1.

Šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas, Austrija), nagrinėdamas ieškinį, kurį pareiškė bendrovė T GmbH (toliau – kasatorė) atmetus jos prašymą dėl leidimo Karintijos žemėje (Austrija) esančiame ežere pastatyti valčių namelį motyvuojant tuo, kad dėl netinkamo žuvų išteklių valdymo šio ežero vandens būklė neatitinka Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų.

2.

Nagrinėjant šią bylą bus nustatyta, ar, siekiant apibrėžti ežero ekologinę būklę pagal Direktyvos 2000/60/EB ( 2 ) V priedo 1.2.2 lentelėje nurodytus kriterijus, reikia atsižvelgti vien į „antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams“ ir neatsižvelgti į kitą antropogeninį poveikį.

3.

Direktyvos 2000/60 1 straipsnyje „Paskirtis“ nurodyta:

„Šios direktyvos tikslas – nustatyti vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrančių vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistemą, kuri:

<…>“

4.

Šios direktyvos 2 straipsnyje „Sąvokos“ nurodyta:

„Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:

<…>

<…>

<…>

<…>“

5.

Šios direktyvos 4 straipsnyje „Aplinkos apsaugos tikslai“ nustatyta:

„1.   Vykdydamos priemonių programas, nurodytas upės baseino valdymo planuose, ir taikydamos jas:

<…>“

6.

Minėtos direktyvos V priedo 1.2 punkte „Norminiai ekologinės būklės klasių apibrėžimai“ įtvirtinta:

„1.2 lentelė. Bendrieji apibrėžimai, taikomi upėms, ežerams, tarpiniams ir pakrančių vandenims

Pateikiamas tekstas – tai bendras ekologinės kokybės apibrėžimas. Klasifikavimo tikslais taikomos tos ekologinės būklės kokybės elementų vertės, kurios yra pateiktos 1.2.1–1.2.4 lentelėse kiekvienai paviršinio vandens kategorijai.

Vandenys, kurių būklė blogesnė už vidutinę, priskiriami blogos arba labai blogos būklės klasėms.

Vandenys, kurių biologinės [biologinių] kokybės elementų vertės gerokai skiriasi nuo verčių, būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkiniams, ir kuriuose atitinkamos biologinės bendrijos gana nemažai skiriasi nuo būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkinių bendrijų netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, priskiriami blogos būklės klasei.

Vandenys, kurių kokybės elementų vertės labai skiriasi nuo verčių, būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkiniams, ir kuriuose nėra didelės dalies atitinkamų biologinių bendrijų, kurios būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, priskiriami labai blogos būklės klasei.“

7.

Direktyvos 2000/60 [V priedo] 1.2 punkte pateikus bendrą apibrėžtį, toliau apibrėžiamos konkrečios sąvokos „upių ekologinė būklė“ (1.2.1 punktas), „ežerų ekologinė būklė“ (1.2.2 punktas), „tarpinių vandenų ekologinė būklė (1.2.3 punktas) ir „pakrančių vandenų ekologinė būklė“ (1.2.4 punktas) ( 3 ). Kiekvienoje iš šių keturių kategorijų ekologinės būklės vertinimas grindžiamas trimis elementais, būtent biologiniais kokybės elementais, hidromorfologiniais kokybės elementais ir fiziniais bei cheminiais kokybės elementais, prie kiekvieno iš šių kokybės elementų pateikiant ilgą parametrų sąrašą.

8.

Kalbant būtent apie ežerus, šios direktyvos V priedo 1.2.2 lentelėje „Labai geros, geros ir vidutiniškos ežerų ekologinės būklės apibrėžimai“ nurodyta:

„Biologiniai kokybės elementai

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Fiziniai [ir] cheminiai kokybės elementai

<…>

9.

1959 m. spalio 16 d.Wasserrechtsgesetz 1959 (1959 m. Vandens apsaugos įstatymas) ( 4 ) (šio įstatymo 2018 m. lapkričio 22 d. redakcija ( 5 )) 30a straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatyta, kad paviršiniai vandenys turi būti saugomi, gerinami ir atnaujinami siekiant, kad neprastėtų jų būklė. Paviršinio vandens nustatyta būklė pasiekiama, kai paviršinio vandens telkinys yra bent jau geros ekologinės ir cheminės būklės.

10.

WRG 104a straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje iš esmės nurodyta, kad projektai, kurių vykdymo atveju tikėtina, jog dėl paviršinio vandens telkinio hidromorfologinių savybių pokyčių arba požeminio vandens telkinių vandens lygio pokyčių paviršinio vandens telkinio arba požeminio vandens telkinio būklė suprastės, bet kuriuo atveju laikomi projektais, galinčiais daryti poveikį viešiesiems interesams.

11.

WRG 105 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtinta, kad prašymas dėl leidimo vykdyti projektą gali būti atmestas atsižvelgiant į viešuosius interesus, pirmiausia, jei dėl to gali labai suprastėti vandens ekologinė būklė arba konstatuojama, kad tai gali labai trukdyti siekti kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytų tikslų.

12.

2013 m. lapkričio 7 d. kasatorė kreipėsi į Bezirkshauptmannshaft Spittal an der Drau (Špitalio prie Dravos teritorinė administracinė institucija, Austrija), prašydama išduoti leidimą pastatyti valčių namelį (toliau – projektas) Veisenzės ežere, 6,53 km2 ploto natūraliai susidariusiame stovinčio vandens telkinyje, esančiame Karintijos žemėje (Austrija) (toliau – ežeras).

13.

Kadangi 2016 m. gegužės 25 d. šis prašymas buvo atmestas, kasatorė pateikė skundą Landesverwaltungsgericht Kärnten (Karintijos administracinis teismas, Austrija) ir šis teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtino sprendimą atmesti prašymą. Šis teismas nurodė, kad žuvų faunos kokybė, taigi ir bendra ežero paviršinio vandens būklė dėl netinkamo žuvų išteklių valdymo yra „vidutiniška“ ( 6 ). Taigi projektas turi būti uždraustas, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės įsipareigojimus pagal Direktyvą 2000/60 imtis priemonių, kad būtų pasiekta „gera“ paviršinio vandens būklė, ir drausti bet kokias priemones, kurios gali tam trukdyti arba kuriomis nesiekiama prisidėti prie šio vandens kokybės gerinimo ( 7 ).

14.

Kasatorė kreipėsi į Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, o jis mano, kad pagal Direktyvą 2000/60 nėra draudžiami „neutralūs“ projektai, t. y. projektai, nepadedantys siekti geros paviršinio vandens būklės, jeigu jie nelemia vandens telkinių būklės prastėjimo, privaloma atsisakyti išduoti tik projekto, darančio didelį poveikį atitinkamų vandens telkinių būklei, leidimą.

15.

Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, reikia nustatyti, ar šis projektas daro didelį poveikį priemonėms, numatytoms arba reikalaujamoms siekiant geros paviršinio vandens būklės ( 8 ); tada kyla klausimas, ar ežero ekologinė būklė laikytina prastesne nei „gera“, o tuomet atsiranda pareiga pagerinti, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2000/60. Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iš esmės kyla abejonių dėl to, ar žuvų faunos būklės suprastėjimas dėl žuvininkystės valdymo priemonių, o ne dėl antropogeninio poveikio fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams turi įtakos „žuvų faunos“ biologinės būklės kokybės priskyrimui prie tam tikros klasės pagal Direktyvos 2000/60 V priedo 1.2.2 punktą, laikant ją „labai gera“ arba „gera“ ar „vidutiniška“.

16.

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

17.

Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė kasatorė, Austrijos ir Airijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.

18.

Savo dviem prejudiciniais klausimais, kurie nagrinėtini kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar, siekiant nustatyti, kokia yra ežero ekologinė būklė („labai gera“, „gera“ ar „vidutiniška“) pagal biologinį kokybės elementą „žuvų fauna“, nurodytą Direktyvos 2000/60 V priedo 1.2.2 lentelėje (toliau – žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtys), reikia atsižvelgti į vien į „antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams“ ir neatsižvelgti į kitą antropogeninį poveikį, pavyzdžiui, poveikį, kurį lemia žuvų išteklių valdymo priemonės ( 9 ).

19.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, kad apibrėžiant žuvų faunos ekologinę būklę kaip „labai gerą“ šioje lentelėje pirmiausia nurodomas antropogeninio trikdymo nebuvimas, nieko nepatikslinant, o apibrėžiant žuvų faunos ekologinę būklę kaip „gerą“ ir „vidutinišką“ šioje lentelėje pirmiausia nurodomas daugiau ar mažiau reikšmingas trikdymo, atsirandančio dėl antropogeninio poveikio fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams, požymių buvimas.

20.

Tolesniuose punktuose, pateikęs kelias pirmines pastabas dėl prejudicinių klausimų reikšmingumo, išnagrinėsiu aptariamų nuostatų apimtį, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją atsižvelgdamas tiek į jų tekstą, tiek į jų kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis jos yra, siekiamus tikslus, o nagrinėjamu atveju – ir į jo priėmimo istoriją ( 10 ).

21.

Nėra abejonių, kad žuvų išteklių valdymo priemonių, kaip antai ežero išteklių atkūrimo nevietinių rūšių žuvimis, poveikis yra „antropogeninis poveikis“, t. y. žmogaus veiklos nulemtas poveikis ( 11 ).

22.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad aptariamos žuvų išteklių valdymo priemonės, nors ir daro antropogeninį poveikį, nėra priemonės, darančios tokį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams ( 12 ). Tokiam požiūriui pritaria kasatorė, taip pat Austrijos ir Airijos vyriausybės ( 13 ), o Komisija laikosi nuomonės, kad žuvų išteklių valdymo priemonės gali daryti antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams ( 14 ).

23.

Pritariu Komisijos požiūriui. Iš tikrųjų, mano manymu, iš pačios būdvardžio „hidromorfologinis“ etimologijos matyti, kad jis apima bet kurią priemonę, galinčią paveikti vandens būklę, įskaitant žuvų išteklių valdymo priemones ( 15 ). Konkrečiau kalbant, manau, kad žuvų faunos trikdymas iš esmės daro trikdantį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams vandens telkinio elementams ( 16 ).

24.

Vis dėlto tuo atveju, jei Teisingumo Teismas pritartų šiam aiškinimui, prejudiciniai klausimai būtų nereikšmingi, nes pagrindinėje byloje nagrinėjamos žuvų išteklių valdymo priemonės bet kuriuo atveju yra priemonės, darančios antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams, ir į jas reikėtų atsižvelgti nustatant ežero žuvų faunos ekologinę būklę.

25.

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją vykstant SESV 267 straipsnyje nurodytai procedūrai, kuri grindžiama aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų skyrimu, nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes ( 17 ), kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija ( 18 ).

26.

Tolesniuose punktuose pasiūlysiu atsakymą į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, kuriais iš esmės siekiama sužinoti, ar antropogeninis poveikis kitiems elementams nei fiziniai, cheminiai ir hidromorfologiniai kokybės elementai taip pat reikšmingas siekiant nustatyti ežero ekologinę būklę atsižvelgiant į biologinį kokybės elementą „žuvų fauna“ ir remiantis žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtimis.

27.

Žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtys apima tris kategorijas („labai gera“, „gera“ ir „vidutiniška“), kurių kriterijai suformuluoti sudėtingai, netgi nenuosekliai.

28.

Viena vertus, tam, kad žuvų faunos ekologinę būklę būtų galima laikyti „labai gera“, turi būti įvykdytos šios trys sąlygos:

29.

Kita vertus, dėl žuvų faunos ekologinės būklės laikymo „gera“ ir „vidutiniška“ nustatytos dvi sąlygos, kurios sutampa su pirmąja ir trečiąja „labai geros būklės“ sąlygomis, bet apibrėžiamos visiškai kitaip, t. y.:

30.

Taigi remiantis reikšmingų nuostatų formuluote į prejudicinius klausimus reikėtų atsakyti taip, kad, viena vertus, žuvų faunos ekologinės būklės laikymas „labai gera“ nėra susijęs vien su trikdymu dėl „antropogeninio poveikio fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams“ ir, kita vertus, žuvų faunos ekologinės būklės laikymas „gera“ ir „vidutiniška“ susijęs tik su trikdymu dėl „antropogeninio poveikio fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams“ ( 22 ).

31.

Vis dėlto sudėtinga, netiksli ir prieštaringa nagrinėjamų apibrėžčių formuluotė labai apsunkina šių nuostatų taikymą, taigi reikia pašalinti šiuos sunkumus pasitelkiant kontekstinį ir teleologinį aiškinimą, atsižvelgiant ir į minėtų nuostatų genezę.

32.

Žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtys pateikiamos Direktyvos 2000/60 V priedo 1.2 punkte „Norminiai ekologinės būklės klasių apibrėžimai“.

33.

