24.3.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/59

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 290/09/COL

2009 m. liepos 1 d.

dėl pagalbos, suteiktos oro linijų lakūnų mokymui Trumso fiulkėje

(Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo steigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 7 straipsnio 2 ir 5 dalis bei 13 ir 14 straipsnius,

ATSIŽVELGDAMA į Institucijos EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo ir aiškinimo gaires (4), ypač į skirsnius dėl kompensacijos už viešąją paslaugą ir dėl valstybės garantijų,

ATSIŽVELGDAMA į 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimą Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje (5),

ATSIŽVELGDAMA į 2006 m. gruodžio 13 d. Institucijos sprendimą Nr. 389/06/COL pradėti procedūrą pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį (6),

PAPRAŠIUSI SUINTERESUOTŲJŲ šalių pateikti savo pastabas (7) ir atsižvelgusi į gautas pastabas,

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

2006 m. kovo 17 d. raštu North European Aviation Resources AS (toliau – NEAR, arba skundo pateikėjas) pateikė skundą dėl pagalbos suteikimo Norvegijos aviacijos koledžui (toliau – NAK), pataisius nacionalinį biudžetą. 2006 m. kovo 20 d. Institucija gavo ir užregistravo šį raštą (dok. Nr. 366921). 2006 m. rugpjūčio 25 d. raštu, kurį Institucija gavo ir užregistravo rugpjūčio 28 d. (dok. Nr. 385471), NEAR pateikė skundo papildymą dėl įvairių Trumso fiulkės ir Molselvo savivaldybės NAK suteiktų lėšų.

2006 m. balandžio 11 d. (dok. Nr. 369763) ir 2006 m. rugsėjo 7 d. (dok. Nr. 385794) raštais Institucija pranešė Norvegijos institucijoms apie skundą ir jo papildymą ir paprašė jų pateikti pastabas.

Išnagrinėjusi gautas pastabas, 2006 m. gruodžio 13 d. raštu (dok. Nr. 401508) Institucija pranešė Norvegijos valdžios institucijoms nusprendusi pradėti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos, suteiktos oro linijų lakūnų švietimo sektoriuje Trumso fiulkėje (8). Norvegijos Vyriausybė paprašyta pateikti pastabas dėl sprendimo. Norvegijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas 2007 m. vasario 15 d. raštu, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2007 m. vasario 19 d. (dok. Nr. 410248).

Sprendimas Nr. 389/06/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas (9).

Institucija iš suinteresuotųjų šalių gavo du pastabų rinkinius. 2007 m. spalio 10 d. raštu (dok. Nr. 446322) Institucija persiuntė šias pastabas Norvegijos valdžios institucijoms ir suteikė galimybę į jas atsakyti. Norvegijos institucijos pateikė pastabas 2007 m. lapkričio 13 d. raštu (dok. Nr. 451773).

2.   Siūlomos priemonės aprašymas

2.1.   Nagrinėjamos priemonės

a)   Dotacija NAK

Norvegijos Vyriausybės teigimu, 2005 m. birželio mėn. Parlamentas skyrė 4,5 mln. NOK dotaciją „oro linijų lakūnų švietimui Trumsės-Bardufoso regione“. 2005 m. liepos 8 d. Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija tiesiogiai skyrė šią dotaciją NAK.

Į 2006 m. valstybės biudžetą įrašyta papildoma 4,5 mln. NOK suma, kurią vėl pasiūlyta patvirtinti 2007 m. biudžeto projekte. Tačiau, Norvegijos Vyriausybės teigimu, Parlamentui pranešta apie skundą ir tolesnių asignavimų skyrimas NAK sustabdytas, kol bus išspręstas šis klausimas.

b)    Norsk Luftfartshøgskole projekto finansavimas

Trumso fiulkė patvirtino, kad 2006 m. liepos 6 d. sprendimu suteikė 1,9 mln. NOK projekto finansavimą Norsk Luftfartshøgskole (toliau – NLH), įstaigai, kurią Norvegijos valdžios institucijos apibūdina kaip nekomercinį fondą, įsteigtą siekiant paremti lakūnų švietimą Šiaurės Norvegijoje.

c)   Trumso fiulkės paskola NAK ir paskesnis atleidimas nuo jos grąžinimo

Trumso fiulkė teigia 1999 m. suteikusi NAK 400 000 NOK paskolą pagal Regioninių paskolų sistemą, apie kurią Institucijai pranešta ir kurią Institucija patvirtino. Pagal pirmines paskolos sąlygas numatyta ją grąžinti taikant vyraujančias palūkanų normas po pradinio trejų metų laikotarpio. Kelis kartus pratęsus grąžinimo laikotarpį, 2006 m. liepos 6 d. sprendimu Trumso fiulkė atleido NAK nuo paskolos grąžinimo, su sąlyga, kad nurašant NAK skolas dalyvautų visi kiti kreditoriai.

d)   Paskolos garantija

Trumso fiulkė patvirtino suteikusi NAK 500 000 NOK skolos garantiją laikotarpiui nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nereikalaudama, kad NAK sumokėtų garantijos priemoką.

e)   Molselvo savivaldybės paskola NLH

Molselvo savivaldybė pareiškė 2006 m. liepos 19 d. sprendimu suteikusi NAK subordinuotąj 1,3 mln. NOK paskolą, kuriai taikoma 8,5 % metinių palūkanų norma; visa paskolos suma ir palūkanos turėjo būti sumokėtos ne vėliau kaip iki 2007 m. pabaigos. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Molselvo savivaldybė pratęsė grąžinimo terminą iki 2008 m. gruodžio 31 d. Norvegijos valdžios institucijos patvirtino, kad paskola skirta NLH ir jai išmokėta.

2.2.   Nagrinėjamų priemonių tikslas

a)   Dotacija

Norvegijos Vyriausybės teigimu, ir karinių oro pajėgų pajėgumas mokyti lakūnus tarnybai ne ginkluotosiose pajėgose, ir SAS oro linijų teikiama finansinė parama oro linijų lakūnų švietimui pastaraisiais metais mažėjo. Finansavimas, dėl kurio teikiamas skundas, gali būti laikomas šių pokyčių pasekme. Dotacija gali būti panaudota tik NAK teikiamo oro linijų lakūnų švietimo tęstinumui užtikrinti, nes siekiama išsaugoti Norvegijoje esamą oro linijų lakūnų mokymo pajėgumą ir išvengti lakūnų įdarbinimo krizės.

b)   NLH projekto finansavimas

Trumso fiulkės teigimu, projekto finansavimo tikslas – užtikrinti fiulkėje turimos aviacijos kompetencijos plėtojimą ir stiprinimą.

c)   Trumso fiulkės paskola NAK ir paskesnis atleidimas nuo jos grąžinimo

Trumso fiulkės teigimu, dėl finansinės NAK padėties buvo būtina kelis kartus pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir galiausiai visiškai ją nurašyti.

d)   Paskolos garantija

Paskolos, kurios lėšomis finansuotas skrydžių simuliatoriaus įsigijimas, garantijos pareikalauta iš NAK savininkų proporcingai jų turimam akcijų paketui.

e)   Molselvo savivaldybės paskola NLH

Nenurodyta jokių tikslų.

