1.

Fluvius System Operator CV ( 2 ) valdo Flandrijos regiono (Belgija) komunų nuotekų tinklus. Fluvius savo darbų sutartyse dėl vamzdžių tiesimo ar keitimo standartiškai reikalauja, kad lietaus nuotekų vamzdžiai būtų pagaminti iš betono, o nuotekų vamzdžiai – iš keramikos.

2.

Įmonė, užsiimanti plastikinių vamzdžių gamyba ir platinimu, kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su prašymu įpareigoti Fluvius į savo sutartis įtraukti plastikinius vamzdžius.

3.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Direktyvos 2014/24/ES ( 3 ) 42 straipsnį, kuriame reglamentuojamos viešojo pirkimo (šiuo atveju darbų pirkimo) sutarčių techninės specifikacijos.

4.

Teisingumo Teismas, kuris jau ne viename sprendime ( 4 ) yra išaiškinęs sąvoką „techninės specifikacijos“, norėdamas atsakyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui turės išplėtoti savo jurisprudenciją šiuo klausimu.

5.

18 straipsnyje („Pirkimų principai“) nustatyta:

„1.   Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu.

Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti šios direktyvos taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.

<…>“

6.

42 straipsnyje („Techninės specifikacijos“) nurodyta:

„1.   VII priedo 1 punkte apibrėžtos techninės specifikacijos nustatomos pirkimo dokumentuose. Techninėje specifikacijoje nustatomos reikalaujamos darbų, paslaugų arba prekių charakteristikos.

<…>

2.   Techninėmis specifikacijomis ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje ir nesudaromos nepagrįstos kliūtys atverti viešuosius pirkimus konkurencijai.

3.   Nedarant poveikio privalomosioms nacionalinėms techninėms taisyklėms, tiek, kiek jos yra suderinamos su Sąjungos teise, techninės specifikacijos formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų:

4.   Nebent tai būtų pateisinama sutarties dalyku, techninėse specifikacijose negalima nurodyti konkretaus modelio, tiekimo šaltinio ar konkretaus proceso, būdingo konkretaus ekonominės veiklos vykdytojo tiekiamiems produktams ar teikiamoms paslaugoms, arba prekių ženklų, patentų, rūšių ar konkrečios kilmės šalies ar gamybos būdo taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal 3 dalį. Toks nurodymas pateikiamas su fraze „arba lygiavertis“.

<…>“

7.

VII priede („Tam tikrų techninių specifikacijų apibrėžtis“) numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>“

8.

24 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„[G]eriamojo vandens sektoriuje veikiantys perkantieji subjektai gali vykdyti ir kitokią su vandeniu susijusią veiklą, pavyzdžiui, vykdyti projektus hidraulinės inžinerijos, drėkinimo, žemės sausinimo arba nuotekų šalinimo ir valymo srityse. Tokiu atveju perkantiesiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė šioje direktyvoje numatytas pirkimo procedūras taikyti visoms su vandeniu susijusioms jų veiklos rūšims, neišskiriant n[ė] vieno vandens vartojimo ciklo etapo. <…>“

9.

10 straipsnyje („Vanduo“) nurodyta:

„1.   Vandens srityje ši direktyva taikoma šioms veiklos rūšims:

2.   Ši direktyva taip pat taikoma 1 dalyje nurodytą veiklą vykdančių perkančiųjų subjektų skiriamoms [sudaromoms] sutartims arba rengiamiems projektų konkursams, kurie yra susiję su vienu iš toliau nurodytų dalykų:

<…>“

10.

5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali parengti viešojo pirkimo sutarties siekdama, kad sutarčiai nebūtų taikomas šis įstatymas arba būtų dirbtinai sumažinta konkurencija. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.

11.

53 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse iš esmės pakartotas Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių turinys.

12.

Fluvius vykdo nuotekų tinklų statybos, valdymo ir priežiūros veiklą Flandrijos regiono komunose.

13.

Fluvius savo viešojo darbų pirkimo dokumentuose „standartiškai“ reikalauja, kad būtų siūlomi tik betoniniai vamzdžiai (lietaus nuotekų šalinimui) arba keraminiai vamzdžiai (nuotekų šalinimui).

14.

DYKA Plastics NV (toliau – DYKA), plastikinių vamzdžių gamintoja ir tiekėja, teigia, kad toks reikalavimas yra diskriminacinis, nes dėl jo ji negali dalyvauti Fluvius paskelbtuose konkursuose.

15.

Keletą kartų DYKA skundėsi bendrovei Fluvius dėl jos viešųjų pirkimų politikos neteisėtumo:

16.

2020 m. spalio 15 d.Fluvius atsakė, kad siūlyti galima tik betoninius (akytuosius) vamzdžius lietaus nuotekoms ir keraminius vamzdžius nuotekoms.

17.

DYKA pateikė skundą Ondernemingsrechtbank Gent, afdeling Gent (Gento komercinių bylų teismas, Gento skyrius, Belgija) ir nurodė, kad Fluvius technines specifikacijas taiko pažeisdama viešųjų pirkimų taisykles. Kadangi bendrovė be jokio pagrindimo neleidžia darbų konkursuose siūlyti plastikinių vamzdžių, DYKA netenka galimybės sudaryti bet kokią sutartį ir taip akivaizdžiai sudaroma kliūtis konkurencijai ( 6 ).

18.

Priešingai, Fluvius mano, kad jos veiksmai yra teisėti, nes:

19.

Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui pateikė šiuos prejudicinius klausimus:

20.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2023 m. liepos 11 d.

21.

Rašytines pastabas pateikė DYKA, Fluvius, Austrijos ir Čekijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.

22.

DYKA, Fluvius ir Komisija dalyvavo 2024 m. gegužės 30 d. surengtame teismo posėdyje.

23.

Nors per rašytinę proceso dalį šį klausimą iškėlė tik Komisija ( 8 ), reikia nuspręsti, ar nuotekų ir lietaus nuotekų viešųjų tinklų statybos darbų sutartys patenka į Direktyvos 2014/24 arba Direktyvos 2014/25 taikymo sritį.

24.

Komisija sutartis, pagal kurias Fluvius veikia kaip elektros ir dujų skirstomųjų tinklų operatorius (joms taikoma Direktyva 2014/25), atskiria nuo sutarčių dėl nuotekų tinklų įrengimo (joms taikoma Direktyva 2014/24).

25.

Vis dėlto manau, kad šį teiginį turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ( 9 ) siekdamas atmesti galimybę, jog Fluvius, kaip perkančioji organizacija, vykdo tam tikrą Direktyvos 2014/25 10 straipsnio 1 dalyje numatytą veiklą (fiksuotų tinklų, kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, eksploatavimas, kiek tai susiję su geriamojo vandens gamyba, transportavimu ar paskirstymu, arba geriamojo vandens tiekimas tokiems tinklams) ( 10 ).

26.

Jeigu Fluvius taip pat dalyvautų šiame „vandens vartojimo ciklo“ etape ( 11 ), nagrinėjamos sutartys, apimančios su nuotekų šalinimu susijusius darbus, turėtų atitikti Direktyvą 2014/25, kurios 10 straipsnio 2 dalies b punkte šios rūšies sutartys aiškiai nurodytos.

27.

Nors techninės specifikacijos Direktyvoje 2014/24 (42 straipsnyje) ir Direktyvoje 2014/25 (60 straipsnyje) iš esmės reglamentuojamos taip pat, daugiausia dėmesio skirsiu pirmosios direktyvos aiškinimui, tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti savo vertinimą.

28.

Perkančiosios organizacijos savo skelbiamuose pirkimo dokumentuose turi nustatyti darbų, paslaugų ar prekių, kurias ketina įsigyti vykdydami viešąjį pirkimą, ypatumus. Šie ypatumai gali apimti nurodytuosius atitinkamų produktų ar paslaugų „techninėse specifikacijose“ ( 12 ).

29.

Neobjektyvus techninių specifikacijų aprašymas gali mažų mažiausiai būti svarbi „dalyvavimo kliūtis“ tam tikriems konkurso dalyviams, o retais atvejais ir iš anksto nulemti (net ir nesąžiningai), koks konkurso laimėtojas bus galutinai pasirinktas, jeigu jame yra nurodyti produktų ar paslaugų, kuriuos tik tas konkurso dalyvis gali pasiūlyti, ypatumai.

30.

Norėdamas užkirsti kelią tokiai neteisėtai praktikai ir siekdamas „atverti viešuosius pirkimus konkurencijai“ Sąjungos teisės aktų leidėjas parengė kelias šios srities taisykles.

31.

Kaip teigia Teisingumo Teismas, „technines specifikacijas reglamentuojančiose Sąjungos teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas“. „Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai.“ ( 13 )

32.

Taigi iš esmės perkančioji organizacija, rengdama sutarties technines specifikacijas, turi diskreciją pasirinkti produktus ir medžiagas, kurie bus naudojami atliekant suplanuotus darbus.

33.

Vis dėlto perkančiosios organizacijos diskrecija daugiau ar mažiau priklauso nuo sutarties dalyko ir siekiamo tikslo:

34.

Pagrindinė byla nesusijusi su estetiniais aspektais, o perkančiosios organizacijos sprendimai dėl leidžiamų medžiagų iš esmės gali būti grindžiami rezultatų kriterijais arba objektyviais funkciniais veiksniais. Vis dėlto neatrodo, kad šie kriterijai ir veiksniai buvo pakankamai išsamiai nurodyti pirkimo dokumentuose; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ( 14 ).

35.

Kadangi techninės specifikacijos yra svarbios, jos, kaip ir sutarties dalykas bei sudarymo kriterijai, turi būti aiškiai apibrėžtos nuo pat pirkimo procedūros pradžios, t. y. skelbime apie konkursą ir pirkimo dokumentuose. Tik taip konkurso dalyviai galės suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai ( 15 ).

36.

Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 1 dalyje numatytos techninės specifikacijos yra „apibrėžtos“ VII priedo 1 punkte. Šio punkto a papunktyje nurodyta, kaip turi būti suprantama darbų pirkimo sutartyse pateikta „techninė specifikacija“.

37.

Pagal šią nuostatą technine specifikacija laikoma visuma „visų pirma pirkimo dokumentuose pateiktų techninių reikalavimų, kuriais apibrėžiamos charakteristikos, kurias turi atitikti medžiaga, produktas ar prekė, kad atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytą paskirtį“.

38.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalyje pateiktas „techninių specifikacijų formulavimo būdų sąrašas“ yra baigtinis.

39.

Klausimas grindžiamas prielaida, kad reikalavimas naudoti betoninius arba keraminius nuotekų vamzdžius pats savaime yra techninė specifikacija. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, bylos šalys, į bylą įstojusios vyriausybės ir Komisija sutinka su tokia prielaida; dėl jos šis teismas neišreiškė jokių abejonių.

40.

Vis dėlto teismo posėdyje dėl šios prielaidos kilo diskusija, susijusi su Direktyvos 2014/24 VII priedo 1 dalies a punkto aiškinimu. Remiantis šios nuostatos tekstu galima teigti, kad techninėmis specifikacijomis laikomi tik reikalavimai, kuriais apibrėžiamos charakteristikos, kurias turi atitikti medžiaga, produktas ar prekė, bet ne reikalavimas, kad darbai būtų atliekami naudojant tam tikrą medžiagą.

41.

Manau, kad šiuo klausimu svarbu nesilaikyti nominalistinės pozicijos. Pagrindinėje byloje, net ir atsižvelgiant į visus neaiškumus, atsirandančius dėl to, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą trūksta informacijos, reikalavimas naudoti betoninius arba keraminius vamzdžius yra susijęs ir su produktu (vamzdžiais), ir su viena iš esminių jo savybių (šių vamzdžių medžiaga turi būti betonas arba keramika).

42.

Laikausi nuomonės, kad galima pritarti taip suprantamai prielaidai, kuria pagrįstas prašymas priimti prejudicinį sprendimą. Jeigu jai nebūtų pritarta, tokie prejudiciniai klausimai, kokie yra pateikti, būtų hipotetiniai arba nereikalingi.

43.

Pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalį techninių specifikacijų formulavimo „būdai“ yra nurodyti šios dalies a, b, c ir d punktuose ( 16 ). Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad „Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalyje nenustatyta techninių specifikacijų formulavimo metodų hierarchija ir nesuteikta jokios pirmenybės kuriam nors iš šių metodų“ ( 17 ).

44.

Taigi perkančioji organizacija turi taikyti vieną ar kelis iš šių metodų. Frazė „formuluojamos vienu iš toliau nurodytų būdų“ ( 18 ) reiškia baigtinį sąrašą. Teisės aktų leidėjas galėjo vartoti atviras frazes (prieveiksmius, kaip antai „iš esmės“ arba „visų pirma“), kad būtų leidžiami papildomi būdai, tačiau pasirinko privalomą ir baigtinį sąrašą ( 19 ).

45.

To, kas išdėstyta, pakanka siekiant atsakyti į pirmąjį prejudicinį klausimą (tokį, koks yra pateiktas). Pagal kitus įprastus aiškinimo kriterijus (nuostatos kontekstas ir tikslas) negalima nuspręsti kitaip.

46.

Vis dėlto bylos šalių pastabose daugiausia dėmesio skiriama kitai problemai, nesusijusiai su nurodytąja būtent pirmajame prejudiciniame klausime. Siekiama išsiaiškinti veikiau tai, ar privalomas betoninių arba keraminių vamzdžių naudojimas gali būti priskiriamas prie vieno iš Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų baigtinio sąrašo būdų; DYKA tokią galimybę atmeta ( 20 ).

47.

Jeigu Teisingumo Teismas sutiks nagrinėti šį klausimą, pirmasis sunkumas siekiant priimti sprendimą dėl jo, kaip minėjau, bus tas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išsamiai nenurodė pirkimo dokumentų turinio, susijusio su nagrinėjama technine specifikacija.

48.

Perskaičius nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą negalima nustatyti, ar pirkimo dokumentuose, be betoninių ar keraminių vamzdžių nurodymo, yra kitų nuostatų (tai būtų logiška), pavyzdžiui, reikalavimas, kad vamzdžiai atitiktų tam tikrą teisės normatyvą ar standartą.

49.

Fluvius trūkstamą informaciją pateikė teismo posėdyje, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimus. Ji pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose nurodytas ne tik betonas ar keramika, bet ir kiti vamzdžių ypatumai, taip pat pateiktos nuorodos į Belgijos techninius vamzdynų sistemų standartus.

50.

Remiantis šiuo teiginiu (jį vėlgi turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) galima nagrinėti, ar techninei specifikacijai, kuri yra bylos dalykas, taikomas vienas arba keli Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies punktai.

51.

Nagrinėjami pirkimo dokumentai šį punktą atitiktų, jeigu juose vamzdžiams būtų nustatyti tam tikri rezultatų arba funkciniai reikalavimai. Taip būtų, jeigu juose būtų pateikti reikalavimai, susiję, pavyzdžiui, su vamzdžių standumu, atsparumu temperatūros pokyčiams, stabilumu, nepralaidumu, aplinkosaugos charakteristikomis ar kitomis fizinėmis ar mechaninėmis savybėmis.

52.

Fluvius teigia ( 21 ), kad privaloma techninė specifikacija yra pagrįsta reikalavimais, susijusiais su naudojamos medžiagos eksploatavimo trukme ir jos priežiūros sąnaudomis, arba aplinkosaugos reikalavimais (galimybė perdirbti, atliekų susidarymas ir patekimas į gruntą). Taigi, anot jos, tai yra rezultatų arba funkciniai reikalavimai.

53.

Kaip ne kartą minėjau, Teisingumo Teismui nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie pirkimo dokumentų turinį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tik nurodė, kad Fluvius šiuose dokumentuose nenustatė vamzdžiams taikomų rezultatų ar funkcinių reikalavimų, kurie leistų pasiūlyti kitus techninius sprendimus ( 22 ).

54.

Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atliktu šio aspekto vertinimu, pirkimo dokumentuose nepateikta pakankamai tikslių funkcinių reikalavimų, todėl Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies a punktas netaikomas. Pagal šią nuostatą techninės specifikacijos, suformuluotos kaip rezultatų arba funkciniai reikalavimai, parametrai turi būti pakankamai tikslūs, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties dalyką.

55.

Fluvius ( 23 ) ir Komisija ( 24 ) mano, kad nagrinėjama specifikacija patenka į Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo sritį. DYKA teigia priešingai.

56.

Fluvius ir Komisijos nuomone, b punkte atskiriamas, pirma, „techninių specifikacijų“ nurodymas ir, antra, „standartų“ nurodymas. Dėl techninių specifikacijų pažymėtina, kad pagal VII priedo 1 dalį technine specifikacija galima pripažinti vien charakteristikų, kurias turi atitikti medžiaga ar produktas, apibrėžimą.

57.

Teismo posėdyje buvo išsamiai apsvarstytas Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punkto įvadinių nuostatų aiškinimas. Tų nuostatų tekstą galima laikyti tautologiniu, nes jose numatyta, kad „techninės specifikacijos formuluojamos <…> nurodant technines specifikacijas <…>“. Šiuo klausimu galima laikytis dviejų pozicijų:

58.

Iš tiesų šio klausimo svarstymas iš dalies taps neaktualus (arba išliks tik abstraktus ar akademinis), jeigu bus pripažinta, kad, kaip Fluvius teigė teismo posėdyje, jos parengtuose pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyti Belgijos techniniai standartai. Manau, kad, jeigu taip būtų, šiuose dokumentuose būtų nurodytos darbų pirkimo sutarties techninės specifikacijos pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies b punkte numatytą taisyklę.

59.

Bet kuriuo atveju nenorėdamas vengti abstraktaus klausimo svarstymo manau, kad nuostatą labiau atitinka pirmasis iš priešingų argumentų (nors yra svarių argumentų pritarti kiekvienam iš jų). Taip teigti galiu dėl dviejų priežasčių.

60.

Pirma, jeigu b punktas apimtų tik standartizuotas technines specifikacijas, tai reikštų, kad jis būtų netaikomas nestandartizuotoms techninėms specifikacijoms, t. y. visiems kitiems techniniams reikalavimams, kuriuos perkančioji organizacija gali numatyti savo pirkimo dokumentuose nepateikdama nuorodos į iš anksto nustatytus techninius standartus ( 26 ).

61.

Kaip Komisija nurodė per teismo posėdį, nekyla jokių kliūčių (ir yra įprasta) darbų pirkimo sutartyse numatyti techninius reikalavimus, kurie pagal Direktyvos 2014/24 VII priedo 1 dalies a punkte pateiktą apibrėžtį nėra suformuluoti nurodant techninius standartus ar kaip rezultatų arba funkciniai reikalavimai. Jeigu būtų pritarta antrajam iš minėtų argumentų, tai reikštų, kad tokie reikalavimai negalėtų būti priskirti prie jokio Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 dalies punkto.

62.

Antra, sąvoka „techninė specifikacija“, į kurią daroma nuoroda šios direktyvos 42 straipsnio 1 dalyje, yra apibrėžta būtent Direktyvos 2014/24 VII priede. Taisyklės (arba „būdai“), kaip šios specifikacijos turi būti nustatytos, yra išdėstytos 42 straipsnio 3 dalyje, tačiau pati sąvoka darbų pirkimo sutarčių atveju pateikta VII priedo 1 dalies a punkte.

63.

