1.

Ar tokia į oro transporto sutartį įtraukta sąlyga, kaip aprašytoji, gali būti laikoma neleistina išimtimi, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 15 straipsnį, dėl to, kad pagal ją ribojamos vežėjo prievolės, nes ribojama keleivių galimybė pasinaudoti teise į kompensaciją už skrydžio atšaukimą, perleidžiant reikalavimą?

2.

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalį, siejamą su 5 straipsnio 1 dalies c punktu ir 5 straipsnio 3 dalimi, galima aiškinti taip, kad mokėti kompensaciją už atšauktą skrydį, numatytą kaip skrydį vykdančio oro vežėjo mokėtiną kompensaciją, yra reglamente nustatyta prievolė, neatsižvelgiant į tai, kad yra sudaryta transporto sutartis su keleiviu ir kad oro vežėjas tyčia nevykdo sutartinių prievolių?

Jeigu būtų nuspręsta, kad minėta sąlyga nėra neleistina išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 15 straipsnį, arba būtų pripažinta, kad teisė į kompensaciją kyla iš sutarties, pateiktas toks prejudicinis klausimas:

3.

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (2) 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad nacionalinis teismas, nagrinėjantis ieškinį dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės į kompensaciją už skrydžio atšaukimą, turi ex officio patikrinti, ar transporto sutarties sąlyga, pagal kurią keleivis negali perleisti teisių, galimai yra nesąžininga, kai ieškinį pareiškia teisių perėmėjas, kuris, priešingai nei teisių perleidėjas, neturi vartotojo ir naudotojo statuso?

4.

Ar tuo atveju, kai reikia atlikti patikrą ex officio, galima nevykdyti pareigos informuoti vartotoją ir išsiaiškinti, ar jis remiasi nesąžininga sąlyga arba sutinka su ja, atsižvelgiant į tai, kad galiausiai jo reikalavimas buvo perleistas pažeidžiant galimai nesąžiningą sąlygą, pagal kurią nebuvo galima jo perleisti?