Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2025 m. gruodžio 11 d.(1)

Byla C‑655/24 (Latranov)(i)

Rayonna prokuratura – grad Veliki Preslav (Veliki Preslavo apygardos prokuratūra, Bulgarija)

prieš

EZ

(Rayonen sad – Veliki Preslav (Veliki Preslavo apylinkės teismas, Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„ Procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR – 2 straipsnis – Direktyva 2014/42/ES – 3 ir 14 straipsniai – Taikymo sritis – Direktyva (ES) 2024/1260 – 38 straipsnis – Taikymas – Nusikaltimo priemonių konfiskavimas – Motorinės transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – Transporto priemonės arba jos vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, jeigu ji nepriklauso nusikalstamos veikos vykdytojui – Motorinė transporto priemonė kaip nusikaltimo priemonė “

1.        Bulgarijos policija sustabdė motorinės transporto priemonės vairuotoją norėdama patikrinti jį alkotesteriu. Kadangi alkoholio rodmuo viršijo teisės aktuose leidžiamą normą, vairuotojas buvo nuteistas už motorinės transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

2.        Nuteisus jį kilo klausimas, ar turi būti konfiskuota transporto priemonė arba jos vertę atitinkanti suma, nes ji nepriklausė nuteistajam. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė priklausė (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) vairuotojui ir jo sutuoktinei.

3.        Teismas, kuris turi priimti sprendimą dėl konfiskavimo, pateikė Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus. Pirmaisiais dviem klausimais jis iš esmės siekia išsiaiškinti:

–        ar motorinės transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio patenka į Direktyvos (ES) 2024/1260(2), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) arba Pamatinio sprendimo 2005/212/TVR(3) taikymo sritį,

–        ar tuo atveju, jeigu kuris nors iš minėtų teisės aktų būtų taikomas, naudojama motorinė transporto priemonė gali būti laikoma nusikalstamos veikos priemone.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

1.      Pamatinis sprendimas 2005/212

4.        2 straipsnyje („Konfiskavimas“) nustatyta:

„1.      Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vien[iems] metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas.

<…>“

5.        4 straipsnyje („Teisės gynimo priemonės“) nurodyta:

„Kiekviena Šalis [valstybė narė] imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad suinteresuotos šalys, kurioms taikomos 2 ir 3 straipsniuose numatytos priemonės, turėtų veiksmingas priemones apginti savo teises.“

6.        5 straipsnyje („Apsaugos priemonės“) numatyta:

„Šis pamatinis sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius principus, visų pirma įskaitant nekaltumo prezumpciją, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.“

2.      Direktyva 2014/42/ES(4)

7.        2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

3)      nusikaltimo priemonės – bet koks turtas, kuris bet kokiu būdu visas arba iš dalies panaudotas arba kurį planuota panaudoti nusikalstamos veikos arba nusikalstamų veikų padarymui;

<…>“

8.        3 straipsnyje („Taikymo sritis“) nurodyta:

„Ši direktyva taikoma nusikalstamoms veikoms, kurių atžvilgiu taikoma:

a)      Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies c punktu (toliau – Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su pareigūnais);

b)      2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu;

c)      2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/413/TVR, skirtas kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu;

d)      2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo;

e)      2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu;

f)      2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje;

g)      2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje;

h)      2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu;

i)      2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR;

j)      2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR;

k)      2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR,

taip pat kiti teisiniai dokumentai, jeigu tuose dokumentuose konkrečiai numatyta taikyti šią direktyvą jais suderintoms nusikalstamoms veikoms.“

9.        14 straipsnyje („Bendrųjų veiksmų 98/699/TVR ir tam tikrų pamatinių sprendimų 2001/500/TVR bei 2005/212/TVR nuostatų pakeitimas“) numatyta:

„1.      <...> Pamatinio sprendimo 2005/212/TVR 1 straipsnio pirmos keturios įtraukos bei 3 straipsnis pakeičiami šia direktyva valstybėms narėms, kurioms ši direktyva yra privaloma, nedarant poveikio tų valstybių narių pareigoms, susijusioms su tų pamatinių sprendimų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

<…>“

3.      Direktyva 2024/1260

10.      33 straipsnyje („Perkėlimas į nacionalinę teisę“) nustatyta:

„1.      Valstybės narės ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 23 d. užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

<…>“

11.      36 straipsnyje („Bendrųjų veiksmų 98/699/TVR, pamatinių sprendimų 2001/500/TVR ir 2005/212/TVR, Sprendimo 2007/845/TVR ir Direktyvos 2014/42/ES pakeitimas“) nurodyta:

„1.      <...> [Pamatinis sprendimas] <...> 2005/212/TVR <...> pakeičiam[as] valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu, nedarant poveikio tų valstybių narių pareigoms, susijusioms su tų aktų perkėlimo į nacionalinę teisę data.

<…>“

B.      Bulgarijos teisė. Nakazatelen kodeks (Baudžiamasis kodeksas)

12.      53 straipsnyje numatyta:

„1.      Neatsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę, valstybės naudai konfiskuojami:

a)      <...> kaltu pripažintam asmeniui priklausantys daiktai, skirti tyčinei nusikalstamai veikai vykdyti arba panaudoti ją vykdant; kai daiktų nėra arba jie buvo perleisti, konfiskuojama jų vertę atitinkanti suma;

<…>“

13.      Faktinėms aplinkybėms taikomos redakcijos 343b straipsnyje nurodyta:

„1.      <...> Už motorinės transporto priemonės vairavimą, kai kraujyje tinkamai nustatyta didesnė kaip 1,2 promilės alkoholio koncentracija, baudžiama laisvės atėmimu nuo vienų iki trejų metų ir bauda nuo 200 iki 1 000 [Bulgarijos levų (BGN)].

