1

Apeliaciniu skundu Europos piliečių iniciatyvos „Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“ Piliečių komitetas (toliau – Piliečių komitetas) prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje / Komisija (T‑158/21, EU:T:2022:696); juo teismas atmetė Piliečių komiteto ieškinį dėl 2021 m. sausio 14 d. Komisijos komunikato C(2021) 171 final dėl Europos piliečių iniciatyvos „Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“ (toliau – ginčijamas komunikatas) panaikinimo.

2

2023 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo aktą; juo Autonome Provinz Bozen – Südtirol / Provincia Autonoma di Bolzano – Alto Adige (Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė, Italija), remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa, pateikė prašymą įstoti į šį apeliacinį procesą palaikyti Piliečių komiteto reikalavimų.

3

Teisingumo Teismo kancleriui įteikus šalims prašymą įstoti į bylą pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, Piliečių komitetas ir Europos Komisija per nustatytą terminą pateikė savo rašytines pastabas dėl šio prašymo. Komisija vienintelė prašė šį prašymą atmesti.

4

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio pirmą pastraipą valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos gali įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas. Pagal to paties straipsnio antros pastraipos pirmą sakinį tokia pat teise gali pasinaudoti Sąjungos įstaigos, organai ir kiti asmenys, galintys įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi.

5

Taigi pirmiausia reikia konstatuoti, kad valstybės narės infravalstybinis subjektas gali įstoti į bylą lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas asmuo, tačiau, skirtingai nei valstybė narė, kuriai priklauso, jis turi įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi.

6

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją „suinteresuotumo bylos baigtimi“ sąvoka pagal šią nuostatą turi būti apibrėžta atsižvelgiant į patį bylos dalyką ir suprantama kaip tiesioginis ir realus suinteresuotumas pačiais reikalavimais, o ne kaip suinteresuotumas, susijęs su teisiniais pagrindais ar iškeltais argumentais. Terminas „bylos baigtis“ reiškia prašomą galutinį sprendimą, nurodomą sprendimo, kuris bus priimtas, rezoliucinėje dalyje (žr. be kita ko, 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Uniwersytet Wrocławski ir Lenkija / REA, C‑515/17 P ir C‑561/17 P, EU:C:2018:553, 7 punktą).

7

Iš principo suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti laikomas pakankamai tiesioginiu, tik jei toks sprendimas gali pakeisti prašymą įstoti į bylą pateikusio asmens teisinę padėtį (2020 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / HSBC Holdings ir kt., C‑806/19 P, EU:C:2020:364, 8 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

8

Vis dėlto reikia pažymėti, kad valstybių narių infravalstybiniai subjektai, skirtingai nei fiziniai ir juridiniai asmenys, gali prašyti įstoti į bylą Teisingumo Teisme ne tam, kad gintų privačius interesus, o tam, kad pareikštų savo nuomonę bylose, kuri gali turėti didelę įtaką valstybių narių, kurioms jos priklauso, įgaliojimų, joms suteiktų pagal Konstituciją ar teisės aktus, vykdymui.

9

Taigi, kiek tai susiję su valstybių narių infravalstybinių subjektų prašymais įstoti į bylą, tiesioginio ir realaus suinteresuotumo bylos baigtimi sąlyga turi būti taikoma taip, kad atspindėtų šį specifiškumą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Vokietija / Pharma Mar ir Komisija, C‑6/21 P ir C‑16/21 P, EU:C:2021:756, 11 punktą).

10

Kalbant apie aplinkosaugos organizacijų pateiktus prašymus įstoti į bylą, pažymėtina, kad jau buvo nuspręsta, jog reikalavimas turėti tiesioginį ir realų suinteresuotumą Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos baigtimi suponuoja, pirma, kad šių organizacijų veiklos sritis, kaip matyti iš jų dalyko, prireikus įtvirtinto jų įstatuose, yra tiesiogiai susijusi su šios bylos dalyku, ir, antra, kad šioje byloje keliami principiniai klausimai, galintys paveikti atitinkamų organizacijų ginamus interesus (2019 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Bayer CropScience ir Bayer / Komisija, C‑499/18 P, EU:C:2019:107, 6 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Atsižvelgiant į valstybių narių infravalstybinių subjektų padėties specifiškumą, atsirandantį dėl to, kad jų įgaliojimai yra konstituciškai pripažinti šių valstybių teisėje, vertinant jų suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą tikslinga mutatis mutandis taikyti iš esmės tuos pačius kriterijus.

11

Taigi tam, kad įrodytų suinteresuotumą Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos, kurios šalis jis nėra, baigtimi, valstybės narės infravalstybinis subjektas turi įrodyti, pirma, kad bylos dalykas patenka į jam pagal nacionalinę teisę suteiktų įgaliojimų sritį ir, antra, kad byloje keliami principiniai klausimai, galintys paveikti jo paties interesus. Pastaruoju aspektu šio subjekto nurodomo intereso negalima visiškai painioti su valstybės narės, kuriai jis priklauso ir kuri bet kuriuo atveju galėjo įstoti į bylą, interesu.

12

Nagrinėjamu atveju iš šio prašymo įstoti į bylą matyti, kad Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė pagal Italijos Respublikos Konstitucijos 116 straipsnį yra viena iš šios valstybės narės autonominio regiono dalių. Jos veiklą reglamentuoja konstituciniai įstatymai, kodifikuoti Trentino-Alto Adidžės-Pietų Tirolio regiono ir Trento bei Bolcano provincijų specialiajame statute. Ji turi kompetenciją visose srityse, kurios aiškiai nepriklauso išimtinei Italijos valstybės kompetencijai. Bendroji išimtinės ir konkuruojančios autonominių provincijų ir regiono teisėkūros veiklos sistema apibrėžta 1972 m. autonomijos statuto 4 ir paskesniuose straipsniuose. Be to, kad būtina „laikytis Konstitucijos ir Respublikos teisinės tvarkos principų bei gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius interesus“, pabrėžiama, kad šie principai „apima ir vietos kalbinių mažumų apsaugą“. Dar daugiau, Italijos Konstitucijos 6 straipsnyje numatyta, kad „Respublika atitinkamomis priemonėmis saugo kalbines mažumas“. Vadovaudamasi savo specialiojo statuto 98 straipsniu, kuriuo jai suteikiama speciali teisė pareikšti ieškinį, Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė gali Corte costituzionale (Konstitucinis teismas, Italija) ginčyti nacionalinius įstatymus ar norminius aktus, turinčius įstatymo galią, dėl vokiečių ir ladinų kalbinių mažumų apsaugos principo pažeidimo.

13

Taigi reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos dalykas patenka į Bolcano autonominės provincijos – Pietų Tirolio / Alto Adidžės kompetenciją, kuri kyla iš Italijos Respublikos Konstitucijos ir specialiojo statuto, nes ši byla susijusi su piliečių iniciatyva, kurios tikslas, kaip nurodyta ginčijamame komunikate, – pagerinti tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugą ir stiprinti kultūrų ir kalbų įvairovę Sąjungoje.

14

Be to, minėtoje byloje keliami tokio pobūdžio principiniai klausimai, kurie gali paveikti paties šio subjekto interesus. Ginčijamame komunikate nurodyta, kad „[Sąjunga] neturi jokios bendros kompetencijos priimti teisės aktus konkrečiai dėl tautinių mažumų apsaugos“ arba kad „Sąjunga neturi teisėkūros kompetencijos tokiais klausimais, kaip regioninių ar mažumų kalbų vartojimas viešajame švietime ar kitur“, ir kad „[š]ie klausimai priklauso valstybių narių kompetencijai“. Taigi, šioje byloje keliamas klausimas dėl Sąjungos kompetencijos priimti priemones srityje, kuri priklauso Bolcano autonominės provincijos – Pietų Tirolio / Alto Adidžės kompetencijai, apimties.

15

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į esminį šio kompetencijos klausimo pobūdį ir į tai, kad atsakymas į šį klausimą gali būti lemiamas bet kokio naujo Komisijos komunikato toje pačioje srityje turiniui, Komisija nepagrįstai teigia, kad Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė turi tik netiesioginį ir neaiškų suinteresuotumą įstoti į šią bylą, pažymėdama, kad ginčijamas komunikatas ar bet koks naujas tokio pobūdžio Komisijos komunikatas yra tik dalis daugybės būsimų aktų ir įvykių.

16

Vadinasi, Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė turi būti laikoma suinteresuota bylos baigtimi, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą.

17

Tokiomis aplinkybėmis reikia patenkinti Bolcano autonominės provincijos – Pietų Tirolio / Alto Adidžės prašymą įstoti į bylą palaikyti Piliečių komiteto reikalavimų.

18

Kadangi prašymas įstoti į bylą buvo patenkintas, Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 3 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, gaus pranešimą apie visus šalims įteiktus procesinius dokumentus, jei šalys neprašė, kad tam tikri dokumentai nebūtų įtraukti į šį pranešimą.

19

Kadangi šis prašymas buvo pateiktas per Procedūros reglamento 190 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pagal šio reglamento 51 straipsnį dėl nuotolių buvo pratęstas fiksuotu dešimties dienų terminu, Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė pagal Procedūros reglamento 132 straipsnio 1 dalį galės pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą per vieną mėnesį, dėl nuotolių pratęstą tokiu pat terminu, nuo pirmesniame punkte nurodyto pranešimo pateikimo.

20

Galiausiai Bolcano autonominė provincija – Pietų Tirolis / Alto Adidžė galės pateikti pastabas žodžiu, jei bus surengtas teismo posėdis.

21

Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas.

22

Kadangi šioje byloje Bolcano autonominės provincijos – Pietų Tirolio / Alto Adidžės prašymas įstoti į bylą buvo patenkintas, reikia atidėti išlaidų, susijusių su jos įstojimu į bylą, klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininkas nutaria: