1.

Ar 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 (1) dėl atliekų vežimo 28 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad atliekos laikomos „atliekomis, apie kurias pranešta“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jei apie jas iš anksto raštu pranešta išsiuntimo šalies kompetentingai institucijai pagal šio reglamento II dalies 1 skyrių?

2.

Ar Atliekų vežimo reglamento 28 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta teisinė pasekmė, pagal kurią „šios atliekos“ laikomos išvardytomis reglamento IV priede (teisinė pasekmė), gali kilti tik konkrečioms atliekoms (apie kurias pranešta)? Ar ir atliekų srautams?

3.

Ar Atliekų vežimo reglamento 28 straipsnio 2 dalis, siejama su pirminėje teisėje įtvirtintais reikalavimais, visų pirma laisvo prekių judėjimo pagal SESV 34 ir paskesnius straipsnius ir Pagrindinių teisių chartijos (chartija) 47 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, turi būti aiškinama taip, kad minėta teisinė pasekmė atitinkamam asmeniui atsiranda nuo to momento, kai susitarimas nepasiekiamas, ar nuo kito momento, visų pirma pasibaigus protingam laikotarpiui po to, kai susitarimas nepasiekiamas?

4.

Ar Atliekų vežimo reglamento 28 straipsnio 2 dalis, siejama su pirminėje teisėje įtvirtintais reikalavimais, visų pirma laisvo prekių judėjimo pagal SESV 34 ir paskesnius straipsnius ir chartijos 47 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, turi būti aiškinama taip, kad teisinės pasekmės taikymui būtinas nacionalinis įgyvendinimo aktas dėl atliekų, apie kurias pranešta?

Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

5.

Ar pagal Atliekų vežimo reglamento 28 straipsnio 2 dalį, siejamą su chartijos 47 straipsniu, būtina, kad išsiuntimo kompetentinga institucija arba paskirties kompetentinga institucija arba išsiuntimo ir paskirties kompetentinga institucija priimtų nacionalinės teisės aktą, kurį asmuo, kuriam atsiranda teisinė pasekmė, gali skųsti pasinaudodamas veiksminga teisių gynimo priemone?

6.

Ar Atliekų vežimo reglamento 28 straipsnio 2 dalis užkerta kelią išsiuntimo šalies institucijai sprendžiant, ar tam tikrai medžiagai, kai ji išvežama, taikytina išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra pagal šio reglamento II dalies 1 skyrių, patikrinti paskirties kompetentingos institucijos nacionalinį aktą dėl šio reglamento 28 straipsnio 2 dalyje numatytos teisinės pasekmės taikymo?