2.      <...> Už motorinės transporto priemonės vairavimą, kai kraujyje tinkamai nustatyta didesnė kaip 0,5 promilės alkoholio koncentracija, asmuo, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistas už 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir bauda nuo 500 iki 1 500 BGN.

3.      <...> Už motorinės transporto priemonės vairavimą, kai tinkamai nustatyta, kad ją vairuojantis asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų analogiškų medžiagų, baudžiama laisvės atėmimu nuo vienų iki trejų metų ir bauda nuo 500 iki 1 500 BGN.

4.      <...> Jeigu asmuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką padaro pakartotinai, jis baudžiamas nuo vienų iki penkerių metų laisvės atėmimu ir bauda nuo 500 iki 1 500 BGN.

5      <...> 1–4 dalyse numatytais atvejais teismas valstybės naudai konfiskuoja nusikaltimą įvykdžiusiam asmeniui priklausančią motorinę transporto priemonę, panaudotą darant nusikaltimą, o jeigu šis asmuo nėra jos savininkas, iš jo priteisia jos vertę atitinkančią sumą.

<…>“

II.    Faktinės aplinkybės, byla ir prejudiciniai klausimai

14.      2024 m. liepos 27 d. Veliki Preslavo mieste (Bulgarija) EZ vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus – jo kraujyje nustatyta 3,23 promilės alkoholio koncentracija(5).

15.      2024 m. rugpjūčio 15 d. vairuotojas sudarė susitarimą su prokuratūra. Pagal susitarimą, kuris patvirtintas tą pačią dieną įsiteisėjusiu nuosprendžiu(6), jam buvo skirta:

–         vienų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams,

–         500 BGN bauda,

–        teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo vieniems metams ir aštuoniems mėnesiams nuobauda.

16.      Transporto priemonė, kurią vairavo EZ, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso EZ ir jo žmonai. Žmona į bylą neįstojo, nes negalėjo to padaryti pagal tuo metu galiojusias nacionalines proceso taisykles(7).

17.      Prieš priimant sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, teisei į EZ priklausančių 50 % transporto priemonės nuosavybės buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės(8).

18.      Rayonen sad – Veliki Preslav (Veliki Preslavo apylinkės teismas) nutarė, kad siekiant priimti sprendimą dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimo reikia pateikti keturis prejudicinius klausimus; iš jų pirmieji du pateikti toliau ir Teisingumo Teismo nurodymu bus nagrinėjami šioje išvadoje. Jie yra tokie:

„1.      Ar [Direktyva 2024/1260/ES] taip pat [Chartija] arba [Pamatinis sprendimas 2005/212/TVR] taikomi nusikalstamoms veikoms transporto srityje, padarytoms pavartojus alkoholio ir (arba) narkotikų?

2.      Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar motorinė transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2024/1260] 3 straipsnio 3 punktą?“

III. Procesas Teisingumo Teisme

19.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2024 m. spalio 9 d.

20.      Rašytines pastabas pateikė Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija.

21.      2025 m. spalio 1 d. surengtame teismo posėdyje dalyvavo Bulgarijos vyriausybė ir Komisija.

IV.    Vertinimas

A.      Pirminės pastabos

22.      Pagal Bulgarijos teisę už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio skiriamas transporto priemonės konfiskavimas valstybės naudai, jeigu transporto priemonė priklauso šią veiką įvykdžiusiam asmeniui, o jeigu ne, vietoj konfiskavimo valstybei sumokama tos transporto priemonės vertę atitinkanti suma(9).

23.      Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir visų į šią bylą įstojusių šalių pastabų matyti, kad tokiais atvejais kaip nagrinėjamasis pareiga konfiskuoti transporto priemonę (arba sumokėti jos vertę atitinkančią sumą, jeigu transporto priemonė nepriklauso nusikalstamos veikos vykdytojui) yra absoliuti(10).

B.      Pirmasis prejudicinis klausimas

24.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma nori išsiaiškinti, ar byloje taikomi Sąjungos teisės aktai apima Direktyvą 2024/1260, Chartiją arba Pamatinį sprendimą 2005/212.

25.      Direktyvos 2024/1260 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[v]alstybės narės ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 23 d. užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai“.

26.      Komisija teigia(11), kad Bulgarijos Respublika nepranešė jai apie Direktyvos 2024/1260 perkėlimą į nacionalinę teisę(12).

27.      Tokiomis aplinkybėmis, kadangi transporto priemonė apsvaigus nuo alkoholio buvo vairuojama 2024 m. liepos 27 d., Direktyva 2024/1260 ratione temporis netaikoma.

28.      Sąjungos teisės požiūriu ginčas turi būti sprendžiamas remiantis Pamatiniu sprendimu 2005/212. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, ar taip pat gali būti taikoma klostantis faktinėms aplinkybėms galiojusi Direktyva 2014/42, nors nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ji nenurodyta.

29.      Kaip žinoma, Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui gali pateikti Sąjungos teisės aiškinimo aspektų, kurių šis nepaminėjo savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą(13).

30.      Taigi atsakant į prejudicinius klausimus reikėtų ne tik remtis Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalimi, bet ir įvertinti galimą Direktyvos 2014/42 poveikį.

31.      Atsižvelgiant į kilusias abejones dėl Pamatinio sprendimo 2005/212 taikymo vairavimui apsvaigus nuo alkoholio, svarbu visų pirma išnagrinėti šio pamatinio sprendimo teisinį pagrindą.

1.      Pamatinio sprendimo 2005/212 teisinis pagrindas

32.      Pamatiniame sprendime 2005/212 kaip teisinis pagrindas, be ES 34 straipsnio 2 dalies b punkto, nurodyti ES 29 straipsnis ir ES 31 straipsnio 1 dalies c punktas.

33.      Teismo posėdyje Bulgarijos vyriausybė pažymėjo ne tik tai, kad Pamatinis sprendimas 2005/212 šiuo atveju netaikytinas(14), bet ir tai, kad, jeigu jis būtų taikomas tokiems nusikaltimams, kaip nagrinėjamasis šioje byloje, galėtų neatitikti Sąjungos pirminės teisės.

34.      Komisija prieštarauja šiam argumentui, ir manau, kad pagrįstai.

35.      Kaip nurodyta ES 29 straipsnyje, tikslo „plėtojant bendrą valstybių narių veiklą <...> bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, <...> laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą“ „siekiama užkardant organizuotą ir kitokį nusikalstamumą“.

36.      ES 31 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad bendrą veiklą, susijusią su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, sudaro „valstybėse narėse taikomų teisės normų suderinamumo užtikrinimas tokiu mastu, koks gali būti reikalingas tokiam bendradarbiavimui gerinti“.

37.      Abi Sąjungos pirminės teisės nuostatos yra pakankamas pagrindas Pamatinį sprendimą 2005/212 taikyti tam tikro sunkumo nusikaltimams (t. y. nusikaltimams, už kuriuos baudžiama ilgesne nei vienų metų laisvės atėmimo bausme), tačiau nėra nustatyta baigtinio šių nusikaltimų sąrašo ar konkrečios jų kategorijos (pvz., tokia kategorija galėtų būti organizuotas nusikalstamumas).

38.      Iš tiesų, remiantis iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikytos redakcijos ES sutartimi, Pamatinio sprendimo 2005/212 teisinis pagrindas yra tiesiogiai susijęs su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kaip matyti iš dviejų minėtų nuostatų:

–        ES 29 straipsnyje aiškiai nurodytas teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose siekiant kovoti su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu,

–        ES 31 straipsnio 1 dalies c punktas(15) yra atvira nuostata, t. y. pagal jį galima priimti antrinės teisės nuostatas, kuriomis valstybėse narėse taikomų teisės normų suderinamumas skatinamas tokiu mastu, koks gali būti reikalingas bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose gerinti(16).

39.      Galiausiai pirminės teisės normos, kurios Pamatiniame sprendime 2005/212 nurodytos kaip teisinis pagrindas, yra pakankamai plačios, kad šio sprendimo 2 straipsnis būtų horizontaliai taikomas nusikalstamoms veikoms, kurioms, Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, jį reikia taikyti, neapsiribojant vien kuriai nors konkrečiai nusikalstamumo sričiai priklausančiomis nusikalstamomis veikomis.

40.      Lisabonos sutarties 36 protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų(17), kuriame reglamentuojamos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos sutarties V ir VI antraštinėmis dalimis, 9 straipsnyje numatyta, kad, „[k]ol įsigalios Lisabonos sutartis, Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų aktų, priimtų remiantis Europos Sąjungos sutartimi, teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis šie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami“.

41.      Teisingumo Teismas konstatavo, kad:

–        „Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad juo siekiama, be kita ko, užtikrinti, kad taip bendradarbiaujant priimtus aktus ir toliau b[ūtų] galima veiksmingai taikyti, nepaisant institucinės to bendradarbiavimo struktūros pakeitimų“(18),

–        „atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes <...>, Sprendimo 2008/633 18 straipsnio 2 dalies teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į nuostatas, kurios šio sprendimo priėmimo metu reglamentavo tokios priemonės, kaip skundžiamas sprendimas, priėmimo procedūrą <...>“(19).

42.      Taigi vertinant Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatas reikia atsižvelgti į jį priimant galiojusias teisės normas; vadinasi, pirminėje teisėje pateiktos nuorodos yra ES sutarties nuorodos, susijusios su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

43.      Šios išvados nekeičia tai, kad buvo priimta Direktyva 2014/42, kuria pakeista tik dalis Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatų, nes vis dar galiojančios nuostatos taikomos kaip Pamatinio sprendimo dalis. Priešingu atveju jos būtų įtrauktos į Direktyvą 2014/42 kaip šios direktyvos dėstomosios dalies nuostatos(20).

44.      Bet kuriuo atveju, jeigu Pamatinis sprendimas 2005/212 būtų aiškinamas remiantis SESV taisyklėmis dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, reikėtų atsižvelgti į tai, kad, kaip pažymėjo Sąjungos teisės aktų leidėjas, SESV 82 straipsnis taikomas ne vien tarpvalstybinį pobūdį turintiems labai sunkiems nusikaltimams.

45.      Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodė (būtent dėl baudžiamosiose bylose kitos valstybės narės priimtų nutarimų konfiskuoti pripažinimo ir vykdymo), kad „<...> į [Reglamento (ES) 2018/1805](21) taikymo sritį patenkančios nusikalstamos veikos neturėtų būti apribotos tik tarpvalstybinį pobūdį turinčiais ypač sunkiais nusikaltimais, kadangi pagal [SESV] 82 straipsnį priemonėms, kuriomis nustatomos teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo užtikrinimo taisyklės ir procedūros, nereikalaujama taikyti tokio apribojimo“(22).

2.      Pamatinio sprendimo 2005/212 aiškinimas

46.      Pagal Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė „imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vien[iems] metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas“.

47.      Kadangi pagal Bulgarijos teisę už nagrinėjamą nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, jam pažodžiui taikoma Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalis.

48.      Vis dėlto galima pateikti siauresnį Pamatinio sprendimo 2005/212 aiškinimą (taip teigia Bulgarijos ir Lenkijos vyriausybės), taigi šis sprendimas būtų taikomas tik kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje.

49.      Toks argumentas jokiu būdu nėra nereikšmingas. Pamatinio sprendimo 2005/212 konstatuojamosiose dalyse yra nuostatų, kurias aiškinant atskirai būtų galima manyti, kad sprendimas taikomas tik tos formos nusikalstamumui. Panašiai galima manyti ir atsižvelgiant į kelias sprendimo dėstomosios dalies nuostatas, remiantis kontekstinio aiškinimo kriterijumi.

50.      Vis dėlto manau, kad nagrinėjamu atveju:

–        pirmenybė turi būti teikiama aiškiai (ir tiksliai) suformuluotam Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsniui, pagal kurį šis sprendimas negali būti taikomas vien nusikaltimams, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu,

–        2 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į paties Pamatinio sprendimo 2005/212 teisinius pagrindus, visų pirma ES 29 straipsnį ir ES 31 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kuriuos, kaip minėjau, sprendimas turi būti taikomas ne vien organizuotam nusikalstamumui,

–        reikia atsižvelgti į Pamatinio sprendimo 2005/212 tikslą (būtent tikslą išplėsti teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose), kad jis apimtų tam tikro sunkumo veikas, apibrėžtas Sąjungos teisės aktų leidėjo, nusprendusio tokiomis veikomis laikyti veikas, už kurias baudžiama ilgesne nei vienų metų laisvės atėmimo bausme.

51.      Pamatinio sprendimo 2005/212 1, 2, 4, 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse organizuotas nusikalstamumas nurodytas siekiant išreikšti susirūpinimą dėl šio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo. Toks susirūpinimas pateisina priemones, kuriomis siekiama, pavyzdžiui, palengvinti pareigą įrodyti asmens turto šaltinį, kai nusikalstamos veikos susijusios su labai sunkiais nusikaltimais.

52.      Priešingai, Pamatinio sprendimo 2005/212 10 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta išsamiau: „[š]io pamatinio sprendimo tikslas yra užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų veiksmingas taisykles, reglamentuojančias nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimą, inter alia, susijusias su įrodinėjimo našta [pareiga] dėl asmens, nuteisto už su organizuotu nusikalstamumu susijusį nusikaltimą, turimo turto šaltinio“.

53.      Taigi „organizuoto nusikalstamumo“ veiksnys nėra neatsiejamas nuo Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio aiškinimo, nors jis gali turėti poveikį pareigai įrodyti konfiskuoto turto šaltinį.

54.      Kartoju, Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio tikslas yra užtikrinti, kad valstybės narės turėtų būtiniausias (horizontaliai taikomas) taisykles, reglamentuojančias konfiskavimą, todėl atitinkami nacionaliniai sprendimai galėtų būti įgyvendinami kitose valstybėse narėse, vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.

55.      Teisingumo Teismas Pamatinio sprendimo 2005/212 tikslus vienareikšmiškai sieja su teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tikslais.

56.      Konkrečiai kalbant, jis pabrėžia, kad „Pamatinis sprendimas 2005/212 pagrįstas iki Lisabonos sutarties galiojusios ES sutarties redakcijos VI antraštinės dalies „Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nuostatos“ nuostatomis <...>“ ir kad jo tikslas yra „<...> užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų veiksmingas taisykles, reglamentuojančias nusikalstamu būdu įgytų pajamų konfiskavimą“(23).

57.      Teisingumo Teismas ne tik priminė, kad Pamatinis sprendimas 2005/212 yra susijęs su Pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR(24), bet ir nurodė, jog, „atsižvelgiant į Pamatinio sprendimo 2005/212 tikslus, formuluotę ir jo priėmimo aplinkybes <...>[,] minėtas pamatinis sprendimas yra aktas, skirtas įpareigoti valstybes nares nustatyti bendras būtiniausias taisykles, reglamentuojančias nusikaltimo priemonių ir pajamų iš nusikaltimų konfiskavimą siekiant palengvinti baudžiamosiose bylose priimtų nutarimų konfiskuoti abipusį pripažinimą <...>“(25).

58.      Taigi kol kas neatrodo, kad būtų pagrindas bendras būtiniausias konfiskavimo taisykles taikyti tik organizuoto nusikalstamumo atvejais (kurie, žinoma, neapima vairavimo apsvaigus nuo alkoholio).

59.      Direktyvoje 2014/42 atsisakyta Pamatiniame sprendime 2005/212 taikomo bendro požiūrio ir vietoj jo pateiktas konkretus nusikalstamų veikų sąrašas, įtvirtintas jos 3 straipsnyje. Tai labai sunkių veikų, kurių daugeliui būdingas organizacinis elementas (organizuotas nusikalstamumas), sąrašas.

