1)

Šiame komunikate nustatoma tvarka, kuria remiantis ELPA priežiūros institucija ketina nagrinėti ELPA valstybių, kurioms skiriami sprendimai valstybės pagalbos srityje, prašymus skelbiant sprendimą neatskleisti tų sprendimų dalių dėl įpareigojimo išlaikyti profesinę paslaptį.

2)

Būtina atsižvelgti į šiuos du aspektus:

1)

EEE susitarimo 122 straipsnyje, kurio formuluotė atitinka EB sutarties 287 straipsnio formuluotę, teigiama: „Susitariančiųjų Šalių atstovai, delegatai ir ekspertai, taip pat pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurie veikia pagal šį Susitarimą, netgi nustoję eiti savo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip tarnybinę paslaptį, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis“.

2)

Ši nuostata taip pat išreikšta Institucijos ir Teismo susitarimo dėl ELPA priežiūros institucijos funkcijų ir galių valstybės pagalbos srityje (1) 3 Protokolo II dalies 24 ir 25 straipsniuose.

3)

Institucijos ir Teismo susitarimo 16 straipsnyje teigiama: „ELPA priežiūros institucijos sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis šie sprendimai grindžiami“.

4)

Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 6 straipsnio 1 dalies 1 sakiniu dėl sprendimų pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nurodoma: „Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą apibendrinami atitinkami fakto ir teisės klausimai bei pridedamas preliminarus ELPA priežiūros institucijos įvertinimas dėl siūlomos priemonės pagalbos pobūdžio ir išdėstomos abejonės dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka […]“.

1)

EB Teisingumo Teismas nustatė, kad nors EB sutarties 287 straipsnis taikomas daugiausia iš įmonių surinktai informacijai, žodis „ypač“ rodo, kad minimas principas yra bendro pobūdžio ir yra taikomas taip pat kitai konfidencialiai informacijai (2).

2)

Tai reiškia, kad profesinė paslaptis apima tiek verslo paslaptis, tiek kitą konfidencialią informaciją.

3)

Verslo paslapties ir kitos konfidencialios informacijos sąvokos neturėtų būti suprantamos skirtingai negu antimonopolinės ir susijungimo procedūrų kontekste. Verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos nustatymo metodas turėtų būti vienodas, nežiūrint į tai, kad Institucijos sprendimai pagal antimonopolines ir susijungimo procedūras yra skirti įmonėms, o sprendimai pagal valstybės pagalbos procedūras skirti ELPA valstybėms.

1)

Verslo paslaptys apima tik su verslu susijusią faktinę ar potencialiai ekonominę vertę galinčią turėti informaciją, kurios atskleidimas ir panaudojimas kitoms įmonėms duotų ekonominės naudos. Būdingi tokios informacijos pavyzdžiai: gamybos ir platinimo sąnaudų įvertinimo metodai, gamybos paslaptys (t. y. slaptas, komerciniu požiūriu vertingas planas, formulė, procesas ar prietaisas, naudojamas gaminti, ruošti, jungti ar perdirbti prekes, ir kuris gali būti laikomas galutiniu produktu, sukurtu pasitelkiant naujoves ar dedant dideles pastangas) ir procesai, tiekimo šaltiniai, pagaminamų ir parduodamų prekių kiekiai, rinkos dalys, klientų ir platintojų sąrašai, marketingo planai, savikainos struktūra, pardavimo politika, informacija apie vidaus įmonės struktūrą.

2)

Iš principo galima laikyti, kad verslo paslaptys gali būti susijusios tik su pagalbos gavėju (arba kita trečiąja šalimi) ir tik su ELPA valstybės (ar trečiosios šalies) pateikta informacija. Todėl pačios Institucijos pareiškimams (pavyzdžiui, išreikštoms abejonėms dėl restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo) negali būti taikomas profesinės paslapties išlaikymo įpareigojimas.

3)

Prielaida, kad tokios informacijos atskleidimas gali pakenkti įmonei, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad tokia informacija turėtų būti laikoma verslo paslaptimi. Pavyzdžiui, Institucijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl restruktūrizavimo pagalbos gali sukelti abejonių dėl tam tikrų restruktūrizavimo plano aspektų, atsižvelgiant į Institucijos gautą informaciją. Toks sprendimas galėtų (vėliau) turėti įtakos tos įmonės kredito pozicijai. Tačiau nebūtinai daroma išvada, kad informacija, kuria sprendimas grindžiamas, turi būti laikoma verslo paslaptimis.

4)

Apskritai Institucija taiko šį neišsamų kriterijų, nustatančių, ar informacija gali būti laikoma verslo paslaptimis, sąrašą:

5)

Institucija laikosi nuomonės, kad įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį paprastai nėra taikomas šiai informacijai:

6)

Pateikiant prašymą išimtiniais atvejais nesilaikyti šių principų, būtina nurodyti išsamias priežastis.

1)

Antimonopolinėse ir susijungimo bylose konfidenciali informacija apima ir tam tikrą Institucijai perduotą informaciją, su sąlyga, kad užtikrinamas jos slaptumas (pavyzdžiui, proceso šalimi esančios įmonės užsakyti rinkos tyrimai, kurie yra įmonės nuosavybė). Panašaus požiūrio turėtų būti laikomasi ir valstybės pagalbos sprendimuose.

2)

Tačiau valstybės pagalbos srityje gali būti tam tikrų konfidencialios informacijos formų, kurios nebūtinai taikomos antimonopolinėse ir susijungimo procedūrose, ir kurios yra susijusios konkrečiai su valstybės paslaptimis arba kita konfidencialia su įmonės organizacine veikla susijusia informacija. Apskritai atsižvelgiant į Institucijos prievolę nurodyti sprendimo priežastis ir laikytis skaidrumo reikalavimo, tokios informacijos galima neatskleisti dėl įpareigojimo išlaikyti profesinę paslaptį tik esant ypatingoms sąlygoms. Pavyzdžiui, informacija apie viešųjų paslaugų organizavimą ir sąnaudas paprastai nėra laikoma „kita konfidencialia informacija“ (nors ji gali būti laikoma verslo paslaptimi, jei tenkinami 9C. 3.1 skyriuje išdėstyti kriterijai).

1)

Pagrindinė Institucijos užduotis – suderinti dvi viena kitai prieštaraujančias prievoles, grindžiamas reikalavimu nurodyti sprendimų pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 16 straipsnį, priežastis, užtikrinant, kad sprendimuose būtų išdėstytos visos juos pagrindžiančios priežastys, ir reikalavimu laikytis įpareigojimo išlaikyti profesinę paslaptį.

2)

Be pagrindinės prievolės nurodyti sprendimus pagrindžiančias priežastis, Institucija turi atsižvelgti ir į būtinybę užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių veiksmingą taikymą (be kita ko, suteikiant ELPA valstybėms, pagalbos gavėjams ir suinteresuotoms šalims galimybę teikti pastabas arba užginčyti jos sprendimus) bei reikalavimą užtikrinti vykdomos politikos skaidrumą. Todėl viso sprendimų turinio atskleidimas yra labai svarbus visuomenės interesams. Paprastai konfidencialaus nagrinėjimo prašymas tenkinamas tik tada, kai tai yra būtina siekiant išlaikyti verslo paslaptis arba kitą konfidencialią informaciją, kuriai taikomas tokios apsaugos reikalavimas.

3)

Verslo paslaptims ir kitai konfidencialiai informacijai nėra suteikiama absoliuti apsauga: pavyzdžiui, tokia informacija gali būti atskleidžiama, kai tai yra būtina Institucijai nurodant savo sprendimų priežastis. Tai reiškia, kad informacijai, kurios reikia pagalbos priemonei ir jos gavėjui nustatyti, paprastai taip pat netaikomas profesinės paslapties įpareigojimas. Informacijai, kurios reikia įrodyti, kad tenkinamos EEE susitarimo 61 straipsnio sąlygos, paprastai taip pat netaikomas profesinės paslapties išlaikymo įpareigojimas. Tačiau Institucija, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, turi nuodugniai apsvarstyti, ar informacijos paskelbimo poreikis yra svarbesnis už žalą, kurią gali patirti ELPA valstybė ar įmonė.

4)

Siekiant išlaikyti profesinę paslaptį, priimtame sprendime esanti informacija gali būti neįtraukta į Institucijos sprendimo viešąją versiją. Pastraipos negali būti perkeliamos, negalima pridėti ar keisti sakinių. Kai Institucija mano, kad tam tikros informacijos negalima atskleisti, galima pridėti išnašą, apibendrinančią neatskleistą informaciją ar nurodančią jos mastą arba dydį, jei tai padeda užtikrinti sprendimo suprantamumą ir nuoseklumą.

5)

Prašymai neatskleisti didelės dalies ar viso sprendimo teksto, jei tai trukdytų suprasti Institucijos sprendimą grindžiančias priežastis, negali būti tenkinami.

6)

Jei skundą pateikė asmuo, Institucija, pagrįsdama tam tikro priimto sprendimo priežastis, atsižvelgia į jo interesus, išvengiant būtinybės pradėti teismo procesą (3). Todėl ELPA valstybių prašymai dėl įpareigojimo išlaikyti profesinę paslaptį neatskleisti sprendimo dalių, susijusių su skundą pateikusio asmens iškeltais klausimais, turi būti ypač pagrįsti ir įtikinantys. Tačiau Institucija paprastai nebus linkusi atskleisti tos informacijos, kuriai tariamai taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, kai kyla įtarimų, kad skundas pateiktas būtent siekiant susipažinti su tokia informacija.

7)

ELPA valstybės nesutikimo pateikti informacijos Institucijai, kurią ji laiko būtina pagalbos priemonių nagrinėjimui, negali pateisinti profesine paslaptimi. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokole (ypač 3 protokolo II dalies 2 straipsnio 2 dalyje, 5, 10 ir 16 straipsniuose) nustatytą tvarką.

1)

Institucija apie sprendimą su juo susijusią ELPA valstybę informuoja nedelsdama ir paprastai suteikia per 15 darbo dienų laikotarpį nurodyti, kokiai informacijai, valstybės nuomone, taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį. Institucijai ir konkrečiai ELPA valstybei sutarus, minėtas laikotarpis gali būti pratęstas.

2)

Kai konkreti ELPA valstybė per Institucijos paskirtą laikotarpį nenurodo, kokiai informacijai jos nuomone turėtų būti taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, paprastai skelbiamas visas sprendimo tekstas.

3)

Kai konkreti ELPA valstybė nori, kad tam tikrai informacijai būtų taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, ji privalo nurodyti tas dalis, kurioms jos manymu turėtų būti taikomas toks įpareigojimas ir nurodyti prašymo neatskleisti priežastis kiekvienos tokios dalies atžvilgiu.

4)

ELPA valstybės pateiktą prašymą Institucija nedelsdama išnagrinėja. Jei Institucija nesutinka, kad kai kurioms sprendimo dalims būtų taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, ji nurodo priežastis, kodėl jos manymu tos dalys negali būti išbrauktos iš viešai skelbiamos sprendimo versijos. ELPA valstybei nepateikus priimtino savo prašymo pagrindimo (t. y. argumentų, kurie nėra aiškiai nesvarbūs ar aiškiai netinkami), Institucija neprivalo nurodyti priežasčių, kodėl tam tikros dalys negali būti išbrauktos iš viešai skelbiamo sprendimo versijos, o tik nurodo pagrindimo nebuvimą.

5)

Jei Institucija ne visiškai sutinka su ELPA valstybės prašymu, bet nusprendžia, kad tam tikroms sprendimo dalims taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, ji ELPA valstybei pateikia naują sprendimo projektą ir nurodo, kurios dalys buvo neįtrauktos. Jei Institucija sutinka, kad ELPA valstybės nurodytoms dalims taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, sprendimo tekstas skelbiamas remiantis Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 26 straipsniu, neįtraukus tų dalių, kurioms taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį. Tokios neįtrauktos dalys nurodomos tekste (4).

6)

ELPA valstybė, gavusi Institucijos sprendimą, kuriame išdėstomos atsisakymo neskelbti tam tikrų dalių priežastis, per 15 darbo dienų gali parengti ir pateikti papildomus prašymą pagrindžiančius motyvus.

7)

Jei per Institucijos nustatytą laikotarpį atitinkama ELPA valstybė nesiima tolesnių veiksmų, Institucija paprastai paskelbia sprendimą, kuris buvo nurodytas atsakyme į ELPA valstybės pateiktą prašymą.

8)

Jei ELPA valstybė per nustatytą laikotarpį pateikia papildomus motyvus, Institucija juos nedelsdama išnagrinėja. Jei Institucija sutinka, kad ELPA valstybės nurodytoms dalims taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį, sprendimo tekstas skelbiamas laikantis pirmiau išdėstytos tvarkos.

9)

Jei nepavyksta susitarti, Institucija skelbia savo sprendimą nedelsiant pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Tokiuose sprendimuose apibendrinami atitinkami teisės ir fakto klausimai, pridedamas preliminarus siūlomos priemonės pagalbos pobūdžio įvertinimas ir išdėstomos abejonės dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka. Žinoma, turi būti pridedama tam tikra esminė informacija, kad trečiosios šalys ir kitos ELPA valstybės galėtų pateikti naudingas pastabas. Institucijos pareiga pateikti tokią esminę informaciją paprastai yra svarbesnė už prašymą išlaikyti verslo paslaptis ar kitą konfidencialią informaciją. Be to, naudos gavėjams ir suinteresuotosioms šalims naudinga kaip galima greičiau susipažinti su tokiu sprendimu. Delsimas šiuo atveju apsunkintų valstybės pagalbos kontrolės procesą.

10)

Tuo atveju, kai neįmanoma susitarti dėl prašymų tam tikrai informacijai sprendimuose neteikti prieštaravimų ir sprendimuose užbaigti oficialią tyrimo procedūrą taikyti įpareigojimą išlaikyti profesinę paslaptį, Institucija supažindina ELPA valstybę su savo galutiniu sprendimu ir ketinamu paskelbti tekstu ir suteikia 15 darbo dienų laikotarpį imtis tolesnių veiksmų. Nesulaukusi jos manymu tinkamo atsakymo, Institucija paprastai skelbia tekstą.

11)

Šiuo metu Institucija peržiūri informavimo apie valstybės pagalbą formas. Siekiant išvengti nebūtino susirašinėjimo su ELPA valstybėmis ir sprendimų skelbimo atidėjimo, ateityje ketinama į minimą formą įtraukti klausimą, ar pranešime nėra neskelbtinos informacijos ir kokios yra jos neskelbimo priežastys. Tik tuomet, jei į šį klausimą atsakoma teigiamai, Institucija pradės susirašinėti su atitinkama ELPA valstybe dėl konkrečių atvejų. Jei Institucijai yra būtina papildoma informacija, ELPA valstybė, pateikdama tokią informaciją, privalo nurodyti, ar ji yra neskelbtina ir pagrįsti jos neskelbimo priežastis. Jei savo sprendime Institucija panaudoja informaciją, kurią ELPA valstybė laiko neskelbtina, ji praneša ELPA valstybei apie priimtą sprendimą ir, laikydamasi anksčiau išdėstytos tvarkos, nurodo priežastys, kodėl jos manymu tam tikros dalys negali būti išbrauktos iš viešai skelbiamos sprendimo versijos.

12)

Institucijai nusprendus, koks tekstas bus skelbiamas, ir pranešus ELPA valstybei apie galutinį sprendimą, ELPA valstybė nusprendžia, ar per Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 36 straipsnyje numatytą laikotarpį ji ketina pasinaudoti galimomis teisminėmis procedūromis, taip pat bet kokiomis laikinomis priemonėmis.

1)

Kai trečiosios šalys, išskyrus atitinkamas ELPA valstybes (pavyzdžiui, skundą pateikiantys asmenys, kitos ELPA valstybės ar pagalbos gavėjai) pateikia su valstybės pagalbos procedūra susijusią informaciją, šios gairės taikomos mutatis mutandis.

1)

Šiomis gairėmis nenustatomos privalomos teisinės taisyklės ir nesistengiama to daryti. Siekiant užtikrinti deramą administravimą, šios gairės iš anksto numato, kaip Institucija ketina spręsti konfidencialumo klausimą valstybės pagalbos procedūrose. Paprastai, jei nepavyksta susitarti, Institucijos sprendimas skelbti gali būti teisminės peržiūros proceso objektas. Kadangi šios gairės yra susijusios su tik su procedūriniais klausimais (ir didžiąja dalimi išdėsto dabartinę praktiką), jos bus taikomos nedelsiant, taip pat sprendimams neteikti prieštaravimų (5), su kuriais nori susipažinti trečiosios šalys, priimtų prieš įsigaliojant Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo pakeitimams (6).