—

panaikinti 2022 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/908 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (1), kiek jame Švedijai nustatyta 5 % fiksuoto dydžio pataisa, atitinkanti 13 856 996,64 EUR sumą, dėl pagalbos, išmokėtos Švedijai už 2017, 2018 ir 2019 paraiškų teikimo metus, ir

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad, ieškovės teigimu, Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti, nes Komisijos argumentai, pateikti priimant sprendimą, ar trūkumai, dėl kurių priekaištaujama Švedijai, nėra aiškūs.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento 1306/2013 (2) 52 straipsnį ir 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (3), 28 ir 29 straipsnius, nes padarė vertinimo klaidą, kai nustatė, kad yra sisteminių trūkumų įgyvendinant kryžmines patikras, kiek tai susiję su ŽSIS atnaujinimo kokybe, o tai laikoma pagrindinės kontrolės priemonės trūkumais. Taip yra, nes 1) ŽSIS atnaujinimo kokybė gali būti įvertinta tik atsižvelgiant į visą žemės sklypų duomenų bazę, 2) Komisijos atliktas žemės sklypų tyrimui pasirinkimas buvo per daug ribotas, kad būtų galima įrodyti sisteminį trūkumą, ir 3) Komisijos išvada dėl trūkumų turinčių žemės sklypų ir klaidų lygio – kuri, atrodo, buvo Komisijos vertinimo, kad yra sisteminis ŽSIS atnaujinimo trūkumas, pagrindas – nėra teisinga.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį ir Europos Komisijos finansinių pataisų apskaičiavimo gaires, taikomas vykdant atitikties ir finansinio sąskaitų patvirtinimo procedūras (C(2015)3675, 2015 m. birželio 8 d.). Iš tų gairių ir proporcingumo principo, kuris taip pat įtvirtintas Reglamento 1306/2013 52 straipsnio 2 dalyje, matyti, kad nustatyta fiksuoto dydžio pataisa nėra pateisinama ar proporcinga. Nurodyto pažeidimo mastas, atsižvelgiant į jo pobūdį ir apimtį, ar finansinė žala, kuri galėjo būti padaryta Europos Sąjungai, negali pateisinti 5 % fiksuoto dydžio pataisos, apskaičiuojamos remiantis visomis ganyklomis, kurių vaizdas buvo atnaujintas 2016–2018 m. laikotarpiu, atitinkančios 13 856 996,64 EUR sumą. Todėl ginčijamame sprendime nagrinėjama pataisa nėra suderinama su minėtomis nuostatomis ar proporcingumo principu.