60.      Direktyvos 2014/42 3 straipsnyje pateiktame nusikalstamų veikų sąraše, kuris yra baigtinis(26), vairavimas apsvaigus nuo alkoholio nenurodytas.

61.      Vis dėlto pagal Direktyvoje 2014/42 įtvirtintą reguliavimą Pamatinis sprendimas 2005/212 iš Sąjungos teisės nebuvo pašalintas(27). Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/42 priėmimo aplinkybes reikia konstatuoti, kad šia direktyva buvo siekiama išplėsti Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatas(28).

62.      Taisyklė, kuria pagrįstas Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnis (jame numatytos ne tik nusikalstamų organizacijų padarytos nusikalstamos veikos, bet ir visi nusikaltimai, už kuriuos baudžiama ilgesne nei vienų metų laisvės atėmimo bausme), yra įtvirtinta vėlesniuose teisės aktuose dėl nutarimų konfiskuoti tarpusavio pripažinimo.

63.      Reglamentas 2018/1805 pagal jo 14 konstatuojamąją dalį „turėtų būti taikomas <...> nutarimams konfiskuoti, susijusiems su nusikalstamomis veikomis, kurioms taikoma Direktyva 2014/42/ES, taip pat <...> nutarimams konfiskuoti, susijusiems su kitomis nusikalstamomis veikomis <...>“ (kursyvu išskirta mano).

64.      Taigi logiška, kad Teisingumo Teismas Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatas išaiškino atsižvelgdamas į veikas, kurios nebūtinai buvo susijusios su nusikalstamų organizacijų veikla. Siekiant įvertinti, ar Pamatinis sprendimas 2005/212 taikomas, buvo remiamasi tik už atitinkamą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės trukmės veiksniu(29).

65.      Manau, kad nėra pagrindo nukrypti nuo šios Teisingumo Teismo pozicijos. Laikantis jos, konfiskavimas dėl motorinės transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio patenka į Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jeigu už jį skiriama laisvės atėmimo bausmė yra ilgesnė nei vieni metai.

66.      Be to, Pamatinio sprendimo 2005/212 taikymas turi palankių pasekmių, susijusių su procesinėmis garantijomis asmenims, iš kurių konfiskuojamos nusikaltimo priemonės. Būtent šios garantijos padeda užtikrinti, kad nebūtų kliūčių teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose.

67.      Pagal Pamatinio sprendimo 2005/212 4 straipsnį, leidus konfiskuoti turtą dėl bet kurios iš šio sprendimo 2 straipsnyje (plačiai) apibrėžtų nusikalstamų veikų, kiekviena valstybė narė turi imtis „reikalingų priemonių užtikrinti, kad suinteresuotos šalys, kurioms taikomos [2 straipsnyje] numatytos priemonės, turėtų veiksmingas priemones apginti savo teises“. Be to, Pamatinio sprendimo 2005/212 5 straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės lieka visapusiškai taikomos.

68.      Atsižvelgiant į šį ryšį su Sąjungos antrine teise, Pamatiniame sprendime 2005/212 numatytoms konfiskavimo priemonėms Chartija gali būti taikoma pagal jos 51 straipsnį.

69.      Remdamasis šia taisykle Teisingumo Teismas nusprendė, kad Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę turi būti apsaugota nuo sąžiningiems tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo(30). Be to, Chartijos 47 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinę gynybą) jis susiejo su Pamatinio sprendimo 2005/212 4 straipsniu(31).

70.      Vertinant pagrindinių teisių apsaugos požiūriu, pagal nuostatas, reglamentuojančias konfiskavimą valstybėse narėse, kuriose akivaizdžiai nesilaikoma tų teisių, gali būti atsisakyta pripažinti teismų sprendimus ir tokiam pripažinimui sudaryta kliūčių(32).

71.      Remiantis tokiais argumentais galima atsakyti į pirmojo prejudicinio klausimo dalį, kuria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Chartija yra taikoma (apskritai, nenurodant, kurie jos straipsniai).

72.      Be to, nemanau, kad reikia analizuoti, kokią įtaką byloje gali turėti Direktyva 2024/1260, kurią nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nes, kaip minėjau, ji šioje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms netaikoma ratione temporis.

73.      Jeigu tokia analizė būtų atliekama, reikėtų nustatyti, ar Direktyva 2024/1260 atgaline data turi poveikį Pamatinio sprendimo 2005/212 aiškinimui (tam nematau pakankamo pagrindo).

74.      Problema, su kuria Teisingumo Teismas, tikėtina, susidurs ateityje, yra ta, kad Direktyvoje 2024/1260 nustatant jos taikymo sritį, regis, laikytasi panašaus metodo į tą, kuris taikytas Direktyvoje 2014/42 (į šią sritį patenka tik labai sunkūs nusikaltimai, neatsižvelgiant į už kiekvieną nusikaltimą skiriamą bausmę), tačiau ja, kitaip nei Direktyva 2014/42(33), visiškai pakeistas Pamatinio sprendimo 2005/212 turinys(34).

C.      Antrasis prejudicinis klausimas

75.      Nors nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra nurodytas Pamatinio sprendimo 2005/212 1 straipsnis, jame pateikta sąvokos „priemonė“ apibrėžtis tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, jau buvo pakeista Direktyvoje 2014/42 įtvirtinta sąvoka.

76.      Taigi antrasis prejudicinis klausimas turi būti performuluotas taip, kad būtų nagrinėjama, ar apsvaigus nuo alkoholio vairuojama motorinė transporto priemonė patenka į Direktyvos 2014/42 2 straipsnio 3 punkte pateiktą sąvokos „priemonė“ apibrėžtį („bet koks turtas, kuris bet kokiu būdu visas arba iš dalies panaudotas arba kurį planuota panaudoti nusikalstamos veikos arba nusikalstamų veikų padarymui“)(35).

77.      Pritariu Komisijos nuomonei, kad Direktyvoje 2014/42 pateikta sąvoka „priemonė“ yra labai plati ir kad, kaip pabrėžia Komisija, ji turi koncepcinį savarankiškumą Sąjungos teisėje(36).

78.      Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad motorinė transporto priemonė gali būti laikoma nusikalstamos veikos – mokestinio sukčiavimo – priemone (ir ją galima konfiskuoti)(37). Ar toks pat kvalifikavimas gali būti taikomas ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio atvejais?

79.      Konkreti priemonė, naudojama siekiant gabenti kontrabandines prekes, prekiauti narkotikais ar bet kaip kitaip neteisėtai gabenti daiktus, yra nusikaltimo priemonė tiek, kiek ji „bet kokiu būdu“ naudojama tokiems nusikaltimams daryti. Nėra skirtumo, ar tai motorinė, ar kita transporto priemonė.

80.      Vis dėlto kai įvykdyta nusikalstama veika yra transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, motorinės transporto priemonės naudojimas yra būtinas pačios nusikalstamos veikos elementas.

81.      Ar motorinė transporto priemonė praranda savo, kaip nusikaltimo priemonės, statusą, kai ji yra nusikalstamos veikos aprašymo dalis? Ar tokia transporto priemonė veikiau gali būti laikoma tos nusikalstamos veikos dalyku?

82.      Valstybių narių teisėje (paprastai jų baudžiamuosiuose kodeksuose, kuriuose įtvirtinti skirtingi sprendimai)(38) pateikti atsakymai į šiuos klausimus nėra vienodi.

83.      Tam tikrų valstybių narių teisės aktuose numatyta, kad motorinė transporto priemonė laikoma nusikaltimo priemone, kai nusikaltimai susiję apskritai su kelių eismo taisyklių pažeidimu arba konkrečiai su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų(39).

84.      O kitose valstybėse narėse transporto priemonė pripažįstama nusikaltimo priemone neatsargaus vairavimo atvejais, tačiau vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų atveju ji laikoma materialiu nusikalstamos veikos dalyku. Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų atitinkamuose teisės aktuose taip pat nustatyta, kad vairuojama transporto priemonė yra būtinas įvykdytos nusikalstamos veikos dalykas(40).

85.      Mano nuomone, taikant Direktyvos 2014/42 2 straipsnio 3 punkte vartojamą plačią priemonės apibrėžtį nacionalinės teisės aktų leidėjui nekyla kliūčių tokia priemone laikyti nuo alkoholio apsvaigusio asmens vairuojamą transporto priemonę.

86.      Jeigu motorinė transporto priemonė, kaip atsitiktinis nusikalstamos veikos elementas, gali būti laikoma priemone, nematau priežasties, kodėl pagal Sąjungos teisę priemone ji negalėtų būti laikoma tuo atveju, kai yra pagrindinis veikos įvykdymo elementas.

87.      Toks nacionalinės teisės aktų leidėjo sprendimas gali būti pagrįstas baudžiamosios politikos motyvais, kuriems nebūtinai pritaria visos valstybės narės. Kitaip yra tuo atveju, kai nacionalinės teisės aktas, reglamentuojantis sąlygas, kuriomis transporto priemonė neišvengiamai turi būti konfiskuojama, visų pirma viršija proporcingumo principo ribas, o tai yra kito prejudicinio klausimo dalykas.

V.      Išvada

88.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti į du pirmuosius Rayonen sad – Veliki Preslav (Veliki Preslavo apylinkės teismas, Bulgarija) prejudicinius klausimus:

2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje

turi būti aiškinami taip:

–        Pamatinio sprendimo 2005/212 2 straipsnis motorinės transporto priemonės, vairuojamos apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, konfiskavimui taikomas tuo atveju, kai tokia veika yra nusikaltimas, už kurį baudžiama ilgesne nei vienų metų laisvės atėmimo bausme.

–        Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taip pat taikoma konfiskavimui.

–        Nėra jokių kliūčių motorinę transporto priemonę laikyti nusikaltimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio – priemone, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2014/42 2 straipsnio 3 punktą.

1      Originalo kalba: ispanų.

i      Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.

2      2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo (OL L, 2024/1260).

3      2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (OL L 68, 2005, p. 49).

4      2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014, p. 39).

5      Bulgarijos baudžiamojo kodekso 343b straipsnyje vairavimas apsvaigus nuo alkoholio kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,2 promilės. Jeigu vairuotojas nusikaltimą padaro pakartotinai, leidžiama alkoholio koncentracija sumažėja iki 0,5 promilės.

6      Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta, kuris teismas priėmė šį nuosprendį.

7      Per teismo posėdį Bulgarijos vyriausybė nurodė, kad pagal vėlesnį teisės akto pakeitimą į bylą įstoti jau leidžiama.

8      Kaip Bulgarijos vyriausybė paaiškino per teismo posėdį, laikinąja apsaugos priemone siekiama sulaikyti ir saugoti transporto priemonę, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl konfiskavimo. Siekiant įvykdyti šį sprendimą, transporto priemonė parduodama viešajame aukcione, o gautos lėšos padalijamos Bulgarijos valstybei ir savininkui, nesusijusiam su nusikalstamomis veikomis.

9      Komisijos teigimu (jos rašytinių pastabų 6 punktas), Konstituciniam Teismui buvo pateikti du skundai dėl naujos 2023 m. Baudžiamojo kodekso 343b straipsnio 5 dalies redakcijos pripažinimo prieštaraujančia Konstitucijai. Per teismo posėdį Bulgarijos vyriausybė informavo, kad 2025 m. liepos 17 d. buvo priimtas sprendimas (Nr. 8/2025), kuriuo ši teisės norma pripažinta neprieštaraujančia Bulgarijos Konstitucijai.

10      Per teismo posėdį Bulgarijos vyriausybė, paklausta, ar pagal Bulgarijos baudžiamąją sistemą konfiskavimas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio taikomas automatiškai, atsakė teigiamai. Ji pridūrė, kad automatinis konfiskavimas yra susijęs su išankstiniu teisės aktų leidėjo atliktu vertinimu: konfiskavimą jis numatė visais atvejais, atsižvelgdamas į sukeltą pavojų. Baudžiamieji teismai gali nustatyti, ar nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau, jeigu buvo, būtinai turi būti skirtas konfiskavimas.

11      Jos rašytinių pastabų 9 punktas.

12      Pareiga pranešti Komisijai kyla iš Direktyvos 2024/1260 33 straipsnio 2 dalies. Bulgarijos vyriausybė, kuri rašytinių pastabų nepateikė, teismo posėdyje Komisijos teiginio nepaneigė. Dėl to reikia manyti, kad direktyva nebuvo perkelta į nacionalinę teisę.

13      2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo VIPA (C‑222/18, EU:C:2019:751) 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

14      Jos teiginys sutapo su Lenkijos vyriausybės rašytinėmis pastabomis.

15      Kaip buvo pabrėžta per teismo posėdį, c punkte įtvirtintas pasirinkimas padarytas sąmoningai. Jeigu būtų siekta Pamatiniame sprendime 2005/212 nustatyti tik būtiniausias kovos su organizuotu nusikalstamumu taisykles, būtų remtasi ES 31 straipsnio 1 dalies e punktu.

16      Per teismo posėdį buvo svarstoma, kokiu lygiu „turi būti“ gerinamas valstybių narių teisės aktų suderinamumas teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje. Mano nuomone, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įvertinti, kada toks poreikis atsiranda, ir jis tai padarė Pamatiniame sprendime 2005/212.

17      OL C 115, 2008, p. 322.

18      2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba (C‑540/13, EU:C:2015:224) 44 punktas. Dėl bendrųjų pozicijų pažymėtina, jog „tai, kad pagal ES sutartį BUSP srityje dabar numatyta priimti ne bendrąsias pozicijas, o sprendimus, nereiškia, kad iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo priimtos bendrosios pozicijos laikomos neegzistuojančiomis, nes priešingu atveju Protokolo Nr. 36 9 straipsnio veiksmingumas labai sumažėtų. <...> Tokiomis aplinkybėmis, nors šių dviejų rūšių teisės aktų teisinis kontekstas nėra identiškas, taikant SESV 215 straipsnį bendrąsias pozicijas, kurios įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nebuvo panaikintos, anuliuotos arba iš dalies pakeistos, galima laikyti panašiomis į pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių priimamus sprendimus, į kuriuos šiame straipsnyje daroma nuoroda“ (2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba (C‑130/10, EU:C:2012:472) 109 ir 110 punktai).

19      2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba (C‑540/13, EU:C:2015:224) 35 punktas.

20      Atsižvelgiant į SESV, tam tikrų Pamatinio sprendimo 2005/212 nuostatų išlaikymas buvo vertinamas vykdant teisėkūros procedūrą po Lisabonos sutarties priėmimo.

21      2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo (OL L 303, 2018, p. 1).

22      Reglamento 2018/1805 14 konstatuojamoji dalis. Taip pat žr. 2019 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Moro (C‑646/17, EU:C:2019:489) 32–37 punktus.

23      2020 m. kovo 19 d. Sprendimo Agro In 2001 (C‑234/18, EU:C:2020:221) 52 ir 53 punktai. Toliau – Sprendimas Agro In 2001.

24      2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (OL L 328, 2006, p. 59). Sprendimo Agro In 2001 55 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad „[Pamatinis sprendimas 2005/212 ] yra susijęs su Danijos Karalystės pasiūlytu projektu, kuriuo remiantis buvo priimtas [Pamatinis sprendimas 2006/783/TVR]. Kaip pažymėta to [pastarojo] pamatinio sprendimo 8 konstatuojamojoje dalyje, jo tikslas yra palengvinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių dėl nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo ir vykdymo tokiu būdu, kad valstybės narės būtų įpareigotos pripažinti ir vykdyti savo teritorijoje kitos valstybės narės kompetentingo teismo baudžiamosiose bylose priimtus nutarimus konfiskuoti“.

25      Sprendimo Agro In 2001 56 punktas.

26      Sprendimo Agro In 2001 47 punktas.

27      Sprendimo Agro In 2001 48 punkte nustatyta: „[I]š Direktyvos 2014/42 14 straipsnio 1 dalies matyti, kad tik pirmos keturios Pamatinio sprendimo 2005/212 1 straipsnio įtraukos ir 3 straipsnis šia direktyva pakeičiami valstybėms narėms, kurioms ši direktyva yra privaloma, todėl, kaip savo išvados 48 ir 49 punktuose iš esmės nurodė generalinė advokatė, minėto [p]amatinio sprendimo 2, 4 ir 5 straipsniai toliau galioja priėmus Direktyvą 2014/42.“

28      2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Komisia za protivodeystvie na koruptsiyata i za otnemane na nezakonno pridobitoto imushtestvo (C‑319/19, EU:C:2021:883) 36 punkte nurodyta: „<...> atsižvelgiant į Direktyvos 2014/42 nuostatų tikslus ir formuluotę bei jos priėmimo aplinkybes, reikia konstatuoti, kad ši direktyva, kaip ir joje nurodytas Pamatinis sprendimas 2005/212, kurio nuostatas, remiantis jos 9 konstatuojamąja dalimi, ja siekiama praplėsti, yra teisės aktas, skirtas įpareigoti valstyb[es] nar[es] nustatyti bendras minimalias taisykles, reglamentuojančias nusikaltimo priemonių ir pajamų iš nusikaltimų konfiskavimą, be kita ko, siekiant palengvinti baudžiamosiose bylose priimtų teismo sprendimų konfiskuoti tarpusavio pripažinimą“. Taip pat žr. Sprendimo Agro In 2001 56 punktą ir 2021 m. sausio 14 d. Sprendimo Okrazhna prokuratura – Haskovo ir Apelativna prokuratura – Plovdiv (C‑393/19, EU:C:2021:8) 36 punktą.

29      2021 m. sausio 14 d. Sprendime Okrazhna prokuratura – Haskovo ir Apelativna prokuratura – Plovdiv (C‑393/19, EU:C:2021:8) buvo nagrinėjamas sunkus nusikaltimas (kontrabanda), už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Sprendime Agro In 2001 nagrinėtas lėšų pasisavinimas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų.

30      2024 m. sausio 25 d. Sprendimo Sofiyski gradski sad (C‑722/22, EU:C:2024:80) 28 punktas.

31      2021 m. sausio 14 d. Sprendimo Okrazhna prokuratura – Haskovo ir Apelativna prokuratura – Plovdiv (C‑393/19, EU:C:2021:8) rezoliucinės dalies 2 punktas.

32      Pagal Reglamento 2018/1805 19 straipsnio 1 dalį „[v]ykdančioji institucija gali nuspręsti nepripažinti nutarimo konfiskuoti ar jo nevykdyti tik jeigu: <...> h) išskirtiniais atvejais, remiantis konkrečiais ir objektyviais įrodymais, turima pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl nutarimo konfiskuoti vykdymo, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, būtų akivaizdžiai pažeistos atitinkamos Chartijoje nustatytos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į gynybą“. Kursyvu išskirta mano.

33      Manau, kad Direktyva 2014/42 atitiko Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, nes Pamatinio sprendimo 2005/212 2, 4 ir 5 straipsniai ir su jais susijusios garantijos buvo paliktos galioti.

34      Direktyvos 2024/1260 62 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „šioje direktyvoje numatytas išsamus taisyklių rinkinys, kuris iš dalies sutaptų su jau galiojančiais teisės aktais, todėl ji turėtų pakeisti <...> Pamatinį sprendimą 2005/212/TVR“. Visiškas Pamatinio sprendimo 2005/212 turinio pakeitimas Direktyva 2024/1260 kelia nemažai klausimų dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonių taikymo šioje srityje, nes lieka tam tikrų spragų iki šiol galiojusioje sistemoje.

35      Kaip matyti iš turimos informacijos, yra valstybių narių, kurių teisės aktuose nustatyta, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų baudžiama transporto priemonės konfiskavimu (Belgija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Lenkija ir Slovakija). Kitose valstybėse narėse konfiskavimas veikiau priklauso nuo suformuotos jurisprudencijos (Vengrijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje).

36      Komisijos rašytinių pastabų 13 ir 14 punktai.

37      2024 m. sausio 25 d. Sprendimo Sofiyski gradski sad (C‑722/22, EU:C:2024:80) 22 punkte nurodyta: „jeigu transporto priemonė „kokiu nors būdu“ naudojama tokiai nusikalstamai veikai [t. y. mokestiniam sukčiavimui] vykdyti, ši transporto priemonė patenka į sąvoką „priemonė“, kaip ji suprantama pagal šio pamatinio sprendimo 1 straipsnio trečią įtrauką, ir nereikia daryti skirtumo pagal tai, ar ši transporto priemonė naudojama kaip prekių, kurios yra atitinkamos nusikalstamos veikos dalykas, gabenimo, ar laikymo arba saugojimo priemonė“. Už šią nusikalstamą veiką buvo nubaustas akcizu apmokestinamų prekių be mokesčio banderolės turėtojas.

38      Kai kuriose valstybėse narėse konfiskavimo priemonė taikoma tik neatsargaus vairavimo, pakartotinio vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo arba pakartotinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų atvejais. Kitos valstybės narės palieka teismams teisę savo nuožiūra, neautomatiškai ir remiantis ad casum argumentais nuspręsti, kokiomis sąlygomis transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Dar kitose valstybėse narėse atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį arba konkretų veikos pavojingumą asmenims.

39      Remiantis turima informacija, taip yra Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Slovakijoje.

40      Remiantis turima informacija, taip yra Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje.