—

panaikinti 2022 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/692, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – ginčijamas reglamentas) (1), kiek juo nustatyta trijų cheminių medžiagų, būtent N-karboksimetiliminobio (etilennitrilo)tetra(acto rūgšties) ir jos pentanatrio ir pentakalio druskų (toliau kartu – DTPA arba cheminė medžiaga), suderinta klasifikacija ir ženklinimas, t. y. ginčijamo reglamento 2 ir 3 konstatuojamąsias dalis, 1 ir 2 straipsnius ir priedą, kiek jie susiję su DTPA, ir, be kita ko, ginčijamo reglamento priedu padarytus įrašus 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – CLP reglamentas) (2), VI priedo 3 dalyje dėl atskirų cheminių medžiagų:

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLPA reglamento 36 straipsnio 1 dalyje ir I priedo 3.7.2.2.1 skirsnyje nustatytus klasifikavimo kriterijus, nes DTPA neturi „būdingos specifinės savybės sukelti neigiamą poveikį reprodukcijai“. Jei buvo pastebėtas tam tikras poveikis gyvūnų, paveiktų labai didelėmis DTPA dozėmis, vystymuisi, šis poveikis yra „nebūdingas antrinis poveikis vystymuisi“, kuris nepateisina klasifikavimo kaip reprodukciją toksiškai veikiančios medžiagos.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLP reglamento I priedo 3.7.2.2.2 skirsnį, nes klasifikuodamos DTPA ES institucijos tinkamai neįvertino „galimos toksinio poveikio motinai įtakos“ ir į ją neatsižvelgė. DTPA sukelia cinko trūkumą, dėl kurio nutrūksta žiurkių motinos homeostazė, o toksinis poveikis motinai sukelia antrinį nebūdingą poveikį vystymuisi. Dėl to DTPA negali būti klasifikuojamas kaip toksiškas reprodukcijai pagal CLP reglamento reikalavimus. Tai, laikantis CLP reglamento reikalavimų, negali patvirtinti DTPA klasifikavimo kaip reprodukciją toksiškai veikiančios medžiagos.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLP reglamento I priedo 3.7.2.1.1 skirsnį ir 3.7.1 a) lentelę, nes remiantis turimais įrodymais negalima daryti „tvirtos prielaidos“, kad DTPA gali daryti poveikį žmonių reprodukcijai, taip pat nebuvo „aiškiai įrodyta“, kad DTPA gali daryti poveikį vystymuisi nesant kito toksinio poveikio (t. y. toksinio poveikio motinai). Nesant šių elementų DTPA klasifikavimas kaip 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukcijos yra nepagrįstas.

4.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas nesilaikant Komisijos pareigos pagal CLP reglamento 37 straipsnio 5 dalį nustatyti, kad siūloma suderinta klasifikacija yra „tikslinga“. Komisija patvirtino Rizikos vertinimo komiteto (RAC) nuomones nepatikrinusi, ar jos yra nuoseklios, patikimos ir galinčios palaikyti siūlomą klasifikavimą. Jei Komisija būtų atsižvelgusi į visą su DTPA savybėmis susijusią informaciją, kaip 2018–2022 m. ne kartą siūlė daryti dokumentacijos teikėjas (toliau – DT), ji nebūtų klasifikavusi DTPA kaip 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos.

5.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLP reglamento 37 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą susipažinti su pačiomis RAC nuomonėmis, o ne tik su DT parengtu pasiūlymu dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo.

6.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nevykdė įsipareigojimų pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir pažeidė gero administravimo principą, kai priėmė ginčijamą reglamentą prieš tai neatlikusi dokumentais pagrįsto poveikio vertinimo.