Šio priedo 1.2 lentelėje „Bendrieji apibrėžimai, taikomi upėms, ežerams, tarpiniams ir pakrančių vandenims“ (toliau – bendra ekologinės kokybės apibrėžtis) pirmiausia pateikiama bendra upių, ežerų, tarpinių ir pakrančių vandenų ekologinės būklės kokybės apibrėžtis, o paskui konkrečiai apibrėžiamos upių (1.2.1 punktas), ežerų (1.2.2 punktas), tarpinių vandenų (1.2.3 punktas) ir pakrančių vandenų (1.2.4 punktas) ekologinės būklės ( 23 ). Dėl kiekvienos iš šių paviršinio vandens kategorijų, siekdamos įvertinti ekologinę būklę, valstybės narės turi remtis trimis kokybės elementų kategorijomis, t. y. biologiniais kokybės elementais, fiziniais, cheminiais kokybės elementais ir hidromorgfologiniais kokybės elementais, kurių kiekvienas turi konkrečius parametrus ( 24 ).

34.

Taigi iš esmės šių trijų kokybės elementų ekologinė būklė apibrėžiama nepriklausomai, žuvų fauną vertinant pagal biologinės kokybės elemento, o ne pagal hidromorfologinių bei fizinių ir cheminių kokybės elementų kontekstą. Vis dėlto pačiose žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtyse, nors jos ir susijusios su biologinės kokybės elementais, kalbant apie kategorijas „gera būklė“ ir „vidutiniška būklė“ (bet ne apie kategoriją „labai gera būklė“) daroma nuoroda į fizinius, cheminius ir hidromorfologinius kokybės elementus ( 25 ).

35.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtis tikslinga aiškinti atsižvelgiant į bendrą paviršinio vandens kokybės apibrėžtį.

36.

Šiuo klausimu, viena vertus, kiek tai susiję su kategorija „labai gera būklė“, pažymėtina, kad bendroje ekologinės kokybės apibrėžtyje nurodoma, jog „atitinkamo paviršinio vandens telkinio biologinių kokybės elementų vertės atitinka vertes, kurios paprastai būdingos tokio tipo telkiniams netrukdomomis gamtinėmis sąlygomis, nuo jų nenukrypsta arba nukrypsta labai mažai“, ir patikslinama, kad „tai yra tipui būdingos sąlygos ir bendrijos“ ( 26 ). Taigi, kalbant apie biologinius kokybės elementus, šioje apibrėžtyje nėra nuorodos į antropogeninius fizinių, cheminių ir hidromorfologinių kokybės elementų verčių pokyčius.

37.

Kita vertus, kiek tai susiję su kategorijomis „gera būklė“ ir „vidutiniška būklė“, šioje apibrėžtyje atitinkamai nurodyta, kad „dėl žmonių veiklos atitinkamo tipo paviršinio vandens telkinio biologinių kokybės elementų vertės nedaug nukrypsta nuo verčių, kurios paprastai būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis“ (kategorija „gera būklė“), ir „dėl žmonių veiklos vertės rodo vidutiniško nuokrypio požymius ir yra daug labiau sutrikdytos nei esant gerai telkinio būklei“ (kategorija „vidutiniška būklė“).

38.

Vadinasi, bendroje paviršinio vandens ekologinės kokybės apibrėžtyje nėra nuorodos, susijusios su konkrečiomis priežastimis, pavyzdžiui, su antropogeniniais fizinių, cheminių ir hidromorfologinių kokybės elementų verčių pokyčiais ( 27 ).

39.

Šiomis aplinkybėmis, pirma, dėl kategorijos „labai gera būklė“ manau, kad formuluotės, vartojamos ir bendroje ekologinės kokybės apibrėžtyje, ir bendroje žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtyje, neleidžia apsiriboti fizinio, cheminio ir hidromorfologinio pobūdžio trikdymo arba nukrypimų vertinimu ( 28 ).

40.

Antra, dėl kategorijų „gera būklė“ ir „vidutiniška būklė“ pirmiausia pažymėtina, kad bendroje ekologinės kokybės apibrėžtyje ir bendroje žuvų faunos ekologinių būklių apibrėžtyje, mano nuomone, neaiškiai ir atsitiktinai minimas arba „antropogeninio poveikio“ ar nukrypimo „dėl žmonių veiklos“ buvimas, arba „trikdymo“ ar trumpai tariant „nukrypimo“ (iš esmės nesusijusio su žmonių veikla) buvimas. Atsižvelgiant į sunkumus aiškinant šias netikslias ir nenuosekliais formuluotes man visų pirma atrodo, kad nors visos šios nuorodos (tiesiogiai ar netiesiogiai) reiškia žmogaus įsikišimą ( 29 ), taip yra dėl to, kad aptariamus trikdymus paprastai lemia žmogaus veikla, o ne dėl to, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė apriboti šį vertinimą žmogaus įsikišimu. Be to, manau, kad nuorodos į antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams neišsamiai daromos siekiant įtraukti bet kokį žmogaus įsikišimą, nes paprastai būtent toks (fizinio, cheminio ir hidromorfologinio pobūdžio) poveikis lemia biologinių kokybės elementų pokyčius, taigi ir žuvų faunos pokyčius ( 30 ). Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad „gera“ ir „vidutiniška“ būklės apibrėžiamos remiantis tokiais pačiais rodikliais kaip ir „labai gera“ būklė (atsižvelgiant į konstatuojamą atotrūkį), mano manymu, būtų nelogiška atsižvelgti į bet kurį trikdymą vertinant pastarąją būklę ir neatsižvelgti į tam tikrą trikdymą, kai reikia pasverti skirtumą tarp minėtos būklės ir „geros“ bei „vidutinės“ būklių.

41.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus atsakytina taip, kad nustatant žuvų faunos ekologinę būklę reikia atsižvelgti į bet kurį antropogeninį trikdymą ar pokytį.

42.

Kalbant apie reikšmingų nuostatų genezę pažymėtina, kad Direktyvos 2000/60, ypač jos V priedo, rengimas sukėlė daug diskusijų.

43.

Iš tikrųjų pirmuosiuose Komisijos pasiūlymuose dėl direktyvos ( 31 ) ekologinių būklių apibrėžtys buvo grindžiamos aprašomaisiais elementais, nereikalaujant, kad būtų padarytas konkretus poveikis ( 32 ). Nuorodos į „antropogeninį poveikį“ ir būtent į „antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams“ buvo įtrauktos vykstant teisėkūros procedūrai ( 33 ). Vis dėlto šių pakeitimų priežastys nebuvo paaiškintos, todėl, mano manymu, iš šios aplinkybės negalima padaryti jokių konkrečių išvadų ( 34 ).

44.

Taigi, mano nuomone, reikšmingų nuostatų genezės tyrimas nesuteikia jokios naudingos informacijos siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.

45.

Direktyva 2000/60 yra remiantis EB 175 straipsnio 1 dalimi (dabar – SESV 192 straipsnio 1 dalis) priimta pagrindų direktyva. Ja nustatomi bendrieji vandens apsaugos principai ir bendra veiksmų sistema, taip pat užtikrinamas bendrųjų principų ir struktūrų, leidžiančių saugoti vandenį Sąjungoje ir jį ekologiškai tvariai naudoti, koordinavimas, integracija ir plėtojimas tolesnėje perspektyvoje. Šia direktyva nustatytus bendruosius principus ir bendrą veiksmų sistemą vėliau turi plėtoti valstybės narės, per šioje direktyvoje nustatytus terminus priimdamos konkrečias priemones. Vis dėlto ja nesiekiama visiškai suderinti valstybių narių teisės aktų vandens srityje ( 35 ).

46.

Šios direktyvos 1 straipsnio a punkte nurodyta, kad jos tikslas – nustatyti vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrančių vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistemą, kuri neleistų toliau prastėti vandenų ekosistemų, taip pat sausumos ekosistemų (atsižvelgiant į jų vandens poreikius) bei šlapžemių, tiesiogiai priklausomų nuo vandenų ekosistemų, būklei, ją apsaugotų ir pagerintų ( 36 ).

47.

Aplinkos apsaugos tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti paviršinių vandenų srityje, yra nurodyti šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte – nuostatoje, kurioje, kaip patikslinama Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, nurodyti du atskiri, nors ir neatsiejamai susiję, tikslai. Pirma, remiantis Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, valstybės narės įgyvendina būtinas priemones, kad neprastėtų visų paviršinio vandens telkinių būklė (pareiga neleisti prastėti). Antra, remiantis Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiais, valstybės narės apsaugo, gerina ir atnaujina visus paviršinio vandens telkinius, kad „gera būklė“ būtų pasiekta ne vėliau kaip 2015 m. pabaigoje (pareiga pagerinti) ( 37 ). Tiek pareiga pagerinti, tiek pareiga neleisti prastėti vandens telkinių būklei siekiama įgyvendinti Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytus kokybinius tikslus – išsaugoti arba atkurti gerą paviršinio vandens būklę, gerą ekologinį potencialą ir gerą cheminę būklę ( 38 ).

48.

Šiomis aplinkybėmis Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalies a punktas neapsiriboja vien tikslo planuoti upių baseinų valdymą paskelbimu vartojant programinę formuluotę, bet turi ir įpareigojamąjį poveikį kiekvienu šioje direktyvoje numatytos procedūros etapu, kai tik nustatoma atitinkamo vandens telkinio ekologinė būklė. Taigi šioje nuostatoje ne tik įtvirtintos principinės pareigos, bet ji ir yra susijusi su konkrečiais projektais ( 39 ).

49.

Per leidimo įgyvendinti projektą išdavimo procedūrą, taigi prieš priimant sprendimą kompetentingos nacionalinės institucijos pagal Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalį privalo patikrinti, ar įgyvendinant šį projektą gali būti daromas neigiamas poveikis vandeniui, kuris prieštarautų pareigoms neleisti prastėti paviršinio ir požeminio vandens telkinių būklei ir ją gerinti ( 40 ).

50.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad, kaip teigia Komisija, būtų bent jau sunku užtikrinti visišką vandens ekosistemų būklės apsaugą (neleisti prastėti būklei ir ją pagerinti), jei, vertinant ežerų žuvų faunos būklę, reikėtų nepaisyti antropogeninio trikdymo (darančio poveikį žuvų ar kitų rūšių sudėčiai ir gausai), kurį lemtų ne fizinių, cheminių ir hidromorfologinių kokybės elementų pokyčiai ( 41 ).

51.

Be to, kaip teigia Austrijos vyriausybė, siaurai aiškinant, kad pagal „labai geros“ būklės apibrėžtį, taikomą žuvų faunos ekologinei būklei, neturėtų būti atsižvelgiama į kai kuriuos antropogeninius pokyčius, atrodo, netenka reikšmės pats elementas „žuvų fauna“ ( 42 ). Iš tikrųjų atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60 tikslus būtų sunku pripažinti, kad tam tikras žuvų faunos prastėjimas (pavyzdžiui, tam tikrais atvejais – žuvų išteklių prastėjimas) neturi įtakos žuvų faunos kokybės klasifikavimui pagal reikšmingas šios direktyvos V priedo nuostatas.

52.

Taigi, mano nuomone, teleologinis reikšmingų nuostatų aiškinimas patvirtina, jog nustatant žuvų faunos ekologines būkles reikia atsižvelgti į bet kokį trikdymą, susijusį su žuvų rūšių sudėtimi ir gausa, taip pat su jų bendrijų amžiaus struktūra.

53.

Pakartoju, kad manau, jog žuvų išteklių valdymo priemonės turėtų būti laikomos darančiomis antropogeninį poveikį fiziniams, cheminiams ir hidromorfologiniams kokybės elementams. Pagal tokį aiškinimą prejudiciniai klausimai netektų reikšmės, nes šias žuvų išteklių valdymo priemones bet kuriuo atveju apimtų „antropogeninio poveikio fiziniams[,] cheminiams ir hidromorfologiniams elementams“ apibrėžtis ir į jas reikėtų atsižvelgti apibrėžiant visas žuvų faunos ekologines būkles.

54.

Tai patikslinęs ir palikęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, išnagrinėjau bendresnį klausimą, ar apibrėžiant žuvų faunos ekologines būkles reikia atsižvelgti į bet kurias priemones, darančias antropogeninį poveikį, o nuoroda į fizinius, cheminius ir hidromorfologinius kokybės elementus neturi būti aiškinama kaip mažinanti bet kokios kitos antropogeninį poveikį darančios priemonės svarbą.

55.

Šiuo aspektu, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus atsakyti taip: žuvų faunos ekologinės būklės apibrėžtys kaip „labai gera būklė“, „gera būklė“ ir „vidutinė būklė“ turi būti aiškinamos taip, kad „antropogeninis trikdymas“ reiškia bet kurį trikdymą, atsirandantį dėl žmogaus veiklos, įskaitant bet kokius pokyčius, galinčius paveikti žuvų rūšių sudėtį ir gausą.

56.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Verwaltungsgerichtshof (Vyriausiasis administracinis teismas, Austrija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

Biologinio kokybės elemento „žuvų fauna“ ekologinių būklių apibrėžtys kaip „labai gera būklė“, „gera būklė“ ir „vidutinė būklė“, pateikiamos 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, V priedo 1.2.2 lentelėje,

turi būti aiškinamos taip:

„antropogeninį trikdymą“ reikia suprasti kaip bet kurį trikdymą, atsirandantį dėl žmogaus veiklos, įskaitant bet kokius pokyčius, galinčius paveikti žuvų rūšių sudėtį ir gausą.