This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document E2023P0016
Action brought on 20 December 2023 by the EFTA Surveillance Authority against Norway (Case E-16/23)
2023 m. gruodžio 20 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Norvegijai (Byla E-16/23)
2023 m. gruodžio 20 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Norvegijai (Byla E-16/23)
OL C, C/2024/1897, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1897/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
oficialusis leidinys |
LT Seriju C |
|
C/2024/1897 |
2024 2 29 |
2023 m. gruodžio 20 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Norvegijai
(Byla E-16/23)
(C/2024/1897)
ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Marte Brathovde, Erlendas Møinichenas Leonhardsenas, Hildur Hjörvar ir Melpo-Menie Joséphidès, byloje veikiantys kaip ELPA priežiūros institucijos (Avenue de Arts 19H, B-1000 Briuselis, Belgija) atstovai, 2023 m. gruodžio 20 d. ELPA teisme pareiškė ieškinį Norvegijai.
ELPA priežiūros institucija prašo ELPA teismo:
|
1. |
paskelbti, kad palikusi galioti Imigracijos įstatymo 112 straipsnio 1 dalies c punktą kartu su atitinkamomis gairėmis, kurios buvo aiškinamos ir taikomos taip, kad EEE pilietybę turintys vaikai, turintys pakankamai išteklių per savo pagrindinius prižiūrinčiuosius asmenis, negali pasinaudoti teise gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38/EB 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir būti lydimi savo pagrindinių prižiūrinčiųjų asmenų, Norvegija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2004/38/EB 7 straipsnio 1 dalies b punktą, aiškinamų atsižvelgiant į pagrindinę teisę į šeimos gyvenimą; |
|
2. |
nurodyti Norvegijai padengti bylinėjimosi išlaidas. |
Teisinės ir faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:
|
— |
šiuo ieškiniu ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) siekia, kad Teismas pareikštų, kad, palikusi galioti Imigracijos įstatymo 112 straipsnio 1 dalies c punktą kartu su atitinkamomis gairėmis, kurios buvo aiškinamos ir taikomos taip, kad EEE pilietybę turintys vaikai, turintys pakankamai išteklių per savo pagrindinius prižiūrinčiuosius asmenis, negali pasinaudoti teise gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38/EB 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir būti lydimi savo pagrindinių prižiūrinčiųjų asmenų, Norvegija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2004/38/EB 7 straipsnio 1 dalies b punktą, aiškinamų atsižvelgiant į pagrindinę teisę į šeimos gyvenimą; |
|
— |
2019 m. gruodžio 9 d. raštu Institucija pranešė Norvegijos vyriausybei, kad pradėjo skundo nagrinėjimo bylą prieš Norvegiją dėl vaikų teisių gyventi šalyje pripažinimo pagal EEE teisę Norvegijoje. Byla pradėta gavus 2019 m. lapkričio 15 d. skundą Institucijai. Nuo to laiko Institucija ir Norvegijos vyriausybė užmezgė išsamų dialogą šiuo klausimu; |
|
— |
2020 m. rugsėjo 30 d. Institucija pateikė Norvegijai oficialų pranešimą, kuriame padarė išvadą, kad Norvegija, palikusi galioti Imigracijos įstatymo 112 straipsnio 1 dalies c punktą, 113 straipsnio 3 dalį ir 114 straipsnio 3 dalį kartu su atitinkamais aplinkraščiais ir kitas panašias nuostatas, kurios buvo aiškinamos ir taikomos taip, kad EEE pilietybę turintys vaikai, turintys pakankamai išteklių per savo pagrindinius prižiūrinčiuosius asmenis, negali pasinaudoti teise gyventi šalyje pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktą, ir kad EEE piliečių povaikiai negali išsaugoti teisės gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38/EB 12 straipsnio 3 dalį, neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir 12 straipsnio 3 dalį, aiškinamų atsižvelgiant į pagrindinę teisę į šeimos gyvenimą ir teisinio saugumo principą; |
|
— |
2020 m. lapkričio 30 d. raštu Norvegijos vyriausybė atsakė primindama, be kita ko, Imigracijos apeliacinės tarybos nuomonę, kad ES ir EEE teisės aktai, susiję su EEE piliečių vaikų laisvo judėjimo ir gyvenimo šalyje teisėmis, skiriasi; |
|
— |
2021 m. liepos 7 d. Institucija pateikė Norvegijai pagrįstą nuomonę, kurioje laikėsi oficialiame pranešime pateiktos nuomonės. Institucija pareikalavo, kad Norvegija iki 2021 m. spalio 7 d. (atitikties terminas) imtųsi būtinų priemonių, kad įvykdytų pagrįstoje nuomonėje išdėstytus reikalavimus; |
|
— |
Norvegijos vyriausybė atsakė 2021 m. spalio 6 d. raštu, teigdama, kad Sąjungos pilietybę turinčio nepilnamečio vienas iš tėvų, trečiosios šalies pilietis, negali reikalauti išvestinės teisės gyventi šalyje remiantis vien direktyva, nes tokie asmenys nepatenka į Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies subjektinę taikymo sritį. Norvegija teigė, kad tokia teisė gali būti kildinama tik iš SESV 21 straipsnio kartu su direktyva. Todėl Norvegijos vyriausybė padarė išvadą, kad EEE susitarime nesant lygiaverčio straipsnio SESV 21 straipsniui, neaišku, ar vienas iš tėvų, trečiosios šalies pilietis, gali įgyti teisę gyventi šalyje pagal direktyvą ir jos 7 straipsnio 2 dalį; |
|
— |
savo atsakyme į pagrįstą nuomonę Norvegija taip pat informavo Instituciją apie 2021 m. rugsėjo 6 d. priimtą aplinkraštį AI-5/2021, kuriuo Imigracijos direktoratui nurodoma pripažinti, kad EEE piliečių povaikiai patenka į Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Po šių pakeitimų Institucija laikėsi nuomonės, kad Direktyvos 12 straipsnio 3 dalis nebėra pažeidžiama; |
|
— |
Institucija teigia, kad Norvegijos vyriausybė iki atitikties termino toliau nepripažino vaikų savarankiškos teisės gyventi šalyje pagal EEE teisę ir teisės būti lydimiems jų pagrindinių prižiūrinčiųjų asmenų pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktą, todėl teikia Teismui šį ieškinį. |
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1897/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)