GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2026 m. sausio 22 d.(1)

Byla C‑773/24

A.,

dalyvaujant

Lietuvos bankui

(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„ Procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – Bendroji finansinių paslaugų rinka – Piktnaudžiavimas rinka – Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 – Viešai neatskleistos informacijos sąvoka – Prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija – Prezumpcija, kad vertybiniais popieriais prekiaujama naudojantis viešai neatskleista informacija, kai tokia informacija yra disponuojama – Prezumpcijos paneigimas teisėtos finansinės veiklos atveju – Teisėta veikla, vykdoma atliekant įprastas investicinių bendrovių (brokerių) profesines pareigas – Kliento aplenkimo (front running) praktika – Rinkos dalyvių prekybos planai ir strategijos – Investicinių bendrovių pareiga pranešti apie pavedimus parduoti vertybinius popierius, dėl kurių kyla įtarimų, kad naudotasi viešai neatskleista informacija “

1.        Byloje, kurioje pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, nagrinėjama, ar Lietuvos bankas kredito įstaigai, teikiančiai finansines ir investicines paslaugas, teisėtai skyrė baudą už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014(2) 14 straipsnio a punktą.

2.        Šiai bylai būdinga tai, kad kredito įstaiga, kuriai skirta bauda, vykdė kliento pavedimus parduoti finansines priemones (akcijas), o sandorių kainą nustatė klientas. Lietuvos banko nuomone, tokiomis sąlygomis parduotų akcijų kaina buvo viešai neatskleista informacija pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnį.

3.        Atsakydamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, Teisingumo Teismas turės išnagrinėti dviejų Reglamento Nr. 596/2014 nuostatų santykį:

–        pirma, 8 straipsnio 1 dalies, kurioje apibrėžta sąvoka „prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija“. Ši sąvoka apima viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens veiksmus, kai asmuo tokią informaciją naudoja savo ar trečiųjų asmenų vardu prekiaudamas finansinėmis priemonėmis, su kuriomis informacija yra susijusi,

–        antra, 9 straipsnio „Teisėti veiksmai“ 2 dalies b punkto, kuriame numatyta speciali tvarka, taikoma juridiniams asmenims, įgaliotiems vykdyti pavedimus trečiųjų asmenų vardu, jeigu finansinės priemonės, su kuriomis tas pavedimas susijęs, įsigyjamos arba parduodamos „teisėtai pagal tą pavedimą, atliekant įprastas to asmens pareigas“.

I.      Teisinis pagrindas Sąjungos teisė: Reglamentas Nr. 596/2014

4.        Nagrinėjamoje byloje svarbios yra 23, 24, 26, 29, 30, 31 ir 54 konstatuojamosios dalys.

5.        Visų pirma 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„[K]ai juridinis arba fizinis asmuo, turintis viešai neatskleistos informacijos, savo arba trečiojo asmens labui [vardu], tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyja ar parduoda arba bando įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ta informacija susijusi, turėtų būti preziumuojama, kad tas asmuo ta informacija pasinaudojo. Ta prezumpcija nedaro poveikio teisei į gynybą. Klausimas, ar asmuo pažeidė draudimą ir prekiavo vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija arba bandė prekiauti vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija, turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, kuris yra saugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kurie, savo ruožtu, pagrįsti garantijomis, kad investuotojams bus sudarytos vienodos sąlygos ir jie bus apsaugoti nuo netinkamo viešai neatskleistos informacijos panaudojimo[.]“

6.        7 straipsnyje („Viešai neatskleista informacija“) nustatyta:

„1.      Šiame reglamente viešai neatskleista informacija yra:

a)      konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai;

<…>

d)      asmenų, kuriems pavesta vykdyti su finansinėmis priemonėmis susijusius pavedimus, atžvilgiu tai taip pat kliento pateikta ir su kliento pateiktais pavedimais dėl finansinių priemonių susijusi informacija, kuri yra konkretaus pobūdžio, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų ar viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms <...>

<...>“

7.        8 straipsnyje („Prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija“) numatyta:

„1.      Šiame reglamente laikoma, kad prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, kai asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir pasinaudoja ta informacija, kad savo ar trečiojo asmens labui [vardu] tiesiogiai ar netiesiogiai įsigytų ar parduotų finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi. <…>

<…>

4.      Šis straipsnis taikomas bet kuriam viešai neatskleistos informacijos turinčiam asmeniui, nes tas asmuo:

<…>

c)      turi galimybę susipažinti su informacija vykdydamas profesines ar darbines pareigas; ar

<…>

Šis straipsnis taip pat taikomas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris viešai neatskleistą informaciją įgyja kitomis aplinkybėmis nei numatyta pirmoje pastraipoje, jeigu tam asmeniui žinoma ar turėtų būti žinoma, kad tai yra viešai neatskleista informacija.

<...>“

8.        9 straipsnyje („Teisėti veiksmai“) nurodyta:

„<...>

2.      Taikant 8 ir 14 straipsnius vien tai, kad asmuo turi viešai neatskleistos informacijos, nereiškia, kad tas asmuo pasinaudojo ta informacija ir todėl vykdė prekybą vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija, pagrįstą finansinių priemonių įsigijimu ar pardavimu, jeigu tas asmuo:

<…>

b)      yra įgaliotas vykdyti pavedimus trečiųjų asmenų vardu ir kai finansinės priemonės, su kuriomis tas pavedimas susijęs, įsigyjamos arba parduodamos teisėtai pagal tą pavedimą, atliekant įprastas to asmens profesines ar darbo pareigas.

<…>

6.      Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1–5 dalis gali būti laikoma, kad pažeistas 14 straipsnyje nurodytas draudimas prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, jeigu kompetentinga institucija nustato, jog priežastis atitinkamiems prekybos pavedimams pateikti, sandoriams sudaryti ar veiksmams vykdyti buvo neteisėta.“

II.    Faktinės aplinkybės, byla ir prejudiciniai klausimai

9.        Toliau aprašytos faktinės aplinkybės yra nurodytos atitinkamuose nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą punktuose.

10.      A. yra Estijoje registruota kredito įstaiga, prižiūrima Estijos finansų priežiūros institucijos. Ji teikia finansines ir investicines paslaugas.

11.      Liuksemburge registruota bendrovė C., kuri šiuo metu yra likviduota, nuosavybės teise valdė 3 700 874 biržinės akcinės bendrovės (toliau – bendrovė emitentė) akcijas. Šios akcijos sudarė 47,40 % viso kapitalo.

12.      2019 m. spalio 30 d. C. įgaliojo trečiąjį asmenį (toliau – atstovas) veikti jos vardu. Įgaliojimas apėmė teisę vykdyti veiksmus, susijusius su C. turimų bendrovės emitentės akcijų pardavimu, t. y. priimti sprendimus ir atlikti veiksmus dėl šių akcijų pardavimo visiška atstovo nuožiūra nustatytomis sąlygomis, įskaitant teisę spręsti, ar bendrovės emitentės akcijos turi būti parduotos reguliuojamoje rinkoje, ar už šios rinkos ribų.

13.      2019 m. lapkričio 8 d. A. ir C. (pastaroji atstovaujama atstovo) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal ją A. įsipareigojo organizuoti dalies C. turimų bendrovės emitentės akcijų pardavimą, surengus pagreitinto paraiškų portfelio sudarymo ir vertybinių popierių platinimo procedūrą(3), taip pat konsultuoti C. su šia procedūra susijusiais klausimais.

14.      2019 m. lapkričio 18 d. A. ir C. (pastaroji atstovaujama atstovo) taip pat sudarė investicinių paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį A. vykdė C. pavedimus parduoti bendrovės emitentės akcijas reguliuojamoje rinkoje, taikydama automatinio pavedimų vykdymo tvarką (toliau – automatinio vykdymo sandoriai).

15.      2019 m. lapkričio 20 d. 18.03 val. bendrovė emitentė viešai paskelbė(4), kad gavo C. pranešimą apie ketinimą vykdant ABB parduoti dalį (bendrovės emitentės) akcijų. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad C. ketina parduoti akcijų už 5 mln. EUR ir kad ABB bus pradėta 2019 m. lapkričio 20 d.; buvo tikimasi, kad procedūra bus baigta po dviejų dienų (C. galėjo nuspręsti procesą pagreitinti ir jį užbaigti anksčiau), o A. veikė kaip pagrindinė organizatorė.

16.      2019 m. lapkričio 21 d., t. y. paskelbus tą pranešimą, bendrovės emitentės akcijos kaina krito 11,72 %; prasidėjo intensyvi prekyba jos akcijomis: pavyzdžiui, lapkričio 20 d. reguliuojamoje rinkoje pagal automatinio vykdymo sandorius buvo perleistos 935 akcijos, o lapkričio 21 d. jų buvo perleista 40 396 (43,02 karto daugiau nei ankstesnę dieną), 2019 m. lapkričio 22 d. – 93 014.

17.      2019 m. lapkričio 21 ir 22 d. A. darbuotojai dėl bendrovės emitentės akcijų pardavimo vykdant ABB kreipėsi į mažiausiai 13 potencialių investuotojų. Jau 2019 m. lapkričio 21 d. A., veikianti C. vardu, pranešė potencialiems investuotojams C., kaip pardavėjos, siūlomą ir jai priimtiną kainą – 4 EUR. Ši kaina buvo gerokai mažesnė už rinkos kainą(5).

18.      2019 m. lapkričio 21 d. 16.44 val. ir 21.47 val., vykdant ABB, buvo gautos pirmosios dvi ofertos įsigyti atitinkamai 71 395 ir 12 500 bendrovės emitentės akcijų po 4 EUR už akciją.

19.      2019 m. lapkričio 21 d. 23.03 val. C. atstovas el. laišku paklausė A., ar gali 2019 m. lapkričio 22 d. parduoti dalį akcijų rinkoje. Atstovas savo žinutėje nurodė, kad tą dieną rinkoje buvo didelė apyvarta (kaina siekė 5,1–5,9 EUR) ir kad jis yra pasirengęs parduoti akcijas, jeigu bus paklausa. Jis taip pat pasiteiravo, ar turi pateikti kokį nors specialų pavedimą, ar užtenka C. ir A. sudarytos sutarties. A., tos pačios dienos 23.38 val. el. laišku atsakydama į atstovo užklausą, iš esmės paprašė nurodyti akcijų kainos ribą ir jų kiekį, kuris turi būti parduotas reguliuojamoje rinkoje.

20.      2019 m. lapkričio 22 d. įvykiai aprašyti taip:

–        00.12 val. C. atstovas pateikė A. pirmąjį pavedimą parduoti iki 50 000 bendrovės emitentės akcijų pagal automatinio pavedimo sandorius, rūpestingai veikiant rinkoje, ne mažesne kaina nei 4 EUR už akciją,

–        vykdydama šį pavedimą, 10.00–15.59 val. A. reguliuojamoje rinkoje iš viso pardavė 48 874 bendrovės emitentės akcijas už vidutinę svertinę 5,04 EUR kainą(6),

–        11.36 val. el. laišku C. atstovas pasiteiravo, kiek akcijų parduota ir ar reikia padidinti pavedimo apimtį. A. jį informavo, kad tuo metu buvo parduotos 34 537 akcijos už vidutinę svertinę 5,109 EUR už akciją kainą,

–        12.16 val. buvo gauta trečia oferta per ABB įsigyti 5 000 bendrovės emitentės akcijų, mokant 4 EUR už vieną akciją,

–        12.33 val. C. atstovas A. pateikė antrąjį pavedimą pagal automatinio pavedimo sandorius papildomai parduoti iki 50 000 bendrovės emitentės akcijų, rūpestingai veikiant rinkoje, ne mažesne kaina nei 4 EUR už akciją. Šis pavedimas lapkričio 22 d. nebuvo vykdomas, nes neparduotos visos pirmajame pavedime nurodytos akcijos,

–        14.17 val. A. informavo C. atstovą apie pateiktų pavedimų vykdymą ir nurodė, kad reguliuojamoje rinkoje iš viso buvo parduotos 41 037 bendrovės emitentės akcijos vidutine svertine 5,084 EUR kaina už vieną akciją,

–        gavus tris paskutines ofertas per ABB įsigyti emitentės akcijų po 4 EUR už akciją, 14.49 val. A. pranešė C. atstovui apie ABB rezultatus, t. y. kad gauta pavedimų (investuotojų ofertų) pirkti 904 745 akcijas (iš viso 6 ofertos) po 4 EUR už akciją. A. paprašė duoti atsakymą dėl gautų ofertų (t. y. akceptuoti ofertas arba jų nepriimti),

–        16.06 val. C. atstovas el. laišku pranešė A., kad priima investuotojų ofertas pirkti bendrovės emitentės akcijas,

–        19.12 val. per Biržos informacinę sistemą bendrovė emitentė viešai paskelbė pranešimą, kad C. per ABB pardavė 904 745 jos akcijas po 4 EUR už akciją. 2019 m. lapkričio 25 d. per prekybos sesiją bendrovės emitentės akcijų kaina krito 11,72 % – iki 4,22 EUR.

21.      Remiantis minėtais pirmuoju ir antruoju pavedimais, likusios 51 126 bendrovės emitentės akcijos pagal automatinio vykdymo sandorius buvo parduotos 2019 m. lapkričio 25 ir 26 d., t. y. po to, kai per Biržos informacinę sistemą jau buvo paskelbta apie akcijų pardavimo sandorius, sudarytus vykdant ABB.

22.      2020 m. vasario 18 d.–2021 m. kovo 5 d. Lietuvos bankas atliko tyrimą dėl šių sandorių.

23.      2022 m. vasario 10 d. jis priėmė nutarimą, jame iš esmės konstatavo, kad: 1) iki 2019 m. lapkričio 22 d. 19.12 val. per ABB parduotų bendrovės emitentės akcijų tiksli kaina (4 EUR) buvo viešai neatskleista informacija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnį; 2) šią informaciją A. turėjo vykdydama C. pavedimą reguliuojamoje rinkoje parduoti papildomas emitentės akcijas; 3) A. šia informacija pasinaudojo C. naudai ir interesais ir dėl jos įgijo nesąžiningą pranašumą. Taigi Lietuvos bankas konstatavo, kad A. pažeidė Reglamento Nr. 596/2014 14 straipsnio a punkte nustatytą draudimą prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, todėl jai skyrė 200 000 EUR dydžio baudą.

24.      Tame pačiame 2022 m. vasario 10 d. nutarime Lietuvos bankas aiškiai nurodė, kad C. galimai padaryto pažeidimo buvimo arba nebuvimo klausimas nebuvo nagrinėjamas. Jo nuomone, A. veiksmai, t. y. C. per atstovą pateiktų pavedimų vykdymas 2019 m. lapkričio 22 d., sudarė savarankiško pažeidimo – prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija – sudėtį.

25.      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė A. skundą dėl 2022 m. vasario 10 d. Lietuvos banko nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

26.      A. pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jis Teisingumo Teismui pateikė šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar [Reglamento Nr. 596/2014] 9 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad investicinės įmonės įprastinės paslaugų sutarties pagrindu kliento duoto pavedimo parduoti vertybinius popierius (akcijas) reguliuojamoje rinkoje vykdymas (ne)gali būti pripažintas viršijančiu įprastinių pareigų atlikimą vien dėl to, kad [ji]: i) kitos sutarties pagrindu šiam klientui teikia paslaugas šių vertybinių popierių (akcijų) pardavimo už reguliuojamos rinkos ribų procese; ir ii) dėl to žino viešai neatskleistą informaciją apie kliento ketinimus (apsisprendimą) dėl už reguliuojamos rinkos ribų parduodamų šių popierių (akcijų) kainos?

2.      Ar Reglamento (ES) Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalies b punktas ir 14 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas asmuo (ne)gali būti kompetentingos institucijos pripažintas pažeidusiu 14 straipsnio a punkte nustatytą draudimą, kai jis su klientu sudarytos sutarties pagrindu prekiauja vertybiniais popieriais, siekdamas tik įvykdyti šio kliento pavedimą, neatsižvelgiant į tai, ar klientas šį pavedimą pateikė pasinaudodamas viešai neatskleista informacija, kaip tai suprantama pagal 8 straipsnio 1 dalį?

3.      Ar Reglamento (ES) Nr. 596/2014 9 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją pakanka kompetentingai institucijai remtis tik šio reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyta prezumpcija, siekiant pripažinti, kad kliento pavedimo investicinei įmonei, nurodytai šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte, parduoti vertybinius popierius (akcijas) reguliuojamoje rinkoje pateikimo priežastis yra neteisėta, kai sprendžiamas klausimas dėl investicinės įmonės (finansų maklerio) pripažinimo pažeidusia šio reglamento 14 straipsnio a punktą?

4.      Ar Reglamento (ES) Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje nustatyti ribojimai (ne)gali būti taikomi emitento kapitalo dalį turinčio asmens prekybai šio emitento akcijomis reguliuojamoje rinkoje už rinkos kainą vien dėl to, kad šis asmuo jau yra (laisva valia) nusprendęs dėl konkrečios, tačiau viešai dar nepaskelbtos, už reguliuojamos rinkos ribų vykstančiame procese, apie kurio pradžią ir numatomą pabaigą pranešta viešai, parduodamų emitento akcijų kainos?

5.      Ar Reglamento (ES) Nr. 596/2014 24 konstatuojamoji dalis, 8 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad šio reglamento 8 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytas asmuo, kuris sutarties pagrindu įvykdė kliento pavedimą parduoti dalį vertybinių popierių (akcijų) reguliuojamoje rinkoje, siekdamas paneigti 24 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintą prezumpciją dėl piktnaudžiavimo rinka, turi: i) įrodyti, jog jo klientas, duodamas pavedimą, neatliko 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų; ar ii) pakanka įrodyti, kad jis kliento pavedimą įvykdė ne dėl to, kad turėjo viešai neatskleistos informacijos?“

III. Procesas Teisingumo Teisme

27.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2024 m. lapkričio 11 d.

28.      Rašytines pastabas pateikė A., Graikijos, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.

29.      2025 m. lapkričio 19 d. surengtame teismo posėdyje dalyvavo A., Graikijos ir Lietuvos vyriausybės, taip pat Komisija.

IV.    Vertinimas

A.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirminės pastabos

30.      Aprašęs faktines aplinkybes, pakartotas pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo keletą faktinių ir teisinių aplinkybių(7), į kurias reikia atkreipti dėmesį.

31.      Pirma, jis pažymi, kad apie ABB buvo paskelbta viešai ir ši procedūra buvo atvira, todėl bet kuris suinteresuotasis asmuo galėjo pateikti ofertą dėl akcijų įsigijimo(8).

32.      Antra, teismas priduria, kad yra objektyviai pagrįsta vertinti, jog 2019 m. lapkričio 22 d. 10.00–15.59 val. (t. y. A. vykdant C. pavedimą parduoti dalį akcijų reguliuojamoje rinkoje) egzistavo viešai neatskleista informacija apie tai, kad, „kaip buvo galima pagrįstai tikėtis, C. už reguliuojamos rinkos ribų [vykdant ABB] parduos dalį [bendrovės] [e]mitent[ės] akcijų konkrečiai po 4 EUR už vieną akciją“.

33.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad:

–        remiantis iki viešo paskelbimo apie ABB rezultatus susiklosčiusiomis aplinkybėmis galima pagrįstai teigti, jog dar iki pirmojo pavedimo (2019 m. lapkričio 22 d. 00.12 val.) parduoti dalį bendrovės emitentės akcijų reguliuojamoje rinkoje egzistavo C. valia vykdant ABB parduoti dalį aptariamų akcijų po 4 EUR už akciją ir nebuvo kitų objektyvių aplinkybių, leidusių pagrįstai abejoti, kad akcijų pardavimas per ABB galėtų neįvykti dėl pardavėjo (C.) pasikeitusių ketinimų arba valios trūkumo,

–        taigi, vertinant šią informaciją apie C. ketinimus iš trečiųjų asmenų perspektyvos, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus galima objektyviai manyti, kad ji (informacija apie konkrečią per ABB parduotinų emitentės akcijų kainą) buvo viešai neatskleista informacija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalies a punktą,

–        taip pat yra objektyvūs pagrindai vertinti, kad A., be kita ko, vykdydama 2019 m. lapkričio 22 d. 00.12 val. pavedimą, žinojo minėtą (viešai neatskleistą) informaciją apie savo kliento (C.) ketinimus ABB procese (Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalies d punktas).

34.      Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Lietuvos bankas nekvestionuoja A. teiginių (ir byloje surinkti įrodymai taip pat neleidžia jais abejoti), kad:

–        bendrovės emitentės akcijomis reguliuojamoje rinkoje buvo prekiaujama tik C. (jos atstovo) iniciatyva, t. y. A. nesiūlė ir neragino C. prekiauti reguliuojamoje rinkoje,

–        vykdydama C. pavedimus A. veikė kaip investicinė bendrovė, teikusi Direktyvos 2014/65/ES(9) I priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas paslaugas pagal su C. sudarytą sutartį,

–        A. nesiekė ir negavo jokios kitos naudos iš C. pavedimų vykdymo, išskyrus įprastą komisinį atlygį,

–        nenustatyta, taip pat Lietuvos banko nutarime nekonstatuota, kad A. ginčui aktualiu metu reguliuojamoje rinkoje būtų prekiavusi bendrovės emitentės akcijomis savo ar trečiųjų asmenų (ne C.) naudai arba būtų skatinusi kitus asmenis prekiauti šiais vertybiniais popieriais.

35.      Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad Lietuvos bankas nesprendė dėl C. atsakomybės. Jis konstatavo, kad A. Reglamento Nr. 596/2014 14 straipsnio a punktą iš esmės pažeidė dėl to, jog veikė C. naudai ir interesais, užtikrindama C. nesąžiningą pranašumą kitų reguliuojamos rinkos dalyvių atžvilgiu, ir kad A., kaip profesionali rinkos dalyvė, turėjo suvokti minėtą nesąžiningą C. pranašumą.

B.      Pirmasis, antrasis ir trečiasis prejudiciniai klausimai

36.      Šiais trimis klausimais, kuriuos galima nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis asmuo, vienas iš Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų asmenų, įgaliotas vykdyti pavedimus parduoti akcijas trečiųjų asmenų vardu, vykdo prekybą vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija, draudžiamą pagal to reglamento 14 straipsnį.

37.      Norint pateikti atsakymą visų pirma reikia išnagrinėti įvairių Reglamento Nr. 596/2014 straipsnių santykį, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prielaida, kad A. turima informacija apie kainą, kurią akcijų savininkas buvo pasirengęs laikyti priimtina vykdant ABB, gali būti laikoma viešai neatskleista informacija. Reguliuojamoje rinkoje dalyvaujantys investuotojai tos kainos nežinojo(10).

38.      Pagal Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalį ir 4 dalies c punktą, siejamą su 14 straipsniu, norint konstatuoti, kad buvo prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, turi būti įvykdytos abi šios sąlygos: a) reikia turėti viešai neatskleistos informacijos; b) reikia pasinaudoti ta viešai neatskleista informacija pagal Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnyje nustatytas sąlygas.

39.      Remdamasis atitinkamomis 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, 2003, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 367) nuostatomis, Teisingumo Teismas anksčiau nusprendė, kad:

–        „prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, draudimas taikomas, kai pirmasis asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, neteisėtai pasinaudoja privalumu [pranašumu], kurį jam ši informacija suteikia, kai remdamasis ja įvykdo prekybos sandorį“(11),

–        „tai, jog pirmasis asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, įvykdo prekybos finansinėmis priemonėmis, su kuriomis ši informacija susijusi, sandorį, reiškia, jog šis asmuo „panaudojo tą informaciją“ Direktyvos 2003/6 2 straipsnio 1 dalies prasme, su sąlyga, kad nepažeidžiama teisė į gynybą ir visų pirma teisė nuginčyti šią prezumpciją“(12),

–        „[t]ačiau, siekiant neišplėsti <...> straipsn[yje] <...> numatyto draudimo daugiau nei tinkama ir būtina šios direktyvos tikslams pasiekti, kai kuriais atvejais gali reikėti atlikti išsamų faktinių aplinkybių patikrinimą, leidžiantį įsitikinti, kad viešai neatskleistos informacijos panaudojimas iš tiesų yra neteisėtas, kurį siekiama uždrausti šia direktyva dėl finansų rinkų vientisumo ir investuotojų pasitikėjimo“(13).

40.      Spector taisyklė ir išimtis įtvirtintos Reglamento Nr. 596/2014 24 konstatuojamojoje dalyje(14). Pagal šį reglamentą draudžiami ne visi viešai neatskleistos informacijos naudojimo atvejai, o tik tos informacijos naudojimas, prieštaraujantis reglamento tikslams, kuriuos taip pat nurodė Teisingumo Teismas(15).

41.      Direktyvos 2003/6 18, 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse pateikti „<...> kelių situacijų pavyzdžiai, kai aplinkybė, jog pirmasis viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo įvykdo prekybos sandorį, savaime neturėtų būti „viešai neatskleistos informacijos panaudojimas“ šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies prasme“(16).

42.      Šie atvejai dabar kodifikuoti Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnyje. Tam tikri sandoriai, net jei sudaromi turint viešai neatskleistos informacijos, yra leidžiami, kai jais nepažeidžiamas tikslas uždrausti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija(17). Kitaip tariant, jie nelaikomi viešai neatskleistos informacijos „naudojimu“(18).

43.      9 straipsnyje pateiktas išimčių sąrašas nėra išsamus: ekonominės veiklos vykdytojas gali įrodyti, kad turi viešai neatskleistos informacijos, bet jos nenaudojo taip, kad tai prieštarautų Reglamento Nr. 596/2014 tikslams.

44.      Konkrečiai kalbant, kiek tai aktualu nagrinėjamoje byloje, Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad viešai neatskleistos informacijos turintis asmuo nelaikomas naudojusiu šią informaciją (taigi ir prekiavusiu vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija), jeigu jis „yra įgaliotas vykdyti pavedimus trečiųjų asmenų vardu ir kai finansinės priemonės, su kuriomis tas pavedimas susijęs, įsigyjamos arba parduodamos teisėtai pagal tą pavedimą, atliekant įprastas to asmens profesines ar darbo pareigas“(19).

45.      Pagal Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą išimtį(20) viešai neatskleistos informacijos turėjimas ir sprendimas vykdyti pavedimą dėl akcijų gali nebūti susiję priežastiniu ryšiu(21). Viešai neatskleistos informacijos turėjimas iš esmės neturi įtakos investicinės įmonės veiklai, nes dėl jo įmonė neįgyja jokio pranašumo(22).

46.      Prie subjektų, kuriems taikoma nagrinėjama išimtis, priskiriamos kredito įstaigos ir investicinės įmonės, turinčios leidimą pagal Direktyvą 2014/65(23). Vykdydamos pavedimus parduoti finansines priemones klientų vardu jos turi mažesnę veiksmų laisvę, nes vykdančiosios įmonės elgesį lemia kliento nurodymai.

47.      Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos išimties tikslas – leisti kredito įstaigoms ar investicinėms įmonėms vykdyti profesinę veiklą net ir tada, kai jos turi viešai neatskleistos informacijos, o tokios informacijos jos paprastai turi dėl su klientais palaikomų santykių.

48.      Atsižvelgdamas į Direktyvos 2003/6 18 konstatuojamąją dalį Teisingumo Teismas nusprendė(24): „<…> kyla grėsmė, kad automatinis šių kriterijų taikymas dirbantiesiems finansų rinkose, kurie privalo turėti viešai neatskleistą informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų vykdomais prekybos sandoriais, galėtų reikšti, jog jiems uždraudžiama vykdyti šią teisėtą ir geram finansų rinkų veikimui naudingą veiklą. <…>“(25)

49.      Taigi šis sprendimas yra lūžio taškas taikant Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnį. Pareiga įrodyti, kad viešai neatskleista informacija nebuvo panaudota, iš esmės tenka tą informaciją turinčiam asmeniui, o kredito įstaigos ar investicinės įmonės tokios pareigos neturi.

50.      Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kitai šaliai, ir apibrėžti keli atvejai, kai 8 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė netaikoma. Kaip matyti iš 9 straipsnio 1–5 dalių, daroma prielaida, kad veiklos vykdytojai turi viešai neatskleistos informacijos, bet jos nenaudoja, todėl nevykdo draudžiamos prekybos vertybiniais popieriais(26).

51.      Vis dėlto Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „[n]eatsižvelgiant į šio straipsnio 1–5 dalis gali būti laikoma, kad pažeistas <...> draudimas prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, jeigu kompetentinga institucija nustato, jog priežastis atitinkamiems prekybos pavedimams pateikti, sandoriams sudaryti ar veiksmams vykdyti buvo neteisėta“.

52.      Pagal šią nuostatą įrodinėjimo pareiga toje srityje tenka kompetentingai institucijai. Būtent kompetentinga institucija turi įrodyti, kad investicinė įmonė vykdė neteisėtą veiklą, naudodama viešai neatskleistą informaciją. Nepakankama, kad institucija tik remtųsi Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalimi ir 24 konstatuojamąja dalimi.

53.      Kaip pabrėžiau, Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikoma, kai „finansinės priemonės, su kuriomis <...> pavedimas susijęs, įsigyjamos arba parduodamos teisėtai pagal tą pavedimą, atliekant įprastas to asmens profesines ar darbo pareigas“.

54.      Siekiant patikrinti, ar pagal kliento pavedimą finansinės priemonės buvo įsigytos arba parduotos „teisėtai“, reikia išnagrinėti kiekvieną atvejį atskirai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turėdamas visą informaciją, reikalingą investicinės įmonės veiksmams įvertinti, geriausiai gali atlikti tokį vertinimą.

55.      Vis dėlto Teisingumo Teismas gali jam pateikti tam tikrų gairių, kaip nagrinėti šią bylą.

56.      Pirmasis vertinamas elementas yra ABB eiga ir akcijų kaina vykdant šią procedūrą. ABB dažnai vykdoma nuo prekybos akcijomis reguliuojamoje rinkoje pabaigos iki kitos prekybos sesijos pradžios, siekiant išvengti pernelyg didelio kainų svyravimo ir jo nulemto rinkos nepastovumo. Kaina dažniausiai nustatoma baigus teikti ofertas ir atsižvelgiant į investuotojų savybes bei paklausos mastą. Kadangi ABB daugiausia dalyvauja profesionalieji investuotojai, įsigyjantys didelius akcijų paketus, paprastai jie perka už kainą, kuri yra šiek tiek mažesnė nei reguliuojamos rinkos kaina.

57.      Nagrinėjamoje byloje A. per procedūrą (ABB), dėl kurios vykdymo Sąjungos teisėje nėra nustatyta konkrečių taisyklių, suteikė vieną iš Direktyvos 2014/65 I priedo A skirsnyje nurodytų investicinių paslaugų(27).

58.      Dėl ABB, kuri skirta tik profesionaliesiems investuotojams, gali kilti rizika, kad šie investuotojai ir smulkieji investuotojai, daugiausia veikiantys reguliuojamoje rinkoje, bus vertinami nevienodai(28). Tokiais atvejais investicinės įmonės turi kruopščiai laikytis Direktyvos 2014/65 23, 24 ir 27 straipsniuose nustatytų pareigų(29).

59.      Kaip Komisija nurodė teismo posėdyje, jeigu investicinė įmonė nesilaiko šių pareigų, ji nebegali remtis savo veiksmų teisėtumo prezumpcija tuo atveju, kai turi viešai neatskleistos informacijos ir nevykdo pavedimo pirkti akcijas „teisėtai pagal tą pavedimą, atli[kdama] įprastas [savo] <...> pareigas“ (Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punktas).

60.      Nagrinėjamoje byloje ABB(30) buvo vykdoma ir akcijų kainos nustatytos šiek tiek neįprastomis aplinkybėmis:

–        ABB vykdyta dvi dienas, tuo pačiu metu akcijas parduodant reguliuojamoje rinkoje. Nors jokioje Sąjungos teisės normoje nedraudžiama vienu metu vykdyti abiejų procedūrų, tai kelia riziką, kad parduodant akcijas bus spekuliuojama ir gali būti pakenkta smulkiesiems investuotojams, kurie perka akcijas reguliuojamoje rinkoje,

–        ta pati finansines paslaugas teikianti bendrovė (A.) vienu metu dalyvavo parduodant akcijas reguliuojamoje rinkoje ir per ABB. Kaip teismo posėdyje nurodė tam tikros šalys, kitos (‑ų) įmonės (‑ių) dalyvavimas abiejose procedūrose būtų buvęs veiksminga priemonė siekiant užkirsti kelią A. turimos viešai neatskleistos informacijos naudojimui,

–        iš bylos medžiagoje pateiktos informacijos matyti, kad vykdant ABB akcijų kainą iš anksto nustatė pardavėjas ir A. ją žinojo (prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tai buvo viešai neatskleista informacija). Vis dėlto atrodo, kad potencialūs pirkėjai per ABB pateikė ofertas įsigyti akcijų būtent už tą pačią kainą. Jeigu taip yra, pasibaigus ABB A. akcijų pardavimo kainos neturėjo nustatyti pagal gautas ofertas.

61.      Bet kuriuo atveju, kaip buvo pabrėžta teismo posėdyje, A. nebuvo skirta bauda už Direktyvoje 2014/65 numatytų pareigų (t. y. jos, kaip investicinės įmonės, profesinių pareigų) nevykdymą.

62.      Antrasis vertinamas elementas yra A. ir kliento C. sąveika priimant sprendimą akcijas vienu metu parduoti per ABB ir reguliuojamoje rinkoje. Nenustatyta, kad investicinė įmonė paskatino šį klientą ar jai rekomendavo vienu metu atlikti dvigubą pardavimą: prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad bendrovės emitentės akcijomis reguliuojamoje rinkoje buvo prekiaujama tik C. (jos atstovo) iniciatyva, o tai reiškia, kad A. nesiūlė ir neskatino C. prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

63.      Trečiasis svarbus elementas yra C. ir A. sutartyse nustatytos sąlygos dėl akcijų pardavimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laiko neginčytinu dalyku, kad nagrinėjamu atveju informacija apie akcijų, kurias ketinta parduoti vykdant ABB, kainą buvo viešai neatskleista informacija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Vis dėlto pats teismas teigia, kad A., kaip investicinė įmonė vykdydama C. pavedimus, tai darė pagal su klientu pasirašytos sutarties sąlygas.

64.      Ketvirtasis elementas, į kurį reikia atsižvelgti, yra aplinkybė, kad Reglamento Nr. 596/2014 14 straipsnio a punkte nurodytu pažeidimu kaltinama investicinė įmonė gavo naudos. Kaip minėjau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai nurodo, kad A. nesiekė gauti ir negavo jokios kitos naudos iš C. pavedimų vykdymo, išskyrus įprastą komisinį atlygį(31).

65.      Mano nuomone, ši aplinkybė yra itin svarbi siekiant nustatyti, ar A. pažeidė draudimą prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija.

66.      Jeigu A. neprekiavo akcijomis reguliuojamoje rinkoje savo ar trečiųjų asmenų (išskyrus C.) naudai, taip pat neskatino kitų asmenų prekiauti šiais vertybiniais popieriais, manau, kad sunku ją apkaltinti padarius pažeidimą, t. y. įvykdžius neteisėtą sandorį, kurio atveju turi būti „[įgytas nesąžiningas pranašumas dėl naudos, gautos] pasinaudoj[us] [viešai neatskleista informacija]“(32).

67.      Kai investicinė įmonė tik vykdo kliento pavedimus ir, nors turi viešai neatskleistos informacijos, pardavimo pavedimus atlieka kliento nustatytomis sąlygomis, iš tiesų tos informacijos ir brokerio veiksmų nesieja joks ryšys. Pavedimas parduoti taip pat būtų įvykdytas, jeigu investicinė įmonė nebūtų turėjusi viešai neatskleistos informacijos.

68.      Kartoju, tam, kad būtų padarytas Reglamento Nr. 596/2014 14 straipsnio a punkte nurodytas pažeidimas (prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija), pažeidėjas turi gauti arba siekti gauti konkrečios naudos (turėti pranašumą), kuri investicinės įmonės atveju nėra paprastas atlygis, gautas kaip įprastas komisinis mokestis už klientui suteiktas paslaugas.

69.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip:

–        investicinė įmonė, kuri vykdo pagal įprastą paslaugų sutartį kliento pateiktus pavedimus parduoti vertybinius popierius reguliuojamoje rinkoje ir vienu metu tam pačiam klientui organizuoja pagreitinto paraiškų portfelio sudarymo ir vertybinių popierių platinimo procedūrą, neprekiauja vertybiniais popieriais naudodamasi viešai neatskleista informacija, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija įrodo, kad: a) ta įmonė turėjo viešai neatskleistos informacijos apie kliento tikslą, susijusį su vertybinių popierių, kuriuos ketinta parduoti už reguliuojamos rinkos ribų, kaina; b) tos įmonės veiksmai neatitiko taikomų profesinių normų,

–        jeigu įvykdytos Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos, negalima daryti prielaidos, kad investicinė įmonė pažeidė to reglamento 14 straipsnio a punkte numatytą draudimą, išskyrus atvejus, kai kompetentinga nacionalinė institucija pagal Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 6 dalį įrodo, kad priežastis vykdyti pavedimą buvo neteisėta.

C.      Ketvirtasis prejudicinis klausimas

70.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo išaiškinti Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžta sąvoka „prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija“.

71.      Išaiškinti Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalį prašoma siekiant nuspręsti, ar „joje nustatyti ribojimai (ne)gali būti taikomi emitento kapitalo dalį turinčio asmens prekybai šio emitento akcijomis reguliuojamoje rinkoje už rinkos kainą vien dėl to, kad šis asmuo jau yra (laisva valia) nusprendęs dėl konkrečios, tačiau viešai dar nepaskelbtos, už reguliuojamos rinkos ribų vykstančiame procese, apie kurio pradžią ir numatomą pabaigą pranešta viešai, parduodamų emitento akcijų kainos“.

72.      Galiausiai reikia nustatyti, ar bendrovės emitentės akcijų savininkas, kuris investicinei įmonei pateikia pavedimą jas parduoti, prekiauja vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalį.

73.      Graikijos ir Lietuvos vyriausybės mano, kad šis klausimas nebūtinas siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje, todėl turi būti pripažintas nepriimtinu. Sutinku su jomis.

74.      Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Lietuvos priežiūros institucija baudą skyrė tik už investicinės įmonės veiksmus, t. y. viešai neatskleistos informacijos naudojimą, o ne akcininko (bendrovės C.), pateikusio jai pavedimą parduoti savo akcijas, veiksmus(33).

75.      Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjami ne kliento – akcijų savininko – veiksmai, o investicinės įmonės, kuri veikė kaip brokerė parduodama tas akcijas reguliuojamoje rinkoje ir per ABB, veiksmai.

76.      Jeigu klausimas būtų pripažintas priimtinu, sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu(34), kad Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnis netaikomas bendrovės emitentės akcijų savininkui, nusprendusiam jas parduoti šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.

77.      Nors C. priklausė dalis bendrovės emitentės kapitalo (ir kaip šio kapitalo savininkė ji buvo potenciali viešai neatskleistos informacijos turėtoja)(35), nagrinėjamos informacijos ji neįgijo kaip akcininkė. Iš tiesų ta informacija nebuvo žinoma netgi bendrovei emitentei(36), nes ji susijusi tik su C. ketinimu parduoti savo akcijas, t. y. tik su C. investiciniais sprendimais(37).

78.      Vertybinių popierių turėtojo ketinimas už priimtiną kainą parduoti norimą turtą, išreikštas tik jo paties valia, priėmus asmeninį sprendimą, negali būti laikomas viešai neatskleista informacija, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą(38).

79.      Kaip matyti iš Reglamento Nr. 596/2014 31(39) ir 54(40) konstatuojamųjų dalių, nei pats turėtojo sprendimas parduoti vertybinius popierius, kuris, kaip galima manyti, apėmė sprendimą dėl priimtinos kainos, nei turėtojo veiksmai, pagrįsti jo paties prekybos planais ir strategijomis, neturi būti laikomi prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija.

80.      Taigi, kadangi atsižvelgiant į nagrinėjamą informaciją C. nėra trečiasis asmuo, jos sprendimas reguliuojamoje rinkoje parduoti dalį akcijų už rinkos kainą ir kartu sprendimas parduoti akcijų už konkrečią kainą vykdant ABB nėra prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalį.

D.      Penktasis prejudicinis klausimas

81.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 596/2014 24 konstatuojamoji dalis, 8 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio a punktas gali būti aiškinami taip, kad siekiant paneigti toje konstatuojamojoje dalyje numatytą prezumpciją:

–        „šio reglamento 8 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytas asmuo, kuris sutarties pagrindu įvykdė kliento pavedimą parduoti dalį vertybinių popierių (akcijų) reguliuojamoje rinkoje, <...> turi <...> įrodyti, jog jo klientas, duodamas pavedimą, neatliko 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, ar

–        <...> pakanka įrodyti, kad jis kliento pavedimą įvykdė ne dėl to, kad turėjo viešai neatskleistos informacijos.“

82.      Minėjau, kad pagal Reglamento Nr. 596/2014 24 konstatuojamąją dalį viešai neatskleistos informacijos turintys veiklos vykdytojai laikomi asmenimis, kurie prekiauja vertybiniais popieriais naudodamiesi viešai neatskleista informacija (kaip tai suprantama pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį), kol ta informacija yra viešai neatskleista.

83.      Taip pat paaiškinau, kaip ši prielaida pakinta taikant Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punktą tuo atveju, kai brokeriai savo klientų naudai vykdo pavedimus parduoti akcijas, jeigu jie veikia „teisėtai pagal tą pavedimą, atli[kdami] įprastas [savo] profesines ar darbo pareigas“.

84.      Remiantis šiomis prielaidomis, investicinė įmonė, kuri tik teisėtai vykdo kliento pavedimą atlikdama įprastas darbo pareigas, neprekiauja vertybiniais popieriais naudodamasi viešai neatskleista informacija, net jeigu klientas turi ir naudoja tokią informaciją siekdamas pateikti vykdymo pavedimą(41).

85.      Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 596/2014 30 konstatuojamoji dalis(42). Pagal ją investicinės įmonės, kurios tik vykdo savo klientų pavedimus, iš esmės neprekiauja vertybiniais popieriais naudodamosi viešai neatskleista informacija. Priešingai, jos tokią prekybą vykdo, kai vertybinių popierių rinkose šiais popieriais prekiauja savo naudai, naudodamosi iš klientų gauta viešai neatskleista informacija.

86.      Tokiomis aplinkybėmis pagal Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalį tos įmonės neprivalo įrodyti, kad jų klientai, pateikdami joms vykdymo pavedimus, neprekiauja vertybiniais popieriais naudodamiesi viešai neatskleista informacija. Tokia įrodinėjimo pareiga būtų neproporcinga ir trukdytų teikti jų paslaugas, kurios būtinos tinkamai finansų rinkoms veikti.

87.      Žinoma, investicinės įmonės turi turėti veiksmingas taisykles, sistemas ir procedūras, kuriomis siekiama užkardyti ir nustatyti prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir bandymą prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis tokia informacija (Reglamento Nr. 596/2014 16 straipsnio 1 ir 2 dalys).

88.      Kai tokios įmonės turi pagrįstų įtarimų, kad su tam tikra finansine priemone susijęs pavedimas gali būti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba bandymas vykdyti tokią prekybą, jos turi nedelsdamos apie tai pranešti kompetentingai institucijai (Reglamento Nr. 596/2014 16 straipsnio 2 ir 3 dalys).

89.      Vis dėlto ši veikiau prevencinė pareiga pranešti(43) nereiškia, kad investicinės įmonės privalo įrodyti (neigiamą) faktą, jog klientas nevykdė veiksmų, kuriems taikoma Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalis.

90.      Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos informacijos, A. nepranešė Lietuvos bankui apie C. akcijų pardavimą, kurį ji vienu metu atliko per ABB ir reguliuojamoje rinkoje. Vis dėlto šioje byloje yra nagrinėjamas Reglamento Nr. 596/2014 14 straipsnio pažeidimas (dėl kurio Lietuvos bankas skyrė baudą A.), o ne 16 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas(44).

91.      Galiausiai Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad investicinė įmonė gali paneigti šio reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje numatytą prezumpciją, įrodžiusi, kad ji tik teisėtai vykdė savo kliento pavedimą parduoti akcijas, atlikdama įprastą veiklą pagal kliento nurodymus. Jai nereikia įrodyti, kad pateikdamas vykdymo pavedimą klientas nenaudojo viešai neatskleistos informacijos.

V.      Išvada

92.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui:

1.      Ketvirtasis prejudicinis klausimas yra nepriimtinas.

2.      2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB, 9 straipsnio 2 dalies b punktas

turi būti aiškinamas taip:

–        investicinė įmonė, kuri vykdo pagal įprastą paslaugų sutartį kliento pateiktus pavedimus parduoti vertybinius popierius reguliuojamoje rinkoje ir vienu metu tam pačiam klientui organizuoja pagreitinto paraiškų portfelio sudarymo ir vertybinių popierių platinimo procedūrą, neprekiauja vertybiniais popieriais naudodamasi viešai neatskleista informacija, išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija įrodo, kad: a) ta įmonė turėjo viešai neatskleistos informacijos apie kliento tikslą, susijusį su vertybinių popierių, kuriuos ketinta parduoti už reguliuojamos rinkos ribų, kaina; b) tos įmonės veiksmai neatitiko taikomų profesinių normų.

–        Jeigu įvykdytos Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos, negalima daryti prielaidos, kad investicinė įmonė pažeidė to reglamento 14 straipsnio a punkte numatytą draudimą, išskyrus atvejus, kai kompetentinga nacionalinė institucija pagal Reglamento Nr. 596/2014 9 straipsnio 6 dalį įrodo, kad priežastis vykdyti pavedimą buvo neteisėta.

3.      Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad investicinė įmonė gali paneigti šio reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje numatytą prezumpciją, įrodžiusi, kad ji tik teisėtai vykdė savo kliento pavedimą parduoti akcijas, atlikdama įprastą veiklą pagal kliento nurodymus. Jai nereikia įrodyti, kad pateikdamas vykdymo pavedimą klientas nenaudojo viešai neatskleistos informacijos.

1      Originalo kalba: ispanų.

2      2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1).

3      Pagreitinto paraiškų portfelio sudarymo ir vertybinių popierių platinimo procedūros yra dažnai taikomos kapitalo rinkose, siekiant profesionaliesiems (instituciniams ar kitiems) investuotojams pasiūlyti naujų akcijų, išleistų didinant kapitalą, arba esamų biržinės bendrovės akcijų paketą. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodant šioje byloje taikytą procedūrą vartojamas anglosaksų terminas accelerated book building. Toliau šią procedūrą vadinsiu „ABB“.

4      Pranešimas buvo paskelbtas per biržinės akcinės bendrovės Nasdaq Vilnius vertybinių popierių birža (toliau – Birža) informacinę sistemą.

5      Vidutinė svertinė bendrovės emitentės akcijų kaina reguliuojamoje rinkoje 2019 m. lapkričio 21 d. buvo 5,4348463 Eur už akciją, o 2019 m. lapkričio 22 d. – 5,0194492 EUR už akciją.

6      Iš viso akcijų buvo parduota už 246 412,03 EUR; didžiausia kaina – 5,50 EUR už akciją, mažiausia – 4,78 EUR; C. akcijas sesijos pradžioje pardavinėjo po 5,40 EUR už akciją, o sesijos pabaigoje – po 4,78 EUR už akciją.

7      Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 35–41 punktai.

8      Teismo posėdyje A. patvirtino šią aplinkybę ir pabrėžė, kad ABB buvo atvira ne tik profesionaliesiems, bet ir smulkiesiems investuotojams. Iš tiesų A. nurodė, kad tam tikri smulkieji investuotojai buvo įsigiję jos akcijų.

9      2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014, p. 349).

10      Nėra ginčijama, kad tokia informacija atitinka keturis esminius kriterijus, „kurie <...> tarpusavyje nesusiję <...> ir yra minimalios sąlygos, kurios abi turi būti įvykdytos tam, kad informacija būtų laikoma „viešai neatskleista“. Taigi ši informacija turi būti „konkretaus pobūdžio“, „[ne]atskleista viešai“, „tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių“, o „ją atskleidus viešai, [ji] galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai“. Žr. 2015 m. kovo 11 d. Sprendimo Lafonta (C‑628/13, EU:C:2015:162) 24 ir 28 punktus ir 2022 m. kovo 15 d. Sprendimo Autorité des marchés financiers (C‑302/20, EU:C:2022:190; toliau – Sprendimas Autorité des marchés financiers) 33 punktą.

11      2009 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Spector Photo Group ir Van Raemdonck (C‑45/08, EU:C:2009:806; toliau – Sprendimas Spector) 53 punktas.

12      Sprendimo Spector 54 punktas. Nuo tada ši prezumpcija vadinama Spector taisykle. Kaltinamojo galimybė paneigti tokią prezumpciją vadinama Spector išimtimi. Žr. Klöhn, L., „The European Insider Trading Regulation after Spector Photo Group“, European Company and Financial Law Review, 2010, p. 347.

13      Sprendimo Spector 55 punktas.

14      Ji pateikta šios išvados 5 punkte.

15      2015 m. kovo 11 d. Sprendimo Lafonta (C‑628/13, EU:C:2015:162) 21 punktas ir Sprendimo Autorité des marchés financiers 43 punktas.

16      Sprendimo Spector 56–61 punktai.

17      Sprendimo Spector 61 punktas.

18      Veil, R., „§ 14. Insider Dealing“, Veil, R., European Capital Markets Law, 3-iasis leidimas, Hart Publishing, Oksfordas, 2022, p. 213; ir Winner, M., „Article 9: Legitimate Behaviour“, Kalss, M., Oppitz, S., Torggler, U., EU Market Abuse Regulation, A Commentary on Regulation (EU) N ^o 596/2014, Edward Elgar, 2021, p. 117.

19      Reglamento Nr. 596/2014 30 konstatuojamojoje dalyje taip pat numatyta, jog „vien tai, kad <...> asmenys, įgalioti vykdyti pavedimus žinančių viešai neatskleistą informaciją trečiųjų asmenų vardu, pagal savo pareigas vykdo atšaukiamą ar keičiamą pavedimą, neturėtų būti savaime laikoma prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Tačiau pagal šį reglamentą nustatyta apsauga, teikiama <...> asmenims, įgaliotiems vykdyti pavedimus žinančių viešai neatskleistą informaciją trečiųjų asmenų vardu, netaikoma veiklai, kuri šiuo reglamentu aiškiai draudžiama, pavyzdžiui, vadinamajai kliento aplenkimo (angl. front-running) praktikai“. Front running – tai manipuliavimo rinka praktika, kai brokeris pasinaudoja viešai neatskleista informacija apie klientų pavedimus, vykdydamas sandorius savo naudai.

20      Jeigu neklystu, Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl šios išimties, tačiau yra nusprendęs dėl Reglamento Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties, pagal kurią turi egzistuoti viešai neatskleistos informacijos atskleidimo ir su darbu susijusių funkcijų, profesinės veiklos arba pareigų vykdymo glaudus ryšys, kad tokios informacijos atskleidimas būtų pateisinamas. 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Grøngaard ir Bang (C‑384/02, EU:C:2005:708) 31 ir 34 punktai, taip pat Sprendimo Autorité des marchés financiers 78 punktas.

21      Hansen, J. L., „Article 9: Legitimate Behaviour“, Ventoruzzo, M., Mock, S., Market Abuse Regulation: Commentary and annotated Guide, 2-asis leidimas, Oxford University Press, 2022, p. 336. Taip pat žr. BaFin, Issuer Guidelines, Modul C: Requirements based on Market Abuse Regulation, 2020, p. 57, pateiktą šiuo adresu: https://www.bafin.de/SharedDocs/Downloads/EN/Leitfaden/WA/dl_emittentenleitfaden_modul_C_en.html?nn=19584146; „If a transaction is carried out in which the obligation concerned is based on an order that was placed or an agreement that was concluded before the possession of inside information, or which serves to satisfy a legal or regulatory obligation that arose before the possession of inside information, there is also no presumption under Article 9(3) of the MAR that the inside information was used. In this case, there is no causal link between the possession of inside information and the decision to place the order, because the obligation arise before the possession of inside information“.

22      Klöhn, L., „The European Insider Trading Regulation after Spector Photo Group“, European Company and Financial Law Review, 2010, p. 360.

23      Direktyvos 2014/65 4 straipsnio 5 punkte pavedimų vykdymas kliento vardu apibrėžtas kaip „veiksmai, siekiant kliento vardu sudaryti sutartis dėl vienos ar daugiau finansinių priemonių pirkimo arba pardavimo ir apima sutarčių dėl investicinės įmonės arba kredito įstaigos išleidžiamų finansinių priemonių pardavimo sudarymą jų išleidimo metu“.

24      „[Š]ioje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, jog tai, kad rinkos formuotojai, institucijos, įgaliotos veikti kaip sutarties šalys, ir vykdyti pavedimus trečiųjų asmenų vardu įgaliotieji asmenys, kurie žino [turi] prekybos [viešai neatskleistą] informaciją, tik vykdo prekybos sandorius teisėtai ir pagal jiems taikomas taisykles, „savaime nelaikoma prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija“. Sprendimo Spector 58 punktas.

25      Sprendimo Spector 57 punktas.

26      Reglamento Nr. 596/2014 29 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „siekiant išvengti to, kad būtų per neapsižiūrėjimą uždraudžiama teisėta finansinė veikla, t. y. veikla, kuria nepiktnaudžiaujama rinka, reikia pripažinti tam tikrą teisėtą veiklą. <…>“

27      Šios paslaugos apima „[p]avedimų, susijusių su viena ar daugiau finansinių priemonių, priėmim[ą] ir perdavim[ą]“ (1 punktas), „[p]avedimų vykdym[ą] klientų vardu“ (2 punktas), „[f]inansinių priemonių emisijos organizavim[ą] ir vykdym[ą] ir (arba) finansinių priemonių išplatinim[ą] įsipareigojus supirkti likutį (angl. firm commitment)“ (6 punktas) ir „[f]inansinių priemonių išplatinim[ą] neįsipareigojus supirkti liku[čio]“ (7 punktas).

28      Minėjau, kad nagrinėjamoje byloje taikyta ABB buvo atvira visų rūšių investuotojams – ir stambiesiems, ir smulkiesiems. Akivaizdu, kad A. kreipėsi į stambiuosius investuotojus (fondus), siekdama gauti ofertų dėl akcijų pirkimo.

29      Pagal 23 straipsnio 1 dalį tos įmonės privalo imtis „<...> visų atitinkamų veiksmų, siekdamos nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti arba valdyti interesų konfliktus jose pačiose, įskaitant jų vadovus, darbuotojus ir priklausomus agentus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jomis kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento [kilusius konfliktus] <...>“. 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad investicinės įmonės turi veikti „<…> sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgdama į geriausius savo klientų interesus <…>“. Pagal 27 straipsnio 1 dalį vykdydamos pavedimus investicinės įmonės turi imtis „<...> visų pakankamų veiksmų, klientų naudai siekdamos kuo geresnių rezultatų atsižvelgiant į kainą, išlaidas, greitumą, įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybes, dydį, pobūdį ar bet kokį kitą veiksnį, susijusį su pavedimo įvykdymu. Nepaisant to, gavusi konkretų kliento nurodymą, investicinė įmonė vykdo pavedimą taip, kaip konkrečiai nurodyta“.

30      A. teismo posėdyje nurodė, kad tai buvo pirmoji Baltijos šalyse organizuota ABB.

31      Teismo posėdyje A. pažymėjo, kad gautas komisinis atlygis buvo 4 928 EUR; ši suma negali būti laikoma „nauda“, nes ji buvo tik už paslaugos suteikimą gauta kaina.

32      Reglamento Nr. 596/2014 23 konstatuojamoji dalis. Kursyvu išskirta mano.

33      Teismo posėdyje Lietuvos vyriausybė informavo, kad bendrovė C. nebeegzistuoja kaip juridinis asmuo, todėl prieš ją nebuvo galima pradėti sankcijų skyrimo procedūros.

34      Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 66–71 punktai.

35      Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnis „taikomas bet kuriam viešai neatskleistos informacijos turinčiam asmeniui, nes tas asmuo: <...> b) turi emitento arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio kapitalo dalį; c) turi galimybę susipažinti su informacija vykdydamas profesines ar darbines pareigas <...>“ (Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa).

36      Situacija būtų kitokia, jeigu sprendimą parduoti akcijas už tam tikrą kainą būtų priėmusi bendrovė emitentė, o vienas iš jos akcininkų, žinodamas tą informaciją, ją būtų panaudojęs savo naudai prieš ją paskelbiant viešai, siekdamas parduoti ar pirkti tos bendrovės akcijų. Tokiu atveju akcininkas vertybiniais popieriais būtų prekiavęs naudodamasis viešai neatskleista informacija.

37      Nagrinėjamu atveju pirminiai informacijos turėtojai, numatyti Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, ir finansinių priemonių emitentas nėra saistomi pasitikėjimo santykiais (visų pirma nurodytais Sprendimo Spector 36 punkte).

38      „Šis straipsnis taip pat taikomas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris viešai neatskleistą informaciją įgyja kitomis aplinkybėmis nei numatyta pirmoje pastraipoje, jeigu tam asmeniui žinoma ar turėtų būti žinoma, kad tai yra viešai neatskleista informacija“ (Reglamento Nr. 596/2014 8 straipsnio 4 dalies antra pastraipa).

39      „[K]adangi prieš įsigydamas ar parduodamas finansines priemones asmuo, kuris atlieka vieną ar kitą iš šių operacijų, būtinai pirmiausia priima sprendimą įsigyti ar parduoti, todėl toks įsigijimas ar pardavimas savaime nereiškia, kad naudojamasi viešai neatskleista informacija. Veiksmai pagal savo prekybos planus ir strategijas nelaikomi naudojimusi viešai neatskleista informacija. <...>“

40      „<...> Informacija, susijusi su rinkos dalyvių prekybos planais ir strategijomis, neturėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija. <...>“

41      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atmeta galimybę, kad A. pasiūlė C. arba paskatino ją tuo pačiu metu prekiauti akcijomis reguliuojamoje rinkoje. Taigi neatrodo, kad nagrinėjamoje byloje būtų vykdyta prekyba, draudžiama pagal Reglamento Nr. 596/2014 14 straipsnio b punktą (draudimas „patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija“). Bauda buvo skirta už to reglamento 14 straipsnio a punkto pažeidimą.

42      Ji pateikta šios išvados 19 išnašoje.

43      Žr. Litten, R., EU Capital Market Law. The Law of Financial Instruments, Edward Elgar, 2024, p. 114.

44      Per teismo posėdį Lietuvos vyriausybė pranešė, kad Lietuvos bankas nusprendė, jog A. galimai padarytą Reglamento Nr. 596/2014 16 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą galėtų nagrinėti priežiūros institucija Estijoje, t. y. valstybėje narėje, kurioje A. turi savo pagrindinę buveinę. Ji pridūrė, kad šioje šalyje buvo pradėtas procesas, tačiau jokios sankcijos dar neskirta ir informacijos apie šio proceso situaciją nėra.