(1)

Galimybė naudotis plačiajuosčiu ryšiu yra strategiškai svarbi Europos augimui ir inovacijų diegimui visuose ekonomikos sektoriuose ir socialinei bei teritorinei sanglaudai. Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ pabrėžiama plačiajuosčio ryšio diegimo svarba. Vienoje iš šios strategijos pavyzdinių iniciatyvų – Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (2) – iš naujo suformuluojamas strategijos „Europa 2020“ tikslas – iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu ir užtikrinti, kad iki 2020 m. i) visi europiečiai turėtų galimybę naudotis gerokai spartesniu – didesnės kaip 30 Mb/s spartos – interneto ryšiu ir kad ii) 50 % ar daugiau Europos namų ūkių užsisakytų spartesnio kaip 100 Mb/s interneto ryšio paslaugą. Remdamasi strategija „Europa 2020“ ir Europos skaitmenine darbotvarke, Institucija taip pat prisideda prie to, kad visi Europos piliečiai turėtų plačias galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis ir gauti prieigą prie spartesnio interneto.

(2)

Elektroninių ryšių sektorius buvo visiškai liberalizuotas ir jam dabar taikomas sektorinis reguliavimas. EEE elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje taip pat numatytos su prieiga prie plačiajuosčio ryšio susijusios suderinimo taisyklės (3). Kalbant apie senuosius plačiajuosčio ryšio tinklus, daugelyje EEE valstybių didmeninėms rinkoms iki šiol taikomas ex ante reguliavimas. Toliau diegiant plačiajuosčio ryšio tinklus, visų pirma naujos kartos prieigos (toliau – NKP) (4) tinklus, dėl jų vaidmens elektroninių ryšių sektoriuje tebereikia nacionalinių reguliavimo institucijų įsikišimo.

(3)

Dar svarbiau užtikrinti, kad valstybinės lėšos šiame sektoriuje būtų naudojamos apdairiai ir kad Institucija užtikrintų, kad valstybės pagalba papildytų rinkos dalyvių investicijas, o ne jas pakeistų. Bet kokia valstybės intervencija turėtų kuo labiau sumažinti privačių investicijų išstūmimo, komercinių investicijų paskatų pakeitimo ir galiausiai bendram EEE interesui prieštaraujančio konkurencijos iškraipymo riziką.

(4)

Šiose gairėse apibendrinami politikos principai, kurių Institucija laikosi taikydama EEE susitarime nustatytas valstybės pagalbos taisykles priemonėms, kuriomis apskritai remiamas plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas (2 skirsnis). Jose paaiškinama, kaip šie principai taikomi vertinant pagalbos priemones sparčiam baziniam plačiajuosčiam ryšiui ir labai sparčios naujos kartos prieigos (NKP) tinklams diegti (3 skirsnis). Institucija gaires taikys vertindama valstybės pagalbą plačiajuosčiam ryšiui. Tai padės užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir skaidrumą priimant sprendimus.

(5)

Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį „EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“ Vadinasi, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ji turi atitikti visas šias sąlygas:

(6)

Valstybinių išteklių naudojimas. Valstybiniai ištekliai gali būti naudojami įvairiomis formomis, pvz., kaip tiesioginės dotacijos, mokesčių atskaitos (5), lengvatinės paskolos ar kitų rūšių lengvatinio finansavimo sąlygos. Valstybiniai ištekliai taip pat bus naudojami, jeigu valstybė suteiks išmoką natūra, pavyzdžiui, investuos į (tam tikrų) plačiajuosčio ryšio infrastruktūros objektų statybą. Valstybiniai ištekliai gali būti naudojami (6) nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu lygmeniu.

(7)

Įmonė. Valstybės priemonės, kuriomis remiamos investicijos į plačiajuostį ryšį, paprastai būna susijusios su ekonominės veiklos vykdymu, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio infrastruktūros objektų statymu, naudojimu ir prieigos suteikimu arba galimybių teikti ryšio paslaugas galutiniams vartotojams suteikimu. Be to, valstybė gali pati vykdyti ekonominę veiklą, susijusią su plačiajuosčio ryšio infrastruktūros (ar jos dalies) naudojimu ir eksploatavimu, pavyzdžiui, per nuosavą įmonę arba vykdydama valstybės administravimo funkciją. Ekonomine veikla taip pat bus laikomas plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros objektų statymas siekiant, kad ateityje jį komerciniais tikslais eksploatuotų valstybė ar trečiųjų šalių operatoriai (7). Plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas nekomerciniais tikslais gali nebūti laikomas valstybės pagalba (8), nes tinklo kūrimu nėra palaikoma jokia įmonė (9). Tačiau jeigu toks tinklas vėliau atveriamas plačiajuosčio ryšio investuotojams ar eksploatuotojams naudoti, jo diegimas veikiausiai bus susijęs su valstybės pagalba (10).

(8)

Pranašumas. Pagalba paprastai tiesiogiai suteikiama tinklo investuotojams, kurie dažniausiai pasirenkami rengiant konkursą. Kai valstybės įnašas neteikiamas įprastomis rinkos sąlygomis ir todėl pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą (žr. (11) punktą) laikomas valstybės pagalba, rengiant konkurencinę atranką užtikrinama, kad pagalba konkrečiam projektui būtų apribota iki mažiausios būtiniausios sumos. Tačiau tai nereiškia, kad pagalba nesuteikiama, nes valdžios institucija vis tiek gali skirti subsidiją konkurso laimėtojui (pavyzdžiui, skirdama trūkstamą finansavimą arba įnašą natūra), o tokios procedūros tikslas ir yra atrinkti pagalbos gavėją. Konkurso laimėtojas, gavęs finansinę paramą, šią komercinę veiklą galės vykdyti tokiomis sąlygomis, kokių paprastai rinkoje nebūtų. Be tiesioginio pagalbos gavėjo, gali būti ir netiesioginių pagalbos gavėjų – tarp jų galėtų būti trečiųjų šalių operatoriai, kuriems suteikiama didmeninė prieiga prie subsidijuojamos infrastruktūros (11).

(9)

Atrankumas. Valstybės priemonės, kuriomis remiamas plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas, yra atrankaus pobūdžio, nes jos skirtos plačiajuosčio ryšio investuotojams ir trečiųjų šalių operatoriams, veiklą vykdantiems tik tam tikruose bendros elektroninių ryšių paslaugų rinkos segmentuose. O kalbant apie galutinius subsidijuojamo tinklo verslo vartotojus (12), priemonė gali nebūti atranki, jeigu prieiga prie subsidijuojamos infrastruktūros yra atvira visiems ekonomikos sektoriams. Priemonė bus atranki, jeigu plačiajuosčio ryšio diegimas konkrečiai skirtas tiksliniams verslo klientams, pavyzdžiui, jeigu suteikiama valstybės parama diegti plačiajuosčio ryšio tinklui, skirtam iš anksto nustatytoms įmonėms, kurios nėra pasirenkamos pagal bendruosius kriterijus, taikomus visoje vietovėje, už kurią pagalbą teikianti institucija yra atsakinga (13).

(10)

Konkurencijos iškraipymas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką finansinė parama ar parama natūra iškraipo konkurenciją, jeigu ji sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis įmonėmis (14). Dėl konkurentui suteiktos valstybės pagalbos esami operatoriai galėtų sumažinti pralaidumą arba galimi operatoriai galėtų nuspręsti neiti į naują rinką ar geografinę vietovę. Konkurencijos iškraipymas gali padidėti, jeigu pagalbos gavėjas turi įtaką rinkoje. Jeigu pagalbos gavėjas jau dominuoja rinkoje, pagalbos priemone šis dominavimas gali būti dar padidintas, nes konkurencinis spaudimas, kurį gali daryti konkurentai, dar susilpnėtų.

(11)

Įtaka prekybai. Galiausiai, kadangi valstybės intervencija gali pakenkti kitų EEE valstybių paslaugų teikėjams (taip pat trukdyti įsisteigti atitinkamoje EEE valstybėje), tokia pagalba taip pat daro įtaką prekybai, nes elektroninių ryšių paslaugų rinkos (didmeninės ir mažmeninės plačiajuosčio ryšio rinkos) yra atviros operatorių ir paslaugų teikėjų konkurencijai (15).

(12)

EEE susitarimo 125 straipsnyje nustatyta, kad „šis susitarimas jokiu būdu nepažeidžia Susitariančiųjų Šalių normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą“. Pagal ETT praktiką, susijusią su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 345 straipsniu, vadovaujantis vienodo požiūrio principu, darytina išvada, kad valstybės kapitalas, tiesiogiai arba netiesiogiai perleistas įmonei naudoti įprastas rinkos sąlygas atitinkančiomis sąlygomis, negali būti laikomas valstybės pagalba. Jeigu valstybės investuotojo įsigyjamos akcijos arba jo atliekamos kapitalo injekcijos neteikia didelių vilčių gauti pelno (net ir tolimoje ateityje), tokia intervencija turi būti laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, o jos suderinamumas su EEE susitarimu turi būti vertinamas remiantis tik toje nuostatoje nustatytais kriterijais (16).

(13)

Amsterdamo sprendime Europos Komisija (toliau – Komisija) išnagrinėjo privataus rinkos ekonomikos investuotojo į plačiajuosčio ryšio sektorių principo taikymą (17). Kaip pabrėžiama šiame sprendime, valstybės investicijos atitiktis rinkos sąlygoms turi būti nuodugniai ir išsamiai įrodyta nurodant, kad nemažai prisideda privatūs investuotojai arba kad parengtas patikimas verslo planas, kuriame nurodyta tinkama investicijų grąža. Jeigu projekte dalyvauja privatūs investuotojai, taikoma sine qua non sąlyga, kad su investicija susijusią komercinę riziką jie prisiimtų tokiomis pat sąlygomis, kaip ir valstybės investuotojas. Tai taikoma ir kitų formų valstybės paramai, kaip antai lengvatinėms paskoloms ar garantijoms (18).

(14)

Tam tikrais atvejais ELPA valstybės gali manyti, kad galimybės naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu suteikimas turėtų būti laikomas visuotinės ekonominės svarbos paslauga (toliau – VESP), kaip apibrėžta EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje (19) ir Altmark bylos jurisprudencijoje (20), ir šiuo pagrindu skirti valstybinį finansavimą. Tokiais atvejais ELPA valstybių priemonės turi būti vertinamos pagal Institucijos gaires dėl kompensacijos, suteiktos už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (21), Institucijos bendrąsias nuostatas dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (22), taip pat 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (23), ir 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms (24). Šie dokumentai (visi kartu vadinami VESP dokumentų rinkiniu) taip pat taikomi valstybės pagalbai plačiajuosčiam ryšiui diegti. Tolesniuose punktuose, atsižvelgiant į tam tikrus sektoriaus ypatumus, tik paaiškinama kai kurių šiuose dokumentuose aprašytų principų taikymo plačiajuosčio ryšio finansavimui tvarka.

(15)

Dėl VESP apibrėžties Institucija iš esmės jau paaiškino, kad ELPA valstybės negali priskirti konkrečių viešųjų paslaugų įsipareigojimų paslaugoms, kurias patenkinamai ir su valstybės apibrėžtu viešuoju interesu suderinamomis sąlygomis, pvz., susijusiomis su kaina, objektyviais kokybės reikalavimais, tęstinumu ir galimybe naudotis paslauga, jau teikia arba gali teikti įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios įmonės (25).

(16)

Taikydama šį principą plačiajuosčio ryšio sektoriuje, Institucija laikosi nuomonės, kad tose vietovėse, kuriose privatūs investuotojai jau yra investavę į plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūrą (arba toliau plečia savo tinklo infrastruktūrą) ir jau teikia konkurencingas plačiajuosčio ryšio paslaugas, užtikrindami deramą plačiajuosčio ryšio aprėptį, panašios konkurencingos ir valstybės finansuojamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kūrimas negali būti laikomas VESP, kaip apibrėžta EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje (26). Tačiau kai galima įrodyti, kad privatūs investuotojai negali artimiausioje ateityje (27) visiems gyventojams ar naudotojams užtikrinti tinkamos plačiajuosčio ryšio aprėpties ir dėl to didelė gyventojų dalis gali neturėti ryšio, įmonei, kuriai pavesta teikti VESP, gali būti suteikta viešųjų paslaugų kompensacija, jeigu tenkinamos pirmiau nurodytame VESP komunikate nustatytos sąlygos. Šiomis aplinkybėmis tinklai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant VESP poreikį, visada turėtų būti panašios rūšies, konkrečiai bazinio plačiajuosčio ryšio arba NKP tinklai.

(17)

Be to, plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimas ir valdymas gali būti laikomas VESP tik tuo atveju, jeigu tokia infrastruktūra leidžia suteikti visuotinį ryšį visiems tam tikros vietovės vartotojams – ir gyventojams, ir verslo klientams. Nepakanka užtikrinti ryšį tik įmonėms (28).

(18)

VESP užduoties privalomasis pobūdis taip pat reiškia, kad tinklo, kurį ketinama diegti, teikėjas negalės savo nuožiūra ir (arba) ką nors diskriminuodamas atsisakyti teikti didmeninę prieigą prie infrastruktūros (pavyzdžiui, dėl to, kad tam tikroje vietovėje gali būti komerciškai nepelninga suteikti galimybę naudotis paslaugomis).

(19)

Atsižvelgiant į konkurencijos lygį, kuris buvo pasiektas liberalizavus EEE elektroninių ryšių sektorių, visų pirma į dabartinę konkurenciją mažmeninėje plačiajuosčio ryšio rinkoje, valstybės lėšomis finansuojamas tinklas, kuris diegiamas teikiant VESP, turėtų būti prieinamas visiems suinteresuotiesiems operatoriams. Taigi, plačiajuosčio ryšio diegimo priskyrimas VESP užduočiai turėtų būti pagrįstas pasyvios (29), neutralios (30) ir atviros prieigos infrastruktūros teikimu. Toks tinklas turėtų padėti užtikrinti, kad norintys naudotis prieiga subjektai prie tinklo galėtų prisijungti visais galimais būdais ir būtų užtikrinta veiksminga mažmeninės rinkos konkurencija, o galutiniai vartotojai gautų konkurencingas ir įperkamas paslaugas (31).

(20)

Todėl VESP užduotis turėtų apimti tik visuotinį ryšį užtikrinančio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą ir susijusių didmeninės prieigos paslaugų teikimą ir neturėtų apimti mažmeninių ryšio paslaugų (32). Kai VESP užduoties vykdytojas yra ir vertikaliai integruotas plačiajuosčio ryšio operatorius, reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto, pernelyg didelės diskriminacijos ir bet kokių kitų paslėptų netiesioginių pranašumų (33).

(21)

Atsižvelgiant į tai, kad elektroninių ryšių rinka yra visiškai liberalizuota, galima teigti, jog VESP užduotis plačiajuosčiam ryšiui diegti negali būti grįsta išskirtinių ar specialių teisių VESP teikėjui suteikimu pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį.

(22)

Apskaičiuojant VESP kompensaciją visiškai taikomi VESP dokumentų rinkinyje nustatyti principai. Tačiau, atsižvelgiant į plačiajuosčio ryšio sektoriaus ypatumus, naudinga įtraukti paaiškinimą dėl VESP, kuriomis siekiama teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas jų neturinčiose didesnėje teritorijoje esančiose apylinkėse ar rajonuose (vadinamieji „baltieji taškai“), kuriuose kai kurie operatoriai yra įdiegę savo tinklo infrastruktūrą arba planuoja tai padaryti artimiausioje ateityje. Tais atvejais, kai vietovėje, kurioje patikėta teikti VESP, dėl jos dydžio ir vietos nėra apsiribojama tik „baltaisiais taškais“, VESP teikėjui gali prireikti įdiegti tinklo infrastruktūrą ir pelningose vietovėse, kuriose jau veikia komerciniai operatoriai. Tokiu atveju suteikta kompensacija turėtų padengti tik infrastruktūros diegimo nepelninguose „baltuosiuose taškuose“ išlaidas, atsižvelgiant į susijusias pajamas ir nuosaikų pelną (34).

(23)

Daugeliu atvejų, užuot nustačius kompensaciją atsižvelgiant tik į faktiškai patirtas išlaidas ir gautas pajamas, gali būti tinkama iš anksto nustatyti fiksuotą kompensacijos dydį, kad būtų padengtas tikėtinas atitinkamo laikotarpio finansavimo trūkumas. Nustatant fiksuotą kompensacijos dydį paprastai įmonė labiau skatinama mažinti išlaidas ir ilgalaikiu laikotarpiu plėsti verslą (35). Jeigu VESP užduotis plačiajuosčio ryšio tinklui diegti nėra grįsta viešosios infrastruktūros diegimu, reikėtų nustatyti tinkamus peržiūros ir lėšų susigrąžinimo mechanizmus, siekiant, kad VESP teikėjas negalėtų įgyti pernelyg didelio pranašumo, išlaikydamas valstybinėmis lėšomis finansuoto tinklo nuosavybę pasibaigus VESP koncesijai.

(24)

ELPA valstybės, be tiesioginio finansavimo teikimo įmonėms, gali pasirinkti kelių rūšių priemones, kad paspartintų plačiajuosčio ryšio ir visų pirma NKP tinklų diegimą. Šiomis priemonėmis nebūtinai turi būti teikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(25)

Kadangi paprastai didelę NKP tinklų diegimo dalį sudaro civilinės inžinerijos darbai (36), ELPA valstybės, taikydamos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą (37), gali nuspręsti, pvz., palengvinti servituto teisių gavimo procedūrą ir reikalauti, kad tinklų operatoriai koordinuotų civilinės inžinerijos darbus ir (arba) dalytųsi tam tikromis savo infrastruktūros dalimis. Lygiai taip pat ELPA valstybės gali reikalauti, kad, statant naujas konstrukcijas (įskaitant naujus vandentiekio, energijos, transporto ar nuotekų tinklus) ir (arba) pastatus, būtų įrengtos tinkamos NKP. Trečiosios šalys taip pat gali savo lėšomis įrengti pasyviąją tinklo infrastruktūrą, kai bet kuriuo atveju būtina atlikti bendruosius civilinės inžinerijos darbus. Ši galimybė visiems suinteresuotiesiems operatoriams turėtų būti suteikiama skaidriai ir be jokios diskriminacijos, ir iš esmės ji turėtų būti prieinama visiems galimiems vartotojams, o ne tik elektroninių ryšių operatoriams (t. y. elektra, dujos, vandens tiekimo įranga ir t. t.) (38). Centralizuotas esamos infrastruktūros (subsidijuotos ar kitokios) aprašas, į kuri gali būti įtraukti planuojami darbai, galėtų padėti diegti komercinį plačiajuostį ryšį (39). Esama infrastruktūra susijusi ne tik su telekomunikacijų infrastruktūra, pvz., kabeline, beviele ar palydovine infrastruktūra, bet ir su alternatyvia kitų įmonių (kaip antai komunalinių paslaugų įmonių) infrastruktūra (kanalizacijos vamzdžiai, šuliniai ir kt.) (40).

(26)

Jeigu valstybės intervencija, kuria remiamas plačiajuosčio ryšio diegimas, atitinka 2.1 skirsnyje apibrėžtas sąlygas, Institucija jos suderinamumą paprastai vertins pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą (41). Regionų ir vietos institucijos iki šiol taikė įvairius intervencijos modelius. Nebaigtinis šių modelių sąrašas pateikiamas priedėlyje. Be priedėlyje apibūdintų modelių, valdžios institucijos taip pat gali sukurti kitus modelius plačiajuosčio ryšio diegimui paremti (42). Visų rūšių intervencijos formoms turi būti taikomi visi šiose gairėse nustatyti suderinamumo kriterijai (43).

(27)

Valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui projektai gali būti įgyvendinami remiamose vietovėse, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose ir konkrečiose Regioninės pagalbos taisyklėse (44). Šiuo atveju pagalba plačiajuosčiam ryšiui gali atitikti regioninės pagalbos taisyklėse apibrėžtos pagalbos pradinėms investicijoms reikalavimus. Jeigu priemonei taikomos tokios taisyklės ir jeigu ji taikoma norint suteikti individualią ad hoc pagalbą vienai įmonei arba pagalbą tik tam tikrai vienai veiklos sričiai, ELPA valstybės privalo įrodyti, kad regioninės pagalbos taisyklėse nustatytos sąlygos yra tenkinamos. Pirmiausia susijusiu projektu turi būti prisidedama prie nuoseklios regiono plėtros strategijos ir, atsižvelgiant į projekto pobūdį ir mastą, neturi būti pernelyg iškraipoma konkurencija.

(28)

Atlikdama vertinimą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą Institucija užtikrina, kad teigiamas pagalbos priemonės poveikis siekiant visuotinės svarbos tikslo būtų didesnis už jos galimą neigiamą šalutinį poveikį, kaip antai prekybos ir konkurencijos iškraipymą. Komisija šį vertinimą atlieka dviem etapais.

(29)

Pirma, kiekviena pagalbos priemonė turi atitikti toliau nurodytas būtinąsias sąlygas. Jeigu nors viena iš toliau nuodytų sąlygų nėra tenkinama, pagalba bus pripažįstama nesuderinama su EEE susitarimu:

(30)

Antra, jei tenkinamos visos būtinosios sąlygos, Institucija lygina teigiamą pagalbos priemonės poveikį siekiant visuotinės svarbos tikslo ir jos galimą neigiamą šalutinį poveikį.

(31)

Atskiri Institucijos vertinimo plačiajuosčio ryšio srityje etapai išsamiau išdėstyti tolesniuose skirsniuose.

(32)

Vertindama visuotinės svarbos tikslą Institucija įvertins, kiek planuojama intervencija padės siekti pirmiau nurodytų visuotinės svarbos tikslų.

(33)

Rinkos nepakankamumas yra tada, kai be intervencijos rinkos, atsižvelgiant į jų turimas priemones, neduoda veiksmingų rezultatų visuomenei. Taip gali atsitikti, pvz., kai neatliekamos tam tikros investicijos, net jeigu ekonominė nauda visuomenei yra didesnė už planuojamas išlaidas (45). Tokiais atvejais suteikiant valstybės pagalbą gali būti daromas teigiamas poveikis, o derinant ekonomines paskatas įmonėms gali būti padidintas bendras veiksmingumas. Plačiajuosčio ryšio sektoriuje vienos formos rinkos nepakankamumas susijęs su teigiamu išoriniu poveikiu. Toks išorinis poveikis atsiranda, kai rinkos dalyviai negauna visos savo veiksmų naudos. Pavyzdžiui, kai plačiajuosčio ryšio tinklai yra prieinami, galima teikti daugiau paslaugų ir diegti inovacijas, kurios greičiausiai bus naudingos didesniam žmonių skaičiui, o ne tik tiesioginiams investuotojams ir tinklo abonentams. Taigi dėl rinkos rezultatų būtų pernelyg mažai privačių investicijų į plačiajuosčio ryšio tinklus.

(34)

Atsižvelgiant į ekonominius gyventojų tankio ypatumus, plačiajuosčio ryšio tinklus paprastai pelningiau diegti ten, kur galima paklausa yra didesnė ir labiau koncentruota, t. y. tankiau gyvenamose vietose. Kadangi investuojant patiriamos didelės fiksuotos išlaidos, mažėjant gyventojų tankiui, labai didėja vieneto sąnaudos (46). Todėl komerciniais pagrindais diegiami plačiajuosčio ryšio tinklai paprastai būna pelningi tik tam tikroje gyvenamos vietovės dalyje. Tačiau plačiai paplitusi ir įperkama plačiajuosčio ryšio prieiga daro teigiamą išorinį poveikį, nes leidžia spartinti augimą ir inovacijų diegimą visuose ekonomikos sektoriuose. Jeigu rinkoje neužtikrinama pakankama plačiajuosčio ryšio aprėptis arba prieigos sąlygos nepakankamai geros, valstybės pagalba gali padėti ištaisyti tokį rinkos nepakankamumą.

(35)

Antras galimas visuotinės svarbos tikslas susijęs su teisingumu. Vyriausybės gali nuspręsti imtis intervencinių priemonių, kad pašalintų dėl rinkos rezultatų atsiradusią socialinę ar regionų nelygybę. Tam tikrais atvejais valstybės pagalba plačiajuosčiam ryšiui gali būti panaudojama siekiant teisingumo tikslų, t. y. kaip būdas sudaryti geresnes sąlygas visiems visuomenės nariams naudotis svarbiausiomis ryšio priemonėmis ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, turėti saviraiškos laisvę ir taip padidinti socialinę bei teritorinę sanglaudą.

(36)

Viešoji intervencija plačiajuosčio ryšio tinklams remti gali būti taikoma valstybės, regiono ar savivaldybės lygmeniu (47). Todėl, siekiant išvengti dubliavimo ir nenuoseklumo, svarbu koordinuoti įvairias intervencines priemones. Siekiant užtikrinti vietos intervencinių priemonių nuoseklumą ir koordinavimą, būtina užtikrinti didelį vietos iniciatyvų skaidrumą.

(37)

Jeigu įmanoma, atsižvelgiant į gebėjimus ir ypatumus, ELPA valstybės raginamos parengti nacionalines schemas, kuriose būtų nustatyti pagrindiniai viešąsias iniciatyvas grindžiantys principai, ir nurodyti svarbiausias planuojamų tinklų savybes (48). Nacionalinėmis bendrosiomis plačiajuosčio ryšio plėtros schemomis užtikrinamas nuoseklus valstybinių lėšų naudojimas, sumažinama administracinė našta, kuri tenka mažesnėms pagalbą teikiančioms institucijoms, ir paspartinamas individualių pagalbos priemonių įgyvendinimas. Be to, ELPA valstybės raginamos centriniu lygmeniu pateikti aiškias rekomendacijas dėl iš valstybės pagalbos lėšų finansuojamų plačiajuosčio ryšio projektų įgyvendinimo.

(38)

Rengiant konkurenciją skatinančią valstybės pagalbos priemonę plačiajuosčiam ryšiui remti, ypač svarbus yra nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmuo. Nacionalinės reguliavimo institucijos dėl lemiamo vaidmens, kuris joms skirtas pagal sektorinį reguliavimą, įgijo techninių žinių ir patirties (49). Jos geriausiai gali padėti valdžios institucijoms valstybės pagalbos schemų klausimais ir su jomis turėtų būti konsultuojamasi nustatant tikslines vietoves. Su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis taip pat turėtų būti konsultuojamasi nustatant didmeninės prieigos kainas bei sąlygas ir sprendžiant prieiga naudotis norinčių subjektų ir subsidijuojamos infrastruktūros operatoriaus ginčus. ELPA valstybės raginamos nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirti reikiamus išteklius, kad jos galėtų vykdyti tokią pagalbinę funkciją. Jeigu būtina, ELPA valstybės turėtų nustatyti tinkamą teisinį tokio nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimo plačiajuosčio ryšio projektuose, kuriems teikiama valstybės pagalba, pagrindą. Siekdamos laikytis geriausios praktikos, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų paskelbti vietos institucijoms skirtas gaires, kuriose, atsižvelgiant į elektroninių ryšių reguliavimo sistemą ir Institucijos priimtas susijusias rekomendacijas, be kita ko, būtų pateiktos rekomendacijos dėl rinkos analizės, didmeninės prieigos produktų ir kainų nustatymo principų (50).

(39)

Be nacionalinių reguliavimo institucijų dalyvavimo, naudingų patarimų taip pat gali suteikti nacionalinės konkurencijos institucijos, visų pirma dėl didelių bendrųjų schemų, kad padėtų nustatyti vienodas sąlygas pasiūlymus teikiantiems operatoriams ir išvengti neproporcingai didelės valstybės lėšų dalies skyrimo vienam operatoriui, taip sustiprinant jo (galbūt jau dominuojančią) padėtį rinkoje (51). Be to, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka tam tikrą vaidmenį, kai kurios ELPA valstybės įsteigia nacionalinius kompetencijos centrus, kad padėtų mažoms vietos valdžios institucijoms parengti tinkamas valstybės pagalbos priemones ir užtikrintų nuoseklų valstybės pagalbos taisyklių taikymą, kaip nurodyta šiose gairėse (52).

(40)

Siekiant tinkamai parengti priemonę, pusiausvyros tyrime taip pat reikalaujama, kad valstybės pagalba būtų tinkama politikos priemonė problemai spręsti. Šiuo atžvilgiu, nors ex ante reguliavimas daugeliu atvejų padėjo įdiegti plačiajuostį ryšį miesto ir tankiau gyvenamose vietovėse, šios priemonės gali nepakakti sąlygoms teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas, ypač nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, kurioms būdingas mažas investicijų pelningumas, sudaryti (53). Be to, nors plačiajuosčio ryšio paklausos skatinimo priemonės (pvz., lengvatų taikymas galutiniams vartotojams) gali turėti teigiamą poveikį plačiajuosčio ryšio skverbčiai (54), plačiajuosčio ryšio trūkumo problema ne visada išsprendžiama šiomis priemonėmis (55). Taigi tam tikrais atvejais gali nelikti jokios kitos galimybės, kaip tik valstybės lėšomis išspręsti plačiajuosčio ryšio trūkumo problemą. Pagalbą teikiančios institucijos taip pat atsižvelgia į dažnių spektro (per)skirstymą, dėl kurio tinklas gali būti sparčiai plečiamas tikslinėse vietovėse, o tai galėtų padėti pagalbą teikiančioms institucijoms pasiekti tikslus neteikiant tiesioginių subsidijų.

(41)

Vertinant priemonės skatinamąjį poveikį, būtina išnagrinėti, ar susijusi investicija į plačiajuosčio ryšio tinklą negalėtų būti atliekama per tą patį laiką ir be valstybės pagalbos. Jeigu operatoriui taikomi tam tikri įpareigojimai aprėpti tikslinę vietovę (56), jis gali neatitikti reikalavimų valstybės pagalbai gauti, nes tokia pagalba vargu ar turėtų skatinamąjį poveikį.

(42)

Vertindama priemonių, apie kurias pranešta, proporcingumą, Institucija nurodys keletą būtinų sąlygų, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti susijusią valstybės pagalbą ir galimą konkurencijos iškraipymą, kaip išsamiau paaiškinta tolesniuose skirsniuose.

(43)

Tačiau dėl pagalbos pasikeitus pagalbos gavėjo elgesiui, gali būti daromas ir neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai. Konkurencijos iškraipymo svarba gali būti įvertinta vertinant poveikį konkurentams. Jei konkurentai pamato, jog dėl pagalbos jų ankstesnių investicijų pelningumas mažėja, jie gali nuspręsti mažinti savo investicijas ateityje arba apskritai pasitraukti iš rinkos (57). Be to, jeigu tikėtina, kad konkurencinę atranką laimės įmonė, kuri jau dominuoja rinkoje arba gali imti dominuoti dėl valstybės finansuojamos investicijos, dėl pagalbos priemonės konkurencinis spaudimas, kurį gali daryti konkurentai, gali susilpnėti. Be to, jei valstybės pagalbos priemone arba jos teikimo sąlygomis (įskaitant priemonės finansavimo būdą, kai jis yra neatsiejama tos priemonės dalis) neišvengiamai pažeidžiama EEE teisė, pagalba negali būti paskelbta suderinama su EEE susitarimu (58).

(44)

Pagalba skiriama skaidriai; visų pirma turi būti užtikrinama, kad ELPA valstybės, ekonominės veiklos vykdytojai, suinteresuotoji visuomenės dalis ir Institucija galėtų lengvai susipažinti su visais svarbiais aktais ir informacija, susijusia su pagal šiuos aktus skirta pagalba. Skaidrumo reikalavimai išsamiau aptariami šių gairių (74) punkte.

(45)

Kruopščiai suplanuota valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui schema turėtų būti užtikrinta, kad bendra priemonės poveikio pusiausvyra būtų teigiama.

(46)

Šiuo atžvilgiu valstybės pagalbos priemonės poveikį galima apibūdinti kaip veiklos pokytį, palyginti su tuo, kas būtų buvę be pagalbos. Teigiamas pagalbos poveikis yra tiesiogiai susijęs su pagalbos gavėjo elgesio pokyčiu. Dėl jo turėtų atsirasti sąlygos siekti pageidaujamo visuotinės svarbos tikslo. Plačiajuosčio ryšio sektoriuje pagalba padeda diegti naują infrastruktūrą, kuri priešingu atveju nebūtų diegiama, taigi rinkoje užtikrinamas papildomas pralaidumas ir sparta, taip pat mažesnės kainos ir didesnės vartotojų pasirinkimo galimybės, aukštesnė kokybė ir inovacijos. Tai taip pat padėtų užtikrinti geresnę vartotojų prieigą prie internetinių išteklių ir, įskaitant didesnę vartotojų apsaugą šioje srityje, tikėtina, kad skatins didesnę paklausą.

(47)

Subsidijuojamas tinklas turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti esminius pokyčius plačiajuosčio ryšio prieinamumo atžvilgiu. Esminis pokytis gali būti įrodytas, jeigu dėl viešosios intervencijos: i) pasirinktas pasiūlymo teikėjas atlieka dideles naujas investicijas į plačiajuosčio ryšio tinklą (59) ir ii) dėl subsidijuojamos infrastruktūros rinkoje atsiranda dideli nauji pajėgumai (60), greitis ir konkurencija (61), susiję su galimybėmis naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis ir pralaidumu. Esminis pokytis lyginamas su esama, taip pat konkrečiai planuojama tinklo plėtra.

(48)

Be to, siekiant užtikrinti, kad konkurencijai būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis, turi būti įgyvendinamos įvairios sąlygos, susijusios su pagalbos priemonės struktūra, kaip nurodyta 3.4 skirsnyje.

(49)

Siekdama toliau riboti konkurencijos iškraipymą, Institucija gali reikalauti, kad tam tikros schemos būtų įgyvendinamos ribotą laiką (paprastai ketverius metus ar mažiau) ir vertinamos siekiant patikrinti: i) ar įgyvendintos prielaidos ir sąlygos, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas dėl suderinamumo; ii) pagalbos priemonės veiksmingumą atsižvelgiant į iš anksto nustatytus tikslus; iii) priemonės poveikį rinkoms ir konkurencijai ir patvirtinti, kad įgyvendinant pagalbos schemą, kuri prieštarauja EEE interesams, konkurencija jokiais būdais nebuvo iškraipyta (62). Atsižvelgiant į vertinimo tikslus ir siekiant nesukurti ELPA valstybėms ir mažesnės apimties pagalbos projektams neproporcingos naštos, tai taikoma tik naujoviškoms nacionalinėms pagalbos schemoms ir didelio biudžeto pagalbos schemoms arba jeigu numatoma, kad pagalbos schema gali sukelti didelius rinkos, technologijų arba reguliavimo pokyčius. Vertinimą, vadovaudamasis bendra metodika (63), atlieka nuo pagalbą teikiančios institucijos nepriklausomas ekspertas, be to, toks vertinimas skelbiamas viešai. Vertinimas laiku pateikiamas Institucijai, kad ji galėtų įvertinti galimą pagalbos priemonės pratęsimo poreikį, ir visais atvejais, kai pagalbos schema baigiama įgyvendinti. Konkreti vertinimo apimtis ir atlikimo būdai nustatomi sprendime, kuriuo patvirtinama pagalbos priemonė. Vėliau įgyvendinant bet kokią pagalbos priemonę, turinčią panašų tikslą, atsižvelgiama į to vertinimo rezultatus.

(50)

Jeigu iš pusiausvyros tyrimo matyti, kad neigiamas poveikis atsveria naudą, Institucija gali uždrausti teikti pagalbą arba pareikalauti imtis taisomųjų veiksmų, susijusių arba su pagalbos struktūra, arba su tos pagalbos žala konkurencijai.

(51)

Valstybės pagalbos vertinimo tikslais šiose gairėse skiriami baziniai ir NKP tinklai.

(52)

Bazinio plačiajuosčio ryšio tinklais gali būti laikomos kelios įvairios technologijų platformos, įskaitant asimetrines abonento linijas (iki ADSL2+ kartos tinklų), įprasti kabeliai (pvz., DOCSIS 2.0), trečiosios kartos judrieji tinklai (UMTS) ir palydovinės sistemos.

(53)

Šiame rinkos ir technologijų raidos etape (64) NKP tinklai – tai prieigos tinklai, visiškai arba iš dalies sudaryti iš optinių elementų (65) ir leidžiantys teikti plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugas, kurių savybės geresnės nei paslaugų, teikiamų esamais baziniais plačiajuosčio ryšio tinklais (66).

(54)

NKP tinklams būdingos bent jau šios savybės: i) jie leidžia kiekvienam abonentui patikimai teikti paslaugas labai didele sparta naudojant netoli vartotojo patalpų esančią optinio (arba lygiavertės technologijos) atgalinio tranzito įrangą, kuri padeda užtikrinti labai didelę realiąją spartą; ii) jie palaiko įvairiausias pažangias skaitmenines paslaugas, įskaitant visas susietas IP telefonijos paslaugas; ir iii) juose yra daug didesnis duomenų atsisiuntimo greitis (palyginti su baziniais plačiajuosčio ryšio tinklais). Šiame rinkos ir technologijų raidos etape NKP tinklai yra: i) šviesolaidžio tinklai (FTTx) (67); ii) pažangūs atnaujinti kabeliniai tinklai (68) ir iii) tam tikri pažangūs bevieliai tinklai, leidžiantys kiekvienam abonentui teikti patikimą didelės spartos interneto ryšį (69).

(55)

Svarbu atminti, jog tikimasi, kad tolimoje ateityje NKP tinklai pakeis esamus bazinio plačiajuosčio ryšio tinklus, o ne tik atnaujins juos. NKP tinklams reikalinga kitokia struktūra, kuri leidžia teikti gerokai kokybiškesnes plačiajuosčio ryšio paslaugas nei dabar teikiamosios, taip pat leidžia teikti įvairias paslaugas, kurių neįmanoma teikti naudojant dabartinius plačiajuosčio ryšio tinklus, todėl tikėtina, kad ateityje tarp vietovių, kuriose NKP tinklai veiks, ir vietovių, kuriose tokie tinklai neveiks, atsiras didelių skirtumų (70).

(56)

ELPA valstybės gali nevaržomos nuspręsti, kokios formos bus jų intervencija, svarbu, kad ji atitiktų valstybės pagalbos taisykles. Tam tikrais atvejais ELPA valstybės gali nuspręsti finansuoti naujos kartos tinklus (NKT), t. y. tranzitinius tinklus, kurie nepasiekia galutinio vartotojo. Tranzitiniai tinklai yra būtini mažmeninių telekomunikacijų operatorių ištekliai, kad jie galėtų teikti prieigos paslaugas galutiniams vartotojams. Tokio pobūdžio tinklai gali palaikyti ir bazinės, ir NKP rūšių tinklus (71): kokios rūšies „paskutinio kilometro“ infrastruktūrą prijungti prie tranzitinio tinklo, (investuodami) renkasi telekomunikacijų operatoriai (72). Valdžios institucijos gali nuspręsti imtis tik civilinės inžinerijos darbų (pvz., valstybinės žemės kasimo, kanalų tiesimo), kad susijusiems operatoriams būtų sudarytos sąlygos greičiau įdiegti savo tinklų sudedamąsias dalis. Be to, kai tinkama, valdžios institucijos taip pat galėtų atsižvelgti į su palydovinėmis sistemomis susijusius sprendimus.

(57)

Siekiant įvertinti rinkos nepakankamumą ir teisingumo tikslus, galima išskirti vietovių, kurioms gali būti teikiama pagalba, grupes. Šis išskyrimas paaiškinamas tolesniuose skirsniuose. Nustatant tikslines vietoves, tuo atveju, kai viešoji intervencija skirta tik tinklo tranzitinei daliai, vertinant valstybės pagalbą bus atsižvelgta į situaciją ir tranzitinių tinklų, ir prieigos rinkose (73).

(58)

Įvairūs standartai, pagal kuriuos pateisinama viešoji intervencija šiose geografinėse vietovėse, apibūdinami toliau.

(59)

Tam, kad geografinėms vietovėms būtų suteiktas „baltosios“, „pilkosios“ arba „juodosios“ srities statusas, kaip aprašyta toliau, pagalbą teikianti institucija turi nustatyti, ar tikslinėje vietovėje yra plačiajuosčio ryšio infrastruktūra. Siekiant ir toliau užtikrinti, kad valstybės intervencija nepakenktų privačioms investicijoms, pagalbą teikiančios institucijos taip pat turėtų patikrinti, ar privatūs investuotojai yra parengę konkrečius savo infrastruktūros plėtros artimiausioje ateityje planus. Sąvoka „artimiausia ateitis“ turėtų būti suprantama kaip trejų metų laikotarpis (74). Jeigu pagalbą teikianti institucija taiko ilgesnį nei trejų metų laikotarpį subsidijuojamai infrastruktūrai įdiegti, tas pats laikotarpis turėtų būti taikomas vertinant komercinių investicijų planų buvimą.

(60)

Siekdama patikrinti, kad nėra nė vieno privataus investuotojo, artimiausioje ateityje planuojančio plėsti savo infrastruktūrą, pagalbą teikianti institucija turėtų paskelbti planuojamų pagalbos priemonių sąrašą ir pakviesti suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl jo.

(61)

Yra rizika, kad, privačiam investuotojui paprasčiausiai pareiškus susidomėjimą, plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas tikslinėje vietovėje gali būti užvilkintas, jeigu tokios investicijos paskiau nėra atliekamos, o viešoji intervencija buvo sustabdyta. Todėl pagalbą teikianti institucija, prieš atidėdama viešąją intervenciją, iš privataus investuotojo turėtų pareikalauti tam tikrų įsipareigojimų. Šiais įsipareigojimais turėtų būti užtikrinta, kad per trejų metų laikotarpį arba ilgesnį laikotarpį, numatytą remiamai investicijai, būtų padaryta didelė pažanga aprėpties atžvilgiu. Institucija taip pat gali pageidauti, kad atitinkamas operatorius sudarytų atitinkamą sutartį, kurioje būtų nustatyti tinklo diegimo įsipareigojimai. Šioje sutartyje galėtų būti numatyta keletas „pagrindinių tikslų“, kurie turėtų būti pasiekti per trejų metų laikotarpį (75), ir ataskaitų apie padarytą pažangą teikimo tvarka. Jeigu pagrindinis tikslas nepasiekiamas, pagalbą teikianti institucija gali pradėti įgyvendinti savo viešosios intervencijos planus. Ši taisyklė taikoma tiek baziniams, tiek NKP tinklams.

(62)

„Baltosios“ sritys – tai tokios sritys, kuriose plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ir artimiausioje ateityje greičiausiai nebus. Todėl Institucija pripažįsta, kad, teikdamos finansinę paramą plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti vietovėse, kuriose tokio ryšio paslaugos šiuo metu neteikiamos, ELPA valstybės siekia tikrosios sanglaudos ir ekonomikos plėtros tikslų, taigi jų intervencija veikiausiai atitinka bendrąjį interesą, jei tenkinamos 3.4 skirsnyje nurodytos sąlygos (76).

(63)

„Pilkosios“ sritys – tai tokios sritys, kuriose veikia vienas tinklo operatorius ir kitas tinklas artimiausioje ateityje greičiausiai nebus įrengtas (77). Vien tai, kad yra vienas tinklo operatorius (78), nebūtinai reiškia, kad nėra rinkos nepakankamumo arba sanglaudos problemų. Jeigu tas operatorius turi įtaką rinkoje (monopolį), piliečiams jo teikiamų paslaugų kokybės ir kainų santykis gali būti ne pats geriausias. Tam tikrų kategorijų naudotojai gali nebūti tinkamai aptarnaujami arba, nesant reguliuojamų didmeninės prieigos tarifų, mažmeninės kainos gali būti didesnės, palyginti su tokių pat paslaugų, teikiamų konkurencingesnėse (tačiau kitais atžvilgiais panašiose) šalies vietovėse arba regionuose, kainomis. Be to, jeigu mažai tikėtina, kad į rinką žengtų kiti operatoriai, alternatyvios infrastruktūros finansavimas galėtų būti tinkama priemonė (79).

(64)

Kita vertus, vietovėse, kuriose jau veikia vienas plačiajuosčio ryšio tinklo operatorius, subsidijomis, kuriomis remiamas kito tinklo diegimas, gali būti iškraipoma rinkos dinamika. Todėl valstybės parama plačiajuosčio ryšio tinklams diegti „pilkosiose“ srityse pateisinama tik tuo atveju, kai gali būti aiškiai įrodyta, jog rinkos nepakankamumas tebeegzistuoja. Reikės atlikti išsamesnę analizę ir nuodugnų suderinamumo vertinimą.

(65)

Pilkosios sritys galėtų atitikti reikalavimus valstybės paramai gauti, jeigu tenkinamos 3.4 skirsnyje nustatytos suderinamumo sąlygos ir įrodoma, kad: i) neteikiama įperkamų arba reikiamų paslaugų, kuriomis būtų tenkinami gyventojų arba verslo klientų poreikiai (80), ir kad ii) nėra mažiau rinką iškraipančių priemonių (įskaitant ex ante reguliavimą) tiems patiems tikslams pasiekti.

(66)

Kad nustatytų, ar tenkinamos i ir ii papunkčių sąlygos, Institucija pirmiausia vertins:

(67)

Tik „pilkosioms“ sritims, atitinkančioms pirmiau išdėstytus tinkamumo kriterijus, bus taikomas 3.4 skirsnyje aprašytas suderinamumo tyrimas.

(68)

Jeigu tam tikroje geografinėje zonoje veikia arba artimiausioje ateityje veiks bent du skirtingų operatorių baziniai plačiajuosčio ryšio tinklai ir plačiajuosčio ryšio paslaugos teikiamos konkurencinėmis sąlygomis (infrastruktūra grįsta konkurencija (82)), galima manyti, kad rinkos nepakankamumo nėra. Todėl yra labai maža tikimybė, kad valstybės intervencija duotų papildomos naudos. Priešingai, dėl valstybės paramos finansuoti papildomo panašaus pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimą iš esmės būtų nederamai iškraipyta konkurencija ir išstumti privatūs investuotojai. Todėl, jeigu nebus aiškiai įrodytas rinkos nepakankamumas, Institucija neigiamai vertins priemones, kuriomis finansuojamas papildomos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimas „juodojoje“ srityje (83).

(69)

3.2 skirsnyje pateiktas „baltųjų“, „pilkųjų“ ir „juodųjų“ sričių išskyrimas yra svarbus vertinant, ar valstybės pagalba NKP tinklams yra suderinama su EEE susitarimu pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(70)

Šiuo metu atnaujinant aktyviuosius įrenginius, tam tikri pažangūs bazinio plačiajuosčio ryšio tinklai gali palaikyti ir kai kurias plačiajuosčio ryšio paslaugas, kurios ateityje veikiausiai bus siūlomos naudojant NKP tinklus (kaip antai trijų paslaugų dokumentų rinkinys). Tačiau gali atsirasti naujų produktų arba paslaugų, kurie neturės pakaitalų nei paklausos, nei pasiūlos požiūriu ir kuriems reikės pralaidumo, patikimumo ir simetrijos, viršijančios viršutines fizines bazinio plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ribas.

(71)

Todėl, norint įvertinti valstybės pagalbą NKP tinklams, vietovė, kurioje NKP tinklų dabar nėra ir kurioje privatūs investuotojai per trejus metus veikiausiai jų nediegs, kaip nustatyta (59)–(61) punktuose, turėtų būti laikoma „baltąja“ NKP sritimi. Tokia vietovė atitinka valstybės pagalbai NKP tinklams keliamus reikalavimus, jeigu tenkinamos 3.4 ir 3.5 skirsniuose nustatytos suderinamumo sąlygos.

(72)

Jeigu vietovėje veikia arba per artimiausius trejus metus bus diegiamas tik vienas NKP tinklas (84) ir nė vienas operatorius neketina per artimiausius trejus metus diegti NKP tinklo, tokia vietovė turėtų būti laikoma „pilkąja“ NKP sritimi. Vertinant, ar kiti investuotojai į tinklą toje vietovėje galėtų diegti papildomus NKP tinklus, reikėtų atsižvelgti į visas taikomas reguliavimo arba teisėkūros priemones, kuriomis galėjo būti sumažintos kliūtys tokiems tinklams diegti (galimybė naudotis kabelių kanalais, dalytis informacija ir kt.). Institucija turės atlikti išsamesnę analizę, kad patikrintų, ar valstybės intervencija reikalinga, nes valstybės intervencija tokiose vietovėse kelia didelę esamų investuotojų išstūmimo ir konkurencijos iškraipymo riziką. Šiomis aplinkybėmis Institucija įvertinimą atliks remdamasi šiose gairėse nustatytais suderinamumo kriterijais.

(73)

Jeigu konkrečioje vietovėje veikia arba per artimiausius trejus metus bus įdiegti ne mažiau kaip du skirtingų operatorių NKP tinklai, tokia vietovė turėtų būti laikoma „juodąja“ NKP sritimi. Institucija laikysis nuomonės, kad valstybės parama dar vienam valstybės finansuojamam, konkuruojančiam ir lygiaverčiam NKP tinklui tokiose vietovėse gali labai iškraipyti konkurenciją ir yra nesuderinama su EEE susitarimu pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(74)

Kiekviena priemonė, skirta plačiajuosčio ryšio diegimui paremti, turėtų tenkinti visus 2.5 skirsnyje išvardytus suderinamumo principus, įskaitant visuotinės svarbos tikslą, rinkos nepakankamumą, priemonės tinkamumą ir jos skatinamąjį poveikį. Atsižvelgiant į konkurencijos iškraipymų ribojimą, be esminių pokyčių pasiekimo visose srityse (t. y. „baltojoje“, „pilkojoje“ ir „juodojoje“ srityse) (85) įrodymo, priemonės proporcingumui įrodyti turi būti tenkinamos šios būtinos sąlygos. Jeigu kurios nors iš tų sąlygų būtų nesilaikoma, greičiausiai reikėtų atlikti nuodugnų vertinimą (86), o jį atlikus gali būti padaryta išvada, kad pagalba yra nesuderinama su EEE susitarimu.

(75)

Kaip ir bazinio plačiajuosčio ryšio diegimo politikos atveju, valstybės pagalba NKP tinklams diegti gali būti tinkama ir pagrįsta priemonė, jeigu yra tenkinamos kelios pagrindinės sąlygos. Nors komerciniai operatoriai, remdamiesi tikėtinu pelningumu, priima su NKP tinklais susijusius investicinius sprendimus, valdžios institucija, priimdama sprendimą, taip pat turi atsižvelgti į viešąjį interesą, susijusį su atviros ir neutralios platformos, kurioje įvairūs operatoriai galės konkuruoti teikdami paslaugas galutiniams vartotojams, finansavimu.

(76)

Bet kokia priemonė, skirta NKP tinklų diegimui paremti, turi tenkinti 2.5 ir 3.4 skirsniuose nurodytas suderinamumo sąlygas. Be to, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis bus atliekamos valstybės investicijos į NKP tinklus, turi būti tenkinamos šios sąlygos.

(77)

Valstybės pagalbos projektais, kuriais siekiama finansuoti atgalinio tranzito tinklus (123) arba kuriuose apsiribojama civiliniais darbais ir kuriuose gali dalyvauti visi operatoriai ir taikomos įvairios technologijos, skatinama konkurencija. Vertinant tokius projektus bus atsižvelgiama į šį skatinamąjį projektų pobūdį.

(78)

Atsižvelgiant į įvade nurodytus tikslus, visų pirma tikslą pasiekti, kad spartesnio kaip 100 Mb/s interneto ryšio skverbtis būtų 50 %, ir atsižvelgiant į tai, kad, visų pirma miesto vietovėse, interneto spartos poreikis gali būti didesnis, palyginti su komercinių investuotojų artimiausioje ateityje planuojama siūlyti sparta, nukrypstant nuo (73) punkto, viešąją intervenciją būtų leidžiama taikyti NKP tinklams, kuriuose užtikrinamas itin spartus greitis, gerokai viršijantis 100 Mb/s.

(79)

„Juodosiose“ NKP srityse tokia intervencija galėtų būti leidžiama tik jeigu (47) punkte nustatytą esminio pokyčio sąlygą galima įrodyti remiantis visais šiais kriterijais:

(80)

Pirmesniame punkte aprašytu atveju bet koks naujas subsidijuojamas tinklas turi atitikti (74) ir (76) punktuose nurodytas suderinamumo sąlygas. Be to, pagalbą teikianti institucija taip pat privalo įrodyti, kad:

(81)

Viešasis tokių tinklų finansavimas galėtų būti laikomas suderinamu pagal pusiausvyros tyrimą tik tuo atveju, jeigu yra tenkinamos šios papildomos sąlygos. Kitaip tariant, tokiu finansavimu turėtų būti užtikrinta didelė, tvari ir nelaikino pobūdžio technologinė pažanga, kuri skatintų konkurenciją ir nesudarytų neproporcingų kliūčių privačioms investicijoms.

(82)

Šios gairės bus pradedamos taikyti pirmą dieną po jų priėmimo. Institucija šias gaires taikys visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji raginama priimti sprendimą po šių gairių priėmimo, net jeigu apie projektus pranešta iki priėmimo datos.

(83)

Laikydamasi savo taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą (130), Institucija taikys neteisėtai pagalbai taisykles, kurios galiojo tuo metu, kai pagalba buvo suteikta. Atitinkamai Institucija taikys šias gaires tuo atveju, kai neteisėta pagalba buvo suteikta po jų paskelbimo.

(84)

Pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį Institucija siūlo ELPA valstybėms imtis tinkamų priemonių ir, jeigu būtina, per dvylika mėnesių nuo šių gairių priėmimo pakeisti savo pagalbos schemas, kad jos atitiktų šių gairių nuostatas.

(85)

ELPA valstybės raginamos per du mėnesius nuo priemonių gavimo datos pranešti apie savo aiškų besąlyginį pritarimą šioms pasiūlytoms tinkamoms priemonėms. Nesulaukusi jokio atsakymo, Institucija manys, kad atitinkama ELPA valstybė nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis.

(86)

Institucija peržiūrės šias gaires atsižvelgdama į būsimo susijusio Komisijos komunikato – Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijoje gairės – persvarstymo rezultatus.