Šiuo požiūriu reikalavimas, „<…> kuri[uo] apibrėžiamos charakteristikos, kurias turi atitikti medžiaga [arba] produktas“, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24 VII priedo 1 dalies a punkte, gali būti laikomas technine specifikacija, todėl patenka į 42 straipsnio 3 dalies b punkto įvadinių nuostatų taikymo sritį, net jei, kartoju, jame nėra nuorodos į jokį standartą.

64.

Taigi:

65.

Antrasis ir trečiasis prejudiciniai klausimai, kuriuos galima nagrinėti kartu, yra susiję su Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalies aiškinimu.

66.

Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar keraminių ir betoninių vamzdžių nurodymas:

67.

Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalyje draudžiama sutarties techninėse specifikacijose nurodyti tam tikrą informaciją ( 27 ), kuri iš esmės laikoma tiesiogiai ar netiesiogiai kenkiančia viešųjų pirkimų atvėrimui konkurencijai. Draudimas taikomas išskyrus atvejus, kai toks nurodymas „pateisinama[s] sutarties dalyku“.

68.

Be to, išimties tvarka toks nurodymas leidžiamas, „kai sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal 3 dalį“ ( 28 ).

69.

Šalių ir proceso dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dalyvių pozicijos dėl šių dviejų prejudicinių klausimų išsiskyrė:

70.

Šiuos klausimus nagrinėsiu analizuodamas draudimo taikymo sritį ir leistinas išimtis, kad vėliau analizę būtų galima taikyti pagrindinėje byloje.

71.

Kaip minėjau, pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalį sutarties techninėse specifikacijose negalima nurodyti tam tikros informacijos. Kiek tai svarbu nagrinėjamai bylai, draudžiama nurodyti informaciją, susijusią su „rūš[imis] ar konkreči[a] kilmės šali[mi] ar gamybos būd[u] taip, kad taip tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankios sąlygos arba jie būtų pašalinami“ ( 29 ).

72.

Manau, kad tai, jog pirkimo dokumentuose keramika ir betonas nurodyti kaip privalomos medžiagos, reiškia, kad yra numatyta vamzdžių „rūšis“ arba „konkretus gamybos būdas“. DYKA tvirtina, kad keramika ir betonas yra ne natūralios medžiagos (kaip mediena), o medžiagos, „pagamintos“ per tam tikrą dirbtinį gamybos procesą. Logiška, kad jų pasirinkimas naudingas subjektams, kurie gamina ar tiekia keraminius ir betoninius vamzdžius, ir kad tokio pasirinkimo (neišvengiama) pasekmė ta, jog iš konkurso pašalinami subjektai, siūlantys plastikinius ar bet kokios kitos medžiagos vamzdžius.

73.

Priešingai nei teigia Fluvius, manau, kad draudimas taikomas ne tik tada, kai pagal pirkimo dokumentus reikia pasirinkti vieną gamintoją, bet ir tada, kai pagal juos kandidatų ratas apribojamas iki kelių (t. y. visų, gaminančių tam tikros rūšies betoninius ar keraminius vamzdžius) ir pašalinami subjektai, kurie gamina plastikinius vamzdžius.

74.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nuspręsti, kad, vertinant objektyviai, betoninių arba keraminių nuotekų vamzdžių nurodymas pirkimo dokumentuose patenka į draudimo taikymo sritį. Belieka patikrinti, ar toks nurodymas vis dėlto yra pateisinamas.

75.

Pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalį analizuojamo draudimo galima netaikyti, kai tai „pateisinama sutarties dalyku“.

76.

Tiesa, tam tikrais atvejais sutarties dalykas neišvengiamai nulemia vienos iš darbų detalių pasirinkimą, kartu uždraudžiant kitas detales ( 30 ).

77.

Jeigu perkančioji organizacija norės remtis šia nuostata, ji turės paaiškinti, kodėl sutarties dalyku pateisinama esama techninė specifikacija, kuri iš esmės neatitinka Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalies.

78.

Manau, kad toks paaiškinimas turi būti pateiktas pirkimo dokumentuose. Būtent juose perkančioji organizacija turi informuoti (būsimus konkurso dalyvius) apie priežastis, dėl kurių pagal sutarties dalyką reikalinga būtent tokia, o ne kitokia specifikacija. Tik taip suinteresuotosios šalys galės nuspręsti, ar laikytis pirkimo dokumentų, ar juos ginčyti ( 31 ).

79.

Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išimties tvarka gali būti leista nurodyti tam tikrą draudžiamą informaciją, jeigu „sutarties dalyko neįmanoma pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti pagal 3 dalį“.

80.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nuspręsti, ar, atsižvelgiant į sutarties dalyką, perkančioji organizacija yra nustačiusi priimtino lygio reikalavimus produktams arba medžiagoms, iš kurių šie produktai pagaminti. Perkančioji organizacija gali savo nuožiūra nustatyti tokio lygio reikalavimus, tačiau ji turi tiksliai ir aiškiai pagrįsti, kodėl jos sprendimas atitinka sutarties dalyką.

81.

Vėlgi, kadangi (nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą) nėra informacijos apie išsamų pirkimo dokumentų turinį, neįmanoma nustatyti, ar juose buvo pateiktas toks tikslus ir aiškus aprašymas. Tai nustatyti ir nuspręsti, ar perkančioji organizacija galėjo šį aprašymą pateikti pirkimo dokumentuose, gali tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

82.

Direktyvos 2014/24 42 straipsnio dviejose dalyse reikalaujama, kad techninės specifikacijos būtų nurodytos kartu pateikiant „fraz[ę] „arba lygiavertis““: tai numatyta 3 dalies b punkto pabaigoje, taip pat 4 dalies pabaigoje.

83.

Galutinė šios dvigubos nuostatos prasmė – suteikti ekonominės veiklos vykdytojams vienodas galimybes dalyvauti pirkimo procedūroje. Dėl techninių specifikacijų turinio negali būti sudarytos „nepagrįstos kliūtys atverti viešuosius pirkimus konkurencijai“ ( 32 ).

84.

Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis sušvelninta nustačius reikalavimą technines specifikacijas nurodyti kartu pateikiant frazę „arba lygiavertis“; tai padaryta būtent dėl to, kad, taikant išimtį, vieniems gamintojams gali būti sudarytos palankios sąlygos, o kiti gamintojai – pašalinti iš konkurso. Norint taikyti šią išimtį turi būti įvykdyta dvejopa sąlyga: a) techninių specifikacijų nurodymas turi būti reikalingas siekiant pakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinti sutarties dalyką ir b) šios specifikacijos turi būti nurodytos kartu pateikiant frazę „arba lygiavertis“ ( 33 ).

85.

Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia užtikrinti, kad techninėmis specifikacijomis nebūtų „dirbtin[ai] [sumažinta konkurencija] taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius reikalavimus, išreiškiančius svarbiausias prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos šis ekonominės veiklos vykdytojas paprastai siūlo, charakteristikas“ ( 34 ).

86.

Ši prevencinė priemonė atitinka Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą principą: „<…> Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams.“

87.

Taigi reikalavimu, kad minėtais atvejais pirkimo dokumentuose būtų nurodyta frazė „arba lygiavertis“, neabejotinai siekiama skatinti didesnį pirkimo atvirumą konkurencijai. Medžiagų ar produktų, lygiaverčių perkančiosios organizacijos nustatytoms medžiagoms ar produktams, gamintojai ir tiekėjai gali remtis šia fraze siekdami kaip konkurso dalyviai teikti pasiūlymus per rangovo atrankos procedūrą.

88.

Teisingumo Teismas pabrėžė, kad ši frazė yra svarbi: „frazės „arba lygiavertis“ nepateikimas pirkimo dokumentuose po konkrečios prekės aprašymo gali ne tik atgrasyti ekonominės veiklos vykdytojus, naudojančius šiai prekei analogiškas sistemas, nuo pasiūlymų teikimo per viešojo pirkimo procedūrą, bet ir sudaryti kliūčių importo srautams valstybių narių tarpusavio prekyboje Sąjungoje, suteikiant galimybę pasirašyti sutartį tik tiems tiekėjams, kurie siūlo naudoti konkrečiai nurodytą prekę“ ( 35 ). Nenurodžius lygiavertiškumo sąlygos, net gali būti pažeistos pirminės teisės nuostatos, jeigu sutartys neviršija viešųjų pirkimų direktyvose nustatytos ribos ( 36 ).

89.

Be to, nurodyta frazė yra naudinga perkančiajai organizacijai, nes konkurso dalyvis jai pasiūlo lygiaverčių techninių alternatyvų, kurių perkančioji organizacija nebuvo numačiusi.

90.

Remiantis išdėstytomis prielaidomis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui galima atsakyti, kad pagal Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 4 dalį reikalavimas, kad lietaus ir nuotekų vamzdžiai būtų pagaminti atitinkamai iš betono ir keramikos, reiškia tam tikrų vamzdžių rūšių ar tam tikrų gamybos būdų nurodymą.

91.

Šį atsakymą reikėtų papildyti paaiškinant, kad minėtas nurodymas:

92.

Visų pirma, kadangi nagrinėjant bylą dalis laiko buvo skirta sąlygai „arba lygiavertis“ apsvarstyti, sutinku su DYKA ( 37 ), jog leidžiant tik tuos techninius sprendimus, kuriuos Fluvius nustatė sąraše, kenkiama ir konkurencijai, ir inovacijoms, o jų rėmimas įtvirtintas Direktyvos 2014/24 74 konstatuojamojoje dalyje. Nauji technologiniai pasiūlymai, susiję su medžiagomis, kurios savo savybėmis prilygsta keraminių ar betoninių vamzdžių savybėms arba jas pranoksta, savaime galėtų padėti optimizuoti viešojo pirkimo rezultatus.

93.

Manau, kad perkančioji organizacija negali a priori atmesti galimybės, kad egzistuoja nuotekų vamzdžiai, pagaminti iš produktų, kurie savo savybėmis yra panašūs į keramiką ir betoną. Kaip pažymėjo Komisija ( 38 ), nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą šį prašymą pateikęs teismas neišdėstė savo pozicijos dėl plastikinių vamzdžių panašumo į betoninius ir keraminius vamzdžius.

94.

Laikausi nuomonės, kad ekonominės veiklos vykdytojams turi būti suteikta galimybė įrodyti, jog jų vamzdžių eksploatacinės savybės yra tokios pačios kaip betoninių ar keraminių vamzdžių arba geresnės už jas, ypač jei tų veiklos vykdytojų vamzdžiai atitinka Europos standartus, susijusius su vamzdžių techniniais reikalavimais ( 39 ).

95.

Prireikus perkančioji organizacija a posteriori motyvuotai įvertina, kodėl alternatyviai siūlomas produktas atitinka konkrečios sutarties atveju reikalaujamą eksploatacinių savybių lygį (arba jo neatitinka).

96.

Paskutiniu prejudiciniu klausimu siekiama išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 ir 4 dalių (arba vienos iš jų) pažeidimas reiškia, kad taip pat yra pažeista šios direktyvos 42 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 1 dalis.

97.

Teisingumo Teismas mano, kad Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 2 dalimi „techninių specifikacijų formulavimo tikslais sukonkretinamas vienodo požiūrio principas, įtvirtintas minėtos direktyvos 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje. Pagal šią nuostatą perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu“ ( 40 ).

98.

Taigi pritariu DYKA ir Komisijai ( 41 ), kad Direktyvos 2014/24 42 straipsnio 3 arba 4 dalies pažeidimas reiškia, jog taip pat pažeista 42 straipsnio 2 dalis. Kadangi 2 dalyje patikslinamos direktyvos 18 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat pažeista ir ši dalis.

99.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti Ondernemingsrechtbank Gent, afdeling Gent (Gento komercinių bylų teismas, Gento skyrius):

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 42 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

turi būti aiškinamos taip: