1

Apeliaciniu skundu Luossavaara-Kiirunavaara AB prašo panaikinti 2023 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Luossavaara-Kiirunavaara / Komisija (T‑244/21, EU:T:2023:428; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl 2021 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimo (ES) 2021/355 dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalį (OL L 68, 2021, p. 221; toliau – ginčijamas sprendimas), 1 straipsnio 3 dalies panaikinimo.

2

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), iš dalies pakeistos 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (OL L 76, 2018, p. 3) (toliau – Direktyva 2003/87), 1 straipsnyje nustatyta:

„Ši direktyva nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų [apyvartinių taršos leidimų prekybos] sistemą Sąjungoje (toliau – <…>ATLPS), siekiant, kad būtų skatinamas taupus ir ekonomiškai efektyvus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas.

<…>“

3

Direktyvos 2003/87 2 straipsnis „Taikymo sritis“ suformuluotas taip:

„1.   Ši direktyva taikoma I priede nurodytoms veikloms, kurias vykdant išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir II priede išvardytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms.

2.   Ši direktyva taikoma nepažeidžiant jokio [1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 80)] reikalavimo.

<…>“

4

Šios direktyvos 10a straipsnio „Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu Sąjungos taisyklės“ 1 dalyje numatyta:

„[Europos] Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytos šios direktyvos nuostatos dėl [Europos] Sąjungos mastu taikomų ir visiškai suderintų taisyklių dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pagal šio straipsnio 4, 5, 7 ir 19 dalis.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Sąjungos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai jokiai elektros energijos gamybai nesuteikiami, išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.

Iš esmės kiekvienam sektoriui ir jo pošakiui taikomas santykinis taršos rodiklis apskaičiuojamas imant produktą, o ne žaliavas, siekiant, kad per visą atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio gamybos procesą būtų kuo labiau sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir padidėtų energijos vartojimo efektyvumas.

Apibrėždama principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ex ante santykiniai taršos rodikliai, Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius.

<…>“

5

Minėtos direktyvos 10b straipsnio „Pereinamojo laikotarpio priemonės tam tikriems daug energijos vartojantiems sektoriams remti anglies dioksido nutekėjimo atveju“ 1 dalyje nustatyta:

„Laikoma, kad sektoriuose ir jų pošakiuose esama anglies dioksido nutekėjimo rizikos, jei jų prekybos su trečiosiomis šalimis intensyvumą, kuris apibrėžiamas kaip bendros eksporto į trečiąsias šalis vertės ir importo iš tų šalių vertės santykis su bendra Europos ekonominės erdvės rinkos apimtimi (metinė apyvarta ir bendra importo iš trečiųjų šalių vertė), padauginus iš jų teršalų išmetimo intensyvumo, išreikšto CO2 kg, padalytais iš jų bendrosios pridėtinės vertės (eurais), gaunamas rezultatas viršija 0,2. Tokiems sektoriams ir jų pošakiams laikotarpiui iki 2030 m. nemokamai paskirstoma 100 % apyvartinių taršos leidimų kiekio, nustatyto pagal 10a straipsnį. Tokiems sektoriams ir jų pošakiams laikotarpiui iki 2030 m. nemokamai paskirstoma 100 % apyvartinių taršos leidimų kiekio, nustatyto pagal 10a straipsnį.“

6

Tos pačios direktyvos 11 straipsnyje „Nacionalinės įgyvendinimo priemonės“ numatyta:

„1.   Iki 2011 m. rugsėjo 30 d. kiekviena valstybė narė paskelbia ir pateikia Komisijai jos teritorijoje esančių įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą ir kiekvienam jos teritorijoje esančiam įrenginiui nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, apskaičiuotą pagal 10a straipsnio 1 dalyje ir 10c straipsnyje nurodytas taisykles.

Įrenginių, kuriems ši direktyva bus taikoma penkerius metus nuo 2021 m. sausio 1 d., sąrašas pateikiamas ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d., ir po to kas kiekvieną penkerių metų laikotarpį teikiami sąrašai vėlesniems penkerių metų laikotarpiams. Kiekviename sąraše pateikiama ankstesnių penkerių kalendorinių metų prieš pateikiant sąrašą informacija apie gamybos veiklą, šilumos ir dujų perdavimą, elektros energijos gamybą ir išmetamųjų teršalų kiekį įrenginio technologinio proceso dalies lygmeniu. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami tik tiems įrenginiams, apie kuriuos pateikta ši informacija.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 28 d. kompetentingos institucijos išduoda tais metais paskirstytinus apyvartinius taršos leidimus, kurių skaičius nustatomas pagal 10, 10a ir 10c straipsnius.

3.   Valstybės narės pagal 2 dalį negali išduoti nemokamų apyvartinių taršos leidimų tiems įrenginiams, kuriuos Komisija atsisakė įrašyti į 1 dalyje nurodytą sąrašą.“

7

Direktyvos 2003/87 I priede išvardytos veiklos rūšys, kurioms taikoma ši direktyva, kategorijos.

8

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/29/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009, p. 63), 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

9

2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019, p. 8), numatyti, be kita ko, produktų santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis nemokamai suteikiami šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniai taršos leidimai Sąjungos įrenginiams ir įrenginio technologinio proceso dalims, kuriuose naudojami atitinkami produktai. Deleguotajame reglamente 2019/331 taip pat nustatytos šių santykinių taršos rodiklių vertės.

10

Šio reglamento 3 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„pagal [Direktyvos 2003/87] 10a straipsnio 1 dalį pereinamojo laikotarpio visai Sąjungai taikomomis ir visiškai suderintomis nemokamų ATL suteikimo priemonėmis pagal galimybes turi būti apibrėžti ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad nemokami ATL būtų skirstomi skatinant mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausias technologijas, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (termofikaciją), veiksmingą energijos gavybą iš išmetamųjų dujų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai. Kartu tomis priemonėmis neturi būti skatinama didinti išmetamųjų ŠESD kiekio. Siekiant sumažinti paskatas deginti išmetamąsias dujas kitaip nei saugos fakeluose, atitinkamoms įrenginio technologinio proceso dalims suteikiamų nemokamų ATL skaičius turėtų būti sumažinamas ankstesniu laikotarpiu išmestų ŠESD kiekiu, susidariusiu deginant išmetamąsias dujas, išskyrus saugos fakelų deginimą, ir nebenaudojamas išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos gamybai. Tačiau, atsižvelgiant į specialią tvarką, nustatytą [Direktyvos 2003/87] 10a straipsnio 2 dalyje, ir siekiant užtikrinti perėjimą, šis mažinimas turėtų būti taikomas tik nuo 2026 m.“

11

Minėto deleguotojo reglamento I priedo „Sąlygos“ 1 punkte taip apibrėžti produktų santykiniai taršos rodikliai ir sistemos ribos, neatsižvelgiant į kuro ir elektros tarpusavio pakeičiamumą:

<…>“

12

2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, 2011, p. 1), nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo panaikintas Deleguotuoju reglamentu 2019/331.

13

To sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„kiek buvo įmanoma, Komisija nustatė produktų ir tarpinių produktų, kuriais tarpusavyje prekiauja įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai, pagamintų vykdant [Direktyvos 2003/87] I priede nurodytų rūšių veiklą, santykinius taršos rodiklius. Iš principo vienam produktui turėtų būti nustatytas vienas santykinis taršos rodiklis. Jei vienas produktas yra tiesioginis kito produkto pakaitalas, abiem tokiems produktams turėtų būti taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis ir susijęs produkto apibūdinimas.“

14

Ginčijamo sprendimo 1–5, 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

15

Šio sprendimo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Duomenys, susiję su šio sprendimo III priede išvardytų įrenginių, kurie įtraukti į įrenginių, kuriems taikoma [Direktyva 2003/87], sąrašus, Komisijai pateiktus pagal tos direktyvos 11 straipsnio 1 dalį, technologinio proceso dalimis, kurioms taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, atmetami.“

16

Minėto sprendimo III priede „Įrenginiai, kuriems taikomas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis, o ne šilumos ar kuro santykiniai taršos rodikliai“, šiuo klausimu nurodyti šie įrenginių identifikatoriai:

17

Skundžiamo sprendimo 2–6 punktuose nurodytas faktines aplinkybes galima trumpai apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

18

Ieškovė yra valstybei priklausanti Švedijos kasybos bendrovė. Ji, be kita ko, gamina geležies rūdą, t. y. pagrindinę plienui gaminti naudojamą žaliavą. Ši byla susijusi su trimis jos įrenginiais, nurodytais ginčijamo sprendimo III priede, t. y. įrenginiais, kuriems priskirti identifikaciniai numeriai SE‑497, SE‑498 et SE‑499, ir kurie atitinkamai yra Kirunoje ir Malmbergete (Jelivarės savivaldybė) bei Svapavaros gyvenvietėje (Švedija) (toliau – aptariami įrenginiai).

19

Aptariamiems įrenginiams taikoma Direktyvoje 2003/87 nustatyta ATLPS.

20

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, nuo 2013 m. privaloma rengti aukcionus, siekiant suteikti apyvartinius taršos leidimus veiklos vykdytojų eksploatuojantiems įrenginiams, kuriems taikoma ATLPS. Vis dėlto reikalavimus atitinkantys veiklos vykdytojai 2021–2030 m. prekybos laikotarpiu, kuris taip pat vadinamas ketvirtuoju prekybos laikotarpiu, ir toliau gaus nemokamus apyvartinius taršos leidimus. Per šį laikotarpį kiekvienam iš šių veiklos vykdytojų suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nustatomas pagal suderintas taisykles, numatytas Direktyvoje 2003/87 ir Deleguotajame reglamente 2019/331.

21

2019 m., siekdama pasirengti skirti nemokamus leidimus pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda 2021 m. sausio 1 d., Švedijos Karalystė per Naturvårdsverket (Aplinkos apsaugos agentūra, Švedija) pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnį pateikė Komisijai įrenginių, kuriems taikoma minėta direktyva, ir kiekvienam įrenginiui skirtinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų sąrašą. Šiomis aplinkybėmis ši valstybė narė pasiūlė įtraukti aptariamų įrenginių technologinio proceso dalis į sąrašą siekiant skirti nemokamus apyvartinius taršos leidimus remiantis sukepintosios rūdos santykiniu taršos rodikliu, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento 2019/331 I priedo 1 punkte (toliau – sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis), nors šiuo klausimu anksčiau buvo naudojami šilumos ir kuro santykiniai taršos rodikliai.

22

Išnagrinėjusi Švedijos Karalystės pateiktą informaciją atsižvelgdama į Direktyvoje 2003/87 ir Deleguotajame reglamente 2019/331 nustatytus kriterijus, Komisija nusprendė atmesti šios valstybės narės pasiūlymą dėl ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

23

2021 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Rumunijos ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

24

Grįsdama savo ieškinį, apeliantė, kuri buvo ieškovė Bendrajame Teisme, nurodė šešis pagrindus, grindžiamus, pirma, Deleguotojo reglamento 2019/331 I priedo ir Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies pažeidimu, antra, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu, trečia, Sąjungai pagal tarptautinę aplinkos teisę tenkančių pareigų ir įsipareigojimų pažeidimu, ketvirta, kompetentingos institucijos pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes pažeidimu ir, penkta, SESV 296 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti pažeidimu. Galiausiai subsidiariai pateiktame šeštajame pagrinde apeliantė prašė, kad pagal SESV 277 straipsnį Deleguotasis reglamentas 2019/331 būtų pripažintas negaliojančiu tiek, kiek jis taikomas ginčijamam sprendimui.

25

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visus apeliantės nurodytus ieškinio pagrindus, taigi ir visą ieškinį.

26

Apeliaciniu skundu apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

27

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

28

Švedijos Karalystė prašo Teisingumo Teismo pripažinti apeliacinį skundą pagrįstu.

29

Apeliantė nurodo penkis apeliacinio skundo pagrindus, iš kurių pirmąjį ir trečiąjį palaiko Švedijos Karalystė.

30

Pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys ir jis iš esmės grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje vartojamą terminą „pakaitalai“.

31

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 88 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog apeliantė turi įrodyti, kad geležies rūdos granulės gali „tiesiogiai pakeisti“ sukepintąją rūdą, nors žodžio „tiesiogiai“ nėra nei Direktyvoje 2003/87, nei ginčijamame sprendime, nei Deleguotajame reglamente 2019/331. Taigi Bendrasis Teismas pažeidė Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalį, nes pateikė tokį jos aiškinimą, dėl kurio buvo pakeistas pakaitalams taikomas teisinis kriterijus, naudojamas nustatant santykinius taršos rodiklius, kuriais vadovaujamasi suteikiant apyvartinius taršos leidimus.

32

Pirma, apeliantė patikslina, kad atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotę negalima pritarti tokiam aiškinimui. Iš tiesų, nors žodis „pakaitalas“ reiškia produktą, kuris tam tikram naudojimui gali pakeisti kitą produktą, pakaitalas nebūtinai yra tapatus daiktui, kurį pakeičia, ar yra panašus į jį.

33

Taigi 2017 m. liepos 26 d. Sprendime ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588, 45 punktas) Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad jeigu vienas produktas gali pakeisti kitą produktą tam pačiam naudojimui, atitinkami produktai yra „pakaitalai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalį, o taip buvo sukepintosios rūdos ir granulių, naudotų aptariamame įrenginyje, dėl kurio priimtas tas sprendimas, atveju.

34

Antra, remdamasi minėtos nuostatos kontekstu apeliantė mano, kad ji turi būti aiškinama plačiai, todėl joje vartojamas terminas „pakaitalas“ negali būti susijęs tik su tais pačiais produktais, pagamintais taikant skirtingus gamybos metodus.

35

Trečia, tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2003/87 10a straipsnio tikslas, t. y. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius naudojant veiksmingiausias technologijas.

36

Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į šį tikslą, produktas, kaip antai geležies rūdos granulės, išmetantis mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kitas jį pakeičiantis produktas, kaip antai sukepintoji rūda, negali būti neįtrauktas į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį.

37

Ketvirta, apeliantė teigia, kad terminą „pakaitalai“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 10a straipsnio 1 dalį, reikia aiškinti atsižvelgiant, pirma, į bendrą tikslą apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir konkurencijos sąlygas ir, antra, į vienodo požiūrio principą. Tai reiškia, kad šis terminas negali būti aiškinamas taip, kad iškreiptų konkurenciją arba panašiose situacijose esantys įrenginiai būtų vertinami skirtingai.

38

Pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantė Bendrajam Teismui priekaištauja, pirma, dėl to, kad jis padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 69 punkte priėjo prie išvados, jog iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies žodžių „kiek įmanoma“ matyti, kad šia nuostata Komisijai nenustatoma jokios pareigos pasiekti rezultatą.

39

Iš tikrųjų šis terminas turi būti aiškinamas kaip reiškiantis patį faktą, kad galima nustatyti santykinį taršos rodiklį.

40

Tuo atveju, kai Komisija nustato tokį santykinį taršos rodiklį, ji negali nepaisyti pareigos nustatyti jo turinį taip, kad būtų skatinama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir naudojamos efektyviai energiją vartojančios technologijos.

41

Antra, skundžiamo sprendimo 93–99 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai pakeitė produktų pakeičiamumo kriterijų jų „panašumo“ kriterijumi, remdamasis nereikšmingais skirtumais tarp sukepintosios rūdos ir geležies rūdos granulių, o tai reiškia, kad terminas „pakaitalai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalį, buvo aiškinamas pernelyg siaurai ir priešingai nei jo įprasta reikšmė. Be to, Bendrasis Teismas neaiškino šio termino taip, kad jis atitiktų nuostatos, kurioje vartojamas, tikslą, šiuo atveju – sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį laikantis vienodo požiūrio principo.

42

Komisija mano, kad pirmas apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas.

43

Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, kurią reikia nagrinėti pirmiausia, primintina, kad skundžiamo sprendimo 69 punkte Bendrasis Teismas pripažino, jog, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje, Sprendimo 2011/278 4 konstatuojamojoje dalyje arba Deleguotojo reglamento 2019/331 3 konstatuojamojoje dalyje, bendras tikslas skatinti mažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius teikiant pirmenybę mažai teršalų išmetančioms technologijoms, palyginti su technologijomis, kurios išmeta daugiau teršalų, turi būti įgyvendintas „kiek [tai] įmanoma“. Vadinasi, Bendrojo Teismo nuomone, Komisija šiuo atžvilgiu neturi pareigos pasiekti rezultatą. Vienas metodas ar veikla efektyvumo požiūriu savaime galėtų turėti pranašumų prieš kitą, tačiau dėl to kito metodo ar veiklos taip pat galėtų atsirasti savų interesų, į kuriuos gali būti atsižvelgta pagal teisės aktus atliekant bendrą vertinimą, juos tarpusavyje palyginant. Be to, atsižvelgiant į sektorinių ataskaitų turinį, nagrinėjamas alternatyvus metodas ar veikla, nors ir ne tokie veiksmingi, vis dėlto galėtų leisti perdirbti medžiagas, kurios kitu atveju taptų atliekomis.

44

Skundžiamo sprendimo 70 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad vertindama keletą metodų ar veiklos rūšių Komisija turėjo atsižvelgti į visus juos apibūdinančius parametrus, užuot sutelkusi dėmesį tik į vieną iš jų.

45

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmą sakinį Komisijos pagal pirmą pastraipą pagal šią 10a straipsnio 1 dalį priimtomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Sąjungos ex ante santykiniai taršos rodikliai, siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir naudoti efektyvios energijos technologijas, atsižvelgiant į veiksmingiausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir CO2 surinkimą, transportavimą ir saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių.

46

Kaip savo išvados 80 punkte pažymėjo generalinė advokatė, pačioje šios nuostatos formuluotėje nurodyta, kad priimdama nagrinėjamas priemones Komisija turi atsižvelgti į kitus aspektus.

47

Nors Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje aiškiai nurodytas tikslas skatinti naudoti efektyvios energijos technologijas siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, vis dėlto pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją šis pagrindinis tikslas turi būti pasiektas siekiant kelių potikslių. Kaip nurodyta šios direktyvos 5 ir 7 konstatuojamosiose dalyse, tie potiksliai, be kita ko, yra ekonomikos plėtros ir užimtumo, taip pat vidaus rinkos vientisumo ir konkurencijos sąlygų užtikrinimas (2016 m. birželio 22 d. Sprendimo DK Recycling und Roheisen / Komisija, C‑540/14 P, EU:C:2016:469, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

48

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 69 punkte nusprendė, kad nustatydama santykinius taršos rodiklius Komisija turi siekti bendro tikslo skatinti kiek įmanoma mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, ir ši pareiga neskatina pasiekti rezultatą.

49

Taigi pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

50

Siekiant išnagrinėti pirmojo pagrindo pirmą dalį, kurioje apeliantė ginčija skundžiamame sprendime atliktą tyrimą dėl nagrinėjamų produktų pakeičiamumo, reikia priminti, kad to sprendimo 86 ir 87 punktuose Bendrasis Teismas pasirėmė Sprendimo 2011/278 4 konstatuojamąja dalimi ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588) 47 punktu, kad skundžiamo sprendimo 88 punkte padarytų išvadą, jog apeliantė pagrįstai teigė, kad jeigu būtų įrodyta, jog geležies rūdos granulės gali būti tiesiogiai pakeičiamos sukepintąja rūda, iš principo reikėtų užtikrinti, kad abiem tokiems produktams būtų taikomas toks pat santykinis taršos rodiklis ir atitinkamas produkto apibūdinimas.

51

Skundžiamo sprendimo 93–99 punktuose Bendrasis Teismas, savarankiškai vertindamas faktines aplinkybes, atliko tyrimą dėl minėtų produktų tiesioginio pakeičiamumo.

52

To sprendimo 94 punkte jis konstatavo, kad, nepaisant tam tikrų sukepintosios rūdos ir geležies rūdos granulių panašumų, susijusių su tuo, kad abu šie produktai, atlikus techninius pritaikymus, kai vienas iš jų pakeičiamas kitu, gali būti naudojami aukštakrosnėje plienui gaminti, vis dėlto šie produktai skiriasi.

53

Tarp šių skirtumų skundžiamo sprendimo 95 punkte Bendrasis Teismas nurodė aplinkybę, kad kiekvieno iš šių dviejų produktų gamyboje buvo naudojamas skirtingas substratas, todėl sukepintose smulkiose geležies rūdos dalelėse esantis geležies kiekis (55–58 %) paprastai skiriasi nuo geležies kiekio, esančio granulėse (62–66 %).

54

Skundžiamo sprendimo 96 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, pirma, gaminant geležies rūdos granules apeliantei reikėjo mažesnio smulkiojo kokso kiekio nei tas, kuris naudojamas gaminant sukepintąją rūdą, ir, antra, vykdant pastarąją gamybą geležies likučiai buvo perdirbami tiesiogiai kaip žaliavos, o geležies rūdos granulių gamybai šiuo tikslu reikėjo rasti kitokį sprendimą.

55

To sprendimo 97 punkte Bendrasis Teismas nurodė kitus šių produktų skirtumus, kiek tai susiję su jų sudėtimi ir atitinkamomis savybėmis, taip pat jų gamybos procesu.

56

Minėto sprendimo 98 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad atsižvelgiant į tai, jog gaminant sukepintąją rūdą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo intensyvumas buvo maždaug nuo šešių iki septynių kartų didesnis, nei gaminant geležies rūdos granules, naujų įrenginių kategorijų įtraukimas į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį gali nulemti ryškų disbalansą tarp įrenginių, kuriems jis būtų taikomas.

57

Skundžiamo sprendimo 99 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad šių skirtumų pakanka, kad Komisija, naudodamasi savo didele diskrecija, galėtų pagrįstai nuspręsti, jog sukepintoji rūda ir geležies rūdos granulės nėra tiesiogiai pakeičiamos, kiek tai susiję su įrenginių, kuriems taikomas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis, nustatymu.

58

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588) 31 ir 37 punktuose, ir kaip Bendrasis Teismas pats pažymėjo skundžiamo sprendimo 13–15 punktuose, Komisija turi didelę diskreciją, kai nustato sektoriaus arba jo pošakio santykinius taršos rodiklius pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį. Iš tiesų ši diskrecija, be kita ko, apima pasirinkimo galimybę ir sudėtingus techninius ir ekonominius vertinimus. Tik akivaizdžiai netinkamas šioje srityje priimtos priemonės pobūdis gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui.

59

Tame sprendime Teisingumo Teismas nagrinėjo Sprendimo 2011/278, kuris buvo priimtas remiantis Direktyva 2003/87, kaip ir ginčijamo sprendimo, kuriame apibūdinami produktų, kurie dabar įtraukti į Deleguotojo reglamento 2019/331 I priedą, santykiniai taršos rodikliai, galiojimą.

60

Kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje, viena vertus, sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis apibūdintas Deleguotojo reglamento 2019/331 I priedo 1 punkte, o produktų apibūdinimas ir procesų bei išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis produkto santykinis taršos rodiklis, apibūdinimai yra pritaikyti prie sukepintosios rūdos gamybos ir neapima geležies rūdos granulių. Be to, Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalyje reikalaujama atnaujinti ketvirtojo etapo santykinių taršos rodiklių vertes ir nenumatoma keisti nustatytų santykinių taršos rodiklių aiškinimo.

61

Sprendimo 2011/278 4 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad jei vienas produktas yra tiesioginis kito produkto pakaitalas, abiem tokiems produktams turėtų būti taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis ir atitinkamas produkto apibūdinimas.

62

Būtent šiomis aplinkybėmis 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588) 40 punkte Teisingumo Teismas nagrinėjo klausimą, ar toje byloje aptariami produktai buvo tiesiogiai tarpusavyje pakeičiami, ir nurodė jų savybes ir sudėtį.

63

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 94–98 punktuose atsižvelgė į atitinkamas sukepintosios rūdos ir geležies rūdos granulių savybes ir sudėtį, kad patikrintų, ar šie produktai yra tiesiogiai tarpusavyje pakeičiami.

64

Taigi skundžiamo sprendimo 99 punkte Bendrasis Teismas iš esmės pagrįstai nusprendė, kad, atsižvelgiant į didelę Komisijos diskreciją, ši institucija ginčijamame sprendime galėjo teisėtai nuspręsti netaikyti sukepintosios rūdos santykinio taršos rodiklio nagrinėjamais įrenginiais pagamintoms geležies rūdos granulėms, nes šie produktai dėl skirtingų savybių ir sudėties nėra tiesiogiai tarpusavyje pakeičiami.

65

Iš tiesų tokiam sprendimui priimti būtinas tyrimas, apimantis nagrinėjamo gaminio savybių, jo sudėties ir gamybos vertinimą, yra sudėtingas techninis vertinimas, kurį atlikdama Komisija turi didelę diskreciją (pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine, C‑80/16, EU:C:2017:588, 44 punktą).

66

Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentas, kad 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588) 42 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Komisija galėjo pagrįstai manyti, jog byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, nagrinėtos granulės ir sukepintoji rūda yra tarpusavyje pakeičiami produktai.

67

Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo skundžiamo sprendimo 106–112 punktuose, šią išvadą Teisingumo Teismas padarė konkrečiomis tos bylos aplinkybėmis, kai, kaip matyti iš 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588) 42, 44–46 ir 48 punktų, aptariama integruota plieno liejykla, kurioje yra atskiros granulių ir sukepintosios rūdos gamybos linijos, buvo sujungtos tam, kad būtų gaminamas mišinys, kuris tiesiogiai perduodamas į aukštakrosnes; šis mišinys dėl savo savybių galėjo būti naudojamas kaip tiesioginis sukepintosios rūdos pakaitalas aukštakrosnėse.

68

Vis dėlto atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą bylos medžiagą šios bylos specifinis kontekstas nėra visiškai analogiškas bylos, kurioje priimtas 2017 m. liepos 26 d. Sprendimas ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588), aplinkybėms.

69

Dėl šio sprendimo 35 punkte nurodyto apeliantės argumento, kuriuo ji iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas nepaisė Direktyvos 2003/87 10a straipsniu siekiamo tikslo, t. y. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius naudojant efektyviausias technologijas, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 68 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog vienas iš Direktyvos 2003/87 tikslų, kaip matyti, be kita ko, iš jos 10a straipsnio 1 dalies antros pastraipos, yra skatinti mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius pirmenybę teikiant mažai teršalų išmetančioms technologijoms, o ne mažiau efektyvioms technologijoms, todėl priemonėmis, kurių imtasi siekiant nustatyti ex ante santykinius taršos rodiklius, tam, kad būtų mažinami išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, turi būti siekiama skatinti diegti efektyviausias technologijas.

70

Vis dėlto, kaip skundžiamo sprendimo 99 punkte teisingai nurodė Bendrasis Teismas ir kaip matyti išnagrinėjus pirmojo pagrindo antrą dalį, Direktyva 2003/87 siekiama įvairių tikslų, nes pagal jos 1 straipsnį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai turi būti mažinami „taupiai ir ekonomiškai efektyviai“. Taigi, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo to sprendimo 69 punkte, šis tikslas sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius pagal šios direktyvos 10a straipsnio 1 dalies antrą pastraipą turi būti pasiektas „kiek įmanoma“, o tai reiškia, kad ne toks veiksmingas techninis metodas ar veikla išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių mažinimo srityje, atliekant bendrą vertinimą, gali būti naudingi ekonominio efektyvumo požiūriu.

71

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 96 punkte Bendrasis Teismas, savarankiškai vertindamas faktines aplinkybes, konstatavo, kad geležies likučiai, susidarantys gaminant sukepintąją rūdą, buvo tiesiogiai perdirbami kaip žaliavos, o taip nėra geležies rūdos granulių gamybos atveju.

72

Be to, skundžiamo sprendimo 98 punkte Bendrasis Teismas, taip pat savarankiškai vertindamas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog gaminant sukepintąją rūdą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo intensyvumas buvo maždaug nuo šešių iki septynių kartų didesnis, nei gaminant geležies rūdos granules, naujų įrenginių kategorijų įtraukimas į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį gali nulemti ryškų disbalansą tarp įrenginių, kuriems būtų taikomas.

73

Tokio ryškaus disbalanso riziką reikia suprasti, be kita ko, atsižvelgiant į Direktyvos 2009/29 24 konstatuojamąją dalį, kurioje pabrėžiama, kad Sąjunga ėmėsi veiksmų, kad, pirma, išvengtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių padidėjimo trečiosiose šalyse, kuriose pramonei negaliotų panašūs anglies dioksido apribojimai („anglies dioksido nutekėjimas“), ir kartu tam tikriems tarptautiniu mastu konkuruojantiems daug energijos suvartojantiems Sąjungos sektoriams ir jų pošakiams galėtų būti sukurtos mažiau palankios ekonominės sąlygos. Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, šis reiškinys gali pakenkti Sąjungos veiksmų aplinkosauginiam naudingumui ir veiksmingumui. Siekdamas spręsti anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemas, minėtas teisės aktų leidėjas nusprendė nustatytus kriterijus atitinkantiems sektoriams ar jų pošakiams 100 % apyvartinių taršos leidimų suteikti nemokamai.

74

Neginčijama, kad Komisija tiek geležies rūdų kasybą, tiek ketaus ir plieno bei ferolydinių gamybą pripažino sektoriais, kuriems kyla „anglies dioksido nutekėjimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 10b straipsnio 1 dalį, rizika.

75

Šiomis aplinkybėmis Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kurio 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis yra nustatytas Deleguotojo reglamento 2019/331 I priede, o produktų apibūdinimas, taip pat procesų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriems taikomas tas produkto santykinis taršos rodiklis, apibūdinimai pritaikyti prie sukepintosios rūdos gamybos ir neapima geležies rūdos granulių.

76

Iš tiesų, kaip savo apeliaciniame skunde pripažino apeliantė, kadangi gaminant geležies rūdos granules išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei gaminant sukepintąją rūdą, pagal minėtoje 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytus šilumos ir kuro santykinius taršos rodiklius šių granulių gamintojams nemokamai suteikiama atitinkamai mažiau leidimų. Darytina išvada, kad, kaip savo išvados 108 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, jei geležies rūdos granulių gamyba būtų įtraukta į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, šio santykinio taršos rodiklio vertė būtų mažesnė, todėl sukepintosios rūdos gamybai būtų suteikiama tik dalis šiai gamybai reikalingų apyvartinių taršos leidimų.

77

Kaip savo išvados 107 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, nemokamas apyvartinių taršos leidimų suteikimas geležies rūdos granulių ir sukepintosios rūdos gamybai atitinka Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimą aplinkos apsaugos srityje, kiek tai susiję su šio sprendimo 73 punkte nurodytu siekiu mažinti „anglies dioksido nutekėjimą“, siekiant užtikrinti, pirma, kad nei granulių, nei sukepintosios rūdos gamintojams nereikėtų pirkti apyvartinių taršos leidimų, jeigu jie naudoja veiksmingiausius metodus, ir, antra, kad jie dėl šiems leidimams įsigyti reikalingų išlaidų nenutrauktų gamybos arba neperkeltų jos iš Sąjungos į kitas valstybes.

78

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, skundžiamo sprendimo 99 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Komisija, naudodamasi didele diskrecija ir atsižvelgdama į įvairius Direktyva 2003/87 siekiamus tikslus, pagrįstai nusprendė, kad geležies rūdos granulių gamybos įrenginio technologinio proceso daliai negali būti taikomas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis.

79

Dėl šių priežasčių apeliantės argumentai dėl vienodo požiūrio į ekonominės veiklos vykdytojus vidaus rinkoje ir dėl neiškraipytos konkurencijos sąlygų išsaugojimo taip pat negali paneigti Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 98 punkte pateikto vertinimo.

80

Tokiomis aplinkybėmis pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

81

Taigi visą pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

82

Antrajame pagrinde apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 93–99 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai ginčijamame sprendime Komisijos atlikto vertinimo dėl pakeičiamumo motyvus pakeitė savaisiais.

83

Visų pirma apeliantė tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 93–99 punktuose nurodytų motyvų nėra ginčijamo sprendimo tekste. Vieninteliai motyvai, kuriais grindžiamas šis sprendimas, yra tai, kad santykinis taršos rodiklis yra pritaikytas prie sukepintosios rūdos gamybos ir kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje nenumatyta keisti santykinių taršos rodiklių nustatymo aiškinimo.

84

Be to, ji teigia, kad net jei Komisijos susirašinėjimas su Švedijos Karalyste turėtų būti laikomas ginčijamo sprendimo motyvavimo dalimi, šis susirašinėjimas neparodo tam tikrų savybių, į kurias vis dėlto atsižvelgė Bendrasis Teismas, t. y. sukepintosios rūdos kilmė, sodrinimas, geležies kiekis bei hematito ir (arba) magnetito išskyrimas, mažesnis kokso dulkių kiekis, kurio reikia geležies rūdos granulėms gaminti, arba tai, kad geležies rūdos granulių gamybos įrenginių įtraukimas į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį galėjo lemti ryškų įrenginių, kuriems tuo metu buvo taikomas šis santykinis taršos rodiklis, disbalansą.

85

Galiausiai apeliantė, remdamasi 2021 m. spalio 6 d. Sprendimu Sigma Alimentos Exterior / Komisija (C‑50/19 P, EU:C:2021:792), tvirtina, kad Bendrasis Teismas, neatsižvelgęs į ginčijamą sprendimą ir remdamasis savo paties aiškinimu, ex post facto pateikė ginčijamo sprendimo motyvus, grindžiamus konkrečiais pirmą kartą per procesą Bendrajame Teisme nurodytais įrodymais. Pakeisdamas ginčijamo sprendimo motyvus savaisiais Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

86

Komisija prašo atmesti antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.

87

Skundžiamo sprendimo 93–99 punktuose, nurodytuose apeliacinio skundo antrajame pagrinde, Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliantės argumentą, pateiktą pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmajame pagrinde, grindžiamą tuo, kad Komisija tariamai pažeidė Deleguotojo reglamento 2019/331 I priedą ir Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalį, susijusius su tiesioginiu nagrinėjamų produktų pakeičiamumu.

88

Prieš tai skundžiamo sprendimo 89 punkte buvo konstatuota, kad iš ginčijamo sprendimo nematyti, jog Komisija atliko išsamią šių dviejų produktų tiesioginio pakeičiamumo analizę. Kita vertus, skundžiamo sprendimo 90 punkte Bendrasis Teismas, naudodamasis diskrecija įvertinti faktines aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad Švedijos Karalystė ir Komisija susirašinėjo, paskui ši institucija Švedijos valdžios institucijoms aiškiai nurodė, kad geležies rūdos granulės negalėjo būti tiesiogiai pakeičiamos sukepintąja rūda.

89

Skundžiamo sprendimo 91 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad būtent šiomis aplinkybėmis reikia vertinti įvairius šalių pateiktus argumentus, kuriais arba pritariama tiesioginiam geležies rūdos granulių ir sukepintosios rūdos tarpusavio pakeičiamumui, arba jam prieštaraujama.

90

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmajame pagrinde apeliantė iš tiesų teigė, kad ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje pateikti motyvai, kuriais pagrindžiamas geležies rūdos granulių gamybos neįtraukimas į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, nėra „įtikinami“.

91

Vis dėlto grindžiant šį pirmąjį pagrindą pateikti argumentai buvo susiję ne su tuo, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, o su tuo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Deleguotojo reglamento 2019/331 I priedo ir Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies, atsižvelgiant į Komisijos atsisakymą įtraukti geležies rūdos granulių gamybą į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį.

92

Iš tikrųjų Komisijos pareigos motyvuoti pažeidimas buvo nurodytas ieškinio pirmojoje instancijoje penktajame pagrinde, kurį Bendrasis Teismas išnagrinėjo skundžiamo sprendimo 149–160 punktuose. Šie punktai nurodyti apeliacinio skundo penktajame pagrinde.

93

Taigi savo argumentais, pateiktais nurodant antrąjį apeliacinio skundo pagrindą, grindžiamą teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė nagrinėdamas Komisijai tenkančią pareigą motyvuoti, apeliantė negali paneigti skundžiamame sprendime pateiktų argumentų dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo.

94

Vadinasi, antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

95

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 116 ir 117 punktuose padarė teisės klaidą, nes iškraipė įrodymus, t. y. eksperto S. Kallo, kuris yra juodosios metalurgijos bendrovės SSAB Europe, atsakingos už SSAB gamybą Švedijoje ir Suomijoje, direktorius technikos ir metalurgijos klausimais, išvadą (toliau – S. Kallo išvada).

96

Šiuo klausimu ji patikslina, kad minėtuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrojo Teismo nurodytų įrodymų nepakanka to sprendimo 99 punkte pateiktai Bendrojo Teismo išvadai, kad geležies rūdos granulės ir sukepintoji rūda nėra tiesiogiai pakeičiamos, pagrįsti.

97

Grįsdama savo pagrindą apeliantė pateikia dvi lenteles: vienoje jų skiltyje pateikiami skundžiamo sprendimo punktai, kuriuose Bendrasis Teismas rėmėsi šia eksperto nuomone ir kuriuose šiame kontekste iškraipė jo teiginius, o kitoje skiltyje – atitinkamos S. Kallo nuomonės ištraukos, kurios buvo pateiktos Bendrajam Teismui.

98

Apeliantė teigia, pirma, kad skundžiamo sprendimo 117 punkte Bendrasis Teismas netiksliai aiškino S. Kallo ekspertinės nuomonės 15 ir 19 punktus, nes tame skundžiamo sprendimo punkte, be kita ko, padarė išvadą, kad siekiant pereiti nuo įrenginyje naudojamos sukepintosios rūdos prie geležies rūdos granulių – įvairiais proporciniais santykiais – naudojimo, reikėjo atlikti bandymus ir korekcijas. Apeliantės teigimu, S. Kallo ekspertinėje nuomonėje buvo nurodyta, kad šių dviejų naudojamų produktų proporcinius santykius buvo lengva pakeisti.

99

Antra, skundžiamo sprendimo 116 punkte Bendrasis Teismas manė, kad perėjimas nuo įrenginyje naudojamos sukepintosios rūdos prie geležies rūdos granulių – įvairiais proporciniais santykiais – naudojimo negali būti atliktas „mygtuko paspaudimu“, o S. Kallo ekspertinėje nuomonėje aiškiai nurodyta, kad „naudojamų žaliavų kiekis apskaičiuojamas ir pakeičiamas automatiškai“.

100

Trečia, apeliantė teigia, kad šiame 116 punkte Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, jog „tam, kad būtų galima pereiti nuo vienos žaliavos naudojimo prie kitos, reikia didelių korekcijų“. Šis argumentas taip pat nesuderinamas su S. Kallo ekspertine nuomone, pagal kurią, „kadangi sukepintoji rūda yra plieno liejykloje pagaminamas produktas, tokios korekcijos gali būti atliktos per labai trumpą laikotarpį“.

101

Komisija prašo atmesti trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą.

102

Skundžiamo sprendimo 100–118 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai atmetė galimybę, kad geležies rūdos granulių gamybai gali būti taikomas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis, ir taip nepripažino, priešingai, nei Teisingumo Teismas nusprendė 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588) 42 punkte, kad tokioje integruotoje plieno liejykloje, kaip aptariama toje byloje, kurioje priimtas pastarasis sprendimas, sukepintąją rūdą galima pakeisti tokiomis granulėmis.

103

Skundžiamo sprendimo 114 punkte Bendrasis Teismas atmetė tokios akivaizdžios vertinimo klaidos buvimą, remdamasis, pirma, to sprendimo 99 punkte pateikta išvada, kurią apeliantė nepagrįstai kritikavo šio apeliacinio skundo pirmajame pagrinde.

104

Kita vertus, pirma, skundžiamo sprendimo 115 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantės nurodyti išimtinio geležies rūdos granulių naudojimo aukštakrosnėse pavyzdžiai rodo, kad tai buvo atsarginiai arba tiesiog išbandyti sprendimai, kurie, beje, gana seniai naudojami.

105

Vis dėlto šiame apeliaciniame skunde apeliantė neginčija šios išvados.

106

Antra, skundžiamo sprendimo 116 ir 117 punktuose Bendrasis Teismas rėmėsi CRV konsultantų biuro ataskaita ir S. Kallo ekspertine nuomone, kad pagrįstų savo išvadą, jog Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nenusprendė, kad šiuo atveju geležies rūdos granulės gali būti laikomos sukepintosios rūdos pakaitalu.

107

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, pirma, remdamasis skundžiamo sprendimo 94–99 punktuose Bendrojo Teismo atliktu tyrimu dėl minėtų produktų pakeičiamumo, kuris buvo nepagrįstai kritikuojamas apeliacinio skundo pirmajame pagrinde, ir atsižvelgdamas į skundžiamo sprendimo 115 punkte padarytą išvadą, kuri, kaip matyti iš šio sprendimo 105 punkto, nėra kritikuojama nagrinėjant šį apeliacinį skundą, Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai nuspręsti, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos.

108

Antra, bet kuriuo atveju, kalbant apie skundžiamo sprendimo 116 ir 117 punktuose pateiktą teiginį, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją įrodymų vertinimas, išskyrus jų iškraipymo atvejį, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima kreiptis į Teisingumo Teismą. Toks iškraipymas konstatuotinas, kai, nesiremiant naujais įrodymais, egzistuojančių įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas arba prieštarauja jų formuluotei. Vis dėlto toks iškraipymas turi būti aiškiai matomas iš bylos medžiagoje esančių dokumentų, nesant reikalo iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2023 m. balandžio 27 d. Sprendimo Fondazione Cassa di Risparmio di Pesaro ir kt. / Komisija, C‑549/21 P, EU:C:2023:340, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

109

Nagrinėjamu atveju iš S. Kallo ekspertinės nuomonės, pridėtos prie ieškinio pirmojoje instancijoje, 15 punkto matyti, kad aukštakrosnėse naudojamų geležies rūdos granulių ir sukepintosios rūdos atitinkamus proporcinius santykius pakeisti iš tiesų yra lengva ir tai daugelyje plieno liejyklų dažnai daroma. Vis dėlto šios išvados 22 punkte nurodyta, kad nors pakeitimai šiuo klausimu yra reikšmingi arba susiję su žaliava, kuri niekada nebuvo naudota atitinkamame įrenginyje, prieš juos paprastai atliekami bandymai, siekiant įvertinti jų poveikį procesui, našumui ir bendroms sąnaudoms. Be to, iš minėtos ekspertinės nuomonės išvados 25 punkto matyti, kad, siekiant sudaryti sąlygas ilgalaikiam įrenginio pertvarkymui tam, kad jame būtų galima naudoti išimtinai geležies rūdos granules, gali prireikti atnaujinti vidaus logistiką, kad ji būtų pritaikyta prie naujo žaliavų srauto, siekiant dar labiau optimizuoti atitinkamame įrenginyje vykdomas operacijas.

110

Ginčijamas sprendimas susijęs su Komisijos atsisakymu įtraukti geležies rūdos granules į sukepintosios rūdos santykinį taršos rodiklį, kiek tai siejama su nagrinėjamais įrenginiais, o ne su konkrečiu integruotos plieno liejyklos atveju, nurodytu 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588) 42 punkte.

111

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas neiškraipė S. Kallo ekspertinės nuomonės, kai skundžiamo sprendimo 117 punkte iš esmės pažymėjo, kad iš šios nuomonės matyti, kad, nepaisant joje padarytos išvados, jog geležies rūdos granulės yra tiesioginiai sukepintosios rūdos pakaitalai, pereinant nuo sukepintosios rūdos prie geležies rūdos granulių naudojimo – įvairiais proporciniais santykiais, – reikėtų atlikti bandymus ir korekcijas, taip pat parengiamuosius darbus, įskaitant vidaus logistikos pertvarkymą, atsižvelgiant į naują žaliavų srautą.

112

Taigi trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

113

Ketvirtajame pagrinde apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 148 punkte pripažino, kad, priešingai, nei grįsdama ieškinio pirmojoje instancijoje ketvirtąjį pagrindą teigė apeliantė, Komisija laikėsi pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus nagrinėjamo atvejo aspektus.

114

Ji tvirtina, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neatliko tokio tikslaus ir nešališko tyrimo. Iš tiesų skundžiamo sprendimo 89 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad iš šio sprendimo nematyti, jog Komisija atliko išsamią šių dviejų produktų tiesioginio pakeičiamumo analizę. Konkrečiai kalbant, vertinant paprastumą arba sudėtingumą, susijusį su aukštakrosnės įkrovos šarmingumo lygio kontrole keičiant žaliavas, reikėjo konsultuotis su metalurgijos ekspertu.

115

Komisija prašo atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą.

116

Nagrinėdamas pirmojoje instancijoje pateiktą pirmąjį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 89 punkte konstatavo, kad iš tikrųjų iš ginčijamo sprendimo nematyti, jog Komisija atliko išsamią šių dviejų produktų tiesioginio pakeičiamumo analizę, nes ši institucija tik patikrino sukepintosios rūdos santykinio taršos rodiklio formuluotę ir priminė, kad iš jos nereikalaujama pakeisti „santykinių taršos rodiklių nustatymo aiškinimą“.

117

Vis dėlto skundžiamo sprendimo 90 punkte Bendrasis Teismas nurodė Komisijos susirašinėjimą su Švedijos Karalyste – ši prieš priimant ginčijamą sprendimą šiai institucijai pateikė pasiūlymus, kuriuose atsižvelgiama į aptariamus įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų interesus, ir taip aktyviai dalyvavo procedūroje, kuri buvo užbaigta priėmus šį sprendimą. Tame susirašinėjime Komisija Švedijos valdžios institucijoms aiškiai nurodė mananti, kad geležies rūdos granulės negali tiesiogiai pakeisti sukepintosios rūdos, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, ką Teisingumo Teismas nusprendė 2017 m. liepos 26 d. Sprendime ArcelorMittal Atlantique ir Lorraine (C‑80/16, EU:C:2017:588).

118

Atsižvelgdamas į šio susirašinėjimo turinį Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 147 punkte galėjo pagrįstai nuspręsti, kad Komisijai negalima priekaištauti neįvykdžius pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti tokius argumentus per administracinę procedūrą.

119

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 148 punkte nusprendė, kad pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas.

120

Taigi ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

121

Penktajame pagrinde apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 160 punkte nusprendė, kad Komisija įvykdė pareigą motyvuoti.

122

Apeliantė teigia, kad, atsižvelgiant į sudėtingą techninį pakeičiamumo vertinimą, ginčijamame sprendime turėjo būti pakankamai išdėstytos mokslinės priežastys, pateisinančios jo išvadą. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija turėjo paaiškinti ne tik priežastis, dėl kurių geležies rūdos granulės ir sukepintoji rūda buvo arba nebuvo tarpusavyje pakeičiamos, bet ir priežastis, dėl kurių ji manė, kad šiuo atveju taip nėra.

123

Šiuo klausimu apeliantė remiasi 1992 m. liepos 2 d. Bendrojo Teismo sprendimu Pelsdyravlerforening / Komisija (T‑61/89, EU:T:1992:79, 131 punktas) ir 1998 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo sprendimu Stora Kopparbergs Bergslags / Komisija (T‑354/94, EU:T:1998:104, 126 punktas), taip pat 1981 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu Michel / Parlamentas (195/80, EU:C:1981:284, 22 punktas) ir 2000 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimu Stora Kopparbergs Bergslags / Komisija (C‑286/98 P, EU:C:2000:630) ir teigia, kad pagal šią jurisprudenciją Komisijos sprendimo motyvai turi būti nurodyti pačiame jo tekste, o į šios institucijos pateiktus paaiškinimus, pateiktus po jo priėmimo, negali būti atsižvelgta, išskyrus ypatingas aplinkybes.

124

Skundžiamo sprendimo 157–159 punktuose Bendrojo Teismo nurodytų priežasčių negalima laikyti „išimtinėmis aplinkybėmis“, kaip tai suprantama pagal minėtą jurisprudenciją.

125

Be to, apeliantė ginčija tai, kad Komisijos Švedijos Karalystei išsiųstus laiškus galima laikyti reikšmingais priimant ginčijamą sprendimą, ir teigia, kad net jei būtų reikšmingi, juose nepakankamai išdėstytos mokslinės priežastys, galinčios pateisinti išvadą dėl dviejų nagrinėjamų produktų pakeičiamumo nebuvimo.

126

Komisija prašo atmesti penktąjį apeliacinio skundo pagrindą.

127

Skundžiamo sprendimo 154 punkte Bendrasis Teismas visų pirma teisingai priminė, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai ir nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios šį aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o Sąjungos teismas – vykdyti jos kontrolę.

128

Toliau to sprendimo 155 punkte Bendrasis Teismas teisingai pridūrė, kad nereikalaujama tokiuose motyvuose nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į kontekstą ir į visas nagrinėjamą sritį reglamentuojančias teisės normas.

129

Galiausiai skundžiamo sprendimo 156 punkte Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, pabrėžė, kad pareigos motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį laikymasis, kiek tai susiję su sprendimu dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, siejamų su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalį, yra dar svarbesnis tuo atveju, kai šiomis aplinkybėmis Komisijos naudojimasis diskrecija pagal pastarąją nuostatą apima sudėtingus ekonominius ir ekologinius vertinimus, o Sąjungos teismo atliekama šių vertinimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė yra ribota.

130

Remdamasis šiais principais Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 157–159 punktuose konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apeliantė negalėjo pagrįstai teigti, jog nesuprato priežasčių, dėl kurių Komisija nusprendė, kad sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis yra pritaikytas prie sukepintosios rūdos gamybos ir negalėjo apimti, kaip pageidavo Švedijos Karalystė, geležies rūdos granulių gamybos.

131

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 158 punkte Bendrasis Teismas pripažino, pirma, kad iš jo turimos bylos medžiagos matyti, jog apeliantė galėjo ginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, kiek jis su ja susijęs, nesvarbu, ar tai būtų siejama su sukepintosios rūdos santykinio taršos rodiklio formuluote, ar poveikiu, kurį įvairūs taikytinų teisės aktų tikslai gali turėti jo aiškinimui, ar su tuo, kad Komisija netiesiogiai, bet neišvengiamai, manė, jog šioje byloje nagrinėjamu atveju nebuvo tinkama dėl aptariamų įrenginių taikyti tokį patį sprendimą, kokį ji anksčiau priėmė dėl IJmuidene (Nyderlandai) įsikūrusios Tata Steel (buvusi Corus) integruotos plieno liejyklos.

132

Antra, skundžiamo sprendimo 159 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad iš ieškinio pirmojoje instancijoje, ypač iš įvairių jam pagrįsti pateiktų pagrindų turinio, matyti, kad apeliantė taip pat gerai žinojo apie Švedijos Karalystės ir Komisijos susirašinėjimą, vykusį per procedūrą, per kurią buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvęs to konteksto dalimi.

133

Šiuo klausimu, kaip skundžiamo sprendimo 155 punkte teisingai konstatavo Bendrasis Teismas, pagal suformuotą jurisprudenciją nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į šio akto formuluotę, bet ir kontekstą ir į visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Anagnostakis / Komisija, C‑589/15 P, EU:C:2017:663, 29 punktą; 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, C‑899/19 P, EU:C:2022:41, 68 punktą ir 2025 m. sausio 23 d. Sprendimo Neos /Ryanair ir Komisija, C‑490/23 P, EU:C:2025:32, 34 punktą).

134

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Švedijos Karalystė iš tikrųjų pasiūlė geležies rūdos granulių gamybai naudoti įrenginio technologinio proceso dalį, kuriai taikomas sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis, o trečiajame etape buvo naudojami šilumos ir kuro santykiniai taršos rodikliai. Vis dėlto toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija priminė, pirma, kad sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis buvo nustatytas Deleguotojo reglamento 2019/331 I priede, antra, kad produktų apibūdinimas, taip pat procesų ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriems taikomas tas produkto santykinis taršos rodiklis, apibūdinimai yra pritaikyti prie sukepintosios rūdos gamybos ir neapima geležies rūdos granulių gamybos, ir, trečia, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalyje reikalaujama atnaujinti ketvirtojo etapo santykinių taršos rodiklių vertes ir nenumatoma keisti nustatytų santykinių taršos rodiklių aiškinimo.

135

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, pirma, kad savo apeliaciniu skundu apeliantė ginčija tik sprendimą, pagal kurį sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis netaikomas geležies rūdos granulių gamybai.

136

Kita vertus, ginčijamo sprendimo priėmimo normatyvinio konteksto, priminto to sprendimo 13 konstatuojamojoje dalyje ir nurodyto šio sprendimo 73–77 punktuose, kartu su šioje konstatuojamojoje dalyje pateiktais paaiškinimais pakanka, kad būtų galima suprasti priežastis, dėl kurių Komisija nusprendė, jog sukepintosios rūdos santykinis taršos rodiklis netaikomas geležies rūdos granulių gamybai.

137

Taip pat, be to, kad Švedijos Karalystė, kuri pateikė Komisijai pasiūlymus, kuriais atsižvelgiama į aptariamus įrenginius eksploatuojančių veiklos vykdytojų interesus, aktyviai dalyvavo procedūroje, užbaigtoje priėmus ginčijamą sprendimą, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į Bendrajame Teisme apeliantės pateiktas rašytines pastabas, ji galėjo veiksmingai ginčyti šio sprendimo pagrįstumą (pagal analogiją žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑465/20 P, EU:C:2024:724, 393 punktą).

138

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus ir kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai atmetė ieškinio pirmojoje instancijoje penktąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti.

139

Taigi penktąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

140

Kadangi visi apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

141

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

142

Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, o ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

143

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad jeigu į bylą pirmojoje instancijoje įstojusi šalis pati nepateikė apeliacinio skundo ir dalyvavo apeliacinio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju reikia nuspręsti, kad Švedijos Karalystė, kuri dalyvavo rašytinėje proceso Teisingumo Teisme dalyje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: