BASF Aktiengesellschaft of Ludwigshafen2005 m. kovo 1 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-101/05)

(2005/C 115/51)

Proceso kalba: anglų

2005 m. kovo 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas BASF Aktiengesellschaft of Ludwigshafen, įsteigtos Ludwigshafen (Vokietija), atstovaujamos Solicitors N. Levy ir J. Temple Lang bei advokato C. Feddersen, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija jai 2004 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimu, priimtu pagal EB sutarties 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/E-2/37.533-Choline Chloride), kuriuo pripažįstama, jog ieškovė dalyvavo susitarimuose ir suderintuose veiksmuose nustatant kainą, dalijantis rinkas bei atliko suderintus veiksmus prieš konkurentus EEE cholino chlorido sektoriuje, paskirtą baudą.

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė teigia, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, kadangi pareiškime dėl prieštaravimų nebuvo aiškiai nurodyti elementai, kuriais remiantis apskaičiuota galutiniu sprendimu ieškovei paskirta bauda. Ieškovė teigia, kad pareiškime dėl prieštaravimų jai konkrečiai nebuvo visiškai paaiškintas baudos padidinimas 100 % atgrasymo tikslais.

Ieškovė taip pat teigia, kad baudos padidinimas dėl atgrasymo tikslais ir dėl baudos dydžio negalimas pagal Reglamentą 17/62 (1), šiuo metu Reglamentas 1/2003 (2), bei Baudų nustatymo gaires (3), o taip pat yra nereikalingas. Ieškovės nuomone, į bendrą įmonės dydį galima atsižvelgti nustatant pažeidimo poveikį rinkai, o ne juo pagrįsti baudos padidinimą. Ieškovė taip pat teigia, kad baudos padidinimas atgrasymo tikslais turėtų būti naudojamas nuosaikiai ir tik jei tam yra aiškios priežastys, kurių ieškovės atveju nebuvo.

Be to, ieškovė teigia, kad baudos padidinimas 50 % už pakartotinumą, atsižvelgiant į pažeidimus, įvykusius prieš beveik 40 ir 20 metų, pažeidžia teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Ieškovė taip pat pažymi, kad baudos padidinimas dėl pakartotinumo buvo netinkamai apskaičiuotas, kadangi 50 % buvo skaičiuojami ne nuo pradinės sumos, bet nuo sumos, gautos padidinus pradinę sumą dėl baudos dydžio ir atgrasymo tikslais.

Ieškovė teigia, kad remiantis pranešimo dėl baudų sumažinimo D skirsniu jai priklausė didesnis baudos sumažinimas. Ieškovė visų pirma teigia, jog kadangi ji turi teisę į baudos sumažinimą, nes ji neginčijo faktinių aplinkybių iš esmės, vienintelis klausimas yra, ar Komisija teisingai įvertino ieškovės bendradarbiavimą kitais pranešime dėl baudų sumažinimo (4) nurodytais atžvilgiais. Ieškovės nuomone, Komisija pametė dalį bylos medžiagos ir todėl neteisingai ir nepakankamai įvertino ieškovės bendradarbiavimą. Ieškovės nuomone, sprendime neteisingai nurodytas kai kurių jos pastabų turinys, praleista dalis kitų duomenų, įrodančių ieškovės pagalbą tyrimui ir prieštaringai apibūdinamas bendradarbiavimas. Ieškovė teigia, kad bet kuriuo atveju ji turėjo teisę į didesnį baudos sumažinimą.

Galiausiai, ieškovė tvirtina, kad Komisija suklydo pripažindama, kad padarytas vienas tęstinis pažeidimas, o baudos dydžio atskleidimas žiniasklaidai prieš priimant sprendimą pažeidė Komisijos pareigą neatskleisti profesinės paslapties bei gero administravimo principą, kas kliudė Komisarų kolegijai tinkamai įvertinti ir nepriklausomai išnagrinėti bylą.

(1)  EEB Taryba: Reglamentas Nr. 17: Pirmasis reglamentas, įgyvendinantis Sutarties 81 ir 82 straipsnius (OL 13, 1962 02 21, p. 204 – 211).

(2)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1).

(3)  Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB Sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairės (OL C 9, 1998, p. 3).

(4)  Komisijos pranešimas dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4).