15.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 144/121

(1)

Po 2008 m. spalio mėn. įvykusios neoficialios korespondencijos ir spalio 6 d. Islandijos parlamentui (isl. Althingi) priėmus Įstatymą Nr. 125/2008 dėl leidimo skirti iždo išmokas dėl neįprastų finansų rinkos aplinkybių ir kt. (toliau – Nepaprastosios padėties įstatymas), kuriuo Islandijos valstybei buvo suteikti platūs įgaliojimai veikti bankų sektoriuje, ELPA priežiūros institucijos (toliau – Institucija) pirmininkas 2008 m. spalio 10 d. parašė Islandijos valdžios institucijoms ir pareikalavo pranešti Institucijai apie valstybės pagalbos priemones, priimtas pagal Nepaprastosios padėties įstatymą.

(2)

Toliau buvo nuolat palaikomas ryšys ir susirašinėjama, taip pat pažymėtinas raštas, kurį Institucija 2009 m. birželio 18 d. nusiuntė Islandijos valdžios institucijoms, primindama apie būtinybę pranešti apie bet kokias valstybės pagalbos priemones ir apie 3 protokolo 3 straipsnyje nustatytą neveikimo išlygą. Galiausiai Islandijos valdžios institucijos 2010 m. rugsėjo 15 d. atgaline data pranešė apie valstybės pagalbą, susijusią su kai kurių „Landsbanki“ banko operacijų atnaujinimu ir naujo „Landsbanki Bank“ (toliau – NBI, vėliau pavadinimas pakeistas į „Landsbankinn“) įsteigimu ir kapitalizavimu. (2)

(3)

2010 m. gruodžio 15 d. raštu (3) Institucija informavo Islandijos valdžios institucijas nusprendusi pradėti procedūrą, nustatytą 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje, dėl priemonių, kurių ėmėsi Islandijos valstybė, siekdama atnaujinti kai kurias (buvusio) „Landsbanki Islands hf“ banko operacijas ir įsteigti bei kapitalizuoti „New Landsbanki Islands“ („NBI hf“) banką (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Institucija taip pat pareikalavo iki 2011 m. kovo 31 d. pateikti išsamų „Landsbankinn“ restruktūrizavimo planą.

(4)

2011 m. kovo 24 d. el. laiške suinteresuotosios šalys pateikė Institucijai vieną pastabą, kuri buvo persiųsta Islandijos valdžios institucijoms 2011 m. gegužės 25 d. Islandijos valdžios institucijos į šią pastabą neatsakė.

(5)

2011 m. kovo 31 d. rašte Islandijos valdžios institucijos pateikė „Landsbankinn“ banko restruktūrizavimo planą. Patikslintas restruktūrizavimo planas, kuriame, inter alia, atspindimas indėlių ir turto perdavimas, apie kurį nebuvo pranešta, iš „Spkef“ taupomojo banko („SpKef“), įsigaliojo 2010 m. balandžio 22 d. ir, atsižvelgus į „Sparisjodur Svarfdaela“ (toliau – „SpSv“) įsigijimą, buvo pateiktas 2012 m. gegužės 23 d. rašte.

(6)

2011 m. liepos 11 d. ir 2012 m. vasario 13 d. Institucija pareikalavo pateikti informaciją apie restruktūrizavimo planą. 2011 m. spalio 17 d. ir 2012 m. kovo 13 d. Islandijos valdžios institucijos pateikė atsakymus į prašymą pateikti informacijos. Galutinės įsipareigojimų versijos buvo pateiktos 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. birželio 13 d.

(7)

2012 d. birželio 20 d. Sprendime Nr. 212/12/COL (toliau – „SpSv“ sprendimas) Institucija patvirtino galimą „Landsbankinn“ suteiktos valstybės pagalbos panaudojimą siekiant įsigyti „SpSv“. 2011 m. birželio 21 d. Sprendimu Nr. 253/10/COL Institucija laikinai patvirtino sanavimo pagalbos schemą, kurioje numatytas ICB (toliau – ICB) reikalavimų dėl taupomųjų bankų, įskaitant „SpSv“, patenkinimas. 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimu Nr. 127/11/COL Institucija patvirtino sanavimo pagalbos schemos (toliau – sprendimai dėl taupomųjų bankų) pakeitimus.

(8)

Be to, 2011 m. birželio 7 d. ir 2012 m. vasario 27–28 d. Institucija susitiko su Islandijos valdžios institucijomis.

(9)

Institucija šiame skirsnyje aptars ekonominius, politinius ir teisinius įvykius, faktus bei pokyčius, susijusius su Islandijos finansų sistemos žlugimu ir rekonstrukcija nuo 2008 m. iki šios dienos. Juos būtina aptarti norint apibūdinti aplinkybes, kuriomis vertinamos šiame sprendime minimos pagalbos priemonės. Prieš tai Institucija primins „Landsbanki“ žlugimo chronologiją.

(10)

2008 m. rudenį iš Islandijos bankų masiškai atsiimti indėliai ne tik užsienyje, bet ir Islandijoje. Šalyje indėlių atsiėmimo mastas taip išaugo, kad vienu metu iškilo grėsmė, jog Islandijos bankams ir Islandijos centriniam bankui pritrūks grynųjų pinigų.

(11)

Galimybė prieiti prie užsienio skolos vertybinių popierių rinkų buvo pagrindinis Islandijos bankų augimo šaltinis, ypač 2003–2006 m. Tačiau šis finansavimo šaltinis ėmė sekti, be to, užsienio kredito reitingų agentūros išreiškė susirūpinimą, kad bankų skolinimo indėliams rodiklis yra žemas, palyginti su kitais (užsienio) bankais.

(12)

Reaguodami į tai, Islandijos komerciniai bankai (ypač „Landsbanki“) pradėjo kaupti indėlius užsienyje. Nuo 2006 m. trečiojo ketvirčio pabaigos iki 2007 m. vidurio „Landsbanki“ klientų indėlių suma išaugo tris kartus, t. y. padidėjo beveik 10 mlrd. EUR. Didžiąją jo dalį sudarė sąskaitos, atidarytos „Landsbanki“ filiale Jungtinėje Karalystėje, kuriame mažmeniniai indėliai išaugo nuo nulio iki 6,6 mlrd. EUR, o didmeniniai indėliai (filialuose JK ir Nyderlanduose) išaugo iki 2,5 mlrd. EUR.

(13)

2008 m. spalio 3 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė „Landsbanki“ įkaito vertės išlaikymo prievolę, kurios suma 400 mln. EUR, ir nors vėliau ji buvo atšaukta, banko filiale Jungtinėje Karalystėje prasidėjo masinis indėlių atsiėmimas, todėl jis turėjo padaryti prieinamas dideles svarų sterlingų sumas. „Landsbanki“ pagalbos prašymą Islandijos centrinis bankas atmetė spalio 6 d. Bankas nesugebėjo pateikti lėšų, kurių reikalavo Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros institucija, ir JK valdžios institucijos filialą uždarė. Kitą dieną Nyderlandų centrinis bankas pareikalavo paskirti Amsterdamo „Landsbanki“ filialui nemokumo specialistą. Taip pat tą dieną Finansų priežiūros institucija sustabdė „Landsbanki“ direktorių valdybos veiklą, perėmė akcininkų susirinkimų įgaliojimus ir paskyrė į jos vietą pertvarkymo komitetą, pasinaudodama savo įgaliojimais pagal Nepaprastosios padėties įstatymą (4).

(14)

Institucijai pateiktame pranešime Islandijos valdžios institucijos paaiškina, kad Islandijos bankų sektoriaus žlugimo priežastys ir būtinybė joms įsikišti buvo labai išsamiai išdėstytos ataskaitoje, kurią parengė Islandijos parlamento (5) įsteigta Specialioji tyrimų komisija (toliau – STK), įpareigota ištirti ir išanalizuoti procesus, nulėmusius trijų pagrindinių bankų žlugimą. Institucija toliau pateikia STK išvadų santrauką, susijusią su nesėkmės priežastimis, turėjusiomis didžiausią įtaką „Landsbanki“ žlugimui. Informacija paimta iš STK ataskaitos 2 skyriaus („Santrauka“) ir 21 skyriaus („Islandijos bankų žlugimas. Atsakomybė, klaidos ir aplaidumas“).

(15)

Trijų pagrindinių Islandijos bankų, kurių verslo veikla vis labiau priklausė nuo iš tarptautinių rinkų gaunamų lėšų, žlugimą nulėmė 2007 m. pasaulyje pradėjęs mažėti finansų rinkų likvidumas. Tačiau Islandijos bankų žlugimo priežastys yra sudėtingos ir jų daug. STK tyrė priežastis, lėmusias pagrindinių bankų žlugimą, ir reikia pažymėti, kad dauguma su visais trimis bankais susijusių išvadų ir daug kitų yra tarpusavyje susijusios. Trumpa bankų veiklos nesėkmės priežasčių santrauka pateikta toliau.

(16)

STK padarė išvadą, kad per kelerius metus iki žlugimo bankai išplėtė savo balansus ir paskolų portfelius ir viršijo savo veiklos ir valdymo pajėgumus. Bendrasis trijų bankų turtas eksponentiškai padidėjo nuo 1,4 trln. ISK 2003 m. iki 14,4 trln. Islandijos kronų (ISK) (6) 2008 m. antrojo ketvirčio pabaigoje. Svarbu, kad didelę trijų bankų augimo dalį sudarė skolinimas užsienio šalims, kuris labai išaugo 2007 m. (7), ypač prasidėjus tarptautinei likvidumo krizei. Todėl STK padarė išvadą, kad didelę šio skolinimo augimo dalį sudarė paskolos įmonėms, kurios negavo kredito kitur. Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad iš esmės rizikingesnė investicinė bankininkystė darėsi vis būdingesniu bankų veiklos bruožu, o augimas didino problemas.

(17)

Augti bankams labai padėjo galimybė patekti į tarptautines finansų rinkas naudojantis gerais kredito reitingais, taip pat patekti į Europos rinką taikant EEE susitarimą. 2005 m. Islandijos bankai gana palankiomis sąlygomis pasiskolino 14 mlrd. EUR užsienio skolos vertybinių popierių rinkose. Apribojus galimybę dalyvauti Europos skolos vertybinių popierių rinkoje, bankai finansavo savo veiklą JAV rinkose pasinaudodami Islandijos skolos vertybinių popierių paketais, kaip įkaitu užtikrintais skoliniais įsipareigojimais. Laikotarpiu iki žlugimo bankų priklausomybė nuo trumpalaikio skolinimosi vis labiau didėjo, todėl kilo labai didelė ir, STK nuomone, numatoma refinansavimo rizika.

(18)

Visų didžiųjų Islandijos bankų pagrindiniai savininkai buvo vieni didžiausių skolininkų (8). „Samson“ patronuojančioji bendrovė („Samson“) buvo didžiausia „Landsbanki“ akcininkė nuo jo privatizavimo. Žlugus „Landsbanki“, „Samson“ bendrasavininkis Björgólfuras Thoras Björgólfssonas ir su juo susijusios įmonės tapo didžiausiais banko skolininkais, o jo tėvas ir „Samson“ bendrasavininkis Björgólfuras Guðmundssonas tapo trečiu didžiausiu banko skolininku. Visi jų įsipareigojimai bankui viršijo 200 mlrd. ISK, t. y. viršijo nuosavą banko kapitalą. STK nuomone, kai kurie akcininkai galėjo neleistinai lengvai skolintis iš bankų kaip savininkai. Tą rodo „Landsbanki“ atvejis – net 2008 m. rugsėjo 30 d., kai buvo aišku, kad „Landsbanki“ neturi pakankamai užsienio valiutos savo įsipareigojimams užsienyje vykdyti, bankas suteikė 153 mln. EUR paskolą įmonei, kurios savininkas buvo Björgólfuras Thoras Björgólfssonas. Taip pat padaryta išvada, kad esama aiškių ženklų, jog visuose šiuose bankuose ribos tarp didžiausių akcininkų interesų ir banko interesų buvo neaiškios. Todėl didžiausiems akcininkams teikiamas dėmesys darė žalą kitiems akcininkams ir kreditoriams.

(19)

STK padarė išvadą, kad su neįprasto dydžio pagrindinių akcininkų pozicijos klausimu buvo susijusi nepakankamo bankų turto portfelių įvairinimo problema. STK laikėsi nuomonės, kad Europos taisyklės dėl didelės pozicijos buvo interpretuojamos siaurąja prasme (ypač akcininkų atžvilgiu), o bankai stengėsi išvengti šių taisyklių.

(20)

Nors pranešimuose būdavo nurodoma, kad „Landsbanki“ (ir kitų dviejų didžiųjų bankų) kapitalo pakankamumo rodikliai visada buvo šiek tiek aukštesni už įstatymuose nustatytą minimumą, STK padarė išvadą, kad kapitalo pakankamumo rodikliai netiksliai atspindėjo finansinį bankų pajėgumą. Taip atsitiko dėl banko nuosavų akcijų pozicijų rizikos, kylančios dėl pirminių įkaitų ir išankstinių sandorių dėl akcijų. Pačios įmonės finansuojamas akcinis kapitalas, kurį STK vadina „menku nuosavu kapitalu“, sudarė daugiau kaip 25 % bankų kapitalo bazės (arba daugiau kaip 50 %, jei jis vertinamas lyginant su pagrindiniu kapitalo komponentu, t. y. nuosavu akcininkų kapitalu atėmus nematerialųjį turtą). Dar prisidėjo problemos, atsiradusios dėl rizikos, kuri kilo, nes bankai turėjo vieni kitų akcijų. 2008 m. viduryje tiesioginis bankų jų pačių akcijų finansavimas, taip pat kryžminis kitų dviejų bankų akcijų finansavimas sudarė maždaug 400 mlrd. ISK, t. y. apie 70 % pagrindinio kapitalo komponento. STK buvo tos nuomonės, kad nuosavo akcininkų kapitalo finansavimo mastas, skolinantis iš pačios sistemos, buvo toks, kad kilo grėsmė sistemos stabilumui. Bankai laikė didelį skaičių savų akcijų kaip savo skolinimo įkaitą, todėl akcijų kainoms krintant, jų paskolų portfelio kokybė smuko. Tai turėjo įtakos bankų veiklai ir dar labiau smukdė jų akcijų kainas. Reaguodami į tai (STK taip mano remdamasi turima informacija), bankai mėgino dirbtinai sukurti neįprastą savų akcijų paklausą.

(21)

2001 m. trijų pagrindinių bankų balansų dydis (bendrai) buvo šiek tiek didesnis už metinio Islandijos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dydį. 2007 m. pabaigoje bankai jau buvo tapę tarptautiniais ir turėjo turto, kurio vertė devynis kartus viršijo Islandijos BVP. STK ataskaitoje pažymima, kad 2006 m. stebėtojai jau pranešdavo, jog bankų sistema viršijo ICB pajėgumą, ir abejojo, ar jis galėtų atlikti paskutinio skolintojo vaidmenį. 2007 m. pabaigoje Islandijos trumpalaikės skolos (daugiausia susidariusios dėl bankų finansavimo) buvo 15 kartų didesnės nei užsienio valiutos rezervai, užsienio indėliai trijuose bankuose taip pat buvo 8 kartus didesni nei užsienio valiutos rezervai. Indėlininkų ir investuotojų garantinis fondas turėjo minimalius išteklius, palyginti su banko indėliais, kuriuos jis turėjo užtikrinti. STK daro išvadą, kad dėl šių veiksnių Islandija tapo pažeidžiama prasidėjus masiniam indėlių atsiėmimui iš bankų.

(22)

STK padarė išvadą, kad atitinkamoms Islandijos priežiūros institucijoms trūko patikimumo, kuris būtinas, jei nėra paskutinio skolintojo, kuris turi pakankamai išteklių. Ataskaitoje daroma išvada, kad Finansų priežiūros institucijai (toliau – FPI) ir Islandijos centriniam bankui trūko kompetencijos ir patirties, kad jie būtų galėję reguliuoti bankus ekonomikos sunkmečiu, tačiau jie turėjo galimybę imtis veiksmų, kad sumažintų bankų patiriamos rizikos lygį. Pavyzdžiui, FPI vystėsi ne tokiu pat mastu kaip bankai, o kontrolės institucijos veikla atsiliko nuo sparčios bankų operacijų raidos. Ataskaitoje taip pat kritikuojama Vyriausybė ir daroma išvada, kad valdžios institucijos turėjo imtis veiksmų sumažinti galimą bankų poveikį ekonomikai – reikėjo sumažinti jų dydį arba pareikalauti, kad vienas ar daugiau bankų perkeltų savo būstinę į užsienį (9).

(23)

STK ataskaitoje minimi įvykiai, susiję su platesniu ekonomikos kontekstu, kuris taip pat paveikė staigų bankų augimą ir prisidėjo prie nesubalansuoto dydžio ir finansinių paslaugų sektoriaus bei likusios ekonomikos dalies sąveikos. Ataskaitoje padaryta išvada, kad Vyriausybės politika (ypač fiskalinė) veikiausiai prisidėjo prie per didelės plėtros ir disbalanso ir kad ICB pinigų politika nebuvo pakankamai griežta. Islandijos būsto finansavimo fondo skolinimo taisyklių supaprastinimas ataskaitoje taip pat nurodomas kaip „viena didžiausių pinigų ir fiskalinio valdymo klaidų, padarytų laikotarpiu iki bankų žlugimo“ (10). Ataskaitoje taip pat kritiškai vertinamos tuometės itin lengvos bankų skolinimosi iš ICB sąlygos ir tai, kad ICB trumpalaikės garantuotos paskolos padidėjo nuo 30 mlrd. ISK 2005 m. rudenį iki 500 mlrd. ISK 2008 m. spalio pradžioje.

(24)

Ataskaitoje pažymima, kad 2006 m. Islandijos kronos vertė buvo netvariai aukšta, Islandijos einamųjų sąskaitų deficitas sudarė daugiau nei 16 % BVP, o įsipareigojimai užsienio valiuta atėmus turtą siekė beveik viso metinio BVP dydį. Buvo sudarytos sąlygos finansų krizei. 2007 m. pabaigoje kronos vertė jau mažėjo, o CDS palūkanų normų skirtumai Islandijoje ir bankuose eksponentiškai didėjo.

(25)

2008 m. spalio mėn. žlugus trims didžiausiems komerciniams bankams (įskaitant „Landsbanki“), Islandijos valdžios institucijos susidūrė su precedento neturinčiu iššūkiu užtikrinti, kad bankai galėtų tęsti veiklą Islandijoje (11). Islandijos Vyriausybės vykdyta politika pirmiausia yra nustatyta Nepaprastosios padėties įstatyme (12), kurį Islandijos parlamentas priėmė 2008 m. spalio 6 d. Šiuo įstatymu FPI suteikiami nepaprastieji įgaliojimai perimti finansų įmonių kontrolę ir atitinkamai disponuoti jų turtu ir įsipareigojimais. Finansų ministras buvo įgaliotas Iždo vardu išmokėti lėšas naujoms finansų įmonėms steigti. Be to, pagal finansų įmonių bankroto procedūras indėlių reikalavimams būtų teikiama pirmenybė prieš kitus reikalavimus. Vyriausybė paskelbė, kad indėliai šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose ir jų filialuose Islandijoje bus visiškai apsaugoti.

(26)

Vykdant šią politiką iš pradžių pirmenybė teikiama pagrindinėms šalies bankų veiklos, mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų funkcijoms užtikrinti. Bendradarbiaudama su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), per pirmąsias savaites po žlugimo Islandijos Vyriausybė taip pat parengė ekonomikos programą, pagal kurią 2008 m. lapkričio 20 d. buvo patvirtintas Islandijos prašymas, kad fondas sudarytų dvejų metų rezervinį susitarimą, taip pat, kad TVF suteiktų 2,1 mlrd. USD paskolą, skirtą Islandijos valiutos atsargoms sustiprinti. Papildomas paskolas iki 3 mlrd. USD užtikrino kitos Šiaurės šalys bei kai kurie kiti prekybos partneriai. Iš TVF paskolos 827 milijonai USD buvo panaudoti iš karto, o likusi suma išmokėta aštuoniomis lygiomis dalimis atsižvelgiant į programos ketvirčių apžvalgas.

(27)

TVF programa buvo plataus masto stabilizavimo programa, kurioje dėmesys sutelktas į tris svarbiausius tikslus. Pirmiausia siekta stabilizuoti kroną ir grąžinti pasitikėjimą ja, kad būtų suvaldyta neigiama krizės įtaka ekonomikai. Tarp panaudotų priemonių buvo ir įvestos kapitalo kontrolės priemonės, skirtos kapitalo nutekėjimui sustabdyti. Antra, programoje buvo numatyta išsami bankų restruktūrizavimo strategija, kurios galutinis tikslas – atkurti perspektyvią Islandijos finansų sistemą ir apsaugoti šalies tarptautinius finansinius santykius. Tarp antraeilių tikslų buvo ir siekis užtikrinti sąžiningą bankų turtų vertės nustatymą, padidinti turto susigrąžinimą ir stiprinti priežiūros praktiką. Trečia, šia programa siekta užtikrinti tvarius viešuosius finansus apribojant nuostolių suvisuomeninimą bankrutavusiuose bankuose ir įgyvendinti vidutinės trukmės finansų konsolidavimo planą.

(28)

Islandijos valdžios institucijos pabrėžė, kad valdžios institucijų politikos galimybės yra ribotos dėl išskirtinių aplinkybių, susijusių su didelio masto bankų sistema ir su Iždo finansiniu pajėgumu. Todėl pasirinkti sprendimai daug kuo skyrėsi nuo priemonių, kurių ėmėsi kitų šalių Vyriausybės, jų šalims susidūrus su finansinio stabilumo grėsmėmis.

(29)

Remiantis Nepaprastosios padėties įstatymu trys dideli komerciniai bankai „Glitnir Bank“, „Landsbanki Íslands“ ir „Kaupthing Bank“ buvo padalyti į „senuosius“ ir „naujuosius“ bankus. Finansų ministras įsteigė tris akcines bendroves, kurios perėmė šalyje vykdomas buvusių bankų operacijas ir paskyrė jų direktorių valdybas. FPI perėmė buvusių bankų kontrolę ir paskyrė tikrąjį jų vidaus turtą ir įsipareigojimus (indėlius) naujiesiems bankams, kurie tęsė bankų operacijas Islandijoje. Buvusius bankus teko prižiūrėti atitinkamiems jų pertvarkymo komitetams. (13) Užsienio turtas ir įsipareigojimai buvo daugiausia paskirti buvusiems bankams, kuriems vėliau buvo pritaikytos likvidavimo procedūros ir galiausiai nutrauktos visos užsienio operacijos. (14)

(30)

2008 m. lapkričio 14 d. trijų naujųjų bankų laikinuosiuose pradiniuose balansuose buvo apskaičiuota, kad bankų sudėtas bendras nuosavas kapitalas sudarytų 2 886 milijardus ISK, o valstybės suteikiamas kapitalas sudarytų 385 milijardus ISK. Visa apskaičiuota obligacijų, kurias naujieji bankai turėjo išleisti buvusių bankų naudai, kaip mokestį už įsipareigojimus viršijančio perduoto turto vertę, suma buvo 1 153 milijardai ISK. FPI paskyrė „Deloitte LLP“ vykdyti perduoto turto ir įsipareigojimų vertės įvertinimus. Šiame procese paaiškėjo, kad nepriklausomas vertinimas parodys ne nustatytas grynojo perduoto turto vertes, o įvertinimus tam tikrose ribose. Taip pat paaiškėjo, kad bankų kreditoriai nesutiko su vertinimo procesu, kuris, jų manymu, nėra nešališkas, ir skundėsi negalintys apginti savo interesų. Dėl šių komplikacijų buvo pakeista atsiskaitymo tarp buvusių ir naujųjų bankų politika. Šalys vadovautųsi ne nepriklausomo eksperto vertinimais, bet derybomis siektų susitarimų dėl grynojo perduoto turto vertės.

(31)

Buvo aišku, kad šalims būtų sudėtinga susitarti dėl vertinimų, nes jie akivaizdžiai priklausė nuo daugelio prielaidų, dėl kurių šalys veikiausiai nesutartų. Valstybė norėjo susitarti dėl bazinių įvertinimų, kurie suteiktų tvirtą pagrindą pradiniam naujų bankų kapitalizavimui. Turto, viršijančio bazinius įvertinimus, kainų rodiklius būtų galima priskirti kreditoriams sąlyginių obligacijų forma arba bankų rizikos kapitalo vertės padidėjimo forma, nes derybų metu paaiškėjo, kad „Glitnir“ ir „Kaupthing“ pertvarkymų komitetai ir dauguma jų kreditorių norėtų įsigyti naujųjų bankų turto ir tokiu būdu jie galėtų pasipelnyti iš galimai padidėsiančių perduoto turto verčių.

(32)

Visas trijų naujų bankų kapitalizavimas ir susitarimų su buvusių bankų kreditoriais dėl būdų, kuriais bus gauta ir sumokėta kompensacija už grynojo turto perdavimą naujiesiems bankams, projekto metmenys buvo paskelbti 2009 m. liepos 20 d. Dviejų naujųjų bankų atžvilgiu „New Glitnir“ (vėliau pavadintas „Íslandsbanki“) ir „New Kaupthing“ (vėliau pavadintas „Arion Bank“), taip pat buvo numatytos sąlyginės sutartys, kad senieji bankai pasirašys didžiąją dalį kapitalo dalių naujuosiuose bankuose.

(33)

Remdamiesi susitarimo projekto metmenimis, buvusių bankų pertvarkymo komitetai nusprendė 2009 m. spalio mėn. („Glitnir“) ir 2009 m. gruodžio mėn. („Kaupthing Bank“ ir „Landsbanki Islands“) pasinaudoti galimybėmis, dėl kurių susitarta, ir pasirašyti naujųjų bankų akcijas. 2009 m. gruodžio 18 d. Vyriausybė pranešė, kad banko rekonstrukcija įvykdyta ir kad, viena vertus, sudaryti susitarimai su Islandijos valdžios institucijomis ir naujaisiais bankais, o kita vertus, su „Glitnir Bank“, „Landsbanki Íslands“ ir „Kaupthing Bank“ pertvarkymo komitetais jų kreditorių vardu. Šiuose susitarimuose buvo susitarta dėl atsiskaitymų, susijusių su turtu, kuris buvo perduotas iš buvusių bankų naujiesiems, ir kad naujieji bankai bus visiškai finansuojami.

(34)

Iždo įnašas į naujųjų bankų nuosavą kapitalą buvo labai sumažintas nuo pradžioje numatytų 385 mlrd. ISK iki 135 mlrd. ISK rizikos kapitalo forma, o dviejų iš trijų bankų atveju („Islandsbanki“ ir „Arion Bank“) – maždaug 55 milijardais ISK antrojo lygio kapitalo subordinuotųjų paskolų forma, arba iš viso 190 mlrd. ISK. Be to, Iždas suteikė „Íslandsbanki“ ir „Arion Bank“ tam tikras likvidumo priemones. Buvusių bankų naujiesiems bankams suteiktas rizikos kapitalas iš viso sudarė maždaug 156 milijardus ISK. Todėl visas naujų bankų kapitalizavimas sudarė maždaug 346 milijardus ISK. Taigi, sutartyse vietoje visiškos trijų bankų nuosavybės teisės buvo numatyta, kad valstybės turtas bus sumažintas maždaug iki 5 % „Íslandsbanki“ atžvilgiu, 13 % – „Arion Bank“ atžvilgiu ir 81 % – „Landsbankinn“ atžvilgiu.

(35)

Nors šis buvusių bankų kreditorių įvykdytas dviejų iš trijų bankų perėmimas išsprendė didžiausius finansų sektoriaus pertvarkymo klausimus ir padėjo tvirtesnį kapitalo pagrindą naujiesiems bankams, liko daug spręstinų silpnų vietų. Nuo 2009 m. rudens bankai daugiausia pastangų skiria vidaus klausimams spręsti, bendrai savo veiklos strategijai formuoti ir ypač paskolų portfeliams, kurie kelia didžiausią riziką jų operacijoms ir ilgalaikiam gyvybingumui, restruktūrizuoti. Restruktūrizavimo procesas buvo sudėtingas dėl įvairių komplikuojančių veiksnių, įskaitant Aukščiausiojo Teismo sprendimus dėl Islandijos kronomis suteiktų, bet indeksuotų pagal užsienio valiutas paskolų neteisėtumo. Su „Landsbankinn“ susiję jo restruktūrizavimo kausimai aptariami toliau.

(36)

Po 2008 m. spalio mėn. įvykusio bankų žlugimo prasidėjo dideli ekonominiai neramumai. Islandijos finansų sistemos sunkumus didino žlugęs pasitikėjimas jos valiuta. Krona gerokai nuvertėjo per pirmąjį 2008 m. ketvirtį ir dar kartą rudenį, prieš ir po trijų komercinių bankų žlugimo. Nors 2008 m. rudenį buvo pritaikytos kapitalo kontrolės priemonės, valiutos kurso svyravimas tęsėsi 2009 m. (15) Ši maišatis sukėlė didelę Islandijos ekonomikos recesiją, ir 2009 m. BVP sumažėjo 6,8 %, o 2010 m. – 4 %.

(37)

Dėl ekonominės krizės, be kita ko, staigiai išaugo nedarbas nuo 1,6 % 2008 m. iki 8 % 2009 m., padidėjo infliacija ir sumažėjo realusis darbo užmokestis. Be to, labai išaugo bendrovių ir namų ūkių skola bei neveiksnių paskolų dalis bankų paskolų portfeliuose, taip pat finansinius sunkumus patiriančių įmonių, kurias perėmė naujieji bankai, skaičius. Didelės fiskalinės bankų sistemos restruktūrizavimo sąnaudos taip pat lėmė didelį fiskalinio deficito ir viešojo sektoriaus skolos augimą.

(38)

Islandijos statistikos institucijos pateikti preliminarūs duomenys po gilios recesijos parodė 2011 m. antroje pusėje įvykusius pokyčius, o BVP augimas visus metus sudarė 3,1 %, palyginti su praėjusiais metais.

(39)

Per praėjusius metus ekonomika augo daugiausia dėl padidėjusios vidaus paklausos, ypač dėl 4 % išaugusio asmeninio namų ūkių vartojimo. Prisidėjo ir augantis uždarbis bei socialinės išmokos, taip pat kai kurios politikos iniciatyvos, kurių buvo imtasi norint palengvinti namų ūkių skolos mokėjimo naštą, įskaitant laikiną palūkanų subsidiją, paskolų mokėjimo įšaldymą ir ankstyvą privačių pensijų santaupų grąžinimą. Preliminarūs 2011 m. duomenys taip pat rodo lėtai augantį investavimą, tačiau jis kyla nuo itin žemo lygio (16), o pastaruosius trejus metus valstybės vartojimo lygis išliko mažas.

(40)

Bendrieji makroekonomikos duomenys susiję su dar svarbesniais sektoriaus skirtumais. Žlugo ne tik finansų sektorius, bet ir labai susitraukė statybų ir daugelis kitų šalies gamybos ir paslaugų sektorių. Kita vertus, augo kai kurie eksporto sektoriai. Prasidėjus ekonomikos krizei, eksporto pajamos išaugo dėl žemo kronos kurso ir gana stabilių jūros ir aliuminio produktų kainų užsienio valiuta, taip pat padidėjo pajamos iš turizmo ir kitų paslaugų eksporto. Tuo pat metu labai smuko importo lygis, ir 2010 m. tai lėmė laikiną maždaug 10 % BVP prekybos balanso (17) perviršį. Tačiau 2011 m. padidėjus vidaus paklausai, importas vėl išaugo, ir tai lėmė mažesnį 8,2 % BVP prekybos balansą.

(41)

Islandijos statistikos institucijos 2012–2017 m. prognozės rodo, kad laipsniškas ekonomikos atsigavimas tęsis ir 2012 m. sudarys 2,6 %. Panašaus augimo lygio tikimasi visą prognozuojamą laikotarpį. Tačiau šioje prognozėje yra keletas neaiškumų. Planuojamos didelio masto pramonės investicijos dar gali būti atidėtos. Islandijos prekybos sąlygas neigiamai paveiktų užsitęsusi recesija pagrindinėse prekybos šalyse, o tai reikštų mažesnį augimo tempą Islandijoje. Lėčiau, nei tikėtasi, mažinama namų ūkių ir įmonių skolos našta ir toliau ribos vidaus paklausą bei ekonomikos augimo perspektyvas. Augimui taip pat gali kliudyti nuolatinis kainų nestabilumas, susijęs su valiutos kurso svyravimu kapitalo kontrolės priemonių panaikinimo kontekste.

(42)

FPI, atlikusi pradinį darbą, susijusį su naujųjų bankų įsteigimu ir iš buvusių bankų perkelto grynojo turto vertės įvertinimu, 2009 m. pavasarį atliko naujųjų bankų ir jų verslo planų, finansinių pajėgumų ir kapitalo reikalavimų vadinamuosiuose užbaigimo projektuose auditą. Jis buvo atliktas padedant tarptautinei vadybos konsultavimo įmonei „Oliver Wyman“.

(43)

Užbaigusi pirmiau aprašytą procesą FPI suteikė bankams veiklos licencijas, kurioms taikomos įvairios sąlygos. Atsižvelgiant į turto portfelių kokybę ir numatomą ekonomikos padėties netikrumą, manyta esant reikalinga nustatyti trims bankams aukštesnius kapitalo reikalavimus nei įstatymuose numatytas minimumas. Todėl FPI trims bankams nustatė 16 % būtinąjį kapitalo pakankamumo rodiklį, iš jų 12 % būtinąjį kapitalo pakankamumo rodiklį pirmojo lygio kapitalui. Reikalavimai taikyti ne trumpiau kaip 3 metus, jei FPI peržiūrėjusi nenuspręstų kitaip. Taip pat buvo nustatytos likvidumo sąlygos, pagal kurias reikalauta, kad turimos likvidžios lėšos bet kuriuo metu sudarytų ne mažiau kaip 20 % indėlių. Pinigai arba pinigų ekvivalentai turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % indėlių. Be to, nustatyti kitų klausimų reikalavimai, kaip antai paskolų portfelių restruktūrizavimo, rizikos įvertinimo, bendrojo valdymo ir nuosavybės. FPI įvedė lyginamuosius kapitalo reikalavimus, susijusius su kitomis finansų įmonėmis.

(44)

Ekonomikos stabilizavimo programoje, kuri buvo sudaryta konsultuojantis su TVF, buvo numatyta visos finansinių paslaugų reguliavimo sistemos peržiūra ir priežiūra, siekiant pagerinti apsaugą nuo ateityje galimų finansų krizių. Vyriausybė pakvietė buvusį Suomijos FPI generalinį direktorių Kaarlo Jännäri atlikti esamos reguliavimo sistemos ir priežiūros praktikos įvertinimą. Tarp K. Jännäri pateiktų pagerinimo pasiūlymų buvo siūlymas sukurti Nacionalinį kredito registrą prie FPI, siekiant sumažinti kreditų riziką sistemoje. Jo ataskaitoje taip pat siūlyta nustatyti griežtesnes taisykles ir praktikas, susijusias su didelėmis pozicijomis ir skolinimu, taip pat vykdyti daugiau patikrinimų vietoje, kad būtų galima patvirtinti ne vietoje vykdomos priežiūros duomenis ir ataskaitas, ypač susijusias su kredito rizika, likvidumo rizika ir užsienio valiutų rizika. Taip pat buvo rekomenduojama peržiūrėti ir pagerinti indėlių garantijos sistemą, atidžiai sekant įvykius Europos Sąjungoje.

(45)

Tada Vyriausybė pateikė Islandijos parlamentui įstatymo projektą, kuris buvo priimtas ir įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d. kaip Įstatymas Nr. 75/2010. Naujuoju įstatymu buvo padaryta daug Finansų įmonių įstatymo pakeitimų. Vėliau buvo padaryta keletas kitų finansų įmonių įstatymo bei finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros pakeitimų. Šie reguliavimo pakeitimai plačiau aptarti priede.

(46)

Nepaisant didelių pasiekimų pertvarkant finansų sektorių, Islandija vis dar jaučia 2008 m. rudenį ištikusios finansų ir valiutos krizės atgarsius. Finansų krizė atskleidė įvairias finansų sistemos ydas ir trūkumus, kuriuos būtina spręsti, jei norima susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą. Akivaizdu, kad Islandija, kaip ir daugelis kitų sunkią finansų krizę išgyvenusių šalių, susiduria su įvairiais iššūkiais mėgindama pakeisti finansinių paslaugų teisinę ir veiklos aplinką, kad ateityje būtų sudaryta parama perspektyviai ir veiksmingai finansų sistemai ir kaip galima labiau sumažėtų kitų smūgių pasikartojimo sistemoje pavojus.

(47)

Tiesioginiai iššūkiai, kuriuos šiuo metu patiria Islandijos finansų įmonės, yra susiję su aplinkybe, kad bankai dirba saugioje aplinkoje, kurioje taikomos kapitalo kontrolės priemonės ir teikiamos visapusės indėlių garantijos. Bankai dabar turi pasirengti veikti mažiau apsaugotoje aplinkoje, kai kapitalo kontrolės priemonės bus panaikintos ir indėlių garantijoms vėl bus taikoma atitinkamose ES ir EEE direktyvose nustatyta tvarka (19). Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad šiuo klausimu nustatant naujas taisykles privaloma imtis ypatingų atsargumo priemonių.

(48)

Kitas didelis iššūkis yra būtinybė dar labiau pritaikyti teisinę ir reguliavimo sistemą tvirtai ir veiksmingai finansų sistemai paremti, ši nuostata taip pat atitinka EEE ir tarptautinių teisės aktų pakeitimus. (20)

(49)

Pastaruoju metu iš Islandijos valdžios institucijų (21) gauta informacija rodo, kad po bankų žlugimo iš esmės pasikeitė konkurencija finansų rinkoje. Finansų įmonių skaičius sumažėjo, o keletas taupomųjų ir komercinių bankų bei specializuotų skolintojų yra likviduojami arba sujungti su kitomis įmonėmis (22). Finansų įmonių skaičius toliau mažėja, neseniai – 2011 m. kovo mėn. – susijungė „Landsbankinn“ ir „SpKef“, 2011 m. gruodžio mėn. – „Islandsbanki“ ir „Byr“, taip pat numatomas „Landsbankinn“ ir „Svarfdaelir“ taupomojo banko susijungimas, kurį 2012 m. birželio 20 d.„SpSv“ sprendimu patvirtino Institucija. Mažėjant finansų įmonių skaičiui ir didesniems bankams perimant uždaromų bankų indėlius, koncentracija vidaus rinkoje padidėjo. Kita vertus, bendras naujų bankų skaičius EEE finansų rinkose yra kur kas mažesnis, nei jų pirmtakų, nes tarptautinės bankų operacijos buvo nutrauktos.

(50)

Be to, vidaus rinka labai susitraukė išnykus arba labai sumenkus kai kuriems rinkos segmentams. Beveik išnykus akcijų rinkai ir įdiegus kapitalo kontrolės priemones sumažėjo operacijos akcijų ir valiutų rinkose, todėl investavimo galimybės tapo ribotos. Esant žemiausiam istoriniu požiūriu investicijų į ekonomiką lygiui ir bendrai aukštam namų ūkių ir įmonių įsiskolinimo lygiui, kredito poreikis yra žemas. Po žlugimo bankai daugiausia pastangų deda vidaus problemoms spręsti ir stengiasi restruktūrizuoti savo paskolų portfelius, taip pat restruktūrizuoti kai kuriuos didžiausius savo verslo klientus.

(51)

Iki finansų krizės taupomųjų bankų rinkoje bendrai turimi indėliai sudarė maždaug 20–25 %. Dabar ši dalis sumažėjo iki maždaug 2–4 %. Rinkos dalis, kurią prarado taupomieji bankai ir komerciniai bankai išėję iš rinkos, atiteko trims didžiausiems komerciniams bankams „Arion Bank“, „Íslandsbanki“ ir „Landsbankinn“. Visi trys didieji bankai dabar užima maždaug 90–95 % rinkos vietoje ankstesnių 60–75 %, o „Landsbankinn“ rinkos dalis šiose ribose yra didžiausia. Be 10 regioninių taupomųjų bankų, šiuo metu užimančių maždaug 2–4 % rinkos, vienintelis kitas rinkos dalyvis yra restruktūrizuotas „MP“ bankas (23), kurio užimama rinkos dalis sudaro 1–5 %.

(52)

Tad Islandijos finansų rinka yra aiškiai oligopolinė ir trys didžiausios įmonės kartu galėtų užimti dominuojančią padėtį rinkoje. Pasak Islandijos konkurencijos institucijos, esama didelių kliūčių norint įžengti į Islandijos bankų rinką. Tai kenkia konkurencijai. Esama kai kurių kliūčių vartotojams pakeisti banką. Islandijos valdžios institucijos taip pat pripažino, kad valiutų kursų rizika, susijusi su menka ir neprekiaujama Islandijos valiuta krona, dar labiau apribojo konkurenciją ir atbaidė užsienio bankus ir įmones, norinčius įžengti į Islandijos rinką.

(53)

Islandijos konkurencijos institucija pastaruoju metu didžiausią dėmesį skyrė konkrečiam klausimui, susijusiam su bankų operacijų IT infrastruktūra ir jų bendradarbiavimu šiuo atžvilgiu. Tai susiję su finansų įstaigoms bendrai priklausančiu IT paslaugų teikėju „Reiknistofa bankanna“ (Islandijos bankų duomenų centras, „RB“). Vertinant šį atvejį šis klausimas yra svarbus, ir jį kartu su kitais klausimais aptarė Institucija, Islandijos valdžios institucijos ir bankai.

(54)

„RB“ bendrai priklauso trims pagrindiniams Islandijos bankams, dviem taupomiesiems bankams, Islandijos taupomųjų bankų asociacijai ir trims pagrindiniams Islandijos mokėjimo kortelių tvarkytojams. „Landsbankinn“ priklauso 36,84 % „RB“ akcijų, „Íslandsbanki“ priklauso 29,48 %, o „Arion Bank“ – 18,7 %. Taigi trims komerciniams bankams bendrai priklauso 85,02 % „RB“ akcijų. „RB“ klientai yra savininkai, Islandijos centrinis bankas ir kitos finansų įstaigos, taip pat Vyriausybės bei valstybinės įmonės. Bankai šioje srityje daug bendradarbiauja, nes „RB“ yra sukūręs tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemą Islandijoje. Jis taip pat teikia keletą esminių bankininkystės priemonių, kurios skirtos daugeliui nuomininkų ir jomis naudojasi dauguma Islandijos bankų. Be to, „RB“ tvarko elektroninių sąskaitų faktūrų ir elektroninio mokėjimo sistemą, skirtą įmonėms ir vartotojams.

(55)

Pasak Islandijos konkurencijos institucijos, dėl 2008 m. įvykusio žlugimo mažesni bankai ir taupomieji bankai tapo ypač pažeidžiami. Mažesnėms finansų įmonėms šios reikalingos IT paslaugos buvo itin svarbios, nes jas galima vertinti kaip vieną iš kliūčių naujiems rinkos dalyviams įžengti į rinką. Didesnėms finansų įmonėms IT paslaugų platformą daugiausia suteikia „RB“, o taupomiesiems bankams ir mažesniems rinkos dalyviams ją suteikia „Teris“. Pastaraisiais metais uždarius daug mažų finansų įmonių „Teris“ neteko didelės dalies pajamų, todėl 2012 m. sausio mėn. ši įmonė pardavė „RB“ kai kurias savo IT priemones. Pasak „RB“ ir „Teris“, šiuo sandoriu, inter alia, siekta užtikrinti IT paslaugų teikimo mažesnėms finansų įmonėms tęstinumą.

(56)

Islandijos konkurencijos institucija tyrė du atvejus, susijusius su „RB“. Pirma, ar bendrą nuosavybę ir bankų bendradarbiavimą su kitomis finansų įmonėmis „RB“ forume reikėtų laikyti draudimo dėl ribojamosios veiklos pagal Islandijos konkurencijos įstatymo 10 straipsnį pažeidimu. Antra, „RB“ įvykdyto pagrindinio „Teris“ turto pirkimo suderinamumas vertinamas pagal to paties įstatymo nuostatas, taikomas įmonių sujungimui. Tačiau 2012 m. gegužės mėn. šie du klausimai buvo išspręsti, viena vertus, sudarius „RB“ ir jo savininkų susitarimą, kita vertus, su Islandijos konkurencijos institucija. (24)

(57)

Be pirmiau minėtų susirūpinimą keliančių klausimų, tiesiogiai susijusių su Islandijos finansų rinka, Islandijos konkurencijos institucija ypač pabrėžė būtinybę nedelsiant užbaigti veikiančių įmonių (25) pardavimą ir restruktūrizavimą. Daugelį veikiančių įmonių perėmė bankai (būdami šių įmonių kreditoriais) dėl per didelio įsiskolinimo po 2008 m. ekonomikos žlugimo. Pasak Islandijos konkurencijos institucijos, gali kilti interesų konfliktas, jei bankai tuo pat metu teiktų finansines paslaugas įmonėms ir savo įmonėms. Islandijos konkurencijos institucijos nuomone, tiesioginė ir netiesioginė bankų nuosavybė( (26)) yra labiausiai paplitusi ir pavojingiausia konkurencijos problema po finansų krizės, nes ji turi įtakos beveik visoms Islandijos įmonėms ir pramonei. Islandijos konkurencijos institucijos nuomone, greičiau restruktūrizavus įmones pagerėtų konkurencija finansų rinkoje. Jei bankams, kurie dalyvauja restruktūrizuojant savo verslo klientus, taikomi reikalavimai pateikti pranešimą pagal nacionalines įmonių susijungimo kontrolės nuostatas, tokiu atveju Islandijos konkurencijos institucija dažnai nustato sąlygas bankų nuosavybei. Tačiau rasti visapusį šios problemos sprendimą sudėtinga, nes ji iš esmės susijusi su dideliu Islandijos verslo sektoriaus įsiskolinimu.

(58)

Savo pasiūlyme Institucijai visi trys komerciniai bankai („Arion Bank“, „Íslandsbanki“ ir „Landsbankinn“) išreiškė nuomonę, kad jokių didelių konkurencijos sąlygų pasikeitimų, kurie turėtų kelti susirūpinimą, Islandijos finansų rinkoje neįvyko nuo 2008 m. rudens. Veiksminga konkurencija rinkoje vyko be jokių matomų trijų didžiausių dalyvių slaptų susitarimų. Tirdama rinkos konkurencijos sąlygas, Islandijos konkurencijos institucija neatsižvelgė į tam tikrus esminius veiksnius, pvz., kad užsienio bankai nuo seno ir vis dar aktyviai konkuruoja su Islandijos bankais dėl finansinių paslaugų teikimo didžiausiems klientams, pvz., eksportą vykdančioms įmonėms (žuvininkystės įmonėms, daug energijos vartojančioms pramonės šakoms ir kt.), taip pat dėl paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių veiklai vykdyti.

(59)

Tačiau šis požiūris prieštarauja Islandijos valdžios institucijų pasiūlyme išreikštai nuomonei, kuri išdėstyta pirmiau minėtoje ekonomikos reikalų ministro ataskaitoje Islandijos parlamentui, ir Islandijos konkurencijos institucijos nuomonei. Be to, kaip išdėstyta toliau, nepaisant kai kurių išlygų, susijusių su konkurencijos sąlygų analize, „Landsbankinn“ nusprendė priimti tam tikrus įsipareigojimus riboti konkurencijos iškreipimą, susijusį su konkrečiomis pagalbos priemonėmis. Šie įsipareigojimai nurodyti priede.

(60)

Kaip aprašyta pirmiau, „Landsbanki“ žlugo 2008 m. kartu su kitais dviem dideliais Islandijos komerciniais bankais – „Glitnir“ ir „Kaupthing“. Norėdamos užtikrinti šalies bankų sektoriaus veiklos tęstinumą, Islandijos valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių, ir, norėdamos atstatyti (buvusio) „Landsbanki“ veiklą, įkūrė ir kapitalizavo „New Landsbanki“ (dabar pervadintas „Landsbankinn“), kaip išsamiai aprašyta toliau.

(61)

Iki 2008 m. finansų krizės „Landsbanki“ buvo antras pagal dydį Islandijos bankas. 2008 m. antrojo ketvirčio pabaigoje jo balansas sudarė 3 970 mlrd. ISK, o jo pelnas iki mokesčių per pirmąją tų metų pusę buvo 31 milijardas ISK. Paskelbta banko verslo strategija (27) siekta padaryti iš vietos komercinio banko, veikiančio tik Islandijoje, į banką, kuris vykdytų „labai pelningą įmonių ir investicijų banko veiklą nuo Islandijos iki Europos ir vakaruose už Atlanto vandenyno“. 2000 m. „Landsbanki“ pradėjo veiklą užsienyje įsigijęs 70 % „Heritable Bank“ turto Londone ir per paskesnius metus labai augo įsigydamas ir kurdamas filialus užsienyje. Iki žlugimo bankas turėjo 7 pagrindines patronuojamąsias įmones Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vokietijoje ir pačioje Islandijoje. Jis taip pat turėjo filialus Jungtinėje Karalystėje (kurie dar turėjo biurus Nyderlanduose, Vokietijoje ir JAV), Kanadoje, Norvegijoje ir Suomijoje bei pardavimo biurą Honkonge.

(62)

„Landsbanki“ veiklos perėmėjas „Landsbankinn“ yra universalus bankas, teikiantis didelį finansinių paslaugų paketą asmenims, namų ūkiams, bendrovėms ir profesionaliems investuotojams Islandijoje. „Landsbankinn“ yra didžiausias Islandijos bankas. 2011 m. pabaigoje visas turtas sudarė 1 135 milijardus ISK, ir jame dirba 1 142 darbuotojai. Pagal restruktūrizavimo planą „Landsbankinn“ daugiausia veikia toliau nurodytose srityse.

(63)

Mažmeninės bankininkystės skyrius tvarko visas bendras paslaugas, kurios teikiamos asmenims, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šis banko skyrius yra didžiausias, jame dirba 520 darbuotojų, 410 iš jų dirba įvairiuose padaliniuose. Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, „Landsbankinn“ užimama rinkos dalis mažmeniniame sektoriuje sudaro [> 25] %.

(64)

Korporacinė bankininkystė susijusi su įmonėmis ir savivaldybėmis bei didesniais finansavimo projektais. Trys korporacinės bankininkystės skyriaus padaliniai sprendžia skolinimo klausimus: Pramonės, prekybos ir paslaugų, žvejybos ir jūros produktų, statybos ir bendrojo kredito valdymo. Skyriuje dirba 40 darbuotojų. Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, „Landsbankinn“ užimama rinkos dalis rinkos segmente sudaro [> 30] %.

(65)

Iždas prižiūri banko likvidumą ir finansavimą, valdo rinkos riziką, užsienio valiutos rinkos formavimą („FX“), pinigų rinką ir į biržos prekybos sąrašus įtrauktus vertybinius popierius. Rinkų skyrius tvarko užsienio valiutos pardavimus ir obligacijomis turimų vertybinių popierių maklerių paslaugas, turtą ir išvestines finansines priemones profesionaliems klientams.

(66)

Turto valdymą sudaro trys mažesni skyriai, t. y. trečiųjų šalių turto valdymas, privati bankininkystė ir konsultavimo finansų klausimais paslaugos.

(67)

Islandijos valdžios institucijos pateikė jau padarytų pagrindinių pakeitimų apžvalgą, kurią Institucija laiko svarbia jai atliekant dabartinį vertinimą.

(68)

Kaip nurodyta pirmiau, „Landsbanki“ verslo strategija buvo susijusi su tarptautine verslo plėtra, ir svarbiausia, ko bankas siekė nuo 2004 m. – augti tarptautinėse investicinės ir korporacinės bankininkystės rinkose, o didžiausią dėmesį skirti paslaugoms, kurios teikiamos mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 2005 m. Londone atidarytas filialas iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė finansinio sverto finansavimui ir turtu grindžiamoms paskoloms. Vėliau Kanadoje, Suomijoje ir Norvegijoje atidaryti filialai ir pardavimo biuras Honkonge iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė turtu pagrįstam skolinimui ir prekybos finansams. Šia strategija (28) siekta įvairinti paskolų portfelį konkrečiose šalyse ir sektoriuose. Dėl šios strategijos skolinimas ne Islandijos įmonėms sudarė dar didesnę banko operacijų dalį. Beveik pusė iš 2 644„Landsbanki“ ir jo patronuojamųjų įmonių darbuotojų 2008 m. rugsėjo mėn. dirbo už Islandijos ribų.

1 schema

Turto pasiskirstymas regionuose per 2008 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius

(69)

Analizuojant geografiniu požiūriu, 54 % viso turto (iš 3 970 mlrd. ISK per 2008 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius), kaip nurodyta pirmiau schemoje, buvo už Islandijos ribų. Be to, 41 % 2008 m. pirmąją pusę gautų pajamų buvo gauta Islandijoje, 34 % – Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, 6 % – Liuksemburge ir 15 % – kitose vietovėse.

(70)

Toliau pateiktoje schemoje matyti, kad per pirmąją 2008 m. pusę (naujausi turimi banko duomenys) didžiausioji „Landsbanki“ ikimokestinio pelno dalis – 31 milijardas ISK – buvo gauta iš investicinės bankininkystės ir korporacinės bankininkystės. Vėlesniais metais po banko privatizavimo (2002 m.) mažmeninės bankininkystės pelno iki mokesčių dalis stabiliai mažėjo.

2 schema

Turto pasiskirstymas verslo segmentuose per 2008 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius

(71)

Naujasis „Landsbankinn“ bankas visą dėmesį skiria veiklai Islandijoje. Jis neorientuotas į tarptautines rinkas, kaip jo pirmtakas, ir kitaip nei „Landsbanki“, kuris grindė augimą įvairaus finansavimo deriniu ir labai priklausė nuo pasaulyje parduodamų neužtikrintųjų obligacijų, priklauso daugiausia nuo indėlių kaip finansavimo bazės. Tai riboja „Landsbankinn“ galimybę augti.

(72)

Be to, padalijus užsienio ir šalies turtą, labai sumažėjo „Landsbankinn“ balanso dydis, palyginti su „Landsbanki“:

1 lentelė

„Landsbanki“ („LBI“) ir „Landsbankinn“ balansas

(73)

Kaip nurodyta pirmiau dviejuose svarbiausiuose turto punktuose, pradinis „Landsbankinn“ balansas sudarė tik apie 25 % „Landsbanki“ balanso 2008 m. birželio 30 d. 2011 m. pabaigoje „Landsbankinn“ visas turtas sudarė 1 135 milijardus ISK.

(74)

Kalbant apie darbuotojus – jų sumažėjo daugiau kaip 55 % (nuo 2 644 iki 1 142).

—

Įstatymas Nr. 125/2008 dėl leidimo skirti iždo išmokas dėl neįprastų finansų rinkos aplinkybių ir kt., bendrai vadinamas Nepaprastosios padėties įstatymu.

(75)

Nepaprastosios padėties įstatymu FPI buvo suteiktas įgaliojimas įsikišti „esant nepaprastoms sąlygoms“ ir prisiimti finansų įstaigų akcininkų susirinkimų ir valdybų susirinkimų įgaliojimus bei priimti sprendimus dėl disponavimo jų turtu ir įpareigojimais. FPI taip pat buvo suteikti įgaliojimai skirti akcininkų susirinkimų įgaliojimus turinčius pertvarkymų komitetus finansų įmonėms, kurias jie turėjo perimti. Uždarant instituciją, įstatymas suteikia pirmenybės statusą indėlių savininkų reikalavimams ir indėlių garantijų sistemoms. Įstatymu taip pat suteikiama teisė Islandijos finansų ministerijai steigti naujus bankus. Nepaprastosios padėties įstatyme pateikiami Įstatymo Nr. 161/2002 dėl finansų įmonių, Įstatymo Nr. 87/1998 dėl oficialiosios finansinės veiklos priežiūros, Įstatymo Nr. 98/1999 dėl indėlių garantijų ir kompensacijų investuotojams sistemos ir Įstatymo Nr. 44/1998 dėl būsto reikalų pakeitimai.

(76)

Islandijos valdžios institucijų įsikišimas po „Landsbanki“ žlugimo aprašytas pirmiau ir išsamiau išdėstytas sprendime pradėti procedūrą. Intervencijų esmė trumpai išdėstoma, kaip nurodyta toliau.

(77)

2008 m. spalio 7 d. FPI perėmė „Landsbanki“ kontrolę, ir 2008 m. spalio 9 d. vidaus įsipareigojimai ir (didžioji dalis) vidaus turto buvo perduoti „New Landsbanki“. Dėl šio perdavimo reikėjo kompensuoti buvusio banko turtą ir išmokėti kompensacijas kreditoriams, apskaičiavus skirtumo tarp turto ir įsipareigojimų dydį. Tačiau paaiškėjo, kad nustatyti šį skirtumą yra sudėtinga ir tam reikia daug laiko, todėl valstybė suteikė dalį pradinio kapitalo ir įsipareigojo esant būtinybei suteikti daugiau kapitalo. 2009 m. gruodžio 15 d. buvo sudarytas susitarimas tarp valstybės ir buvusio banko kreditorių, pagal kurį valstybei atiteko 81,33 % banko kapitalo (valstybės atlikta 121,225 mlrd. ISK injekcija), o „Landsbanki“ kreditoriai pasirašė 18,67 % naujųjų akcijų. Pagal valstybės ir kreditorių susitarimą kreditorių kompensacija už perduotą turtą daugiausia priklauso nuo neapibrėžtosios obligacijos, kaip aprašyta toliau. Institucija datą, kada buvo sudarytas susitarimas – 2009 m. gruodžio 15 d. – laiko žyma, nuo kurios prasidėjo 5 metų restruktūrizavimo laikotarpis, kuris tęsis iki 2014 m. gruodžio 15 d.

(78)

Tolesniame skirsnyje aprašomi tik tie valstybės intervencijos aspektai, kurie yra pagalbos priemonės, susijusios su pagal EEE susitarimo 61 straipsnį atliekamu įvertinimu.

(79)

Valstybė du kartus suteikė pirmojo lygio kapitalą – kartą, kai 2008 m. buvo įsteigtas „New Landsbanki“ bankas, ir dar kartą 2009 m., kai bankas buvo visiškai kapitalizuotas, sudarius susitarimą su buvusio banko kreditoriais.

(80)

Valstybė suteikė naujajam bankui 775 milijonus ISK (29) (5 milijonus EUR) grynaisiais kaip pradinį kapitalą. Taip pat įsipareigojo suteikti naujajam bankui iki 200 mlrd. ISK, kaip viso jo nuosavo kapitalo grąžą. Šis skaičius buvo apskaičiuotas kaip 10 % pradžioje įvertinto tikėtino pagal riziką įvertinto banko turto balanso dydžio ir oficialiai įtrauktas į 2009 m. valstybės biudžetą kaip Vyriausybės lėšos, skiriamos nepaprastajai padėčiai finansų rinkose spręsti. Šiuo kapitalo paskyrimu buvo siekiama suteikti atitinkamą banko veiksmingumo garantiją, kol su galutiniu jo kapitalo restruktūrizavimu susiję klausimai bus išspręsti, įskaitant jo pradinio balanso dydį, pagrįstą buvusiam bankui mokėtinos kompensacijos už perduotą turtą įvertinimu.

(81)

2009 m. liepos 20 d. Islandijos Vyriausybė paskelbė nustačiusi „Landsbankinn“ kapitalizavimo pagrindą ir susitarė dėl kompensavimo buvusiems bankams už grynąją perduoto turto vertę proceso. Taip pat paskelbė, kad valstybė kapitalizuos naująjį banką. Galutinis susitarimas dėl kapitalizavimo buvo sudarytas 2009 m. gruodžio 15 d. (galutinai susitarta dėl iš viso 150 mlrd. ISK, iš jų valstybė suteikė 121,225 mlrd. ISK), kada susitarta dėl kompensacijos kreditoriams už „Landsbankinn“ perduoto turto grynąją vertę ir įsipareigojimus. Kaip aprašyta pirmiau, FPI nustatytuose kapitalo reikalavimuose numatyta, kad „Landsbankinn“ turėtų turėti ne mažiau kaip 12 % pagrindinio pirmojo lygio kapitalo (30) ir dar 4 % antrojo lygio kapitalo, kaip pagal riziką įvertinto turto rodiklį. 2010 m. sausio 20 d. oficialiai kapitalizavus „Landsbankinn“ pagrindinis pirmojo lygio kapitalo rodiklis siekė maždaug 15 %. FPI laikinai leido netaikyti (bendro) 16 % reikalavimo pateikus priimtiną planą, kuriame išdėstyta, kaip bus surinkta visa suma. 2010 m. birželio mėn. bankas pranešė, kad pagrindinis jo pirmojo lygio kapitalas viršijo 16 %, ir remdamasi šiuo pranešimu FPI visam laikui panaikino reikalavimą, kad „Landsbankinn“ turėtų antrojo lygio kapitalą, jei jo pagrindinis pirmojo lygio kapitalas išlieka didesnis nei 16 %.

(82)

Šis susitarimas buvo sudarytas po ilgo ir sudėtingo derybų proceso, po kurio 2009 m. spalio 10 d. buvo sudarytas principinis susitarimas tarp ketinimų protokolo šalių ir 2009 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryti išsamesnių sąlygų dokumentų rinkiniai, susiję su skolos priemonėmis. Vėliau taip pat įvyko keletas susitikimų ir diskusijų tarp šalių, kurių metu buvo koreguojamos nustatytos sąlygos, ir tas nurodyta dokumentuose. Sudarytame susitarime numatyta trijų obligacijų, atitinkamai išreikštų eurais, svarais sterlingų ir JAV doleriais, emisija, turint sukauptą pirminę sumą, lygią 260 mlrd. ISK, ir numatyta, kad „Landsbanki“ (arba iš tikrųjų buvusio banko kreditoriai) iš pradžių (ir galimai taikinai) turės 18,67 % nuosavybės dalį „Landsbankinn“ banke. (31)

(83)

Be to, turėdamas omenyje didelį neapibrėžtumą dėl perduoto turto vertės, „Landsbankinn“ sutiko išleisti „Landsbanki“ bankui neapibrėžtąją obligaciją (susietą su jo akcinio kapitalo dalimi), kurios pagrindinė suma nebus nustatyta iki 2013 m. kovo 31 d. Nustačius pagrindinę neapibrėžtosios obligacijos sumą, visas „Landsbanki“ turimas akcijų paketas arba jo dalis gali būti perduota Islandijos Vyriausybei. (32)

(84)

Siekiant įvykdyti 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (33) ir 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (34) reikalavimus, Islandijoje buvo priimtas Įstatymas Nr. 98/1999 dėl indėlių garantijų ir investuotojų kompensavimo sistemos ir kartu įsteigtas Indėlininkų ir investuotojų garantijos fondas („TIF“). Fondas finansuojamas metiniais bankų įnašais, skaičiuojamais pagal visus to banko indėlius.

(85)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, be banko gelbėjimo priemonių, kurias Islandijos Vyriausybė priėmė 2008 m. rudenį, taip pat ketinama suteikti daugiau garantijų ir pasitikėjimo visuomenei dėl jų indėlių saugumo po ištikusios krizės. Tad jos suteikia papildomą valstybės paramą indėliams vidaus komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose, kurie nepatenka į Įstatymo Nr. 98/1999, kuriuo įgyvendinama Indėlių garantijos direktyva 94/19/EB ir Investuotojų kompensavimo direktyva 97/9/EB, taikymo sritį.

(86)

2008 m. spalio 6 d. Ministro Pirmininko tarnybos pareiškime nurodoma, kad „Islandijos Vyriausybė pabrėžia, jog indėliai šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose ir jų filialuose Islandijoje bus visiškai padengti“. (35) 2009 m. gruodžio mėn. šį pareiškimą dar kartą pakartojo dabartinis Ministras Pirmininkas. (36) Be to, jis minimas patikinimo laiške, kurį Islandijos Vyriausybė nusiuntė Tarptautiniam valiutos fondui (ir paskelbė Ekonomikos reikalų ministerijos ir TVF svetainėje) 2010 m. balandžio 7 d. (bei pakartotas kitame 2010 m. rugsėjo 13 d. patikinimo laiške). Laiške (kurį pasirašė Islandijos Ministras Pirmininkas, finansų ministras, ekonomikos reikalų ministras ir ICB valdytojas) sakoma, kad „šiuo metu ir toliau esame įsipareigoję visiškai apsaugoti indėlininkus, tačiau kai finansinis stabilumas bus užtikrintas, ketiname laipsniškai naikinti šią bendrąją garantiją.“ (37) Be to, 2011 m. biudžeto įstatymo projekto straipsnyje, susijusiame su valstybės garantijomis, pateikiama nuoroda į Islandijos Vyriausybės pareiškimo, kad indėliams Islandijos bankuose taikoma valstybės garantija, išnašą. (38)

(87)

Neseniai padarytas dabartinio ekonomikos reikalų ministro ir buvusio Ministro Pirmininko (2009–2011 m.) Steingrimuro Sigfussono pareiškimas Islandijos parlamento debatuose dėl Vyriausybės išlaidų, susijusių su „Landsbankinn“ banko atliekamu „SpKef“ banko perėmimu, taip pat patvirtina, kas pasakyta pirmiau. Pasak ministro, negalima pamiršti, kad šiuo klausimu 2012 m. rudenį valstybė padarė pareiškimą, kad visi indėliai taupomuosiuose bankuose ir komerciniuose bankuose bus saugūs ir apsaugoti. „Nuo tada visi darbai visada grindžiami juo (t. y. pareiškimu) ir, deja, tiesa, kad tai (t. y. „SpKef“ bankui mokėtini mokėjimai) bus viena iš didesnių tiesiogiai valstybės apmokėtų sąskaitų, kaip išlaidos už visų Sudurneso gyventojų indėlių draudimą... ir visų „SpKef“ klientų Vestfirdiro ir vakarinėse bei šiaurės vakarų vietovėse... Tikriausiai niekas nemanė, kad su šių vietovių indėlių savininkais bus elgiamasi kitaip, nei su kitais gyventojais, taigi šiuo atveju valstybė neturėjo didelio pasirinkimo“. (39)

(88)

Pasak Islandijos Vyriausybės, papildoma indėlių garantija bus panaikinta prieš visiškai panaikinant kapitalo kontrolės priemones, pasak Islandijos valdžios institucijų, šiuo metu tą numatoma padaryti 2013 m. pabaigoje.

(89)

2009 m. kovo mėn. Keblaviko taupomojo banko kapitalo pozicija sumažėjo ir nebesiekė įstatymuose reikalaujamo minimumo. Pasak Islandijos valdžios institucijų, tą iš dalies lėmė pirmiau aprašytos finansų sumaišties padarytas šalutinis poveikis, taip pat itin stiprus ekonominės krizės poveikis regionams, kuriuose veikė bankas.

(90)

Bankas suteikė taupomąsias sąskaitas ir paskolas mažmeniniams klientams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms. Taip pat jis pasiūlė turto valdymo ir vertybinių popierių maklerių paslaugas bei įprastas finansines paslaugas, kaip antai mokėjimo paslaugas, surinkimo paslaugas, banko paslaugas būsto asociacijoms, „premium“ bankininkystę, internetinę bankininkystę ir bankomatų paslaugas. Banko būstinė buvo įsikūrusi Keblavike ir veikė šešiolikoje filialų Sudurnese, Vestfirdire, Hvamstangi ir Olafsvike. Banko užimama rinkos dalis sudarė maždaug 3 %, skaičiuojant visus finansų įstaigų indėlius Islandijoje.

(91)

Kai kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėjo ir nebesiekė reikalaujamo minimumo, FPI pakartotinai pratęsė laikotarpį, per kurį bankas turėjo pertvarkyti savo finansus bendradarbiaudamas su kreditoriais ir padidinti kapitalo bazę iki 16 % minimumo. 2010 m. balandžio 21 d. suėjo galutinis terminas, iki kurio Keblaviko taupomasis bankas turėjo padidinti kapitalo bazę. 2010 m. balandžio 22 d. Keblaviko taupomasis bankas laišku informavo FPI, kad dalis taupomojo banko kreditorių atmetė finansų pertvarkymo pasiūlymus ir, atsižvelgdamas į tuo metu esamą banko padėtį, paprašė, kad FPI perimtų banko operacijas.

(92)

Kitą dieną finansų ministras įsteigė naują finansų įmonę „Spkef“, kuri perėmė Keblaviko taupomojo banko operacijas pagal FPI sprendimą. Indėliai, dalis kitų įsipareigojimų ir dauguma taupomojo banko turto buvo perduoti naujajai įmonei, kuri nedelsdama pradėjo veiklą.

(93)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, iš pradžių ketinta sugrąžinti „Spkef“ gyvybingumą atlikus kapitalo injekciją ir padaryti įmonę gyvybingą ir savarankišką. Tačiau 2011 m. vasario mėn. dar pablogėjus ekonomikos sąlygoms tuose rajonuose, kuriuose veikė „Spkef“, „Spkef“ vadybininkai ir valdyba apskaičiavo, kad indėlių ir turto atitinkamų verčių finansinis skirtumas yra 11,2 mlrd. ISK, o tai reiškia, kad trūksta 19,4 mlrd. ISK, kad būtų įvykdyti FPI kapitalo pakankamumo reikalavimai. Pasak Islandijos valdžios institucijų, šio skaičiavimo rezultatas buvo daug blogesnis nei ankstesni įvertinimai, todėl buvo apsvarstytos kitos, ne tokios brangios priemonės padėčiai gelbėti.

(94)

2011 m. kovo 5 d. buvo sudarytas susitarimas tarp „Landsbankinn“ ir Islandijos valdžios institucijų, pagal kurį „Spkef“ operacijos, turtas ir įsipareigojimai turi būti sujungti su „Landsbankinn“. Pasak Islandijos valdžios institucijų, šis būdas laikytas geriausiu siekiant apsaugoti finansinį stabilumą ir klientų, kreditorių bei Islandijos valstybės interesus, nes „Landsbankinn“ kapitalo pakankamumo rodiklis tapo pakankamas, kad jis galėtų perimti „Spkef“ ir nereikėtų papildomo valstybės įnašo. Islandijos valdžios institucijos teigia, kad bet kuriuo atveju buvo būtina kompensuoti neigiamą „Spkef“ turto poziciją (pagal indėlių įsipareigojimus) dėl indėlių garantijos. Tad „Landsbankinn“ ir Islandijos valstybės susitarime dėl perėmimo valstybė įsipareigojo kompensuoti neigiamą „Spkef“ turto poziciją. Buvo įtrauktas specialus mechanizmas šiam skirtumui – taip pat valstybės įpareigojimo mastui – nustatyti. Pagal jį, jei abi pusės nesutaria dėl vertinimo rezultato, ginčas perduodamas spręsti arbitražo komitetui.

(95)

Susitarimo šalys nesutarė dėl perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumo, todėl ši užduotis buvo pavesta pirmiau minėtam arbitražo komitetui. 2012 m. birželio 8 d. jis baigė darbą ir nusprendė, kad po „Spkef“ indėlių ir turto perėmimo „Landsbankinn“ priklauso 19,2 mlrd. ISK kompensacija. (40) Pasak Islandijos valdžios institucijų, atsiskaitymas bus įvykdytas iždo obligacijomis.

(96)

Kalbant apie „Sparisjodur Svarfdaela“, įvykiai iki 2011 m. balandžio mėn., rodantys įmonės finansinius sunkumus ir Islandijos valstybės įsikišimą, išdėstyti pirmiau minėtuose sprendimuose dėl taupomųjų bankų. Paskesnį „Landsbankinn“ atliktą įsigijimą Institucija aprašė ir patvirtino pirmiau minėtame „SpSv“ sprendime.

(97)

Islandijos Vyriausybė suteikė valstybės pagalbą „SpSv“ – 2011 m. balandžio mėn. suteikė subordinuotąją paskolą bei patenkino ICB reikalavimus dėl „SpSv“. Šie reikalavimai buvo paversti garantiniu kapitalu, perduotu Islandijos valstybinių finansinių investicijų bendrovei. Šios gelbėjimo priemonės buvo laikomos laikinai atitinkančiomis EEE susitarimo nuostatas, remiantis sprendimais dėl taupomųjų bankų pagal pateiktą „SpSv“ restruktūrizavimo planą. „Landsbankinn“ perėmė visą „SpSv“ turtą ir operacijas, kurios tą pačią dieną sudarė maždaug 0,311 % „Landsbankinn“ turto, tad Institucija vertina „Landsbankinn“ restruktūrizavimo planą, kaip susijungusio subjekto restruktūrizavimo planą.

(98)

2011 m. kovo 31 d. Islandijos valdžios institucijos pateikė „Landsbankinn“ restruktūrizavimo planą. Planas buvo pakeistas, atnaujintas ir grąžintas Islandijos valdžios institucijoms 2012 m. gegužės 23 d. (toliau – restruktūrizavimo planas).

(99)

Restruktūrizavimo plane sprendžiami esminiai gyvybingumo, naštos padalijimo ir konkurencijos iškreipimo apribojimo klausimai. Pagal restruktūrizavimo planą „Landsbankinn“ daugiausia dėmesio skirs pagrindiniam verslui ir namų ūkių bei įmonių paskolų portfelių restruktūrizavimui.

(100)

Kaip nurodyta pirmiau, Institucija mano, kad restruktūrizavimo laikotarpis tęsiasi iki 2014 m. gruodžio 15 d.

(101)

Islandijos valdžios institucijos ir bankas yra tos nuomonės, kad restruktūrizavus „Landsbankinn“ bus užtikrinta galimybė jam vėl tapti tvirtu, pakankamai lėšų turinčiu banku, kurio kapitalo pakankamumo rodikliai yra geri, ir galės toliau būti kredito realiajai ekonomikai teikėju. Remiantis restruktūrizavimo plane pateikta informacija ir raštiškais atsakymais į Institucijos klausimus, to bus pasiekta konkrečiais žingsniais:

(102)

Prieš išsamiau aprašant kiekvieną iš pirmiau nurodytų punktų, toliau trumpai išdėstomas banko požiūris į tai, kaip restruktūrizavimo plane sprendžiami trūkumai, turėję įtakos „Landsbanki“ žlugimui. Bankas teigia, kad, nors „Landsbankinn“ veikla pagrįsta „Landsbanki“ veikla šalies viduje, jis yra kitas bankas.

(103)

Islandijos valdžios institucijos teigia, kad iki bankų sistemos žlugimo „Landsbanki“ būdingi trūkumai išsamiai aptarti STK ataskaitoje, kaip aprašyta pirmiau. Be to, bankas pabrėžia, kad ypač blogas rizikos valdymas, per didelės galimybės rizikuoti, neįprastai artimas ryšys tarp savininkų ir didžiausių skolininkų, per didelis augimas per pernelyg trumpą laikotarpį, per maža patirtis pasaulinėse rinkose, negriežtos skolinimo taisyklės, nesamos tikrinimo ir kontrolės priemonės ir ydinga įmonių kultūra bei strategija buvo veiksniai, lėmę žlugimą. Jis taip pat teigia, kad 2008 m. rudenį „Landsbankinn“ pradėjus veiklą buvo atlikti svarbūs banko verslo modelio pakeitimai, ir kad įgyvendinant naują banko strategiją ir valdymą vadovautasi pirmiau minėtais veiksniais.

(104)

Be išvardytų daugelio priemonių, taikomų pertvarkant vidinį darbo procesą ir keičiant svarbiausius darbuotojus, pagrindiniai atlikti pakeitimai yra tokie: didesnis dėmesys vidaus operacijoms, ypač mažmeninei bankininkystei ir filialų tinklui, labai sumažinta investicinės bankininkystės veikla, didelis dėmesys paskolų portfelio restruktūrizavimui, pertvarkytas rizikos valdymas ir padidinta įmonių atsakomybės bei aukštų etikos standartų laikymosi svarba.

(105)

Taigi, nors „Landsbankinn“ kaip ir jo pirmtakas teikia plataus spektro finansines paslaugas Islandijos rinkoje, iki krizės ir po jos „Landsbankinn“ vykdomos bankininkystės skirtumai aiškiau matomai lyginant banko verslo pobūdį (procesai, procedūros, dokumentai, taisyklės ir reguliavimas), nei lyginant jo siūlomą Islandijoje paslaugų ir produktų spektrą.

(106)

Kaip nurodyta pirmiau, didžioji dalis „Landsbanki“ vidaus turto ir įsipareigojimų buvo perduota „Landsbankinn“ per 2008 m. spalio mėn. Po šios procedūros didžioji dalis didmeninės skolos liko „Landsbanki“ nuosavybė, todėl „Landsbankinn“ niekada nebuvo įsiskolinęs taip, kaip „Landsbanki“. Pagal restruktūrizavimo planą tai reiškia, kad banko įsiskolinimo mažinimo balanse klausimas buvo iš esmės išspręstas jau 2008 m. spalio mėn.

(107)

Dėl pritaikytų pirmiau aprašytų kapitalizavimo priemonių ir įvykių po banko įsteigimo, ypač perkainojus turtą (išsamiau aptarta toliau), „Landsbankinn“ pasiekė kapitalo pakankamumo rodiklius, kurie gerokai viršijo FPI nustatytus kapitalo reikalavimus. Kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo nuo 13,0 % 2008 m. pabaigoje iki 15,0 % 2009 m. pabaigoje, iki 19,5 % 2010 m. pabaigoje ir iki 21,4 % 2011 m. pabaigoje.

(108)

Pagal restruktūrizavimo planą numatoma, kad šis rodiklis toliau kils per restruktūrizavimo laikotarpį ir pasieks [> 20] % 2014 m. pabaigoje. Tad numatoma, kad „Landsbankinn“ gerokai viršys FPI kapitalo reikalavimus restruktūrizavimo laikotarpiu ir vėliau. […].

(109)

Numatoma, kad šiuo laikotarpiu balansas šiek tiek sumažės nuo maždaug 1 135 mlrd. ISK iki […] mlrd. ISK. Kalbant apie su balansu susijusį turtą, labai sumažės nuosavo kapitalo ir nuosavo kapitalo finansinių priemonių svarba, veikiausiai dėl numatomo veikiančių įmonių pardavimo. Taip pat numatoma, kad paskolų finansų įstaigoms skaičius sumažės maždaug […] % iki 2014 m. Kita vertus, pagal restruktūrizavimo planą paskolos klientams padidės apytikriai […] % iki maždaug […] mlrd. ISK.

(110)

Įsipareigojimų atžvilgiu indėlių svarba padidės (nuo esamų maždaug 444 mlrd. ISK iki […] mlrd. ISK), o užtikrintųjų paskolų ir įsipareigojimų finansų įstaigoms bei Islandijos centriniam bankui dalis sumažės.

(111)

Pagal restruktūrizavimo planą ir kaip nurodyta toliau 2 lentelėje, „Landsbankinn“ kapitalo grąža buvo gera nuo 2009 m.

2 lentelė

Praėjusių metų kapitalo grąža

Be to, restruktūrizavimo plane likusį restruktūrizavimo laikotarpį numatoma tokia kapitalo grąža, kaip nurodyta toliau (3 lentelė).

3 lentelė

Prognozuojama kapitalo grąža

(112)

Ši prognozė sudaryta remiantis išsamesniu finansų planu, kuris numatytas restruktūrizavimo plane:

(113)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, nuo „Landsbankinn“ įsteigimo jis veikia stabiliai dar ir dėl to, kad paskolų portfelio turtas, kurį bankas įsigijo iš „Landsbanki“, nuo to laiko buvo labai padidintas. Nors šiuos perkainojimo prieaugius iš dalies atsveria neapibrėžtoji obligacija, „diskontas“ buvo ir išliks svarbia banko pajamų dalimi, kol paskolų portfelis yra restruktūrizuojamas.

(114)

Pritardamos šiai nuomonei, Islandijos valdžios institucijos pateikė skaičiavimus (4 lentelė), kuriuose parodoma, kokie būtų metiniai rezultatai be diskonto ir kitų „nebūdingų straipsnių“.

4 lentelė

Nebūdingų straipsnių grynasis pelnas

(115)

Pagal šiuos duomenis bankas nuo 2010 m. ir vėliau vis tiek būtų turėjęs pelno, ir per likusį restruktūrizavimo laikotarpį jis turėtų pelno net jei diskontas nebūtų taikomas. (42)

(116)

Kalbant apie likvidumą, FPI reikalauja, kad pinigai arba piniginio pobūdžio turtas sudarytų 5 % pagal pareikalavimą išmokamų indėlių, o bankas pajėgtų atlaikyti 20 % staigų indėlių nutekėjimą. Be to, Islandijos centrinis bankas nustato kredito įstaigų likvidumo taisykles (43), pagal kurias kredito įstaigų likvidus turtas ir atsakomybės klasifikuojamos atsižvelgiant į tipą ir terminą bei priskirtus pagal riziką koeficientus. Kredito įstaigos privalo turėti likvidaus turto, viršijančio trijų mėnesių įsipareigojimus. Taisyklėse taip pat numatytas tam tikrų nepalankiausių sąlygų bandymas, pagal kurį įvairiems nuosavybės straipsniams taikomas diskontas, tačiau, viena vertus, laikoma, kad visi įsipareigojimai privalo būti išmokėti suėjus terminui, kita vertus, kad kitų įsipareigojimų, kaip antai indėlių, dalys privalo būti išmokėtos gavus skubų įspėjimą arba visai negavus įspėjimo. Pasak Islandijos valdžios institucijų, „Landsbankinn“ laikosi pirmiau nurodytų taisyklių. Iš tiesų pagal restruktūrizavimo planą šiuo metu jis turi 42,5 % likvidaus turto visiems indėliams užtikrinti.

(117)

Be to, anot Islandijos Vyriausybės, „Landsbankinn“ neseniai pakeitė likvidumo politiką, kad galėtų stebėti ir užtikrinti atitiktį Bazelio III susitarimo reikalavimams. Šiuo metu jo likvidumo padengimo rodiklis yra […] %.

(118)

Poveikis banko likvidumo pozicijai esant nepalankiausioms sąlygoms, kaip antai staigus kapitalo kontrolės priemonių panaikinimas, plačiau aptariamas toliau.

(119)

Iki 2008 m. finansų krizės banko privatūs ir verslo klientai buvo labai įsiskolinę. Pablogėjus ekonomikos padėčiai, o ypač kritus nekilnojamojo turto kainoms prasidėjus krizei, klientai staiga tapo per daug įsiskolinę ir nebegalėjo tvarkyti savo skolos, ir turėjo neigiamą nuosavą kapitalą. Be bendros grėsmės Islandijos ekonomikos gerovei, staigus banko paskolų portfelio mažėjimas tapo didžiausia grėsme banko gyvybingumui ateityje. Todėl privačių ir komercinių paskolų portfelių restruktūrizavimas (įsiskolinimo mažinimas), kaip parodyta restruktūrizavimo plane, tapo svarbiausiu spręstinu „Landsbankinn“ klausimu.

(120)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, „Landsbankinn“ parengė specialias skolos mažinimo programas ir bendradarbiavo su valstybe ir kitais bankai rengiant bendrąsias skolos mažinimo priemones (pvz., 110 % hipotekos koregavimas). (44)

(121)

Iki 2012 m. kovo 30 d. buvo atliktas daugiau kaip 75 % per daug įsiskolinusių įmonių, kurių įsipareigojimai bankui viršijo 100 mln. ISK, finansinis restruktūrizavimas ir restruktūrizuota daugiau kaip 75 % visos skolos. Restruktūrizavimo plane numatoma, kad iki 2012 m. pabaigos šis skaičius bus išaugęs iki 92 %. Be to, dauguma restruktūrizuotų paskolų jau yra veiksnios. Pavyzdžiui, tik 2,6 % visų jau restruktūrizuotų įmonių paskolų vertės vėluojama grąžinti ilgiau kaip 30 dienų.

(122)

Pasak Islandijos valdžios institucijų, „Landsbankinn“ finansavimo profilis yra gana gerai išskaidytas, ir trumpuoju arba vidutinio ilgumo laikotarpiu nenumatomas didelis refinansavimo poreikis. Dabar finansavimas paskirstytas maždaug taip: 10 % indėlių iš finansų įstaigų, 40 % indėlių iš klientų (iš jų 80 % yra išmokami pagal pareikalavimą ir 20 % yra iki 5 metų terminuoti indėliai), 30 % apdraustas skolinimasis, kurio terminas yra 2014–2018 m. ir 20 % nuosavas kapitalas.

(123)

Kaip nurodyta pirmiau, indėliai yra svarbiausias „Landsbankinn“ finansavimo šaltinis. Pagal restruktūrizavimo planą indėlių svarba dar padidės restruktūrizavimo laikotarpiu. Taip pat „Landsbankinn“ ketina padidinti terminuotųjų indėlių dalį, kad jie taptų „nelankstūs“.

(124)

Apdraustos paskolos liks svarbiu finansavimo šaltiniu. Taip pat tokia refinansavimo galimybė labiausiai tikėtina suėjus dabartinių apdraustų paskolų terminui, o neužtikrintoji obligacija nėra tikėtina „Landsbankinn“ galimybė trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu. Bankas ketina ateityje finansuoti ilgalaikį turtą, kaip antai hipotekas su užtikrintomis obligacijomis, ir ateityje tai gali sudaryti iki 5 % viso banko finansavimo. Tačiau nesitikima, kad tai bus įgyvendinta laikotarpiu, kuriuo vykdomas Institucijos pateiktas planas.

(125)

Pagal restruktūrizavimo planą „Landsbankinn“ ir toliau daugiausia dėmesio skiria veiksmingoms ir racionalizuotoms operacijoms, kad būtų galima atsverti infrastruktūros išlaidas, padidėjusias įdiegus griežtesnes reguliavimo priemones, padidinus apmokestinimą, ir padidėjus išlaidoms, susijusioms su restruktūrizavimo darbu.

(126)

Restruktūrizavimo plane numatoma, kad bendrosios veiklos sąnaudos sumažės […] % (atsižvelgiant į infliaciją), daugiausia dėl galimybės sujungti su banku „Spkef“ ir kitas patronuojamąsias įmones. Pasak „Landsbankinn“, ši aplinkybė sudaro galimybę sumažinti sąnaudas ypač, jei sumažinamas darbuotojų skaičius ([…] % visą darbo dieną dirbantys darbuotojai per kitus 3 metus). Be to, bankas teigia pradėjęs didelį projektą, skirtą „Landsbankinn“ paslaugų grandinei racionalizuoti. Galiausiai bankas įsipareigojo restruktūrizavimo laikotarpiu uždaryti […] filialus. Numatoma, kad dėl šių priemonių bei darbuotojų skaičiaus mažinimo išlaidų ir pajamų santykis sumažės nuo 57,2 % 2011 m. iki […] % 2014 m.

(127)

„Landsbankinn“ pranešė Institucijai, kad vienas iš jo prioritetinių klausimų yra rizikos valdymo praktikos gerinimas. Todėl „Landsbankinn“ įsteigė Rizikos valdymo skyrių. Skyrius prižiūri visą įprastą rizikos valdymą procesą, matuoja ir vertina rinkos riziką, likvidumo riziką, operacijų ir kredito riziką. Pasak „Landsbankinn“, rizikos valdymas labai pagerėjo naujojoje banko organizavimo struktūroje. Skyriuje dirba 44 darbuotojai.

(128)

Restruktūrizavimo plane Islandijos valdžios institucijos pateikė pagrindinį ir tris nepalankiausių sąlygų „Landsbankinn“ banko scenarijus, norėdamos įrodyti „Landsbankinn“ gebėjimą pasiekti ilgalaikį gyvybingumą ir jo atsparumą nepalankiems makroekonomikos įvykiams.

(129)

Kaip pirmiau aprašyta, restruktūrizavimo plane pateikiamas pagrindinis scenarijus. Pasak Islandijos valdžios institucijų, pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra tokie patys, kaip pateikiami ICB pagrindinėje būsimų metų prognozėje. Jie nurodyti toliau pateiktoje 5 lentelėje.

5 lentelė

Makroekonomikos prognozė, pagrindinis scenarijus

(130)

Restruktūrizavimo plane pateikiami 3 nepalankiausių sąlygų scenarijai – nedidelė recesija, tarptautinis ekonominis nuosmukis ir kronos nuvertėjimas, taip pat pateikiama šių scenarijų sudarymo metodika ir poveikis banko kapitalo pozicijai. Scenarijai parengti remiantis netikėtinų, bet vis dėlto galimų didelių pokyčių ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia bankas, aplinkybėmis. Pavyzdžiui, tarptautinio ekonomikos nuosmukio scenarijus pagrįstas galimu euro zonos žlugimu ir jo poveikiu Europos ekonomikai. Gauti šio scenarijaus makroekonominiai rodikliai pateikiami toliau.

6 lentelė

Tarptautinio ekonomikos nuosmukio scenarijaus makroekonominiai rodikliai

(131)

Atliekant nepalankiausių sąlygų bandymą, kurį pateikė „Landsbankinn“, taikyti skirtingi metodai, kuriais siekta šiuos 3 scenarijus perkelti į poveikio banko finansinėms ataskaitoms, paskolų nuostoliui ir ekonominiam kapitalui matavimo procesą. Toliau pateiktoje 3 schemoje pateikiamas pavyzdys, kaip nuostolis dėl įsipareigojimų nevykdymo yra susijęs su BVP rodikliais.

3 schema

BVP ir nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo ryšys

[Ryšio tarp nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo ir BVP diagrama

Vertės neatskleidžiamos siekiant išsaugoti profesinę paslaptį]

(132)

Pagrindinis dalykas, kuris nustatytas atlikus nepalankiausių sąlygų bandymą, yra tas, kad „Landsbankinn“ kapitalizuotas taip, jog bankas viršija ir vidinius, ir išorinius kapitalo pakankamumo rodiklio minimumo reikalavimus pagal visus scenarijus ir, kaip nurodoma restruktūrizavimo plane, iš tiesų turi […] % kapitalo perviršį.

(133)

Be to, „Landsbankinn“ restruktūrizavimo plane pateiktas banko likvidumo rodiklio tariamų nepalankiausių sąlygų bandymas. Tokiu atveju bankas mano, kad visi finansų įstaigų turimi indėliai būtų iš karto atsiimti, pvz., jei būtų pašalintos kapitalo kontrolės priemonės. Kaip nurodyta Islandijos valdžios institucijų pateiktoje informacijoje, net ir tokiu atveju „Landsbankinn“ likvidumo pozicija išliktų stipri, ypač dėl to, kad jis galėtų palyginti greitai likviduoti papildomą turtą, pavyzdžiui, savo Islandijos kronomis išreikštą hipotekos knygą (per skolinimo operacijas su Islandijos centriniu banku) ir tai nepadarytų akivaizdžiai žalingo poveikio balansui. Toliau pateiktoje 4 schemoje iliustruojamas šis scenarijus:

4 schema

Pagrindinė likvidumo pozicija visoms įstaigoms atsiėmus indėlius ir įvairių klientų indėlių atsiėmimas

[„Landsbankinn“ likvidumo pozicijos diagrama

Vertės neatskleidžiamos siekiant išsaugoti profesinę paslaptį]

(134)

Pagal šį skaičiavimą bankas galėtų atlaikyti papildomą […] % klientų indėlių atsiėmimą, ir jam nereikėtų pradėti likviduoti turto. Šis rezultatas rodo, kad banko pozicija yra gera ir jis pajėgus spręsti netikėtus likvidumo užtikrinimo sutrikimus.

(135)

Sprendime pradėti procedūrą Institucija pateikė preliminarią išvadą, kad Islandijos valstybės priemonės „Landsbankinn“ bankui kapitalizuoti, yra susijusi su valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnį. Be to, negalima paneigti, kad valstybės pagalba buvo suteikta suteikus neribotą indėlių garantiją. Sprendime pradėti procedūrą neaptariamos pagalbos priemonės, susijusios su „SpSv“ įsigijimu, kurias Institucija laikinai patvirtino sprendime dėl taupomųjų bankų. Institucija pateiks galutinę nuomonę apie šias priemones, kurios ir toliau turi įtakos esamam vertinimui šiame sprendime. Be to, su operacijų perkėlimu iš „Spkef“ į „Landsbankinn“ susijusios priemonės nebuvo aptartos sprendime pradėti procedūrą, todėl Institucija jas taip pat aptars toliau.

(136)

Dėl sprendime pradėti procedūrą įvertintų priemonių suderinamumo Institucija buvo tos nuomonės, kad galutinai apsispręsti galima tik remiantis restruktūrizavimo planu, kuris nebuvo pateiktas, kai Institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą 2010 m. gruodžio 15 d. Ypač dėl to, kad restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo „Landsbankinn“ įsteigimo ir vieniems metams nuo susitarimo su „Landsbanki“ kreditoriais sudarymo, Institucija išreiškė abejones dėl pagalbos suderinamumo.

(137)

Institucija buvusio banko kreditorių vardu gavo pareiškimą, kuriame jie pabrėžia, kad turėtų būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis ir nurodė galimai vėlesniu etapu atsiųsią daugiau pastabų.

(138)

Islandijos valdžios institucijos sutinka, kad priemonės, kurių imtasi steigiant „NBI“ (dabar –„Landsbankinn“), yra valstybės pagalba. Islandijos institucijų nuomone, vis dėlto priemonės yra suderinamos su veikiančiu EEE susitarimu remiantis susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktu, nes jos yra būtinos, proporcingos ir tinkamos rimtam Islandijos ekonomikos sutrikimui atitaisyti. Islandijos valdžios institucijų nuomone, pritaikytos priemonės visais atžvilgiais atitinka principus, kurie išdėstyti Institucijos valstybės pagalbos rekomendacijose, ir jose teigiama, kad pagalba yra būtina ir ribojama iki mažiausios būtinos sumos.

(139)

Be to, Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad buvę „Landsbanki“ akcininkai prarado visas akcijas ir negavo kompensacijos iš valstybės, ir kad pagalba gerai pritaikyta neigiamam šalutiniam poveikiui, kurį patiria konkurentai, sumažinti.

(140)

Dėl operacijų perkėlimo iš „Spkef“ į „Landsbankinn“ Islandijos valdžios institucijos pripažįsta, kad valstybės įsipareigojimas padengti perduoto turto trūkumą (palyginti su perduotų įsipareigojimų suma) yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, nors jos yra tos nuomonės, kad dėl susitarimo pobūdžio „Landsbankinn“ negali gauti tiesioginės finansinės naudos. Tačiau jos daro išvadą, kad ši priemonė sustiprintų „Landsbankinn“ poziciją, nes ji padidina jo klientų bazę ir gali sudaryti galimybes operacijoms racionalizuoti.

(141)

Šiaip ar taip, Islandijos valdžios institucijos yra tos nuomonės, kad pagalba atitinka susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas. Valstybė įnašas yra ribotas ir negali tiksliai padengti turto ir įsipareigojimų skirtumo, ir šį skirtumą nustato nepriklausomas komitetas, todėl jos teigia, kad pagalba yra ribota ir tik būtiniausia. Jos teigia, kad pagalba taip pat buvo proporcinga, nes „Landsbankinn“ buvo vienintelis bankas, tuo metu galėjęs perimti „Spkef“ operacijas, ir kad alternatyvos, kaip antai priverstinai FPI atliktas sujungimas, būtų sukėlę daugiau rūpesčių ir galėjo daugiau kainuoti valstybei.

(142)

Islandijos valdžios institucijos nemano, kad indėlių garantija yra valstybės pagalba.

(143)

Islandijos valdžios institucijos pateikė keletą įsipareigojimų, kurių dauguma susiję su konkurencijos iškreipimu, atsiradusiu dėl vertinamosios pagalbos, ir kurie išdėstyti priede.

(144)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kas nurodyta toliau:

„Išskyrus atvejus, kai šiame susitarime nustatyta kitaip, bet kokia EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš valstybės išteklių suteikta bet kokios formos pagalba, kuri iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, yra nesuderinama su šio susitarimo veikimu, jei ji daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“

(145)

Institucija įvertins šias priemones (45):

Pirmiau nurodytos priemonės toliau bendrai vadinamos „kapitalizavimo priemonėmis“. Institucija taip pat įvertins:

(146)

Institucija taip pat primena, kad laikinai patvirtintos „SpSv“, kuris dabar bus sujungtas su „Landsbankinn“, gelbėjimo priemonės yra valstybės pagalba, kurios galutinis suderinamumas priklauso nuo susijungusio subjekto gelbėjimo plano.

(147)

Kaip nurodyta Institucijos preliminarioje išvadoje, kuri pateikta sprendime pradėti procedūrą, akivaizdu, kad kapitalizavimo priemonės finansuojamos iš valstybės išteklių, kuriuos teikia Islandijos Iždas. „Spkef“ sandorio atžvilgiu valstybė prisiėmė riziką, kad „Spkef“ turto gali nepakakti perduotiems „Spkef“ įsipareigojimams (indėliams) padengti. Iš esmės ji užtikrino padengsianti trūkumą, ir tokiu būdu (galimai) būtų perduoti valstybės ištekliai. Kaip nurodyta pirmiau, neseniai arbitražo komitetas priėmė sprendimą, kad valstybė turi sumokėti „Landsbankinn“ 19,2 mlrd. ISK. Tad ši priemonė akivaizdžiai susijusi su valstybės išteklių perdavimu.

(148)

Institucija nuo pradžių pabrėžia, kad jos vertinimas indėlių garantijos atžvilgiu yra ribotas ir sietinas tik su papildoma indėlių garantija, kuri aprašyta pirmiau, ir iš esmės ją sudaro Islandijos Vyriausybės pareiškimai, kad indėliai šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose ir jų filialuose Islandijoje bus visiškai padengti.

(149)

Šis vertinimas neprieštarauja Institucijos nuomonei dėl Įstatymo Nr. 98/1999 ir Islandijos Vyriausybės bei Indėlininkų ir investuotojų garantijos fondo veiksmų krizės metu suderinamumo su EEE teisės aktais, ypač su Direktyva 94/19/EB. Dėl direktyvų 97/9/EB ir 94/19/EB įgyvendinimo Institucija yra tos nuomonės, kad šios priemonės iš dalies yra valstybės pagalba, valstybės išteklių naudojimas siekiant įvykdyti įpareigojimus pagal EEE teisės aktus apskritai nekeltų susirūpinimo dėl taikomo EEE susitarimo 61 straipsnio. Todėl šis sprendimas nesusijęs su tomis priemonėmis.

(150)

Institucija sprendime pradėti procedūrą nurodė toliau tirsianti, ar pirmiau aprašyti Islandijos valstybės pareiškimai yra pakankamai tikslūs, tvirti, besąlyginiai ir teisiškai privalomi, kaip antai įsipareigojimai valstybės ištekliais (46). Įvertindama, ar šių kriterijų laikomasi, Institucija pažymi, kad šie pareiškimai yra neatšaukiamas įsipareigojimas viešaisiais ištekliais, tą įrodo didžiausios Islandijos valstybės pastangos apsaugoti indėlininkus: ji ne tik pakeitė nemokių subjektų indėlininkų pirmenybės tvarką (kuri nebūtų susijusi su naudojamais valstybės ištekliais), bet ir aiškiai parodė, neleisianti indėlininkams patirti jokių nuostolių. Be to, Vyriausybės bendroji garantija, teikiama visiems indėliams šalies komerciniuose ir taupomuosiuose bankuose yra kitokia, nei bet kokia indėlių garantijos sistema, kuri pagrįsta EEE įstatymais, nes apsauga taikoma neribojat sumos ir bankai niekaip finansiškai neprisideda ir nepasipelno iš šios priemonės.

(151)

Kad Islandijos Vyriausybė suvokia savo pareikštą įsipareigojimą, rodo valstybės intervencija į finansų sektorių, kuri vyksta nuo 2008 m. spalio mėn. ir kurią skatina noras vykdyti šį pareiškimą. Šiai intervencijai priskiriamos ir priemonės dengti finansų įmonių indėlius, kaip antai trijų komercinių bankų įsteigimas, „SPRON“ indėlių perdavimas „Arion Bank“, „Straumur“ indėlių perdavimas „Íslandsbanki“, ICB perimti „Sparisjódabanki Íslands“ 5 taupomųjų bankų indėliai, indėlių perkėlimas iš „Byr“ taupomojo banko į „Byr hf“, indėlių perkėlimas iš Keblaviko taupomojo banko į „SpKef“ ir valstybės atsakomybės prisiėmimas už „SpKef“ indėlius įvykus priverstiniam susijungimui su „Landsbankinn“.

(152)

Iš tiesų Islandijos valdžios institucijos keletu valstybės pagalbos atvejų, kuriuos šiuo metu nagrinėja Institucija, o kai kurie iš jų buvo paminėti pirmiau, teigė, kad atitinkama pasirinkta priemonė buvo mažiausiai finansiškai apsunkinanti Islandijos valstybę galimybė, kad būtų galima įvykdyti pasižadėjimą visiškai apsaugoti indėlininkus.

(153)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija yra tos nuomonės, kad turima teisiškai privaloma, tiksli, besąlyginė ir tvirta priemonė. Todėl, remdamasi šia nuostata, Institucija daro išvadą, kad Islandijos valstybės pareiškimai, jog indėliai yra visiškai apsaugoti, yra įsipareigojimas valstybės ištekliais pagal EEE susitarimo 61 straipsnį.

(154)

Pirma, pagalbos priemonės privalo suteikti naujajam bankui lengvatas, kuriomis jis atleidžiamas nuo mokesčių, kurie paprastai mokami iš jo biudžeto. Institucija, remdamasi preliminaria išvada, kurią padarė sprendime pradėti procedūrą, toliau yra tos nuomonės, kad kiekviena kapitalizavimo priemonė suteikia „Landsbankinn“ pranašumą, nes suteiktas kapitalas nebūtų prieinamas bankui be valstybės įsikišimo.

(155)

Nustatydama, ar investicija į įmonę, pvz., taikant kapitalo injekciją, yra pranašumas, Institucija taiko rinkos ekonomikos investuotojų principą ir vertina, ar privatus investuotojas, kurio dydis palygintinas su įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios viešosios įstaigos dydžiu, būtų daręs tokią investiciją. (47) Nuo finansų krizės pradžios, Europos Komisija (daugeliu atveju nuo finansų krizės pradžios (48) ir Institucija (49) laikosi to paties požiūrio, kad valstybės bankų kapitalo restruktūrizavimas prilygsta valstybės pagalbai, kilus tokiai sumaiščiai ir vyraujant netikrumui, kurie būdingi finansų rinkoms nuo 2008 m. rudens. Šis bendras požiūris ypač taikomas 2008 m. ir 2009 m. Islandijos finansų rinkoms, kai žlugo visa sistema. Todėl Institucija mano, kad kapitalizavimo priemonės suteikia „Landsbankinn“ pranašumą, nežiūrint galutinio mažos akcijų dalies perdavimo kreditoriams (daugiausia privačiojo sektoriaus). Kapitalizuojant „Landsbankinn“, privačiajam sektoriui leido dalyvauti tik buvusio banko kreditoriai, kurie tik siekia sumažinti savo nuostolius. (50) Be to, dėl pirmiau aprašyto neapibrėžtosios obligacijos mechanizmo negalima manyti, kad jie investavo tokiomis pat sąlygomis, kaip valstybė.

(156)

Dėl „Spkef“ sandorio Institucija pažymi, kad juo siekta suteikti „Landsbankinn“ kompensaciją, kuria padengiamas tik skirtumas tarp perduoto turto ir įsipareigojimų. Be to, mechanizmu šiam skirtumui nustatyti, pasitelkus nepriklausomą arbitražo komitetą kaip galutinį teisėją, buvo užtikrintas visiškas šio proceso objektyvumas. Tačiau visa „Spkef“ turto, kurio vertė mažesnė nei perduoti indėliai, rizika ir įpareigojimas atlyginti bet kokį galimą trūkumą buvo priskirti valstybei. Taigi „Landsbankinn“ turėjo galimybę įgyti prestižą ir papildomų rinkos dalių, neprisiimdamas jokios rizikos. Institucija daro išvadą, kad tai yra pranašumas.

(157)

Galiausiai Institucija taip pat turi įvertinti, ar papildoma indėlių garantija „Landsbankinn“ ir Islandijos bankams yra bendrai suteikiamas pranašumas. Šiuo klausimu Institucija pažymi, kad kai Islandijos valdžios institucijos pirmą kartą pareiškė, jog indėliams bus suteikta garantija, nebuvo visiškai aišku, kaip ši garantija veiks praktiškai, ypač kokį poveikį tokia intervencija turės žlungančiam bankui. Šiandien matyti, kad tokiam bankui būtų leidžiama žlugti, bet Islandijos valstybė, pavyzdžiui, perduodama indėlius kitam bankui ir padengdama turto trūkumą, užtikrintų, kad indėliai būtų visiškai išmokėti ir indėlininkai visada galėtų naudotis visa savo indėlių suma.

(158)

Institucija yra tos nuomonės, kad būdas, kaip valstybė vykdytų neribotos šalies indėlių garantijos įsipareigojimus, yra antraeilės svarbos klausimas. Svarbu tai, kad ji prisiėmė įpareigojimą neribotai kištis, jei bankas neišmokėtų indėlių.

(159)

Institucijos nuomone, ši neribota garantija palanki „Landsbankinn“ bankui: pirma, taip suteikiamas vertingas konkurencinis pranašumas – neribota valstybės garantija, ir taip sudaroma svarbi apsaugos sistema, t. y. pranašumas prieš alternatyvias investavimo galimybes ir tiekėjus. Tą rodo pavyzdys, neseniai pateiktas ekonomikos reikalų ministro ataskaitoje, kurioje rašoma: „Islandijos finansų įmonės šiuo metu veikia saugioje aplinkoje, kurioje taikomos kapitalo kontrolės priemonės ir visapusės indėlių garantijos. Esant tokioms sąlygoms, banko indėliai iš esmės yra vienintelė saugi galimybė Islandijoje santaupų turintiems asmenims“. (51)

(160)

Antra, atrodo aišku, kad jei tokios garantijos nebūtų, „Landsbankinn“ bankas lengviau nukentėtų nuo masinio indėlių atsiėmimo, kaip nutiko jo pirmtakams (52). Todėl tikėtina, kad bankui būtų tekę mokėti didesnes palūkanų normas (rizikai kompensuoti), siekiant pritraukti ar net paprasčiausiai išlaikyti tokį pat indėlių kiekį. Taigi, Institucija daro išvadą, kad indėlių garantija suteikia bankui pranašumą.

(161)

Antra, pagalbos priemonė privalo būti atranki ir teikiama pagal pirmenybę „tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai“. Kapitalizavimo priemonės ir „Spkef“ sandoris yra atrankios priemonės, nes jos naudingos tik „Landsbankinn“.

(162)

Be to, valstybės parama gali būti atranki net esant tokioms aplinkybėms, kuriomis vienas arba daugiau ekonomikos sektorių gauna naudą, o kiti jos negauna, todėl Institucija mano, kad valstybės garantija indėliams, kuri naudinga Islandijos bankų sektoriui, yra iš esmės atranki. Ši išvada taip pat daroma remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, pagal kurias bankams teikiama pirmenybė prieš kitas įmones, siūlančias pinigų taupymo ir investavimo galimybes.

(163)

Priemonės sustiprina „Landsbankinn“ poziciją, palyginti su konkurentais (arba potencialiais konkurentais) Islandijoje ir kitose EEE valstybėse. „Landsbankinn“ yra įmonė, veikianti finansų rinkose, kaip aprašyta pirmiau, kurios atviros tarptautinei konkurencijai EEE erdvėje. Nors Islandijos finansų rinkos šiuo metu yra gana izoliuotos, ypač dėl kapitalo kontrolės priemonių, tarpvalstybinė prekyba vyksta (ir vis dar turi potencialą) ir ji išaugs, kai tik bus panaikintos kapitalo kontrolės priemonės. Todėl į visas vertinamas priemones privaloma žiūrėti kaip į iškreipiančias konkurenciją ir veikiančias prekybą tarp EEE susitarimą pasirašiusių šalių. (53)

(164)

Taigi, Institucija daro išvadą, kad Islandijos valstybės pritaikytos priemonės naujajam bankui kapitalizuoti, indėlių garantija ir „Spkef“ sandoris yra susiję su valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį. Institucija primena, kad ji padarė tokią pat išvadą dėl „SpSv“ suteiktų kapitalizavimo priemonių sprendimuose dėl taupomųjų bankų.

(165)

Pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai turi būti pranešta, duodant jai pakankamai laiko pastaboms pateikti, apie bet kokius planus suteikti arba pakeisti pagalbą (…). Susijusios valstybės netaiko pasiūlytų priemonių, kol nėra atlikta procedūra ir pasiektas galutinis sprendimas“.

(166)

Islandijos valdžios institucijos nepranešė Institucijai apie į sprendimą pradėti procedūrą įtrauktas pagalbos priemones, prieš jas įgyvendinant. Tas pat taikoma ir „Spkef“ sandoriui, todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos nevykdė savo įpareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Dėl šios priežasties šių priemonių suteikimas buvo neteisėtas.

(167)

Pirminėje pastaboje Institucija pažymi, kad „Landsbankinn“ yra naujas 2008 m. įsteigtas juridinis subjektas, tačiau veiklos šalies viduje atžvilgiu jis akivaizdžiai veikia kaip „Landsbanki“ ekonominės veiklos perėmėjas, nes šiuos du subjektus sieja ekonominis tęstinumas. Iš tiesų Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad panašiais senojo ir naujojo banko pavadinimais norima sudaryti galimybę „Landsbankinn“ pasinaudoti prestižu, kuris Islandijoje vis dar siejamas su „Landsbanki“. Ši ekonominė veikla, kurią „Landsbankinn“ vykdo nuo 2008 m. rudens, negalėjo būti tęsiama be pagalbos, todėl Institucija laiko banką įmone, patiriančia sunkumų.

(168)

Be to, vertinamosios priemonės taip pat yra gelbėjimo ir restruktūrizavimo priemonės. Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, Institucija veikiausiai būtų laikinai pritarusi priemonėms, kaip suderinamai sanavimo pagalbai, jeigu jai būtų pranešta prieš jas pritaikant ir iki suformuojant apie jas galutinę, restruktūrizavimo planu pagrįstą nuomonę. Tačiau laiku negavusi pranešimo Institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą ir pareikalavo pateikti restruktūrizavimo planą. Kaip nurodyta pirmiau, galutinis šių priemonių suderinamumas priklauso nuo to, ar restruktūrizavimo planas atitinka Institucijos taikomų valstybės pagalbos rekomendacijų sunkumus patiriančioms įmonėms kriterijus.

(169)

Nors valstybės pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip antai „Landsbankinn“, paprastai vertinama pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte leidžiama suteikti valstybės pagalbą, skirtą „kurios nors valstybės narės ar ELPA valstybės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Kaip nurodyta Bankų gairių 8 dalyje (54), Institucija dar kartą patvirtina, remdamasi teismų praktika ir Europos Komisijos sprendimų priėmimo tvarka, kad EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktui reikia taikyti siaurą aiškinimą, ką galima laikyti rimtu ELPA valstybės ekonomikos sutrikimu.

(170)

Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kaip išsamiai išdėstyta pirmiau, kad 2008 m. spalio mėn. Islandijos finansų sistemą ištiko sistemos krizė, kuri lėmė didžiausių jos bankų ir didžiausių taupomųjų bankų žlugimą, įvykusį vos per kelias dienas. Bendra žlugusių finansų įstaigų rinkos dalis viršijo 90 % daugelyje Islandijos finansų rinkos segmentų. Sunkumus padidino žlugęs pasitikėjimas šalies valiuta. Finansų krizė labai stipriai paveikė Islandijos realiąją ekonomiką. Nors nuo krizės pradžios praėjo daugiau kaip treji metai, Islandijos finansų sistema vis dar yra pažeidžiama. Nors padėtis labai pagerėjo nuo 2008 m., akivaizdu, kad tuo metu, kai priemonės buvo pritaikytos, jos buvo skirtos rimtam Islandijos ekonomikos sutrikimui atitaisyti.

(171)

Todėl manoma, kad šiuo atveju taikomas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas.

(172)

Institucijos valstybės pagalbos rekomendacijose dėl gyvybingumo sugrąžinimo ir restruktūrizavimo priemonių finansų sektoriuje dabartinės krizės metu pagal valstybės pagalbos taisykles įvertinimo (55) (toliau – Restruktūrizavimo rekomendacijos) nustatomos valstybės pagalbos taisyklės, kurios taikomos restruktūrizuojant finansų įstaigas dabartinės krizės metu. Pagal Restruktūrizavimo rekomendacijas, kad būtų įvykdytos EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatos, restruktūrizuojant finansų įstaigą dabartinės finansų krizės kontekste turi būti:

(173)

Taigi Institucija, remdamasi pateiktu „Landsbankinn“ restruktūrizavimo planu, toliau įvertins, ar šie kriterijai vykdomi ir ar pirmiau aprašytos pagalbos priemonės yra suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(174)

Atstatyti ilgalaikį restruktūrizavimo pagalbos gavėjo gyvybingumą yra pagrindinis tokios pagalbos tikslas, o įvertinimas, ar to bus pasiekta taikant šią restruktūrizavimo pagalbą, yra svarbus nustatant jos suderinamumą.

(175)

Kaip minėta pirmiau, sumaištis Islandijos ekonomikoje 2008 m. rudens pradžioje, taikomos nepaprastosios priemonės, kaip antai kapitalo kontrolės priemonės, besivystanti reguliuojama aplinka ir vis dar neaiški makroekonominė prognozė sunkina banko veiklą, norint, kad jis dirbtų pelningai ir užtikrintų ilgalaikį gyvybingumą. Institucija nuo pradžių pabrėžia, kad šias aplinkybes reikia turėti omenyje atliekant toliau nurodytą įvertinimą.

(176)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 2 skirsnyje nurodyta, kad EEE valstybė turėtų pateikti visapusį ir išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame pateikiama visa informacija apie verslo modelį ir kuriuo atstatomas ilgalaikis banko gyvybingumas. Restruktūrizavimo rekomendacijų 10 dalyje reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų nustatytos banko sunkumų priežastys ir banko silpnosios vietos, ir būtų nurodyta, kaip pasiūlytomis restruktūrizavimo priemonėmis bus pašalintos esminės banko problemos.

(177)

„Landsbanki“ sunkumų priežastys, kaip aprašyta pirmiau, yra išdėstytos restruktūrizavimo plane, taip pat STK ataskaitoje. Tarp pagrindinių banko lygmenyje nustatytų priežasčių pastarojoje ataskaitoje blogas rizikos valdymas, per didelės galimybės rizikuoti, nepaprastai artimas ryšys tarp savininkų ir didžiausių skolininkų, per didelis augimas per per daug trumpą laikotarpį, per maža patirtis pasaulinėse rinkose, negriežtos skolinimo taisyklės, nesamos vidinės tikrinimo ir kontrolės priemonės ir ydinga įmonių kultūra bei strategija nurodyti, kaip žlugimą lėmę veiksniai. Taip pat bankas buvo labai priklausomas nuo didmeninio finansavimo ir turėjo gauti didelę indėlių sumą užsienyje, kad galėtų finansuoti savo operacijas. Tai pablogino jau esamą valiutos disbalansą.

(178)

Institucijos nuomone, „Landsbanki“ nesėkmę ir Islandijos finansų pramonės žlugimą taip pat lėmė keletas Islandijai būdingų veiksnių, susijusių su nedideliu jos dydžiu ir reguliavimo bei priežiūros trūkumais, kuriuos pabrėžė STK. Todėl ilgalaikis „Landsbankinn“ gyvybingumas, kaip ir bet kurio kito Islandijos banko, priklauso nuo to, ar tie priežiūros ir reguliavimo trūkumai yra pašalinti.

(179)

Kaip paaiškinta priede, šiuo požiūriu Institucija teigiamai vertina reguliavimo ir priežiūros sistemos pakeitimus, kuriuos padarė Islandijos valdžios institucijos.

(180)

Pirma, išplėsti FPI įgaliojimai, inter alia, suteikus naujų įpareigojimų, susijusių su didelėmis atskiromis pozicijomis ir su jomis susijusia rizika, Institucijos nuomone, taip pašalinamas vienas veiksnių, lėmusių finansų žlugimą.

(181)

Antra, laikinai aukštais kapitalo pakankamumo reikalavimais bei įvairiomis nuostatomis, susijusiomis su turto įkeitimo lygiu, ypač draudimu teikti kreditą įkeičiant savąsias akcijas, siekiama užtikrinti, kad Islandijos bankai negalėtų vėl veikti esant silpnai kapitalo pozicijai. Institucijos nuomone, šios priemonės pagerins Islandijos bankų atsparumą.

(182)

Trečia, įgyvendintos įvairios priemonės, susijusios su direktorių ir valdybos narių tinkamumu, taip pat jų atlyginimu. Be to, skolinimui susijusioms šalims (kaip antai savininkams) pritaikytos griežtesnės taisyklės ir FPI dabar gali uždrausti bankui vykdyti konkrečią veiklą. Taip pat pakeistos išorinės ir vidinės apskaitos taisyklės. Pavyzdžiui, sutrumpintas laikotarpis, kuriuo nepriklausomas apskaitininkas gali dirbti tam pačiam bankui. Institucija teigiamai vertina šias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią įvykių pasikartojimui, kaip susijusias su savininkais bei aukštais vykdomosios valdžios pareigūnais. Be to, šios priemonės padidina išorinę rizikos stebėseną, ir visa tai mažina grėsmę banko gyvybingumui.

(183)

Ketvirta, pasak Islandijos valdžios institucijų, sudaryti jau minėtą galimybę FPI riboti bankų veiklą taip pat paskatino didelio masto indėlių priėmimas Islandijos bankuose iki krizės. Be to, naujosios likvidumo ir užsienio valiutos balanso taisyklės (56), Institucijos nuomone, taip pat sudaro tam tikrus apribojimus, susijusius su bankų galimybe pritraukti neproporcingai dideles užsienio indėlių sumas, jei tai gali padaryti banko verslą trapesnį ir pažeidžiamesnį dėl užsienio valiutos keitimo ir likvidumo rizikos. Institucija palankiai vertina Islandijos valdžios institucijų reakciją į šio pobūdžio reguliavimo priemonių nesėkmę.

(184)

Kalbant apie restruktūrizavimo planą ir priemones banko lygmenyje, „Landsbankinn“ iš esmės grįžo prie tradiciškesnės bankininkystės modelio ir sutelkė dėmesį į jam svarbiausią stiprią šalies mažmeninę ir korporacinę bankininkystę, kuri daugiausia bus finansuojama iš šalies klientų indėlių.

(185)

Kaip nurodyta pirmiau, palyginti su pirmtaku „Landsbankinn“ nuo įsteigimo momento buvo kur kas mažiau įsiskolinęs. Didžioji dalis didmeninės skolos liko „Landsbanki“ nuosavybe, todėl pagal restruktūrizavimo planą jis nepriklausys nuo refinansavimo iš neužtikrintųjų obligacijų emisijos tarptautinėse rinkose, kuri dabartinėmis aplinkybėmis būtų sudėtinga galimybė.

(186)

Iš tiesų paaiškėjo, kad refinansavimo priklausomybė nuo didmeninių rinkų ir vėliau nuo užsienio indėlių buvo viena pagrindinių „Landsbanki“ žlugimo priežasčių. „Landsbankinn“ finansavimas iki šiol daugiausia grįstas indėliais ir nuosavu kapitalu (daugiau kaip 70 %), o restruktūrizavimo plane numatytas nedidelis visų įsipareigojimų indėlių dalies padidėjimas. Restruktūrizavimo plane matyti, kad restruktūrizavimo laikotarpiu […] nebus didelio refinansavimo poreikio, o Institucija palankiai vertina tai, kad prielaidose, kuriomis grindžiama finansavimo prognozė, nenumatytas nei sėkmingas grįžimas į tarptautines rinkas dėl neužtikrintosios skolos, nei mažiau rizikinga užtikrintųjų obligacijų emisija.

(187)

Dėl pirmiau minėtos galimybės sėkmingai išleisti neužtikrintąsias obligacijas bankas teigia, kad šiuo metu nedidelis investuotojų susidomėjimas tokia skola galėtų vėl padidėti, kai neribota indėlių garantija – ypač indėlių pirmenybė – bus panaikinta, nes ji šiuo metu mažina kitų skolos formų patrauklumą.

(188)

Remdamasi Islandijos valdžios institucijų pateiktais faktais Institucija mano, kad banko finansavimo padėtis bus tvirta iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. Atsižvelgdama į netikrumą, susijusį su indėlių garantija ir kapitalo kontrolės priemonėmis, taip pat į nevienareikšmę būsimą (Vyriausybės) skolos rinkų plėtrą, ji negali daryti nustatyti, ar ilgalaikė „Landsbankinn“ finansavimo strategija galiausiai bus įgyvendinta kaip numatyta. Tačiau restruktūrizavimo laikotarpiu esant stabilaus finansavimo perspektyvoms, ypač didelei priklausomybei nuo indėlių ir nuosavo kapitalo, o didelei tų skolos tipų daliai priklausant nuo balanso, Institucija sutinka, kad nedideli finansavimo strategijos pokyčiai nekels grėsmės banko gyvybingumui.

(189)

Kalbant apie turtą, susijusį su balansu, dauguma rizikingų tarptautinių lėšų taip pat buvo „Landsbanki“ nuosavybė. Todėl balansas sumažėjo maždaug 75 %. Taigi svarbiausia „Landsbanki“ verslo modelio silpnoji vieta – priklausomybė nuo rizikingų tarptautinio lėšų ir ypač didelė priklausomybė nuo investicinės bankininkystės pelno (43 % pelno iki krizės) neatlikus tinkamo rizikos įvertinimo ir neturint pakankamai rinkos žinių – buvo pašalinta. Institucija pritaria sprendimui, kad pagal restruktūrizavimo planą bankas nevykdys panašaus verslo ateityje ir daugiausia dėmesio skirs tradiciniam pagrindiniam verslui.

(190)

Matyti, kad bankas nuo įsteigimo išaugo, ypač įsigiję „Spkef“ ir „SpSv“, kaip aprašyta pirmiau. Tačiau pagal restruktūrizavimo planą tai neturi didelės įtakos „Landsbankinn“ verslo modeliui, nes „SpKef“ ir „SpSv“ daugiausia perdavė vidaus turtą, panašų į „Landsbankinn“ turėtąjį portfelį. Šiaip ar taip, Institucija yra tos nuomonės, kad įvykdytieji perdavimai, išsamiau aptarti toliau, padės „Landsbankinn“ daugiausia dėmesio skirti pagrindiniam savo verslui. Restruktūrizavimo laikotarpiu uždaręs […] filialus „Landsbankinn“ galės pagerinti veiksmingumą.

(191)

Didelis su turto portfeliu susijęs iššūkis bankui yra iš „Landsbanki“ perimtų paskolų restruktūrizavimas. Šiuo požiūriu Institucija teigiamai vertina tai, kad šis restruktūrizavimo procesas yra banko prioritetas, tą rodo daug bendrų ir specialių pasiūlymų, kuriuos bankas pateikė savo pernelyg įsiskolinusiems klientams. Taip pat jis įsteigė kvalifikuotų darbuotojų turintį restruktūrizavimo skyrių. Nors procesas nevyksta taip greitai, kaip iš pradžių planuota, jau daug yra pasiekta. Pavyzdžiui, 2012 m. kovo 30 d. 75 % visos restruktūrizuotinos skolos buvo vienaip ar kitaip pakoreguota. Be to, kaip matyti iš Islandijos valdžios institucijų pateiktų skaičių, didžioji jų dalis galėjo aptarnauti savo skolą po restruktūrizavimo.

(192)

Institucijos nuomone, tai rodo „Landsbankinn“ restruktūrizavimo metodų patikimumą ir įrodo, kad bankas iš tiesų teikia pirmenybę savo paskolų portfelio restruktūrizavimui. Be to, dėl jau pasiektos pažangos, galimybė, kad iki 2012 m. pabaigos bankas galės pasiekti tikslą užbaigti 92 % restruktūrizavimo (matuojat pagal visą paskolos vertę), atrodo tikroviška.

(193)

Institucija taip pat teigiamai vertina tai, kad restruktūrizavimo plane numatytas tik […] % paskolų klientams padidėjimas restruktūrizavimo laikotarpiu. Dabartinėje ekonomikos aplinkoje tai atrodo tikėtina. Ji taip pat yra tos nuomonės, kad dėl sumažėjusios nuosavo kapitalo ir kapitalo finansinių priemonių svarbos, ypač dėl įvykdyto […] pardavimo (žr. priedą), dar sumažės „Landsbankinn“ turto portfelio rizikingumas.

(194)

Apskritai, jei Islandijos arba užsienio makroekonominėje aplinkoje neįvyks nenumatytų įvykių, tikėtina, kad vėliausiai restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje „Landsbankinn“ turės palyginti gerą balansą ir gero veiksnumo paskolų portfelius.

(195)

Kaip nurodyta pirmiau, menkas „Landsbanki“ kapitalizavimas buvo vienas iš veiksnių, lėmusių jo žlugimą. „Landsbankinn“ restruktūrizavimo plane numatyta, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį banko kapitalo pakankamumo rodiklis išliks gerokai aukštesnis nei 16 % minimumas. Šis rodiklis taip pat gerokai viršija būsimą Bazelio III susitarimo reikalaujamą 10,5 % minimumą. NET labai nepalankių aplinkybių bandymai, kuriuos atliko „Landsbankinn“ ir kurie atitinka Restruktūrizavimo rekomendacijų reikalavimą taikyti „įvairius nepalankiausius įvykius, įskaitant užsitęsusį pasaulinį nuosmukį“ (plg. jų 13 dalį), parodė, kad kapitalo pakankamumo rodiklis nesmuktų žemiau šio aukšto kriterijaus lygio. Institucija vertina kaip apdairų ir naudingą dalyką tai, kad net nepalankiausiomis sąlygomis, darančiomis labai stiprų poveikį „Landsbankinn“ kapitalo bazei – iš esmės iširus euro zonai – bankas išlaikytų […] % kapitalo perviršį, kuris pirmiau aprašytoje veiklos aplinkoje būtų svarbios „Landsbankinn“ atsargos netikėtoms nepalankioms sąlygoms įveikti.

(196)

Be to, „Landsbankinn“ kapitalo pakankamumo rodiklis restruktūrizavimo laikotarpiu ir toliau laipsniškai didės. Remdamasi šiomis aplinkybėmis Institucija yra tos nuomonės, kad „Landsbankinn“ kapitalizacija daro banką pakankamai atsparų.

(197)

Dėl banko likvidumo pozicijos Institucija pažymi, kad esama situacija pagal restruktūrizavimo planą atrodo pakankamai tvirta ir nėra požymių, kad padėtis labai pablogėtų per restruktūrizavimo laikotarpį. Institucija teigiamai vertina banko jau pradėtą įgyvendinti likvidumo politiką, atitinkančią būsimą Bazelio III susitarimo reikalavimą. Jos nuomone, dabartinis banko […] % likvidumo pakankamumo rodiklis yra patikimas įrodymas, ypač palyginus su 83 % vidurkiu, kuris buvo nustatytas Tarptautinių atsiskaitymų bankui atlikus 200 bankų tyrimą (57). Be to, Institucija mano, kad atliktas banko likvidumo rodiklio nepalankiausių sąlygų bandymas rodo, kad „Landsbankinn“ likvidumo padėtis yra tvirta.

(198)

Institucija taip pat teigiamai vertina „Landsbankinn“ korporacinio valdymo pakeitimus ir svarbiausių darbuotojų pakeitimus. Taip pat Institucijos nuomone, skyrus didesnį vaidmenį rizikos valdymui, kaip aprašyta pirmiau, pašalinama silpnoji „Landsbankinn“ verslo modelio vieta, todėl bus galima objektyviau ir profesionaliau vertinti banko operacijų riziką.

(199)

Restruktūrizavimo rekomendacijose taip pat numatyta, kad restruktūrizavimo plane turėtų būti parodyta, kokiu būdu bankas kaip galėdamas greičiau susigrąžins ilgalaikį gyvybingumą be valstybės pagalbos. Ypač bankas turėtų sugebėti generuoti atitinkamą kapitalo grąžą ir padengti visas savo įprastos veiklos sąnaudas bei vykdyti atitinkamus reguliavimo reikalavimus. Konkrečiai Restruktūrizavimo rekomendacijų 13 punkte nurodyta, kad ilgalaikis gyvybingumas pasiekiamas, kai bankas gali padengti visas savo išlaidas, įskaitant nuvertėjimą ir finansines išlaidas, ir teikti atitinkamą kapitalo grąžą, atsižvelgdamas į banko rizikos pobūdį.

(200)

Šiuo atveju Institucija primena, kad ekonomikos aplinka, kurioje veikia „Landsbankinn“, keisis visų bankų atžvilgiu. Be to, Institucija mano, kad šiuo metu Islandijoje kiekvienas bankas turi teisingai suderinti siekį didinti pelningumą ir išlaikyti sveiką (t. y. didelį) kapitalo balansą. Turėdama tai omenyje, Institucija laiko tinkamu restruktūrizavimo plane prognozuojamą pelningumą, kuris, nepaisant didelio kapitalo pakankamumo rodiklio, bus adekvatus visą restruktūrizavimo laikotarpį. 2009–2014 m. kapitalo grąža svyruoja nuo [> 5] % iki [> 15] %.

(201)

Tačiau, kaip aprašyta pirmiau, šis svyravimas taip pat vyksta dėl išskirtinių situacijų ir įvykių, pvz., perkainojimo prieaugis dėl perduoto iš „Landsbanki“ turto. Pavieniai atvejai, kaip antai, iš vienos pusės, netikėtai sėkmingas patronuojamųjų įmonių pardavimas, o iš kitos pusės, nurašymai dėl neseniai priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl paskolų užsienio valiuta taip pat gali turėti įtakos. Islandijos valdžios institucijų pateikti skaičiavimai, kuriuose pelno ir nuostolių ataskaitoje pašalinti šie nebūdingi straipsniai, rodo, kad bankas turi ir toliau gan stabiliai turės pelno nuo 2011 m. ir vėliau. Matyti, kad pirmiau nurodytoje Islandijos valstybinių finansinių investicijų bendrovės ataskaitoje pateikti duomenys pagrindžia šią išvadą. Nėra aišku, ar šie skaičiavimai taip pateikti tik siekiant parodyti banko „pagrindinį pelningumą“. Tačiau Institucija pažymi, kad diskonto svarba restruktūrizavimo laikotarpiu greitai menksta ir bankas tikisi pagal restruktūrizavimo planą 2012–2014 m. laikotarpiu pranešti apie maždaug […]–[…] mlrd. ISK metinį „pagrindinį“ pelną.

(202)

Kai kurie svarbiausi ir išsamiausi finansų planavimo aspektai buvo paminėti pirmiau. Institucija yra tos nuomonės, kad šios prielaidos apskritai daromos gana apdairiai, turint omenyje, kokia sudėtinga yra veiklos aplinka. Dėl palūkanų normos maržos Institucija pažymi, kad net įvykus numatytam sumažėjimui iki […] %, palyginti tarptautiniu mastu, ji būtų gana aukšta. (58) Pasak Islandijos valdžios institucijų, pastaraisiais dešimtmečiais marža išlieka maždaug tokiame lygyje arba yra aukštesnė. Be kitų veiksnių, taip yra dėl didelių palūkanų normų aplinkos Islandijoje, dėl mažesnės hipotekos dalies paskolų portfelyje ir mažesnio bankų dydžio. Institucija laiko šiuos paaiškinimus pagrįstais ir vertina šį finansų planavimo aspektą pakankamai tikėtinu.

(203)

Svarbus būsimo pelningumo lemiamas veiksnys yra didesnės pajamos iš mokesčių ir komisinių, numatoma, kad jie padidės maždaug […] %. Toks padidėjimas duotų daugiau kaip […] mlrd. ISK pelną 2014 m. Islandijos valdžios institucijos teigia, kad šios prognozės yra tikėtinos, nes verslas, kaip antai su akcijų rinka susiję sandoriai ir prekyba užsienio valiuta, iš esmės sustojo įvykus žlugimui ir įvedus kapitalo kontrolės priemones.

(204)

Bankas ėmėsi kelių iniciatyvų, kaip aprašyta pirmiau, veiksmingumui padidinti ir sąnaudoms sumažinti, be kitų – planuojamas darbuotojų skaičiaus sumažinimas, kaip aprašyta pirmiau, įvykdytas […] filialų ir bendras operacijų racionalizavimas. Šios priemonės turėtų bendrai sumažinti išlaidų ir pajamų santykį nuo 57,2 % iki […] % 2014 m. Institucija teigiamai vertina šias pastangas, nes, palyginti tarptautiniu mastu, dabartinis santykis yra gana aukštas. Institucijos nuomone, tikėtina, kad šį tikslą galima pasiekti.

(205)

Be to, kas pasakyta pirmiau, taip pat matyti, kad restruktūrizavimo planas pagrįstas daugeliu kitų prielaidų. Institucija siekė kruopščiai ištirti tas, kurios atrodo tinkamiausios ir labiausiai veikia būsimą „Landsbankinn“ gyvybingumą. Matyti, kad makroekonominės prielaidos atitinka ICB prognozes. Bendros prielaidos, kuriomis grindžiamas restruktūrizavimo planas, daromos pakankamai atsargiai, kad būtų galima daryti išvadą, jog restruktūrizavimo priemonės, kurių ėmėsi bankas, yra pakankamos ir užtikrina ilgalaikį gyvybingumą, apsaugo nuo netikėtų ir nepalankių, nenumatyto masto ir nenumatytas pasekmes sukeliančių įvykių.

(206)

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus elementus, Institucija yra tos nuomonės, kad restruktūrizavimo plane parodyta, kaip susigrąžinti ilgalaikį banko gyvybingumą. Todėl Institucija daro prielaidą, kad Restruktūrizavimo rekomendacijų 2 skirsnio nuostatų yra laikomasi.

(207)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 22 dalis išdėstyta taip: „Siekiant apriboti konkurencijos iškreipimą ir pašalinti neatsakingo elgesio riziką, pagalbą reikėtų riboti iki būtiniausios, o pagalbos gavėjas turėtų pats atitinkamu įnašu prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų. Bankas ir jo kapitalo savininkai kiek galėdami turėtų savo ištekliais prisidėti prie restruktūrizavimo. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad išgelbėti bankai prisiimtų atitinkamą atsakomybę už savo ankstesnio elgesio pasekmes ir būtų sudarytos atitinkamos jų būsimo elgesio paskatos.“

(208)

Todėl Institucija primena lemiamą nagrinėjamo atvejo aspektą. Kai „Landsbankinn“ buvo įsteigtas „Landsbanki“ veiklos šalyje pagrindu, „Landsbanki“ akcininkų investicijos buvo visiškai išeikvotos ir taip kiek įmanoma panaudotos restruktūrizuojant „Landsbankinn“. Be to, „Landsbanki“ kreditoriai turėjo patirti didelių nuostolių (59) ar bent prisiimti savo investicijos riziką, priklausančią nuo „Landsbankinn“ bankui perduoto turto (per neapibrėžtąją obligaciją) pelningumo. Todėl kalbant apie „Landsbanki“ savininkus ir kreditorius, naštos pasidalijimo kriterijus yra pritaikytas, o neatsakingo elgesio rizikos klausimas išspręstas.

(209)

Be to, kas pasakyta pirmiau, Institucija turi įvertinti, ar teikiant valstybės pagalbą „Landsbankinn“ buvo apsiribota tik būtiniausia pagalba.

(210)

Kalbant apie kapitalizavimo priemonės, pirminė „Landsbankinn“ kapitalizacija įsteigimo metu buvo mažesnė už FPI reikalaujamo kapitalo lygį (13 % vietoje 16 %). 2009 m. sudarius susitarimą su „Landsbanki“, kapitalo pakankamumo rodiklis pasiekė 15 % ir trūko 1 procentinio punkto, kad siektų FPI nustatytą mažiausią normą, kurią pasiekus suteikiamas laikinas atleidimas. Šiame kontekste Institucija pažymi, kad (būsimas) kapitalo rodiklis daugiausia priklausė nuo to, ar turtas, kuris buvo perduotas iš „Landsbanki“„Landsbankinn“ bankui, įvertintas tiksliai. Tai, kad „Landsbankinn“ kapitalo pakankamumo rodiklis vėliau taip sutvirtėjo, kad atsirado galimybė perimti „Spkef“, vėliau ir „SpSv“ operacijas, paaiškinama perduoto turto apskaitinės vertės prirašymu. Tai, kad kapitalo pakankamumo rodiklis vėliau taip daug pasikeitė, Institucijos nuomone, nėra pagrindas manyti, kad valstybė nuo pradžių per daug padidino „Landsbankinn“ kapitalą.

(211)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 26 dalyje numatyta, kad restruktūrizavimo pagalbą gaunantys bankai „turėtų sugebėti atlyginti už kapitalą, taip pat ir dividendų bei atkarpų už mokėtiną subordinuotąją skolą forma, iš pelno, kurį generuoja jų veikla.“

(212)

Institucija paaiškina savo Valstybės pagalbos gaires, susijusias su 2012 m. per akcijas atliktomis kapitalo injekcijomis. 2012 m. Finansų krizės rekomendacijų 7–8 dalyse rašoma: „Turėdama omenyje reguliavimo pokyčius ir besikeičiančią rinkos aplinką, Institucija numato, kad valstybinės kapitalo injekcijos ateityje gali būti dažniau atliekamos kintamojo atlygio akcijų forma. Pageidautina, kad kapitalo injekcijų kainų taisyklės būtų išaiškintos, turint omenyje, kad tokios akcijos atlyginamos (neapibrėžtųjų) dividendų ir kapitalo prieaugio forma, todėl sudėtinga iš anksto tiesiogiai įvertinti tokių priemonių atlygį. Tad Institucija įvertins tokių kapitalo injekcijų atlygį remdamasi akcijų emisijos kaina. Pasirašomų kapitalo injekcijų akcijų kaina turėtų būti pakankamai diskontuota (pakoregavus pagal „sumažėjimą“) prieš pat paskelbiant kapitalo injekciją, kad būtų pagrįstai užtikrintas atitinkamas atlygis valstybei.“ (60)

(213)

Institucijos nuomone, ši nuostata netaikoma tiesiogiai šiuo atveju, nes iš esmės valstybė kapitalizavo naująjį banką. Todėl ji negalėtų tiksliai šia prasme sumažinti senųjų akcininkų akcijų kainos. Tačiau šios nuostatos pagrindas yra tai, kad pakankama sumažintoji nuosavybė ir būsimas pelnas būtų paskirtas valstybei, kuri turėjo prisiimti riziką atlikdama kapitalo injekciją sunkumų patiriančioje įmonėje.

(214)

Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad valstybei teko didžioji dalis (81,33 %) „Landsbankinn“ nuosavybės ir toliau ji gaus tokią pat būsimo pelno dalį, o buvę akcininkai negauna nieko. Esama akcininkų mažuma, kurie yra buvę kreditoriai, turės tam tikrą dalį būsimo pelno. Tačiau labai tikėtina, kad jie vis tiek patirs didelių nuostolių, kaip nurodyta pirmiau.

(215)

Be to, nuo įsteigimo „Landsbankinn“ veikė pakankamai gerai, ir restruktūrizavimo plane numatomas stabilus būsimų metų pelnas. Todėl Institucija mano, kad Restruktūrizavimo rekomendacijų 26 dalies, kartu su 2012 m. Finansų krizės rekomendacijų 8 dalimi, nuostatų yra laikomasi.

(216)

Nors „Spkef“ sandoryje, kaip aprašyta pirmiau, yra valstybės pagalbos elementų, Institucija yra tos nuomonės, kad jis sudarytas tokiu būdu, kuriuo siekiama panaikinti tiesioginį „Landsbankinn“ pranašumą. Šiuo klausimu ji primena, kad galutinę kompensaciją už perimamus „Spkef“ indėlius nustatė nepriklausomas arbitražo komitetas. Taigi šis sandoris iš esmės yra suderėta kompensacija „Landsbankinn“ bankui už prisiimamus „Spkef“ indėlių įsipareigojimus. Institucija nemano, kad ši pagalba yra labai svarbi atliekant naštos pasidalijimo įvertinimą. Tačiau papildoma prestižo vertė ir rinkos dalis, kurią „Landsbankinn“ įgyja per sandorį, turi didesnę įtaką toliau aptarto konkurencijos iškreipimo įvertinimui.

(217)

Galiausiai dėl indėlių garantijos Institucija sprendime pradėti procedūrą jau nurodė, kad atsižvelgiant į tuometes nepaprastas aplinkybes, ji galėtų būti proporcingos priemonės finansiniam stabilumui Islandijoje apsaugoti. Tačiau akivaizdu, kad tokia pagalba negali būti patvirtinta neribotam laikui.

(218)

Todėl norint, kad ši valstybės pagalba būtų laikoma ribota ir tik būtiniausia, Institucija mano, kad ją būtina nutraukti, kai tik bus galimybė. Tad Institucija teigiamai vertina Islandijos valdžios institucijų ketinimą panaikinti indėlių garantiją iki kapitalo kontrolės priemonių panaikinimo, pagal dabartinį planą – ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos.

(219)

Todėl atsižvelgdama į delsimą panaikinti kapitalo kontrolės priemones ir siekdama atspindėti Institucijos nuomonę, kad gyvybingas bankas turėtų sugebėti konkuruoti rinkoje be apsaugos, kurią teikia tokia bendroji indėlių garantija, ir leis taikyti indėlių garantiją tik iki 2014 m. pabaigos. (61) Vėliau indėlių apsauga turėtų būti reguliuojama tik taikomais EEE teisės aktais, susijusiais su indėlių garantija.

(220)

Institucija daro išvadą, jog „Landsbankinn“ restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad pagalba būtų ribota ir tik būtiniausia ir kad pagalbos gavėjas, akcininkai ir jo pirmtako banko skolininkai dideliu mastu dalyvautų dalijantis našta. Tad restruktūrizavimo pagalba atitinka Restruktūrizavimo rekomendacijų 3 skirsnį.

(221)

Restruktūrizavimo rekomendacijų 4 skirsnio 29–32 dalyse nustatyta:

„Finansinis stabilumas išlieka pagrindiniu finansų sektoriaus pagalbos tikslu esant sistemos krizei, bet trumpalaikis sistemos stabilumo apsaugojimas neturėtų padaryti ilgalaikės žalos sąlygoms, kurios vienodai taikomos visiems, ir neturėtų pakenkti konkuruojančioms rinkoms. Šiame kontekste, priemonės, kuriomis ribojamas konkurencijos iškreipimas dėl valstybės pagalbos, yra labai svarbios. […] Priemonės, kurios skirtos konkurencijos iškreipimui riboti, turėtų būti individualiai pritaikytos šalinti iškreipimus, nustatytus rinkose, kuriose veikia pagalbą gaunantis bankas, atgavęs gyvybingumą po atliktos restruktūrizacijos, ir tuo pat metu jos turėtų atitikti bendrą politiką ir principus. Institucija tokių priemonių poreikio įvertinimą pradeda nuo veiklos dydžio, masto ir taikymo srities – kokią veiklą konkretus bankas vykdys įgyvendinęs tikėtiną restruktūrizavimo planą, kaip nustatyta šio skyriaus 2 skirsnyje. […] Tokių priemonių pobūdis ir forma priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, pagalbos dydis ir sąlygos bei aplinkybės, kuriomis ji buvo suteikta, ir antra, rinkos arba rinkų charakteristikos, kuriose bankas pagalbos gavėjas veiks.

Kalbant apie pirmą kriterijų, iškreipimą ribojančios priemonės bus labai įvairios ir priklausys nuo pagalbos sumos bei naštos pasidalijimo laipsnio bei įkainių lygio. Apskritai, jei naštos pasidalijimas ir nuosavas įnašas yra didesnis, neatsakingo elgesio rizikos neigiamos pasekmės yra mažesnės.

Kalbant apie antrąjį kriterijų, Institucija išnagrinės tikėtiną pagalbos poveikį rinkoms, kuriose veikia pagalbos gavėjas bankas po restruktūrizavimo. Pirmiausia bus ištirtas banko dydis ir santykinė svarba jo rinkai ar rinkoms, kai jis tampa gyvybingas. Priemonės bus individualiai pritaikytos pagal rinkos charakteristikas, kad būtų užtikrinta, kad bus išsaugota veiksminga konkurencija. […] Konkurencijos iškreipimą ribojančios priemonės neturėtų kenkti banko galimybėms susigrąžinti gyvybingumą.“

(222)

Iš to, kas pasakyta pirmiau, matyti, kad pagalbos dydis, ypač santykiniu požiūriu, ir rinkos charakteristikos yra lemiami veiksniai Institucijai įvertinant, ar priemonės yra tinkamos konkurencijos iškreipimui apriboti. Tačiau taip pat aišku, kad tokios priemonės privalo nekenti restruktūrizavimo pagalbos gavėjo gyvybingumui, o konkurencijos klausimus privaloma spręsti atsižvelgiant į pagrindinį finansinio stabilumo dabartinės krizės metu tikslą.

(223)

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės sistemos aplinkybes, Institucija toliau išdėstys nuostatas, kurias ji laiko esminėmis atliekant konkurencijos iškreipimą ribojančių priemonių įvertinimą.

(224)

Pirma, Institucija mano, kad, atsižvelgiant į konkrečią padėtį Islandijos finansų rinkose, būtina atidžiai įvertinti rinkos sąlygas ir konkurencijos aplinką. Priemonėse, ribojančiose konkurencijos iškreipimą, turėtų atsispindėti esamos sudėtingos aplinkybės, taip pat jomis turėtų būti užtikrinta, kad trumpalaikis ir ilgalaikis konkurencijos iškreipimas būtų tik minimalus.

(225)

Antra, kaip nurodyta pirmiau skirsnyje dėl naštos pasidalijimo, išspręstas didžiausio galimo buvusių „Landsbanki“ savininkų įnašo ir tam tikro „Landsbanki“ kreditorių įnašo klausimas. Taigi papildomų konkurencijos priemonių poreikis yra ribotas.

(226)

Trečia, turint omenyje atitinkamos rinkos charakteristikas, Islandijos finansų sistemos žlugimas ir paskesnė Islandijos valdžios institucijų intervencija lėmė didesnę finansinių paslaugų koncentraciją Islandijos rinkoje ir labai padidino trijų didžiausių bankų – „Íslandsbanki“, „Arion Bank“, „Landsbankinn“ – turimą rinkos dalį. Be šių rinkos dalyvių, liko tik keletas nedidelių rinkos dalyvių, o tikimybė, kad artimiausiu metu į rinką pateks naujas dalyvis yra itin maža dėl jau minėtų kliūčių patekti į rinką ir dėl mažo jos dydžio, ir ypač dėl kapitalo kontrolės priemonių. Šioje sutelktoje rinkoje „Landsbankinn“ užima labai svarbią padėtį, jam priklauso daugiau kaip 30 % rinkos daugumoje segmentų. Tai didžiausias Islandijos bankas lyginant pagal balansą.

(227)

Ketvirta, dėl krizės iškilo kelios labai specifinės problemos, kaip antai nepaprastai aukštas tiesioginės ir netiesioginės didelių bankų nuosavybės lygis realiojoje ekonomikoje ir de facto susidariusi bankininkystės IT paslaugų („RB“) monopolija, kurios dauguma priklauso trims bankams.

(228)

Penkta, „Landsbankinn“ gautos pagalbos santykinis dydis yra didelis. Šiuo klausimu Institucija pažymi, kad iš pradžių visą banko kapitalą suteikė valstybė. Bankui taip pat buvo naudingos kitos pagalbos priemonės – „Spkef“ sandoris ir indėlių garantija. Be to, „SpSv“ gavo pagalbą prieš tai, kai jį perėmė „Landsbankinn“. Tačiau „Landsbankinn“, bent pagal tarptautinius standartus, išlieka nedideliu banku.

(229)

Šešta, dėl banko įvykdytų „Spkef“ ir „SpSv“ perėmimų reikalingos papildomos konkurencijos priemonės. „SpSv“ sprendime Institucija pabrėžė, kad tokios priemonės turi būti „Landsbankinn“ restruktūrizavimo plane.

(230)

Esant tokioms aplinkybėms Institucija pažymi, kad yra arba bus imtasi įvairių priemonių siekiant apriboti konkurencijos iškreipimą, atsirandantį dėl „Landsbankinn“ bankui suteiktos valstybės pagalbos.

(231)

Islandijos Vyriausybė konkrečiai prisiėmė du įsipareigojimus (žr. priedą), kurie, Institucijos nuomone, gali pasitarnauti kuriant reguliuojamą aplinką, kurioje pirmenybė teikiama finansų rinkos konkurencijai.

(232)

Pirma, sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrės Įstatymą Nr. 36/1978 dėl žyminio mokesčio, ir konkrečiai ištirs, ar reikia panaikinti žyminį mokestį obligacijoms, kurių emisiją įvykdė asmenys, atliekant perdavimą iš vieno kreditoriaus kitam (pvz., kai asmenys perkelia savo paskolas iš vienos paskolos institucijos į kitą). Institucija yra nuomonės, kad dabartinis įstatymas, kuriuo, inter alia, klientai įpareigojami mokėti atitinkamos obligacijos sumos žyminį mokestį (62), jei jie keičia skolintoją, gali sudaryti kliūtį konkurencijai ir gali neatsiejamai susieti klientus su esamomis ilgalaikių paskolų sutartimis. Todėl Institucija teigiamai vertina įsipareigojimą peržiūrėti šį įstatymą.

(233)

Antra, Institucija pažymi, kad pagal Islandijos parlamento 2012 m. kovo 21 d. priimtą rezoliuciją Vyriausybė paskirs komitetą, kurį įgalios peržiūrėti vartotojų apsaugą finansų rinkoje. Taip pat bus suteiktas specialus įgaliojimas peržiūrėti galimybes lengviau atlikti perkėlimą ir sumažinti perkėlimo išlaidas, ir komitetas bus įgaliotas šiuo klausimu artimai bendradarbiauti su Islandijos konkurencijos institucija. Komitetas turi pateikti ataskaitą ne vėliau kaip 2013 m. sausio 15 d. Šis atidesnis įvertinimas galiausiai pasitarnautų ilgalaikei konkurencijai. Iki tol konkretus „Landsbankinn“ įsipareigojimas, kuris aptartas toliau, turėtų leisti lengviau atlikti perkėlimus, todėl didins konkurenciją.

(234)

Institucija palankiai vertina susitarimą, kurį šiuo klausimu sudarė Islandijos konkurencijos institucija ir „RB“ savininkai, įskaitant tris didžiausius bankus, nes taip stengiamasi užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie svarbiausios IT infrastruktūros už pagrįstą kainą mažiems rinkos dalyviams ir potencialiems naujiems į ją įžengiantiems dalyviams. Institucija yra tos nuomonės, kad, inter alia, antrame „Byr“ sprendime (63) išdėstyti susirūpinimą keliantys klausimai tinkamai sprendžiami šiuo susitarimu. Tad Institucijai nebūtina toliau šį klausimą nagrinėti šiame sprendime.

(235)

Galiausiai Institucija atkreipia dėmesį į nuo 2008 m. atliktus reguliavimo pakeitimus, kaip aptarta priede. Kalbant apie konkurencijos klausimus, ypač svarbus Įstatyme Nr. 161/2002 dėl finansų įmonių įterptas 22 straipsnis. Šia nuostata apribojama finansų įmonių galimybė vykdyti veiklą, kuri nepatenka į jų veiklos licencijų taikymo sritį. Pagal šią naują taisyklę tokią veiklą galima vykdyti tik laikinai ir siekiant sudaryti sandorius arba reorganizuoti klientų veiklą. Šiuo klausimu privaloma nusiųsti motyvuotą pranešimą FPI, o finansų įmonėms yra nustatytai terminai, kada turi būti užbaigta jų klientų reorganizacija ir perimto turto perdavimas.

(236)

Institucija laiko šį pakeitimą tinkamu reguliuojamojo pobūdžio atsaku į neproporcingai didelės finansų įstaigų nuosavybės realiojoje ekonomikoje klausimą. Šia nuostata siekiama apsisaugoti, kad tokia padėtis netaptų nuolatinė – ji tiesiogiai susiklostė dėl skolos keitimo į turtą.

(237)

Institucija pabrėžia, kad „Landsbankinn“ užimama rinkos dalis ir dydis yra tik nedidelė dalis buvusio „Landsbanki“ dydžio, nes, kaip aprašyta pirmiau, visas turtas sumažėjo 75 %. Be to, „Landsbanki“, kitaip nei „Landsbankinn“, veikia tik Islandijos rinkoje. Nors šis sumažėjimas daugiausia įvyko dėl tarptautinių „Landsbanki“ operacijų likvidavimo, Institucija yra tos nuomonės, kad šis procesas ypač svarbus konkurencijos iškreipimo požiūriu, nes kaip tik dėl rizikingos „Landsbanki“ veiklos užsienyje bankas žlugo ir praeityje buvo iškreiptos EEE finansų rinkos. (64)

(238)

Be to, Institucija teigiamai vertina „Landsbankinn“ įsipareigojimus (žr. priedą) dar mažiau dalyvauti savo šalies rinkoje atlikus […] perdavimą, susijusį su […]. Institucija taip pat teigiamai vertina „Landsbankinn“ įsipareigojimą restruktūrizavimo laikotarpiu uždaryti […] filialus. Atsižvelgdama į galutinį restruktūrizavimo planą ir turėdama omenyje, kad „Landsbankinn“ yra nedidelis bankas, lyginant pagal EEE standartus, Institucija pritaria „Landsbankinn“, kad kitos struktūrinės priemonės gali pakenkti banko planams susigrąžinti ilgalaikį gyvybingumą. (65)

(239)

Institucija atkreipia dėmesį į „Landsbankinn“ įsipareigojimą neįsigyti finansų įstaigų iki 2014 m. gruodžio 15 d., išskyrus tuos atvejus, kai bus iš anksto gavusi Institucijos pritarimą. Tai reiškia, kad galima išengti didesnės Islandijos finansų rinkos koncentracijos dėl „Landsbankinn“ atliekamų įsigijimų. Šiuo įsipareigojimu taip pat užtikrinama, kad „Landsbankinn“ suteikta pagalba būtų panaudota atstatyti jo gyvybingumą ir nebūtų panaudota jo konsolidacijai ir tolesnei plėtrai Islandijos rinkoje. Tas pat pasakytina apie „Landsbankinn“ įsipareigojimą, pagal kurį iki 2014 m. spalio 15 d. bankas neįgyvendins sutarties sąlygų ir nepriims naujų sutarties sąlygų, kurias taikant ypatingos palūkanų normų sąlygos priklauso nuo išlaikomo būtiniausio verslo lygio banke, taip pat apie įsipareigojimą, kad vykdydamas rinkodarą bankas nesinaudos valstybės parama, kaip konkurenciniu pranašumu.

(240)

Kaip aprašyta pirmiau, Islandijos finansų rinkoje šiuo metu susiklosčiusi bet kuriam bankui sudėtinga veiklos aplinka. Institucija teigiamai vertina „Landsbankinn“ įsipareigojimus, susijusius su palengvinimu atlikti banko keitimą ir su pagrindinių mokėjimų tvarkymo bei pinigų paskirstymo paslaugų teikimu. Institucija yra tos nuomonės, kad tos priemonės, kartu su susitarimu tarp trijų didžiųjų bankų ir Islandijos konkurencijos institucijos dėl „RB“, kuris paminėtas pirmiau, užtikrina galimybę mažesniems dalyviams naudotis svarbiausia infrastruktūra ir paslaugomis už pagrįstas kainas, ir dideli dalyviai negali panaikinti šios galimybės. Institucija yra tos nuomonės, kad taip sumažės kliūčių įžengti būsimiems (potencialiems) rinkos dalyviams. Šios priemonės leistų esamiems mažesniems dalyviams plėsti savo rinkos dalis, jei jie gebės pasiūlyti geresnes paslaugas nei didesni jų konkurentai. Be to, priemonės, skirtos atliekamam keitimui palengvinti, paskatins stipresnę konkurenciją tarp esamų didelių dalyvių ir padės užkirsti kelią galimo kolektyvinio dominavimo padėčiai susidaryti arba padėti ją panaikinti.

(241)

Galiausiai „Landsbankinn“ įsipareigoja, kai tik galės, parduoti veikiančiose įmonėse, kurios buvo perimtos vykdant restruktūrizavimą pagal Įstatymo Nr. 161/2002 dėl finansų įmonių 22 straipsnį, valdomas akcijas. Jis įsipareigoja laikytis procedūros ir terminų, kurie nustatyti šioje nuostatoje, ir nuolat teikti naujausią informaciją savo (arba patronuojamosios įmonės) svetainėje apie patronuojamąsias įmones ir parduodamas akcijas. Be to, „Landsbankinn“ įsipareigojo parduoti […] iki tam tikrų restruktūrizavimo laikotarpiu nustatytų terminų.

(242)

Institucija palankiai vertina „Landsbankinn“ bendrą įsipareigojimą kuo greičiau atsisakyti visų įmonių ir akcijų, kurios nesusijusios su jo pagrindiniu verslu. Taip ne tik bus sprendžiamos galimos konkurencijos problemos, galinčios kilti dėl to, kad bankas yra labai dominuojantis savininkas Islandijos realiojoje ekonomikoje, bet ir nebus rizikuojama banko gyvybingumu.

(243)

Šis dalykas atkreipia Islandijos valdžios institucijų ir „Landsbankinn“ dėmesį į tai, kad dėl įsipareigojimų nacionalinių teisės aktų pažeidimas taip pat gali būti laikomas piktnaudžiavimu pagalba. Institucija taip pat yra tos nuomonės, kad dėl būtinybės pateikti informaciją apie numatomus perdavimus ir pardavimus banko svetainėje, atsirado daugiau skaidrumo, susijusio su esama nuosavybės padėtimi Islandijos ekonomikoje. Tai bent iš dalies išsprendžia šią konkrečią konkurencijos problemą, kuri šiuo metu būdinga Islandijos rinkoms.

(244)

Remdamasi viskuo, kas pasakyta pirmiau, Institucija mano, kad pirmiau išdėstytomis priemonėmis sprendžiami pagrindiniai konkurencijos klausimai, kuriuos ji nustatė bendradarbiaudama su Islandijos konkurencijos institucija. Atsižvelgdama į pagrindinį finansinio stabilumo tikslą, Institucija daro išvadą, kad šiais įsipareigojimais pakankamai apribojami konkurencijos iškreipimai. Tad restruktūrizavimo pagalba atitinka Restruktūrizavimo rekomendacijų 4 skirsnio nuostatas.

(245)

Atsižvelgus į anksčiau minėtą įvertinimą ir restruktūrizavimo planą, kurį pateikė Islandijos valdžios institucijos dėl „Landsbankinn“, Institucijos abejonės, išreikštos sprendime pradėti procedūrą, dėl „Landsbankinn“ pagalbos priemonių pobūdžio ir suderinamumo išsklaidytos. Be to, Institucija neprieštarauja „Spkef“ sandoriui ir patvirtina „SpSv“ gautą pagalbą. Todėl Institucija patvirtina pagalbos priemones kaip restruktūrizavimo pagalbą, atitinkančią EEE susitarimą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktą, jei Islandija ir „Landsbankinn“ vykdo įsipareigojimus, kaip nurodyta priede.