—

pripažinti ieškinį priimtinu,

—

priteisti iš Europos Komisijos sumokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“850 565,76 EUR kompensaciją, palūkanas, apskaičiuotas taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą 3,5 procentinio punkto, nuo 7 804 350 EUR sumos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 29 d.,

—

priteisti iš Europos Komisijos sumokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ palūkanas, apskaičiuotas taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą 3,5 procentinio punkto, nuo 850 565,76 EUR sumos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 30 d. iki faktinio pagrindinės sumos sumokėjimo dienos,

—

remiantis SESV 263 straipsniu, panaikinti 2021 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos sprendimus,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tariamu SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimu: teigiama, kad Europos Komisija padarė klaidą vykdydama savo absoliučią ir besąlyginę pareigą mokėti palūkanas sumažinus jos skirtą baudą, kurią ieškovė laikinai sumokėjo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad dėl SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos pažeidimo kilo Europos Sąjungos deliktinė atsakomybė pagal SESV 266 straipsnio antrą pastraipą, siejamą su SESV 340 straipsnio antra pastraipa.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tariamu Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 3 dalies ir SESV 340 straipsnio antros pastraipos pažeidimu. Ieškovė teigia, kad turi būti galima reikalauti atlyginti ne tik faktiškai patirtą žalą, bet ir negautą pelną.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tariamu Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pažeidimu, nes teisminė apsauga pagal SESV 263 straipsnį yra neveiksminga, jeigu įmonė negali gauti palūkanų nuo nepagrįstai sumokėtos baudos po to, kai Bendrasis Teismas sumažino baudą už Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad SESV 266, 340 straipsniai ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 3 dalis bei 47 straipsnis buvo pažeisti 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu (1) ir 2021 m. gegužės 16 d. sprendimu (2), kuriais Komisija atsisakė mokėti palūkanas.