Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C2007/199/27

Byla C-243/07 P 2007 m. gegužės 22 d. Carsten Brinkmann pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-322/05 Carsten Brinkmann prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

OL C 199, 2007 8 25, pp. 17–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

25.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/17


2007 m. gegužės 22 d. Carsten Brinkmann pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-322/05 Carsten Brinkmann prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

(Byla C-243/07 P)

(2007/C 199/27)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Carsten Brinkmann, atstovaujamas advokatės K. van Bebber

Kitos proceso šalys:

1.

Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

2.

Terra Networks, S.A.

Apelianto reikalavimai

Panaikinti 2007 m. kovo 22 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-322/05.

Panaikinti 2004 m. spalio 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos sprendimą Nr. 3646/2004.

Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas VRDT instancijose bei per procesus Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas savo apeliacinį skundą dėl minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo grindžia 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo nuostatų pažeidimu. Teisingai vertinant, šiuo atveju nėra galimybės prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, supainioti reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.

Pirma, netiesa, kad prekės ir paslaugos, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, yra visiškai tapačios prekėms ir paslaugoms, žymimoms prekių ženklu, kuriuo grindžiamas protestas.

Antra, atitinkamą visuomenę greičiau sudaro ne paprasti vartotojai vokiečiai, o specialistai, t.y. bankininkystės ekspertai, nekilnojamojo turto savininkai ir t.t.

Trečia, prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, sudedamosios dalies „terra“ skiriamasis požymis yra labai silpnas. Į šią lemiamą aplinkybę Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė: prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, skiriamasis požymis nebuvo nagrinėjamas. Tai yra svarbu, nes jeigu ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra labai silpnas, galimybė supainioti gali būti paneigiama tokiomis aplinkybėmis, kuriomis paprastai ji būtų patvirtinama. Kuo silpnesnis yra žymens skiriamasis požymis, tuo mažesnė yra prekių ženklo apsauga. Prekių ženklų, turinčių silpną skiriamąjį požymį, atveju net ir reali (netgi didelė) painiava negali pagrįsti supainiojimo galimybės teisine prasme.

Ketvirta, žymenų panašumas priklauso nuo vaizdinio, skambėjimo ir konceptualaus panašumo, bendro įspūdžio, o taip pat skiriamųjų ir dominuojančių sudedamųjų dalių. Prekių ženklą, kuriuo grindžiamas protestas, sudaro žodis „terra“ ir vaizdinis elementas, kuris yra maždaug tokio paties dydžio kaip ir žodinė sudedamoji dalis „terra“. Kadangi ginčijamas prekių ženklas neturi vaizdinio elemento, atliekant prekių ženklų kaip visumos vertinimą matomi aiškūs skirtumai. Net ir darant prielaidą, kad elementas „terra“ yra prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, dominuojantis elementas, prekių ženklų teisės požiūriu panašumo nėra. Pabrėžtina, kad žodį „terra“, kuris konceptualiu požiūriu visuomenei yra gerai žinomas, visiškai perima išgalvotas žodis „Terranus“. Tačiau žymuo „terra“ neužima savarankiškos ir skiriamosios pozicijos vėlesniame prekių ženkle. Visuomenei yra įprasta, kad sąvokos, kilusios iš konkretaus žodžio kamieno, gali būti įgijusios visai kitą reikšmę ir todėl gali būti praradusios bet kokį konceptualų ryšį su žodžiu, iš kurio jos yra kilusios.


Top