2.3.   Pagalbos priemonės nacionalinis teisinis pagrindas

4,5 mln. NOK tiesioginė dotacija suteikta pagal 2005 m. pataisytą nacionalinį biudžetą (281 eilutės 1 punktas). Į šią biudžeto eilutę taip pat įtraukta 574 000 NOK suma kitiems su nagrinėjamomis priemonėmis nesusijusiems tikslams.

Kitos priemonės parengtos Trumso fiulkės tarybos arba Molselvo savivaldybės vykdomojo komiteto sprendimais.

2.4.   Gavėjai

NAK yra 1993 m. Norvegijoje įregistruota ribotos atsakomybės įmonė. Jis priklausė SAS (60 %), Norsk Luftfartshøgskole (29 %) ir kitiems smulkesniems akcininkams. 2006 m. lapkričio mėn. NLH padidino NAK akcijų paketą iki 95,65 %. Likusius 4,35 % akcijų valdo Hurtigruten AS.

Nustatyta, kad NAK, kuris yra vienintelė oro linijų lakūnų regimo įstaiga Trumsės-Bardufoso regione, yra vienintelis galimas Parlamento dotacijos gavėjas.

NAK taip pat yra specialusis Trumso fiulkės suteiktos paskolos (nuo kurios grąžinimo vėliau atleistas) ir paskolos garantijos gavėjas. Projekto finansavimą Trumso fiulkė suteikė Norsk Luftfartshøgskole, kuriam taip pat atiteko Molselvo savivaldybės paskola.

Norsk Luftfartshøgskole yra 1997 m. Norvegijoje įregistruotas fondas. Jo steigėjai – Trumso fiulkės bendruomenė, SAS aviacijos akademija ir Bardu bei Molselvo savivaldybės. Šio pelno nesiekiančio fondo nurodyta paskirtis – nekilnojamojo turto nuoma, o nustatytas tikslas – paremti oro linijų lakūnų rengimą Šiaurės Norvegijoje plėtojant, inicijuojant ir derinant švietimo pasiūlymus bei parūpinant reikalingų patalpų.

3.   Sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Institucija padarė išankstinę išvadą, kad valstybės pagalbos buvimo negalima atmesti ir, remiantis turima informacija, esama abejonių dėl tos pagalbos suderinamumo su EEE susitarimo veikimu.

4.   Norvegijos institucijų pastabos dėl sprendimo

Norvegijos institucijos pareiškė, kad finansavimas, dėl kurio pateiktas skundas, nėra valstybės pagalba, nes NAK teikiamas švietimas nėra ekonominė veikla, todėl netinka būti vertinamas pagal EEE susitarimo 61 straipsnį. Norvegijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad, net jeigu veikla patektų į tos nuostatos taikymo sritį, finansavimas, dėl kurio pateiktas skundas, būtų kompensacija už visuotinės svarbos ekonominės paslaugos teikimą, kaip apibrėžta EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje.

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad švietimas, net jei jis ir nepatenka į nacionalinės švietimo sistemos sritį, gali būti vertinamas kaip neekonominė veikla. NAK siūlomo kurso turinys ir standartas nustatytas viešosios teisės akte – Norvegijos aviacijos akte. Be to, šiuo metu nagrinėjama galimybė įtraukti lakūnų regimą į nacionalinę švietimo sistemą. Norvegijos valdžios institucijos, vertindamos dabartinę tendenciją perkelti švietimo išlaidų naštą studentams (išlaidas tradiciškai dalijosi aviacijos bedrovės ir studentai), įžvelgia galimą lakūnų įdarbinimo problemą. Tokio švietimo teikimo kaina yra didelė ir, nors jį teikia privatūs ūkio subjektai, nepanašu, kad jis būtų susijęs su pelninga ekonomine veikla (10). Todėl Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagal ETT praktiką finansavimas, dėl kurio pateiktas skundas, terodo, kad valstybė vykdo savo prievolę savo gyventojams švietimo srityje.

Norvegijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad finansavimas, dėl kurio pateiktas skundas, nagrinėjant jį pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas. Jos pabrėžia, kad apibrėžiant, kas yra „visuotinės svarbos ekonominė paslauga“, valstybei leidžiama elgtis savo nuožiūra, ir tvirtina, kad ši sąvoka taikoma ir NAK teikiamam lakūnų švietimui. Šiuo atžvilgiu valdžios institucijos pabrėžia, kad NAK teikiamas specialusis švietimas, kuris yra vienintelė integruota oro linijų eismo lakūnų programa, kurios mokymas rengiamas Norvegijoje, labai prisidėjo įdarbinant lakūnus Norvegijos rinkoje. Taigi parama lakūnų mokymui NAK yra nacionalinės švietimo politikos reikalas, tiesiogiai susijęs su ilgalaike nauda visuomenei, ir ji nėra diskriminacinio pobūdžio, nes Norvegijoje nėra kitų integruoto švietimo teikėjų.

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad pirmoji EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, t. y. sąlyga dėl patikėjimo, įvykdoma specialiuoju biudžeto asignavimu „oro linijų transporto lakūnų švietimui Trumso fiulkėje-Bardufose“ ir Norvegijos aviacijos aktu. Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad antroji sąlyga susijusi su tikrinimu, ar nepadaryta „akivaizdžios klaidos“, o ne su „pagrįstu tikslo ir panaudotų priemonių ryšiu“. Jos teigia, kad taikoma leidžianti nukrypti nuostata, jeigu ji reikalinga siekiant leisti įmonei atlikti savo užduotis priimtinomis finansinėmis sąlygomis (11). Norvegijos valdžios institucijos atmeta kompensacijos permokos galimybę, pažymėdamos, kad suteikta 4,5 mln. NOK suma apima tik 20 % oro linijų lakūnų programos išlaidų.

