai
Šiai kategorijai priskiriami tik tokie produktai:
alaus mielės.
3. Pašarų perdirbimo pagalbinės medžiagos
3.1. Siloso perdirbimo pagalbinės medžiagos. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:
— jūros druska, rupi akmens druska, išrūgos, cukrus, cukrinių runkelių masė, javų miltai ir melasa,
— iki 2004 m. spalio 18 d. fermentai, mielės ir pieno, acto, skruzdžių ir propiono bakterijos.
E. PRODUKTAI, KURIUOS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT GYVŪNŲ PASTATUS IR ĮRENGINIUS (PVZ., INVENTORIŲ IR INDUS)
Kalio ir natrio muilas
Vanduo ir garai
Kalkių pienas
Kalkės
Negesintos kalkės
Natrio hipochloridas (pvz., kaip balintojas)
Kaustinė soda
Kalio šarmas
Vandenilio peroksidas
Natūralios augalų esencijos
Citrinų, peroksiacto rūgštis, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis
Alkoholis
Nitritinė rūgštis (pieninių įrenginiams)
Fosforo rūgštis (pieninių įrenginiams)
Formaldehidas
Valymo ir dezinfekavimo produktai, skirti karvių speniams ir pieninių įrenginiams
Natrio karbonatas
F. KITI PRODUKTAI
III PRIEDAS
BŪTINIAUSI REIKALAVIMAI TIKRINIMUI IR ATSARGUMO PRIEMONĖS PAGAL 8 IR 9 STRAIPSNIUOSE NURODYTĄ KONTROLĖS SISTEMĄ
Šio priedo bendrosios nuostatos yra taikomos visiems 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkio subjektams tiek, kiek jos siejasi su atitinkamo ūkio subjekto vykdoma veikla.
Be bendrųjų nuostatų, specialiosios nuostatos yra taikomos ūkio subjektams, vykdantiems kiekvieno poskyrio pavadinime nurodytą veiklą.
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Būtiniausi reikalavimai tikrinimui
Šio priedo reikalavimai tikrinimui taikomi nepažeidžiant valstybių narių patvirtintų priemonių, būtinų produktų siečiai, kaip nurodyta 9 straipsnio 12 dalies a ir c punktuose, užtikrinti visoje gamybos grandinėje, taip pat siekiant užtikrinti, kad yra laikomasi šio reglamento nuostatų.
2. Įgyvendinimas
Ūkio subjektams, jau dirbantiems Reglamento (EB) Nr. 2491/2001 2 straipsnyje minimą dieną, taip pat taikomos 3 punkte minimos nuostatos ir pirminės kontrolės nuostatos, numatytos šio priedo konkrečių nuostatų A, B, C, D ir E skirsniuose.
3. Pirminis tikrinimas
Atsakingas ūkio subjektas turi parengti pirmajam tikrinimui:
— išsamų vieneto ir (arba) patalpų ir (arba) veiklos aprašymą,
— visas praktines priemones, kurių reikia imtis vieneto ir (arba) patalpų ir (arba) veiklos lygiu siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento ir visų pirma šio priedo reikalavimų,
— atsargumo priemones, kurių reikia imtis siekiant sumažinti užteršimo neleistinais produktais ar medžiagomis pavojų, ir valymo priemones, naudojamas saugojimo vietose ir ūkio subjekto gamybos grandinėje.
Kai taikoma, tas aprašymas ir priemonės gali būti ūkio subjekto parengtos kokybės sistemos dalis.
Aprašymas ir praktinės priemonės turi būti nurodomos deklaracijoje, kurią pasirašo atsakingas ūkio subjektas.
Be to, šioje deklaracijoje turi būti nurodomas ūkio subjekto įsipareigojimas:
— veiksmus atlikti pagal šio reglamento 5, 6, 6a ir, atitinkamais atvejais, 11 straipsnius ir (arba) Reglamentą (EB) Nr. 223/2003,
— atsiradus pažeidimų arba neatitikimų sutikti vykdyti šio reglamento 9 straipsnio 9 dalyje ir, atitinkamais atvejais, 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones,
— sutikti raštu informuoti produkto pirkėjus siekiant užtikrinti, kad nuorodos apie ekologišką gamybos metodą ant šios produkcijos būtų panaikintos.
Šią deklaraciją turi patvirtinti kontrolės įstaiga arba institucija, kuri parengia ataskaitą apie galimus trūkumus ir apie galimą šio reglamento nuostatų nesilaikymą. Ūkio subjektas turi pasirašydamas patvirtinti šią ataskaitą ir imtis būtinų koregavimo priemonių.
4. Pranešimai
Atsakingas ūkio subjektas turi laiku pranešti kontrolės įstaigai arba institucijai apie bet kurį 3 punkte nurodyto aprašymo arba praktinių priemonių bei šio priedo specialiųjų nuostatų A, B, C D ir E skirsniuose numatytų nuostatų dėl pirminio tikrinimo pasikeitimą.
5. Tikrinimai
Kontrolės įstaiga ar institucija turi atlikti išsamų visų ūkio subjektų fizinį patikrinimą ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Kontrolės įstaiga ar institucija gali imti tyrimui neleistinų pagal šį reglamentą produktų bandinius arba tikrinti šio reglamento reikalavimų neatitinkančius gamybos metodus. Be to, galima imti ir tirti bandinius siekiant nustatyti galimą užteršimą neleistinomis medžiagomis. Tačiau tokią analizę būtina atlikti tada, kai įtariama, kad naudojamos neleistinos medžiagos. Po kiekvieno tikrinimo turi būti parengiama tikrinimo ataskaita, kurią patvirtindamas pasirašo vieneto atsakingas asmuo arba jo atstovas.
Be to, kontrolės įstaiga ar institucija atlieka atsitiktinius patikrinimus, apie kuriuos praneša arba ne, ir kurie paremti bendru šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 223/2003 nesilaikymo rizikos įvertinimu, atsižvelgiant bent į ankstesnių patikrinimų išvadas, atitinkamų produktų kiekį ir pavojų, kad produktai gali būti pakeisti kitais produktais.
6. Apskaita
Prekių ir finansinė apskaita turi būti vedama taip, kad ūkio subjektas galėtų nurodyti, o kontrolės įstaiga arba institucija galėtų patikrinti informaciją apie:
— produktų tiekėją ir, jei skiriasi, pardavėją arba eksportuotoją,
— 1 straipsnyje nurodytų produktų, pristatytų ūkio subjektui, ir, atitinkamais atvejais, visų įsigytų medžiagų pobūdį ir kiekius bei šių medžiagų naudojimą, ir, kai taikoma, kombinuotųjų pašarų sudėtį,
— patalpose laikomų 1 straipsnyje nurodytų produktų pobūdį ir kiekius,
— visų 1 straipsnyje nurodytų produktų, kurie buvo išsiųsti iš vieneto arba pirmojo gavėjo patalpų ar sandėlių, kilmę, kiekius ir gavėjus bei, jei skiriasi, pirkėjus, išskyrus galutinius vartotojus,
— tais atvejais, kai ūkio subjektai nesandėliuoja ar fiziškai neapdoroja tokių produktų, parduotų ir pirktų produktų, nurodytų 1 straipsnyje, kilmę ir kiekius bei tiekėjus, ir jeigu jie nesutampa – pardavėjus ar eksportuotojus ir pirkėjus, ir, jeigu jie nesutampa, – gavėjus.
Apskaitos duomenys taip pat turi apimti produktų gavimo patikrinimo rezultatus ir bet kurią kitą informaciją, kuri kontrolės įstaigai ar institucijai reikalinga siekiant tinkamai atlikti tikrinimą.
Apskaitos duomenys turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais.
Apskaita turi rodyti sąnaudų ir išeigos balansą.
7. Produktų įpakavimas ir transportavimas kitiems ūkio subjektams ar į kitus vienetus
Ūkio subjektai užtikrina, kad 1 straipsnyje nurodyti produktai gali būti transportuojami kitiems vienetams, įskaitant didmenines ir mažmenines prekybos įmones, tik atitinkamame įpakavime, taroje arba transporto priemonėse, uždarytose tokiu būdu, kad jų turinio nebūtų galima pakeisti nesuklastojus arba nepažeidus plombos, ir paženklinus juos etikete, kurioje, nepažeidžiant jokių kitų pagal teisės aktus privalomų nuorodų, nurodoma:
a) ūkio subjekto ir, jei skiriasi, produkto savininko arba pardavėjo pavadinimas ir adresas;
b) ►M23 produkto pavadinimas arba kombinuotųjų pašarų aprašymas, prie kurio pridedama nuoroda apie ekologinę gamybą remiantis, kai taikoma, šio reglamento 5 straipsniu arba Reglamento (EB) Nr. 223/2003 3 straipsniu; ◄
c) kontrolės įstaigos, sertifikavusios ūkio subjektą, pavadinimas ir (arba) kodo numeris; ir
d) kai reikia, partijos identifikavimo žyma pagal žymėjimo sistemą, patvirtintą nacionaliniu lygiu arba suderintą su kontrolės įstaiga ar institucija, kuri leidžia susieti partiją su 6 punkte nurodyta apskaita.
Informaciją, nurodytą a, b, c ir d punktuose, galima pateikti ir lydinčiame dokumente, jei šį dokumentą galima neginčijamai susieti su produkto įpakavimu, tara arba transporto priemone. Šiame lydimajame dokumente nurodoma informacija apie tiekėją ir (arba) vežėją.
Tačiau įpakavimas, tara arba transporto priemonės nebūtinai turi būti uždaros, jeigu:
— transportuojama iš gamintojo tiesiogiai kitam ūkio subjektui ir jie abu priklauso 9 straipsnyje nurodytai kontrolės sistemai, ir
— lydimajame produktų dokumente yra nurodyta pagal ankstesnę pastraipą reikalaujama informacija, ir
— siunčiančiojo ir gaunančiojo ūkio subjektų kontrolės įstaiga ar institucija buvo informuota apie tokias transportavimo operacijas ir joms neprieštarauja. Toks sutikimas gali būti skiriamas vienai arba kelioms transportavimo operacijai (-oms).
7a. Produktų priėmimas iš kitų vienetų ir kitų ūkio subjektų
Priimdamas 1 straipsnyje nurodytą produktą, ūkio subjektas patikrina, ar jo įpakavimas arba tara, kai reikalaujama, yra uždara, ir ar yra 7 punkte minimos nuorodos. Ūkio subjektas kryžminiu būdu patikrina, ar 7 punkte nurodyta informacija ant etiketės sutampa su lydraščiuose pateikta informacija. Šių patikrinimų rezultatas aiškiai nurodomas 6 punkte nurodytoje apskaitoje.
8. Produktų saugojimas
Produktų saugojimo vieta turi būti tvarkoma siekiant užtikrinti partijų identifikavimą ir išvengti bet kokio susimaišymo su produktais ir (arba) medžiagomis, kurie neatitinka šio reglamento nuostatų arba užteršimo jais. 1 straipsnyje nurodyti produktai turi būti aiškiai identifikuojami bet kuriuo metu.
9. Produktai, kurie įtariami neatitinką šio reglamento nuostatų
Jeigu ūkio subjektas mano arba įtaria, kad jo pagamintas, tvarkytas, importuotas arba iš kito ūkio subjekto įsigytas produktas neatitinka šio reglamento nuostatų, jis pradeda procedūras dėl ženklinimo apie ekologišką produkto kilmę panaikinimo arba dėl produkto atskyrimo ir identifikavimo. Jis gali perdirbti arba supakuoti produktą arba pateikti jį į rinką tik jeigu dėl jo nebeabejojama, nebent produktas pateikiamas į rinką be ekologiškų produktų ženklo. Jei kyla tokių abejonių, ūkio subjektas apie tai nedelsdamas praneša kontrolės įstaigai ar institucijai. Kontrolės įstaiga ar institucija gali neleisti pateikti produkto į rinką su ekologiškų produktų ženklu, kol iš ūkio subjekto arba iš kitų šaltinių gauta informacija nepatikins, kad abejonių neliko.
Jeigu kontrolės įstaiga ar institucija turi rimtų įtarimų, kad ūkio subjektas ketina pateikti į rinką produktą, kuris neatitinka šio reglamento nuostatų, bet ženklintą ekologiškų produktų ženklu, kontrolės įstaiga ar institucija gali pareikalauti ūkio subjekto laikinai sustabdyti šio paženklinto produkto pateikimą į rinką. Prie sprendimo pridedamas įpareigojimas panaikinti produkto ženklinimą dėl ekologiškos produkto kilmės, jei kontrolės įstaiga ar institucija neabejoja, kad produktas neatitinka šio reglamento nuostatų. Tačiau jei įtarimas nepasitvirtina, minėtasis sprendimas panaikinamas ne vėliau kaip per atitinkamą laikotarpį nuo jo priėmimo. Šį laikotarpį nustato kontrolės įstaiga ar institucija. Ūkio subjektas visapusiškai bendradarbiauja su kontrolės įstaiga ar institucija išsklaidant įtarimą.
10. Infrastruktūros prieinamumas
Ūkio subjektas privalo sudaryti galimybes kontrolės įstaigai ar institucijai patikrinti visas vieneto dalis ir visas patalpas bei apskaitą ir atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Jis privalo suteikti kontrolės įstaigai ar institucijai bet kurią informaciją, kuri būtina atliekant tikrinimą.
Jeigu to pareikalauja kontrolės įstaiga ar institucija, ūkio subjektas pateikia jo paties savanoriškų tikrinimų ir bandinių ėmimo programų rezultatus.
Be to, importuotojai ir pirmieji gavėjai turi pateikti visus importo leidimus pagal 11 straipsnio 6 dalį ir sertifikatus importui iš trečiųjų šalių.
11. Keitimasis informacija
Jeigu ūkio subjektą ir jo subrangovus tikrina skirtingos kontrolės įstaigos arba institucijos, 3 punkte nurodytame prašyme turi būti pateikiamas ūkio subjekto sutikimas jo ir subrangovų vardu, kad skirtingos kontrolės įstaigos arba institucijos gali keistis informacija apie tikrinant atliktas operacijas ir apie keitimosi informacija įgyvendinimo būdą.
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS
A. Augalininkystės produktų, gyvūnų ir (arba) gyvulininkystės produktų gamyba
Šis skirsnis taikomas bet kuriam vienetui, užsiimančiam 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžta produktų, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies a punkte, gamyba savo arba trečiosios šalies poreikiams.
Gamyba turi vykti vienete, kuriame gamybinės patalpos, žemės plotai, ganyklos, mociono aikštelės, lauko aptvarai, gyvūnų pastatai ir, atitinkamais atvejais, augalai, augalininkystės produktai, gyvūnai, gyvulininkystės produktai, žaliavos ir pagalbinės priemonės gamybai yra aiškiai atskirtos nuo priklausančiųjų kitam vienetui, kuriame negaminama pagal šiame reglamente nustatytas taisykles.
Perdirbimas, pakavimas ir (arba) pardavimas gali vykti gamybos vienete, kuriame minėta veikla susijusi tik su nuosava žemės ūkio produkcija.
Galutiniam vartotojui tiesiogiai parduoti kiekiai apskaitomi kiekvieną dieną.
Vienete neleidžiama saugoti kitų medžiagų nei tos, kurios leidžiamos pagal 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktus bei 6 straipsnio 3 dalies a punktą.
▼M34 —————
A.1. Augalai ir augaliniai produktai, pagaminti ūkyje arba surinkti
1. Pirminis tikrinimas
Šio priedo bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodytas išsamus vieneto apibūdinimas turi:
— būti parengtas net ir tada, jeigu gamintojo veikla apsiriboja laukinių augalų rinkimu,
— rodyti saugojimo ir gamybos patalpas bei žemės plotų ir (arba) rinkimo teritorijas ir, kai reikalaujama, patalpas, kuriose atliekamos tam tikros perdirbimo ir (arba) pakavimo operacijos, ir
— nurodyti datą, kada ūkio plotuose ir (arba) rinkimo teritorijose buvo naudojamos medžiagos, kurių naudojimas nesuderinamas su 6 straipsnio 1 dalies b punktu.
Jei renkami laukiniai augalai, prie šio priedo bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodytų praktinių priemonių turi būti priskiriamos trečiųjų šalių suteiktos garantijos, kurias gamintojas gali pateikti siekdamas užtikrinti, kad laikomasi I priedo A skirsnio 4 punkto nuostatų.
2. Pranešimai
Kiekvienais metais iki kontrolės įstaigos arba institucijos nurodytos dienos gamintojas turi informuoti įstaigą arba instituciją apie augalininkystės produktų gamybos planą kiekvienam ūkio laukui.
3. Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui
Jeigu ūkio subjektui tame pačiame ūkyje priklauso keli gamybos vienetai, vienetams, užsiimantiems augalininkyste arba augalinių produktų, kuriems netaikomas 1 straipsnis, gamyba, kartu su saugojimo patalpomis, skirtomis pagalbinėms priemonėms (pavyzdžiui, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, sėkloms), taip pat turi būti taikoma bendroji tvarka dėl tikrinimo, nustatyto šio priedo bendrosiose nuostatose, ir specialiosios nuostatos dėl tikrinimo, susijusio su bendrųjų nuostatų 1, 2, 3, 4 ir 6 punktais.
Šiuose vienetuose negalima auginti tos pačios veislės arba veislės, kurios negalima lengvai atskirti nuo veislės, išaugintos A skirsnio antroje pastraipoje nurodytame vienete.
Tačiau gamintojams leidžiama nukrypti nuo ankstesnės pastraipos paskutiniame sakinyje nurodytos taisyklės:
a) jeigu auginami daugiamečiai augalai (vaismedžiai, vynmedžiai ir apyniai), jei tenkinamos nurodytos sąlygos:
1) ši gamyba yra pertvarkymo į ekologinį žemės ūkį plano, pagal kurį gamintojas prisiima griežtą įsipareigojimą ir kuriame numatoma perėjimo į ekologinį žemės ūkį pradžia paskutiniojoje atitinkamos teritorijos dalyje per kuo trumpesnį laikotarpį, kuris bet kokiu atveju negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, dalis;
2) buvo imtasi atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti pastovų kiekviename vienete pagamintų produktų atskyrimą;
3) kontrolės įstaiga ar institucija likus ne mažiau kaip 48 valandoms informuojama apie kiekvieno produkto derliaus nuėmimą;
4) iš karto po derliaus nuėmimo gamintojas informuoja kontrolės įstaigą arba instituciją apie tikslų derliaus kiekį atitinkamuose vienetuose kartu su bet kuriomis ypatingomis skiriamosiomis savybėmis (pavyzdžiui, kokybe, spalva, vidutine mase ir pan.) ir patvirtina, kad buvo pritaikytos priemonės, skirtos produktams atskirti;
5) kontrolės įstaiga ar institucija patvirtino pertvarkymo į ekologinį žemės ūkį planą ir priemones, nurodytas bendrųjų nuostatų 1 ir 3 punktuose. Pradėjus įgyvendinti pertvarkymą, šis planas turi būti patvirtinamas kiekvienais metais;
b) jeigu laukai yra skirti valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintiems žemės ūkio tyrimams, jei tenkinamos a punkte nurodytos 2, 3 ir 4 sąlygos bei atitinkama 5 sąlygos dalis;
c) jeigu auginamos sėklos, vegetatyvinė dauginamoji medžiaga ir sodinukai, jei tenkinamos a punkte nurodytos 2, 3 ir 4 sąlygos bei atitinkama 5 sąlygos dalis;
d) jeigu pieva yra naudojama tik ganymui.
A.2. Gyvūnai ir gyvulininkystės produktai
1. Pirminis tikrinimas
Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent gyvulininkystei, įgyvendinama pirmą kartą, išsamiame vieneto aprašyme, nurodytame šio priedo bendrųjų nuostatų 3 punkte, turi būti nurodoma:
— išsamus gyvūnų pastatų, ganyklų, mociono aikštelių, lauko aptvarų ir pan. ir, atitinkamais atvejais, gyvūnų, gyvulininkystės produktų, žaliavų ir pagalbinių priemonių saugojimo, pakavimo ir perdirbimo patalpų apibūdinimas,
— išsamus mėšlidžių apibūdinimas.
Į šio priedo bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodytas praktines priemones turi būti įtraukta:
— mėšlo paskleidimo planas, suderintas su kontrolės įstaiga ar institucija kartu su išsamiu dirbamų laukų apibūdinimu,
— tam tikrais atvejais, susitarimai raštu dėl mėšlo paskleidimo su kitais ūkiais, atitinkančiais šio reglamento nuostatas,
— ekologiškos gamybos gyvulininkystės vieneto vadybos planas (pvz., šėrimo, reprodukcijos, sveikatos ir pan.).
2. Gyvulių identifikavimas
Gyvuliai turi turėti nuolatinį ženklinimą, atliktą naudojant kiekvienai rūšiai pritaikytus metodus, stambius žinduolius ženklinant atskirai, o paukščius arba smulkius žinduolius — atskirai arba partijomis.
3. Gyvūnų apskaita
Turi būti vedamas gyvūnų apskaitos registras, kurį ūkyje bet kuriuo metu kontrolės įstaiga ar institucija galėtų patikrinti.
Apskaitoje, kurioje turi būti pateikiamas išsamus bandos arba pulko tvarkymo sistemos apibūdinimas, turi būti nurodoma tokia informacija:
— pagal rūšis apie gyvūnus, atvykstančius į ūkį: kilmė ir atvykimo data, pertvarkymo laikotarpis, identifikavimo žyma ir veterinarinės tarnybos įrašas,
— apie gyvūnus, išvežamus iš ūkio: amžius, kiekis vienetais, masė, jei skerdžiami, identifikavimo žyma ir paskirties vieta,
— informacija apie prarastus gyvūnus ir praradimo priežastys,
— apie maitinimą: tipas, įskaitant pašarų papildus, įvairių racionų komponentų proporcijos ir ganymo lauko aikštelėse laikotarpiai, sezoninio galvijų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiai, kai taikomi apribojimai,
— apie ligų prevenciją ir gydymą bei veterinarinę priežiūrą: gydymo data, diagnozė, medžiagų, taikomų gydymui, tipas, gydymo metodas ir gydytojo skirta veterinarinė priežiūra, nurodant priežastis ir išlaukas, taikomas iki gyvulininkystės produktų pardavimo.
4. Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui
Jeigu gamintojui pagal I priedo B skirsnio 1.6 punktą ir C skirsnio 1.3 punktą priklauso keli gamybos vienetai, vienetams, kuriems netaikomas 1 straipsnis, taip pat turi būti taikoma tikrinimo sistema gyvulininkystei ir gyvulininkystės produktams pagal šio poskyrio 1 punktą ir nuostatos dėl gyvūnų tvarkymo, gyvūnų apskaitos ir principų, reglamentuojančių gyvulininkystės produktų saugojimą.
Kontrolės įstaiga ar institucija ūkiams, kurie atlieka žemės ūkio mokslinius tyrimus, gali leisti nukrypti nuo reikalavimo dėl skirtingų naudojamų rūšių, nurodyto I priedo 1.6 punkto B dalyje, jei tam neprieštarauja valstybės narės kompetentinga institucija ir kai tenkinamos tokios sąlygos:
— buvo imtasi atitinkamų priemonių, suderintų su kontrolės įstaiga ar institucija, siekiant užtikrinti pastovų kiekvieno vieneto gyvūnų, gyvulininkystės produktų, mėšlo ir pašarų atskyrimą,
— gamintojas kontrolės įstaigą arba instituciją iš anksto informuoja apie bet kokį gyvūnų judėjimą arba gyvulininkystės produktų pardavimą,
— ūkio subjektas informuoja kontrolės įstaigą arba instituciją apie tikslų kiekį, pagaminamą vienetuose kartu su visomis savybėmis, kurios leidžia identifikuoti produktus, ir patvirtina, kad buvo pritaikytos priemonės produktams atskirti.
5. Kiti reikalavimai
Nukrypstant nuo šių taisyklių, ūkiuose leidžiama saugoti alopatinius veterinarinius vaistus ir antibiotikus su sąlyga, kad juos veterinarijos gydytojas skiria gydymui, kaip nurodyta I priede, jie yra saugomi prižiūrimoje vietoje ir jie yra įtraukiami į ūkio registrą.
B. Augalininkystės ir gyvulininkystės produktų bei maisto produktų, kuriuose yra augalininkystės ir gyvulininkystės produktų, tvarkymo vienetai
Šis skirsnis taikomas bet kuriam vienetui, kuriame savo poreikiams arba trečiosios šalies poreikiams tvarkomi, kaip apibrėžta 4 straipsnio 3 dalyje, 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, visų pirma įskaitant:
— vienetus, kurie užsiima tokių produktų įpakavimu ir (arba) perpakavimu,
— vienetus, kurie užsiima tokių produktų ženklinimu etiketėmis ir (arba) pakartotiniu ženklinimu etiketėmis.
1. Pirminis tikrinimas
Išsamus vieneto, nurodyto šio priedo bendrųjų nuostatų 3 punkte, aprašymas turi atspindėti žemės ūkio produktų priėmimo, perdirbimo, pakavimo, ženklinimo etiketėmis ir saugojimo procesus iki su jais susijusių operacijų ir po jų bei produktų transportavimo procedūras.
2. Vienetai, kuriuose tvarkomi ir neekologiški produktai
Jeigu atitinkamuose tvarkymo vienetuose taip pat ruošiami, pakuojami arba saugomi ir 1 straipsnyje nenurodyti produktai:
— vienete turi būti vieta arba laiku atskirtos zonos produktų, nurodytų 1 straipsnyje, saugojimui iki operacijų ir po jų,
— visi gamybiniai veiksmai, susiję su kuria nors produktų serija, turi būti atliekami nenutrūkstamai iki jų pabaigos, atliekant juos kitoje patalpoje ir kitu laiku nei gamybiniai veiksmai, susiję su 1 straipsnyje neišvardytais produktais,
— jei tokios operacijos nėra atliekamos nustatytu metu arba nustatytą dieną, apie jas reikia skelbti iš anksto, o jų galutinį terminą reikia suderinti su kontrolės įstaiga ar institucija,
— reikia imtis visų priemonių, kurios užtikrintų partijų identifikavimą ir padėtų išvengti sumaišymo arba sukeitimo su produktais, kurie nėra pagaminti pagal šiame reglamente nustatytas taisykles,
— operacijos su produktais pagal šiame reglamente nustatytas taisykles turi būti atliekamos tik po to, kai išvalomi gamybos įrenginiai. Būtina tikrinti ir registruoti valymo priemonių veiksmingumą.
3. Produktų pakavimas ir transportavimas į tvarkymo vienetus
Ekologiškas pienas, kiaušiniai ir kiaušinių produktai surenkami atskirai nuo produktų, kurie neatitinka šio reglamento nuostatų. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, gavus išankstinį kontrolės įstaigos arba institucijos leidimą, rinkti tuo pat metu galima, jeigu yra imtasi atitinkamų priemonių, neleidžiančių sumaišyti arba sukeisti su produktais, kurie neatitinka šio reglamento nuostatų, ir užtikrinančių produktų, pagamintų pagal šio reglamento nuostatas, identifikavimą. Ūkio subjektas fiksuoja ir teikia informaciją kontrolės įstaigai ar institucijai apie produktų surinkimo dienas, valandas, sistemą bei priėmimo datą ir laiką.
C. Augalų, augalinės kilmės produktų, naminių gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų ir pašarų, kuriuose yra augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės produktų, gyvūnų pašarų, kombinuotųjų pašarų ir pašarinių žaliavų importas iš trečiųjų šalių
Šis skirsnis taikomas bet kuriam ūkio subjektui, kuris kaip importuotojas ir (arba) pirmasis gavėjas dalyvauja importuojant arba priimant savo arba kito ūkio subjekto poreikiams produktus, nurodytus 1 straipsnio 1 dalyje. Šiame skirsnyje:
— importuotojas reiškia fizinį arba juridinį asmenį Europos bendrijoje, kuris pats arba per savo atstovą pateikia siuntą išleidimui laisvai cirkuliuoti Europos bendrijoje,
— pirmasis gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, nurodytas 11 straipsnio 3 dalies d punkte ir 11 straipsnio 6 dalyje, kuriam pristatoma siunta ir kuris toliau ją tvarko arba pateikia į Bendrijos rinką.
1. Pirminis tikrinimas
Importuotojai
— Į išsamų šio priedo bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodytą vieneto aprašymą turi būti įtrauktos importuotojo patalpos ir importo veikla, nurodant produktų įvežimo į Bendriją vietas ir visas kitas patalpas, kurias importuotojas ketina naudoti importuotiems produktams saugoti iki jų pristatymo pirmajam gavėjui.
— Be to, bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodytame prašyme turi būti importuotojo įsipareigojimas užtikrinti, kad visos patalpos, kurias importuotojas naudos produktams saugoti, yra pateikiamos tikrinimui, kurį atlieka kontrolės įstaiga ar institucija, arba, jei šios saugojimo patalpos yra kitoje valstybėje narėje arba regione, kontrolės įstaigai ar institucijai, kuri yra patvirtinta atlikti tikrinimą toje valstybėje narėje arba regione.
Pirmasis gavėjas
— Išsamiame bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodyto vieneto aprašyme turi būti nurodytos priėmimui ir saugojimui naudojamos patalpos. Kai užsiimama kita veikla, pavyzdžiui, žemės ūkio produktų perdirbimu, įpakavimu, ženklinimu etiketėmis ir saugojimu, iki su jais susijusių operacijų ir po jų bei transportuojant produktus taikomos atitinkamos B skirsnyje numatytos nuostatos.
Jeigu importuotojas ir pirmasis gavėjas yra tas pats juridinis asmuo ir dirba viename vienete, bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodytus dokumentus galima įforminti vienu bendru dokumentu.
2. Apskaita
Jeigu importuotojas ir pirmasis gavėjas nedirba viename vienete, jie abu turi vesti buhalterinę apskaitą.
Kontrolės įstaigai ar institucijai pareikalavus turi būti pateikiama visa informacija apie susitarimus dėl transportavimo iš eksportuotojo trečiojoje šalyje iki pirmojo gavėjo ir iš pirmojo gavėjo patalpų arba saugojimo vietų iki Bendrijoje esančių gavėjų.
3. Informacija apie importuotas siuntas
Importuotojas ne vėliau kaip tada, kai jis pateikia sertifikatą atitinkamos valstybės narės institucijai pagal 2001 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1788/2001, nustatančio išsamias nuostatų, susijusių su iš trečiųjų šalių įvežamų produktų patikrinimo sertifikatu pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų, įgyvendinimo taisykles ( 30 ), 11 straipsnį, 4 straipsnio 1 punktą informuoja kontrolės įstaigą arba instituciją apie kiekvieną į Bendriją importuojamą siuntą ir nurodo:
— pirmojo gavėjo pavadinimą ir adresą,
— bet kokią informaciją, kurios gali pareikalauti ši įstaiga arba institucija, pavyzdžiui, sertifikato ekologiškų produktų importui kopiją. Kontrolės įstaigai ar institucijai pareikalavus importuotojas informaciją turi perduoti pirmojo gavėjo kontrolės įstaigai ar institucijai.
4. Importuotojai ir pirmieji gavėjai, kurie dirba ir su neekologiškais produktais
Jeigu importuoti produktai, nurodyti 1 straipsnyje, saugomi patalpose, kuriose saugomi ir kiti žemės ūkio produktai arba maisto produktai:
— 1 straipsnyje nurodyti produktai turi būti laikomi atskirai nuo kitų žemės ūkio ir (arba) maisto produktų,
— reikia imtis visų priemonių, užtikrinančių siuntų identifikavimą ir padedančių išvengti sumaišymo arba sukeitimo su produktais, kurie nėra pagaminti pagal šiame reglamente nustatytas taisykles.
5. Tikrinimas
Kontrolės įstaiga ar institucija tikrina C skirsnio 2 punkte minimus inventoriaus ir finansinius dokumentus ir 11 straipsnio 3 dalies d punkte arba 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą kontrolės sertifikatą bei 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentinius įrodymus.
Jeigu importuotojas importo operacijas atlieka skirtinguose vienetuose arba patalpose, jis pareikalavus pateikia kiekvienų patalpų aprašymus, numatytus šio priedo bendrųjų nuostatų 3 ir 5 punktuose.
6. Produktų iš trečiųjų šalių priėmimas
1 straipsnyje nurodyti produktai importuojami iš trečiosios šalies atitinkamame įpakavime arba taroje, uždarytoje taip, kad nebūtų galima pakeisti jų turinio, ir turinčioje eksportuotojo identifikaciją bei visas kitas žymas ir numerius, padedančius atpažinti partiją pagal sertifikatą importui iš trečiųjų šalių.
Pirmasis gavėjas, gavęs 1 straipsnyje nurodytą produktą, importuotą iš trečiosios šalies, patikrina, ar uždarytas jo įpakavimas arba tara ir ar atitinka siuntos identifikavimas Reglamente (EB) Nr. 1788/2001 nurodytą sertifikatą. Šio patikrinimo rezultatas aiškiai nurodamas apskaitoje, nurodytoje C skirsnio 2 punkte.
D. Vienetai, gaminantys, tvarkantys arba importuojantys 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus, kuriems pagal sutartį trečiosios šalys atlieka dalį arba visas faktines minėtąsias operacijas
Pirminis tikrinimas
Kai trečiosios šalys pagal sutartį atlieka operacijas, jų išsamiame bendrųjų nuostatų 3 punkte nurodytame aprašyme turi būti pateikiama:
— subrangovų sąrašas su jų veiklos apibūdinimu ir jų sertifikavimą atlikusios kontrolės įstaigos ar institucijos; šie subrangovai turi sutikti, kad jų ūkiams būtų taikomas 9 straipsnyje numatytas tikrinimo režimas pagal atitinkamus III priedo skirsnius,
— visos praktinės priemonės, įskaitant, inter alia, atitinkamą apskaitos sistemą, pagal kurią būtų galima atsekti ūkio subjekto į rinką pateiktų produktų tiekėjus ir, jei skiriasi, pardavėjus bei jų gavėjus ir, jei skiriasi, pirkėjus.
E. Padaliniai, ruošiantys pašarus gyvūnams, kombinuotuosius pašarus ir pašarines žaliavas
Šis skirsnis taikomas padaliniams, ruošiantiems, kaip apibrėžta 4 straipsnio 3 dalyje, sau arba trečiosios šalies vardu 1 straipsnio 1 dalies c punkte minimus produktus.
1. PRADINĖ KONTROLĖ
Į išsamų šio priedo Bendrųjų nuostatų 3 punkte minimo padalinio aprašymą reikia įtraukti:
— patalpų ir įrenginių, naudojamų priimant, ruošiant ir saugant gyvūnų pašarams skirtus produktus iki su jais atliekamų operacijų ir po jų, apibūdinimą,
— patalpų, kuriose saugomi kiti produktai, naudojami ruošiant pašarus, apibūdinimą,
— patalpų, kuriose sandėliuojami produktai, skirti valymui ir dezinfekcijai, apibūdinimą,
— jei būtina, kombinuotųjų pašarų, kuriuos ketina gaminti ūkio subjektas pagal Direktyvos 79/373/EEB 5 straipsnio 1 dalies a punktą, ir gyvulių, kuriems skirti šie kombinuotieji pašarai, rūšies arba klasės aprašymą,
— jei būtina, pašarinių žaliavų, kurias ketina gaminti ūkio subjektas, pavadinimą.
Šio priedo Bendrųjų nuostatų 3 punkte minimos priemonės, kurių privalo imtis ūkio subjektai ir kurios garantuoja atitiktį šiam reglamentui, privalo apimti:
— visų pirma, atsargumo priemones, kurių būtina imtis siekiant sumažinti taršos neleistinomis medžiagomis arba produktais riziką, taikomas valymo priemones ir jų efektyvumo kontrolę,
— visus ūkio subjektų vykdomos veiklos elementus, bet kuriuo metu užtikrinančius, kad 1 straipsnio 1 dalies c punkte minimi produktai, ruošiami tokiuose padaliniuose, atitiktų šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 223/2003,
— atitikties reikiamoms procedūroms nustatymą ir įgyvendinimą ir šių procedūrų atnaujinimą remiantis RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų) sistema.
Inspekcijos tarnyba arba institucija taiko šias procedūras pateikdama bendrą kiekvieno paruošiamojo padalinio rizikos įvertinimą ir sudarydama kontrolės planą. Šiame plane turi būti numatyta paimti mažiausią atsitiktinių imčių skaičių atsižvelgiant į potencialią riziką.
2. Dokumentais pagrįstos ataskaitos
Siekiant tinkamai kontroliuoti operacijas, šio priedo Bendrųjų nuostatų 6 punkte minimose dokumentais pagrįstose ataskaitose pateikiama informacija apie pašarinių žaliavų, priedų, realizavimo ir gatavų produktų kilmę, pobūdį ir kiekį.
3. Paruošiamieji padaliniai
Ruošdami produktus, ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad:
a) ekologiškai paruošti pašarai arba iš jų pagaminti pašarai, pašarai, paruošti pereinant prie ekologinio ūkininkavimo arba iš pastarųjų pagaminti pašarai, bei įprastiniai pašarai būtų efektyviai atskirti fiziškai;
b) visa įranga, naudojama ruošiant kombinuotuosius pašarus, kuriems galioja šis reglamentas, būtų visiškai atskirta nuo įrangos, naudojamos ruošiant kombinuotuosius pašarus, kuriems netaikomas šis reglamentas.
Neatsižvelgiant į pirmos pastraipos b punkto nuostatas, iki ►M46 2008 m. gruodžio 31 d. ◄ galima vykdyti operacijas su ta pačia įranga, jeigu:
— garantuojamas atskyrimas laiko atžvilgiu ir jeigu, prieš pradedant ruošti produktus, kuriems galioja šis reglamentas, buvo taikomos tinkamos valymo priemonės, kurių efektyvumu įsitikinta; šias operacijas ūkio subjektai privalo užregistruoti,
— ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos reikiamos priemonės atsižvelgiant į rizikos laipsnį, įvertintą remiantis 1 punktu, ir, jei būtina, garantuoti, kad visi šio reglamento neatitinkantys produktai nepatektų į rinką su nuoroda apie ekologinį ūkininkavimą.
Antroje pastraipoje numatytai leidžiančiai nukrypti nuostatai galioja išankstinis leidimas, kurį suteikia kontrolės įstaiga arba institucija. Toks leidimas gali būti išduotas vienai ar kelioms operacijoms.
Komisija pradeda nagrinėti pirmos pastraipos b punkto nuostatas iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į šį nagrinėjimą, 2007 m. gruodžio 31 d. datą prireikus galima pakeisti.
4. Revizijos
Be išsamios metinės revizijos, kontrolės įstaiga arba institucija privalo vykdyti tikslines revizijas remdamasi bendru neatitikties šiam reglamentui įvertinimu; kontrolės įstaiga arba institucija kreipia ypač didelį dėmesį į ūkio subjektui nurodytus svarbiuosius valdymo taškus siekdama nustatyti, ar priežiūros ir kontrolės operacijos vykdomos taip, kaip reikalaujama. Visos patalpos, kurias ūkio subjektas naudoja savo veiklai vykdyti, gali būti tikrinamos taip dažnai, kiek tam pagrindo suteikia su šia veikla susijusi rizika.
5. Produktų transportavimas į kitus gamybos arba ruošimo padalinius arba sandėliavimo patalpas
Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad tenkinamos šios sąlygas:
a) transportuojant: ekologiškai pagaminti pašarai arba iš jų pagaminti pašarai, pašarai, paruošti pereinant prie ekologinio ūkininkavimo arba iš pastarųjų pagaminti pašarai, bei įprastiniai pašarai privalo būti efektyviai atskirti fiziškai;
b) transporto priemonės ir (arba) konteineriai, kuriuose buvo pervežami produktai, nepatenkantys į šio reglamento taikymo sritį, gali būti panaudoti pervežant produktus, kuriems galioja šis reglamentas, jeigu:
— prieš pradedant transportuoti produktus, kuriems galioja šis reglamentas, buvo taikomos tinkamos valymo priemonės, kurių efektyvumu įsitikinta; šias operacijas ūkio subjektai privalo užregistruoti,
— ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos reikiamos priemonės atsižvelgiant į rizikos laipsnį, įvertintą remiantis 1 punktu, ir, jei būtina, garantuoti, kad visi šio reglamento neatitinkantys produktai nepatektų į rinką su nuoroda apie ekologinį ūkininkavimą,
— ūkio subjekto kontrolės įstaigai arba institucijai buvo pranešta apie tokias transportavimo operacijas, ir ji davė joms leidimą. Toks pritarimas gali būti išduotas vienai arba kelioms transportavimo operacijoms.
c) gatavi šiame reglamente minimi produktai transportuojami atskirai nuo kitų gatavų produktų fiziškai arba laiko atžvilgiu;
d) transportuojant produktus, reikia užregistruoti produktų kiekį kelionės pradžioje ir kiekvieną atskirai pristatomą produktų kiekį.
▼M34 —————
IV PRIEDAS
PAGAL 8 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTĄ PATEIKIAMA INFORMACIJA
a) Ūkio subjekto vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas
b) Patalpų, kuriose atliekami gamybiniai veiksmai, vieta ir, kur reikia, žemės plotų vieta (žemės registravimo data)
c) Gamybinių veiksmų pobūdis ir produktų rūšis
d) Ūkio subjekto įsipareigojimas atlikti gamybinius veiksmus pagal 5, 6, 7 ir (arba) 11 straipsnius
e) Žemės plotų atveju, data, nuo kurios gamintojas nustojo naudoti produktus, neatitinkančius 6 straipsnio 1 ir 6 dalių bei 7 straipsnio reikalavimų
f) Įgaliotos kontrolės įstaigos pavadinimas, kuriai ūkio subjektas pavedė atlikti patikrinimą, jeigu valstybė narė yra įgyvendinusi kontrolės sistemą, patvirtinusi tokias įstaigas
V PRIEDAS
A DALIS: NUORODA, KAD PRODUKTAMS YRA TAIKOMA KONTROLĖS SCHEMA
Nuoroda, kad produktui yra taikoma kontrolės schemą, turi būti pateikiama ta pačia kalba ar kalbomis, kuri naudojama ženklinant.
|
BG |
: |
Биологично земеделие — Система на контрол на ЕО |
|
ES |
: |
Agricultura Ecológica — Sistema de control CE |
|
CS |
: |
Ekologické zemědělství - kontrolní systém ES |
|
DA |
: |
Økologisk Jordbrug — EF-kontrolordning |
|
DE |
: |
Ökologischer Landbau — EG — Kontrollsystem arbaBiologische Landwirtschaft — EG-Kontrollsystem |
|
ET |
: |
Mahepõllumajandus - EÜ kontrollsüsteem or Ökoloogiline põllumajandus - EÜ kontrollsüsteem |
|
EL |
: |
Βιολογική γεωργία — Σύστημα ελέγχου ΕΚ |
|
EN |
: |
Organic Farming — EB Control System |
|
FR |
: |
Agriculture biologique — Système de contrôle CE |
|
IT |
: |
Agricoltura Biologica — Regime di controllo CE |
|
LV |
: |
Bioloģiskā lauksaimniecība - EK kontroles sistēma |
|
LT |
: |
Ekologinis žemės ūkis - EB kontrolės sistema |
|
HU |
: |
Ökológiai gazdálkodás - EK Ellenőrző rendszer |
|
MT |
: |
Agrikultura Organika - Sistema ta' Kontroll tal-KE |
|
NL |
: |
Biologische landbouw — EG-controlesysteem |
|
PL |
: |
Rolnictwo ekologiczne - system kontroli WE |
|
PT |
: |
Agricultura Biológica — Sistema de Controlo CE |
|
RO |
: |
Agricultură Ecologică — Sistem de control CE |
|
SK |
: |
Ekologické poľnohospodárstvo - kontrolný systém ES |
|
SL |
: |
Ekološko kmetijstvo — Kontrolni sistem ES |
|
FI |
: |
Luonnonmukainen maataloustuotanto — EY:n valvontajärjestelmä |
|
SV |
: |
Ekologiskt jordbruk — EG-kontrollsystem |
B DALIS: BENDRIJOS IDENTIFIKAVIMO ŽENKLAS
B.1. Bendrijos identifikavimo ženklo pateikimo ir naudojimo reikalavimai
B.1.1. Pirmiau minėtas Bendrijos identifikavimo ženklas susideda iš šio priedo B.2 dalyje pateiktų pavyzdžių.
B.1.2. Nuorodos, kurios turi būti įtrauktos į identifikavimo ženklą, yra išvardytos šio reglamento B.3 dalyje. Galima jungti identifikavimo ženklą su šio priedo A dalyje minima nuoroda.
B.1.3. Naudojant Bendrijos identifikavimo ženklą ir šio reglamento B.3 dalyje minimas nuorodas, turi būti laikomasi techninio atgaminimo taisyklių, nustatytų šio priedo B.4 dalies grafiniame vadove.
B.2. Modeliai
B.3. Nuorodos, kurias reikia įrašyti į Bendrijos identifikavimo ženklą
B.3.1. Vienintelės nuorodos:
|
BG |
: |
БИОЛОГИЧНО ЗЕМЕДЕЛИЕ |
|
CS |
: |
EKOLOGICKÉ ZEMĚDĚLSTVÍ |
|
DA |
: |
ØKOLOGISK JORDBRUG |
|
DE |
: |
BIOLOGISCHE LANDWIRTSCHAFT OR ÖKOLOGISCHER LANDBAU |
|
ET |
: |
MAHEPÕLLUMAJANDUS VÕI ÖKOLOOGILINE PÕLLUMAJANDUS |
|
EL |
: |
ΒΙΟΛΟΓΙΚΗ ΓΕΩΡΓΙΑ |
|
EN |
: |
ORGANIC FARMING |
|
FR |
: |
AGRICULTURE BIOLOGIQUE |
|
HU |
: |
ÖKOLÓGIAI GAZDÁLKODÁS |
|
IT |
: |
AGRICOLTURA BIOLOGICA |
|
LT |
: |
EKOLOGINIS ŽEMĖS ŪKIS |
|
LV |
: |
BIOLOĢISKĀ LAUKSAIMNIECĪBA |
|
MT |
: |
AGRIKULTURA ORGANIKA |
|
NL |
: |
BIOLOGISCHE LANDBOUW |
|
PL |
: |
ROLNICTWO EKOLOGICZNE |
|
PT |
: |
AGRICULTURA BIOLÓGICA |
|
RO |
: |
AGRICULTURĂ ECOLOGICĂ |
|
SK |
: |
EKOLOGICKÉ POĽNOHOSPODÁRSTVO |
|
SL |
: |
EKOLOŠKO KMETIJSTVO |
|
FI |
: |
LUONNONMUKAINEN MAATALOUSTUOTANTO |
|
SV |
: |
EKOLOGISKT JORDBRUK |
B.3.2. Dviejų nuorodų derinys:
Leidžiamas dviejų nuorodų į B.3.1 dalyje minimas kalbas derinys, jei jis sudaromas pagal šiuos pavyzdžius:
|
NL/FR |
: |
BIOLOGISCHE LANDBOUWAGRICULTURE BIOLOGIQUE |
|
FI/SV |
: |
LUONNONMUKAINEN MAATALOUSTUOTANTOEKOLOGISKT JORDBRUK |
|
FR/DE |
: |
AGRICULTURE BIOLOGIQUEBIOLOGISCHE LANDWIRTSCHAFT |
B.4. Grafinis vadovas
TURINYS
|
1. Įvadas |
|
|
2. Bendras identifikavimo ženklo naudojimas |
|
|
2.1. Spalvotas identifikavimo ženklas (standartinės spalvos) |
|
|
2.2. Vienspalvis identifikavimo ženklas: juodai baltas identifikavimo ženklas |
|
|
2.3. Kontrastas fono spalvomis |
|
|
2.4. Spausdinimas |
|
|
2.5. Kalba |
|
|
2.6. Sumažinti dydžiai |
|
|
2.7. Konkretūs identifikavimo ženklo naudojimo reikalavimai |
|
|
3. Originalieji atvaizdai, gaunami popieriuje, padengtame sidabro bromidu |
|
|
3.1. Dviejų spalvų pasirinkimas |
|
|
3.2. Eskizai |
|
|
3.3. Vienspalvis: juodai baltas identifikavimo ženklas |
|
|
3.4. Spalvotų pavyzdžių lakštai |
1. ĮVADAS
Grafinis vadovas — tai ūkio subjektams skirta identifikavimo ženklo atgaminimo priemonė.
2. BENDRAS IDENTIFIKAVMO ŽENKLO NAUDOJIMAS
2.1. SPALVOTAS IDENTIFIKAVIMO ŽENKLAS (standartinės spalvos)
Naudojant spalvotą identifikavimo ženklą, šis identifikavimo ženklas turi būti spalvotas, naudojant tiesiogines spalvas (Pantone) arba keturspalvį procesą. Standartinės spalvos:
2.2. VIENSPALVIS IDENTIFIKAVIMO ŽENKLAS: JUODAI BALTAS IDENTIFIKAVIMO ŽENKLAS
Galima naudoti tokį juodai baltą identifikavimo ženklą:
2.3. KONTRASTAS FONO SPALVOMS
Jei sukuriamas spalvotas ar spalvinį foną turintis identifikavimo ženklas, dėl kurių jį sunku įskaityti, aplink identifikavimo ženklą apibrėžiamas išorinis apskritimas, kad būtų didesnis kontrastas fono spalvoms:
IDENTIFIKAVIMO ŽENKLAS, TURINTIS SPALVINĮ FONĄ
2.4. SPAUSDINIMAS
►M30 Žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis Frutiger arba Myriad paryškintu ir sutankintu šriftu. Raidės dydis žodyje mažinamas vadovaujantis 2.6 skirsnyje nurodytomis normomis. ◄
2.5. KALBA
Laisvai pasirenkamas kalbos variantas ar keli variantai pagal B.3 nurodytas specifikacijas.
2.6. SUMAŽINTI DYDŽIAI
Jei identifikavimo ženklą naudojant įvairių rūšių ženklinimą reikia sumažinti, mažiausias dydis:
a) iš vienos nuorodos sudarytas identifikavimo ženklas: ne mažesnis nei 20 mm skersmens;
b) iš dviejų nuorodų susidedantis identifikavimo ženklas: ne mažesnis nei 40 mm skersmens.
2.7. KONRETŪS IDENTIFIKAVIMO ŽENKLO NAUDOJIMO REIKALAVIMAI
Identifikavimo ženklas naudojamas norint produktams suteikti konkrečią vertę. Efektyviausia ženklinti spalvotu identifikavimo ženklu, kadangi jis yra ryškesnis ir vartotojas jį greičiau bei lengviau atpažįsta.
Vienspalvį (baltai juodą) identifikavimo ženklą, kaip nustatyta 2.2 skirsnyje, rekomenduojama naudoti tik tais atvejais, kai naudoti spalvotą yra nepraktiška.
3. ORIGINALIEJI ATVAIZDAI, GAUNAMI POPIERIUJE, PADENGTAME SIDABRO BROMIDU
3.1. DVIEJŲ SPALVŲ PASIRINKIMAS
— Atskira nuoroda visomis kalbomis
—
—
—
—
—
—
—
—
—
—
—
—
— Kalbų derinių pavyzdžiai, minimi B.3.2
—
—
—
3.2. ESKIZAI
3.3. VIENSPALVIS JUODAI BALTAS IDENTIFIKAVIMO ŽENKLAS
3.4. SPALVOTŲ PAVYZDŽIU LAKŠTAI
PANTONE REFLEX BLUE
PANTONE 367
VI PRIEDAS
ĮŽANGA
Šiame priede taikomi šie sąvokų apibrėžimai:
1. Sudedamosios dalys – tai medžiagos tokia prasme, kaip vartojama Reglamento 4 straipsnyje, taikant apribojimus, nurodytus 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 79/112/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu etiketėmis, pateikimu ir reklama, derinimo ( 31 ) 6 straipsnio 4 dalyje.
2. Žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys – tai:
a) vientisi žemės ūkio produktai bei iš jų tinkamu plovimo, valymo, terminio ir (arba) mechaninio perdirbimo būdu, ir (arba) fizikiniu perdirbimo būdu, mažinančiu produkto drėgmės kiekį, pagaminti produktai;
b) taip pat produktai, gaminami iš a punkte minėtų produktų, taikant kitus perdirbimo būdus, naudojamus perdirbant maistą, jeigu jie nėra laikomi maisto priedais arba kvapiosiomis medžiagomis tokia prasme, kaip vartojama 5 arba 7 punktuose.
3. Ne žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys – sudedamosios dalys, išskyrus žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, priklausančios bent vienai iš šių kategorijų:
3.1. Maisto priedai, įskaitant maisto priedų nešiklius, tokia prasme kaip vartojama 5 ir 6 punktuose.
3.2. Kvapiosios medžiagos tokia prasme kaip vartojama 7 punkte.
3.3. Vanduo ir druska.
3.4. Mikroorganizmų preparatai.
3.5. Mineralai (įskaitant mikroelementus) ir vitaminai.
4. Technologiniai priedai: medžiagos tokia prasme, kaip vartojama Tarybos direktyvos 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, derinimo ( 32 ) 1 straipsnio 3 dalies a punkte.
5. Maisto priedai: medžiagos tokia prasme, kaip vartojama Tarybos direktyvos 89/107/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyje, kurioms taikoma minėta direktyva arba Direktyvos 89/107/EEB 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta išsami direktyva.
6. Nešikliai, įskaitant nešiklių tirpiklius: maisto priedai, naudojami maisto priedui ištirpinti, praskiesti, disperguoti arba kitokiu fizikiniu būdu modifikuoti siekiant palengvinti jo apdorojimą, taikymą ar vartojimą nekeičiant jo technologinės funkcijos.
7. Skoninės medžiagos: medžiagos ir produktai tokia prasme, kaip vartojama 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvos 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto produktų sudėtinių dalių gamyboje naudojamus ekstrahentus, derinimo ( 33 ) 1 straipsnio 2 dalyje, kurioms ta direktyva taikoma.
BENDRIEJI PRINCIPAI
A, B ir C skirsniuose nurodytos sudedamosios dalys ir technologiniai priedai, kurie gali būti naudojami gaminant maisto produktus, iš esmės sudarytus iš vienos arba daugiau augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių, nurodytų šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus vynus, reglamentuojamus Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 ( 34 ).
Gyvūninės kilmės produktai, pažymėti ekologinio gamybos būdo nuoroda ir teisėtai pagaminti prieš Komisijos reglamento (EB) Nr. 780/2006 ( 35 ) taikymo pradžios datą, gali būti parduodami, kol baigsis jų atsargos.
Kai maisto produktas sudarytas iš augalinės ir gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB ( 36 ) 3 straipsnyje nustatytos taisyklės.
Iki 2010 m. gruodžio 31 d. persvarstomas šių medžiagų naudojimas:
— ar nutraukti A.1 poskirsnyje nurodyto natrio nitrito ir kalio nitrato naudojimą,
— ar naudoti A.1 poskirsnyje nurodytą sieros dioksidą ir kalio metabisulfitą,
— ar naudoti B poskirsnyje nurodytą vandenilio chloridą goudos, edamo, Maasdammer, Boerenkaas, Friese ir Leidse Nagelkaas sūriams gaminti.
Per pirmojoje įtraukoje nurodytą persvarstymą atsižvelgiama į valstybių narių pastangas rasti saugių nitritų ir (arba) nitratų pakaitalų ir parengti šviečiamąsias alternatyvių gamybos metodų ir higienos programas ekologiškos mėsos perdirbėjams ir (arba) gamintojams.
►M17 Nepaisant nuorodos į kurį nors A ir C skirsniuose nurodytą ingredientą arba B skirsnyje nurodytą perdirbimo pagalbinę medžiagą, bet koks perdirbimas, pavyzdžiui, rūkymas, atliekamas arba bet kuris ingredientas ar perdirbimo pagalbinė medžiaga naudojama tik pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir (arba) Sutartį atitinkančius nacionalinės teisės aktus, o jų nesant – laikantis geros maisto produktų gamybos praktikos principų. ◄ Maisto priedai naudojami visų pirma laikantis Direktyvos 89/107/EEB nuostatų ir, kai tinka, bet kurios išsamios direktyvos, nurodytos Direktyvos Nr. 89/107/EEB 3 straipsnio 1 dalyje, nuostatų; skoninės medžiagos naudojamos pagal Direktyvos 88/388/EEB nuostatas, o tirpikliai – pagal 1988 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 88/344/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ir maisto produktų sudėtinių dalių gamyboje naudojamus ekstrahentus, suderinimo ( 37 ) nuostatas.
A SKIRSNIS. NE ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS INGREDIENTAI (NURODYTI REGLAMENTO (EEB) Nr. 2092/91 5 STRAIPSNIO 3 DALIES c PUNKTE IR 5 STRAIPSNIO 5a DALIES d PUNKTE)
A.1. Maisto priedai, įskaitant nešiklius
|
Kodas |
Pavadinimas |
Augalinės kilmės maisto produktų pusgaminis |
Gyvūninės kilmės maisto produktų pusgaminis |
Specialios sąlygos |
|
E 153 |
Augalinė anglis |
X |
Pilkšvasis ožkos sūris Sūris Morbier |
|
|
E 160b |
Anatas, biksinas, norbiksinas |
X |
Raudonasis Lesterio sūris Dvigubasis Glosterio sūris Čederis Sūris Mimolette |
|
|
E 170 |
Kalcio karbonatas |
X |
X |
Nenaudojamas kaip dažiklis arba kaip produktų pagerinimo kalciu medžiaga |
|
E 220 arba |
Sieros dioksidas |
X |
X |
Vaisių vynuose (2), į kuriuos nepridėta cukraus (įskaitant obuolių sidrą ir kriaušių sidrą), arba miduje: 50 mga () Obuolių sidrui ir kriaušių sidrui, paruoštiems po fermentacijos pridedant cukraus ar sulčių koncentrato: 100 mga () |
|
E 224 |
Kalio metabisulfitas |
X |
X |
|
|
E 250 arba |
Natrio nitritas |
X |
Mėsos produktai (5) Didžiausias kontrolinis pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO2: 80 mg/kg Didžiausias kontrolinis pridedamas kiekis, išreikštas kaip NaNO3: 80 mg/kg Didžiausias likutinis kiekis, išreikštas kaip NaNO2: 50 mg/kg Didžiausias likutinis kiekis, išreikštas kaip NaNO3: 50 mg/kg |
|
|
E 252 |
Kalio nitratas |
X |
||
|
E 270 |
Pieno rūgštis |
X |
X |
|
|
E 290 |
Anglies dioksidas |
X |
X |
|
|
E 296 |
Obuolių rūgštis |
X |
||
|
E 300 |
Askorbo rūgštis |
X |
X |
Mėsos produktai (4) |
|
E 301 |
Natrio askorbatas |
X |
Mėsos produktai ryšium su nitritais ar nitratais (4) |
|
|
E 306 |
Tokoferoliu prisotintas ekstraktas |
X |
X |
Riebalų ir aliejų antioksidantas |
|
E 322 |
Lecitinai |
X |
X |
Pieno produktai (4) |
|
E 325 |
Natrio laktatas |
X |
Pieno pagrindo ir mėsos produktai |
|
|
E 330 |
Citrinų rūgštis |
X |
||
|
E 331 |
Natrio citratas |
X |
||
|
E 333 |
Kalcio citratai |
X |
||
|
E 334 |
Vyno rūgštis (L(+)–) |
X |
||
|
E 335 |
Natrio tartratai |
X |
||
|
E 336 |
Kalio tartratai |
X |
||
|
E 341 (i) |
Monokalcio fosfatas |
X |
Tešlos kildymo medžiaga savaime kylančios tešlos miltams |
|
|
E 400 |
Algino rūgštis |
X |
X |
Pieno pagrindo produktai (4) |
|
E 401 |
Natrio alginatas |
X |
X |
Pieno pagrindo produktai (4) |
|
E 402 |
Kalio alginatas |
X |
X |
Pieno pagrindo produktai (4) |
|
E 406 |
Agaras |
X |
X |
Pieno pagrindo ir mėsos produktai (4) |
|
E 407 |
Karageninas |
X |
X |
Pieno pagrindo produktai (4) |
|
E 410 |
Saldžiosios ceratonijos derva |
X |
X |
|
|
E 412 |
Guaro derva |
X |
X |
|
|
E 414 |
Akacijos derva |
X |
X |
|
|
E 415 |
Ksantano derva |
X |
X |
|
|
E 422 |
Glicerolis |
X |
Augalų ekstraktams |
|
|
E 440 (i) |
Pektinas |
X |
X |
Pieno pagrindo produktai (4) |
|
E 464 |
Hidroksipropilmetilo celiuliozė |
X |
X |
Kapsulių sienelių gamybos medžiaga |
|
E 500 |
Natrio karbonatai |
X |
X |
„Dulce de leche“ (3) grietinės sviestas ir rauginto pieno sūris (4) |
|
E 501 |
Kalio karbonatai |
X |
||
|
E 503 |
Amonio karbonatai |
X |
||
|
E 504 |
Magnio karbonatai |
X |
||
|
E 509 |
Kalcio chloridas |
X |
Pieno koaguliacija |
|
|
E 516 |
Kalcio sulfatas |
X |
Nešiklis |
|
|
E 524 |
Natrio hidroksidas |
X |
„Laugenbäck“ paviršiaus apdorojimas |
|
|
E 551 |
Silicio dioksidas |
X |
Vaistažolių ir prieskonių birumą gerinanti medžiaga |
|
|
E 553b |
Talkas |
X |
X |
Mėsos produktų padengimo medžiaga |
|
E 938 |
Argonas |
X |
X |
|
|
E 939 |
Helis |
X |
X |
|
|
E 941 |
Azotas |
X |
X |
|
|
E 948 |
Deguonis |
X |
X |
|
|
(1) Didžiausias kiekis iš visų šaltinių, išreiškiamas kaip SO2 mg/l (2) Šiomis aplinkybėmis „vaisių vynas“ – tai vynas, pagamintas iš vaisių, išskyrus vynuoges (3) „Dulce de leche“ ar „Confiture de lait“ – tai švelnus, skanus, rudas kremas, paruoštas iš saldinto sutirštinto pieno (4) Apribojimas taikomas tik gyvūniniams produktams. (5) Šį priedą galima naudoti tik tada, jei kompetentingai valdžios institucijai buvo įrodyta, kad nėra jokių kitų technologinių būtų, užtikrinančių tokias pačias higienos garantijas ir (arba) leidžiančių išlaikyti specifines produkto savybes. |
||||
A.2. Kvapiosios medžiagos tokia prasme, kaip vartojama Direktyvoje 88/388/EEB
Medžiagos ir produktai tokia prasme kaip vartojama Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, ženklinami kaip natūralios kvapiosios medžiagos arba natūralūs kvapieji preparatai pagal tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies d punktą ir 2 dalį.
A.3. Vanduo ir druska
Geriamasis vanduo
Druska (kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra natrio arba kalio chloridas), paprastai naudojama perdirbant maistą.
A.4. Mikroorganizmų preparatai
Bet kokie mikroorganizmų preparatai, paprastai naudojami maisto gamybai, išskyrus genetiškai modifikuotus mikroorganizmus, gautus iš „genetiškai modifikuotų organizmų“, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB ( 38 ).
A.5. Mineralai (įskaitant mikroelementus), vitaminai, aminorūgštys ir kiti azoto junginiai
Mineralai (įskaitant mikroelementus), vitaminai, aminorūgštys ir kiti azoto junginiai, leisti naudoti tik tiek, kiek jų naudojimas maisto produktuose, į kuriuos jie įdedami, yra būtinas pagal teisės aktus.
A.6. Tam tikrų dažiklių naudojimas produktams ženklinti
Tais atvejais, kai kiaušinių lukštams ženklinti naudojami dažikliai, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/36/EB ( 39 ) 2 straipsnio 9 dalis.
B SKIRSNIS. TECHNOLOGINIAI PRIEDAI IR KITI PRODUKTAI, KURIE GALI BŪTI NAUDOJAMI PERDIRBANT EKOLOGIŠKAI PAGAMINTUS SUDEDAMUOSIUS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTUS, NURODYTUS REGLAMENTO (EEB) Nr. 2092/91 5 STRAIPSNIO 3 DALIES d PUNKTE IR 5 STRAIPSNIO 5a DALIES e PUNKTE
|
Pavadinimas |
Augalinės kilmės maisto produktų pusgaminis |
Gyvūninės kilmės maisto produktų pusgaminis |
Specialios sąlygos |
|
Vanduo |
X |
X |
Geriamasis vanduo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 98/83/EB (3) |
|
Kalcio chloridas |
X |
Koaguliaciją skatinanti medžiaga |
|
|
Kalcio karbonatas |
X |
||
|
Kalcio hidroksidas |
X |
||
|
Kalcio sulfatas |
X |
Koaguliaciją skatinanti medžiaga |
|
|
Magnio chloridas |
X |
Koaguliaciją skatinanti medžiaga |
|
|
Kalio karbonatas |
X |
Vynuogių džiovinimas |
|
|
Natrio karbonatas |
X |
Cukraus (cukrų) gamyba |
|
|
Pieno rūgštis |
X |
Sūdymo baseino pH reguliuoti gaminant sūrį (1) |
|
|
Citrinų rūgštis |
X |
X |
Sūdymo baseino pH reguliuoti gaminant sūrį (1) Aliejų gamyba ir krakmolo hidrolizė (2) |
|
Natrio hidroksidas |
X |
Cukraus (cukrų) gamyba Aliejų gamyba iš rapso sėklų (Brassica spp) |
|
|
Sieros rūgštis |
X |
X |
Želatinos gamyba (1) Cukraus (cukrų) gamyba (2) |
|
Vandenilio chloridas |
X |
Želatinos gamyba Reguliuoti sūdymo baseino pH gaminant goudos, edamo, Maasdammer, Boerenkaas, Friese ir Leidse Nagelkaas sūrius |
|
|
Amonio hidroksidas |
X |
Želatinos gamyba |
|
|
Vandenilio peroksidas |
X |
Želatinos gamyba |
|
|
Izopropanolis (propanolis-2-o1) |
X |
Cukraus gamybos kristalizacijos procese; tinkamai atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 88/344/EEB nuostatas laikotarpiu, pasibaigiančiu 2006 m. gruodžio 31 d. |
|
|
Anglies dioksidas |
X |
X |
|
|
Azotas |
X |
X |
|
|
Etanolis |
X |
X |
Tirpiklis |
|
Tanino rūgštis |
X |
Filtravimo priemonė |
|
|
Kiaušinio baltymas |
X |
||
|
Kazeinas |
X |
||
|
Želatina |
X |
||
|
Žuvų klijai |
X |
||
|
Augaliniai aliejai |
X |
X |
Tepamoji, išlaisvinančioji medžiaga ar priešputis |
|
Silicio dioksido gelis arba koloidinis tirpalas |
X |
||
|
Aktyvintosios anglys |
X |
||
|
Talkas |
X |
Atitiktis specialiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 553b |
|
|
Bentonitas |
X |
X |
Rišiklis midui (1) Atitiktis specialiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 558 |
|
Kaolinas |
X |
X |
Propolis (1) Atitiktis specialiems grynumo kriterijams, kurie taikomi maisto priedui E 559 |
|
Celiuliozė |
X |
X |
Želatinos gamyba (1) |
|
Diatomitas |
X |
X |
Želatinos gamyba (1) |
|
Perlitas |
X |
X |
Želatinos gamyba (1) |
|
Lazdyno riešutų kevalai |
X |
||
|
Ryžių miltai |
X |
||
|
Bičių vaškas |
X |
Išlaisvinančioji medžiaga |
|
|
Karnaubo vaškas |
X |
Išlaisvinančioji medžiaga |
|
|
(1) Apribojimas taikomas tik gyvūniniams produktams. ►M47 ◄ (2) Apribojimas taikomas tik augaliniams produktams. (3) OL L 330, 1998 12 5, p. 32. |
|||
C SKIRSNIS. ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS KOMPONENTAI, NURODYTI REGLAMENTO (EEB) Nr. 2092/91 5 STRAIPSNIO 4 DALYJE, KURIE UŽAUGINTI NEEKOLOGIŠKAI
|
C. 1. |
Neperdirbti augalinės kilmės produktai ir kartu produktai, perdirbti būdais, nurodytais šio priedo įžangos 2 dalies a punkte: C. 1. 1. Valgomieji vaisiai, riešutai ir sėklos:
C. 1. 2. Valgomieji prieskoniai ir žolės:
C. 1. 3. Kiti: dumbliai bei jūros dumbliai, leidžiami įprastų maisto produktų gamybai |
|
C. 2. |
Augaliniai produktai, pagaminti juos perdirbant būdais, nurodytais šio priedo įžangos 2 dalies b punkte C. 2.1. Riebalai ir aliejai, nesvarbu, rafinuoti ar ne, bet chemiškai nepakeisti, gaunami iš kitų nei šie augalai:
C. 2.2. Cukrus, krakmolas, kiti produktai, pagaminti iš gūdinių kultūrų ir šakniavaisių: cukriniai runkeliai, tik iki 2003 4 1 fruktozė ryžių popierius neraugintos duonos popierius krakmolas, gaunamas iš ryžių ir vaškinių kukurūzų, kurie nėra chemiškai modifikuoti C. 2.3. Kiti:
romas, pagamintas iš cukranendrių cukraus sulčių vyšninė, pagaminta vaisių ir pagardų pagrindu pagal šio priedo A dalies 2 punktą augalų mišiniai, leidžiami naudoti įprastinių maisto produktų gamyboje ir suteikiantys spalvą bei skonį konditerijos gaminiams; tik gaminant „Gummi Bärchen“ tik iki 2000 9 30 šių pipirų mišiniai: Piper nigrum, Schinus molle ir Schinus terebinthifolium, tik iki 2000 12 31 |
|
C.3. |
Gyvulinės kilmės produktai: |
VII PRIEDAS
|
Didžiausias gyvūnų skaičius viename ha Klasė arba rūšis |
Didžiausias gyvūnų skaičius viename ha, atitinkantis 170 kg N/ha per metus |
|
Daugiau kaip šešių mėnesių arkliniai |
2 |
|
Penimi veršeliai |
5 |
|
Kiti galvijai, jaunesni kaip vienerių metų |
5 |
|
Vyriškos lyties galvijai nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus |
3,3 |
|
Moteriškos lyties galvijai nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus |
3,3 |
|
Vyriškos lyties galvijai, dvejų metų arba vyresni |
2 |
|
Veislinės telyčios |
2,5 |
|
Penimos telyčios |
2,5 |
|
Melžiamos karvės |
2 |
|
Melžiamos karvės skerdimui |
2 |
|
Kitos karvės |
2,5 |
|
Veislinės triušių patelės |
100 |
|
Avys |
13,3 |
|
Ožkos |
13,3 |
|
Paršeliai |
74 |
|
Veislinės paršavedės |
6,5 |
|
Penimos kiaulės |
14 |
|
Kitos kiaulės |
14 |
|
Maistiniai viščiukai |
580 |
|
Dedeklės |
230 |
VIII PRIEDAS
Mažiausias vidaus ir lauko plotas bei kitos įvairių veislių ir rūšių gyvūnų laikymo charakteristikos
I. GALVIJAI, AVYS IR KIAULĖS
|
Patalpų plotas (visas gyvūnams prieinamas plotas) |
Lauko plotas (aikštelių plotas, išskyrus ganyklas) |
||
|
Mažiausias gyvas svoris (kg) |
m2/vienam gyvūnui |
m2/vienam gyvūnui |
|
|
Veisliniai ir penimi galvijai bei arkliniai |
iki 100 |
1,5 |
1,3 |
|
iki 200 |
2,5 |
1,9 |
|
|
iki 350 |
4,0 |
3 |
|
|
virš 350 |
5, mažiausiai 1 m2/100 kg |
3,7, mažiausiai 0,75 m2/100 kg |
|
|
Melžiamos karvės |
6 |
4,5 |
|
|
Veisliniai buliai |
10 |
30 |
|
|
Avys ir ožkos |
1,5 avies/ožkos |
2,5 |
|
|
0,35 ėriuko/ožiuko |
2,5, 0,5 vienam ėriukui/ožkiukui |
||
|
Apsiparšiavusios paršavedės su paršeliais iki 40 dienų |
7,5 paršavedžių |
2,5 |
|
|
Penimos kiaulės |
iki 50 |
0,8 |
0,6 |
|
iki 85 |
1,1 |
0,8 |
|
|
iki 110 |
1,3 |
1 |
|
|
Paršeliai |
Daugiau kaip 40 dienų ir iki 30 kg |
0,6 |
0,4 |
|
Veislinės kiaulės |
2,5 moteriškos lyties |
1,9 |
|
|
6,0 vyriškos lyties |
8,0 |
||
2. PAUKŠTIENA
|
Patalpų plotas (visas gyvūnams prieinamas plotas) |
Lauko plotas (plotas m2 rotacijai/vienam gyvūnui |
|||
|
Gyvūnų skaičius/m2 |
Lakta cm vienam gyvūnui |
Gūžta |
||
|
Dedeklės vištos |
6 |
18 |
8 dedeklės vištos vienoje gūžtoje arba bendrų gūžtų atveju – 120cm2 vienam paukščiui |
4, jeigu neviršijama 170 kg masės neto už hektarą per metus |
|
Penimi naminiai paukščiai (stacionariuose aptvaruose) |
10, neviršijant 21 kg gyvojo svorio viename m2 |
20 (tik perlinėms vištoms) |
4 broileriams ir perlinėms vištoms 4,5 antims 10 kalakutams 15 žąsims Negalima neviršyti 170 kg masės neto už hektarą per metus visų pirmiau nurodytų paukščių rūšių atveju |
|
|
Penimi naminiai paukščiai mobiliuose aptvaruose |
16 (1) mobiliuose naminių paukščių aptvaruose, neviršijant 30 kg gyvojo svorio viename m2 |
2,5, jeigu neviršijama 170 kg masės neto už hektarą per metus |
||
|
(1) Tik mobilių aptvarų, neviršijančių 150 m2 grindų ploto, kurie nakties metu paliekami atviri, atveju. |
||||
( 1 ) OL C 4, 1990 1 9, p. 4; ir
OL C 101, 1991 4 18, p. 13.
( 2 ) OL C 106, 1991 4 22, p. 27.
( 3 ) OL C 182, 1990 7 23, p. 12.
( 4 ) OL L 33, 1979 2 8, p. 36.
( 5 ) OL L 159, 1989 6 10, p. 58.
( 6 ) OL L 347, 1973 12 17, p. 51.
( 7 ) OL L 80, 1986 3 25, p. 51.
( 8 ) OL L 117, 1990 5 8, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/35/EB (OL L 169, 1997 6 27, p. 72).
( 9 ) OL L 213, 1982 7 21, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/20/EB (OL L 80, 1999 3 25, p. 20).
( 10 ) OL 22, 1965 2 9, p. 369. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/39/EEB (OL L 214, 1993 8 24, p. 22).
( 11 ) OL L 297, 1992 10 13, p. 12.
( 12 ) OL L 86, 1979 4 6, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/87/EB (OL L 318, 1998 11 27, p. 43).
( 13 ) OL L 125, 1996 5 23, p. 35. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/67/EB (OL L 261, 1998 9 24, p. 10).
( 14 ) OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 45/1999 (OL L 6, 1999 1 21, p. 3).
( 15 ) OL L 40, 1989 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu 92/10/EEB (OL L 6, 1992 1 11, p. 35).
( 16 ) OL L 31, 2003 2 6, p. 3.
( 17 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
( 18 ) OL L 215, 1992 7 30, p. 85.
( 19 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.
( 20 ) Ši dalis procentais yra apskaičiuota nuo bendros substrato masės (išskyrus dengiamąją medžiagą ir vandenį) iki kompostavimo.
( 21 ) OL L 142, 1997 6 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2331/98 (OL L 291, 1998 10 30, p. 10).
( 22 ) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.
( 23 ) OL L 340, 1991 12 11, p. 28. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/2/EB (OL L 25, 1997 1 28, p. 24).
( 24 ) OL L 340, 1991 12 11, p. 33.
( 25 ) OL L 268, 1992 9 14, p. 1.
( 26 ) OL L 215, 1992 7 30, p. 85. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2772/95 (OL L 288, 1995 12 1, p. 35).
( 27 ) Kai kuriose valstybėse narėse ženklu pažymėti produktai nelaikomi augalų apsaugos produktais ir jiems netaikomos teisės aktų dėl augalų apsaugos produktų nuostatos.
( 28 ) OL L 268, 1992 9 14, p. 1.
( 29 ) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.
( 30 ) OL L 243, 2001 9 13, p. 3.
( 31 ) OL L 33, 1979 2 8, P. 1.
( 32 ) OL L 40, 1989 2 11, p. 27.
( 33 ) OL L 184, 1988 7 15, p. 61.
( 34 ) OL L 179, 1999 7 14, p. 1.
( 35 ) OL L 137, 2006 5 25, p. 9.
( 36 ) OL L 61, 1995 3 18, p. 1.
( 37 ) OL L 157, 1988 6 24, p. 28.
( 38 ) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
( 39 ) OL L 237, 1994 9 10, p. 13.