Norvegijos valdžios institucijos pabrėžia, kad EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad prekybai neturi būti daromas „tokio masto poveikis, kuris prieštarautų susitariančiųjų šalių interesams“, yra mažiau griežtas nei poveikio prekybai kriterijus, taikomas siekiant nustatyti pagalbos buvimą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį. Institucijos mini palyginimą, kurį savo praktikoje pasitelkia Teisingumo Teismas (12), ir mano, kad įrodinėjimo našta šiuo klausimu tenka Institucijai (13).

Trumso fiulkė laikosi nuomonės, kad tinkamo oro linijų lakūnų švietimo užtikrinimas yra esminė nacionalinės svarbos užduotis. Savo dalyvavimą – ir tiesioginį (paskolos garantija ir atleidimas nuo paskolos grąžinimo), ir netiesioginį (kaip NLH savininkė) – finansiškai restruktūrizuojant NAK ji laiko įprasta rinkos praktika ir pabrėžia, kad šis įnašas pagrįstas sąlyga, kad restruktūrizuojant skolą turi dalyvauti ir kiti kreditoriai (14).

Trumso fiulkė paaiškino, kad garantija užtikrinama paskola, skirta skrydžių simuliatoriaus įsigijimui finansuoti. Pagrindinių NAK savininkų pareikalauta garantuoti paskolą, kad būtų išvengta išankstinio mokėjimo. Trumso fiulkės garantija sudaro 12,27 % paskolos sumos. Trumso fiulkė pabrėžia, kad NAK ir fiulkę siejantis ryšys yra patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių ryšio pobūdžio. Ji taip pat teigia, kad bet kokia priemoka, jei jos būtų pareikalauta, nebūtų viršijusi pagalbai taikomos de minimis ribos.

Molselvo savivaldybė pabrėžia, kad finansiniai sunkumai, kurių patyrė NAK, kai buvo suteikta paskola, buvo laikomi laikinais ir savivaldybė, kaip suinteresuotoji šalis, dalyvavo vykusiame refinansavimo procese. Savivaldybės teigimu, kadangi priimant sprendimą suteikti paskolą rizika buvo deramai ir objektyviai įvertinta, Institucija turėtų atsisakyti nustatyto palūkanų lygio tikrinimo, nebent atrodytų, kad nebuvo jokio objektyvaus bona fide pagrindo pagrįstai tikėtis, kad privatus investuotojas būtų paskolinęs pinigų šio atvejo aplinkybėmis.

5.   Suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktos pastabos

2007 m. gegužės 3 d. raštu, kurį Institucija gavo ir užregistravo tą pačią dieną (dok. Nr. 420011), Rørosfly AS pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti oficialų tyrimą. Jose palaikomas skundo pateikėjas ir pabrėžiamas konkurencinis pranašumas, kurį suteikia viešoji parama vienintelei lakūnų mokyklai.

2007 m. gegužės 4 d. raštu, kurį Institucija gavo ir užregistravo tą pačią dieną (dok. Nr. 420422), skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti oficialų tyrimą. Pirmiausia skundo pateikėjas atmeta Norvegijos valdžios institucijų pateiktą lakūnų švietimo sistemos apibūdinimą ir tvirtina, kad ir skundo pateikėjas, ir NAK turi tokią pat licenciją (išduotą Norvegijos civilinės aviacijos administracijos), ir abu siūlo Norvegijoje integruotą mokymą oro transporto lakūnams rengti (15).

Dėl argumento, kad NAK nevykdo ekonominės veiklos, skundo pateikėjas primena sąvokos „įmonė“ platumą, siūlydamas patikrinti, ar ūkio subjektas vykdo veiklą, kuri yra ekonominio pobūdžio ir susijusi su prekių ar paslaugų teikimu rinkoje ir kurią bent jau iš principo galėtų vykdyti privati įmonė, kad gautų pelno (16). Skundo pateikėjo nuomone, NAK plėtoja tipišką komercinį verslą, turintį aiškią ekonominę paskirtį. Siekdamas pagrįsti šią nuomonę skundo pateikėjas mini NAK didelio masto reklaminę veiklą, kuri būdinga rinkos dalyviams. NEAR taip pat nurodo, kad, studentų skaičius išaugo likvidavus NAK, o tai rodo, kad tarp įvairių lakūnų mokyklų esama konkurencijos.

Kalbant apie EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalies taikymą, skundo pateikėjas reiškia abejonę, ar Norvegijos valdžios institucijos visuotinės svarbos ekonominės paslaugos sąvokai, kuria jos remiasi, suteikia pakankamai tikslų turinį. Visos Norvegijos lakūnų mokyklos turi laikytis tokių pat nacionalinių ir tarptautinių taisyklių. Todėl viso NAK veikla negali būti laikoma visuotinės svarbos ekonomine paslauga; NAK turi teikti ką nors „papildomo“, palyginti su kitomis mokyklomis. Skundo pateikėjo nuomone, vienintelis galimas „papildomas“ NAK siūlomas elementas yra tai, kad visas mokymas teikiamas Norvegijoje. Ir vis dėlto, nors visuotinės svarbos ekonominė paslauga paprastai neteikiama be valstybės įsikišimo, NEAR siūlo integruotą lakūnų švietimą, o mokymas vyksta išimtinai Norvegijoje (mažesne kaina, nei siūloma NAK). Todėl skundo pateikėjas daro išvadą, kad aptariamos paslaugos priskyrimas prie visuotinės svarbos ekonominių paslaugų yra akivaizdi klaida. Bet kuriuo atveju skundo pateikėjas teigia, kad EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nėra laikomasi. Skundo pateikėjas ginčija Norvegijos valdžios institucijų teiginį, kad patikėjimas oficialiame akte suteiktas Norvegijos aviacijos aktu ir biudžeto asignavimu. Be to, kalbant apie valstybės pagalbos gaires dėl kompensacijos už viešąją paslaugą, nėra nė vieno oficialaus akto, kuriame būtų nurodytas tikslus visuotinės svarbos ekonominės paslaugos pobūdis ar kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas pažymi, kad Norvegijos valdžios institucijos nepatvirtino dokumentais su kokia nors visuotinės svarbos ekonomine paslauga susijusių išlaidų (t. y. išlaidų, susijusių su galimu „įpareigojimu“ rengti visas skraidymo pamokas Norvegijoje). Iš tiesų skundo pateikėjas tvirtina, kad NEAR galėtų siūlyti tokį pat mokymą už mažesnę kainą (17).

Galiausiai skundo pateikėjas komentuoja „rinkos investuotojo principą“. Jo teigimu, NAK patyrė finansinių sunkumų bent nuo 2005 m., kai SAS nusprendė atšaukti savo paramą, ir „investicijų“ suteikimo metu Norvegijos valdžios institucijos neturėjo pagrindo tikėtis pagrįstos investuoto kapitalo grąžos. Komentuodamas faktą, kad valdžios institucijoms priklausė NAK akcijų paketas, skundo pateikėjas mini ETT praktiką ir tvirtina, kad, priešingai tai praktikai, „investicijos“ nebuvo atliktos abstrakčiai, paisyta socialinių, regioninių ir sektoriaus veiksnių. Konkrečiau, skundo pateikėjas tvirtina, kad Norsk Luftfartshøgskole turi būti laikoma įmone, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, o 1,9 mln. NOK dotacija tam ūkio subjektui suteikia ekonominio pranašumo, kuris gali iškreipti konkurenciją. Be to, vargu ar galima teigti, kad investicijos atitinka rinkos investuotojo principą, remiantis tuo, kad fondas nesiekia pelno. Skundo pateikėjas pakartoja pirmiau išdėstytus argumentus ir daro išvadą, kad Norsk Luftfartshøgskole nėra patikėta su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, o suteikta suma niekaip nėra susijusi su bet kokios tariamos visuotinės svarbos ekonominės paslaugos kaina.

Skundo pateikėjas taip pat įžvelgia Norvegijos valdžios institucijų pastabose dėl sprendimo pradėti oficialų tyrimą du papildomus galimus pagalbos elementus: NLH tam tikram laikotarpiui atleido NAK nuo įsipareigojimų mokėti nuomą už studentų bendrabutį ir sumažino mokėjimus už angaro ir administracinių patalpų nuomą. Skundo pateikėjas mano, kad šių veiksmų negalėjo būti imtasi pagal rinkos investuotojo principą, todėl tai yra NLH valstybės pagalba NAK.

Kalbant apie atleidimą nuo paskolos grąžinimo (18), skundo pateikėjas teigia, kad nepakanka parodyti, jog nuo skolų grąžinimo atleido taip pat ir privatūs investuotojai, ir laikosi savo teiginio, kad atleidimas nuo paskolos grąžinimo yra valstybės pagalba, nesuderinama su rinkos investuotojo principu. Visų pirma skundo pateikėjas pažymi, kad fiulkė nepateikė jokio dokumentais patvirtinto restruktūrizavimo plano, pagal kurį būtų užtikrinta derama investicijų grąža.

Kalbant apie paskolos garantiją, skundo pateikėjas ginčija Norvegijos valdžios institucijų teiginį, kad patronuojančiosios įmonės paprastai netaiko garantijos priemokos patronuojamosioms įmonėms teikiamoms paskoloms, ir tvirtina, kad yra priešingai, o savo teiginį pagrindžia Norvegijos teisės akto, susijusio su ribotos atsakomybės įmonėmis, 3-8 ir 3-9 skirsniais.

Galiausiai kalbant apie 8,5 % palūkanų normą, taikytą Molselvo savivaldybės paskolai, skundo pateikėjas dar sykį primena rinkos investuotojo principą pagrindžiančius sumetimus ir daro išvadą, kad, atsižvelgiant į finansinę NAK padėtį, palūkanų norma neatspindi su paskola susijusios rizikos ir turėtų būti laikoma dotacija (subsidija), kurios privatus investuotojas nebūtų suteikęs.

6.   Norvegijos institucijų pastabos dėl pateiktų pastabų

Norvegijos institucijos atsakė į Rørosfly ir skundo pateikėjo pateiktas pastabas, pabrėždamos, pirma, kad NAK nebeegzistuoja kaip juridinis asmuo, ir, antra, NEAR aktyviai neskatina studentų gauti visą mokymą Norvegijoje, tad parama NAK laikyta geriausiu būdu padėti išsaugoti aviacijos mokymosi aplinką Norvegijoje.

II.   VERTINIMAS

1.   Šio sprendimo taikymo sritis

Savo pastabose dėl sprendimo pradėti oficialų tyrimą Norvegijos institucijos apibūdina NLH ir NAK santykį ir mini, kad, atsižvelgusi į NAK patiriamus finansinius sunkumus, NLH laikinai sustabdė įpareigojimų mokėti nuomą už NAK išnuomotą bendrabutį taikymą ir sumažino mokėjimus, mokėtinus už angaro ir administracinių patalpų nuomą.

Skundo pateikėjas pabrėžia, kad šis veiksmas – tai dar du pagalbos NAK elementai, o valdžios institucijos tvirtina, kad toks veiksmas tomis aplinkybėmis buvo įprastas. Šios priemonės nebuvo įtrauktos į sprendimą pradėti oficialų tyrimą.

Be to, atsižvelgiant į Norvegijos institucijų pateiktą informaciją apie Molselvo savivaldybės paskolos gavėją, ta priemonė nebeatitinka sprendime pradėti oficialų tyrimą pateikto apibūdinimo. Norvegijos institucijos taip pat patvirtino, kad ir ši paskola, ir Trumso fiulkės NLH suteiktas projekto finansavimas pervesti NAK „už plėtros projektui atlikti būtinas paslaugas“. Vėlgi, šis lėšų pervedimas nebuvo paminėtas sprendime pradėti oficialų tyrimą.

Dėl Molselvo savivaldybės paskolos gavėjo pasikeitimo Institucija mano, kad ginčijama priemonė – savivaldybės lėšų skyrimas taikant lengvatinę normą – sutampa su priemone, apibūdinta sprendime pradėti oficialų tyrimą, todėl ji vertins tą priemonę naujo gavėjo, o ne NAK, atžvilgiu. Tačiau dėl kitų iškeltų klausimų Institucijai neatrodo aišku, jog dėl šių įvairių priemonių atitikties valstybės pagalbos taisyklėms negali būti išreikšta jokių abejonių. Todėl išvadų dėl šių priemonių negalima daryti ir jos nebus išsamiau nagrinėjamos šiame sprendime. Taigi šis sprendimas taikomas tik I dalies 2.1 punkto a–e papunkčiuose apibūdintoms priemonėms.

2.   Valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Prieš apžvelgiant šiuos kriterijus iš eilės, pirmiausia reikėtų įvertinti NAK vykdomos veiklos, t. y. oro linijų lakūnų mokymo teikimo, pobūdį.

Atrodytų, tokioms paslaugoms, kurių kaina nėra maža, teikti turėtų egzistuoti konkurencinga rinka. Tai, kad paslauga susijusi su švietimu, savaime nekeičia ekonominio veiklos pobūdžio. Priešingai, panašu, kad Teisingumo Teismo praktika, kuria remiasi Norvegijos Vyriausybė, palaikoma nuomonė, kad kursai, teikiami pagal nacionalinę švietimo sistemą, nėra paslaugos, kaip apibrėžta EB sutarties 50 straipsnyje (19), o kursai, iš esmės finansuojami privačiomis lėšomis, visų pirma studentų ar jų tėvų, patenka į to straipsnio taikymo sritį (20). Be to, šiuos samprotavimus, kurie yra susiję su „paslaugos“ sąvoka, kaip apibrėžta EB sutarties 49 straipsnyje ir EEE susitarimo 36 straipsnyje, galima pritaikyti ir valstybės pagalbos srityje, tad kyla klausimas, ar veikla yra ekonominė ir ar ją vykdo įmonė, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje (21). Byloje surinkta informacija nepatvirtina išvados, kad mokymas NAK nėra iš esmės finansuojamas privačiomis lėšomis, ir dėl to nebuvo ginčytasi. Todėl Institucija daro išvadą, kad oro linijų lakūnų mokymas, kurį NAK teikė prieš bankrutuodamas, buvo ekonominė veikla, o NAK yra įmonė pagal EEE susitarimo 61 straipsnį.

2.1.   Valstybės išteklių buvimas

Pagalbos priemonė turi būti suteikta valstybės arba iš valstybės išteklių.

Finansavimą, dėl kurio pateiktas skundas, sudaro tiesioginė dotacija, suteikta pagal pataisytą nacionalinį biudžetą, arba lėšos ar pranašumai, kurių suteikė vietos institucijos. Todėl aišku, kad visas finansavimas, dėl kurio pateiktas skundas, suteiktas valstybės arba iš valstybės išteklių.

2.2.   Pranašumo tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai suteikimas

Pirma, pagalbos priemone gavėjui, kuriam ji skirta, paprastai suteikiamas pranašumas, nes sumažinama jam tenkanti mokesčių naštą. Tačiau pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį tinka vertinti tik įmonėms skiriamų išteklių perdavimą. Taigi, prieš vertinant konkrečias nagrinėjamas priemones, pirmiausia būtina apsvarstyti, ar finansavimo gavėjai yra įmonės, kaip apibrėžta toje nuostatoje.

Kaip pažymėta pirmiau, NAK aiškiai yra įmonė, o tai, kad ji atlieka švietimo funkciją, šiuo atveju tos išvados nekeičia.

Tačiau atrodytų, kad NLH neatlieka jokio pobūdžio ekonominės veiklos, kuriai ji gauna finansavimą. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką ekonominei veiklai būdinga savybė – prekių ir paslaugų tiekimas ir teikimas tam tikroje rinkoje (22). Institucijai nepateikta jokios informacijos, kuri rodytų, jog paramą, teikiamą oro linijų lakūnų mokymui Šiaurės Norvegijoje, galima apibūdinti tomis sąvokomis. Iš tiesų, vėlgi pagal nusistovėjusią teismo praktiką paslaugomis, kaip apibrėžta EEE susitarime, turi būti laikomos tik paslaugos, paprastai teikiamos už atlygį (23). NLH ne tik nemokama už tai, ką ji daro; finansavimas, kurį įstaiga teikia pagal savo tikslą – paremti oro linijų lakūnų mokymo teikimą Šiaurės Norvegijoje, panašesnis į socialinius tikslus, kuriuos ELPA teismas nustatė byloje Private Barnehagers, kurioje jis nusprendė, kad Norvegijos valstybė nesiekė plėtoti pelningos veiklos, o vykdė savo pareigas gyventojams socialinėje, kultūros ir švietimo srityse (24). Iš tiesų, Trumso fiulkės NLH suteiktas finansavimas panašesnis į vidinį išteklių perdavimą, taip skiriant finansavimą oro linijų lakūnų mokymui skatinti geografinėje srityje, už kurią fiulkė atsakinga, o ne į mokėjimą už suteiktas paslaugas. Tolesnis šių lėšų išmokėjimas įmonėms, kaip antai NAK, kurios plėtoja ekonominę veiklą – teikia oro linijų lakūnų mokymą, iš tiesų gali prilygti valstybės pagalbai, tačiau, kaip pažymėta II dalies 1 punkte, tai nepatenka į šio sprendimo taikymo sritį. Dėl pirminio lėšų išmokėjimo NLH Institucija daro išvadą, kad bent išmokėjimo metu NLH negalėjo būti laikoma pagalbos gavėja, ir dviejų priemonių, pagal kurias naudos gavėja buvo NLH, toliau vertinti nereikėtų. Tad Institucija vertins, ar esama pranašumo, tik dėl priemonių, pagal kurias naudos gavėjas buvo NAK, t. y. dėl:

—	tiesioginės 4,5 mln. NOK dotacijos iš valstybės biudžeto,

—	Trumso fiulkės paskolos ir paskesnio atleidimo nuo jos grąžinimo,

—	paskolos garantijos, kurią Trumso fiulkė suteikė nereikalaudama sumokėti priemokos.

Tiesioginė dotacija, kurios tikslas – sumažinti veiklos išlaidas, aiškiai atitinka šią sąlygą.

Norvegijos valdžios institucijų teigimu, Trumso fiulkės paskola suteikta pagal Regioninių paskolų sistemą, apie kurią Institucijai pranešta ir kurią Institucija patvirtino 1999 m. Atleidimas nuo paskolos grąžinimo taip pat sumažina finansinę naštą, kurią gavėjui priešingu atveju tektų prisiimti. Tačiau galima teigti, kad naudos gavėjas neįgauna jokio pranašumo, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jeigu atliekant tokį veiksmą vadovaujamasi įprastais rinkos principais. Pagal Norvegijos valdžios institucijų pateiktą informaciją 2005 m. pabaigoje ilgalaikiai negarantuoti NAK kreditoriai buvo šie ūkio subjektai: Sparebanken Finans Nord-Norge AS (2 877 000 NOK), Trumso fiulkė (400 000 NOK), Indre Troms Samvirkelag BA (200 000 NOK) ir Eriksen Eiendom AS (200 000 NOK). Norvegijos valdžios institucijos patvirtino, kad pastarieji du ūkio subjektai, kurie abu turi būti laikomi privačiais investuotojais, leido negrąžinti paskolų, kurias suteikė NAK, o Sparebanken Finans Nord-Norge atidėjo išmokas iki antrojo 2006 m. pusmečio, bet nuo palūkanų mokėjimo neatleido. Taigi, nors valdžios institucijos turi persekioti savo skolininkus taip pat aktyviai, kaip ir privatus kreditorius, Institucija mano, kad, privatiems rinkos dalyviams taip pat atleidus NAK nuo negrąžintų paskolų grąžinimo, toks pat Trumso fiulkės veiksmas nėra valstybės pagalba.

Valstybės pagalbos gairių dėl valstybės garantijų 2.1 skirsnyje nustatyta, kad valstybės garantijos duoda paskolos gavėjui naudos ir yra eikvojami valstybės ištekliai, jeigu mainais už garantiją nemokama jokios priemokos. Taigi atrodytų, kad Trumso fiulkės NAK suteikta garantija davė NAK naudos, taigi tai įmonei suteiktas pranašumas, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

Antra, pagalbos priemonė turi būti atrankinė, t. y. palaikyti „tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą“. Nagrinėjamos priemonės specialiai skirtos NAK, todėl aiškiai yra atrankinės.

2.3.   Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Tam, kad priemonės būtų laikomos valstybės pagalba, jos turi iškreipti konkurenciją ir daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai. Remiantis tuo, kad NAK tiesiogiai konkuruoja su kitomis institucijomis Norvegijoje ir visoje Europoje, kurios siūlo oro linijų lakūnų mokymą pagal bendrąsias Europos taisykles (Jungtinės aviacijos administracijos skrydžio įgulos licenciją, angl. JAA-FCL), atrodytų, kad finansavimas sustiprina gavėjo padėtį, taigi gali iškreipti šių įvairių mokyklų konkurenciją ir daryti poveikį valstybių, kuriose jos įsteigtos, tarpusavio prekybai.

2.4.   Išvada

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais Institucija daro išvadą, kad šios priemonės nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje:

—	Trumso fiulkės NLH suteiktas projekto finansavimas (I dalies 2.1 punkto b papunktis),

—	Trumso fiulkės sprendimas atleisti NAK nuo paskolos grąžinimo (I dalies 2.1 unkto c papunktis), ir

—	Molselvo savivaldybės paskola NLH (I dalies 2.1 punkto e papunktis),

o šios NAK skirtos priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje:

—	tiesioginė 4,5 mln. NOK dotacija iš valstybės biudžeto (I dalies 2.1 punkto a papunktis), ir

—	Trumso fiulkės paskolos garantija, suteikta nereikalaujant sumokėti priemokos (I dalies 2.1 punkto d papunktis).

3.   Procedūriniai reikalavimai

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai tinkamu laiku pranešama apie visus planus suteikti arba pakeisti pagalbą <…>, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Atitinkama valstybė nepradeda taikyti savo siūlomų priemonių tol, kol pagal šią procedūrą priimamas galutinis sprendimas.“

Norvegijos valdžios institucijos nepranešė Institucijai apie pirmiau apibūdintas pagalbos priemones. Todėl Institucija daro išvadą, kad Norvegijos valdžios institucijos neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį dėl pagalba pripažintų priemonių (būtent dėl tiesioginės dotacijos ir paskolos garantijos, apibūdintų atitinkamai I dalies 2.1 punkto a ir d papunkčiuose). Todėl suteikta parama yra „neteisėta pagalba“, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f punkte.

4.   Pagalbos suderinamumas

4.1.   Vertinimas pagal EEE susitarimo 61 straipsnį

Šis atvejis negali būti laikomas nė vienu iš EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje apibūdintų atvejų.

Aptariamas regionas nepatenka į EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį ir EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punktas šiam atvejui netaikomas.

Neatrodo, kad finansavimu, dėl kurio pateiktas skundas, būtų tiesiogiai remiami horizontalieji Bendrijos tikslai, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte, kaip antai moksliniai tyrimai ir plėtra, užimtumas, aplinka ir t. t. Iš tiesų Norvegijos valdžios institucijos šia leidžiančia nukrypti nuostata nesirėmė. Todėl Institucija mano, kad finansavimas, dėl kurio pateiktas skundas, negali būti laikomas suderinamu su EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžta toje dalyje.

4.2.   Vertinimas pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį

Pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį „įmonėms, kurioms yra patikėta teikti visuotinės svarbos ekonomines paslaugas, <…> taikomos šiame susitarime nustatytos taisyklės, visų pirma konkurencijos taisyklės, jeigu jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų susitariančiųjų šalių interesams.“

Tos nuostatos taikymas išaiškintas Valstybės pagalbos gairėse dėl kompensacijos už viešąją paslaugą, kurių 25 dalyje nustatyta, kad gairės bus taikomos vertinant pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta ir kuri suteikta priėmus gaires. Visais kitais atvejais bus taikomos nuostatos, galiojusios, kai pagalba buvo suteikta. Dvi nagrinėjamos priemonės įgyvendintos prieš priimant gaires (2005 m. gruodžio 20 d.).

Prieš įvedant tai, kas tuomet buvo nustatyta Valstybės pagalbos gairių 18C skyriuje (dabar jis vadinamas tiesiog skyriumi dėl kompensacijos už viešąją paslaugą), nebuvo jokių konkrečių taisyklių dėl kompensacijos už viešąją paslaugą. Vis dėlto Institucija mano esant tinkama pagrįsti ankstesnių priemonių vertinimą Komisijos komunikatu dėl Europos visuotinės svarbos ekonominių paslaugų (25) ir Teisingumo Teismo praktika, sukaupta prieš suteikiant pagalbą.

Be to, Institucija mano, kad Valstybės pagalbos gairių 18C skyriaus turinys iš esmės nepakeitė vertinimo pagrindo; jame paprasčiausiai išaiškinta, ko reikalaujama, kad būtų tenkinami įvairūs EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai.

Taigi dviejų nagrinėjamų priemonių suderinamumas bus vertinamas remiantis šiais (bendrais) principais, deramai atsižvelgiant į priemonių įgyvendinimo laiką ir į tai, kad EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalis yra leidžianti nukrypti nuostata ir kaip tokia turi būti aiškinama siaurai:

—	aptariama paslauga turi būti „visuotinės svarbos ekonominė paslauga“ ir turi būti tiksliai apibrėžta kaip tokia paslauga,

—	aptariamai įmonei turi būti oficialiai patikėta teikti tą paslaugą,

—	konkurencijos taisyklių taikymas trukdytų vykdyti aptariamai įmonei pavestus konkrečius uždavinius, ir

—	prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų susitariančiųjų šalių interesams.

ELPA valstybės turi didelę veiksmų laisvę nustatyti visuotinės svarbos ekonominių paslaugų lygį ir, jeigu būtina, gali nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus tam lygiui užtikrinti. Valstybės apibrėžčiai, ką ji laiko visuotinės svarbos ekonomine paslauga, taikoma tik kontrolė akivaizdžioms klaidoms išvengti. Tačiau visais atvejais tam, kad būtų galima taikyti EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalies leidžiančią nukrypti nuostatą, viešosios paslaugos teikimo užduotis turi būti aiškiai apibrėžta.

Šiuo atžvilgiu, remiantis teismo praktika, galima teigti, kad „visuotinės svarbos ekonominės paslaugos“ sąvoka apima paslaugas, kurios išsiskiria ypatingomis savybėmis, palyginti su bendros ekonominės veiklos ekonomine svarba (26). Viena iš tokių specialiųjų savybių gali būti valdžios institucijų manymas, kad paslauga turi būti teikiama, net jeigu rinkoje gali nebūti pakankamai paskatų jai teikti (27). Taigi, jeigu tam tikros paslaugos laikomos visuotinės svarbos, o rinkos jėgomis patenkinamo tokių paslaugų teikimo neužtikrinama, atitinkama valstybė gali nustatyti specialiuosius viešųjų paslaugų įpareigojimus, kad užtikrintų reikiamą teikiamos paslaugos lygį.

Dėl tiesioginės 4,5 mln. NOK dotacijos Institucija pažymi, kad atitinkamame 2005 m. valstybės biudžeto punkte skiriamas finansavimas „oro linijų lakūnų mokymui Trumsės-Bardufoso regione“. Institucija laikosi nuomonės, kad to negalima laikyti aiškia viešosios paslaugos teikimo užduoties apibrėžtimi. Be to, net jei būtų įrodinėjama, kad specialioji savybė yra tai, kad visas kursas vyksta Norvegijoje ir kad tai yra paslaugos „visuotinės svarbos“ elementas, Institucija pažymi, kad biudžete ar kituose Institucijai pateiktuose dokumentuose nenurodyta nieko, kas rodytų, jog dotacijai taikoma tokios savybės sąlyga.

Taigi Institucija laikosi nuomonės, kad šiuo atveju visuotinės svarbos ekonominės paslaugos apibrėžties taikymas yra akivaizdi klaida. Tad šiuo atveju sąlyga, kad būtų galima taikyti EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, (t. y. kad įmonė teikia visuotinės svarbos ekonominę paslaugą), neatitinkama.

Galiausiai dėl I dalies 2.1 punkto d papunktyje nurodytos priemonės Institucija laikosi nuomonės, kad garantija tam tikrai skolos sumai, apibrėžiant bendrai, negali būti laikoma konkretaus visuotinės ekonominės svarbos uždavinio įvykdymo užtikrinimu, taigi dėl to ši priemonė netinka būti vertinama pagal EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį.

Net ir darant prielaidą, kad aptariama paslauga buvo tinkamai apibrėžta, tam, kad būtų taikoma EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, būtina, kad viešosios paslaugos misija būtų specialiai patikėta valdžios institucijos aktu. Institucijos teigimu, atrodytų, kad NAK būtų suteikiamas finansinis pranašumas, nepatikint jokios viešosios paslaugos teikimo užduoties mainais už finansavimą, pagal abi nagrinėjamas priemones. Dėl Komisijos praktika pagrįsto Norvegijos institucijų argumento Institucija laikosi nuomonės, kad tos įstaigos sprendimuose nedaroma išvada, kad vien finansavimo gavimas iš valstybės prilygtų patikėjimui, jeigu nepateikta jokio viešosios paslaugos teikimo užduoties apibūdinimo ir nenustatyta sąlygų, kuriomis ji turi būti užtikrinta (28). Šiuo atžvilgiu Institucija ir vėl remiasi tuo, kad, jeigu specialioji NAK teikiamo mokymo savybė yra tai, kad visas kursas vyksta Norvegijoje ir kad tai yra paslaugos „visuotinės svarbos“ elementas, biudžete ar kituose Institucijai pateiktuose dokumentuose nenurodyta nieko, kas rodytų, jog dotacijai taikoma tokios savybės sąlyga.

Taigi, net jei būtų aišku, kad, nusprendusios suteikti finansavimą oro linijų lakūnų švietimo sektoriui, Norvegijos valdžios institucijos turėjo omenyje specialią viešosios paslaugos teikimo užduotį, Institucija nemato jokių įrodymų, kad ta užduotis buvo specialiai patikėta NAK. Todėl EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalis šiam atvejui negali būti taikoma.

Paskutinės dvi EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalies nuostatos kartu prilygsta proporcingumo vertinimui. Svarstydama, ar priimtos priemonės viršija tai, kas būtina veiksmingam viešosios paslaugos teikimo užduoties vykdymui garantuoti, Institucija pažymi, kad, pirma, nesant jokių finansavimui keliamų sąlygų, kyla abejonių dėl jo būtinumo ir, antra, panašu, kad nebuvo atlikta jokio objektyvaus įvertinimo, kokios reikės finansavimo sumos. Todėl Institucija daro išvadą, kad, net jeigu būtų patenkinti kiti kriterijai, ši EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalies nuostata šiuo atveju neįvykdyta.

4.3.   Išvada

Institucija daro išvadą, kad nei tiesioginė dotacija (I dalies 2.1 punkto a papunktis), nei paskolos garantija (I dalies 2.1 punkto d papunktis) neatitinka sąlygų, kad būtų galima taikyti EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, todėl abi priemonės yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu.

5.   Išvada

Institucija mano, kad toliau nurodytos priemonės nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje:

—	Trumso fiulkės projekto finansavimas (I dalies 2.1 punkto b papunktis),

—	Trumso fiulkės sprendimas atleisti nuo paskolos grąžinimo (I dalies 2.1 punkto c papunktis), ir

—	Molselvo savivaldybės paskola (I dalies 2.1 punkto e papunktis).

Tačiau Institucija daro išvadą, kad Norvegijos valdžios institucijos neteisėtai įgyvendino šias pagalbos priemones:

—	tiesioginę 4,5 mln. NOK dotaciją iš valstybės biudžeto (I dalies 2.1 punkto a papunktis), ir

—	paskolos garantiją, kurią Trumso fiulkė suteikė, nereikalaudama sumokėti priemokos (I dalies 2.1 punkto d papunktis),

pažeisdamos Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį.

Apibūdintos pagalbos priemonės neatitinka sąlygų, kad būtų galima taikyti EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį, todėl nedera su EEE susitarimo veikimu.

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnį Institucija nusprendžia, kad su valstybės pagalbos taisyklėmis pagal EEE susitarimą nesuderinama neteisėta pagalba turi būti susigrąžinta iš gavėjų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Trumso fiulkės NLH suteiktas projekto finansavimas ir Molselvo savivaldybės tam subjektui suteikta paskola bei Trumso fiulkės sprendimas atleisti NAK nuo suteiktos paskolos grąžinimo nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

2 straipsnis

Tiesioginė 4,5 mln. NOK dotacija iš valstybės biudžeto ir Trumso fiulkės suteikta paskolos garantija yra valstybės pagalba NAK, kuri nėra suderinama su EEE susitarimo veikimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

3 straipsnis

Norvegijos institucijos imasi visų būtinų priemonių 2 straipsnyje minėtai pagalbai, kuri neteisėtai suteikta NAK, susigrąžinti.

4 straipsnis

Susigrąžinimas turi būti įvykdytas nedelsiant ir laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų procedūrų, jeigu pagal jas leidžiama nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti sprendimą. Pagalba susigrąžinama kartu su palūkanomis ir bendromis palūkanomis, kurios taikomos nuo jos suteikimo NAK datos iki susigrąžinimo datos. Palūkanos apskaičiuojamos pagal Sprendimo Nr. 195/04/COL 9 straipsnį.

5 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Norvegijos institucijos praneša ELPA priežiūros institucijai apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

7 straipsnis

Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas.

---

(1)  Toliau – Institucija.

(2)  Toliau – EEE susitarimas.

(3)  Toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(4)  EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių bei Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, kurias 1994 m. sausio 19 d. priėmė ir išleido ELPA priežiūros institucija, paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – OL) L 231, 1994 9 3, p. 1, ir EEE priede Nr. 32, 1994 9 3. Paskutinį kartą gairės iš dalies pakeistos 2007 m. balandžio 25 d. Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(5)  OL L 139, 2006 5 25, p. 37, ir EEE priedas Nr. 26, 2006 5 25, p. 1.

(6)  Toliau – Sprendimas pradėti oficialų tyrimą.

(7)  OL C 77, 2007 4 5, p. 35, ir EEE priedas Nr. 17, 2007 4 5, p. 16.

(8)  Dėl išsamesnės informacijos apie Norvegijos valdžios institucijų ir Institucijos susirašinėjimą žr. Sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(9)  Žr. 7 išnašą.

(10)  Panašu, kad Norvegijos valdžios institucijos šiam teiginiui pagrįsti mini NAK valdybos pradėtą likvidavimo procesą.

(11)  Šiam teiginiui pagrįsti pasitelkiamas faktas, kad NAK šiuo metu taikomas bankroto procesas.

(12)  1991 m. kovo 19 d. sprendimo byloje Komisija prieš Prancūziją (telekomunikacijų galiniai įrenginiai), 202/88, Rink. p. I-1223, 12 punktas.

(13)  Šiam teiginiui pagrįsti Norvegijos institucijos cituoja 1997 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Komisija prieš Prancūziją, C-159/94, Rink. p. I-5815, 112 ir 113 punktus.

(14)  Trumso fiulkė pateikė įrodymų, kad dvi kitos privačios įmonės, kurių kiekvienai turėjo būti grąžintos 200 000 NOK paskolos, atliekant restruktūrizavimą taip pat nurašė NAK skolas.

(15)  Skundo pateikėjas pažymi, kad NEAR studentams siūloma galimybė gauti visą mokymą Norvegijoje, tačiau dauguma nusprendžia pasinaudoti užsienyje siūlomomis galimybėmis. Skirtumas tas, kad NAK nesiūlo galimybių studijuoti užsienyje, todėl visi studentai mokomi tik Norvegijoje.

(16)  Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas mini 1991 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Höfner ir Elser prieš Macrotron, C-41/90, Rink. p. I-1979, ir 1995 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Fédération Française des Sociétés d’Assurance, C-244/94, Rink. p. I-4013. Kita vertus, kaip priskyrimo prie kitokios nei įmonė kategorijos pavyzdys 1993 m. vasario 17 d. sprendime byloje Poucet ir Pistre, C-159/91, Rink. p. I-637, nurodoma grynai socialinė įmonės funkcija.

(17)  Remdamasis apskaičiuota vieno studento mokymo NAK kaina, t. y. 937 500 NOK, skundo pateikėjas tvirtina, kad NAK skiriama per didelė kompensacija, nes mokymo NEAR ir išimtinai Norvegijoje kaina yra 512 000 NOK.

(18)  Skundo pateikėjas pažymi, kad fiulkė nekomentavo pirminio paskolos suteikimo ir grąžinimo termino atidėjimo 2003 m. Jis laikosi nuomonės, kad šie elementai taip pat yra valstybės pagalba.

(19)  EEE susitarimo 37 straipsnis suformuluotas lygiai taip pat.

(20)  Žr. 1993 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje Wirth, C-109/92, Rink. p. I-6447, 14–17 punktus. ELPA teismas neseniai patvirtino šią nuomonę 2008 m. vasario 21 d. sprendimo byloje Private Barnehagers Landsforbund, E-5/07, dar nepaskelbta, 80 ir paskesniuose punktuose.

(21)  Minėto sprendimo byloje Private Barnehagers Landsforbund, E-5/07, 80 punktas.

(22)  2006 m. liepos 11 d. sprendimo byloje FENIN, C-205/03, Rink. p. I-6295, 25 punktas.

(23)  Minėto sprendimo byloje Private Barnehagers Landsforbund, E-5/07, 81 punktas.

(24)  Minėto sprendimo byloje Private Barnehagers Landsforbund, E-5/07, 83 punktas.

(25)  OL C 17, 2001 1 19, p. 4.

(26)  Žr., pvz., 1991 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Merci convenzionali porto di Genova, C-179/90, Rink. p. I-5889, 28 punktą.

(27)  Žr., pvz., 25 išnašoje minėto Komisijos komunikato dėl Europos visuotinės svarbos ekonominių paslaugų 14 dalį.

(28)  2005 m. kovo 2 d. Komisijos sprendime 2006/225/EB dėl pagalbos schemos Italijos profesinio ugdymo įstaigų pertvarkymui (OL L 81, 2006 3 18, p. 25) aiškiai pripažinta, kad aptariamos įstaigos „užtikrino institucinį, socialiai orientuotą profesinį ugdymą, <…> teikiamą viešosios švietimo sistemos srityje“ (48 dalis), ir kad todėl joms „privalomais aktais patikėta visuotinės paslaugos misija pagal atitinkamas nacionalines ir regionines normas“ (57 dalis).

---